Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 10, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 132
STENOGRAMA
2022 m. sausio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame sausio 11 dienos (antradienio) rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 117 Seimo narių. Gerbiami kolegos, norėčiau paprašyti jūsų dėmesio. Šiandien mus pasiekė liūdna žinia, netekome iškilaus politiko, Europos Parlamento pirmininko D. Sasolio. Kviečiu jo atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
Gerbiami kolegos, pastarųjų dienų neramumai Kazachstane nusinešė dešimtis gyvybių. Leiskite Seimo vardu pareikšti užuojautą aukų artimiesiems. Kviečiu žuvusius pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
10.03 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, šiandien turime ne vieną iškilią progą – taip pat ir už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą. Už veiklą visuomenės gerovei Seimas apdovanoja ilgametę Lietuvos radijo žurnalistę J. Mateikienę. Radijuje ponia Janina dirbo 44 metus, o pastarąjį dvidešimtmetį buvo korespondentė Lietuvos Respublikos Seime. J. Mateikienė rengia profesionalius ir objektyvius radijo reportažus apie Seimo veiklą, o su Seimo nariais ir kanceliarija žurnalistė visuomet bendradarbiavo labai geranoriškai ir konstruktyviai.
1990 m. sausio 13 d. naktį būdama su artimaisiais prie LRT pastatų J. Mateikienė nė minutei neišjungė magnetofono, taip archyvams išliko unikalių įrašų iš tos istorinės nakties.
2008 metais J. Mateikienė apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu, o 2014 metais gavo Felicijos Bartkevičienės kalbos premiją. Kviečiu gerbiamą R. Morkūnaitę-Mikulėnienę įteikti apdovanojimą. (Plojimai)
J. MATEIKIENĖ. Ką norėčiau pasakyti: labai džiaugiuosi, ačiū. Pirmiausia kreipsiuosi taip, kaip kalbate jūs iš Seimo salės. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamieji parlamentarai, tikrai man yra brangus šis apdovanojimas. Kaip aš suprantu, mes jau nežiūrime į šią dieną, bet mes atsigręžiame į tuos metus, kai kūrėme nepriklausomą Lietuvą, į 1990-uosius, 1991 metus, į atgimimo metus. Tas laikotarpis tikrai labai svarbus. Tuomet mūsų generalinis tikslas, generalinė linija, mūsų darbas buvo suformuluotas ir tapo pirmaisiais mūsų Konstitucijos straipsniais, kur sakoma, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, kad Lietuvos valstybę kuria Lietuvos tauta. Tai labai svarbu. Aš dabar tikrai labai dažnai skaitau Konstituciją, nes ypač šiais straipsniais yra labai daug svarbios minties pasakyta. Mes tikrai turėtume tuo gyventi ir politikai turėtų dėl to dirbti.
Dar norėčiau labai padėkoti visiems, kurie atsiliepdavo į tuos nekantrius mano, kaip žurnalistės, skambučius. Kadangi dirbau žiniose, 5 minutės yra labai daug, kai dar gali padaryti interviu ir ištransliuoti, o taisyklė mano buvo (ir gal politikų galėtų būti), kad šaukštas reikalingas pietums, juk politikoje tas interviu, kuris aktualus ryte, ne visada aktualus vakare.
Linkiu jums visiems sėkmės, nes politikų sėkmė yra ir valstybės sėkmė. Labai jums ačiū už apdovanojimą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Taip pat norėčiau pakviesti tuos, kurie minėjo labai gražius jubiliejus. Pirmiausia kviečiu J. Urbanavičių. (Plojimai) Kviečiu G. Landsbergį. (Plojimai) Taip pat su tokiu pat gražiu jubiliejumi norėčiau pasveikinti L. Kasčiūną. (Plojimai)
10.08 val.
Seimo 2022 m. sausio 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėkoju, gerbiami kolegos. Pereiname prie mūsų darbotvarkės. Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF*). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiama posėdžio pirmininke, darbotvarkėje frakcijos vardu prašyčiau sukeisti vietomis 2-3 klausimą, tai yra projektą Nr. XIIIP-535, ir 2-4 klausimą apie asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose projektus. Koks motyvas? Suprantu, kad vieną teikia dabartinis ministras, antrą – buvęs ministras. Bet būdavo tokia tvarka, registracijos tvarka, kad pirmiau registruotas pirmiau būdavo ir darbotvarkėje teikiamas. Dabar ta tvarka tarsi ir pažeidžiama. Taigi prašyčiau sukeisti vietomis 2-3 ir 2-4 klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog pirmiausia mes svarstome tą projektą, kuriam komitetas pritarė, o vėliau svarstome tą, kurį komitetas siūlo atmesti. Taigi kaip tik laikomės tos nusistovėjusios tvarkos.
A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš frakcijos vardu norėčiau prašyti išbraukti iš darbotvarkės 1-9 klausimą – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projekto Nr. XIVP-1270 pateikimą. Motyvai yra labai paprasti. Šis projektas yra skirtas pačiai sąmoningiausiai visuomenės grupei, tai yra medikams. Mums yra visiškai neaišku, ar medikai taip nesiskiepija, kad to projekto reikia, Statistikos departamentas net bandė premjerės pasisakymus komentuoti ir neigti, ar visgi jie skiepijasi. Tuomet juo labiau jis yra nereikalingas. Frakcijos vardu prašome šitą klausimą išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau, kad jūs aiškiai paaiškintumėte. Atvažiuoju į Seimo kiemą, rodau europinį sertifikatą, tris kartus pasiskiepijęs, rodau galiojantį galimybių pasą, man pareiškia, kad apribotos mano, kaip Seimo nario, teisės patekti į kiemą. Bet tuo pat kartu vairuotojas, atvežęs maisto produktus, įvažiuoja ramiai sau rodydamas galimybių pasą. Ką jūs čia, gerbiama Seimo Pirmininke, darote? Ar jūs manote, kad jums suteiktos teisės iš Dievo, kad jūsų mandatas kitoks? Galbūt kitą kartą reikės pateikti, pavyzdžiui, Laisvės partijos ar Liberalų partijos nario bilietą, kad patektume į Seimą? Nesuprantu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūsų nusiskundimai tikrai ne tuo adresu. Visas Seimas balsavo dėl Statuto pataisos. (Triukšmas salėje) Visas Seimas balsavo dėl Statuto pataisos. Kanceliarija yra atsakinga už tvarką. Aš labai džiaugiuosi šiandieną matydama šioje Seimo salėje tikrai iš esmės visus Seimo narius. Jūs esate čia ir tai svarbiausia. (Balsai salėje)
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas Artūrai Skardžiau, mane sutiko speciali Seimo kanceliarijos palyda. Jai pateikiau pažymėjimą, jinai patikrino, o, pasirodo, apsauga neturi teisės patikrinti, ar tu turi tą galimybių pasą. Kai patikrino visa garbingiausia Seimo delegacija tą pažymėjimą, davė nurodymą apsaugai ir įleido. Bet aš sutinku, man atrodo, tų, kurie turi Konservatorių, Liberalų ar Laisvės partijų pažymėjimus, labiau galioja patekti į Seimą nei galimybių pasas. Bet tai jūs, valdyba, priėmėte tokį sprendimą, ne Seimas įstatymu. Jūs prigalvojate visokių kvailysčių. Ir jūs…
PIRMININKĖ. Ne, gerbiamas…
P. GRAŽULIS (LRF). …dar aš pasakysiu, visus pasiskiepijusius apkvailinote. Aš nesiskiepijau, man galios antikūnų testai, o tiems, kurie pasiskiepijo, jie negalios. Tai kas plokščia žemė yra – jūs ar aš? (Balsai salėje) O dabar…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai Gražuli, ar jūs turite dėl darbotvarkės pasiūlymų?
P. GRAŽULIS (LRF). …dėl darbotvarkės. Surinkti parašai ir pakviesta vidaus reikalų ministrė, kad atsakytų į klausimus. Šiandien jinai turėjo atvykti į Seimą, kaip tai man pranešė kanceliarijos darbuotojai, bet, deja, darbotvarkėje šito klausimo nėra. Vidaus reikalų ministrė į klausimus… Ar jinai dar nepasiruošus, ar kaip, kodėl jos čia nėra?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai Gražuli, vidaus reikalų ministrė yra saviizoliacijoje. Į Seimo narių klausimus ji atsakys, kai baigsis saviizoliacija. Artimiausias posėdis yra kitą antradienį, 18 dieną. Tada šis klausimas ir numatytas.
Prašom. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Dėl darbotvarkės. Keistas žanras. Neeilinės sesijos metu iš tiesų turėtų būti baigiami svarstyti arba priimami tie teisės aktai, kurie buvo toje sesijoje lyg ir neapsvarstyti arba nepriimti, arba priimti kokie nors skubūs klausimai, iš tiesų svarbūs, pavyzdžiui, dėl migrantų ar kitų dalykų. Keista, kad tokie svarstymo stadijos klausimai yra rezerviniai, o į pagrindinę darbotvarkę yra pridėta įvairiausių pateikimų.
Taigi frakcijos vardu iš tiesų prašome iš darbotvarkės išbraukti visus pateikimus, nes tai nieko bendro neturi būtent su sesijos kokiais nors skubiais darbais. Todėl tikrai siūlau balsuoti dėl visų pateikimų. Galiu išvardinti visus projektus, bet manau, kad jūs lygiai taip pat puikiai visus žinote. Arba dėl visų kartu, arba dėl kiekvieno atskirai turime balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, taip, aš labai paprašyčiau, kad jūs išvardintumėte tuos klausimus, dėl kurių išbraukimo jūs norėtumėte, kad Seimas apsispręstų. Taip pat patikslinu, kad dabar yra pratęsta Seimo sesija, o ne neeilinė. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, dėl pratęstos sesijos sutinku, bet vėlgi kalbame apie darbus, kuriuos reikia užbaigti, o ne pradėti ir palikti kokį nors chaosą.
PIRMININKĖ. Prašom išvardinti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš eilės vardinu. Projektas… Darbotvarkės 2-11 klausimas, atsiprašau, pateikimas. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275. Toliau darbotvarkės 2-7 klausimas, projektas Nr. XIVP-1274. Toliau darbotvarkės 2-8 klausimas, projektas Nr. XIVP-1199. Toliau darbotvarkės 2-9 klausimas, projektas Nr. XIVP-1253. Toliau projektas Nr. XIVP-1245, projektas Nr. XIVP-1246, projektas Nr. XIVP-1247, projektas Nr. XIVP-1248, projektas Nr. XIVP-1182, projektas Nr. XIVP-1183, projektas Nr. XIVP-1184, projektas Nr. XIVP-1255, projektas Nr. XIVP-1256, taip pat projektas Nr. XIVP-1257, projektas Nr. XIVP-1258, projektas Nr. XIVP-1259 ir dar du projektai: Nr. XIVP-1111 ir projektas Nr. XIVP-370. Ir tada galėtume apsvarstyti rezervinius. Taip darbotvarkė būtų logiška. Ačiū. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad dauguma pateikimų yra Vyriausybės. Dėl kai kurių Vyriausybė prašo skubos tvarkos. Man labai keista, kad kolega Kęstutis kažkodėl nori, kad jeigu susiklostytų tokia nepalanki situacija, kad reikėtų paskelbti karantiną, Vyriausybė negalėtų mokėti prastovų įmonių darbuotojams, kuriems tektų į prastovas išeiti, nes Užimtumo įstatymas yra būtent apie tai. Apie kitus įstatymus taip pat nekalbėsiu.
Man atrodo, mes visi čia esame gana seniai Seime, kad suprastume, jog tarp sesijų Seimas neatostogauja, vadinasi, jeigu įvyks projektų pateikimas, puikiausiai komitetai turės laiko iki pavasario sesijos apsvarstyti, pateikti svarstyti patobulintus projektus ir juos galėtume kitos sesijos pradžioje priimti. Tai labai prašyčiau nežaisti su darbotvarke, nes su sesijos pabaiga Seimo darbas nesibaigia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš trumpai noriu replikuoti dėl tų visų komentarų, dėl nepatekimo, Seimo narių teisių apribojimų ir panašiai. Gerbiami kolegos, jūs esate Seimo nariai, niekas mandato iš jūsų neatėmė, bet aš niekaip nesuprantu, kodėl jums turi nukristi kepurė laikantis elementarios tvarkos, nes jūsų prašoma tiktai laikytis tokios pačios tvarkos, kuri jau beveik pusę metų galioja visiems kanceliarijos darbuotojams, visiems patarėjams, kitiems Lietuvos darbuotojams. Lygiai taip pat, jeigu man įvažiuojant į Seimo kiemą (tą Seimo kiemą, apie kurį kalbėjo gerbiamas Artūras) automobiliu manęs apsauga nepažįsta (o turbūt neprivalo pažinoti) ir paprašo parodyti Seimo nario pažymėjimą, aš jį maloniai parodau ir esu įleidžiamas. Jeigu jūsų paprašo parodyti dokumentus, o jūs atsisakote rodyti, čia yra jūsų kultūros dalykas. Tikrai, gerbiami kolegos, nelaužykite iečių ten, kur nereikia laužyti, nes tai yra viso Seimo sprendimas priimti Statuto pataisas. Jūs esate Seime, vadinasi, parodėte tinkamus dokumentus ir kepurės gal nenukrito.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, matau, kad vėl užvirė diskusija. Leisiu pasisakyti dar dviem gerbiamiems kolegoms. Kviečiu visgi kalbėti dėl darbotvarkės. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Taip. Gerbiamas Seimo vicepirmininke, kuruojantis kanceliariją. Mane aiškiai pažino, pažįsta ir seniai pažįsta, nuo tų 1991 laikų. Rodau galimybių pasą, rodau europinį sertifikatą (tris kartus paskiepytas), man pareiškia – apribotos tavo teisės, kaip Seimo nario. Kas apribojo? Seimo kanceliarija. Įsidėmėkite, gerbiamas Saudargai, kad Seimo nariai neturi darbo santykių. Kanceliarija yra kanceliarija, Seimo narys yra Seimo narys. Todėl rodau dokumentus – jie netinka. Turiu filmuotą medžiagą, mane filmavo, aš taip pat ten filmavau, žurnalistai taip pat filmavo. Tai yra, sakykime, totalitarinės valstybės pirmieji žingsniai, kai Seimo narys apribojamas, nors turi visus dokumentus, patekti į Seimą, o pareigūnai su antpečiais užkerta kelią. Tokia situacija demokratinės valstybės parlamente netoleruotina.
PIRMININKĖ. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Reaguodamas į Seimo vicepirmininko pasakymą apie elementarią tvarką… tai jis turėjo minty, kad šita elementari tvarka minimum yra Konstitucijos pažeidimas, ji atleidžia mus nuo privalomų medicininių intervencijų į mūsų organizmą, ir minimum 13 tarptautinių ir Lietuvos įstatymų, kurie leidžia žmogui nedalyvauti medicininėse manipuliacijose, kraują imant. Jūs dabar privertėte duoti kraują arba dar ką nors daryti, kad būtų gauti testai. Patys medikai sako, kad visi yra niekiniai. Tai ką mes dabar darome, kolegos? Konstitucijos pažeidimą vadiname elementaria tvarka.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pereiname prie darbotvarkės. Turime apsispręsti. (Balsas salėje) Jūs norite dėl darbotvarkės? Prašom. A. Nekrošius dėl darbotvarkės.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Tikrai nekalbėsiu apie leidimus ir visa kita. Tiesiog pastebėjau mūsų švieslentėje naują funkcionalumą – penkis taškelius. Gal galite paaiškinti, kas tai yra? Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom, ponas D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Neatsakysite kolegai? Atsakysite. Gerai.
PIRMININKĖ. Prašom dėl darbotvarkės.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš tik dėl darbotvarkės. Kolegos, išgirdau labai svarbius argumentus, kodėl yra pateikimų šiandien pratęstoje sesijoje. Premjerė pasakė, kad greičiausiai ruošiamasi karantinui, taip? Žmonės nuolat klausia, ar tikrai bus karantinas. Premjerė atsistojo ir tai pakartojo. Tada reikia informuoti visuomenę. Arba jūs paprašykite šiandien laiko pasisakyti ir pristatykite, ką jūs planuojate. Ar galvojate, kad nepratęsime nepaprastosios padėties? Nemosikuokite, aš kreipiuosi į jus, gerbiama premjere, žiūrėkite į mane. Esmė tokia. (Triukšmas salėje) Teisingai, prisikalbėjau. Dabar taip į jus ir kreipsiuosi. Jeigu jūs nesiruošiate karantinui, o, ko gero, karantinas – antrinis variantas, jeigu nepavyks nepaprastosios padėties įvesti ir nebus mero tiesioginių rinkimų. Teisingai? Tai paaiškinkite. Arba stokite į tribūną, nes esate vykdomosios valdžios atstovė. Prašom atsiskaityti Seimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Įjungta.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Čia kaip LRT laidoje jus pastatė…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš esu vykdomosios valdžios atstovė, bet aš nesu mergaitė pagal iškvietimą. Tai tą norėčiau…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš taip ir nesikreipiau. Aš kreipiausi kaip… (Balsai salėje) Ar nuo šiol į jus reikės taip kreiptis? (Plojimai)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Toliau. Galiu atsakyti?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Nepaprastosios padėties tęsti, kaip žinome, Vyriausybė nesiūlo. Vyriausybė nesiūlo. Man yra dar klausimų dėl Vyriausybės? (Balsas salėje) Tęsiu toliau. Karantinas bus paskelbtas, jeigu reanimacijoje užimtumas artės prie tos ribos, už kurios mes galėsime teikti tik ekstrinę pagalbą. Šitas skaičius yra paskelbtas rudenį, tai yra 240 reanimacijoje. Šiuo metu užimta 90 reanimacijos lovų. Šiandien. Bet aš dėti jums savo galvą nukirsti, nors jūs tą turbūt profesionaliai galėtumėte padaryti, kad tai neatsitiks per artimiausią mėnesį, negaliu. Todėl turiu būti apsirūpinusi tais įrankiais, kurių gali reikėti Vyriausybei, jeigu tektų priimti šitą sprendimą. Paprasta. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pasinaudodama savo… (Balsas salėje) Ne, jūs jau pasisakėte vieną kartą. Tuo pačiu klausimu galima pasisakyti vieną kartą. Gerbiamas kolega, prašom paskaityti Statutą. Apsispręskime dėl darbotvarkės.
Yra gautas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymas, A. Veryga jį įgarsino, išbraukti 1-9 klausimo – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo pateikimą iš šiandienos darbotvarkės. Kas pritariate tokiam Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Taip, dėl 1-9 klausimo.
Balsavo 118: už – 51, prieš – 56, susilaikė 11. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Taip pat turime apsispręsti dėl K. Mažeikos siūlymo frakcijos vardu iš šios dienos darbotvarkės išbraukti visus jo išvardintus pateikimus, tai yra visus pateikimus. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 46, prieš – 54, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta. Visi pateikimai lieka darbotvarkėje.
Taip pat norėčiau paprašyti įtraukti į rezervinių klausimų sąrašą nutarimą dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo. Jis yra parengtas ir bus tuoj pat įregistruotas. Taigi ar galėtume pritarti įrašymui į rezervinių klausimų sąrašą? Balsuojame? Gerai, balsuojame. Atsiklausiu: ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl komitetų narių pavaduotojų. Reikalaujate balsuoti. Balsuojame. Gerai, kolegos, kadangi opozicija kelia klausimus, paliekame kitai dienai. Tegul komitetų narių klausimas nusikelia į kitą savaitę, jei jūs taip pageidaujate.
Taip pat norėčiau paprašyti svarstyti šiandien tuos klausimus, kurie nėra įrašyti į darbų programą. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu svarstymui klausimų – projektų Nr. XIVP-1111 ir Nr. XIVP-1255. Jie yra šios dienos darbotvarkėje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Reikalaujate balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 116: už – 68, prieš – 18, susilaikė 30. Pritarta.
Dabar turėtume apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119: už – 78, prieš – 5, susilaikė 36. Darbotvarkei pritarta.
Replikos po balsavimo. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mano replika premjerei, kuri čia taip emocingai kalbėjo, kad lyg ir įstatymų projektai yra teikiami daugiausia Vyriausybės, ir kalbu aš konkrečiai, ir kalbėjo tai, kad pandemija čia, galbūt reikės karantino, dar kažko. Bet konkrečiai Veterinarijos įstatymas, dėl kurio siūlote skubos tvarką, iš tiesų yra įdomu, kuo jis susijęs su tuo pandemijos valdymu, arba dėl ko čia taip viskas dega, nes iš tiesų vaizdas toks, kad veterinarai galės gydyti, nes trūksta medikų. Galbūt pagal jūsų logiką. Bet galbūt jūs turite kitą paaiškinimą.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš matau, premjerė yra prie tribūnos, taip sklandžiai atsakinėjo D. Gaižauskui į klausimus, tai aš noriu dar kartą paklausti premjerės: ar bus Konstitucijos pateiktos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų, ar nebus?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai Gražuli, aš galiu atsakyti į šį klausimą. Yra įrašyta į kitos savaitės antradienio darbotvarkę.
P. GRAŽULIS (LRF). Tai labai ačiū.
PIRMININKĖ. Bet kas galite su ta darbotvarke susipažinti. V. Pranckietis norėjo replikuoti? Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Norėjau paprašyti, kad dėl visų projektų būtų balsuojama balsuoti paskelbtu laiku, kadangi yra klausimų, kuriuos perkeliame, kad nebūtų pritariama bendru sutarimu, nes tuo metu nebūna salėje kitaip mąstančių.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu tikrai nesiūlysime pritarti. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Seimas dėl skubos gali apsispręsti balsuodamas. Man atrodo, čir yra visiškai atskiras klausimas nuo paties pateikimo. O jeigu projektas bus pateiktas, kad ir nebus pasirinkta skuba, tai komitetas puikiausiai galės pusantro mėnesio svarstyti, ko čia kam trūksta ir kas čia ką turi gydyti.
PIRMININKĖ. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Balsuojant dėl skubos visą laiką reikia išsakyti argumentus, tikiuosi, tie argumentai bus svarūs ir išsakyti. O aš vis dėlto dėl tų penkių taškiukų norėčiau Pirmininkės paklausti. Ar tai yra tiesa, kad taip yra atvaizduojamos būtent tos balsavimo būdelės viršuje penkios? Ačiū.
PIRMININKĖ. Manyčiau, kad taip.
10.31 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 2, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1194(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, pereiname prie darbotvarkės 1-2.1 klausimo – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1194(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta.
Šį įstatymo projektą sudaro penki straipsniai, nė dėl vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku, jis yra numatytas nuo 11 val. 5 min.
10.32 val.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1195(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas, lydimasis – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1195(2). Šį įstatymo pakeitimo projektą sudaro du straipsniai. Priėmimas pastraipsniui.
Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų ar pastabų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.32 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 981, 124, 125, 133, 1403 straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1196(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2.3 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1196(2).
Šį projektą sudaro 17 straipsnių, pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.33 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1212(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1212(2). Pranešėjas – gerbiamas A. Žukauskas. Norėčiau pakviesti jį į tribūną. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo Teisės departamento pastaba. Šiai pastabai komitetas pritarė. Prašau, gerbiamas komiteto pirmininke, gal galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, komitetas šių metų sausio 7 dieną svarstė šią Teisės departamento išvadą, jai pritarė ir atsižvelgė – atitinkamai pataisė 15 straipsnį.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Ar galime pritarti 1 straipsniui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2, 3, 4 straipsnių nėra gauta pasiūlymų, pastabų. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti mūsų kolegos. Pirmasis kalba A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime pavyzdžių, kiek panašaus pobūdžio struktūros yra pavaldžios Seimui. Kaip pavyzdį galiu paminėti Nacionalinę sveikatos tarybą. Šiuo atveju minėtos tarybos modelis tikrai pateisina jos daug metų egzistuojantį statusą. Tačiau manyčiau, kad niekas kitas kaip šioje srityje dirbantys žmonės gali geriausiai įvertinti ir pasiūlyti, koks Lietuvos mokslo tarybos pavaldumas galėtų būti patogiausias, užtikrintų operatyvių klausimų sprendimą, sąlygotų didesnį institucijos savarankiškumą. Juolab kad jau yra sukaupta nemaža praktinė šios struktūros darbo patirtis, o aiškinamajame rašte pateikta 14 užsienio valstybių praktika rodo, kad šiose šalyse tokio pobūdžio institucijos pavaldžios Vyriausybei arba valstybės mokslo politiką formuojančiai ministerijai.
Be to, pagal teikiamą įstatymo pakeitimo projektą Seimui paliekama Lietuvos mokslo tarybos pirmininko skyrimo funkcija. Taip pat siekiama atsakingai užtikrinti tarybos kaip nepriklausomo eksperto statusą. Taigi pasitikiu projekto autorių kompetencija ir remiu šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Aš asmeniškai turiu abejonių, bet jas bandė man išsklaidyti Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas ir kai kurie tarybos nariai. Taigi aš irgi siūlau balsuoti už, bet nepamiršti vieno dalyko, kad yra įsteigta Mokslo agentūra, kuri turėtų būti panaikinta, nes iš tiesų funkcijos persidengia. Mūsų yra ir Švietimo ir mokslo komiteto protokole tai pažymėta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.36 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(4). Priėmimas. Šį įstatymo projekto pakeitimą sudaro trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Dėl motyvų užsirašė kalbėti Seimo nariai. Už kalba A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, apibendrinus Lietuvos patirtį konstatuojama, kad galiojanti kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimo sistema neužtikrina strateginių švietimo prioritetų įgyvendinimo, kokybės ir prieinamumo reikalavimų.
Ypač atkreiptinas dėmesys į kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių akredituotų savivaldybių ir viešųjų įstaigų paslaugas, kurioms kvalifikacijos tobulinimo įstaigų akreditavimo taisyklėse nėra suformuluoti teikiamų programų kokybės kriterijai. Tikimasi, kad pedagogų kvalifikacijos sistemos patobulinimai, kurie siūlomi Švietimo įstatymo pakeitimo projektu, padės užtikrinti mokinių pasiekimų plėtotę ir pažangą vadovaujantis edukologijos bei ugdymo inovacijomis ir sudarys galimybes tikslingiau ir efektyviau panaudoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skirtas lėšas. Ačiū projekto autoriams, besirūpinantiems mūsų atžalų ateitimi. Balsuosiu už šio įstatymo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų džiaugiuosi, kad toliau formuojama kvalifikacijos kėlimo sistema Lietuvoje. Aišku, daug kas priklausys nuo ministerijos, nuo tų tvarkų, kurios bus parengtos. Džiaugiuosi, kad vis dėlto skiriamas didesnis dėmesys, nes kvalifikacijos dažnumas yra tankesnis. Manyčiau, daug kas priklausys ir nuo finansavimo. Čia mūsų visų Seimo narių turbūt dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad vis dėlto finansavimas kvalifikacijos kėlimui taip pat būtų pakankamas.
Taip pat džiaugiuosi, kad atsiranda du tokie lygmenys. Vienas, kur yra įtraukiamos ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Iš tikrųjų mes neatsisakome savivaldybių padalinių, pedagogų rengimo centrų, kur yra sukaupta nemaža patirtis ir kuriuose įgyvendinama nemažai tobulinimo sričių, kurias reikia greitai perkelti nuo vykdomosios valdžios iki mokyklų, ir taip sistema veiks.
Aišku, labai svarbu, kad atsiranda ir nacionalinė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa. Tikiuosi, kad vis dėlto mes žengsime tokiu skandinavišku keliu, kad mokytojai galėtų kelti savo kvalifikaciją, galbūt daugelis įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį ir taip pakeltume visos mūsų švietimo sistemos lygį. Tikrai pritariu ir manau, kad niekada nevėlu tobulinti. Iš tikrųjų žiūrėsime, kaip ta sistema veiks, savaime suprantama, prižiūrėsime, žiūrėsime ir, aišku, teiksime siūlymus tobulinti, jeigu kas nors bus negerai.
PIRMININKĖ. Už kalba V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Aš esu šios pataisos iniciatorė. Iš tiesų tai gali būti akstinas kurti sistemą, kurios mes neturime, ir pedagogams rengti, ir kvalifikacijai kelti, ir profesiniam tobulėjimui, jungiant, kiek galima, jungiant įvairius šiame lauke veikiančius subjektus, tačiau aš negaliu pritarti vienos kompetencijos išskyrimui iš kitų, tai yra socialinės ir emocinės kompetencijos, kitų parašymų, nes yra prioritetai, todėl būdama iniciatore aš susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tiesų dėl šio Švietimo įstatymo turėjome nemažai diskusijų su švietimo bendruomene. Kaip minėjo profesorė V. Targamadzė, ji ir inicijavo diskusiją apie tai, kad reikia keisti ir tobulinti pedagogų kvalifikacijos kėlimo sistemą, kad ji būtų kokybiškesnė ir kartu būdų užtikrintas kokybiškesnis mūsų vaikų ugdymas, yra tam tikrų diskusinių taškų dėl kompetencijų iškėlimo, prioritetų nustatymo.
Esminės projekto nuostatos, kaip bus nustatomos prioritetinės kvalifikacijos kėlimo kryptys, kokiu būdu bus keliama, kokius reikalavimus turi atitikti, kaip bus kaupiami kreditai, kad būtų galima ne imituoti mokymus ar kvalifikacijos kėlimą, o iš tikro užtikrinti reikalingų kompetencijų įgijimą – šios esminės nuostatos yra suderintos ir joms pritaria iš principo visa pedagogų bendruomenė. Todėl net ir su nedidelėmis abejonėmis dėl išskirtų socialinių ir emocinių kompetencijų, o jos sudaro tiktai tokį lyrinį, rašytinį, bet ne esminį šio įstatymo projekto pakeitimą, tikrai siūlau balsuoti už, pritarti, kad mūsų švietimo, ugdymo kokybė kiltų, kad pedagogai galėtų dar efektyviau tobulinti savo kompetencijas, o mūsų Lietuvos vaikai gautų geresnį ugdymą ir išsilavinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos, motyvai yra išsakyti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.42 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1236(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1236(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų, jam galime pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nematau. Dėkoju. Dėl 2 straipsnio buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Ji yra techninio pobūdžio. Komitetas jai pritarė. Ji yra susijusi su įstatymo įsigaliojimu. Ar galime pritarti, kad šis įstatymas… (Balsai salėje) Kad šį įstatymo pakeitimą sudaro 1 straipsnis. Ar galime pritarti? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4223(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 307 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4223(2). Priėmimas.
Kviečiu komiteto pirmininką gerbiamą S. Šedbarą į tribūną. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra Teisės departamento tiktai redakcinė patikslinanti sąvoka, vietoj „išmetamų“ – „išmetamųjų“, tiktai tiek. Komitetas, be abejo, pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti patobulintam 2 straipsniui pagal Teisės departamento pastabą? Prieštaraujančių nematau. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio taip pat yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra tik informacinio pobūdžio, atkreipiamas dėmesys, kad pavasario sesijoje reikės suderinti dar keletą tarpusavyje persidengiančių redakcijų. Šiuo atveju nieko nekeičiame, bet mums pataria tai padaryti, tai mes ir padarysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 4 straipsniui? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų. Už kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš norėjau tiesiog trumpai padėkoti A. Nekrošiui, G. Kinduriui už gerą iniciatyvą. Katalizatoriai neturi būti išpjaunami, jie yra mūsų gyvenamųjų zonų priešas. Taigi labai sveikas projektas ir kviečiu jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti dėl šio klausimo. Balsuosime numatytu laiku.
10.46 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671(2). Šį įstatymo pakeitimo projektą sudaro du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Informuoju, jog yra Teisės departamento redakcinė pastaba dėl vieno žodžio koregavimo. Ar galime pritarti tokiam 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Yra užsirašiusių dėl motyvų. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, kolegos, jeigu manęs paprašytų išvardinti svarbiausias aplinkosaugos temas Lietuvoje, tai neišvengiamai miškai, miškų politika, miškų apsauga būtų to sąrašo viršuje. Labai džiaugiuosi gerbiamo J. Urbanavičiaus pastangomis ir tuo mūsų matomu rezultatu. Įveisti mišką bus lengviau, mažiau biurokratijos, mažiau popierizmo. Mūsų visuomenė labai palankiai vertina miškus ir nori, kad jų Lietuvoje realiai daugėtų, nori čia dalyvauti.
Taip pat dėkoju, kad mano pastaba dėl ypač saugomų teritorijų – Europos buveinių būtų įtraukta. Komitetas pakoregavo ir šiuo metu projektas yra būtent toks, kokį galima tuoj pat įgyvendinti ir tuos mūsų planetos plaučius toliau stiprinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – K. Mažeika. Jo salėje šiuo metu nėra. Daugiau užsirašiusių dėl motyvų nėra. Balsuosime vėliau, numatytu laiku.
10.48 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-533(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Sporto įstatymo Nr. I-1151 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-533(2). Svarstymo stadija. Kviečiu komitetų pranešėjus. Pirmąją kviečiu gerbiamą I. Kačinskaitę-Urbonienę.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, komitetas svarstė įstatymo projektą ir, 9 balsavus už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo, pritarta komiteto išvadai, ji yra pateikta. Buvo gautas vienas V. Aleknos ir kolegų pasiūlymas. Šiandien ryte svarstėme šį pasiūlymą. Taip, kaip ir dėl pirminės išvados, 10 balsavus už tai, kad pasiūlymas būtų atmestas, niekam nesusilaikius ir niekam nebalsavus prieš, komiteto sprendimas – nepritarti pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą V. Alekną pristatyti Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvadą dėl Sporto įstatymo.
V. ALEKNA (LSF). Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė šį įstatymą. Komisijos sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, asociacijų ir Seimo narių grupės pasiūlymus, jiems komisija pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komisijos išvadą. Norėčiau pakviesti Biudžeto ir finansų komiteto atstovą gerbiamą S. Gentvilą pristatyti šio komiteto išvadą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį kompleksinį įstatymą. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Yra dėl šio įstatymo projekto registruotos pataisos, dėl jų apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.51 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-534 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-534. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė pristatys komiteto išvadą.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū. Šis įstatymo projektas susijęs su prieš tai buvusiu, jis kaip ir yra neaktualus. Irgi vienbalsiai buvo nuspręsta tiesiog atmesti. Prašom pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas apsispręs.
10.51 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1270 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1270. Pateikimo stadija. Kviečiu pranešėją A. Bilotienę Motiejūnienę.
Per šoninį mikrofoną norėtų kalbėti A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Paprašyta pusvalandžio pertraukos. Taigi turime apsispręsti dėl pertraukos. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. (Balsai salėje) Norite balsuoti dėl pusvalandžio pertraukos? Gerai. Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami dėl frakcijos vardu paprašytos pusvalandžio pertraukos. Dėl pertraukos. Mes balsuojame dėl pertraukos.
Balsavo 42: už – 31, prieš – 5, susilaikė 6. Pusvalandžio pertraukai pritarta.
T. Tomilinas – replika po balsavimo.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, gal galima būtų sutarti, kad paklausti galėtų visi norintys? Nes tai ypač svarbus klausimas, ypač daug aistrų visuomenėje keliantis. Aš suprantu, kad galima pažiūrėti į tą klausimą formaliai, bet labai prašau jūsų pažiūrėti rimtai, nes visuomenėje, skirtingai, negu Seime, susipriešinimo dėl to klausimo yra dar daugiau, todėl būtų normalu išklausyti visus, norinčius paklausti, išgirsti visus atsakymus. Tokiu būdu mes šiek tiek atsitrauktume nuo darbotvarkės, bet įvykdytume visuomenės lūkesčius.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, šiuo metu yra 13 žmonių užsirašę paklausti. Šiam klausimui yra skirta 20 minučių. Manau, kad tikriausiai jau ir pagal skirtą laiką visi spėtų paklausti. Manau, kad sutarsime dėl šito. Tačiau, kaip jau minėjau, dėl šio klausimo dabar yra pusvalandžio pertrauka.
10.54 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-742ES (svarstymas)
Taigi dabar svarstome rezervinius klausimus. Rezervinis 1 klausimas – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-742ES. Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją T. V. Raskevičių.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai ir narės. Seimo Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šį įstatymo projektą svarstė spalio 27 dienos posėdyje. Komiteto nariams balsavus bendru sutarimu buvo priimtas toks sprendimas.
Atsižvelgdami į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, teisės ekspertų nuomonę, taip pat papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktą išvadą, kuriai Žmogaus teisių komitetas pritarė, nusprendėme Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes siūlomas reguliavimas nedera su konstitucine Lietuvos Respublikos pilietybės samprata ir neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų dėl teisės aktų skelbimo.
Pažymėtina, kad asmens duomenų apsauga negali būti suabsoliutinta taip, kad būtų paneigtas konstitucinis teisės viešumo principas. Komiteto nuomone, projektas galimai prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, tai yra galioja tik paskelbti įstatymai, ir konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamam konstituciniam teisės viešumo principui, pagal kurį teisė, tai yra ne tik įstatymai, bet ir kiti teisės aktai, negali būti nevieša (pagal Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimą).
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Užsirašiusių dėl motyvų šiuo klausimu nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Jis bus netrukus.
10.56 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2 rezervinis klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą E. Sabutį. Jis pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gruodžio 1 dieną Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pateikė jį nauja redakcija ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dabar reikėtų pristatyti Kultūros komiteto išvadą. Gal gerbiamas K. Vilkauskas galėtų pristatyti Kultūros komiteto išvadą? Primenu, kad svarstome 2 rezervinį klausimą – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kultūros komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Reikėtų pristatyti ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos išvadą. Ar galėtų pristatyti gerbiamas V. Mitalas komisijos išvadą šiuo klausimu?
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarstė šį įstatymo projektą, nutarė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komisijos išvadą.
10.59 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1111 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą J. Urbanavičių, kad pristatytų 2-14 klausimą – Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1111. Tai yra klausimo pateikimas. Po šio klausimo balsuosime.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, mieli kolegos. Teikiu Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto pagrindinė esmė: šiuo metu laboratoriniuose tyrimuose nustatomi ftalatai naudojami nuotekose ir neatitinka, sakykime, nustatant tų nuotekų ftalatų kiekį atskirose laboratorijose. Siūloma, kad tas ftalatų kiekis būtų reguliuojamas aplinkos ministro įsakymu. Tokia turbūt pagrindinė esmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paklausti jūsų niekas nenori. Ar nori? Atsiprašau. Pirmoji klausia L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paklausti… Gal galėtumėte išvardinti keletą pagrindinių motyvų, kodėl yra pateikiamas šis įstatymo projektas? Kokie būtų motyvai?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Turbūt tikrai vandens įmonės ir savivaldybės gauna nemažas baudas, kai netiksliai nustatomas ftalatų kiekis nuotekose. Kaip ir minėjau, tos atskiros laboratorijos tyrimus daro atskiromis įrangomis ir tiesiog išeina tokia kaip ir neteisybė. Tiesiog būtų konkrečiai fiksuojamas ftalatų kiekis ministro įsakymu ir pasiekus tą ribą reikėtų poveikio aplinkai vertinimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš irgi panašaus pobūdžio klausimą norėjau paklausti. Ar šis projektas… Yra žinoma, kokie kiekiai išleidžiami, ir būtent dėl ko čia buvo tas projektas teikiamas? Ar yra kokių nors būtent taršos požymių, kadangi jungiama į bendrą sistemą, ar tai klausimas atskirų įmonių, kurios buvo pastebėtos būtent tokiu būdu teršiančios? Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Čia daugiau, sakykim, buitiniams vartotojams iki 5 kubų. Tų stambiųjų įmonių tikrai neliečia. Tai yra, sakykim, ūkiniams, buitiniams vartotojams.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Visų pirma sveikinu šį projektą, jis išspręs tiek vandentvarkininkų problemas, kai jie buvo už mažareikšmius pažeidimus baudžiami. Čia ne vienas Seimo narys buvo perėjęs nuo Ukmergės iki Vilniaus, iki Kėdainių, kur gaudavo šimtatūkstantines baudas už tai, kad nustatydavo mikrodozę teršalo, bet realiai tai yra foninis užterštumas, nes gamtoje pasitaiko toks užterštumas.
Gerbiamas Justinai, gal galite pasidžiaugti savo projektu ir pasakyti, kiek čia panaikintumėte vandentvarkos įmonių, savivaldybių įmonių galvos skausmo ir tų milijoninių baudų, kurias jos gaudavo nepelnytai ir iš tikrųjų pykdavo ant mūsų teisėkūros, kad mes baudžiame už visiškas mikrodozes, kurios šiaip pasirodo gamtoje, o vandentiekininkai yra tiesiog baudžiami. Gal galite išvardinti tuos miestus, savivaldybes?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tai yra didžiulis skausmas. Teko bendrauti ir su Kauno miesto savivaldybės įmonėmis, ir su Vilniaus. Tikrai didžiuliai ieškiniai, didžiulės baudos dėl tų paprasčiausių neatitikimų. Tikrai mes išspręstume tą problemą ir tikrai susidėliotų viskas į savo vietas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių klausti nėra. Ačiū už klausimo pristatymą.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti už S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, J. Urbanavičiaus projektas sprendžia tiek buitinius valymo įrenginius turinčių asmenų problemas, nes buitiniuose nuotekų įrenginiuose nesusidaro pavojingų medžiagų, kurios yra būdingos pramonei ir kitiems. Tai buitiniams valymo įrenginiams iki 5 kubinių metrų per parą išleidimo nebereikės taršos leidimo ir vykdyti monitoringo. Nuimame nuo žmonų iš esmės administracinę naštą.
Didiesiems vandentiekininkams būdavo prievolė keisti taršos leidimus ir TIPK’us tuomet, kai jie pastebėdavo, kad nustatomos mikrodozės, pavyzdžiui, tokių dalykų kaip ftalatai. Tai tokie tirpūs plastikai. Kai nustatydavo tuos tirpius ftalatus, tai būtinai reikėdavo… vandentiekininkai būdavo išprovokuoti keisti taršos leidimus, o jų nepasikeitęs ne vienas Lietuvos vandentiekininkas, tokie kaip „Vilniaus vandenys“ gavo 7 mln. eurų baudą, „Kėdainių vandenys“ – 2 mln. eurų baudą ir taip toliau, ir taip toliau. Tas pats galioja ir „Utenos vandenims“ (matau, kad E. Pupinis pasirašęs).
Šis projektas sprendžia iš tikrųjų tų milijoninių baudų, kurios buvo nepelnytos, klausimus. Todėl labai kviesčiau pritarti, nes projektas yra derintas su Aplinkos ministerija ir yra subalansuotas tiek administracine, tiek baudimo tvarka. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų labai keista, kad aplinkos ministras, turintis pasisakyti už aplinkos apsaugą, teikia tokius projektus. Pirmiausia, manau, yra supaprastinami reikalavimai vandentvarkos stambiosioms įmonėms, kurios ir taip nesugeba tinkamai susitvarkyti su nuotekų valymu, tai priėmus, pritarus šiam įstatymui po pateikimo būtų sudarytos galimybės leisti į mūsų ežerus ir upes dar taršesnį vandenį. Aš tikrai siūlau nepritarti ir apskritai turėtų būti dar griežtinami reikalavimai dėl nuotekų tvarkymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai po pateikimo išsakyti. Balsuosime. Atėjo balsuoti skirtas laikas. Taigi kviečiu kolegas Seimo narius užimti savo vietas. Pirmiausia balsuosime dėl darbotvarkės 2-14 klausimo, projekto Nr. XIVP-1111, jis buvo ką tik pateiktas. Motyvai išsakyti. Taigi balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 88: už – 57, prieš – 3, susilaikė 28. Klausimui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi nesiūlomi. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaip papildomą įrašykite Kaimo reikalų komitetą, čia tikrai reikia…
PIRMININKĖ. Siūlote Kaimo reikalų komitetą kaip papildomą? Ar galime pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu. Dar kartą pakartoju, kad pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas Seimo pavasario sesijoje.
11.07 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 2, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1194(2) (priėmimo tęsinys)
Pereiname prie mūsų darbotvarkės pačios pradžios. Darbotvarkės 1-2.1 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIVP-1194(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1194(2) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1195(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1195(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 117, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1195(2) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 981, 124, 125, 133, 1403 straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1196(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-2.3 klausimas – taip pat lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-1196(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1196(2) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1212(2) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl 1-3 klausimo – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-1212(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 114, prieš – 1, susilaikė 2. Mokslo ir studijų įstatymas priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(4) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(4). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1236(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – projektas Nr. XIVP-1236(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 4. Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
V. Valkiūnas. Replika po balsavimo.
V. VALKIŪNAS (LRF). Dėl 1-4 klausimo, dėl praėjusio balsavimo – aš buvau už. Suklydau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, protokole bus tai pažymėta.
11.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4223(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4223(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 117, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – projektas Nr. XIVP-671(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-533(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Sporto įstatymo projektas Nr. XIVP-533(2). Svarstymas. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją gerbiamą I. Kačinskaitę-Urbonienę, kad pristatytų komiteto išvadas dėl Sporto įstatymo. Prašom.
Dėl pasiūlymų. Pirmasis pasiūlymas yra gautas dėl 2 straipsnio, jį pateikė Seimo narys V. Alekna. Prašom pristatyti savo pasiūlymą.
V. ALEKNA (LSF). Mano pasiūlymai iš tikrųjų yra galbūt panašūs dėl visų. Jų esmė yra, kad tiek studentų sportas, tiek specialių olimpinių žaidynių dalyviai, tai yra intelekto negalią turintys sportininkai, nebūtų finansuojami pagal aukšto meistriškumo programą. Ir pasakysiu kodėl. Studentų sporto dalyviai ir studentų pagrindinės varžybos dažniausiai būna universiados, jos vyksta kas dvejus metus. Į tas žaidynes, universiadas, važiuoja sportininkai, kurie yra rengiami jau pagal aukšto meistriškumo programas federacijose. Atidarius programinį finansavimą ir studentams, iškiltų galimybė dubliuoti būtent šį finansavimą, o intelekto negalią turinčių žmonių finansavimas iš šitos programos negalimas dėl to, kad aukštos meistriškumo programos pagrindinis reikalavimas yra atitikti Pasaulinės antidopingo agentūros reikalavimus, o, kaip žinome, specialiųjų poreikių turintys žmonės paprasčiausiai neturi tos kontrolės.
Kitas dalykas, aš manyčiau, pagrindinis: jei mes netaikysime dopingo kontrolės būtent šiems žmonėms, atsiras pavojus (vis tiek intelekto negalią turintys žmonės nelabai ir suvokia, ką jie daro, o tos organizacijos tikslas nėra siekti rezultatų, kaip išeis – taip), kad kažkas iš tų žmonių bandys galbūt ir pasipelnyti ar dar kaip nors. Tuo labiau kad jie visi turi savo banke sąskaitas, o jomis naudotis negali, jomis naudojasi kiti žmonės.
Priėmus šiuos pakeitimus, ko gero, atsirastų ir stipendijos, ir rentos, ir premijos už iškovotas vietas. Čia matau pavojų ir prašau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ar yra dešimt Seimo narių, palaikančių šią pataisą? Gal galime sutarti bendru sutarimu svarstyti visas pataisas, gautas dėl šio įstatymo? Galime, ar ne? Dėkoju. Prašau gerbiamą komiteto pranešėją pristatyti komiteto nuomonę.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Iš tikrųjų, kaip ir gerbiamas Virgilijus sakė, tikriausiai mes kalbėsime apskritai, apsispręsime pirmuoju balsavimu ir pakomentuosiu argumentus, dėl kurių komitete vis dėlto apsisprendėme nepritarti šiai pataisai. Dešimt balsavo už tai, kad nepritartume, nebuvo nei susilaikiusių, nei balsavusių prieš. Šiek tiek pabandysiu paaiškinti kodėl.
Mes suprantame, kad aukštas meistriškumas, vertinant apskritai, tikrai yra išskirtinė programa, bet ji turi tokią savybę, kur užtikrinamas tvarus ir nuolatinis finansavimas. Tiek studentams, tiek specialiojo komiteto žmonėms, žmonėms su protine negalia, manome, būtina užtikrinti tvarų finansavimą ne pagal projektus ar atskiras programas remiantis viešaisiais pirkimais ar projektiniu finansavimu, o nuolatos ir tvariai.
Kadangi nei Jaunimo sporto komisija, nei Seimo nariai, nei Švietimo ministerija nepasiūlė alternatyvaus kelio, kaip galėtume finansuoti šias šakas, tai yra ir studentus, ir protinę negalią turinčius sportininkus, o jie iš esmės atitinka keliamus reikalavimus, tai yra turi federacijas ir atitinka kitus reikalavimus, ir žaidžia tarp savęs, tai yra turi specialias žaidynes, yra specialiojo komiteto sportininkai, manome, kad toks finansavimo tipas – būtent aukštasis meistriškumas, kur yra užtikrinamas metinis programinis finansavimas, būtų tas kelias, kurį valstybei reikėtų rinktis šiandien, nes neturime jokio alternatyvaus kito. Juo labiau kad, kaip ir minėta, sportininkų bendruomenėje buvo diskutuota ir iš principo didžioji dalis ir federacijų, ir atstovų pritaria tokiam reguliavimui ir nemano, kad dėl to bus nuskriausti sportininkai, kurie varžosi, vadinkime taip, esant tam aukštam meistriškumui, kaip mes suprantame, tarp sveikųjų. Todėl buvo išsakyti tie argumentai.
Dar norėčiau paminėti, kad jeigu taip, kaip buvo diskusijose minėta, kad galbūt tiek studentai, tiek specialusis komitetas galbūt galėtų pretenduoti į programinį finansavimą, vėlgi teisiškai mes įklimptume į tam tikrą duobę, nes būtent programinis finansavimas turi būti vykdomas viešaisiais pirkimais, o vienam arba tuomet tik vienai organizacijai dalyvaujant nebūtų užtikrinimas konkurencingumas, nebūtų atitikti kiti teisiniai kriterijai, kurie reikalingi, kad viešieji pirkimai vyktų. Kitaip tariant, tik vienas dalyvis ir dalyvautų. Štai dėl ko buvo nuspręsta pasirinkti šitą kelią. Tam, kad nenutiktų taip, kad studentai ar specialus komitetas lieka finansavimo…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, gal būtų galima šiek tiek glausčiau? Labai daug pataisų.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš daugiau nešnekėsiu, tik vieną kartą argumentus bandau išdėstyti. Kad nenutiktų taip, kad jie liktų be finansavimo. Todėl mes norime ir manome, kad būtent tokia įstatymo formuluotė, esant aukštam meistriškumui, užtikrintų tuos tvarius finansavimo šaltinius ir dėl to sportas nenukentėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už tokį išsamų komiteto nuomonės pristatymą.
Motyvai dėl V. Aleknos pataisos. Už kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kas jau kas, bet olimpinis čempionas tikrai žino aukšto sportinio meistriškumo vertę, žino principus. Tikrai palaikau šią pataisą, nes negalima leisti devalvuoti aukšto meistriškumo principų. Politikai ne visada sako tai, ką jie galvoja, dažniausiai kalba tai, ką nori girdėti jų rinkėjai. Bet šiuokart kalbama apie aukštą sportinį meistriškumą. Tad, gerbiamieji kolegos, būkime sąžiningi sportininkams, garsinantiems Lietuvą, atstovaujantiems aukštam sportiniam meistriškumui olimpiadose ir pasaulio čempionatuose. Mes socialinės integracijos negalime prilyginti aukštam sportiniam meistriškumui, nors ir kaip tai skaudžiai skambėtų. Priešingu atveju mes devalvuosime patį aukštą sportinį meistriškumą ir jo principus. Todėl palaikau ir pasisakau už šią pataisą. Apeliuoju į jūsų, sakykime, įžvalgas ir tuos tikruosius motyvus, dėl ko jūs turėtumėte apsispręsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, su visa pagarba ir V. Aleknai, ir sportininkams, garsinantiems mūsų šalį, turėčiau pasakyti, kad reikėtų pritarti Vyriausybės pateiktam projektui, Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos pateiktam projektui. Buvo nemažai svarstymų, ypač dėl šios dalies. Kalbant dėl aukšto meistriškumo, turbūt reikėtų kalbėti ne tik apie olimpiečius, bet ir apie paralimpiečius. Mes pradedame tarp neįgaliųjų ieškoti, kuris čia vertesnis, kuris ne, bet iš tikrųjų negalime taip segreguoti, kuomet paralimpiečiai, dalyvaudami savo olimpiadose, gali būti finansuojami pagal aukšto meistriškumo eilutę, o jau tie, kurie turi intelekto negalią, kažkaip iškrenta. Manyčiau, tai būtų tam tikra segregacija. Manyčiau, kad vis dėlto ir studentų sportas taip pat. Kai kada sportininkai dalyvauja ir olimpinėse žaidynėse, ir galbūt studentų universiadose, manyčiau, kad vis dėlto sudarytume jiems problemų ruoštis universiadoms. Tai yra nedidelis finansavimas: finansuojamas išvykimas į universiadas, galbūt tam tikras pasiruošimas stovyklose, taip pat ir aukšto meistriškumo žmonės.
Manyčiau, vis dėlto turėtume laikytis Vyriausybės pateikto projekto, ypač kuomet jau skiriame ir atsakingą instituciją visiems šiems reikalams prižiūrėti. Manyčiau, kad tikrai bus prižiūrėta, nebus jokio dubliavimo, taip pat turbūt nebus ir piktnaudžiavimo lėšomis, kur mes iš anksto įžiūrime kriminalą. Šiuo atveju tikrai departamentas, arba vadinamoji agentūra, prižiūrės visus šiuos reiškinius. Jeigu matysime problemų, tikrai bus galima grįžti, bet dabar palikti be finansavimo tikrai negalime.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl pasiūlymo išsakyti. Balsuojame. Kas pritariate V. Aleknos pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 24, prieš – 33, susilaikė 52. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 18 straipsnio taip pat yra Seimo nario V. Aleknos. Prašom pristatyti šį pasiūlymą.
V. ALEKNA (LSF). Tai mes jau ir balsavome, čia, ko gero, viskas aišku, aš gal atsiimu kitus, nes prasmės kaip ir nelieka daugiau.
PIRMININKĖ. Atsiimate pirmąjį, antrąjį dėl 18 straipsnio taip pat?
V. ALEKNA (LSF). Taip, visus atsiimu.
PIRMININKĖ. Visus atsiimate. Dėkoju. Tada svarstymo stadijoje daugiau pasiūlymų nebėra.
Motyvai dėl viso įstatymo. Už kalba E. Pupinis. Motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų po šio balsavimo turbūt ilgai kalbėti nereikia. Pritariu įstatymo projektui. Kaip ir minėjau, atsiranda tam tikra institucija, kuri galbūt geriau reguliuos visus mūsų aukšto meistriškumo sporto reikalus, nes matome, kad ši sistema, kuri buvo sukurta panaikinus Sporto departamentą, nepasiteisino. Manyčiau, šiuo metu grįžtant vėl prie tam tikros sporto politiką įgyvendinančios institucijos, kuri jau numatyta kaip tam tikra agentūra, bus daugiau aiškumo. Savaime suprantama, turbūt pati ministerija neturi tiek resursų, kad prižiūrėtų tokią plačią sritį kaip profesionalus sportas. Pritariu įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Po svarstymo balsuojame. Kas pritariate Sporto įstatymo pakeitimo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 114: vienbalsiai pritarta po svarstymo.
11.27 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-534 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-534. Motyvai jau išsakyti. Taigi turime apsispręsti dėl paties projekto. Komitetas siūlo atmesti. Kas pritariate atmetimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117: už – 114, prieš – 2, susilaikė 1. Projektas atmestas.
11.27 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1270 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas… Dabar jau praėjo pusė valandos. Norėčiau pakviesti gerbiamą viceministrę, ji pristatys Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai. Noriu pristatyti minėtą projektą. Projekto tikslas yra užkirsti kelią COVID-19 ligos, šiuo metu greitai plintančios viruso omikrono atmainos, ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui, užtikrinti visuomenės saugumą ir sumažinti asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumo, asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumo mažėjimo riziką.
Skiepijimas yra efektyvi priemonė užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimui, apsaugoti asmenis, užsikrėtusius šia liga, nuo komplikacijų ir hospitalizavimo bei mirties. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1,9 mln. asmenų, pasiskiepijusių dviem dozėmis, tačiau Lietuvoje taikomos ir kitos įvairios koronaviruso infekcijos profilaktikos ir kontrolės priemonės: tai gyventojų tikslinis testavimas, darbuotojų privalomas testavimas, taip pat srautų valdymas, atstumo laikymasis ir kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos apsaugos priemonės, tačiau tai nėra pakankamas kelias užkirsti koronaviruso infekcijos plitimą.
Projektu siūloma nustatyti, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl užkrečiamosios ligos metu, kai vakcinos yra prieinamos, tam tikri darbuotojai galės dirbti tik pasiskiepiję. Skiepytis privalės darbuotojai, dirbantys darbus ir užsiimantys veikla šiose srityse: asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla. Tai apima ne tik asmens sveikatos priežiūros darbuotojus, bet ir tose įstaigose teikiamas valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas. Kita grupė – socialinės paslaugos ir veikla. Ne tik socialinių paslaugų įstaigose, bet ir teikiant asmeninio asistento pagalbą, vykstant į namus reikalavimas būtų taikomas.
Šios sritys pasirinktos, nes dirbant ir vykdant veiklą labai sudėtinga arba neįmanoma išvengti tiesioginių kontaktų su pacientais ar asmenimis, kuriems teikiamos socialinės paslaugos, tai vaikai, vyresnio amžiaus žmonės. Pacientams ir asmenims, kuriems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, socialinės paslaugos, yra galimybė užsikrėsti COVID-19 liga, ypač rizika dėl amžiaus ar sveikatos būklės, dėl to negali būti skiepijami pacientai ar slaugos (globos) asmenys, dėl kitų asmeninių kontraindikacijų. Dar vienas momentas – šiose srityse yra nemažai protrūkių ir prasidėjus omikronui matome jų padidėjimą, taip pat su protrūkiais yra ir ligų atvejų.
Skiepytis nebus privaloma šiais atvejais: kai darbuotojas negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų, kai darbuotojas yra persirgęs ir nepraėjo 210 dienų laikotarpis. Kitais atvejais nepasiskiepijęs darbuotojas kontaktiniu būdu negalės dirbti – jis turės būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu tai neįmanoma, perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį būtų galima dirbti nepasiskiepijus. Jeigu nėra nei vieno, nei kito varianto, tuomet nušalinamas nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio, kol jis pasiskiepys ir įgis imunitetą, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijos pabaigoje. Po 3 mėnesių po nušalinimo darbdavys turės nutraukti sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
Kalbant apie priemonių kaštus, skiepijimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes nupirktas pakankamas kiekis vakcinų paskiepyti visiems Lietuvos gyventojams.
Siūlomas teisinis reguliavimas tam tikriems darbuotojams būti pasiskiepijusiems atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, kuris numato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl teisių ir laisvių ribojimo bei konvencijos 8 straipsnio ir sprendimo nuostatas taip pat atitinka, nes visas reglamentavimas yra nustatomas įstatymu.
Antra. Juo siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, tai yra kitus asmenis, su kuriais bendrauja darbuotojai, taip pat užtikrinti visuomenei ypač svarbių viešųjų paslaugų – asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą bei jo tęstinumą.
Trečia. Nėra nustatomas privalomas skiepijimas, o nustatoma darbo ar veiklos sąlyga – būti pasiskiepijus.
Ketvirta. Yra būtinas, nes savanoriško skiepijimo politika nėra pakankama užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teiktų tik pasiskiepiję darbuotojai, taip pat nepakankama kolektyviniam imunitetui pasiekti ir palaikyti, o yra būtina, kad minėtose srityse būtų maksimalus skaičius, tai yra 100 %, imunizuotų asmenų: arba vakcinuotų, arba persirgusių, kurie persirgo iki vakcinacijos.
Penkta. Yra proporcingas teisės aktas, nes skiepijimosi pareiga nėra absoliuti – numatytos išimtys, kai dėl medicininių kontraindikacijų pareiga skiepytis netaikoma.
Šešta. Galimybės dirbti tam tikrą darbą praradimas bus tiesioginė nepasiskiepijusių darbuotojų pasirinkimo nesilaikyti skiepijimo pareigos, kurios tikslas yra apsaugoti visuomenę, pasekmė.
Kalbant apie naudą visuomenei, priėmus teisės akto projektą, būtų užtikrinamas saugesnis asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų organizavimas. Antra, geriau apsaugomi asmenys, kuriems užsikrėtimas užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas, yra greitesnis ar pavojingesnis, nes kalbame apie riziką, kai pacientai, socialinės globos įstaigos gyventojai turi tam tikrų sveikatos sutrikimų. Trečia, sumažinama užkrečiamųjų ligų plitimo bei užkrečiamųjų ligų protrūkių, ypač atkreipiant dėmesį į omikrono atmainą, rizika. Sumažinamas asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumas, taip pat sumažėja paslaugų neprieinamumo rizika. Ir ketvirta, sudaromos sąlygos greičiau stabdyti užkrečiamosios ligos plitimą šalyje.
Projektas yra svarstytas dar gruodžio 21 dieną tarpinstituciniame pasitarime. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos. Iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19 ligos, kaip ir numatyta Vyriausybės nutarime.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju pranešėjai už pristatymą. Turiu kelis klausimus. Neišsiplečiant gal keli iš jų.
Pirma, ar buvo svarstytas pasiūlymas, idėja dėl galimo žalos atlyginimo? Jeigu taip, kodėl neįtraukėte į sprendimo projektą? Antras klausimas būtų susijęs su tuo, kiek asmenų konkrečiai šis sprendimas galėtų paliesti šiandienos kontekste. Turiu omenyje, tuose dviejuose įvardintuose sektoriuose. Ir galiausiai, jeigu jis būtų priimtas ir įgyvendintas, ar ateityje planuojate plėsti profesijų sąrašą, įtraukdami ir kitas profesijas?
Ir galiausiai, čia gal ne klausimas, toks pastebėjimas, toks labiau retorinis. Ar nėra taip, kad tos dvi profesijų sritys, kurios buvo tarsi pirmieji garvežiai, kurie tikrai rodo gerus skiepijimosi rezultatus, palyginti su tam tikromis kitomis sritimis, dabar yra savotiškai, na, gal ne baudžiami, bet pastatomi į tam tikrą nepatogią padėtį? Ačiū už jūsų atsakymus.
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Ačiū už klausimus. Pamėginsiu atsakyti eiliškumo tvarka.
Kalbant apie Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, kitaip tariant, apie kompensacinį mechanizmą, taip, šis klausimas buvo svarstytas. Vyriausybės išvada buvo pateikta dar gruodžio viduryje. Pritariame, kad būtent dėl pandeminės vakcinos turėtų būti kompensacinis mechanizmas. Jis yra pasiūlytas, kad galėtų būti mokamas iš valstybės lėšų. Ir pritartume, kad su šiuo įstatymo projektu galėtų, galbūt ir turėtų būti priimtas ir Pacientų teisių žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimas, kad galėtų kreiptis asmenys, kurie patiria pašalinių reiškinių, trejus metus. Tai yra ir prieš tai, prieš įsigaliojimą, ir po įsigaliojimo praėjus galbūt…
Bet tai turi būti atitinkamai sunkūs sveikatos sutrikdymai, pavyzdžiui, turi būtinai papulti į ligoninę. Tai yra mes nekalbame apie lengvus: pakilo temperatūra, atsirado alerginė reakcija, bėrimas. Yra numatyta Farmacijos įstatyme, kokie galėtų būti tie sunkūs atvejai, už kuriuos yra numatytas ir svarstytas kompensavimo mechanizmas. Tai išvada yra pateikta. Tikimės, kad tikrai pritartume, suprantame.
Kalbant, kodėl pasirinktos būtent šios dvi grupės, tai tikriausiai ir dabartinė situacija omikrono atmainos kontekste yra… Mes matome, kad iš tiesų yra daugiau protrūkių ir susirgimų pačiose sveikatos priežiūros įstaigose, globos įstaigose. Galbūt ateityje galėtų būti iš tiesų svarstomas, jeigu būtų, praplėtimas šių grupių. Bet šiandien asmenys, kurie dirba šiose srityse, dirba su gana jautriais žmonėmis, jautrių grupių žmonėmis. Todėl yra priimtas toks sprendimas teikti šiame etape konkrečiai pačias jautriausias grupes, kurios negali dirbti ir teikti paslaugų nuotoliniu būdu, jas turi užtikrinti teikdami kontaktiniu būdu. Taip. Tai jeigu kalbama apie tai, kiek jie šiandien yra vakcinavęsi arba turintys imunitetą, tai imunitetas sudaro apie 90 kelis procentus, 92, tačiau dalis iš jų yra, kaip aš minėjau, persirgę ir taip yra susiformavęs imunitetas. Kita dalis yra vakcinavęsi. Tai tikrai dvi grupės, iš kurių pirmosios gana aktyviai vakcinavosi, tačiau nėra to šimtaprocentinio arba pakankamo. Vėlgi, jeigu mes kalbame apie bendrą procentą, tikriausiai skiriasi procentas regionuose tam tikrose įstaigose. Taigi būtų noras, kad vis dėlto būtų kokybiškos, tvarios ir saugios teikiamos paslaugos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Aš labai norėčiau paprašyti gerbiamą viceministrę, jeigu galite glausčiau, nes labai daug Seimo narių norėtų dar jūsų paklausti. Prašau. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamoji pranešėja, gerbiama Pirmininke, mano turbūt labai natūralus klausimas, kylantis visiems klausiantiems, o tai kur ministras? Ypač svarbus klausimas, ypač didelis susipriešinimas visuomenėje ir mes nematome ministro, pristatančio šį projektą. Jūs minėjote, kad žlugo savanoriškos vakcinacijos kampanija. Ar jūs paklausėte savęs, kas padaryta ne taip, kad ta kampanija žlugo, ir ar jūs negirdite tokio jums skambančio varpelio, kad kažkas yra ne taip, jeigu net medikus reikia versti skiepytis? Kur yra pagrindinės klaidos? Čia buvo pusiau retoriniai klausimai.
O toks klausimas, kuris mane jaudina, ar jūs padarėte išvadas iš šio mokamo testavimo?
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
T. TOMILINAS (DFVL). Kokie duomenys po to, kai mes įvedėme mokamą testavimą?
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Ačiū už klausimus. Atsakant į retorinę dalį, tai vadovybė priima sprendimus. Vadinasi, jei ministro čia nėra, yra deleguotas asmuo, kuris ir buvo numatytas: negalint ministrui pristatyti, galėčiau aš pristatyti šį įstatymo projektą.
Kalbant apie tai, kad žlugo savanoriškas, aš noriu pasakyti, kad jis nėra pakankamas, ir neturime galbūt laiko laukti savanoriško vakcinavimosi, nes omikrono atmaina, kaip mes matome, greitai plinta, daug užkrečia, pakilimas didelis, todėl dėl tam tikrų pačių jautriausių sričių, kur yra teikiamos kontaktinės paslaugos, yra vis dėl to siūloma kaip ir kitose šalyse, nesame vienintelė šalis, nesame šiuo etapu pirmoji šalis, šioms sritims siūlanti privalomą vakcinavimą.
Kalbant apie testavimą. Dėl testavimo kiekvieną savaitę stebime situaciją. Yra, žinoma, besivakcinuojančių arba jau ir persirgusių, tas skaičius mažėja, tačiau mes turime tam tikrą skaičių, kurie testuojasi, ir turime Valstybinę darbo inspekciją, kuri atlieka patikras, ir matome, kiek kokios grupės, sritys testuojasi, taip pat fiksuojami pažeidimai, apie juos pranešama. Neabejotinai taip.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Noriu paklausti, kodėl renkamasi prievartinis kelias, kai omikronu masiškai serga ir skiepyti, ir neskiepyti. Latvijoje pasirinkus prievartinį kelią iš švietimo sistemos išėjo 1 tūkst. 200 žmonių. Šiandien Lietuvoje reikalingas kiekvienas gydytojas. Absoliuti dauguma yra arba pasiskiepiję, arba persirgę. Tai kokia yra logika imtis prievartos tuose sektoriuose, kuriuose ir taip turite puikią statistiką. Problema yra visai kita. Ministras A. Dulkys labai aiškiai įvardijo, kad dėl omikrono atmainos neturime nė vieno hospitalizacijos atvejo, neturime nė vieno sunkaus atvejo. Vadinasi, žmonės persirgs ir natūralus imunitetas bus įgytas. Kokia prasmė taikyti prievartą, jeigu Seimo Sveikatos reikalų komitete labai aiškiai ekspertai įvardijo, kad skiepo efektyvumas nuo omikrono yra 30 %. Tai kam priimti tokį įstatymą, dėl kurio mes prarasime medikus ir dalis jų turės atsisakyti dirbti…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Kalbant apie privalomą, kaip jūs sakote, priverstinį, tikriausiai čia yra priverstinis ir privalomas, mes kalbame apie privalomą. Vadinasi, tai yra sritys, kuriose yra reikalavimas turėti vakcinaciją. Kalbant apie efektyvumą, efektyvumas sumažėja praėjus 10 savaičių po pilnos vakcinacijos schemos. Vadinasi, po dviejų dozių reikalinga busterinė, kadangi dirba su jautriais pacientais. Mes kalbame ir apie transplantuotojus, ir apie reanimacinius, ir apie turinčius dvi, tris, keturias gretutines ligas, taip, serga. Ką vakcina arba persirgimas mums duoda? Kad serga lengviau, nepapuola į stacionarus arba rečiau tai daro ir neabejotinai su mirtingumu susijęs rodiklis. Todėl, kad dirba šiose jautriose srityse, mums reikalingas šimtaprocentinis imunizacijos lygis, kad užtikrintume. Vadinasi, tai vyksta kiekvieną dieną, ir persirgę, ir vakcinuoti, bet, kaip aš minėjau, tikrai nevienodas pasiskirstymas yra regionuose, įstaigose. Turi būti maksimaliai saugus darbas. Kalbant apie… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, iš vietos neužduodame klausimų.
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Testuojasi, yra numatytas privalomas testavimas ir šitos grupės testuojasi. Kalbant apie tai, kad lengvesnis virusas arba atmaina, tokie duomenys buvo pačioje pradžioje, bet jie yra tikslinami. Mes šitą atmainą pažįstame dar labai trumpą laiką ir kiekvieną kartą matome naujesnių duomenų. Simptomai yra šiek tiek lengvesni, bet eiga nėra lengvesnė ir turime pacientų su omikrono atmaina ligoninėse.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, klausti skirtas laikas baigėsi. Aš siūlau dar 10 minučių pridėti, kad didesnė dalis Seimo narių paklaustų. Dabar yra užsirašęs V. Ąžuolas, jo salėje nematau. Taigi klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama viceministre, norėčiau paklausti. Pirmiausia kontraindikacijų sąrašas, kur jį galėtume rasti? Žinome, kad visą laiką buvo įvardijama tik alergija, tokio ligų sąrašo realiai nematėme.
Toliau noriu paklausti, kuo skiriasi paskiepytas ir persirgęs ir atvirkščiai – kuo skiriasi persirgęs ir neskiepytas? Kokiais tyrimais remdamasi jūs įvardinate, kad jeigu yra persirgęs ir paskiepytas, jis turi antikūnų, o kitu atveju lyg ir neturėtų? Ar nebūtų tikslingiau, kad jis nuolat atliktų tyrimus? Man atrodo, taip išvengtume to omikrono plitimo daug geriau negu su skiepu, nes, matome, labai dažnai serga ir paskiepyti.
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Dėl kontraindikacijų yra numatytas teisės aktas, kuriame jos yra išvardintos. Dabar jo po ranka neturiu, neišvardinsiu visų nuo–iki, nes tai nėra tik alergija sudedamai vakcinos daliai ar numatyta kažkokia kontraindikacija. Čia aš nedetalizuosiu šito sąrašo, jis tikrai yra patvirtintas teisės aktu.
Kalbant apie persirgusius ir vakcinuotus, ta antroji dalis. Tuomet, kai perserga… Pačioje pradžioje, kai prasidėjo nuo alfos mūsų koronavirusinė infekcija, stebėjome ir tikrai buvo mažai duomenų. Kaip mes žinome, buvo atlikta po keturių mėnesių, praėjus, būtent renkant kraujo tyrimus iš 1 tūkst. 200 šimtų, dabar bijau sumeluoti, buvo gana didelė apimtis sveikų žmonių, vadinasi, mes turėjome duomenis, koks yra antikūnų skaičius po keturių mėnesių. Tada turėjome kitus duomenis po šešių mėnesių. Tai čia mes kalbame tik apie Lietuvoje atliktus tyrimus, kadangi turime pasižiūrėti, kokia situacija yra ir pas mus.
Efektyvumas tuo metu, kada buvo deltos atmaina, matėme, kad mažėja po keturių mėnesių, tai yra po keturių mėnesių yra pats didysis sumažėjimas. Ir dėl rizikos grupės asmenų buvo priimtas sprendimas, atsižvelgiant į duomenis, kad po keturių mėnesių tikslinga busterinė dozė. Tai daro ne tiktai Lietuva, visame pasaulyje – Amerikoje, Izraelyje ir kitose šalyse daroma gana daug tyrimų ir būtent stebima, koks vakcinos efektyvumas.
Analoginė situacija buvo su devyniais globos namais, kur gyventojai taip pat buvo testuoti antikūnų tyrimais. Taip pat rezultatai parodė, kad po šešių mėnesių realiai visiškai nėra jokio imuninio atsako. Tai yra rizikos asmenys, juos būtų tikslinga vakcinuoti. Jeigu perserga, yra numatyta 210 dienų, nes natūralus imunitetas kartais susidaro didesnis, stipresnis, ilgesnis, gali taip būti. Tačiau mūsų tos visos busterinės dozės arba pasakymas, kad tiktai persirgimas yra vienintelis imunitetas… Mes kalbame apie bendrą imunitetą, kad tie žmonės būtų visuomet saugūs, tai yra jeigu praėjo laikas nuo persirgimo, turėtų vakcinuotis. Jeigu vakcinacijos laikas praėjo, vėlgi turėtų būti busterinės dozės.
Kaip aš minėjau, kaip ir kiekvienas, mes skaitome, žiūrime, matome atnaujinamą informaciją. Klinikiniai tyrimai vieni kitus keičia ir mes su tuo turime… Turime tokią informaciją, kokią turime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilienė. Ruošiasi A. Veryga.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš, skirtingai nei T. Tomilinas, norėčiau pasidžiaugti, kad įstatymą pristatote jūs – medikė, o ne ministras. Džiugu, kad galima susikalbėti.
Mano klausimas būtų toks. Jūsų teikiamame įstatyme yra kalbama apie skiepijimosi faktą, kontraindikacijas ir pasekmes, tačiau žinome, kad pasiskiepijus ne visada susidaro antikūnų titras. Turime tokių medikų ir pažįstamų savo aplinkoje. Lygiai taip pat turime atvejų, kai žmonės persirgę turi pakankamą antikūnų titrą, tačiau nežino, kad jie yra sirgę. Susidaro įspūdis, kad šitas projektas yra labiau orientuotas į farmacijos pramonę, kuri nori prastumti savo produktą, o ne į rūpinimąsi medikais. Kaip galėtumėte argumentuotai iš mokslo pozicijų paaiškinti, kodėl visiškai nekalbama apie pakankamą antikūnų…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). …titrą, bet kalbama apie patį faktą, tai yra vakcinų įsisavinimą? Ačiū.
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Gal dalis informacijos ir kartosis. Norėčiau patikinti ir patikslinti, kad antikūnų tyrimai nėra eliminuoti, juos galima atlikti ir jie atliekami, ypač sveikatos priežiūros įstaigose. Tikrai mes tai žinome. Papildomai tam, kam nesusidaro… Šiaip apskritai pasaulyje serologinis tyrimas kalbant apie antikūnus daugiausia ir yra naudojamas, kad teigiamas arba neigiamas. Tada, kai yra neigiamas, ir yra signalas, kad mes neturime jokio imuninio atsako. Vadinasi, gydytojai sprendžia, jeigu yra tikslinga, po 28 dienų gali papildomai vakcinuotis ar tai pacientas, ar tai darbuotojas. Taip, tokių situacijų yra. Kiek daug, aš nežinau, bet pasitaiko.
Kalbant apie antikūnų titrą, ne vieną kartą teko bendrauti su mokslininkais, ekspertais, profesoriais. Yra pirminės (nuo alfos momento) ligos preliminarūs skaičiavimai. Visur kitur yra atsakymas „pakankamai“. Nė vienas tų pačių vakcinų gamintojas, nė vienas specialistas imunologas negali atsakyti, koks antikūnų titras būtų tinkamas, kad saugiai galėtume atidėti vakcinavimą. Šitas momentas, toks kaip antikūnų tyrimas, yra paliktas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Veryga. Ruošiasi L. Girskienė.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio Pirmininke. Gerbiama viceministre, man atrodo, kad jūs truputį gudraujate pirmiausia dėl tų visų antikūnų titrų. Jeigu jau sakoma, kad jie nieko nematuoja, tai ir jų nebuvimas arba mažas kiekis kelia klausimą, ar nematuoja, ar tikrai nėra imuninio atsako? Juk imuninis atsakas nėra tik antikūnai, taip?
Bet aš noriu kito dalyko paklausti. Pirmiausia, koks tikslas yra? Jūs čia minėjote darbą su imunosupresiniais pacientais. Bet tam medikai naudoja asmens apsaugos priemones, jie gali apsaugoti, taip?
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Taip.
A. VERYGA (LVŽSF). Tam nebūtina vakcinuotis, juo labiau kad jinai šimtu procentų ir neapsaugo nuo susirgimo.
Kitas klausimas. Kiek visgi medikų yra pasiskiepiję? Labai daug yra spekuliacijų dėl tų procentų. Klausimas: ar iš tikrųjų… jeigu jie yra pasiskiepiję, kam tuomet reikalingas toks įstatymo projektas?
PIRMININKĖ. Laikas!
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Pakartosiu labai trumpai, nes yra likusios mažiau nei 2 minutės. Ačiū už pastabas, ačiū už klausimus. Šiandienos ryto duomenimis, noriu pasakyti, yra tikrai nedidelė dalis nepasiskiepijusių arba nepersirgusių, neturinčių imuniteto atsako. Galiu pasidžiaugti, kad iš visų, jau galinčių turėti trečią dozę, arba busterinę, turi 85 %, kiti yra persirgę arba vėlėliau vakcinavosi. Procentai iš tiesų yra geri, kalbant apie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, tačiau, kaip aš ir minėjau, nėra 100 %. Kadangi yra rizikos pacientų, mes labai skirtingai galime matyti kiekvienoje įstaigoje būtent imunizuotų asmenų skaičių. Kalbu ne tik apie imunosupresinius, bet ir apie tuos pačius globos pacientus, turinčius keletą ligų. Tam, kad iš tiesų užtikrintume, kad būtų ir sveikatos priežiūros darbuotojai, tai yra, vadinasi, sirgs lengviau, jeigu susirgs, mažesnė tikimybė susirgti, užsikrėsti, ir kitas momentas, kadangi dirba ir su jautriais pacientais, nebūtų galimybių kontaktiniu būdu užkrėsti ir perduoti ligą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausimas. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš čia. Noriu paklausti jūsų. Jūs sakote: nustatysime reikalavimą būti pasiskiepijusiam, suprantate, kad tai nebus prievarta. Ar nemanote, kad tokiais savo pasiūlymais, įstatymų projektais sukelsite dar didesnę krizę sveikatos apsaugos sistemoje, priversdami žmones išeiti iš darbų? Bus tiesiog masiškai atleidžiami žmonės.
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Ačiū už klausimą. Kaip minėjo jūsų kolega, vakcinuotų asmenų procentas yra gana didelis, turbūt apie masę negalėtume kalbėti. Taip pat yra kontraindikuotini, kurie negalės skiepytis, jiems turi būti peržiūrima, ir kur dirbs, ir apsaugos priemonės, ir visa kita. Taip, sakome, kad tai nėra prievarta, bet tai yra privaloma atlikti einant tas pareigas ekstremaliosios sveikatai situacijos metu. Mes kalbame apie ekstremaliąją situaciją, šiandien būtent ir apie omikrono atmainą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pratęstas laikas, skirtas klausti, baigėsi. Ačiū. Dabar motyvai. Taip pat norėčiau pakviesti pirmąjį pavaduotoją J. Razmą toliau pirmininkauti posėdžiui. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, man apmaudu, kad iš 16 net 15 užsirašiusiųjų klausti buvo opozicinių frakcijų atstovai. Tyčia užsirašiau klausti paskutinis, žinoma, neatėjo laikas. Manau, kad čia yra daug politikos. Kalbama apie… sąmoningai painiojami pavadinimai – privalomi skiepai ir priverstiniai skiepai, gąsdinama atleidimais. Jeigu žmogus apsisprendžia nesilaikyti tvarkos, žinoma, gali ir taip atsitikti, bet tai yra paties žmogaus apsisprendimas. Dvi profesinės grupės, dėl kurių priimamas šis įstatymas, ne dėl to, kad tos grupės yra blogos, bet dėl to, kad jų klientai yra didelėje rizikos zonoje, tai yra ligoniai ar senyvo amžiaus globojami žmonės. Kai kurie kolegos sako, uždėkime tų profesinių grupių žmonėms kaukes, skafandrus ir apsaugosime jų klientūrą. Deja, tai ne iki galo apsaugo. Mes žinome Švedijos pavyzdį. Kai prasidėjo pandemija, Švedija pasižymėjo dideliu senų žmonių mirštamumu, nes Švedijoje labai išplėtota socialinės globos įstaigų sistema, ten pagyvenę žmonės patys mielu noru išvažiuoja ir apsigyvena. Tačiau net ir apsauga, tokia kaip kaukės ar skafandrai, neapsaugojo senyvo amžiaus žmonių nuo didelio mirštamumo. Mes turime mažinti riziką visais įmanomais būdais. Privalomas socialinės globos darbuotojų ir medikų vakcinavimas tikrai yra viena iš tokių priemonių. Dar paskutinė pastaba – Lietuva tikrai nėra lyderė privalomo vakcinavimo požiūriu, nes kitos šalys tuo keliu nuėjo jau gerokai seniau ir gerokai griežčiau.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Prieš pasisako V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas Eugenijau, normalu, kad iš opozicijos yra daugiau užsirašiusių kalbėti, nes valdantiesiems, matyt, nejauku kalbėti kitą nuomonę, negu įprasta, tą nuomonę, kuri yra stumiama.
Bet šiandien kalbame apie privalomą ir valdančiųjų brukamą skiepijimą. Jeigu prieš kelerius metus būtų kas nors pasakęs, kad šiandien apie tai diskutuosime rimtais veidais, būtume tik pasukioję pirštą prie galvos. Aišku, visada yrą išimčių. Keli konservatoriai, nereikia vaidinti šventesnių už šventus, pripažinkite, kad siekiate atimti žmonių laisvą valią apsispręsti, nesidangstykite kilniais tikslais, nes jie nepateisina to, ką šiandien aptarinėjame. Tiesiog dangstote savo klaidas. Mažas skiepijimasis yra būtent jūsų klaida. Negalime žmonių skiepyti per prievartą, turime palikti jiems teisę rinktis periodiškai testuotis, juolab kad jau žinome, kad skiepai negarantuoja to, kad žmogus nesusirgs ar neužkrės kitų. Be to, kur garantija, jeigu šiandien balsuosime už, kad po šio nedidelio bandymo su keliomis žmonių grupėmis – po socialinių darbuotojų, po medikų – neseks kitos profesijos. Matant, kaip tvarkomasi su šia pandemija, tai tikrai labai tikėtina.
Kolegos, kurie balsuos prieš, manau, tikrai nėra prieš skiepus. Asmeniškai pats nesu prieš skiepus, bet mes esame prieš prievartą ir manome, kad alternatyva testuotis turi likti. Priverstinių skiepų nepalaikėme ir tikrai nepalaikysime, todėl kviečiu kolegas balsuoti prieš šitą pateikimą.
PIRMININKAS. Balsavimas bus numatytu laiku. Baigiame kalbas dėl šio projekto.
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aušrą Bielskę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1201(2), Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Laimą Ribokaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1202(2), Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Neringą Švedienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1203(2), Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Tomą Venckų Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1204(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar projektai, įrašyti darbotvarkėje nuo 1-11 iki 1-14 klausimo. Manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas galės pateikti išvadą dėl visų teisėjų kandidatūrų. Kiek domėjomės, patys kandidatai nepageidauja iš tribūnos ką nors papildomai pasakyti. Išklausysime komiteto žodį.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, komitetas svarstė keturių nutarimų projektus tą pačią dieną, 2021 m. gruodžio 22 d. Komiteto svarstyti projektai yra dėl pritarimo skirti A. Bielskę Apeliacinio teismo teisėja, dėl pritarimo skirti L. Ribokaitę Apeliacinio teismo teisėja, dėl pritarimo skirti N. Švedienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja ir dėl pritarimo skirti T. Venckų Apeliacinio teismo teisėju. Komiteto posėdyje dalyvavo šeši komiteto nariai ir visais keturiais atvejais visi šeši balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. Žiūrėsime, ar yra norinčių kalbėti. Nėra norinčių. Yra. V. Gapšys. Bet atrodo, kad jo nėra salėje. Nėra. Patvirtinama. Dėl nė vieno iš kandidatų… Prašome peržiūrėti visus, kad mes nepraleistume. Tuoj Sekretoriatas patikrins. Pažiūrėkite ir dėl 1-14 klausimo. Pasitikrinome, nėra.
Dabar pasitvirtiname slapto balsavimo biuletenį, jis tradicinės formos. Trys langeliai: už, prieš, susilaikė. Paliekamas neužbrauktas tas, kuris išreiškia Seimo nario poziciją. Priminsiu balsų skaičiavimo komisiją, ją šiuo metu sudaro tokie Seimo nariai: V. Bakas (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“), J. Baublys (Liberalų sąjūdžio frakcija), R. Budbergytė (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), A. Kubilienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), S. Lengvinienė (Laisvės frakcija), M. Maldeikis (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), B. Petkevič (Lietuvos regionų frakcija) ir M. Puidokas (Darbo partijos frakcija).
Slaptas balsavimas numatytas 13 valandą. Jeigu šiek tiek užtęstume posėdį, suprantama, atitinkamai pasislinktų ir slapto balsavimo pradžia. Balsavimo trukmė – numatyta pusė valandos. Kol kas laikinai baigiame su šiais klausimais.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1269 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1269. Pranešėja – J. Šovienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Seimui atleisti A. Abramavičių iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų dėl sveikatos būklės. Pagal Teismų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai per vienerius metus teisėjas serga daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės ar daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per pastaruosius 12 mėnesių.
Teisėjas A. Abramavičius dėl sveikatos būklės neina teisėjo pareigų nuo praeitų metų sausio 27 dienos, tai yra jau beveik vienerius metus. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. S. Skvernelis čia užsirašęs. Prašom klausti.
S. SKVERNELIS (DFVL). Laba diena. Gerbiamoji pranešėja, visi mes puikiai suprantame, kad gyvenime gali būti įvairių situacijų. Nemažai žmonių, kurie susiduria su vienomis ar kitomis problemomis, kaip vienas iš motyvų pasveikti, išsikapstyti iš bėdos yra profesinė veikla ir darbas. Aš norėčiau sužinoti, ar tai yra teisėjo iniciatyva, ar vieši šeimos narių pasisakymai, kad tikrai teisėjas sveiksta, tikrai jis kabinasi į gyvenimą, yra tikimybė, kad jis sugrįš į aktyvią profesinę veiklą… Kaip manote, ar šis sprendimas nenubrauks galbūt paskutinės vilties žmogui iš tikrųjų išsikapstyti? Mes kalbame ne tik apie Aukščiausiojo Teismo teisėją, bet turbūt apie aukščiausio lygio teisininką. Ar nematytumėte, kad elementarus žmogiškumas ir požiūris į žmogų… Šiuo atveju galbūt reikėtų laukti ir bandyti tikrai padėti morališkai tam žmogui pasveikti ir grįžti į profesinę veiklą.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Atleidimą inicijavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisėjas neatlieka pareigų, negauna atlyginimo. Šiuo metu jis formaliai yra išėjęs nemokamų atostogų. Pagal įstatymą, jeigu pareigūnas negali vykdyti pareigų dėl ligos pobūdžio arba trukmės, tai ir yra būtent pagrindas baigti darbo santykius, tačiau asmeniui teikiama socialinė apsauga, kitos garantijos, kurios taikomos teisėjui, atitarnavusiam atitinkamą laiką ir sulaukusiam įstatyme numatyto amžiaus. Kaip minėjau, šį teisėjo atleidimą inicijavo Aukščiausiasis Teismas. Teisėjų taryba, įvertindama ir jūsų minėtas aplinkybes, priėmė sprendimą išsiųsti, jeigu taip galima pasakyti, teisėją A. Abramavičių pasitikrinti sveikatos, tikėdamasi atsakymo ar kokio nors medikų sprendimo, tačiau teisėjas šios pareigos neįvykdė.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Spręsime per numatytą balsavimo intervalą.
12.09 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1249(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-16 klausimas – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1249(2). Svarstymo stadija. Pranešėjai. Pirmiausia J. Džiugelis pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą arba kas nors kitas iš komiteto. Galbūt iš vietos sudarys galimybę sekretoriatas pasakyti komiteto išvadą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Taip, jeigu būtų galima iš vietos. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad buvo gauta pataisų, bet turbūt dėl jų reikės balsuoti vėliau. Komitetas apsvarstė ir registravo patobulintą įstatymo projektą. Jam buvo pritarta 9 balsais už ir 2 susilaikius.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau dar vieno komiteto išvada, Biudžeto ir finansų komiteto. M. Maldeikis turėtų pateikti. Jeigu jo nėra, komiteto pirmininkas turi gelbėti situaciją. M. Majauskas paskelbs komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jam pritarė. Devyni balsavo už, vienas komiteto narys susilaikė, todėl įstatymo projektui buvo pritarta. Buvo priimtas sprendimas pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, jai komitetas taip pat pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. Joje kalbėti užsirašė V. Rakutis. Prašau į tribūną. Gerbiamas Rakuti, jūs esate užsirašęs kalbėti diskusijoje dėl šio projekto.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, siūlomas įstatymo projektas iš tikrųjų yra ypač svarbus Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tolesnei plėtrai. Nevyriausybinės organizacijos dabar gyvena iš projektinio finansavimo teikiamų galimybių. Didesnės organizacijos, teikiančios naudą Lietuvos valstybei, tai yra besirūpinančios ne tik savo nariais, bet taip pat ir viešuoju interesu, didelės organizacijos turi labai rimtą problemą, kaip išlaikyti savo patalpas ir kaip išlaikyti savo pagrindinius darbuotojus, kurie didelei organizacijai yra būtini. Organizacijai, kurioje yra 3 tūkst., 6 tūkst., 7 tūkst. narių, natūralu, kad reikia normalaus administracinio aparato.
Dabar po tais projektais vis bandoma pakišti kažkokį tų žmonių, kurie yra būtini organizacijų veiklai, išlaikymą. Tai štai šios pataisos sudarytų sąlygas iš specialiai skirto fondo šias visuomenei naudingas organizacijas paremti taip, kad joms nereikėtų rūpintis kasdieniu išgyvenimu ir jos galėtų atsidėti savo veiklai. Manau, kad tai yra labai esminis pokytis. Dėl to siūlau pritarti šiam projektui, nes visuomeninės organizacijos ir demokratinės santvarkos būtina sąlyga – leisti piliečiui aktyviai dalyvauti valstybės veikioje ir būti naudingam aplinkai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nėra. Dėl šio projekto yra gauta Seimo narės G. Burokienės pataisų, pasiūlymų. Vieną pasiūlymą, aš matau, pažymėta, kad komitete atsiėmė, tai klausčiau, kitą pasiūlymą paliekate ar atsiimate?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš suprantu, kad buvo ieškoma kompromiso, ir nesupratau tiesiog komiteto išvados, nes kaip ir pusiau atliepta buvo į mano pasiūlymą komiteto išvada, bet kažkodėl buvo iškeltas klausimas balsuoti ir nepritarė. Tiesiog dėl paties principo, kad įstatuose reikia nurodyti, kokių tikslų ir būtent rodiklių siekiama, tai manau, kad yra tikrai negerai ir nereikalinga. Mano pataisa buvo, kad nereikėtų to nurodyti, bet papildomas sakinys, kad tai turės nurodyti tik tos organizacijos, kurios dirba toje srityje, kaip ir atliepia mano pasiūlymą, nes kitoms organizacijoms, kurios turi daug daugiau įsipareigojimų, užsiimančios piliečių teisėmis, aš supratau iš tos pataisos, to nereikia. Todėl, jeigu tikrai taip yra, aš atsiimčiau savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Fiksuojame, kad pasiūlymą atsiėmė.
Dabar galime kalbėti dėl viso projekto, jeigu yra pageidaujančių. J. Džiugelis kalba už.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia, kad įstatymo projektas yra koreguojamas, nes praeitoje kadencijoje mes buvome priėmę Nevyriausybinių organizacijų fondo įstatymą ir, deja, jis prieštaravo arba neatitiko Konstitucijos principų, kai buvo įstatyme įrašytas imperatyvas, kiek turi lėšų keliauti į NVO fondą. Todėl kviesčiau, be abejo, palaikyti šį pakoreguotą įstatymo projektą. Mes kartu su opozicijos atstovais intensyviai derinome visas pozicijas su visomis nevyriausybinėmis organizacijomis – tiek su NVO koalicija, tiek su institutu, taip pat ieškojome kompromiso su ministerija.
Labai gerą kalbą pasakė gerbiamas V. Rakutis. Iš tiesų yra taip, kad šio įstatymo pagrindinis tikslas yra stiprinti pilietinę visuomenę. Pilietinė visuomenė mums padėjo susitvarkyti su pandemijos bangomis, padėjo susitvarkyti su migrantų krize ir padės greičiausiai ateityje, bet finansavimas iš tiesų yra tiktai iš esmės projektinis arba nuo surenkamo GPM. Todėl šito fondo aktyvi veikla ir užtikrintas finansavimas padės pilietinei visuomenei tapti stipresnei ir tapti ta atrama valstybei krizinėse situacijose. Taigi šis projektas yra subalansuotas su visomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Visos nevyriausybinės organizacijos galės pretenduoti į lėšas. Todėl kviesčiau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Prieš pageidauja pasisakyti M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Iš tikrųjų aš matau šiame projekte tam tikrų problemų. Ne visos nevyriausybinės organizacijos yra kviečiamos į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžius. Kai atsiranda tokios projekto eilutės, kai siūloma įtvirtinti, kad viešosios naudos nevyriausybinė organizacija pripažįstama tik ta organizacija, kuri atitinka tam tikrus tokius abejonių keliančius punktus, kurių išmatavimo kriterijai yra neaiškūs, ir mums net nėra aiškiai prieš balsavimą kaip Seimo nariams atsakoma, ar iš tikrųjų tie punktai yra tinkamai pakoreguoti… Pavyzdžiui, yra tikrai dirbtinių apribojimų, kai yra teigiama, kad „siekia išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai“. Kaip tu tai išmatuosi, kokiais kriterijais? Vėlgi tada bus taip, kad tos nevyriausybinės organizacijos, kurios atitinka dabartinės Vyriausybės vertybinę liniją, bus išmatuojamos kaip tinkamos paramai gauti, o tos organizacijos, kurios to neatitinka, jau ir nebegalės pretenduoti į paramą, nors galbūt jų veikla bus ženkliai aktyvesnė ir visuomenei naudingesnė. Tikrai prieš balsavimą, aš manau, privalėtų Seimo nariai turėti aiškius atsakymus, kaip tas projektas buvo pakoreguotas, nes ir kolegei G. Burokienei gerbiamas J. Razma aiškiai neatsakė, kaip buvo su jos tais siūlymais ir ar jie tikrai buvo visiškai integruoti. Aš negaliu palaikyti šio projekto, kol neturime tų atsakymų.
PIRMININKAS. Tik pasakysiu reaguodamas į priekaištą man, kad pasiūlymo autorė atsiėmė savo pasiūlymą, ji mato, kad tam tikru mastu į jos pasiūlymą yra atsižvelgta, kad ir formaliai nepritarus, komitetui atitinkamai suredagavus projektą. Man atrodo, čia viskas aišku, nereikia ieškoti dar kažkokių priekaištų.
Ta pačia proga informuosiu, kad balsavimo pradžios laikas turbūt 10 minučių bus pavėlintas, bet mes spėsime balsavimo intervalą baigti nustatytu laiku.
12.20 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1007(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1008(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3163 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1009(2), Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1010(2) (svarstymas)
Dabar dar greitai pereiname likusius rytinės darbotvarkės 1-17.1. 1-17.2, 1-17.3 ir 1-17.4 klausimus – Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir trys lydimieji. Svarstymo stadija. Pranešėjas – pirmiausia K. Masiulis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Gerbiamas Kęstuti Masiuli, laukiame jūsų išvados.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Laba diena, sveiki, kolegos. Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Jeigu pristatėte komiteto išvadą, kol kas ačiū. Dėl pataisų spręsime balsuoti numatytu laiku.
Dabar Z. Balčytis pateiks Audito komiteto išvadą. (Šurmulys salėje)
Z. BALČYTIS (DFVL). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas gruodžio 1 dienos posėdyje bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti Žemės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl lydimųjų projektų išvadą teikė ir Aplinkos apsaugos komitetas. Kviesčiau A. Gedvilą, bet jo nėra. Kas iš Aplinkos apsaugos komiteto narių, galbūt pirmininkė A. Gedvilienė turi gelbėti situaciją dėl A. Gedvilo nebuvimo? Čia yra lydimieji projektai – Teritorijų planavimo įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo pataisos. (Balsai salėje) Ne, Viešojo administravimo nereikia, teisingai, čia jau…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, taip?
PIRMININKAS. Du projektai – Teritorijų planavimo ir…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip. Komitetas lapkričio 24 dieną svarstė šį projektą ir priimtas sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pastabų nėra, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir dėl kito projekto kokia išvada?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl kito projekto. Taip pat svarstyta lapkričio 24 dieną. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Yra pora pasiūlymų, kuriuos mes aptarsime balsuoti numatytu laiku. Ir motyvai nukeliami tam laikui.
12.23 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4638(2), Užimtumo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4639 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18 klausimų paketas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji: Administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Užimtumo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Išklausysime komitetų išvadas. Čia taip pat yra svarstymo stadija. J. Sabatauskas turėtų pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. (Balsai salėje) Žiūriu į komiteto pirmininką. Jo taip pat nematau. Kas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių galėtų? Gerbiamas Stasy Šedbarai, galbūt jūs pateiksite Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl minėto paketo? Trys projektai iš viso. (Balsai salėje)
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai ilgą kelią nuėjęs projektas, buvo daugybė klausymų. 2021 m. gruodžio 22 d. šį projektą, kuris yra susijęs su vairuotojų kvalifikaciniais reikalavimais, komitetas galutinai suderinto su visais suinteresuotaisiais ir, atrodo, su Seimo narių pasiūlymais. Visiems šešiems dalyvavusiems komiteto posėdyje balsavus už, buvo pritarta komiteto patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektui.
Toliau yra dar du lydimieji. Pirmas lydimasis yra Administracinių nusižengimų kodeksas, numatantis atsakomybę už pažeidimus to įstatymo, kuris yra reguliacinis. Taip pat gruodžio 22 dieną svarstėme ir, visiems šešiems balavus už, buvo pritarta ANK pataisoms. Taip pat svarstant paaiškėjo, kad dar vienas projektas buvo pateiktas ir svarstomas, bet jis neteko aktualumo, tai yra Užimtumo įstatymo vieno straipsnio pataisos. Komitetas tą pačią dieną visais šešiais dalyvavusių balsais už siūlė šį projektą atmesti kaip praradusį aktualumą. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar turėtų Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas pateikti savo komiteto išvadą dėl pagrindinio projekto.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį įstatymo projektą dar praeitoje kadencijoje – 2020 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad komitetas nepritarė teisinio reguliavimo keitimui, kai vairuotojų rengimas keičiamas iš profesinio mokymo pagal formaliojo švietimo programas į mokymą pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, taip pat į Seimo narių siūlymus, jiems komitetas pritarė, nutarta iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pastabas, joms pritarė Švietimo ir mokslo komitetas, taip pat įstatymo projekte palikti tik tas nuostatas, kurios tiesiogiai susijusios su direktyvos įgyvendinimu. Tada tai išvadai komitete buvo pritarta: už – 7, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ir, kiek žinau, dabar yra atsižvelgta į šiuos mūsų siūlymus, tuomet automatiškai komitetas neturi pretenzijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi čia yra paskutinis paketas iš mūsų rytinės darbotvarkės, galbūt mes tada pereiname su juo į balsavimo intervalą ir iš karto spręsime dėl pasiūlymų. Diskusijoje niekas nebuvo užsirašęs, kaip matėte. Čia yra vienas keblumas dėl to, kad pasiūlymus rašė dar anos kadencijos Seimo nariai, bet matau, kad yra tokių Seimo narių, kurie yra ir šioje kadencijoje. Pirmiausia dėl 1 straipsnio yra S. Jovaišos ir E. Pupinio pasiūlymai, jiems komitetas pritarė iš dalies. Aš klausčiau, ar tenkina pritarimas? E. Pupinis sako, kad tenkina. Tada nesvarstome šio pasiūlymo visa apimtimi.
Toliau yra Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Vėlgi yra pritarta iš dalies. Klausčiau A. Žukausko, ar tenkina pritarimas iš dalies? Tenkina. Gerai, tada nediskutuojame.
Dėl 2 straipsnio čia vėl E. Pupinio pasiūlymas. Ar tenkina pritarimas iš dalies? Tenkina. Nesvarstome. Čia ilgas pasiūlymas, užtruks, kol praversime.
Dėl 4 straipsnio buvo A. Papirtienės ir L. Jonaičio pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Klausčiau L. Jonaičio, ar tenkina pritarimas iš dalies?
L. JONAITIS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Tenkina. Gerai, papildomai nesustojame. Taip pat yra Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies, ar tenkina?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Tenkina.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tuomet žiūrime toliau.
Dėl 7 straipsnio yra L. Jonaičio pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Vėl klausiu. Ar tenkina pritarimas iš dalies?
L. JONAITIS (LSDPF). Taip.
Ačiū. Ir Švietimo ir mokslo komiteto buvo pasiūlymas išbraukti kelis straipsnius, jam pritarta iš dalies. Ar tenkina?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Tai nesvarstome. Ir priedai. Yra Seimo narių E. Pupinio ir S. Jovaišos…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerai, viskas tenkina, gerbiamieji.
PIRMININKAS. Atitinkamai išdėstyti 13 straipsnį. Tenkina pritarimas iš dalies. Ir taip pat Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas dėl 3 straipsnio – dėl įsigaliojimo.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina pritarimas iš dalies. Tuomet būtų viskas. Kas pageidauja dėl motyvų dėl šio projekto kalbėti? E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kitaip kalbančių nėra. Manau, teisingai reglamentuotas parengimas, ypač kas susiję su 95 kodu. Buvo tam tikras noras eliminuoti profesinį mokymą, taip pat iš dalies buvo teisūs ir vežėjai, norėję savo sistemoje laikyti tą mokymą, tačiau pasiektas tam tikras konsensusas, sumažintas valandų skaičius. Manyčiau, tai atitinka visų norus ir pageidavimus. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai išsakyti. Na, L. Jonaitis gali kalbėti, nes pakete yra du projektai. Prašom.
L. JONAITIS (LSDPF). Mieli kolegos, siūlau pritarti šiam projektui. Daugiau kaip metus užsitęsė šie debatai, pagaliau iš tikrųjų teisingai nuspręsta, kad vairavimo specialistus rengia Švietimo ministerija, ne Susisiekimo ministerija. Dabar abi ministerijos rado konsensusą. Įstatymo projektas atitinka visus mūsų lūkesčius. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, aš teikiu balsuoti iš karto dėl dviejų projektų iš šio paketo, nes svarstymo stadija, mes taip galime balsuoti. Tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir Administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai, jiems pagrindinis komitetas su pasiūlymais pritarė. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo minėtiems projektams pritarta.
Dabar yra trečiasis projektas – Užimtumo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4639. Pagrindinis komitetas siūlo jį atmesti. Balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui projektą atmesti.
Už – 110, prieš nėra, susilaikė 6. Projektas atmetamas.
Dabar apsispręsime dėl projektų eilės tvarka, kaip jie buvo pateikti šioje posėdžio dalyje.
12.35 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1270 (pateikimo tęsinys)
Pirmiausia spręsime, ar pritarti po pateikimo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1270.
Už – 70, prieš – 37, susilaikė 11. Po pateikimo projektui pritarta.
Vyriausybės siūlymas – svarstyti šį projektą skubos tvarka, kad šioje pratęstoje sesijoje galėtume jį priimti. Balsuojame dėl skubos.
Už – 65, prieš – 45, susilaikė 11. Dėl skubos yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, kitų siūlymų dėl pagrindinio komiteto nematyti, taip ir fiksuojame. Siūloma svarstyti sausio 18 dieną. Dėl to taip pat sutariame.
12.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1269 (pateikimo tęsinys)
Toliau. Dėl teisėjų dabar nebalsuojame ir dėl pateikimo nereikia balsuoti. Taip, dėl atleidimo. Mane patikslino, kad reikia balsuoti ir po pateikimo. Balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIVP-1269. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 69, prieš – 16, susilaikė 33. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu, akivaizdu, siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – sausio 18 diena. Sutariame dėl to.
12.38 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1249(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektas. Mes sutarėme, kad iniciatoriai atsiima pasiūlymus. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo projektui Nr. XIVP-1249(2).
Už – 106, prieš nėra, susilaikė 12. Projektui po svarstymo pritarta.
12.39 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1007(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar kviečiu į tribūną sugrįžti K. Masiulį. Žemės įstatymo 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jam iš dalies pritarta.
PIRMININKAS. Ne, parašyta, kad komiteto nuomonė – nepritarti. Kaimo reikalų komitetas…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ai, jūs turite omeny kitą – antrą…
PIRMININKAS. Čia tėra vienas pasiūlymas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vienas, du. Na, gerai, tegul būna vienas, bet…
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, jūs nepradėkite kalbėti, kol nesuteiktas žodis. Pirmiausia Kaimo reikalų komitetas suformuluos savo pasiūlymą – siūloma palikti formuluotę „Seimas arba Vyriausybė“. Kas iš Kaimo reikalų komiteto žino šį pasiūlymą? Pirmininkas. Prašau. Tuoj įjungs.
V. PRANCKIETIS (LSF). Jau veikia. Ačiū. Tai ir buvo mano pasiūlymas. Projekte buvo parašyta „Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė“, o naujajame tekste liko tik Vyriausybė. Pacituosiu: „Valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.“ Pakeista „Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams įgyvendinti.“ Kitaip sakant, lyg ir atimama pareiga ir teisė Seimui pripažinti objektus svarbius valstybei. Todėl ir buvo toks siūlymas teiktas. Manau, kad jis politiškai yra labai svarbus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausome komiteto išvados dėl šio siūlymo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Komitetas nepalaiko siūlomo… Seimo funkcijų kaip apribojimo. Seimui turi būti paliekamos ypatingos valstybinės svarbos funkcijos, o valstybei svarbiais projektais – Vyriausybė. Valstybės kontrolė yra pasakiusi, kad nėra tinkama situacija, kai du skirtingi subjektai, vadovaudamiesi skirtingais kriterijais, suteikia projektui analogišką statusą. Svarbu pažymėti, kad valstybei svarbaus projekto statuso suteikimas suteikia projektui gana nedidelės naudos, pavyzdžiui, valstybinė žemė išnuomojama be konkurso, sutrumpinami teritorijų planavimo terminai, todėl jomis ne visi projektai net ir naudojasi, todėl mes ir siūlėme nepritarti Kaimo reikalų komiteto siūlymui.
Atsižvelgdami į šituos argumentus, siūlome palikti Vyriausybei daryti operatyvius sprendimus dėl smulkesnių projektų, suteikiant jiems greitesnę įgyvendinimo galimybę, o sprendimus dėl stambių projektų, kurie susiję su nuosavybės teisės apribojimais, palikti priimti Seimui, tai yra Tautos atstovybei. Tokiam sprendimui komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Kadangi Kaimo reikalų komitetas siūlymo neatsiima, kaip suprantu, turėsime dėl jo balsuoti. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, – atitinkamai kitaip.
Už balsavo 80, prieš – 2, susilaikė 35. Kaimo reikalų komiteto siūlymui pritarta.
Daugiau dėl šio projekto siūlymų nėra. Dabar balsuosime dėl viso šio projekto. Ar yra užsirašiusių dėl motyvų? Nėra.
Balsuojame, ar pritariame Žemės įstatymo 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui su priimtu Kaimo reikalų komiteto pasiūlymu. Žinoma, po priimto pasiūlymo pagrindinis komitetas iki priėmimo stadijos dar turi galimybę įvertinti situaciją, jeigu reikia, registruoti kokias nors tikslinamąsias formuluotes.
Balsavo 118: už – 115, prieš nėra, susilaikė 3. Projektui po svarstymo pritarta.
12.45 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1008(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3163 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1009(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar manau, kad galime balsuoti iš karto dėl Teritorijų planavimo įstatymo dviejų pataisų projektų Nr. XIVP-1008(2) ir Nr. XIVP-1009(2), nes dėl jų jokių pasiūlymų nėra gauta. Pažiūrėsime, dėl motyvų turbūt nėra užsirašiusių. Nėra dėl motyvų užsirašiusių. Balsuosime dėl šių dviejų lydimųjų projektų, kurie įrašyti kaip darbotvarkės 1-17.2 ir 1-17.3 klausimai.
Balsavo 120: už – 120, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo projektams pritarta.
12.47 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1010(2) (svarstymo tęsinys)
Ir paskutinis paketo projektas, darbotvarkės 1-17.4 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1010(2). Čia yra gauta Audito komiteto pastaba, pasiūlymas dėl 1 straipsnio, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Aš klausčiau Audito komiteto pirmininko, ar tenkina pritarimas iš dalies, ar prašytumėte balsuoti dėl siūlymo visa apimtimi? (Šurmulys salėje) Neįjungė dar, tuoj. Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Audito komiteto toks sprendimas netenkina ir tai yra beveik ta pati priežastis, kaip ir Kaimo reikalų komitetas pasiūlė, kad iš sprendimo priėmimo būtų eliminuojamas pagal šį įstatymo projektą Seimas.
Mes, kaip Audito komitetas, svarstydami gruodžio 1 dieną pritarėme leisti viešojo administravimo įgaliojimus suteikti Vyriausybės nutarimu tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ir kurioms bus suteikta Europos Sąjungos lėšų administravimo funkcija. Todėl aš manau, kad iš tikrųjų Seimas turi priimti įstatymus, tai yra užtikrinamas viešumas ir užtikrinta tam tikra parlamentinė kontrolė, todėl siūlau balsuoti ir pritarti Audito komiteto pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė, kodėl nepritarta visa apimtimi?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mes manome, kad reikia remtis štai tokiu argumentu. Mes siūlome pritarti Audito komiteto pateiktam siūlymui palikti esamą reguliavimą, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tačiau reikėtų papildyti nuostata, kad įstatymu nustatomi tik konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl jų vykdomosios viešosios įstaigos priimtų pati Vyriausybė. Vadinasi, įgaliojimus nustatytų įstatymais, Seimas nustatytų, o jau kaip daroma, tai spręstų Vyriausybė, tai yra logiškas sprendimas, atitinkantis valdymo logiką. Taip įstatymų leidėjui būtų suteikti įgaliojimai nuspręsti dėl viešojo administravimo turinio, apimties, įgyvendinimo, o įgyvendinimo klausimai, institucijos pasirinkimas būtų pavesta spręsti Vyriausybei. Vyriausybė nuspręstų, kas turi įgyvendinti šį turinį.
Man atrodo, kad tai yra labai logiška. Ne vieną kartą apie tai kalbėjo, tiesą sakant, ir Valstybės kontrolė. Atsižvelgdamas į tai komitetas ir pritarė Vyriausybės kanceliarijos pasiūlytai formuluotei. Siūlau palaikyti mūsų komiteto poziciją.
PIRMININKAS. Dėl šio pasiūlymo motyvų niekas nepageidauja sakyti. Balsuosime dėl Audito komiteto pasiūlymo.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 44, prieš – 16, susilaikė 56. Pasiūlymui nepritarta. Lieka pritarimas pagrindinio komiteto iš dalies.
Dabar dėl viso šio projekto, atrodo, niekas nepageidauja diskutuoti dėl motyvų. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
12.52 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-742ES (svarstymo tęsinys)
Dabar yra likę balsuoti dėl dviejų rezervinių projektų, jie buvo apsvarstyti prieš pirmąjį balsavimo intervalą, bet ten nebuvo pateikti balsuoti. Grįžtame prie jų. Rezervinis 1 klausimas – Pilietybės įstatymo 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-742. Svarstymo stadija. Yra komiteto siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuojame, ar pritariame tokiam komiteto siūlymui.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 111, prieš – 1, susilaikė 9. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
12.53 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429(2) (svarstymo tęsinys)
Ir rezervinis 2 klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429(2). Taip pat svarstymo stadija. Dėl šio projekto yra pasiūlymų. Deja, pasiūlymai turi būti aptariami ir dėl jų balsuojama būtent šioje stadijoje. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario K. Vilkausko pirmasis pasiūlymas dėl 3 straipsnio išdėstymo.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tai yra analogiškas pasiūlymas, kaip ir dėl kurortų aprašymo ir požymių. Bet skirtumas yra tas, kad pagal Teisės departamento išvadą istorinių sostinių sąrašas yra baigtinis. Aš manau, kad savivaldybės atsižvelgtų į tuos požymius, kurie būtent būtų taikomi senamiesčiui. Aš manau, kad galėčiau pritarti komiteto išvadai šiuo atveju ir pritarti tokiai formuluotei, kokią pateikė ir kokiai pritarė komitetas.
PIRMININKAS. Aš kviesčiau į tribūną pagrindinio komiteto atstovą E. Sabutį. Jis kiekvienu atveju pasakytų komiteto išvadą ir poziciją. Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė.
E. SABUTIS (LSDPF). Šiam pasiūlymui komitetas bendru sutarimu nepritarė ir argumentai yra tokie: atsižvelgėme į Teisės departamento pastabą ir nutarėme, kad nėra tikslinga reglamentuoti istorinei sostinei priskiriamos teritorijos požymių ir sąlygų, nes vietovių, kurioms šiuo metu gali būti suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, sąrašas iš esmės yra baigtinis, todėl siūlomo įstatymo projekte jas konkrečiai ir išvardinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Už pasiūlymą nori pasisakyti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Man be galo liūdna, kad istorinės sostinės pavadinimas yra taip šiurkščiai išbraukiamas iš įstatymo. Apsiribojama kažkokiu vietų, lovų skaičiumi, kai, tarkime, Trakai yra vienos dienos turizmo labiausiai lankoma teritorija. Istorinė sostinė, kuri puikuojasi… Atsivertę Lietuvos vardą bet kuriame tinklalapyje pamatysime, kad ten būtent istorinės sostinės Trakų vaizdai. Todėl apgailestauju, kad Seimas tiesiog važiuoja buldozeriu per išties racionalius siūlymus ir tiesiog nebrangina savo istorijos. Tai ir turėsime tokį pusiau šiukšlyną Trakuose, negaudami finansavimo.
PIRMININKAS. Prieš pasiūlymą – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš tai norėčiau, kad manęs buvusi merė, dabartinė Seimo narė liberalė, ir buvęs Trakų seniūnas, dabartinis, kaip čia Seimo narys socialdemokratas, atsiprašytų. Nes aš lankiausi Trakuose, Trakų pilis neapšviesta. Aš jums sakau. Tai dabar turėkite garbės ir atsiprašykite. Tikrai Trakai visiškai apleisti, tapo šiukšlynu, vien tik, klausykite, lūšnelės, sulindę visi Trakai į žemę, o Trakų pilis neapšviesta. Tik Bažnyčia apšviesta.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai Gražuli, čia galbūt nepradėkime debatų, tikrai tai nesusiję su pasiūlymu. Viršijame laiką. Nesupykite, kolegos, jums pasiaiškinimams nesuteiksiu žodžio. Tęsiame apsisprendimą dėl pasiūlymų. (Balsai salėje) Kolegos, jeigu visi reaguotume į P. Gražulio kalbas, mūsų posėdžiai būtų dvigubos trukmės. Nepykite, žodžio nesuteiksiu. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Gerbiami kolegos, aš dar kartą siūlau nepainioti žanro, mes tikrai nenagrinėjame Trakų pilies apšviestumo klausimo. O dėl pasiūlymo balsavimo rezultatai tokie: balsavo 115: už – 50, prieš – 19, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario K. Vilkausko pasiūlymas papildyti 12 dalimi. Pritarta iš dalies. Ar tenkina? (Balsai salėje)
Replikos po balsavimo, taip? Na, repliką po balsavimo aš privalau leisti pasakyti. Prašom, Seimo narė E. Rudelienė. Tuoj įjungsime. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, kad jau bent repliką po balsavimo leidote pasakyti, tai sureaguosiu į kelių kolegų pasisakymus. Nežinau, kada buvote Trakuose, tai siūlau atvažiuoti ir pasižiūrėti į Trakus.
O dar kitas dalykas kitam kolegai, kad būtent šitame įstatyme komitetas ir pasiūlė konkrečiai įrašyti sostines, kurios yra išvardintos, ir mes balsavome už tą pataisą. Net gerbiamas Kęstutis sakė, kad jis sutinka su komiteto nuomone, kad būtų ne abstrakčiai parašyta, o konkrečiai Trakai būtų įrašyti. Ir mes už tai nubalsavome. Skaitykite, už ką balsuojate, kolegos.
PIRMININKAS. P. Gražulis dar pageidauja.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama kolege Seimo nare, buvusi mere, aš nežinau, tikrai buvau tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, tuo laikotarpiu buvau du kartus, ir tikrai neapšviesta Trakų pilis. Nebent, kai jūs važiuojate, jums specialiai, kaip buvus Seime, uždega šviesas.
PIRMININKAS. Gerai, replikos išsakytos. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš išties paantrinčiau gerbiamai Editai, kad Trakai apšviesti, tačiau šviečia ne tiek pilis, kiek Jedinaja Rasija simboliai, tai yra meškos. Jų yra pilna – ant suoliukų sėdinčių, prie eglutės, prie įvažiavimo į miestą. Vien šviečiančios meškos! Tikrai labai gražu, bet man labai asocijuojasi su Jedinaja Rasija simboliu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tikrai gal nepradėkime dar ir meškų paplitimo klausimo nagrinėti prie šio projekto. K. Vilkausas yra pateikęs pasiūlymą papildyti 12 dalimi, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina, puiku. Dar yra jūsų pasiūlymas papildyti 13 dalimi, kur komitetas nepritarė. Ar paliekate siūlymą, ar atsiimate?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Puiku. Ir dar vienas jūsų pasiūlymas, bet formalus – dėl dalių numeracijos. Turbūt čia dėl to atskirai balsuoti nereikia. Apsvarstėme visus pasiūlymus. Dabar dėl viso projekto. Pranešėjui ačiū. Ar yra kalbančių dėl motyvų? Nėra. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Už – 107, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
13.02 val.
Seimo narių pareiškimai
Matau, kad pareiškimų perkėlimas į rytinę posėdžių dalį įkvėpė Seimo narius, turime net keturis pareiškimų autorius. Pirmasis pareiškimą pateiks S. Tumėnas. Slaptas balsavimas bus atitinkami vėliau, kai baigsis pareiškimai.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mieli Lietuvos žmonės, prieš daugiau nei pusmetį šioje Seimo salėje kreipiausi į ekonomikos ir inovacijų ministrę A. Armonaitę. Kokios priežastys, kad jos vadovaujamos partijos atstovai taip kryptingai ir nuosekliai varo Lietuvą iš Lietuvos? Tada nujausdamas galimą Pandoros skrynios efektą išsakiau savo abejones leisti įmonių pavadinimus registruoti svetimais rašmenimis su raidėmis x, q ir w. Vakar dar kartą pasitikrinau tą 2021 m. gegužės 5 d. Vyriausybės sprendimą: jam pritarta bendru sutarimu, sprendimas derintas su trimis ar keturiais skyriais, ekonomistais, teisės skyriumi, bet su žiburiu nerasi A. Antanaičio vadovaujamos institucijos pritarimo parašo.
Kalbininkų nuomonės net nereikia, kaip nereikia ir Konstitucinio Teismo nuomonės, pasakyčiau, aiškaus patarimo išgirsti kalbininkų nuomonę. Pagrindinis argumentas priimant tą sprendimą – neva tai naudinga mūsų verslininkams, inovatyvu. Nesvarbu, kad tai kelia šypseną įmonių vadovams, kurių įmonių pavadinimuose, kurių gaminių pavadinimuose yra tos neva keliančios sumaištį raidės, pavyzdžiui, „Žvaigždės“, „Džiugas“ ir panašiai. Parašyta: juridinių asmenų lietuviški pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje, o tai turi įtakos plėtros galimybėms užsienyje ir konkurencingumui.
Šiandien po pietų kaip tik kalbėsime apie tų nelemtųjų, pasakyčiau, trijų raidžių įtvirtinimą mūsų abėcėlėje. Matydamas ir girdėdamas tai, kas bus pristatoma, suprantu, kad pasitvirtina faktas, kad Pandoros skrynia atidaryta. Nuosekliai einama toliau, o iš Lietuvos žingsnis po žingsnio yra varoma Lietuva.
Dar daugiau. Tie mūsų Lietuvos tapatybės argumentai klibinami gana ciniškai. Svetimų trijų raidžių įtvirtinimą asmenvardžiuose norėta pateikti kaip Kalėdų dovanėlę. Tuomet Seimo vicepirmininkas rytinėje Seniūnų sueigoje opozicijos atstovams pasakė, kad tai būtų gera žinia Lietuvai. Nepavyko. Bet, kaip matome, atsitraukta trumpam. Dabar tą dovanėlę Lietuvai norima pateikti Sausio 13-osios išvakarėse. Ar ne ciniška, kai šiomis dienomis prisimename savo tragišką istoriją, savo tautos vertybes ir vertybių skalę? Nejaugi dabar vertybinė politika tai tik jaunų, karštakošių politikų kaip vertybinė pristatoma santykių su Taivanu politika? Tai kokie gi mūsų vertybiniai prioritetai? Ar tik santykiai su Taivanu, Kinija, ar ir tos istoriškai susiformavusios vertybės, tai yra lietuviškoji tapatybė, tradicijos, lietuviškas žodis, raidynas? Kaip čia nepritarsi tiems komentatoriams, sakantiems, kad dažnai mūsų vertybinė politika tampa tik širma, kurią galima įvairiai interpretuoti ir segreguoti. Visiškai negirdima, neprisimenama, kad beveik 70 tūkst. Lietuvos piliečių savo parašais jau yra pasakę, kad nereikia įteisinti tų trijų raidžių. Esu tos nuomonės, kad lietuviškos abėcėlės nereikia pildyti. Jos užtenka ir bendriniams, ir tikriniams ne savo žodžiams užrašyti.
Profesorius A. Žukauskas pastaruoju metu mėgsta sakyti, kad kai kam Lietuvoje trūksta smegenų. Aš norėčiau pasakyti korektiškiau – trūksta vertybinės prieigos, pagarbos savo vertybėms, tarp jų ir nusistovėjusiam raidynui. Norėtųsi, kad Lietuvos politikoje būtų vietos moralei ir vertybėms, o tai, kas čia šiandien bus peršama, primena hibridinį karą vertybių skalėje. Infiltruojamos svetimos raidės iš pradžių į įmonių pavadinimus, paskui į raidyną. O kas toliau, mieli ponai? Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, kad spėjote nustatytu laiku.
Kito pareiškimo autorius – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamieji, šios Vyriausybės prievartos politika įgauna pagreitį, kai yra priimami su medicina ir elementaria pandemijos suvaldymo situacija visiškai nesusiję sprendimai. Kodėl yra renkamasi prievarta omikrono kontekste, kai masiškai užsikrečia ir serga tiek pasiskiepiję, tiek ir nesiskiepiję? Logikos skirstyti žmones į dvi dalis nėra. Galimybių pasą, visiškai neveikiančią pandemijos suvaldymo priemonę, skaldančią visuomenę priemonę, taip pat diskriminuojančią žmones priemonę, atšaukti reikėjo jau seniai, bet šiandien Seimas pajudėjo toliau ir nutarė įteisinti prievartinius skiepus medikams ir socialinės apsaugos, rūpybos darbuotojams.
Pateiksiu keletą konkrečių pavyzdžių ir situacijų, su kuriomis tenka susidurti medikams. Yra medicinos sektoriuje žmonių, du kartus pasiskiepijusių ir turinčių kelis tūkstančius antikūnų. Kodėl juos versti skiepytis trečią kartą? Jie geriau rinksis nedirbti kelis mėnesius, palaukti, kol tų antikūnų skaičius sumažės, ir tik tuomet skiepytis. Mes neteksime daugybės darbingų gydytojų, medikų, kurie šiandien padeda mūsų sveikatos apsaugos sistemoje gydyti įvairias ligas.
Turime kitą situaciją. Sveikatos apsaugos viceministrė įvardijo, kad žmonės, kurie suserga prieš skiepą, skiriasi nuo tų žmonių, kurie suserga po pasiskiepijimo. Tai yra visiškai absurdiški teiginiai. Man tikrai nuoširdžiai gaila viceministrės, kai jinai negeba atsakyti nė į vieną klausimą, nes medicininių atsakymų pateikti tiesiog negali. Tų medicininių klausimų nėra, jie neegzistuoja. Šiandien gydytojų ir socialinės rūpybos sektoriaus darbuotojų imunizacijos lygis yra beveik šimtaprocentinis. Kodėl mes norime ardyti tą sistemą, kuri dabar veikia? Esame pakvietę į savo frakciją sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį. Jisai įvardino, kad per vasarą nereikia kurti naujų vietų ligoninėse, lovų vietų, kad nereikia Lietuvai gydytojų, kad turime jų per daug. Tai man dabar kyla įtarimas, kad šiuo sprendimu iš tikrųjų yra siekiama sumažinti gydytojų ir medikų skaičių Lietuvoje. Ar tikrai toks siekis turėtų būti, kai valstybė kovoja su pandemija? Man kelia įtarimų ir ministro pasisakymai, kad jam kelia nerimą (jisai sąžiningai taip sako pats), kad su omikrono atmaina nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų paguldytas į ligoninę ar sirgtų sunkiau. Tai ministras turėtų džiaugtis ir džiaugtis, kad nereikia karantino. Bet, matyt, tą karantiną norima įvesti bet kokia kaina. Ar tai tikrai yra teisingas sprendimas, kai visa Lietuvos ekonomika yra tiesiog griaunama iš pagrindų su karais, su Kinija, su Rusija, su Baltarusija ir kitomis valstybėmis? Mes matome labai problemišką situaciją.
Jei kalbėtume apie tuos pačius skiepus, galima jų atsisakyti, jeigu žmogus yra alergiškas, bet realybėje to padaryti beveik neįmanoma. Daugybė žmonių į mane kreipiasi, kad nuėję į polikliniką, turėdami ligos istorijoje įrašus apie tai, kad jie yra alergiški, privalo kreiptis į centrines gydymo įstaigas, tai yra Kauno klinikas arba Santariškes, kur turi būti respublikinio masto alergologas, kuris patvirtinta, kad tas žmogus gali būti atleistas. Ir vėlgi žmonės kankinasi, laukia mėnesius eilėse, kad įrodytų, kad jie nėra kupranugariai. Ar taip turėtų būti, jeigu mes esame demokratiška valstybė, o ne prievarta pagrįsta valstybė?
Šiandien kalbant apie galimybių pasus visiems žmonėms, akivaizdu, visa statistika rodo, kad jie neveikia, kad mes turime padaryti viską, kad žmones apsaugotume ne juos skaldydami, bet įvesdami protingas apsisaugojimo priemones. Kodėl į Lietuvą neįvežami geri, efektyvūs monokloninių antikūnų preparatų vaistai, juos galima įvežti dvišaliu pagrindu tiek iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek iš Japonijos. Bet taip, tie vaistai yra brangūs, bet jie gelbėtų gyvybes, o šiandien pasakytas tik viena receptas – skiepykitės. Bet šiandien skiepo efektyvumas (mes apie tai kalbėjome Sveikatos reikalų komitete, ekspertai įvardino) nuo omikrono atmainos yra 30 %. Mes norime prievartos. Ar tai yra tas kelias? Aš esu kategoriškai prieš ir kviečiu visus nesutikti su tokiais neteisėtais sprendimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau D. Kepenis pateiks pareiškimą.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kai kurių mūsų rinkėjų nuomone, šiandien šalyje įvyko toks tylus valstybės perversmas. Štai mano kolegos, kurie šiandien nežinojo, ar pateks į Seimą, tikėjosi, kad tas galimybių pasas, kurį jie yra gavę dėl skiepų arba dėl persirgimo, arba dėl testų, leis įeiti. Pasirodo, kad galimybių pasas neleido įeiti mūsų kolegoms į Seimą. Jie turėjo arba testuotis, arba skiepytis, arba atnešti pažymėjimą, kad yra persirgę. Negaliojo galimybių pasas ir tai visi mes žinome. Bet viena iš priežasčių, kodėl mes tai padarėme, tą prievartą savo Seimo nariams ieškoti papildomų tyrimų ir dokumentų, yra tai, kad mes visą laiką šnekėjome, kad tauta piktinasi, kad mes, matai, skirtingi nuo tautos, einame čia be jokių pažymėjimų, o tauta turi kentėti. Tai čia buvo viena iš priežasčių. Staiga Seimas šiandien šitą problemą išsprendė.
Antra priežastis, dėl kurios mus vertė skiepytis arba sirgti, arba testuotis, buvo tai, kad neužkrėstume vienas kito. Neduok Dieve, neužkrėskime vienas kito. Tai baisi priežastis.
Trečia priežastis. Štai premjerė mus visą laiką gąsdina, kad nebebus lovų ligoninėse ir mes užkišime ligonines. Kai kurie kolegos suskaičiavo, kad šimtą kartų pigiau nupirkti lovas ligoninėse, nei lockdownas arba visuotinis karantinas. Čia jau milijardinės sumos per karantiną. Bet lovų niekas neperka, į tuščias ligonines nenuveža lovų, o iš karto duos milijardą. Kodėl reikia paleisti milijardą – seniai visi žino tą žodį „otkatas“.
Kita priežastis, ką šiandien paminėjo kolega P. Saudargas, kad reikia laikytis nuostatų, kas nutarta Seime, ir jis net nepažiūrėjęs į Konstituciją pamatė, kad nei Seimo narys, nei eilinis Lietuvos gyventojas neprivalo prieš savo valią būti tikrinamas arba kaip nors dalyvauti medicininiuose eksperimentuose. Dabar gi puikiai žinome, kas vyksta Lietuvoje. Jis neprivalo.
Dabar čia kolega J. Razma, šiandien pirmininkaujantis Seimui, mus visus nuramino, sako, bus labai gerai, kai mes visi atsinešime pasą, nes, matai, be paso eini į valgyklą, tris, keturis, penkis kartus kavą geri, trauk tą pasą, trauk tą pasą, o mes dabar eisime su tuo pažymėjimu vieną kartą – parodei prie durų ir įeini. Prisimename tą jo patarimą mums visiems ir dauguma sako: tikrai nereikės to paso tampyti, eisime, gersime kavą be jokio vadinamojo vergo, gyvulio arba dar, nevadinsime kitais vardais, to paso.
Mielieji, grįžtu prie to klausimo, kurį minėjau. Seime viskas išspręsta: dabar gersime kavą, valgysime kotletus, kiek tik norėsime – nebereikia jokio paso, įėjai į Seimą – laisvas. Bet Lietuvos piliečiai tai nelaisvi, jie iki šiol turės rodyti parduotuvėse, koncertuose tą nelemtąjį pasą, kuris neturi nieko bendro su sveikata, tai yra grynai politinis žingsnis. Beje, aš klausau, ką sako psichologai. Jie sako: žinai, kai vaikai, kurie vaikystėje mokykloje buvo engiami, jiems stipresnieji spardė užpakalius, užauga, tai jie keršija visiems. Neduok Dieve, kai toks pastumdėlis užima direktoriaus postą arba ką nors valdo – jis būtinai stengiasi primesti griežtą tvarką ir reikia jo griežtai klausyti.
Aš tą patį matau ir čia. Tikrai sveikindamas mūsų Seimo valdybą, kuri šiandien mus atleido nuo vadinamojo galimybių paso, aš kviečiu. Gerbiamas pirmininke, paskelbkime pačiu greičiausiu būdu balsavimą ir Lietuvos laisvės dieną, Sausio 13-ąją, atleiskime Lietuvą nuo šito nelaimingo ir nelemto paso, kuris mus suskaldė, supykdė, pagadino nervus. Žiūrėkite, visi vaikai jau vartoja vaistus nuo psichologinių ligų, Lietuvoje padvigubėjo vaistų nuo psichinių ligų. Paleiskime į laisvę žmones ir tikrai tegu Laisvės liepsna, kuri čia degs už dviejų dienų, sudegina visą velniavą, kurią mes čia prikūrėme Lietuvai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kadangi pareiškėjas kreipėsi ir į mane, aš dar kartą kviečiu neieškoti čia kažkokių sąmokslo teorijų ir neklaidinti nei visuomenės, nei Seimo narių. Manau, kad jūs skaitote teisės aktus ir skiriate tas tvarkas, kurios yra nevienodos. Kai darbuotojai turi įeiti į savo darbovietę, į viešojo administravimo įstaigą, kaip mes į Seimą, tai lygiai tokia pat tvarka galioja. Jeigu Vyriausybės ar ministerijų darbuotojai nori įeiti į savo atitinkamą įstaigą, reikia pateikti ne galimybių pasą, o vieną iš trijų Vyriausybės nutarime nurodytų dokumentų. Pas mus lygiai taip pat padaryta.
Kitas dalykas. Kai tiek jūs, tiek piliečiai nori nueiti į kokias nors viešąsias paslaugas teikiančias išorines institucijas – į kavinę, į teatrą, kur jūs įkliuvote be kaukės, tada yra galimybių pasas. Nėra jokių prieštaravimų ir sąmokslo teorijų. Tiesiog ateinant į darbovietę yra vieni reikalavimai, į išorines įstaigas – kiti reikalavimai.
Dabar paskutinis pareiškėjas – V. Ąžuolas. Prašom. (Balsas salėje) Replikos numatytos tik po balsavimo. Jūs daug kalbėjote. Prašom, V. Ąžuolas. (Balsai salėje) Dar kartą sakau, replikos numatytos tik po balsavimo. Taikykite po kokio nors balsavimo. (Balsai salėje)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų net pasisakyti negalima iki galo. Daugelis žmonių klausia (paprasta situacija), kas čia dabar vyksta, kas dedasi, kodėl toks chaosas visur, pradedant užsienio politika, baigiant vakcinavimu, galimybių pasų galiojimu ir kitais dalykais.
Yra labai geras posakis: jeigu norite sužinoti, kas vyksta, sekite pinigus. Šiandien mes galime sekti pinigus, kam visi tie sprendimai yra naudingi. Dabar visi Vyriausybės priimami sprendimai naudingiausi farmacijai, nes viskas daroma, kad kuo daugiau farmacijos preparatų būtų suvartota, sunaudota, nupirkta papildomai ir ant viršaus. Iš tikrųjų net nejuokinga darosi, kai medikai, gavę gruodžio mėnesio naują siuntą vakcinų, pamato, kad jų galiojimas baigiasi sausio mėnesį, net pradeda juokauti, kad, žiūrėkite, tuoj pagal vakcinų galiojimo laiką bus derinamas ir galimybių paso laikas. Taip ir atsitinka. Gruodžio gale jau 28 dieną kažkam užsibaigia. Vaikų prievartinis galimybių paso rodymas, priverčiantis skiepytis, taip pat gruodžio gale. Viskas koncentruojama į vakcinų galiojimo laiko pabaigą. Tai jau prie to viskas derinama.
Imkime galimybių pasą ir europinį pasą. Tai ten išvis visiškas chaosas. Tas pats žmogus išsitraukia galimybių pasą, galioja tris mėnesius, išsitraukia europinį sertifikatą – septyni mėnesiai. Kuo daugiau chaoso, tuo geriau, vadinasi. Ir kiek – krūva – apgautų žmonių. Kai jie net paskambina į Sveikatos centrą, į kitas institucijas ir klausia, kas čia per chaosas ir kas čia vyksta, vienintelis atsakymas: bėkite kuo greičiau skiepytis. Na ir, žinoma, antikūnų išjungimas, ir visi kiti dalykai, kurie prasilenkia su viskuo. Bet visa tai yra naudinga farmacijai, ji iš to tik pelnysis ir gyvens toliau.
Ir ką mes dabar matome priekyje. Premjerė net pasiklydo, kiek nupirkta vakcinų, kiek jų mums išvis reikia ir ką mes su jomis darysime. Tai, atrodo, dar nieko. Kokį dar didesnį chaosą galime turėti?! Dabar žmones pasiekė nauja naujiena, kad bus skiepijami medicininėmis atliekomis. Mums visada Sveikatos ministerija aiškino ir ragino, nevartokite medicinos preparatų, kurių galiojimas pasibaigė, nes jie kenksmingi sveikatai ir gali baigtis blogai. Bet tai negalioja vakcinoms. Vakcinos galiojimą galima paimti ir pratęsti. Nors gamintojas nurodė, kad galiojimo laikas baigėsi, kadangi jas reikia sunaudoti, galima tą galiojimą pratęsti.
Tai dabar klausimas, kaip žmonės gali pasitikėti išvis Vyriausybe, įstaigomis, net medikais, kurie ateis ir sakys, imk pasibaigusio galiojimo medicininę atlieką, aš ją tau suleisiu, gausiu 15 eurų, nes taip yra nurodyta, kad viskas gerai. Viskas gerai yra tik tada, kai žmonės dar turi kažkokį pasitikėjimą. Šiandien pasitikėjimo jie nebeturi niekur. Vadinasi, dabar vienintelis sprendimas yra viską daryti atvirkščiai, negu liepia Vyriausybė ir valdžia. Nes tada tu rasi dar kažkokios tiesos dalį.
Tad turbūt dėl viso to chaoso galime tik pasidžiaugti, kad tas chaosas labai greitai baigsis. Ir, kaip ministras A. Dulkys sakė, labai gaila, kad omikrono atveju tiek mažai gulinčių ligoninėje ir sunkių pasekmių. Ar taip gali džiaugtis ministras? Jis turėtų džiaugtis, kad labai gerai, kad viso to nereikia.
Ir paskutinis sprendimas, kuris yra nusikalstamas, kai ministras sustabdė infekcinių ligų klasterį ir žmonės dabar negauna medicinos paslaugų vien dėl to, kad ministras neleido to klasterio daryti. Vadinasi, pats ministras suinteresuotas, kad žmonės negautų kuo daugiau paslaugų. Deja, su tokia Konstitucijos okupantų valdžia dabar gyvename.
PIRMININKAS. Ką gi, visi griežtieji pareiškimai paskelbti. Svarstėme visus numatytus klausimus. Dabar tęsiasi slaptas balsavimas. Kviečiu tuos, kurie čia kantriai klausė pareiškimų, atlikti savo pareigą ten. Vakarinis posėdis prasidės numatytu laiku – 14 valandą. Slaptas balsavimas taip pat, kaip mane informavo, jau yra prasidėjęs, dėl to gali baigtis nustatytu laiku – 13 val. 30 min.
Dabar pertrauka. Posėdis bus užbaigtas 14 valandą.
Pertrauka
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prašom susėsti į savo darbo vietas. Kadangi buvo padaryta pertrauka, skelbiu, kad rytinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.