LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 28, 282, 404, 407, 481,  482, 483 IR 487 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO 

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIIP-357)

2017 m. birželio 28 d.  Nr. 102-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė, Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė – Garbštienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja, vykdanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas Dalia Skučaitė, Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski.

2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti				Pasiūlymo turinys		Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.		p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – TD), 2017-02-13				*	Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame CPK ir vertinamame projekte minimos dvi institucijos: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir valstybinė įvaikinimo institucija. Tačiau pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo NR. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354, numatoma viena institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.		Nesvarstyta
2.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-24				*	Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso  28,  282,  404,  407,  481, 482,  483  ir 487  straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-357,  pažymime, kad pastabų  ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime.		Nesvarstyta
3.	TD	1				Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.     Projekto 1 straipsniu siūloma Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 28 straipsnio 3 punkto nuostata nesuderinta su kartu teikiamo įstatymo projekto, kuriuo siūloma keisti Civilinį kodeksą (reg. Nr. XIIIP-356) nuostatomis, taip pat su vertinamo projekto kitų straipsnių nuostatomis, kuriose vartojama sąvoka „nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta“.         Kita vertus, neaišku, kodėl yra siūloma papildyti CPK dėl pagrindinės gyvenamosios vietos. Pastebėtina, kad kituose kodekso straipsniuose sąvoka „pagrindinė gyvenamoji vieta“ nevartojama, taigi ji, pritarus projektui, būtų vartojama tik projektu keičiamuose straipsniuose. Pastebėtina ir tai, kad Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose teismų jurisdikcijos taisykles, įskaitant Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, vartojama sąvoka nuolatinė gyvenamoji vieta, o sąvokos pagrindinė gyvenamoji vieta ten nėra.		Nesvarstyta
4.	Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (VTAS vadovų asociacija), 2017-03-14 Nr. g-2017-3211	1 5 6 7 8		3 5			Asociacija iš esmės pritaria pateiktiems pakeitimams, tačiau atkreiptinas dėmesys į straipsniuose vartojamą „asmens nuolatinės (pagrindinės) gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje“ sąvoką. Manytina, kad šį sąvoka turėtų būti suderinta su LR CK 2 knygos nuostatomis bei LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, tai įneštų aiškumo į teisinį straipsniuose minimų procedūrų reglamentavimą.	Nesvarstyta
5.	Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (TM), 2017-03-17 G-2017-3431	1					1. CPK projektu keičiamo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 28 straipsnio 3 punkte siūloma tikslinti bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąrašą. Iš esmės šis bylų sąrašas yra derinamas su galiojančio CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurių nėra siūloma keisti. Pastebėtina, kad CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tikslinti teisinį reguliavimą dėl įvaikinimo asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. pagrindiniu kriterijumi, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, siūloma laikyti asmenų gyvenamąją vietą. Vis dėlto, nors CPK šiuo aspektu nėra keičiamas, CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra aiškiai atskleidžiama, kodėl tikslinga keisti kriterijus, pagal kuriuos įvaikinimas laikytinas tarptautiniu, ir kokią pridėtinę vertę sąlygotų atitinkami teisės aktų pakeitimai, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Vilniaus apygardos teismui yra priskirtos bylos dėl tarptautinio įvaikinimo, o tarptautiniu įvaikinimu iš esmės laikomas procesas su užsienio elementu, t. y. tai siejama arba su asmenų gyvenamąja vieta užsienio valstybėje, arba su asmenų pilietybe. Manytina, kad tokia sistema padeda užtikrinti vaiko interesus, kai įvaikinimo procesas yra su tarptautiniu elementu, ir ši sistema neturėtų būti keičiama. Juo labiau, kad CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte neatskleisti esamos sistemos trūkumai. Pažymėtina, kad nuolatinė gyvenamoji vieta, vadovaujantis CK 2.12 straipsniu, yra kintanti kategorija, kuri gali pasikeisti teismo proceso metu, todėl, susiejus tarptautinį įvaikinimą tik su asmenų nuolatine gyvenamąja vieta, praktikoje galėtų būti situacijų, kai, pavyzdžiui, teismo proceso pradžioje įvaikinimas būtų tik nacionalinis procesas, tačiau bylos nagrinėjimo metu asmenys, siekiantys įvaikinti, pakeistų nuolatinę gyvenamąją vietą ir įvaikinimas taptų su tarptautiniu elementu, tačiau procesas teisme ir toliau vyktų kaip dėl nacionalinio įvaikinimo. Apibendrinant tai, kas nurodyta, CPK ir CK 3.220 straipsnis neturėtų būti keičiami CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytu būdu, kiek tai susiję su bylų dėl įvaikinimo su tarptautiniu elementu teismingumu Vilniaus apygardos teismui. Taigi, CPK 28 straipsnio pakeitimai turėtų būti derinami su galiojančiomis CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis.	Nesvarstyta
6.	TD	2 8				2.     Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti galiojančio CPK 282 straipsnį, nustatant, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Svarstytina, ar visais atvejais skubus sprendimų dėl įvaikinimo vykdymas atitiks geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad vaikai ne visais atvejais perkeliami į būsimų įtėvių šeimą iki įvaikinimo, o teismo sprendimas dėl įvaikinimo gali būti nuginčytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba projekto nuostatos atsisakyti, arba ją papildyti sąlyga, pavyzdžiui „jeigu dėl to nenukentės vaiko interesai“, „jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus“ ir pan. Ši pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnyje dėstomo CPK 487 straipsnio 9 daliai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 282 straipsnio 5 punktas yra pripažintas netekusiu galios, todėl, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, straipsnis turėtų būti papildytas ne 5, bet 7 punktu. Taip pat taisytina straipsnio pakeitimo esmė, nes straipsnis pildomas punktu, o ne dalimi.		Nesvarstyta
7.	TM	2					2. CPK projektu keičiamo CPK 282 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Teismo sprendimai dėl įvaikinimo gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, įtvirtinus siūlomą pakeitimą, vaikas būtų perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo, o jei teismo sprendimas dėl įvaikinimo būtų ginčijamas ir panaikintas, vaikas būtų vėl perkeliamas į kitą aplinką iš būsimų įtėvių šeimos. Pažymėtina, kad toks vaiko perkėlimas neatitiktų vaiko interesų, o šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas užtikrinti vaiko padėties stabilumą iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo, todėl teismo sprendimai dėl įvaikinimo neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po įsiteisėjimo. Be to, pastebėtina, kad CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį bet kurioje byloje, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti, taigi, teismui sudaryta galimybė atsižvelgti į individualios situacijos aplinkybes ir tam tikrais atvejais leisti teismo sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tikslinga atsisakyti CPK 282 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu. Analogiška pastaba taikytina siūlymui CPK projektu keičiamo CPK 487 straipsnį papildyti 9 dalimi.	Nesvarstyta
8.	Nacionalinė teismų administracija (NTA) 2017-04-18 g-2017-4881	2					1. CPK pakeitimų projekto 2 straipsniu siūloma CPK 282 straipsnį papildyti 5 dalimi. Pastebėtina, kad nurodytą CPK straipsnį sudaro tik dvi dalys, o nukreipimo skubiai vykdyti sprendimą (nutartį) atvejai nurodyti 2 dalyje, juos išdėstant punktais. Atsižvelgiant į tai, CPK pakeitimų projekto 2 straipsnio formuluotė koreguotina.	Nesvarstyta
9.	TD	4				3.     Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti CPK 407 straipsnį ir imperatyviai nustatyti, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pasiūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, jog išlaikymo nustatymui reikalingi tam tikri finansiniai duomenys - įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti išlaikymo dydį. Tokių duomenų surinkimas ir pateikimas teismui gali užtrukti ir nepagrįstai užtęsti proceso trukmę. Pažymėtina, jog esminis teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią tikslas yra užtikrinti vaiko teises ir kaip įmanoma greičiau nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad vaikui nebūtų daroma žala. Taigi priėmus siūlomą reguliavimą, galimai bus atidedamas esminio sprendimo priėmimas dėl šiuo atveju antraeilių klausimų. Svarstytina galimybė nustatyti įpareigojimą teismui priteisti išlaikymą vaikui tuo pačiu sprendimu, kuriuo sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, tik tuo atveju, jei dėl to nereikia atidėti teismo sprendimo priėmimo ir jei tai netrukdo proceso operatyvumui.		Nesvarstyta
10.	Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) 2017-03-10 Nr. g-2017-3123	4					14. Dėl Projekto Nr. 3 4 straipsniu siūlomo CPK 407 straipsnio pakeitimo - žr. pastabą dėl Projekto Nr. 2 7 straipsniu siūlomo CK 3.183 straipsnio 4 dalies reglamentavimo (šio rašto 9 punktas: „Taip pat abejojame ir dėl Projekto Nr. 2 7 straipsniu siūlomo CK 3.183 straipsnio 4 dalies reglamentavimo. Projekte siūloma, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu ne tik nustatytų vaiko gyvenamąją vietą ir skirtų globą (rūpybą), bet ir priteistų išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Neaišku, kodėl siūloma išlaikymą priteisti tik iki vaiko globos (rūpybos) nustatymo. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka nepaisant teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią ir globos (rūpybos) nustatymo ir pasibaigia tik vaiką įvaikinus (CK 3.195 straipsnis), todėl globos nustatymas nėra pagrindas nemokėti išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai koreguoti 3.183 straipsnio 4 dalies normą“).	Nesvarstyta
11.	Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga (VTAKĮ), 2017-03-14 g-2017-3176	4					1. Tobulinti Įstatymo projekto 4 straipsnį, išbraukiant žodžius „iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo“, nes neaiškūs argumentai kuo grindžiamas siūlomas išlaikymo priteisimo laikotarpis ir kodėl vaiko teisė į išlaikymą yra siejama su terminu, skirtu apeliaciniam skundui paduoti.	Nesvarstyta
12.	TM	4					3. Siekiant teisinio aiškumo, CPK projektu keičiamo CPK 407 straipsnio nuostatos turėtų būti formuluojamos analogiškai kaip Seime registruotu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-289(2) siūlomas CPK 407 straipsnio pakeitimas.	Nesvarstyta
13.	TM	5					4. CPK projektu siūlomo CPK 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo siūlytina atsisakyti kaip perteklinio, kadangi šiuo metu galiojanti CPK 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta“ apima ir tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.	Nesvarstyta
14.	TD	6				4.     Projekto 6 straipsniu siūloma keisti CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nustatyti atvejus, kai nereikia pateikti duomenų, kad įvaikintojas ar įvaikinamasis yra įrašyti į tam tikrus sąrašus. Manytina, jog pakeitimas yra perteklinis, nes analogiškas normas aiškiau ir plačiau siūloma išdėstyti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Manytina, jog punktą užtektų papildyti žodžiais: „išskyrus atvejus, kai įrašymas į sąrašus nėra būtinas pagal Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsnių nuostatas“.		Nesvarstyta
15.	TD	6				5.     Projekto 6 straipsniu siūloma keisti CPK 482 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šioje nuostatoje nurodytina apie kurią „savo“ valstybę kalbama tuo atveju, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Lietuvos Respublikos piliečiais, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Neturėtų kelti abejonių, jog bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio „savo“ valstybe turėtų būti laikoma Lietuvos Respublika, tačiau pagal nuostatos esmę, manytina, jog turėtų būti pateikiami užsienio valstybės, kurioje nuolat gyvena Lietuvos Respublikos piliečiai, nustatyta tvarka įforminti dokumentai. Siūlytina nuostatos turinį koreguoti, kad jos esmė ir praktinis taikymas būtų aiškūs.		Nesvarstyta
16.	TM	6	1				5. Atsižvelgiant į Projektu Nr. XIIIP-288(2) siūlomus CK 3.212 straipsnio 2 dalies pakeitimus, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „globėją (rūpintoją)“ siūlytina įrašyti „ir šiam vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje“, o formuluotę „išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas“ siūlytina išbraukti.	Nesvarstyta
17.	TM	6	2				6. Atsižvelgiant į tai, kad atvejus, kada įvaikintojas ar įvaikinamas vaikas nėra įrašomi atitinkamai į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą ir į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), reglamentuoja CK 3.209 ir 3.210 straipsniai, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nustatant išimtis, kada nereikia pateikti duomenų dėl asmenų įrašymo į atitinkamas apskaitas (sąrašus), siūlytina pateikti nuorodas į minėtus CK straipsnius ir kitų CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių.	Nesvarstyta
18.	TM	6	3				7. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti derinamas su CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. CPK 482 straipsnio 2 dalyje nurodytas siekiančių įvaikinti subjektų sąrašas turėtų sutapti su CPK 480 straipsnio 2 dalyje nurodytu subjektų sąrašu. Šiuo atveju taip pat atsisakytina nuorodos į asmens pagrindinę gyvenamąją vietą kaip perteklinės, kadangi, vadovaujantis CK 2.16 straipsnio 2 dalimi, asmens pagrindinė gyvenamoji vieta nurodoma tik kaip vienas iš kriterijų, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Analogiškos pastabos taikytinos CPK projektu keičiamo CPK 483 straipsnio 3 punkto pakeitimui, taip pat keičiamo CPK 487 straipsnio 5 dalies pakeitimui. Dėl keičiamo CPK 482 straipsnio 2 dalies papildomai pastebėtina, kad šioje dalyje vartojama sąvoka „savo valstybė“ yra neaiški, todėl turėtų būti tikslinama, pateikiant nuorodą į užsienio valstybę, kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.	Nesvarstyta
19.	VTAKĮ	7					2. Tobulinti Įstatymo projekto 7 straipsnio formuluotę, atsisakant nurodytų santrumpų.	Nesvarstyta
20.	NTA	7					2. CPK pakeitimo projekto 7 straipsniu (CPK 483 straipsnio 3 punktas) siūlomoje redakcijoje yra įtvirtinti trumpiniai „TD“, „BIFK“. Siūlytina šių trumpinių atsisakyti ar juos patikslinti, nes nėra aiškus jų turinys, taip pat įvertinti dėl tikslingumo į kodifikuojantį (sisteminantį) įstatymą įtraukti instrukcinio pobūdžio nuostatas.	Nesvarstyta
21.	TD	8				6.     Projekto 8 straipsnyje dėstant CPK 487 straipsnį nauja redakcija siūloma straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Nuostatų kartojimas keliuose teisės aktuose neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo.		Nesvarstyta
22.	TD	8				7.     Projekto 8 straipsnyje dėstant CPK 487 straipsnį nauja redakcija, neatsižvelgta į buvusius šio straipsnio pakeitimus. Siūlytume vietoj nauja redakcija dėstomo straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų, įrašyti nuostatą iš galiojančio įstatymo: „Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.“		Nesvarstyta
23.	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2017-03-20 g-2017-3494	8					Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407,481, 482,483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-357: siekiant teisinio aiškumo ir konkretumo, siūlome 8 straipsniu keičiamo 487 straipsnio 9 dalyje terminą „skubiai” konkrečiai.	Nesvarstyta
24.	NTA	8					3. Į CPK pakeitimo projekto 8 straipsniu (CPK 487 straipsnis) siūloma įtraukti nuostatą dėl teismo teisės, atsižvelgiant į vaiko interesus, priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad tokią pat nuostatą siūloma įtvirtinti CK 3.212 straipsnio siūlomos redakcijos 4 dalyje (nuostatos vertinimas pateiktas pirmiau šiame rašte), CPK 487 straipsnio papildymas šia apimtimi yra perteklinis, juolab kad materialinės teisės klausimai, manytina, neturėtų būti teismo procesą reglamentuojančio įstatymo dalykas.	Nesvarstyta
25.	TM	8	2				8. CPK projektu keičiamo CPK 487 straipsnio papildymo nauja 2 dalimi siūlytina atsisakyti kaip perteklinio, kadangi analogišką nuostatą taip pat siūloma įtvirtinti Projektu keičiamo CK 3.212 straipsnio 4 dalyje. Be to, CPK projekte siūlant CPK 487 straipsnio pakeitimus, nėra vadovaujamasi galiojančia šio straipsnio redakcija.	Nesvarstyta
26.	TD	9	2			9.     Projekto 9 straipsnio 2 dalis koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo.		Nesvarstyta
27.	TM	9	2				9. CPK projekto 9 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „įgyvendinimo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“ arba galėtų būti nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Nesvarstyta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21			*		4. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-357 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-357), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas: <...>	Nesvarstyta
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21	1, 4				4.1. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktu siūloma tikslinti bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąrašą. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tikslinti įvaikinimo teisinį reguliavimą asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. pagrindiniu kriterijumi, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, siūloma laikyti asmenų gyvenamąją vietą. Civilinio kodekso 1.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę; to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta kolizinė norma, pagal kurią bylos, susijusios su įvaikinimu, priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu vaiko ar jo įtėvių (įtėvio) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktas turėtų būti tikslinamas taip, kad būtų užtikrinta, jog Vilniaus apygardos teismui būtų priskirtos nagrinėti tik tokios bylos dėl įvaikinimo, kuriose vieno iš subjektų (būsimo įtėvio ar įtėvių arba įvaikinamo vaiko) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos teismui neturėtų būti teismingos bylos dėl įvaikinimo, kuriose ir būsimi įtėviai, ir įvaikinamas vaikas, neatsižvelgiant į jų pilietybę, nuolat gyvena užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) dėl įvaikinimo pagal Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje;“. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, atitinkamai turėtų būti keičiamos ir Civilinio proceso kodekso 480 straipsnio 2 dalies nuostatos.	Nesvarstyta
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21	2				4.2. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimai dėl įvaikinimo gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, pritarus siūlomam pakeitimui, vaikas būtų perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo, o jeigu teismo sprendimas dėl įvaikinimo būtų ginčijamas ir panaikintas, vaikas būtų vėl perkeliamas į kitą aplinką iš būsimų įtėvių šeimos. Be to, Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį bet kurioje byloje, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Taigi teismui sudaryta galimybė atsižvelgti į individualios situacijos aplinkybes ir tam tikrais atvejais leisti teismo sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai. Toks vaiko perkėlimas neatitiktų vaiko interesų. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas užtikrinti vaiko padėties stabilumą iki įsiteisėjant teismo sprendimui dėl įvaikinimo, todėl teismo sprendimai dėl įvaikinimo neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu ir palikti teismui diskrecijos teisę nustatyti skubų sprendimų įvaikinimo bylose vykdymą.	Nesvarstyta
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21	2				Kartu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalį 7 punktu – nustatyti, kad nutartis dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo turėtų būti vykdoma skubiai.	Nesvarstyta
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21	4				4.3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-242, kuris įsigalios 2018 m. sausio 1 d., jau yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis ir jame įtvirtintos analogiškos siūlomoms Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  4 straipsnyje nuostatos, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  4 straipsniu siūlomo Civilinio proceso kodekso 407 straipsnio keitimo.	Nesvarstyta
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21	5				4.4. Galiojanti Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta“ apima ir tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  5 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo pareiškėjo gyvenamoji vieta, institucijų išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);“.	Nesvarstyta
7.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21	6	1			4.5. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu pakeistos Civilinio kodekso 3.212 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl tėvų sutikimo įvaikinti, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma po žodžių „globėją (rūpintoją)“ įrašyti žodžius „ir šiam vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje“, o formuluotę „išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas“ išbraukti.	Nesvarstyta
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21	6	2			4.6. Atsižvelgiant į tai, kad atvejus, kada įvaikintojas ar įvaikinamas vaikas nėra įrašomi atitinkamai į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą ir į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), reglamentuoja Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsniai, reikėtų tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame nustatytos išimtys, kada nereikia pateikti duomenų dėl asmenų įrašymo į atitinkamas apskaitas (sąrašus), ir pateikti nuorodas į nurodytus Civilinio kodekso straipsnius, o kitų Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  6 straipsniu siūlomų Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimų tikslinga atsisakyti kaip perteklinių.	Nesvarstyta
9.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21	6	3			4.7. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu siūlomas Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti suderintas su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  1 straipsniu siūlomu Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkto pakeitimu, t. y. Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalyje nurodytas siekiančių įvaikinti subjektų sąrašas turėtų sutapti su Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkte nurodytu subjektų sąrašu. Šiuo atveju taip pat siūloma kaip perteklinės atsisakyti nuorodos į asmens pagrindinę gyvenamąją vietą, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 2 dalimi, asmens pagrindinė gyvenamoji vieta nurodoma tik kaip vienas iš kriterijų, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Analogiškos pastabos taikytinos Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 3 punkto ir 487 straipsnio 5 dalies pakeitimams. Dėl Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, kad šioje dalyje vartojama sąvoka „savo valstybė“ yra neaiški, todėl ją reikėtų patikslinti – pateikti nuorodą į užsienio valstybę, kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai arba asmenys, turintys ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo gyvenamosios vietos valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“	Nesvarstyta
10.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21	7				4.8. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 7 straipsniu keičiamame Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 3 punkte įtvirtinti trumpiniai „TD“, „BIFK“, kurie nėra apibrėžti, todėl siūloma jų atsisakyti ar apibrėžti jų turinį.	Nesvarstyta
11.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21	8				4.9. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  8 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 487 straipsnio papildymo nauja 2 dalimi turėtų būti atsisakyta kaip perteklinio, nes analogišką nuostatą taip pat siūloma įtvirtinti Įstatymo projektu Nr. XIIIP-356 keičiamo Civilinio kodekso 3.212 straipsnio 4 dalyje. Siekiant sudaryti galimybes įvaikinamam vaikui kuo greičiau būti apgyvendintam įtėvių šeimoje, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 8 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 487 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Teismo sprendimą dėl įvaikinimo teismas gali nukreipti vykdyti skubiai.“ Civilinio proceso kodekso 487 straipsnio 8 ir 9 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimis.	Nesvarstyta

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: daryti pertrauką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir lydimųjų projektų Nr. XIIIP-355 - XIIIP-358 svarstyme ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti darbo grupę šiems Įstatymų projektams tobulinti.

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Šalaševičiūtė, S. Šedbaras.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Julius Sabatauskas

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė