Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 144
STENOGRAMA
2022 m. kovo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Prašom užimti savo vietas. Pradedame 2022 m. kovo 17 d. rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 115 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, norėčiau pasveikinti mūsų kolegę L. Nagienę, švenčiančią labai gražų jubiliejų. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, šįryt mūsų posėdį iš balkono stebi Jo Ekscelencija Airijos ambasadorius ponas P. Makaivoras. Norėčiau pasveikinti jį. (Plojimai) Taip pat pasveikinti su Švento Patriko diena. (Plojimai) Dėkoju.
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Esame gavę Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pareiškimą dėl naujo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo. Juo išrinktas A. Stončaitis. Sveikiname.
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. kovo 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite pastabų dėl darbotvarkės? Nematau norinčių kalbėti. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Puiku. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.03 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl aktyvių priemonių Ukrainos civilių gyventojų bei kritinės infrastruktūros saugumui užtikrinti“ projektas Nr. XIVP-1420(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl aktyvių priemonių Ukrainos civilių gyventojų bei kritinės infrastruktūros saugumui užtikrinti“ projektas Nr. XIVP-1420(2). Kviečiu jį pristatyti P. Saudargą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF*). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Vis dar rinkau parašus salėje. Atrodo, kad visi Seimo nariai nori paremti šią rezoliuciją, už ką esu labai dėkingas. Ukraina tikrai laukia šios rezoliucijos, bus dėkinga Seimui, nes parlamento žodis yra taip pat labai svarbus tarptautinėje diplomatijoje.
Mielieji, šiandien Rusija vis dar žudo Ukrainos civilius gyventojus, vis dar bombarduoja gyvenamuosius pastatus, ligonines, darželius, gimdymo namus, teatrus ir kitas slėptuves, kur nuo bombų slepiasi žmonės, taikosi būtent ten. Todėl mes turime žengti ryžtingą žingsnį į priekį. Bėgdami paskui Kremliaus diktuojamas sąlygas, mes šio karo nelaimėsime.
Kiekvienas rimtas sprendimas, rimtas žygis prasideda nuo pirmo žingsnio. Niekas turbūt vakar netikėjo, kad Europa gali taip vieningai ir griežtai priimti sankcijas Rusijai. Niekas vakar turbūt netikėjo, kad Rusija gali būti atjungta nuo SWIFTʼo, niekas netikėjo, kad prie to prisidės net ir Vokietija. Niekas netikėjo, kad tokios šalys kaip Vokietija, Švedija ir kitos ims tiekti Ukrainai ginklus. Tai buvo vakar. Šiandien mes esame visiškai kitokioje realybėje ir dalykai, kurie atrodė nepasiekiami, šiandien yra realūs. Todėl ir neskraidymo zona virš Ukrainos, apsaugant civilius gyventojus, kritinę infrastruktūrą, atomines elektrines ir kita, kažkada bus realybė ir norime ją kuo greičiau pagreitinti. Žinoma, kol tai vyks, siūlome kuo sparčiau šalis, šalis, kurios nori ir gali, jungtis į koaliciją ir užtikrinti humanitarinius koridorius iš bombarduojamų Ukrainos miestų civiliams gyventojams saugiai pasitraukti, taip pat neskraidymo zoną virš atominių elektrinių.
Jums leidus, jei aš dar turiu minutę, aš norėčiau pagarsinti visą rezoliucijos tekstą, kad žinotume, už ką balsuojame. Gal ne visi spėjo įsigilinti. Gerbiama Pirmininke, jeigu aš viršysiu savo laiką, prašau mane stabdyti.
„Lietuvos Respublikos Seimas. Rezoliucija „Dėl aktyvių priemonių Ukrainos civilių gyventojų bei kritinės infrastruktūros saugumui užtikrinti“.
Lietuvos Respublikos Seimas, būdamas sukrėstas dėl civilių gyventojų aukų ir Rusijos kariuomenės apsiaustuose Ukrainos miestuose kilusios humanitarinės katastrofos; atsižvelgdamas į Ukrainos Prezidento 2022 m. vasario 28 d. prašymą Ukrainos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona; sveikindamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2022 m. kovo 2 d. rezoliuciją „Dėl agresijos prieš Ukrainą“; pabrėždamas, kad įvestos sankcijos Kremliaus režimui pakenks, bet jo nesustabdys, todėl Vakarai turi būti pasiruošę tvirtai atremti Rusijos agresiją; vertindamas Europos Sąjungos ir kitų Vakarų šalių įvestas griežtas sankcijas Rusijos Federacijai dėl jos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą ir teikiamą finansinę karinę paramą Ukrainai; reikšdamas palaikymą Europos Sąjungos šalies kandidatės statuso suteikimui Ukrainai, smerkia Rusijos Federacijos, bendrininkaujant Baltarusijos Respublikai, vykdomą plataus masto karinę invaziją, vykdomus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones, kai vykdomas iki šiol pasaulyje neregėto masto milijonus gyventojų turinčių miestų bombardavimas balistinėmis ir sparnuotomis raketomis, bombonešių oro smūgiais ir sunkiąja artilerija; reiškia palaikymą Ukrainos gynėjams ir šalies piliečiams Ukrainos kovoje su neišprovokuota agresija ir neteisėtą karą pradėjusia Rusijos Federacija; reiškia visapusišką paramą Ukrainai, kovojančiai už savo laisvę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą; ragina Jungtinių Tautų Organizaciją nedelsiant imtis veiksmų, užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant išvengti didelių civilių aukų; kreipiasi į demokratinių valstybių parlamentus ragindamas, kad, kol bus ruošiamos techninės priemonės neskraidymo zonai užtikrinti, šios šalys siektų humanitarinių koridorių Ukrainos teritorijoje atidarymo, pirmiausia išnaudojant Jungtinių Tautų mechanizmą arba įsteigiant norinčių ir galinčių valstybių koaliciją, kad civiliai gyventojai galėtų saugiai išvykti iš karo veiksmų zonų bei Rusijos Federacijos neteisėtai užimtų ir kontroliuojamų teritorijų, bei būtų apsaugoti humanitarinės paramos konvojai, o virš minėtų teritorijų, taip pat virš Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų oro erdvę paskelbtų neskraidymo zona; pažymi, kad neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad Jungtinių Tautų taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą; ragina demokratines valstybes tiekti Ukrainai ginkluotę, prioritetizuojant oro gynybos sistemas, kurios padėtų gelbėjant civilių gyventojų gyvybes; kviečia demokratinių valstybių parlamentus raginti savo šalių vyriausybes skelbti papildomų sankcijų Rusijos Federacijai bei Baltarusijos Respublikai, prisidedančiai prie Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, įvedimą; ragina demokratines valstybes nedelsiant koordinuotai uždaryti savo oro erdvę ir uostus Rusijos Federacijos lėktuvams bei laivams; ragina Europos Sąjungos valstybes nares užtikrinti, kad valstybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, mėginantiems apeiti Europos Sąjungos sankcijas, būtų taikomos antrinės sankcijos; ragina Europos Sąjungos valstybes nares ir jų parlamentarus sutelkti didžiausią politinę paramą Ukrainai ir sudaryti sąlygas Europos Sąjungos institucijoms imtis veiksmų, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas Europos Sąjungos šalies kandidatės statusas ir pradėtas derybų procesas.“
Toks yra rezoliucijos tekstas, jam siūlau pritarti. Dėkoju opozicijos atstovams, teikusiems savo labai konkrečius ir konstruktyvius siūlymus, gerbiamam G. Surpliui, gerbiamam J. Jaručiui, S. Skverneliui, D. Šakalienei ir kitiems kolegoms, dėkoju P. Gražuliui, remiančiam mūsų rezoliuciją ir sutinkančiam savąją atsiimti. Taip mes turime vieną jungtinę rezoliuciją, ją Seimas galėtų šiandien vieningai priimti. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Pauliau Saudargai, iš tikrųjų labai svarbi rezoliucija, greičiausiai Jungtinės Tautos paskelbs neskraidymo zoną Ukrainos teritorijoje, bet štai noriu jūsų paklausti. Kiek Lietuva sumoka per metus už rusiškas dujas, naftą, elektrą? Kaip galėtumėte paaiškinti, kad iki šiol Lietuva, tai yra nei Gynybos komitetas, nei Vyriausybė, nėra pasiūliusi plano, kaip nustoti finansuoti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip atsisakyti energetikos išteklių, nors viską tam turime?
Mano klausimas būtų. Ar jūs žinote, kiek mes sumokame kasmet lėšų į Rusijos biudžetą už energetinius išteklius?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas kolega. Na, iš tiesų klausimas labai svarbus, tikslus, bet ir šiek tiek keistas. Gerbiamas kolega, aš esu įsitikinęs, kad jūs dalyvavote svarstant Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją. Ją mes jau atnaujintą, ko gero, priėmėme dar praeitą kadenciją, tuomet jūs taip pat buvote parlamentaras. Mielas kolega, Lietuva turbūt yra priekyje visos Europos Sąjungos pagal energetinę nepriklausomybę. Taip, bet čia yra pati didžiausia problema, jūs taikote į dešimtuką, nes Europos Sąjunga ir šiandien dar turbūt nėra radusi išeities, kaip nulipti nuo „Gazpromo“ adatos, kaip atsisakyti rusiškų dujų ir naftos. Taip, Rusija gauna milijardus iš Europos Sąjungos. Ko gero, antras svarbiausias aspektas, be karinių priemonių, yra energetinių resursų pirkimo iš Rusijos pilnutinis atsisakymas. Jeigu mes viena ranka remiame Ukrainą, bet kita ranka perkame iš Rusijos gamtines dujas ir naftą, taip mes režimą finansuojame. Sankcijos ilgainiui išsivadės, o poveikis sumažės.
Taigi aš tikrai jums pritariu, kad Europa turi ieškoti. Bet Lietuva yra radusi. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas stovi. Tai, ko gero, yra svarbiausias žingsnis Lietuvos energetinės nepriklausomybės istorijoje, tai yra suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, užtikrinantis didžiąją dalį į Lietuvą importuojamų dujų, ir iš Rusijos mums jų pirkti nereikia.
Dėl elektros lygiai taip pat dideliais žingsniais vyksta sinchronizacija su kontinentiniais Europos tinklais, atsijungiant nuo BRELL’o. Tai jūs puikiai žinote. Pastaraisiais metais tik suintensyvėjo ši veikla. Pagaliau prisijungė latviai ir estai, jie suprato tą svarbą ir kuo sparčiau nori sinchronizuotis. Ukraina jau dabar yra priimta į Europos elektros sistemą, nors ten chaoso tikrai daugiau. Manau, kad Lietuva irgi ištikus krizei galėtų labai sėkmingai nuo to atsijungti ir prisijungti prie kontinentinės Europos. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Vytautai, Lietuva 3 mlrd. sumoka į Rusijos biudžetą pirkdama įvairiais pobūdžiais elektros energiją. Pastaruoju metu kiekis tik didėja, o įmokos didėja dar labiau. Tai reikėtų visiems žinoti.
Kitas dalykas, gerbiamas Pauliau, Lietuva nėra Europos Sąjungos priekyje, ji yra prie vidurkio. Dėl dabartinio aplinkos apsaugos ministro ir gruodžio mėnesį jo pasirašyto įsakymo mes dar ritamės į dugną. Todėl net 44 Seimo nariai turėjo kreiptis į Administracinį teismą, paduoti ministrą į teismą, kad jis pakeistų taisykles. Šis įsakymas riboja galimybes į rinką ateiti naujiems dalyviams.
Mano klausimas yra toks. Kodėl valdančioji dauguma ne pirma parengė šį projektą? Tiek A. Zuokas, tiek G. Surplys, tiek visi kiti dvi savaites jus spaudė, kad ši rezoliucija, rezoliucijos tekstas būtų parengtas. Kodėl jūs, valdantieji, delsėte parengti šitą tekstą, įregistruoti prieš dvi savaites? Tai yra oficialu. Kaip žinote, susirašinėjimas ir kalbėjimas su jumis vyksta jau dvi savaites.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, man atrodo, kad mūsų, Seimo, Užsienio reikalų komitetas yra jau priėmęs rezoliuciją ir ji didele apimtimi sutampa ir su šios rezoliucijos nuostatomis. Taigi, tikrai negalima sakyti, kad valdančioji koalicija, beje, kartu su opozicija… Man atrodo, Užsienio reikalų komitetas vieningai čia (neduos sumeluoti), URKʼo nariai, atrodo, linksi galvas, vieningai buvo pritarta tai rezoliucijai. Parengėme, sudėjome visas reikalingas nuostatas. Dėkojame opozicijos nariams, kurie prisijungė prie šios iniciatyvos. Geriau vėliau negu niekada.
Dar aš norėčiau vieną repliką dėl Lietuvos pirmavimo energetinėje sistemoje. Pagal progresą, mielas kolega, mes tikrai pirmaujame. Mes nesame ta valstybė, kuri galėjo šimtmečius kurti savo demokratinę valstybę. Per 30 metų, turbūt labiausiai per pastaruosius 20 metų energetinės nepriklausomybės kryptimi buvo padaryti milžiniški darbai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kolega, išties naudinga rezoliucija, šnekanti apie oro erdvės uždarymą, apie tai, kas mums visiems atrodo savaime suprantama ir natūralu, esant tokiai situacijai, tačiau tai nėra savaime suprantama mūsų kolegoms ir partneriams Vakaruose. Apskritai visas šitas konfliktas toks kaip raudonų linijų, kurias užsibrėžėme, braižymas. Jeigu pirmą dieną visi vadai pasako, kad ne, mes tikrai nesirengiame ten kariauti, tai tolesnės derybos su agresoriumi ar kažkokios šnekos išvis darosi labiau negu komplikuotos. Tokių raudonų linijų buvo prisibraižyta ir pakankamai daug.
Mano klausimas jums būtų. Kaip jūs įsivaizduojate, kas dar turėtų įvykti Ukrainoje, kiek dar tūkstančių nekaltų žmonių turėtų žūti, kiek dar šimtų vaikų turėtų būti suplėšyti į gabalus, kiek dar pagyvenusių žmonių, moterų turėtų palikti savo namus, kad Vakarų partnerių galvose įvyktų tam tikras mentalinis lūžis, kad įsitraukimas į šitą konfliktą turėtų būti visiškai kitokio mastelio ir visiškai kitos skalės? Kiek dar turi atsitikti tragiškų ir dramatiškų dalykų, kad žmonės, sėdintys į Vakarus nuo mūsų, suvoktų tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas kolega. Klausimas turbūt yra retorinis. Aš prisidedu prie jūsų nuogąstavimų, kad ir šiandien žūsta civiliai ir jų dar gali žūti labai daug ir rytoj, ir artimiausiomis dienomis. Kodėl? Todėl, kad V. Putinas naudoja civilių žūtis greičiausiai kaip svertą deryboms ir kad pasiektų kažką su V. Zelenskiu prie derybų stalo, nes kituose frontuose jam nelabai sekasi. Karine prasme civilių bombardavimas neduoda jokios pridėtinės vertės. Jo armija dėl to nepasistumia nė per metrą, kad jis subombarduoja daugiabutį Kyjive ar ligoninę Mariupolyje – dėl to jis nepasistumia ir neįgyja karinio pranašumo, bet tai yra žvėriškas, nežmoniškas, protu nesuvokiamas būdas prispausti derybose. Aš linkiu ukrainiečiams atsilaikyti, o Vakarams būti griežtesniems, kad užkardytų šias beprasmes civilių žūtis.
PIRMININKĖ. Klausia M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų nuo vasario 24-osios gyvename naujoje geopolitinėje realybėje. Gal galėtumėte pasistengti struktūrizuotai paaiškinti čia sėdintiems ir abejojantiems (ne man) ir Lietuvos piliečiams, kokia nauda yra maksimaliai nukauti okupanto pajėgas dar Ukrainos teritorijoje ir Rusijos kariuomenei neleisti įžengti į kitas valstybes kaip Sakartvelas, Moldova ir galbūt net NATO, nes iš esmės neskraidymo zona yra kinetinis įsijungimas į karo veiksmus. Tai yra pagrindinė šios rezoliucijos žinutė.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, niekas… nė vieno žodžio šioje rezoliucijoje nėra apie siūlymą įsijungti į karą, raginti ką nors aktyviai veikti NATO pajėgas, ypač jei kalbame apie kitų trečiųjų šalių, tai yra šalių agresorių, teritorijas, tai Rusiją ar Baltarusiją. Niekas nesiūlo pulti ir niekas nesiūlo skelbti karo. Siūlymas yra užtikrinti civilių ir, beje, tų pačių Europos ir NATO, ir Jungtinių Tautų šalių narių piliečių, kurie vyksta ir veža humanitarinę paramą į Ukrainą, vyksta į jos teritoriją, saugumą ir gyvybę. Štai ką mes siūlome savo rezoliucija.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pereiname prie svarstymo stadijos. Diskusija. Diskusijoje užsirašė dalyvauti net šeši Seimo nariai. Aš norėčiau apibrėžti diskusijos laiką. Siūlau, kaip mūsų darbotvarkėje ir nurodyta, kad mes skirtume 20 minučių. Pirmas kalbės V. Gapšys. Prašom. V. Gapšys užsirašė kalbėti frakcijos vardu.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, rezoliucijos teikėjai, pirmiausia noriu aiškiai pasakyti, kad Darbo partijos frakcija visiškai palaiko rezoliucijos tekstą ir džiaugiasi šia iniciatyva Lietuvos parlamente. Mes suprantame, kokia šiandien yra bet kokio palaikymo svarba įvairiomis formomis, tarp jų ir čia, mūsų parlamente, išreiškiamomis. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kurie toje rezoliucijoje galėtų būti dar stipresni, kurie šiandien jau nebepateks į šį rezoliucijos tekstą, bet pateks į mūsų protokolus ir pateks ateityje galbūt į kitus dokumentus.
Pirmiausia noriu paminėti, kad mes šiandien leidomės į diskusijas apie Lietuvos energetinį nepriklausomumą, tačiau manau, nors tai ir labai svarbi tema, turbūt tai ne šiandienos tribūnos pokalbių tema, tai turėtų būti mūsų komitetuose darbas, kurį mes turėtume daryti, kad būtume energetiškai nepriklausomi. Bet šiandien yra svarbu, kad ir Ukraina galėtų išsaugoti tam tikrą energetinę nepriklausomybę arba ją įgauti. Mes matome Europos pastangas prijungti prie elektros tinklų ir sugebėti patiekti jai elektros energijos tada, kada jai jos labai reikia. Mes matome pastangas nukreipti dujas į Ukrainos teritoriją tam, kad ji galėtų atsilaikyti. Manau, kad tie dalykai taip pat turėtų būti šios rezoliucijos tekste. Deja, gal atsidurs kituose tekstuose ir mes tai matysime. Bet Ukrainos energetinis nepriklausomumas mums lygiai taip pat svarbus, kaip ir mūsų galimybės padėti karinėmis priemonėmis, suteikiant jai karinę paramą.
Aš manau, kad Jungtinės Tautos, pasirinktos šiandien, yra ta organizacija, kuri turėtų imtis dar didesnio vaidmens, nei iki šiol ėmėsi. Nors ir matome Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmuosius sprendimus, laikinąsias priemones, kurios skirtos paaiškinti Rusijai, pasakyti, kad jos agresija yra neteisėta, aš manau, kad Jungtinėse Tautose mes turime dėti visas pastangas, kad ir Saugumo Taryboje būtų nuolat keliamas šis klausimas.
Puikiai suprantame Saugumo Tarybos sudėtį, puikiai suprantame, kad Rusija daugelį tų klausimų vetuos, Kinija greičiausiai balsuos prieš, bet mes turime pasauliui įrodyti, kad būtent tos šalys ir gina agresiją, kad būtent jos nusitaikiusios į Ukrainos suverenitetą ir tai yra neteisėta tarptautinė agresija. Todėl aš manau, kad mes, priimdami šiandien šią rezoliuciją, turėtume ją būtinai adresuoti ir Jungtinėms Tautoms, kad ten dirbantys ambasadoriai gautų tą tekstą ir matytų, kad Lietuvos parlamentas nori iš jų ryžto, palaiko jų veiksmus, kurie nukreipti prieš agresiją, ir rodo kelią ir priemones, kurių jie turėtų imtis.
Dar kartą išreiškiame rezoliucijos palaikymą, tikimės, kad jinai šiandien bus priimta vienbalsiai, ir manau, kad tai bus vienas iš dokumentų, bet ne paskutinis, kuris bus nukreiptas prieš agresorių ir padės suvereniai Ukrainos valstybei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju ir už sutaupytą laiką. Toliau kviečiu V. Baką.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš jau minėjau, rezoliucija iš tikrųjų teisinga, nukreipta į prašymą kitiems, pasakymą, ką kiti turi padaryti, Jungtines Tautas, bet aš norėčiau pakalbėti apie tai, ką gi mes galime padaryti patys, kad padėtume Ukrainai laimėti ir mūsų karą ir padaryti mūsų šalį, mūsų regioną saugesnį. Norėčiau apgailestauti dėl chaotiškos mūsų nacionalinio saugumo ir užsienio, sakyčiau, politikos, gal daugiau išmanau nacionalinio saugumo. Tai svarbi rezoliucija, kuri šiaip leistų mums pasitarti, bet jos iniciatoriai ir rengėjai vis dar vakar registravo ją paskutinėmis minutėmis, paskutinėmis valandomis ir faktiškai nebuvo progos atkreipti dėmesį ir pažiūrėti plačiau į tai, ką gali padaryti Lietuva.
Vakar JAV prezidentas patvirtino milijardo vertės pagalbos paketą Ukrainai ir paskelbė Rusijos prezidentą V. Putiną karo nusikaltėliu. Labai konkretus veiksmas. Vakar Mariupolyje subombarduotas teatras, kuriame slėpėsi tūkstančiai žmonių. Vakar Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių Valstijų Kongresą, paskelbė, paprašė kelių gyvybiškai svarbių dalykų, tai yra paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos ir paskelbti embargą Rusijos prekėms. Kitaip tariant, jis pakvietė laisvą pasaulį nutraukti su Rusija visus prekybos santykius.
Bet, gerbiami kolegos, kaip atrodome mes, kaip atrodome mes, finansuodami iš esmės Rusijos karinę kampaniją. Ekspertų duomenimis, Lietuva per metus sumoka maždaug 3 mlrd. eurų už dujas, elektrą, naftą. Aš norėčiau paprašyti premjerės. Gerbiama premjere, norėčiau paprašyti jūsų pateikti dar tikslesnius skaičius, kiek mes ketiname sumokėti 2022 metais. Aišku, būtent šie pinigai, būtent energetikos ištekliai naudojami tankams, lėktuvams, raketoms, kurios sprogdina Ukrainos miestus ir žudo Ukrainos žmones.
Be abejo, tai nėra tik Lietuvos problema, yra ir kitų šalių, kurios stipriai priklauso nuo energetikos išteklių. Bet Lietuvai šis karas ir Ukrainos tautos kančia, ko gero, yra artimiausia, nes būtent mūsų saugumo, Baltijos šalių saugumo klausimas šiandien sprendžiamas Ukrainoje. Todėl aš niekaip negaliu suprasti, kodėl iki šiol nei Vyriausybė, nei už saugumą ir užsienio politiką atsakingi politikai nededa ant stalo plano, kaip atsisakyti Rusijos energetikos išteklių.
Taip, nacionalinio saugumo, energetinio saugumo strategija buvo patvirtinta praėjusiais metais, nors kas buvo patvirtinta, bet pasaulis per vieną dieną apsivertė aukštyn kojomis, todėl reikia naujos strategijos. Kad ir kaip būtų, Ukraina per kelias dienas sugebėjo sujungti savo elektros energijos tinklus su Vakarų Europa. Lietuva nesugeba to padaryti ir net nesiruošia.
Gerbiami kolegos, aš kviesčiau teikti Seimui rezoliuciją dėl to, kad mes nustotume finansuoti Rusijos karinę pramonę, ir tai daryti nedelsiant, per naktį. Kviečiu kolegas L. Kasčiūną, kviečiu I. Šimonytę, P. Saudargą padaryti tai, kas priklauso nuo Lietuvos, nuo mūsų, ne nuo Jungtinių Tautų.
Antras pasiūlymas – dėti ant stalo ekonominių pasekmių švelninimo planą Lietuvos žmonėms. Ir dėl karo Ukrainoje kylančių kainų, ir dėl pasekmių, kurias gali sukelti energetinė nepriklausomybė. Bet to plano taip pat nėra.
Gerbiami kolegos, aš noriu pasinaudoti rezoliucijos viena nuostata, kuria raginama, mes raginame demokratinių valstybių parlamentus raginti savo šalių vyriausybes skelbti papildomų sankcijų Rusijos Federacijai bei Baltarusijos Respublikai.
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamasis kolega.
V. BAKAS (DFVL). Kviečiu tai daryti mums patiems, pradėti nuo mūsų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (LRF). Laba diena, gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Tai, ką prieš tai išsakė V. Bakas ir klausimą ta pačia tema uždavė R. Žemaitaitis, yra priekaištai mums. Ši rezoliucija yra nukreipta į tai, ko beveik kiekvieną dieną prašo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis: apsaugokite mūsų oro erdvę. Ir Estija išgirdo, ir Estija pirmoji priėmė rezoliuciją ir paragino Jungtines Tautas, kad jos kreiptųsi ir kad būtų apsaugota Ukrainos oro erdvė.
Atsižvelgdamas į tai irgi užregistravau projektą – tokią pačią, kaip Estijoje buvo priimta, tačiau P. Saudargas su kolegomis paskambino ir sakė, užregistruojame platesnę rezoliuciją, ir aš ją atsiėmiau. Čia mes neturime lenktyniauti, bet siekti rezultato. Mes tikrai matome, kad Vakarai, matydami agresyvią Rusijos politiką, nesiėmė jokių sankcijų prieš Rusiją. Matėme Krymo, Luhansko, Donecko okupacijas. Matėme Gruzijoje, matėme Moldovoje dalies teritorijų atplėšimą ir Vakarai toliau flirtavo su Rusija: pirko energetinius resursus, milijardus ar net bilijardus mokėjo ir taip, kaip sakoma, finansavo Rusiją. Šiandien aš manau, kad ne tik žodžiais, bet jau realiais darbais Rusija bus izoliuota. Taip pat ir Lietuva ieškos galimybių, kaip atsisakyti energetinių resursų iš Rusijos. Ne paslaptis, kad nors ir atplėšti buvo Luhanskas, Doneckas ir Krymas nuo Ukrainos, Ukraina irgi pirko dujas ir energetinius resursus iš Rusijos, nes neturėjo kitokio pasirinkimo arba jis buvo labai mažas. Manau, kad visos valstybės padarys pamokas.
Ką Lietuva daugiau galėtų padaryti? Mano manymu, Lietuva galėtų nacionalizuoti visas rusiško kapitalo įmones, veikiančias Lietuvoje. Jas nacionalizuoti ir parduoti, o pardavus pinigus, lėšas skirti Ukrainai, tam, ką padarė Rusija, kad būtų atstatyta Ukraina. Tai būtų teisingas ir ryžtingas Lietuvos Vyriausybės žingsnis. Jeigu reiktų įstatymo pataisų, tokias įstatymo pataisas reikėtų priimti.
Taip pat noriu pasidžiaugti ir šiandien jau prabudau šiek tiek geresnės nuotaikos, kai paskaičiau, kad ponas S. Lavrovas skrido į Pekiną ir apsisuko pusiaukelėje, nes Kinija jo nepriėmė. O Kinijos ambasadorius Amerikoje pasakė, ir viešai Amerikos spaudoje, kad mes dėsime visas pastangas, kad Ukrainoje karas baigtųsi, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė. Rusija visiškai izoliuojama. Izoliuojama net didžiausios jos partnerės ir kolegės Kinijos. Kinija suprato: jei ji ir toliau rems karą Ukrainoje ir palaikys, ji taip pat bus izoliuota. Manau, kad šis veiksmas taip pat yra labai svarbus tarptautiniame kontekste. Tikėkimės, kad ši rezoliucija, kurią mes priimame, tai yra prašymas Ukrainos prezidento V. Zelenskio, kad šią rezoliuciją išgirs ir kitos pasaulio šalys, ypač NATO šalys, ir tikrai bus apsaugota Ukrainos oro erdvė.
PIRMININKĖ. Kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, turbūt reikia pritarti daugeliui pasakytų minčių apie Vakarų bestuburiškumą, kartais turbūt galime taip pasakyti. Čia ir „Nord Stream 1“, ir „Nord Stream 2“ atvejai rodo, kad Vokietija tikėjosi pakonkuruoti europinėse rinkose gaudama pigesnes dujas ir nepajuto, kaip atsisėdo ant adatos. Kritikuodami Vakarus, mes turime nepamiršti, kad ir mes patys Lietuvoje esame padarę visokių kompromisų arba ko nors nepadarę. Na, pavyzdžiui, Rusija 2014 metų rugpjūtį įvedė embargą lietuviškiems maisto produktams, trukdė sienos kirtimo procedūras. Kaip juokaudamas sakyčiau, gal tik „Judexo“ koldūnai lengvai keliavo į Rusiją. Tačiau Lietuva tada nesiėmė kokio nors radikalaus atsako – derybos, ėjimas kaip nors žiūrėti, apeiti tas procedūras.
Na, mes irgi įvairiais kadencijų laikotarpiais taikstėmės, žiūrėjome, ieškojome real politic galimybių ir taip toliau. Būdavo ir kitokių atvejų, kad pabandydavome kur nors griežčiau, tai ką išgirsdavome apie tuos siūlymus kiek nors griežčiau su Rusija ar Baltarusija elgtis? Na, isterikais pavadinami, pasakoma, kad tipiškas jūsų lozungas „Rusai puola“, baikite gąsdinti tautą, reikia draugauti su kaimynais, nedidinkite įtampos ir taip toliau. Dar visiškai neseniai čia, iš Seimo tribūnos, skambėjo tokie dalykai: kodėl A. Lukašenka taip bendrauja su Rusija prieš Ukrainą? Todėl, kad mes A. Lukašenkai neištiesėme rankos, todėl, kad mes pasakėme, kad nepripažįstame prezidento rinkimų rezultatų. Taigi čia, šitoje Seimo tribūnoje, prieš dvi savaites skambėjo tokie dalykai, maždaug mes kažką ne taip padarėme. Man atrodo, kad mes irgi daug ko nepadarėme ir dabar žiūrėkime, ką galime padaryti.
Visiškai teisingai, NATO nesiima uždaryti oro erdvės, tai yra paskelbti neskraidymo zonos, visi suprantame rizikas, kas galėtų atsitikti, jeigu NATO to imtųsi, bet yra kitas instrumentas – Jungtinių Tautų Organizacija. Estai nuėjo šituo keliu, Lietuva irgi turi pagalvoti, kaip prisidėti prie tų raginimų. Šiandien, berods, šaukiama Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, čia dar gali atsitikti visokie veto, bet vėl nueis į Generalinę Asamblėją, kur vetavimo teisės nėra. Aš tikiu, kad tas instrumentas vėluojant, bet bus įjungtas. Todėl, aišku, pasisakau už šitą rezoliuciją. Prisiminkime visiškos taikos metus. 2014 m. liepos 17 d. Malaizijos lainerio katastrofa, štai tada numušta. Kaip mes galime pasitikėti, juo labiau kad matome Mariupolio tragedijas ir kitus dalykus šiandien. Aišku, kad mes turime siekti, kad būtų įvesta neskraidymo zona, ir taip apsaugoti tiek Ukrainą kaip valstybę, tiek jos ginkluotąsias pajėgas ir, žinoma, pirmiausia civilius žmones.
Kolegos, manau, kad puiki rezoliucija, nepulkime ieškoti kaltinimų kaip nors suasmenintai, nemanykime, kad Vakarai čia yra visiškai degradavę. Mes matome, kaip pradeda suprasti – ei, jūs, lietuviai, buvote teisūs, pasirodo, jūs nesergate paranoja, pasirodo, jūs buvote tiesiog gyvenimo užgrūdinti realistai, kurie matėte tuos pavojus, kuriuos Vakarai pamatė tik šiais metais. Ačiū už rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, visi, norintys pasisakyti diskusijoje, pasisakė. Taigi pereiname į priėmimo stadiją.
Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Aš tik vieną patikslinimą noriu. Nežinau, ką E. Gentvilas prieš dvi savaites veikė šioje salėje, kai jis sakė, kad čia kažkas buvo kalbama, na, mes visi turbūt žinome, kad prieš dvi savaites Seimo posėdžių nebuvo. Tai nežinau, gal patikslinkite laiką, kada kas ką sakė čia, bet tikrai čia buvo netiesa.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu galima. Kaip aš sakiau, aš nenoriu suasmeninti. Pačiam aš ištrauksiu vieno Seimo nario pasisakymo stenogramą ir pakalbėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi, gerbiami kolegos, motyvai priėmimo stadijoje. Dėl motyvų visi užsirašė kalbėti už. Ar visi nori kalbėti, ar galime pereiti prie balsavimo? Norite kalbėti? (Balsai salėje) Balsuojame, ar ne, be motyvų.
Taigi kviečiu užimti savo vietas, gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Balsuodami apsispręsime, ar pritariame rezoliucijai be pataisų. Kas pritariate rezoliucijai be pataisų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 100, balsavo 100, pritarta vienbalsiai. Rezoliucija priimta. (Gongas) (Plojimai)
Dėkoju, kolegos. Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Žinoma, šiandien nesinorėjo replikuoti E. Gentvilui, bet jis tos replikos nusipelnė. Pone Eugenijau, jūs pažiūrėkite: norėdami sumažinti Amerikos valstybės priklausomybę nuo Rusijos dujų, šiandien derasi net su Venesuela. Ar jūs to nežinote? Ir pripažinkite kaltę, kad valdančioji dauguma padarė viską, kad V. Putinui į glėbį atiduotų Baltarusiją ir taip pat… (Balsai salėje) Nenorėjau to kalbėti, bet, pone, jūs išprovokavote. Ir prisiimkite tą atsakomybę! Su A. Lukašenka!
PIRMININKĖ. E. Gentvilas – replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, kaip aš sakiau, aš nenoriu suasmeninti ir nenoriu sakyti, kas kaltino mus nepagarba A. Lukašenkai. Dabar atsistojo žmogus ir pats prisipažino, kad vasario 24 dieną kalbėjo būtent taip, kad mes patys pastūmėjome A. Lukašenką. Petrai, nepyk, nenorėjau tavęs išduoti. Išsidavei. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, replikomis apsikeitėme.
10.40 val.
2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1382 (antrasis svarstymas)
Keliaujame toliau. Darbotvarkės 1-4 klausimas – 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1382. Antrasis svarstymas. Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusiųjų nėra.
A. Skardžius kalbės dėl motyvų. Motyvai už. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tikrai sveikinu visus pagaliau pajudėjus link didesnio mūsų gynybos finansavimo ir labai tikiuosi, ką kalbėjo viešai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas, kad kiekvienas euras, skirtas gynybai, bus panaudotas efektyviai, nes nenupirktas „Javelinas“ ar nenupirktas „Stingeris“, ar pagaliau paprasčiausias šovinys yra mūsų gynybos silpninimas. Aš jau nekalbu apie buvusius pirkimus, apie ištaškytus gynybos pinigus „auksiniams“ šaukštams ir įsigyjant visokius kitokius pirkinius.
Pasisakydamas už noriu pasakyti, kad galbūt iš šių lėšų teks papildomai finansuoti ir Vadovybės apsaugos departamentą. Kadangi pirmieji asmenys – Seimo Pirmininkė ir Ministrė Pirmininkė – įstojo į Šaulių sąjungą tą garbingą Kovo 11 dieną, už jas turės atsišaudyti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai. Pasisakau už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, siūlau šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtumėte pritarti tokiam pasiūlymui? Dėkoju, pritarta. Taigi balsavimas priėmimo stadijoje dėl šio projekto bus balsuoti numatytu laiku. Dėkoju.
10.43 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1383(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1383(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo projektą sudaro du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už kalbės A. Vinkus. Už kalba M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų svarbus įstatymo projektas, sudarantis prielaidas pasinaudoti pelno mokesčio lengvata įmonėms, kurios teikia paramą Ukrainai, įskaitant ir Ukrainos valstybinėms institucijoms. Atitinkamai buvo pakoreguotas ir įstatymo projektas. Yra skaičiuojama, jog biudžeto netekimai iš viso sudarytų apie 4 mln. eurų. Aš manau, kad tai yra tikrai nedidelė suma, tikėtina, kad ji gali būti dar ir reikšmingai didesnė atsižvelgiant į Lietuvos įmonių geranoriškumą ir paramą Ukrainai. Tikrai manau, kad yra labai svarbus įstatymo projektas, būtų gerai, kad kuo daugiau įmonių pasinaudotų šia galimybe, todėl kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Vinkus. Prašom. Motyvai už.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke, už suteiktą galimybę pasisakyti. Motyvai už. Noriu, gerbiami kolegos, pabrėžtinai pasakyti, kad labai graži ir kilni mūsų valstybės ir mūsų žmonių reakcija ir pagalba Ukrainai. Šiandien priėmimo stadiją pasiekęs Labdaros ir paramos įstatymo projektas, tikiu, jis tikrai bus priimtas, leis taikant mokesčių lengvatas kompensuoti dalį Lietuvos juridinių asmenų teikiamos paramos Ukrainai. Tokia įstatymo pataisa reikalinga todėl, kad pagal dabar veikiančias įstatymo nuostatas pelno siekiančių juridinių asmenų Ukrainos objektams pervestos lėšos ar perduotos materialinės vertybės nėra pripažįstamos parama ir joms negali būti pritaikytos mokestinės lengvatos. Pritariu, palaikau šį projektą ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad esame numatę balsavimą nuo 11 val. 45 min.
10.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023–2025 metų vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-1360(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023–2025 metų vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-1360(2). Priėmimo stadija.
Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Taigi motyvai. Už norėtų kalbėti A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Tikrai gal būčiau nekalbėjęs, bet noriu pasisakyti dėl šio įstatymo projekto dėl kelių priežasčių. Vis dėlto reikia suvokti, kad dabar Stabilumo ir augimo pakto, kaip pasakyti, reikalavimai nėra taikomi visose Europos Sąjungos šalyse, euro zonos šalyse. Bet nuo kitų metų, jeigu Europos Komisija šios išlygos jau netaikys dėl karo, vadinasi, Lietuva turės pradėti taikyti 1 % struktūrinį fiskalinį deficitą. Tokiu atveju, aš manau, Finansų ministerija turėjo aiškiai pateikti savo viziją, kokiomis papildomomis tvariomis pajamomis yra numačiusi finansuoti savo išlaidas. Šiandien Lietuva tarp visų euro zonos šalių einamųjų išlaidų srityje yra viena iš labiausiai didinančių, palyginti su bendruoju vidaus produktu. Tai turi savotiškos įtakos ir infliacijos augimui, o šiuo metu išlaidos yra dengiamos iš esmės infliacinėmis pajamomis.
Aš manau, kad šitas įstatymo projektas kitais metais gali sukelti labai dideles diskusijas kalbant apie viešųjų finansų planavimą, ypač kai prasidės biudžeto svarstymas. Jeigu, kaip aš minėjau, Europos Komisija jau taikys Stabilumo ir augimo paktą, tikrai aš manau, kad Finansų ministerija turi parodyti lyderystę ir aiškiai pabrėžti, ar tai bus nauji mokestiniai įstatymai leisti, ar tai bus ženkliai mažinamos išlaidos kitų metų valstybės biudžete. Mano pasisakymas yra tam, kad kai kurie žmonės, ypač atsakingi už valstybės viešųjų finansų valdymą, vis dėlto atkreiptų į tai dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Balsavimas yra numatytu laiku.
10.48 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 32, 64, 68 ir 108 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo X2 skyriaus papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1385(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7.1 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo X2 skyriaus papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1385(2).
Šį pakeitimą sudaro šeši straipsniai. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų, pastabų, pataisų. Ar galime pritarti kiekvienam iš šių straipsnių bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už užsirašė kalbėti šeši Seimo nariai. I. Kačinskaitė-Urbonienė – motyvai už. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Dėl šio įstatymo projekto jau kalbėjau svarstymo metu, tai noriu tik pakartoti kelis svarbius akcentus. Džiaugiuosi, kad Vyriausybė pateikė paketą įstatymų projektų, susijusių su socialinės politikos įgyvendinimu būtent nuo karo bėgantiems asmenims. Apgalvota daug sričių, jos padės ukrainiečiams čia geriau įsikurti. Tai ir būtinosios pragyvenimo išlaidos, išmokos joms padengti, taip pat vaiko pinigai, pašalpa mirus artimam asmeniui ir taip toliau.
Tačiau kodėl užsirašiau kalbėti. Mes tikrai palaikysime įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų projektų paketą, siekdami sustiprinti ir paremti karo pabėgėlius, visapusiškai juos remdami, tačiau turėkime omenyje, kad didėjant nuo karo bėgančių asmenų kiekiui Lietuvoje daugėja ir įvairių klausimų, todėl reikalingas koordinavimas. Jau užvakar siūliau viešai Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti bendrą koordinavimo centrą ar pavesti tai daryti atsakingai tarnybai tam, kad nuo pat atvykimo iki apgyvendinimo, įsikūrimo, darbo paieškos ir visų kitų dalykų pagalba būtų teikiama ir turint visą informaciją valstybės institucijoms ir kartu nenumetant visos atsakomybės ir tenkančių tikrai sudėtingų situacijų savanoriams. Todėl dar kartelį raginu Vyriausybę atkreipti dėmesį į Darbo partijos pasiūlymą dėl geresnės koordinavimo sistemos ir geresnės padėties užtikrinimo pabėgėliams nuo karo Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Lingė – motyvai už.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Prieš porą dienų svarstymo stadiją perėjo šie įstatymai, visas įstatymų paketas, ir per tą laikotarpį, nuo mūsų paskutinio svarstymo, įregistruota papildomai virš 4 tūkst. nuo karo bėgančių žmonių, kuriems pagalbos reikia jau šiandien. Faktiškai kas 40 sekundžių mūsų valstybėje registruojamas naujas iš Ukrainos pabėgęs žmogus, kuriam jau šiandien reikia spręsti socialinius klausimus, reikia spręsti dėl jo neįgalumo, vaikų išlaikymo klausimų, pensijų klausimų. Visas šitas paketas būtent tai ir aprėpia, todėl tikrai svarbu, kad jau kaip ir esame pakeliui priimti tuos sprendimus.
Be abejo, sprendimų bus ir daugiau, koordinavimas vyksta, man atrodo, 24 valandas per parą. Įvairios institucijos tikrai ieško iškilusių klausimų pačių geriausių sprendimų, ieško priimtiniausio būdo, kaip greičiau suteikti pagalbą. Be abejo, klausimai pildomi, klausimai pildomi ne tik tais, kuriuos reikia spręsti, bet ir atsakymais. Kartu su savivaldybėmis, su padedančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis tie sprendimai tikrai yra pakeliui ir, man atrodo, mes dar ne kartą grįšime ir šitoje salėje prie šių klausimų sprendimų, kai tik iškils šitas poreikis.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tikrai tenka pasidžiaugti, kad Vyriausybė gana operatyviai paruošė teisės aktus, ir ypač tenka pasidžiaugti ta vienybe, kuri šiuo metu yra, ypač susijusia su nevyriausybininkų veikla. Kas lankėsi pabėgėlių priėmimo centruose – iš tikrųjų darbas vyksta gana organizuotai. Reikėtų padėkoti ir tiems žmonėms, nes kai teko domėtis, tai bent keli tūkstančiai žmonių užsiregistravę kaip pavėžėjai, kurie atveža tuos asmenis, kurie galbūt daugiau čia, Vilniuje, registruojasi, į regionus ir tokiu būdu prisideda prie problemos sprendimo.
Taip pat tenka padėkoti ir savivaldybininkams, nes ir socialiniai skyriai, teko domėtis, taip pat aukodami savo laiką ir dieną, ir vakare dirba su pabėgėliais, teikia jiems pagalbą. Aišku, šitas prisidėjimas, kuomet mes įjungsime visą socialinę sistemą dėl išmokų ir savivaldybėms teiksime finansus tam, kad būtų finansuojamos reikiamos išmokos, tikrai prisidės. Visiems sėkmės prisidedant prie mūsų bendro darbo, padedant mūsų draugams iš Ukrainos.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Vilkauskas. Jo salėje nematau. L. Kukuraitis – motyvai už.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų geras, laiku, teisingas paketas. Sveikinu Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl lyderystės ir greito sprendimo, kad maksimaliai sulygintume pagalbos formas tiek Lietuvoje gyvenantiems, tiek tiems, kurie atvyksta iš karo zonų. Tačiau reikia pasakyti, kaip ir gerbiamas komiteto pirmininkas Mindaugas minėjo, kad iššūkiai labai sparčiai auga ir vien sąlygų suvienodinimas greičiausiai yra nebepakankamas. Šiuo metu mes turime turėti sisteminius sprendimus dėl būsto iššūkio, nes tas savanoriškas priėmimas yra tik laikinas sprendimas, nes užsitęsus ilgiau karo ar sudėtingai situacijai Ukrainoje tikrai turėsime surasti būdų, kaip tuos beatvažiuojančius, o jau ir atvažiavusius apgyvendinti tvariai. Dėl būsto sisteminio sprendimo trūksta. Užimtumo iššūkius žinome, yra svarstoma, ieškoma, tačiau irgi kol kas neturime ant stalo. Dėl švietimo ir sveikatos iššūkių – taip pat. Mąstant apie visus sistemų optimizavimo planus, kurie planuojami šioje pavasario sesijoje, irgi greičiausiai reikia peržiūrėti ir surasti sprendinius, atsižvelgiant į pakitusią situaciją.
Taigi visiškai pritariu, kad reikalinga nacionalinė savivaldybes jungianti pagalbos, paramos, o ir apskritai veiksmų koordinavimo sistema, ir čia turime visi… Jeigu tokie planai būtų, mes visi prisidėtume. Skatiname, kad jie atsirastų kiek galima greičiau. O projektams pritariame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Visi kalbėjo už. Balsuosime numatytu laiku.
10.56 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1387(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra susijęs 1-7.2 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1387(2). Taip pat taikoma skubos tvarka. Šį projektą sudaro du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu abiem? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.56 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1388(2) (priėmimas)
1-7.3 klausimas – lydimasis Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1388(2). Šį projektą sudaro du straipsniai. Pastabų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.57 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1389(2) (priėmimas)
1-7.4 klausimas – taip pat lydimasis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 1 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1389(2). Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašė G. Paluckas. Salėje jo šiuo metu nėra, taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.57 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1390(2) (priėmimas)
1-7.5 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1390(2). Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra.
10.58 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 15, 224 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1391(2) (priėmimas)
1-7.6 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1391(2). Šį projektą sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.58 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 23, 24 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1392(2) (priėmimas)
Susijęs 1-7.7 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1392(2). Pakeitimo projektą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta nė dėl vieno. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų taip pat nėra.
10.58 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1393(2) (priėmimas)
1-7.8 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1393(2). Projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra.
10.59 val.
Civilinio kodekso 3.242 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1386(2) (svarstymas)
1-7.9 klausimas – Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1386(2). Svarstymas. Svarstymo stadijoje norėčiau pakviesti gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas šį projektą apsvarstė kovo 15 dieną. Tai yra pataisa, kuri numato galimas išimtis iš Civilinio kodekso nuostatų, iš Civilinio kodekso normų. Jos gali atsirasti Užsieniečių teisinės padėties įstatyme. Už tokią Civilinio kodekso pataisą visi penki dalyvavusieji posėdyje balsavo už.
PIRMININKĖ. Motyvai. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Taigi balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas numatytas nuo 11 val. 45 min.
11.00 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1365(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas. Priėmimo stadija. Taip pat taikoma skubos tvarka. Projektas Nr. XIVP-1365(2). Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimo projektą sudaro 13 straipsnių. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Dėl motyvų užsirašė kalbėti A. Skardžius. Prašau. Motyvai už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Labai lauktas įstatymas. Ne taip seniai, prieš keletą metų, priėmėme naują Viešųjų pirkimų kodeksą. Man dirbant Ekonomikos komitete teko prie jo nemažai darbuotis su Viešųjų pirkimų tarnyba, bet visą laiką atsirasdavo naujų skylių. Tai energetikos sektoriuje prie informacinių sistemų ateidavo kompanijos iš Rytų, prisidengusios Vakarų valstybių kompanijų vardais. Matėme geležinkelių sistemoje, taip pat informacinėje valdymo sistemoje, įvairiausių trukdžių.
Turbūt niekada priėmus šį įstatymą nebepasikartos tokia gėdinga Lietuvos patirtis kaip 2012 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta sutartis su Kremliaus Rusijos naftos kompanijos „Lukoil“ kompanija „Litasco“. Pagal ją buvo perduota valdyti faktiškai visą „Klaipėdos naftą“ šiai Kremliaus kompanijai. Ji priimdavo sprendimus, kas gali krauti Klaipėdos uoste, kas gali atvežti krovinius būtent į šias „Klaipėdos naftos“ talpyklas. Pats direktorius neturėjo net leidimo dirbti su įslaptinta informacija ir visa tai buvo dangstoma pačiu aukščiausiu lygiu.
Tai ne kartą mes aptarėme ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kremliaus kompanija „Klaipėdos naftą“ valdė trejus metus. Per tą laiką didžiulių nuostolių patyrė „Geležinkeliai“, Klaipėdos uostas. Kremlius priimdavo geopolitinius sprendimus mūsų strateginėje įmonėje „Klaipėdos nafta“. Tikiuosi, to tikrai nepasikartos priėmus šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
11.03 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 58, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1366(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.2 klausimas, lydimasis, – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1366(2). Šį pakeitimą sudaro 11 straipsnių. Nė dėl vieno iš šių straipsnių pakeitimų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.03 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 33, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1367(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.3 klausimas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1367(2). Jį sudaro dešimt straipsnių. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
11.04 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 12, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1351(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1351(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimą, šį projektą sudaro keturi straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
11.04 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 23, 24 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1160(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1160(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį projektą sudaro trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.05 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1161(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-10.2 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1161(2). Vienas straipsnis. Dėl motyvų užsirašiusiųjų taip pat nėra. Taigi balsuosime numatytu laiku. Šiek tiek lenkiame darbotvarkę.
11.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-1409 (pateikimas)
Dabar pradedame 1-11 klausimo svarstymą – Seimo nutarimo „Dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-1409. Kviečiu šį projektą pristatyti gerbiamą A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Remdamiesi Nepaprastosios padėties įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, leidžiančiomis Seimui turėti specialius parlamentinės kontrolės mechanizmus, tai yra parlamentinės kontrolės komisiją, mes ir siūlome ją įsteigti šituo nutarimu, kuris dabar yra teikiamas. Kaip žinome, paskutinis nepaprastosios padėties paskelbimas įvedė gana didelius žmogaus teisių ribojimus, tiek ir pačių žiniasklaidos priemonių teisių ribojimus. Dėl to manytume, kad papildomi parlamentinės kontrolės mechanizmai būtų pravartūs.
Antra vertus, nepaprastoji padėtis, kaip ir ekstremalioji situacija, suteikia Vyriausybei tam tikras papildomas galimybes lengviau administruoti valstybės biudžetą. Vėlgi manau, kad Seimo priežiūra būtų taip pat tikslinga. Siūloma komisiją sudaryti iš 13 Seimo narių remiantis proporcinio frakcijų atstovavimo principu, tikintis, kad iki balandžio 30 dienos komisija pateiktų savo išvadas. Mielai atsakysiu į klausimus, jeigu jų yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai pranešėjai. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama kolege, mes, rengdami tą projektą, apie tai kalbėjomės. Gal galėtumėte plačiau paaiškinti, kaip ir šnekėjome, nepaprastosios padėties metu Vyriausybės pinigų taškymą, ko gero, taip reikėtų įvardinti, tai yra ypač Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kuri vieniems verslininkams žada, kitiems nežada, tai duoda paramą, tai atima, susigrąžina. Kaip jūs manote, ar čia nereikėtų netgi ir kitų tarnybų įsikišimo, tai yra būtent dėl pinigų skirstymo ir paskolų dengimo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nežinau, kiek tarnybų įsikišimo reikėtų. Manau, kad komisija turėtų galimybę paprašyti antikorupcinio vertinimo iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.
Antra vertus, manyčiau, kad būtų svarbu stebėti ir valstybės skolos pokyčius.
Be to, kiek tenka girdėti iš kolegų, dirbančių finansiniuose, taip apibendrintai sakyčiau, Seimo komitetuose, netgi patys komitetai ne visą laiką gauna laiku informaciją tiek apie biudžeto įplaukas, ypač tas ne perteklines, o papildomas, kurios atsiranda išaugus akcizams ar mokesčių surinkimui, kada yra infliacija, tiek negauna ir pakankamai informacijos apie skolą. Matyt, tas papildomas parlamentinės kontrolės mechanizmas, kurį, jeigu Seimas sutiktų, turėtume, sudarytų galimybes visoms frakcijoms dalyvaujant turėti atsakymus į tam tikrus klausimus.
PIRMININKĖ. Klausia G. Paluckas. Salėje jo nėra. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama pranešėja, sakykite, turbūt įvertinote aplinkybes, kad parlamentinę kontrolę gali atlikti ir komitetai. Galbūt atsakysite, kodėl, jūsų manymu, jau šiuo metu veikianti forma, kaip Kultūros komiteto ar kitų komitetų, kurie galėtų atlikti jūsų minimą parlamentinę kontrolę ir nereikėtų kurti komisijų, nes praeitoje kadencijoje tų komisijų iš tikrųjų turėjome daug… Man atrodo, kad ta komisijų konotacija, visuomenės nuomone, nėra pati geriausia. Galbūt būtų galima išnaudoti esamus instrumentus? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Vertinome ir iš tikrųjų yra problema ta, kad ne visų komitetų veikloje visos frakcijos vienodai atstovaujamos, tai yra frakcijos nevienodai tada turi galimybę prieiti prie tam tikros informacijos. Antra vertus, ne visi komitetai turi pareigą turėti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, kas vėlgi riboja komitetų veiklą, be to, kur vėlgi yra rizika, tarkime, jeigu būtų pavesta tokią priežiūrą vykdyti NSGK, tai yra komitetai, kurie karo Ukrainoje metu ir taip pakankamai apkrauti darbu, tai tie papildomi parlamentinės kontrolės procesai, matyt, dar labiau apsunkintų tą darbą. Todėl ir buvo apsispręsta siūlyti turėti tą instrumentą, kurį įgalina Nepaprastosios padėties įstatymas, priimtas tikrai labai seniai, bet, matyt, apgalvotai.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Jo salėje… (Balsai salėje: „Yra, yra.“) Atsisako. Dėkui. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkui. Gerbiamoji kolege, aš vis prisimenu, kai jūs kalbate apie laikinąsias tyrimo komisijas, kad praėjusioje kadencijoje buvo taip pat keletas sudaryta ir Konstitucinis Teismas pripažino, kad jūsų iniciatyva sudaryta komisija ir jos išvados yra neteisėtos, ir tuo atveju jūs gerokai pražiūrėjote, taip sakant, pro šalį, įvertindama visas teisines pasekmes ir aplinkybes. Ar šį kartą geriau pasiskaitėte teisės aktus ir garantuojate, kad iš tikrųjų tokios komisijos sukūrimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtus įstatymus ir iš esmės konstitucinę valstybės santvarką? Labai ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolega, aš manau, jūs, tokie šaunūs valdantieji, tikrai turėsite laiko komitetuose sužiūrėti, ko opozicija gal nemoka padaryti, be to savo pagrindinio darbo – kanapių. Manau, kad visi bendromis pastangomis tikrai pasieksime rezultatų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Ar G. Paluckas norėtų paklausti? Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke, už suteiktą galimybę, nors ir vėlavau. Gerbiama kolege, ši iniciatyva, aišku, yra visos opozicijos, bet pamėginkime pasamprotauti, iš kur kyla tas toks valdančiųjų priešiškumas tokiai demokratinei iniciatyvai, kuria sudaroma galimybė išsiveržti iš specializuotų komitetų apribojimų ir iš tikrųjų užtikrinti nepaprastosios padėties, sakykime, naudojamų priemonių priežiūrą labai demokratišku būdu? Iš kur tas toks priešiškumas ir nepasitikėjimas kyla, sakykite?
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Galbūt yra tam tikra ir viešumo baimė. Čia aš nenorėčiau labai daug spekuliuoti, bet komisijos ir papildomų parlamentinės kontrolės instrumentų buvimas užtikrintų ir tam tikrą didesnį viešumą ir skaidrumą. Tai tos baimės kyla galbūt ir dėl tų priežasčių. Aš tikrai negalėčiau atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai. Už kalba R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Iš tiesų, gerbiami kolegos, tikrai kviečiu palaikyti tokio nutarimo projektą ir tokios komisijos sudarymą. Juolab akivaizdu, kad valdančioji dauguma kažką slepia, neteikia informacijos, tai yra akivaizdu, kad jie piktybiškai nenori, kad šita informacija būtų išviešinta ir prieinama. Kaip savo laiku valdančioji dauguma nenorėjo, kad būtų sudaryta tyrimo komisija dėl „Snoro“ banko, nes toje pačioje tyrimo komisijoje išaiškėjo, kad nemaža dalis konservatorių arba jų vaikai prieš „Snoro“ banko bankrotą net sugebėjo pinigus atsiimti. Ar nebus taip, kad išaiškės tokia nemaloni situacija, kad valdant šitai valdančiajai daugumai… Kaip žinote, Lietuvos bendrojo vidaus produkto skola 2019 metais buvo 36 %, dabar Lietuvos bendrojo vidaus produkto skola sudaro 44,6 %, gal galėjau suklysti dėl skaičiaus, gali būti jau ir 45 %. Ką tai reiškia? Tai reiškia neatsakingo Vyriausybės pinigų taškymo politiką, kaip parodė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir kitų ministerijų teikiami projektai, pavyzdžiui, sukurkime mokyklai kalbančią papūgą, skirkime kiek ten – 800 tūkst., 700 tūkst. skyrė, neaišku. Dabar buvo taškomi pinigai darbo vietų neva išsaugojimui ir sukūrimui. Išaiškėjo, kad ir vėl yra negeras dalykas.
Ir trečias variantas, dėl ko, manau, reikia sukurti šitą komisiją. Seimas, tiksliau, Vyriausybė sudaro komisiją dėl tvoros statymo Baltarusijos pasienyje (154 mln.) ir stebuklingu būdu paskiria kelis Seimo narius stebėti. Tai cirkas, ko gero, nebegali būti didesnis, kai vykdomoji valdžia paskiria leidžiamosios valdžios – Seimo narius į savo komisiją, o kai komisijos Seimo nariai paprašo Vyriausybės medžiagos dėl tvoros statymo, dėl finansų, įmonių, ataskaitų naudingumo ir panašiai, sako: mes jums nesuteiksime informacijos, nes jūs nesate subjektas, kad jį gautumėte. Aš manau, kaip tik reikia sudaryti šitą komisiją. Komisija galėtų viešai išviešinti vykstančius procesus Vyriausybėje, akivaizdu, kad pinigai pasisavinami iš fondų, iš institucijų ir iš kitų sukurtų schemų, todėl tikrai prašau…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega. Dėkui. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad kolegė A. Širinskienė šioje kadencijoje yra labai nelaiminga, kai nėra jokių tyrimo komisijų. Aš beveik būčiau linkęs suteikti tą džiaugsmą, kad atsirastų bent viena. Bet kažkaip reikėtų rasti rimtesnį pagrindą, o ne taip, kaip dabar kad siūloma.
Matau iš kolegos R. Žemaitaičio pasisakymo, kad opozicija pati nežino, ką čia nori tirti. Kažkokį skolos išaugimą? Turbūt kolega galėtų prisiminti, kad S. Skvernelio Vyriausybė pasiskolino virš 5 mlrd. eurų. Mes Seime tą leidome ir nėra ką čia tirti. Toliau net „Snorą“ minime, dar kažką. Iniciatoriai lyg ir… (Balsai salėje) Taip, dar gyvūnus tirkime, pradedant nuo papūgų. Bet jeigu grįžtume prie esmės, kad siūloma tirti kažkokius teorinius opozicijos nuogąstavimus dėl nepaprastosios padėties reikalavimų, tikrai aš nesiūlyčiau skirti komisijų dėl kažkokių teorinių nuogąstavimų. Jeigu išryškėtų kokių nors praktinių problemų, taikant nepaprastosios padėties reikalavimus, tada gal ir svarstytume. Bet aš nematau, kad tuose reikalavimuose būtų kas nors tokio ypatingo.
Čia spekuliuojama dėl neva susirinkimų uždraudimo, kai yra labai aiškiai pasakyta, kad neleidžiami susirinkimai, kai rengėjai prašo jų dėl Rusijos palaikymo, dėl kokių nors žiniasklaidos draudimų, ribojimų. Viskas yra aiškiai parašyta, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnį tik pagreitinti terminai ir visa kita.
Kolegos, tikrai nėra čia ką tirti. Jeigu jau labai norime kokią komisiją sudaryti, labiau būtų prasmė dėl Kauno korupcijos skandalo, bet čia Antikorupcijos komisija, aš manau, susitvarkys. O jeigu čia yra nuogąstavimų dėl žmogaus teisių…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Paskutinis sakinys. Dėl galimai atsirandančių kažkokių pažeidimų yra Žmogaus teisių komitetas, jis galės pažiūrėti, jeigu bus kažkokių konkrečių faktų.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Dėl vedimo tvarkos A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Aš apie papūgą R. Žemaitaičiui noriu atsakyti. Ne pirmas kartas, kai fake news skamba šiame Seime. Bet aš galvoju, kad vieną kartą gal reikėtų paimti dokumentus ir pažiūrėti, kad nėra finansuojami tokie projektai, nors tokie projektai, kaip ir kiti šieno ravėjimo projektai, yra nuolatos teikiami. Kaip sakant, nieko čia naujo, bet norėtųsi pažymėti, kad iš esmės gali šnekėti Seimo salėje visiems girdint bet ką, mesti mėšlo gabaliuką į kolegą ir tikėtis, kad jis prilips. Ačiū, nerodykite man tų savo telefonų, toliau šnekėkite tas nesąmones, tikiuosi, žmonės atsirinks.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, reaguosiu į vieno kolegos audringus pasisakymus, pratęsdama kolegės A. Armonaitės mintį, kad šnekėti Seimo salėje galima bet ką. Mes irgi turėjome pavyzdį, kad yra žmonės klaidinami, jog kažkokia tyrimo komisija, nors tai yra parlamentinės kontrolės komisija, kuri yra sudaroma visiškai pagal kitą instrumentą, pagal kitą įstatymą.
Kitas dalykas: Vyriausybė iki šiol nėra pranešusi apie nepaprastąją padėtį Europos Tarybai. Tai irgi, matyt, papildomas argumentas, kodėl Seimas turėtų kreipti didesnį dėmesį, nors konvencija tą pranešimą labai aiškiai numato.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Kaip sako, tiesa turi būti tiesa, gerbiama Aušrine, mano drauge ir kolege. Aš pacituosiu iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos oficialaus puslapio: rugsėjo mėnesį įsteigta UAB „Baltas sapnas“ pateikė paraišką 1,6 mln. eurų paramai gauti, o projektas interaktyvus, animatorinis – dirbtinio intelekto robotas-papūga. Paraiškos akcininkas, tas įdomiausia, rugsėjo mėnesį įsikuria, o lapkričio mėnesį gauna paramą. Ir kas yra steigėjas? Steigėjas yra Jungtinių Arabų Emyratų kompanija „DNC Consulting“. Apie ką jūs čia dabar norite pakalbėti?
Dabar dar įdomesnis dalykas. Paraiška: 2,8 mln. – UAB „Sarens Balticum“. Lygiai taip pat įkurta įmonė prieš paraiškos pateikimą. Neva sukurs naujos kartos kraną, vykdys tam reikalingus tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Ar jums neverta čia ištirti? Kolegos, vieniems dabar susakyta suma yra 5 mln., o jūs čia kažką sprendžiate dėl šilumos kainos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Komisija tam…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Jurgi, aš nesakau, ar tam. Suformuluokime komisijai uždavinį ir atiduokime tarnybai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš kviečiu kalbėti apie svarstomą klausimą. Replikos išsakytos, dėl svarstomo klausimo apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Balsavimas numatytas nuo 11 val. 45 min.
11.21 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1421 (pateikimas)
Kadangi šiek tiek lenkiame darbotvarkę, aš norėčiau pakviesti gerbiamą J. Razmą pristatyti rezervinius klausimus. Rezervinis 1 klausimas – Seimo statuto dėl Seimo statuto vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-1421. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar Statuto pataisą paprašėte?
PIRMININKĖ. Taip, nuo rezervinio 1 klausimo, jei esate pasirengęs. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai. Gerbiami kolegos, kaip turbūt visi žinote, Seimo valdyba priėmė sprendimą, kad laisvos Seimo viešbučio patalpos galėtų būti suteiktos apgyvendinti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, ieškantiems būsto. Ir Lietuvos gyventojai, ir įvairios organizacijos, žinoma, stengiasi pasiūlyti, ką gali, tai Seimas nelieka nuošalyje sprendžiant tą poreikį. Bet tam, kad įteisintume tą patalpų skyrimą, mažiausiai reikia Seimo statuto pataisos. Aš tokią pataisą ir siūlau. Jeigu jokios pataisos nepriimtume, tai Seimo statute yra vienareikšmiškai pasakyta, kad viešbutyje gyvenamosios patalpos skiriamos Seimo nariams ir jų šeimų nariams. Dabar yra siūloma papildyti tą Statuto straipsnį ir pasakyti, kad Seimo viešbutyje Seimo kanclerio sprendimu Valdybos nustatyta tvarka ir sąlygomis patalpos laikinai gali būti suteikiamos neatlygintinai naudotis nuo karo nukentėjusiems asmenims. Išlaidos, susidarysiančios gyvenant tiems asmenims, kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka. Priėmę tą Statuto pataisą, mes jau galėtume informuoti Vyriausybę, kad yra apie dešimt laisvų butų, kuriuose gali apsigyventi ukrainiečiai karo pabėgėliai su šeimos nariais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Ačiū, vicepirmininke, už iniciatyvą. Galbūt tai tikrai nėra bloga iniciatyva, tik klausimas, ar negali pasirodyti taip, kad vieną dieną ateis koks, pavyzdžiui, Daugiabučių namų bendrijos įstatymas, kur vienas, gyvenantis didesniame negu vieno kambario bute, į kitą kambarį turi priimti irgi privalomai kažką. Na, gal kad neatrodytų keistai. Bet suprantu, šiuo atveju tai turbūt tik Statuto pakeitimas, kad būtų galimybė, esant poreikiui, taip?
Tarkime, jeigu aš, Seimo narys, irgi turintis galimybę gyventi viename kambaryje, galėčiau tam tikram laikui leisti kam nors iš tų pabėgėlių apsigyventi savo kambaryje, kaip suprantu, tai irgi galiotų šiuo atveju? Ar kaip nors galite mane pataisyti, jei klystu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Turėčiau šiek tiek patikslinti. Mes šiuo pasiūlymu nesprendžiame situacijos, kai Seimo narys pasikviečia trumpam laikotarpiui, gal norėdamas pagelbėti, kol ras ilgesniam laikui būstą. Čia kalbame apie laisvus viešbučių kambarius. Tiesiog jie yra laisvi, pagal Statutą jų kaip ir niekur kitur negalime panaudoti. Tik apie tokius atvejus mes kalbame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra užsirašiusių klausti. Motyvai. Prieš norėtų kalbėti A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, Pirmininke, aš suklydau. Dėl projekto Nr. XIVP-1225 norėsiu kalbėti. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkui. Tuomet dėl šio projekto pateikimo stadijoje apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1422, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1423 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 2 klausimas. Atsiprašau. Gal tuomet rezervinį 5 klausimą aš norėčiau paprašyti pristatyti. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1422. Jį pristatys gerbiamas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, jeigu neprieštarautumėte, aš galbūt kompleksiškai pristatysiu…
PIRMININKĖ. Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). …projektus Nr. XIVP-1422 ir Nr. XIVP-1423 dėl komitetų sudėties pakeitimo, nes jie yra susiję visiškai. Šiais projektais mes… Viename projekte pagal prašymą ir frakcijos teikimą tiesiog išbraukiame R. Žemaitaitį iš Europos reikalų komiteto sudėties, o kitu nutarimo projektu pakeičiame šio komiteto narių skaičių. Kai vieno nario nebelieka, tiesiog vietoj 25 parašome, kad šiame komitete dirba 24 Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi rezervinis 5 klausimas – projektas Nr. XIVP-1422 – pateiktas. Klausiančių nėra. Ar galime po pateikimo šiam techniniam projektui pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, dėkoju.
Svarstymas. Ar galime pritarti taip pat bendru sutarimu? Primenu, kad tai techninis pakeitimas. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi balsuosime numatytu laiku.
Taip pat buvo pateiktas rezervinis 6 klausimas. Klausti užsirašiusių nėra. Ar po pateikimo galime ir šiam techniniam pakeitimui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ar svarstymo stadijoje galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas numatytu laiku – jau netrukus.
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1424 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 7 klausimas – taip pat nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-1424. Prašom. Gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vakar Europos reikalų komitetas išsirinko pavaduotoju Seimo narį V. Gapšį, jį mes neseniai paskyrėme šio komiteto nariu, tai šiuo nutarimo projektu tiesiog ir siūloma patvirtinti V. Gapšį Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti užsirašiusių nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Dėl rezervinio 7 klausimo balsuosime numatytu laiku.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1425 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-1425. Pranešėjas taip pat J. Razma. Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, praėjusiame, antradienio, Seimo posėdyje mes išbraukėme iš Priklausomybių prevencijos komisijos keletą opozicijos narių jų frakcijų teikimu ir Seimas priėmė atitinkamą nutarimą. Viena iš opozicijos atstovių buvo šios komisijos, na, reikia sakyti, formaliai dar yra, B. Petkevič yra šios komisijos pirmininkės pavaduotoja. Natūralu, kai nebėra komisijos narė, tai turime formaliai išbraukti iš pavaduotojų. Tiesiog tai yra kitas nutarimas, tai ir teikiu tokį formalų išbraukimą.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam pirmajam pavaduotojui. Norinčių klausti neatsiranda. Gal mes galėtume tada po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Ar yra norinčių pasisakyti? Atrodo, kad nėra. Gal, gerbiami kolegos, galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Ar yra norinčių motyvus sakyti? Atrodo, kad nėra. Tada balsuosime numatytu laiku.
Mes matome, salėje yra gerbiamas L. Jonauskas. Gal galėtų savo projektą, jeigu… Kaip jūs manote? (Balsai salėje) Palaukite sekundėlę.
Pirmasis pavaduotojas per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, darbotvarkėje buvo numatyta tikrai mažokai laiko projektui dėl PVM lengvatos šildymui kompensavimo. Jeigu mes šiek tiek turime papildomo laiko, pradėkime šį klausimą anksčiau. Man atrodo, mes galime nesuspėti per numatytą laiką.
PIRMININKAS. Dėkui už pasiūlymą. Labai konstruktyvus pasiūlymas. Tikrai labai daug užsirašė pasisakyti, todėl turbūt mums tenka jį ir pradėti svarstyti.
11.31 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1252 straipsniu ir 1252 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1314(2) (svarstymas ir priėmimas)
1-12 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo straipsniu ir pakeitimo projektas Nr. XIVP-1314(2). Gerbiamas M. Majauskas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kviečiamas į tribūną. Prašau, gerbiamas pirmininke.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atidžiai apsvarstė Vyriausybės pateiktą projektą ir konstatavo kelis dalykus.
Turbūt ne paslaptis, jog tai nėra pats elegantiškiausias sprendimas siekiant sušvelninti infliacijos padarinius, nes juo yra išleidžiamos viršplaninės pajamos netikslinant biudžeto, nustatomas efektyvus pridėtinės vertės mokesčio tarifas be konsultacijų su Europos Komisija, kaip to reikalauja pridėtinės vertės mokesčio direktyva, jis įsigalioja atgaline data (tas, matyt, irgi nėra įprasta) ir išskiriama viena šildymo rūšis iš visų kitų.
Tačiau tuo pačiu metu mes konstatavome, jog centrinis šildymas turi savo niuansų: jis yra privalomas, tu nuo jo atsijungti negali, jis yra neefektyvus ir jis tiekiamas valstybės. Valstybėje tokiomis aplinkybėmis nuo neefektyvios paslaugos rinkti papildomas pajamas nėra tikslinga. Tuo labiau, sumažinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą pritaikius kompensaciją, visa nauda, nes reguliuojama kaina, atitektų vartotojui.
Taigi atsižvelgdamas į šias aplinkybes Biudžeto ir finansų komitetas balsavo ir priėmė sprendimą pritarti šiam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai buvo: 5 – už, 4 – prieš.
Kartu Biudžeto ir finansų komitetas, atkreipdamas dėmesį, jog šiuo sprendimu Vyriausybė išskiria vieną šildymo rūšį iš visų kitų, kreipėsi į Vyriausybę su prašymu peržiūrėti jau galiojantį kompensavimo mechanizmą, kuris šiuo metu yra taikomas 125 tūkst. žmonių, yra prieinamas tik nepasiturintiems, juo nėra diskriminuojama šildymo rūšis, ar tu dujomis, elektra, malkomis, ar centriniu šildymu šildaisi, jis yra prieinamas visiems, kurie šildosi skirtingomis rūšimis, tačiau tik tiems, kurie yra nepasiturintys. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas sako, kad nediskriminuojant reikėtų plėsti šį kompensavimo mechanizmą taip, jog jis būtų prieinamas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.
Labai panaši tvarka galioja tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Latvijoje, pavyzdžiui, tokia kompensacija yra prieinama 170 tūkst. žmonių ir esant pusantro karto mažesnei populiacijai. Pritaikius tokį mechanizmą Lietuvoje, mažų mažiausiai turėtų gauti tokią kompensaciją bent 250 tūkst. žmonių. Taip būtų nediskriminuojama dėl to, kokia rūšimi šildomasi, ir būtų prieinama ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.
Toks buvo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Dabar pirmą diskutuoti kviečiu A. Gedvilą. Ar yra salėje gerbiamas A. Gedvilas? Prašau į tribūną. Aš nemačiau einančio žmogaus ir nustebau. Prašom. Diskusija iš tribūnos. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nepaisant to, kad balsuosiu už įstatymo projektą, taip pat raginu, kaip ir komiteto pirmininkas kalbėjo, Vyriausybę nedelsiant parengti įstatymų pakeitimus, kuriais remiantis valstybės biudžeto lėšomis bent iš dalies būtų dengiamas PVM, kuris būtų pritaikytas visiems buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti mūsų šalies, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme.
Išvardinsiu. Pirma, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti. Antra, tiekiamai elektros energijai, įskaitant ir nepriklausomų elektros energijos tiekėjų tiekiamai elektros energijai. Trečia, gamtinėms dujoms, įskaitant suskystintas dujas balionuose. Ketvirta, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, naudotai šiam vandeniui pašildyti.
Kodėl tai yra svarbu? Kalbu tikrai ne apie savo ar jūsų šeimas. Remiantis Valstybės kontrolės išvada, dabartinis infliacijos šuolis, labiausiai nulemtas energetinių ir maisto produktų kainų, labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančius asmenis. Didžiausią šių asmenų išlaidų dalį sudaro būtinosios išlaidos maistui, šildymui ir kurui. Atitinkamai sparčios infliacijos fone jų perkamoji galia mažėja ir gali išaugti skurdo rodikliai. Todėl labai tikiuosi, kad į visus mano minėtus argumentus kuo greičiausiai bus atsižvelgta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu gerbiamą R. Žemaitaitį. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų valdančiąją daugumą turėčiau pasveikinti. Pasveikinti yra dėl ko. Jūs galų gale, kaip ir žadėjote per rinkimus, tesite savo žodį, tai yra viską suteiksime tiems, kurie už mus balsavo.
Šiandien jūs šią lengvatą taikote tik turčiams. Aišku, nes jie yra jūsų balsuotojai. Nes jeigu nebūtų turčių, ko gero, nebūtų ir konservatorių. Arba kitaip galėtume įvardinti šią lengvatą. Jeigu nepriklausai Konservatorių partijai, Liberalų sąjūdžio arba Laisvės frakcijai ar partijai, tau lengvata nepriklauso.
O dar įdomiau, kad šiuo projektu jūs tiesiog įteisinate gyvulių ūkį. O gyvulių ūkis dėl ko susidaro? Jūs padarysite labai didelę diskriminaciją tarp žmonių, gaunančių pajamas. Kiekvienas žmogus šiandien Lietuvoje individualiai gauna skirtingas pajamas. Mes matome, kad šiandien skurstančių žmonių lygis didėja kiekvieną mėnesį, infliacija vis aukštyn ir aukštyn yra kylanti. Jūs šiuo projektu skurstančių žmonių procentą padidinsite iki 1 % ar 1,5 %.
Ogi paklausite kaip? Kad jūsų nekritikuočiau ir pasakyčiau labai paprastai. Šiandien Seimo nario alga yra 2 tūkst. 170 eurų. Bazinė, be priedų, be komiteto pirmininko, frakcijos seniūno ir panašiai, į rankas. Jam lengvata šiandien irgi bus taikoma, kaip ir bus taikoma jūsų padėjėjams, kurių atlyginimas yra 700 eurų.
Dar vaizdžiau pasakysiu. Šiandien parduotuvėje dirbanti kasininkė gauna 600 eurų į kišenę, jos parduotuvės vedėjas arba skyriaus vedėjas gauna 1 tūkst. 500, o savininkas gauna 5 tūkst. ir jie visi sėkmingai gyvena miegamajame rajone, pavyzdžiui, Pilaitėje. Dabar jūs man pasakykite, koks čia yra jūsų prakeiktas socialinis teisingumas? Visiems vienodai lygiai?
Ne, čia yra jau komunizmas. Čia yra komunizmas tam, kad jūs šiandien didžiausias pajamas gaunantiems žmonėms pritaikysite lengvatą. Nes didieji butai, kotedžai Senamiestyje ir visi kiti dalykai būtent priklauso, būtent priklauso turtingiems ir dideles pajamas gaunantiems žmonėms.
Įdomus yra kitas dalykas, kad šiandien net ir M. Majauskas gieda tą pačią giesmę, ką aš kalbėjau ketvirtadienį. Ketvirtadienį premjerė I. Šimonytė čia, plenarinių posėdžių salėje, tarsi viešai šaipėsi iš pateikto šio projekto ir sakė, kad pats geriausias projektas, o dabar pats M. Majauskas ir pati I. Šimonytė abejoja. Dar įdomiau, kas vakar stebėjote Vyriausybės posėdį, pati premjerė I. Šimonytė pasakė: taip, tai yra socialiai neteisinga, reikėtų galvoti apie dujas ir elektrą.
Mielieji mano, šiandien elektra grubiai brangs apie 50 %, dujos brangs 2–300… kartų. Šiandien žmonėms, kurie gyvena soduose, kurie kūrena biokurą, kurie dėl mažų pajamų yra pardavę savo kooperatyvinius arba daugiabučius butus ir išvažiavę į vienkiemius gyventi tam, kad išgyventų, jūs mokesčius dar padidinate.
Įdomus yra ir kitas dalykas, kad šis įstatymo projektas galioja atgaline data. Matyt, valstybėje galima viską priimti, galima metus atgal pritaikyti, galima dvejus, galima trejus. Bet tai, kad jūsų neveiklumas sausio, vasario mėnesį privedė prie šito įstatymo projekto, yra akivaizdu.
Kitas dalykas, girdžiu, čia apie tai kalba, prieš tai kalbėjęs kolega sako, kad valstybė tiekia centrinį šildymą. Valstybė jokio centrinio šildymo netiekia. Tai daugiau mažiau yra konkurencinė rinka, tai yra arba išnuomoti šilumos ūkiai, arba savivaldybėms priklausantys ūkiai, arba privatūs ūkiai. Bet kažkodėl aš nė pusės žodžio, svarstant šitą lengvatą, neišgirdau, o ką gi jūs siūlote? Ogi yra tokio Seimo nario R. Žemaitaičio užregistruota įstatymo pataisa, tai yra mažosios šilumos katilinės. Kažkodėl jūs jų nesvarstote. Yra užregistruota pataisa, kad renovuojant daugiabučius namus būtų taikomas geoterminis šildymas, kad būtų įdedamos saulės jėgainės. Šiandien apie tai irgi nekalbate. Matyt, pakalbėsime po pietų, kai svarstysime pavasario, vasaros darbų programą.
Mielieji mano kolegos, ar jūs galvojate, kad šitaip diskredituodami žmones jūs kur nors toli nueisite? Kitą dieną arba kitą savaitę savivaldybes užplūs žmonės su prašymais kompensuoti šildymą gyvenantiems ir pavieniuose namuose. Todėl aš dar kartą jums kartoju, atsikvošėkite su šiuo projektu, padarykite pertrauką, jeigu jau taikote atgalinę datą taikydami šitą dalyką, ir per artimiausias dvi savaites papildykite dabartinį kompensavimo mechanizmą, kur yra socialinės apsaugos ir darbo ministrės pasirašytas įsakymas, tai yra mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms šiandien kompensuoti šildymą. Tai yra vienas teisingiausių dalykų. Bet kažkodėl komiteto pirmininkas ir premjerė savo draugams praeitų metų birželio mėnesį sugebėjo skirti 90 mln. Gal jūs, ko gero, pamiršote, kaip M. Majausko siūlymu restoranams, kavinėms, kino teatrams, viešbučiams ir kitiems panašiems mes pritaikėme PVM lengvatas. O žinote, kiek tai kainuoja biudžetui? Nei daug, nei mažai – 70 mln. eurų. Mes dabar kalbame, kad biudžetas neteks 27 mln. ir komiteto pirmininkas aiškina, kad reikėjo gauti Komisijos sprendimą, jis aiškina, kad reikėjo kalbėti apie biudžeto peržiūrėjimą, komiteto pirmininkas aiškina, kad reikėjo neva Seime kažką svarstyti. Gerbiamasis pone, tu praeitais metais ištaškei 90 mln. savo elitui. Paklausk žmonių, kurie šiandien gauna 700 eurų pajamų, kada jie paskutinį kartą buvo Selo koncerte, kada jie buvo Jazu koncerte, kada jie buvo kituose koncertuose. Jūs jų paklauskite, kada jie buvo į kavinę ar restoraną nuėję pavalgyti? Duok Dieve, kad kokį kebabą suvalgė išėję po darbo. Jūs ištaškėte 90 mln.! Ir čia verkšlenate dėl 27 mln. Jeigu mano skaičiavimai yra teisingi, o aš galiu klysti, tikrai šiuo atveju galiu klysti, tai, mano manymu, jeigu šiandien mes pritaikytume dujoms, elektrai ir malkoms, tai tokiu atveju valstybės biudžetas netektų apie 82 mln. Tai yra lygiai tiek pat, kiek jūs ištaškėte restoranams ir kavinėms.
Todėl šiandien aš užregistravau pasiūlymą nuo gegužės 1 dienos stabdyti lengvatą restoranams, kavinėms ir visiems kitiems. Ką parodė tyrimai ir ką pasakė restoranų ir visų kitų kavinių savininkai, dėl to, kad pritaikė PVM lengvatą, nė centu neatpigo nei kepsnys, nei Jazu koncertas, nei viešbučių pramogos ir malonumai. Aš dar kartą jus kviečiu, atsikvošėkite, kaip jūs taškote pinigus. Aš suprantu, kad tarp konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos dar yra protingai mąstančių žmonių. Net antradienį E. Gentvilas per mikrofoną pasakė, kad blogas įstatymo projektas. Ir pasakė, kad I. Šimonytė planuoja persigalvoti. Bet šiandien jie vis tiek planuoja balsuoti už. Kolegos, aš jūsų niekaip nesuprantu, vieniems taškote pinigus – 90 mln., čia gailite 27 ar 80. Kolegos, tikiuosi, visi balsuosite prieš ir taip parodysime I. Šimonytei ir konservatoriams, kad jie nėra vieni ir ne jie vieni sprendžia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinę diskutuoti kviečiu gerbiamą I. Kačinskaitę-Urbonienę. Kviečiu į tribūną, jūs užbaigsite mūsų diskusiją savo finaliniu pasisakymu. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kolegos, supraskime, kad šiandien kalbame taip stropiai, su keliais atidėjimais, stropiai kabutėse, ir jau beveik baigiantis šildymo sezonui apie vidutiniškai nuo 4 iki 8 eurų PVM kompensacijas centriniam šildymui per mėnesį. Išgirsime, kad tai yra labai labai labai nedidelė dalis to, ką vis dėlto sumoka mūsų vartotojai, besinaudojantys centriniu šildymu. Dar daugiau, mes kalbame apie vartotojus, kurie šiandien sudaro bene tik 50 % vartotojų. Tai reiškia, kad kitos dalies, dar apie 700 tūkst. vartotojų, šis PVM dengimas visiškai neliečia.
Mūsų supratimu, nors Vyriausybė turėjo aibę laiko, mažiausiai tris mėnesius, įvertinti ir surasti geriausius, taikliausius, elegantiškiausius, paveikiausius sprendimus, tačiau vis dėlto, kaip ir minėjau, apie 700 tūkst. Lietuvos Respublikos gyventojų, vartotojų paliko dorotis su šildymo kainomis patiems. Ir čia reikia pažymėti, kad centralizuoto šildymo vartotojai turi 9 % PVM, o individualių namų vartotojai turi 21 % ir apie juos šiandien nešnekama.
Taip, teisingumo dėlei reikėtų pažymėti, kad rudenį buvo pagerinta piniginės socialinės paramos apskaičiavimo tvarka ir daugiau žmonių galėjo kreiptis dėl kompensacijos už šildymą, bet ir sustokime. Tvarka tikrai netobula. Ji apima tik mažiausias pajamas gaunančius žmones, vidutinių, deja, ne. Antras dalykas, kad jeigu namuose, namų ūkyje gyvena tam tikras skaičius žmonių, o studentai, tarkime, yra išvažiavę ir gyvena bendrabutyje, bet yra deklaruoti namuose, jų pajamos, jeigu jie dirba, taip pat yra įskaičiuojamos į kompensaciją ir tokiu būdu realūs namų ūkiai negali gauti vadinamosios socialinės paramos ir kompensacijos už šildymą.
Dargi noriu pažymėti, kad žinau ne vieną ir ne dvi šeimas, tikriausiai ir jūs susiduriate, kurioms psichologiškai sunku kreiptis dėl tos piniginės socialinės paramos, nes nenori būti pašalpiniai. Žmonėms nereikia pašalpų, jiems reikia ūkiškos, atsakingos valstybės politikos, kuri subalansuotų sparčiai kylančią infliaciją, neleistų būtiniausių poreikių ir prekių ar paslaugų kainoms pasiekti dangaus aukštumų.
Taigi, grįžtant prie šio konkretaus įstatymo projekto, Darbo partijos principinė pozicija yra, kad ši priemonė turi apimti visus Lietuvos Respublikos gyventojus, nepriklausomai, kokia energetinių išteklių rūšimi jie naudojasi šildydami savo namus. Ir čia jau girdžiu spiegiant tuos pačius choristus, kad ši sistema netaikli, nes individualiuose namuose galimai gyvena turtingesni gyventojai, ir kaip sakė pati premjerė iš šitos tribūnos, kad jai gyvenant individualiame name valstybės paramos nereikia. Tai tik noriu pažymėti, kad ir butuose gyvena turtingesnių žmonių, bet kiek tų turtingųjų Lietuvoje yra, juk didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra vis dėlto mažesnių ir vidutinių pajamų gavėjai.
Vakar pasigirdo ironija persmelkti Vyriausybės komentarai, neva Prezidentas nebeturi ką veikti ir vėl pradėjo kritikuoti neliečiamųjų Vyriausybę pasakydamas, kad kitos šalys seniai ėmėsi veiksmų, siekdamos sumažinti tiek infliacijos poveikį, tiek padėdamos amortizuoti padidėjusias energijos sąnaudas. Tikrai neminėsiu visų, bet pažymėsiu svarbiausias priemones, nes laikas greitai bėga.
Vienkartines išmokas visiems namų ūkiams dėl padidėjusių šildymo ir kitų energetinių išteklių kainų jau skyrė Austrija, Belgija, Nyderlandai. Gerbiamieji valdantieji, gal pasakysite, kad austrai, belgai ir olandai gyvena prasčiau nei lietuviai? Tikriausiai ne. Belgijos Ministrų Taryba, Rumunija pritaikė lengvatinį PVM tarifą iki 6 ir 5 % atitinkamai elektros energijai. Kroatija, Lenkija – naujus lengvatinius tarifus dujoms, o apie šiaip mažesnius PVM tarifus dujoms, taikomus kitose šalyse, aš jau kalbėjau rudenį. Tai yra tokios šalys kaip Prancūzija, Liuksemburgas, Graikija, Čekija, Airija, Vengrija.
Teko išgirsti argumentų, ir čia K. Adomaitis iš Laisvės partijos sakė, kad nereikia mažinti PVM energetiniams ištekliams, nes neva žmonės pradės daugiau naudoti elektros, dujų ir taip toliau. Tai pasimokykime iš estų ar kitų šalių, kurios taiko protingus sprendimus ir uždeda tam tikras lubas (beje, ir olandai tą patį daro), kiek vidutiniškai namų ūkiai turėtų sunaudoti elektros ir dujų, ir kompensuoja iki tam tikros ribos. Ir, aišku, kompensacijas visiems pažeidžiamiems gyventojams be kažkokių pašalpų prašymų jau pritaikė Vokietija, Latvija, Čekija, Austrija ir tokiu būdu nekuria skurdo mentaliteto, kad turi prašyti kažko.
Aš jau šiandien nebekalbėsiu apie pagalbą verslui, nes mes puikiai žinome, kad vis dėlto turėjome daugiau atsižvelgti ir pagalvoti, kaip energetinių išteklių kainas ir jų šuolius padėti amortizuoti ir verslui, nes nuo to priklausys ir prekių bei paslaugų kainų didėjimas.
Ta tema tikrai dar išlieka svarbi ir, tikiuosi, ateityje apie ją diskutuosime, bet apibendrindama noriu pasakyti, kad šis svarstomas įstatymas tik iš dalies ir tik labai maža dalimi prisidės prie gyventojų patiriamų finansinių sunkumų, infliacijos įtakos. Jis neatliepia visų gyventojų poreikių ir tikrai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, nes viena dalis išskiriama iš kitų.
Kaip aš matau, Vyriausybė bando parodyti, kad kažką neva daro stengdamasi padėti gyventojams, bet iš tiesų tai tik kosmetiniai potėpiai, kuriais bandoma užmaskuoti dideles problemas, kurios mus jau lydi ne vieną laikotarpį dėl skurdo, socialinės atminties.
Būkime teisingi, pritarkime Seimo narių siūlymams PVM dengimą taikyti visiems Lietuvos gyventojams, kad čia kiekvienas jaustųsi vienodai mylimas, gerbiamas ir reikalingas, būkime išmintingi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija baigta. Dabar apsispręsime dėl pasiūlymų. Taigi kviečiu į tribūną gerbiamą Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską. Eisime per pasiūlymus ir iš karto, gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, iš karto balsuosime, nes jau yra balsavimo laikas. Tokia tradicija, kad nuo to klausimo, kuris yra paskutinis, mes ir pradėsime balsuoti. Gerbiamas Mykolai! Taigi susikaupkime.
Dėl 1 straipsnio yra kolegų Seimo narių E. Sabučio, K. Vilkausko pasiūlymas, aš suteiksiu galimybę pristatyti pasiūlymą. Gerbiamas E. Sabutis gal? Po to komiteto nuomonė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš prieš tai.
PIRMININKAS. Norite prieš tai? Prašom, pirmininke, pakomentuoti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėjau atkreipti dėmesį, kad iš viso yra gauti septyni pasiūlymai. Iš tų septynių pasiūlymų trys yra pasikartojantys pasiūlymai. Tai E. Sabučio ir K. Vilkausko, taip pat Darbo frakcijos narių ir Regionų frakcijos atstovų A. Palionio ir J. Pinskaus. Yra trys pasiūlymai, yra identiški pasiūlymai, ir būtų mano prašymas ir siūlymas, jeigu iniciatoriai sutiktų, vienu balsavimu balsuoti dėl visų trijų, o ne kartoti tą patį balsavimą tris kartus.
PIRMININKAS. Išgirdome, kad nesutinka, bet kokiu atveju pradedame nuo pirmojo pasiūlymo ir matysime, kokia yra Seimo valia. Gerbiamas E. Sabutis pristatys, ar ne? Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šiomis pataisomis mes siūlome nustatyti tokį patį nulinį PVM tarifą ir tiems gyventojams, kurie savo būstą šildosi dujomis ir elektra, nes iki šiol jiems taikomas net ne lengvatinis 9 %, kuris taikomas šilumą ir karštą vandenį centralizuotai gaunantiems vartotojams, o standartinis 21 % apmokestinimas.
Mes galvojame, kad PVM mažinimas turi pasiekti kuo daugiau gyventojų, neskirstant jų į labiau ar mažiau nusipelniusius gauti paramą iš valstybės. Nors Vyriausybės siūloma lengvata iš dalies ir sprendžia padidėjusias kainas, ji bus akivaizdžiai, mūsų manymu, diskriminacinė, nes galios ne visiems vartotojams, o kainų augimą pajuto visi, infliacijos pasekmes jaučia visi, o lengvatą gaus tik dalis iš jų.
Galima sakyti, kad Vyriausybės sprendimas labiausiai tinka urbanizuotoms vietoms, ypač Vilniui, kur labiausiai susiduriama su šildymo kainų augimu, tačiau tai nėra ir neturi būti pretekstas užmiršti ir kitų gyventojų, nes valstybė nesibaigia prie sostinės ribos. Pavažiuokime toliau ir matysime individualius namus, kuriuose gyvena tiek jaunos šeimos, auginančios mažamečius vaikus, tiek senjorai. Jiems Vyriausybės siūloma lengvata negalios ir tai sukurs nelygiateisę padėtį šios kainų krizės akivaizdoje.
Mūsų manymu, Vyriausybė siūlo labai ir itin ribotą antiinfliacinę priemonę. Mes siūlome plėsti pagalbą gyventojams, kad kainų šuolio amortizaciją bent iš dalies galėtume pavadinti ne ribota, o realia priemone, kuri bent iš dalies primintų antiinfliacinį skydą, nes šiuo metu tas skydas gana skylėtas.
Pabaigai. Lietuvoje apytikriai yra apie milijoną šeimų ūkių, kurie tiesiogiai valstybiniam energetikos sektoriui praėjusiais metais papildomai sumokėjo apie 230 mln. eurų, kad šis valstybinis verslas savo ataskaitoje galėtų didžiuotis įspūdingais pelnais, keliais šimtais milijonų eurų. Sutikime, kad dabar yra metas iš verslo pareikalauti didesnės socialinės atsakomybės, o šios atsakomybės ypač laukiama iš valstybinių energetikos įmonių, kurių didžiausią pelno dalį ir suneša paprasti gyventojai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Dabar komiteto nuomonė. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs šį pasiūlymą, jam nepritarė ir pritarė Vyriausybės pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių išsakyti motyvus. Už – gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šis pasiūlymas labai puikiai papildo Vyriausybės pateiktą projektą. Manau, kad visi sėdintys čia, salėje, tai puikiausiai supranta. Buvo daug išsakyta argumentų būtent sulyginti tą dabartinę diskriminaciją, jeigu mes paleisime tiktai vieną Vyriausybės projektą. Todėl, mieli kolegos, kviečiu balsuoti už ir išlyginti šitą neteisybę, jeigu nueis tiktai vienas projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas M. Majauskas, bet jis tribūnoje. Gal tada gerbiama I. Šimonytė išsakytų argumentus prieš, nes jūs jau lyg… Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad yra priešingai. Tiesą sakant, dabar yra diskriminuojami centrinio šildymo paslaugos vartotojai, nes tiek elektros, tiek dujų reguliuojamos kainos, jų augimas buvo apribotas specialiais Seimo sprendimais, priimtais praėjusių metų rudenį. To nebuvo padaryta, nes negalima buvo, tiesą sakant, to ir padaryti objektyviai, kalbant apie centrinį šildymą. Todėl Vyriausybės siūlymas yra susijęs tik su centriniu šildymu. Tikrai siūlyčiau kolegas į tai atsižvelgti. Kadangi centrinio šildymo kainodara labai priklauso nuo to, koks kuras yra naudojamas skirtingose savivaldybėse, kiek yra dujų energetikos balanse, todėl tos pasekmės ir nėra absoliučiai vienodos, ko nepasakysi apie elektros ir dujų kainas. Reguliuojamos elektros kainos buvo apribotos užlubinant (atsiprašau už nelietuvišką žodį) elektros energijos kainų augimą šiek tiek daugiau nei 10 %, o dujų – šiek tiek daugiau nei 30 %. Tuo tarpu dėl šildymo tokio rezultato nebuvo galima padaryti per kokius nors kitus Seimo sprendimus, todėl yra siūloma padaryti tai per pridėtinės vertės mokesčio kompensavimą. Labai siūlyčiau palaikyti Vyriausybės sprendimą.
Juoba, kaip ir sakiau, tai yra laikinas sprendimas šiam šildymo sezonui. Ateinančiam pusmečiui nuo liepos 1 dienos įsigaliotų naujos kainos. Akivaizdu, kad reikės naujų sprendimų. Neatmetu, kad taip pat ir pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Tačiau labai prašyčiau neužbėgti už akių tiems sprendimams, kurių reikės tada, kai bus aiškesnės tiek kainų, tiek ekonominės raidos prognozės. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui gerbiamai premjerei.
Dabar balsuosime dėl pasiūlymo, jį teikė E. Sabutis, K. Vilkauskas, o komitetas jam nepritarė. Balsuojame dėl Seimo narių siūlymo, ką tik aptarto, jam komitetas nepritarė.
Gerbiami kolegos, kas nespėjote ateiti į salę, šiuo metu svarstome Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ir balsuojame dėl E. Sabučio ir K. Vilkausko pasiūlymo, jam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 57, prieš – 42, susilaikė 24. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, yra kitas gerbiamos I. Kačinskaitės-Urbonienės ir nemažai kitų Seimo narių pasiūlymas. Apeliuoju į jūsų gerą valią ir supratimą. Jis yra analogiškas ką tik apsvarstytam. Mes matėme Seimo valią. Ar sutinkate, kad jis yra analogiškas, ir nereikalaujate balsuoti?
Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Sutinkame, kad jis yra analogiškas, bet galbūt mūsų argumentai įtikins kitus Seimo narius balsuoti už šį pasiūlymą. Todėl noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų frakcija ir kolegos siūlome būtent sudaryti galimybę PVM dengti visiems energijos vartotojams, nepriklausomai, kokia energijos išteklių rūšimi jie šildosi, kad būtų įtvirtintas lygiateisiškumo principas ir nebūtų diskriminuojama nė viena gyventojų grupė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs šį pasiūlymą, tai yra identiškas prieš tai svarstytam, vienu balsavimu pritarė Vyriausybės siūlymui, pritarus Vyriausybės siūlymui, atitinkamai buvo nepritarta ir šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių pasisakyti dėl motyvų. Už – gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, nors jau mes ir balsavome dėl analogiško pasiūlymo, tai yra labai svarbus. Buvo išsakyta daug argumentų. Apskritai toks siūlymas, ką siūlo dabartinė valdančioji dauguma, gal net gali prieštarauti Konstitucijai, nes negalima skirtingų mokesčių taikyti žmonėms, naudojantiems tos pačios rūšies kurą. Todėl aš manau, tikrai balsuokite. Aš raginu ir valdančiąją daugumą persigalvoti. Yra šansas ir tada pritartume šitoms visoms pataisoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi pasiūlymas yra analogiškas atmestajam, mano komentarai yra analogiški I. Šimonytės komentarams dėl praėjusio pasiūlymo. Iš tikrųjų, kolegos, įsigilinkime, reguliuojamų kainų PVM nustatymas ir nereguliuojamų dalykų PVM nustatymas. Čia yra esminis skirtumas ir klausimas, kas pasiims galutinę naudą – ar vartotojas, ar kitos tiekimo grandies grandinės. Nepritariu šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl Seimo narių I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Fiodorovo, V. Bukausko, A. Mazuronio, V. Juknos, A. Gedvilo, A. Skardžiaus, V. Giraitytės-Juškevičienės, V. Gapšio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Jis yra analogiškas tam, dėl kurio ką tik balsavome, bet reikalavo balsuoti, mes balsuojame.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 58, prieš – 40, susilaikė 26. Pasiūlymui nėra pritarta. Valdančioji dauguma nepersigalvojo.
Yra trečias pasiūlymas. Analogiškas dar kartą. A. Palionio ir J. Pinskaus. Ar, kolegos, sutinkate, ar norėsite vis tiek gal?..
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai nesutinkame ir norėčiau pasinaudoti proga…
PIRMININKAS. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). …kadangi argumentų daug išsakyta, kodėl turėtume tai padaryti, sureaguoti į I. Šimonytės pasisakymą. Taip, sutinku iš dalies, kad dujos yra reguliuojamos, bet kietasis kuras, malkos, granulės nėra reguliuojamos. Jeigu mes prisimintume praeitų metų rugsėjo mėnesį, granulių tona kainavo 180 eurų, dabar jų tona kainuoja 330 eurų. Tai kur yra reguliuojama? Todėl ir siūlau pritarti šitiems pasiūlymams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Galbūt tiktai patikslinsiu gerbiamą kolegą – Vyriausybės siūlymas yra dėl kompensacinio mechanizmo reguliuojamoje rinkoje, kur visa nauda atitenka vartotojui. Tuo tarpu jūsų pasiūlymo dalis yra ir dėl nereguliuojamos rinkos, kur nauda nebūtinai atiteks vartotojui. Tiesiog patikslinu jūsų argumentą, kurį jūs išdėstėte. Būtent tokiais argumentais remdamasis komitetas taip pat apsisprendė nepritarti ir jūsų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Argumentų už niekas nenori išsakyti, matyt, jau pavargo sakyti tą patį, bet prieš nori gerbiama I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Būčiau nekalbėjusi, jeigu mano pavardė nebūtų paminėta. Šiaip jau viską Mykolas pasakė, ką norėjau pasakyti, kad pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas ir kompensavimas labai sėkmingai pasiekia vartotoją tik vienu atveju – tada, kai yra kainos, kurios yra nustatomos valstybės reguliavimo būdu. Šildymas, centrinis šildymas būtent toks yra. Malkos tokios nėra ir, deja, dabartinėje ekonomikoje yra labai daug prekių kategorijų, kurias per pastaruosius metus yra ištikę dėl įvairių priežasčių įvairūs šokai, kur kainos padidėjo kartais. Tokia yra konjunktūra ir ne faktas, kad nustatę kokią nors lengvatą, ypač kompensavę kainas už praeitį, kokiu nors būdu mes pamatysime pačios kainos rinkoje pokytį, nes jį nustato paklausa ir pasiūla.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado norinčių kalbėti už. Gerbiamas A. Skardžius, prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Turbūt negalime žvelgti į prekybininkus, į Lietuvos verslą kaip į potencialius sukčius. Mūsų kaimynai lenkai sumažino akcizą, sumažino PVM, kažkodėl, nežinau, gavo leidimą iš Europos Komisijos ar negavo, jų pavyzdžiu seka kitos valstybės, bet yra faktas, kad ten sukčių nėra. Kodėl turėtų pas mus būti sukčiai? Juk degalai automobiliams ten kainuoja puse euro mažiau. Kai akcizas ir PVM sudaro pusę degalų kainos, tai, na, atleiskite, per daug už tą patį litrą dyzelino ar benzino valstybė paima iš vartotojo, kur kas daugiau, negu būtų padoru. Todėl kiekvienas, ar tai dujos, vėlgi žvelkime, ar tai… Klausantis Vyriausybės, atrodo labdara, „Ignitis“, valstybės valdoma įmonė, daro labdarą, mums kompensuoja dujų kainą. Nėra taip. Jie turi teisę kol kas pasiskolinti, ir tai ten skolinimosi limitai seniai išsemti, atrodo, įskolintos šešios ar septynios „Ebitdos“ šitos įmonės. Tai išdėlioja per penkerius metus ir vartotojai turės sumokėti vėliau, bet su palūkanomis. Tai tikrai nėra kokia nors panacėja ar labdara.
Todėl aš pasisakau už, nes valstybė turi gelbėti savo vartotojus, turi gelbėti verslą, savo piliečius. Tikrai yra sukaupta gana daug lėšų. Pirmadienį finansų viceministras patvirtino, kad pertekliniai pinigučiai, kurie buvo surinkti augant infliacijai, yra valstybės ižde. Tad naudokime juos. Jeigu reikia, skolinkimės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl pasiūlymo, kurį pateikė A. Palionis, J. Pinskus. Jam komitetas nepritarė. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 125, balsavo 125 Seimo nariai: už – 60, prieš – 45, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Galima repliką?
PIRMININKAS. Įveikėme analogiškų pasiūlymų trio. Gerbiamas pirmininkas kažką nori pakomentuoti? Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau repliką po balsavimo, jeigu galima, pirmininke.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo vyksta per šoninį mikrofoną. Jeigu aš jums suteiksiu tokią teisę, paskui mane apkaltins. Prašom, gerbiamas Mykolai. Atsiprašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau sureaguoti į gerbiamo kolegos A. Skardžiaus pasisakymą apie perteklines pajamas. Tikslumo dėlei kviečiu vartoti teisingus apibrėžimus. Tai yra viršplaninės pajamos. Mes neturime perteklinių pajamų. Mes galime surinkti daugiau pajamų, nei buvo suplanuota. Kadangi deficitinis biudžetas, tai kalbėti apie perteklines pajamas tiesiog būtų netikslu. Ačiū.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Kupčinskas. Bet gal nepradėkime šito žanro. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ne, jokio žanro nepradedu. Aš suklydau – mano balsą pakeiskite į prieš.
PIRMININKAS. Jūs suklydote. Gerai, dėl protokolo jūsų balsą fiksuojame prieš. Tai nekeičia rezultato.
Dabar, įveikę analogiškų pasiūlymų trio, keliaujame. Yra Seimo nario G. Kindurio pasiūlymas. Jį prašysiu pristatyti. Gerbiamas G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi ne tik centralizuotam šildymui, bet ir medienai, kaip kuro šaltiniui, jau nuo 2019 metų yra taikoma PVM lengvata, tai mano pasiūlymas yra kompensuoti PVM skirtumą dujoms, įskaitant šildymui, įskaitant dujas balionuose, nuo 21 % iki 5 %.
Kitas dalykas, nepriklausomo elektros tiekėjo elektrą taip pat kompensuoti iki 5 %, dengti, kadangi nepriklausomi elektros tiekėjai taiko daug didesnes kainas nei tie patys tiekėjai, veikdami kaip visuomeninio tiekėjo… Aš pakartosiu, tarkim, „Ignitis“: visuomeninio tiekėjo įkainis yra 17 centų, o perrašius sutartį kaip nepriklausomo, bus jau 30 centų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstęs nepritarė šiam siūlymui. Dabar gal šiek tiek suglumino premjerės pozicija, kad neatmeta galimybės peržiūrėti tuos pačius tarifus, dėl kurių šiandien balsuojame. Bet komitetas rėmėsi pateikta Vyriausybės išvada, kuri pristatyta Seimo nariams, ir Vyriausybė nepritaria. (Šurmulys salėje) Atitinkamai Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kažkoks šurmulys dešinėje. Ar čia dėl svarstomo pasiūlymo? Jeigu kiti klausimai, gal nukelkime vėlesniam laikui.
Gerbiamas K. Vilkauskas už pasiūlymą norėtų kalbėti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jau tiek argumentų, bet dar vienas argumentas. Mes dabar priimame pabėgėlius iš Ukrainos ir jie apgyvendinami privačiuose individualiuose namuose. Jeigu mes galvojame, kad nepadidėja elektros energijos, karšto vandens sąskaitos, tai tikrai klystame. Ir manau, kad tai būtų vienas iš tų žingsnių bent jau šiuo etapu, nes balsai vis kyla aukštyn, vis daugiau balsuojančių, gal dar daugiau persigalvos kas nors. Bet iš tikrųjų mes taikykime dabar tai, ką galima padaryti. Darykime tai, ką galime daryti, nes Vyriausybė dėl užsieniečių statuso kompensavimo mechanizmo dėl komunalinių paslaugų nėra numačiusi. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus prieš nori ir M. Majauskas išsakyti. Prašom. Bet jūs pranešėjas, tai…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas Kęstuti, atkreipsiu dėmesį, kad Vyriausybė, tiek premjerė, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministrė yra viešai pažadėjusios sugrįžti į Seimą su antiinfliaciniu paketu, kurio dalį turi sudaryti ir kompensacinis mechanizmas, kuris apimtų visas skirtingas kuro rūšis ir plėstų gavėjų ratą. Galbūt nevisiškai tikslus esate kalbėdamas apie tai, kad Vyriausybė neplanuoja ar nekalba apie būtent tokias priemones, kurios apimtų skirtingas kuro rūšis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime dėl G. Kindurio pasiūlymo. Jam komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 58, prieš – 45, susilaikė 21. Taigi pasiūlymui nėra pritarta. Per šoninį mikrofoną gerbiama premjerė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš nelabai žinau, kodėl čia reikia į visas diskusijas taip pat įvelti ir vargšus Ukrainos žmones, kurie bėga nuo karo ir kuriuos Lietuvoje daugelis žmonių atvira širdimi priima. Bet aš noriu jus patikinti, kad kompensacijos žmonėms, kurie pasiūlys savo namus, Vyriausybės bus patvirtintos ne vėliau kaip kitą savaitę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių grupės: gerbiamo G. Kindurio, A. Verygos ir kitų. Gerbiamas G. Kindurys pristatys pasiūlymą, taip?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Yra toks panašus kaip teiktas, tik dar švelnesnis, šioms dujoms taikyti kompensavimą iki 9 %, tai yra nuo 21 % iki 9 %.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstęs šį siūlymą jam nepritarė. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 4 – prieš. Palaikant Vyriausybės siūlymą atitinkamai šiam siūlymui pritarta nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašęs prieš motyvus išsakyti gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš papildydamas Ingridą noriu pasakyti, kad žinau porą žmonių, net turiu artimą giminaitį, kuris priėmė mamą su vaikais pas save ir tikrai nelaukia jokių kompensacijų ir nieko, ne dėl to priėmė. O vienintelis rūpestis, kad tie žmonės gerai jaustųsi čia.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, aš tik techninę pastabą. Gal aš šiaip, man asmeniškai, kad aš neprigirdžiu, bet per kaukes kalbėkime tiesiai į mikrofoną, nes labai nesigirdi. Visiems tai taikau.
Gerai, balsuosime dėl pasiūlymo, kurį apsvarstėme. Gerbiamo G. Kindurio ir kitų kolegų pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 56, prieš – 44, susilaikė 21. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl 4 straipsnio vėlgi yra Seimo nario G. Kindurio pasiūlymas. Suteiksime progą jį pristatyti. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų kelių mėnesių PVM’o kompensavimas yra tikrai nedidelis, todėl aš siūlau, kad tas laikotarpis būtų pratęstas iki kito sezono balandžio mėnesio, iki kitų metų. Būtent tada, manau, tas poveikis bus daug didesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiam siūlymui atsižvelgdamas į tai, jog Vyriausybė artimiausiu metu ketina pateikti antiinfliacinį paketą, ir mano, kad Vyriausybės pasiūlytas sprendimas turėtų galioti laikinai šiam šildymo sezonui. Laukiame Vyriausybės naujo paketo, naujo plano, jis turėtų būti pateiktas Seimui jau artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Argumentai prieš – gerbiama I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dar kartą norėčiau tą patį pakartoti, kad iš esmės šitas pasiūlymas yra susietas su dabartiniu šildymo sezonu. Toliau mes matome VERTʼo prognozes dėl įvairių energetikos rūšių kainų pokyčio nuo liepos 1 dienos, galime prognozuoti neigiamus pokyčius ar galimą poveikį šildymo kainoms, taip pat ir atsirasiančius kokius nors teigiamus pokyčius, tarkime, Vilniaus kogeneracinė elektrinė. Visa tai sudėjusi Vyriausybė tikrai pateiks savo pasiūlymus, kiek reikės kompensacinių sprendimų, kiek reikės daugiau sprendimų per žmonių pajamų atskirų rūšių padidinimą, kiek per kainų reguliavimą. Labai prašyčiau pritarti dabar šiam įstatymo projektui, šitą šildymo sezoną pabaigti ir toliau leisti Vyriausybei parengti savo pasiūlymus, dėl kurių Seimas tikrai turės galimybę išsamiai diskutuoti, manau, balandžio mėnesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, argumentai išsakyti. Balsuojame dėl gerbiamo G. Kindurio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 58, prieš – 40, susilaikė 25. Pasiūlymui nėra pritarta.
Gerbiami kolegos, kitas gerbiamo G. Kindurio ir kitų kolegų pasiūlymas yra visiškai analogiškas. Ar jūs pritariate, kad gal jo nesvarstykime? Jūs jį atsiimate ir nesiūlote balsuoti, gerai? Tikrai yra visiškai identiškas. Bendru sutarimu. Gerai.
Gerbiami kolegos, dėkoju gerbiamam komiteto pirmininkui. Balsuosime. A, pirma, yra motyvų. Yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo. Už – gerbiamas A. Petrošius. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Šiandien situacija Lietuvoje yra sudėtinga, tačiau tikrai nėra tokia bloga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Turime galimybę dirbti, turime stogus virš galvų, namuose mūsų laukia artimieji, esame saugūs, nes esame stipriausioje gynybinėje organizacijoje. O santykinai visai netoli Europoje Rusija pradėjusi karą Ukrainoje griauna žmonių gyvenimus, čia krenta bombos, gęsta žmonių gyvybės, griūva namai. Vienintelis šiandienos Ukrainoje gyvenančių žmonių tikslas yra išgyventi, apginti savo namus ir šalį. Mes visi šiame procese dalyvaujame, pasaulis yra globalus, sankcijos daro įtaką abiem pusėms, todėl turime būti pasiruošę atremti mums iškylančius iššūkius ir ateityje iškilsiančius finansinius iššūkius. Gyvename gana neapibrėžtu laiku, nežinome, kokie dar iššūkiai mūsų laukia, tai ir su biudžetu turime elgtis atsakingai.
Kalbant apie papildomus pasiūlymus, kuriuos šiandien svarstėme, tai brangios priemonės, kurios esmės labai nekeičia. Čia jau kalbame ir apie platesnį priemonių ratą, ir apie sprendimų priėmimo ir galiojimo laiką, buvo klausimų, kodėl neskubama sprendimų priimti, pavyzdžiui, savaite anksčiau. Tai priminsiu, kad šis pakeitimas, kuris yra svarstomas dabar, bus galiojantis atgalios ir bus taikomas nuo šių metų sausio 1 dienos.
Manau, kad šiandien svarstomas pasiūlymas yra taiklus, savalaikis ir pakankamas šiandien, taip pat neabejoju, kad reaguojant į realijas ir kintančią situaciją pagal poreikį bus imtasi ir kitų priemonių, kai to prireiks. O šiandien kai kurie kolegos bando populistiškai medžioti dėmesį gaišindami visų laiką. Štai neseniai už analogišką skirtingų asmenų registruotą pasiūlymą balsavome net tris kartus, už tris atskirus pasiūlymus. Kviečiu kolegas palaikyti šį pasiūlymą, o kai bus poreikis kitų priemonių, manau, kad jos iš Vyriausybės ir atkeliaus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš argumentus norėtų išsakyti gerbiamas K. Mažeika. Ar tikrai norite kalbėti, gerbiamas kolega?
K. MAŽEIKA (DFVL). Pabandysiu pasakyti.
PIRMININKAS. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Iš tiesų, ką kolega kalbėjo prieš tai, tai turbūt tas paruoštukas, kuris buvo parašytas, kad čia visiems gresia karas ir visų laukia šeimos, ir taip toliau, tai turbūt tas naratyvas eina per visus projektus ir pasisakymus. Na, aš šitą projektą palyginčiau – teoriškai arklys, o praktiškai nesikelia. Jeigu po to iškastravimo, kuris čia buvo atliktas tiems pasiūlymams, kurie buvo pateikti kolegų, ir ką turbūt akcentuočiau, kad ne vieną kartą, o tris kartus, kolega, buvo siūlyti tie pasiūlymai, kurie padarytų, kad bent jau socialiai teisingas ir visus apimantis būtų projektas ir atlieptų tą situaciją, kuri yra iš tiesų sudėtinga. Bet valdantieji tiesiog nusprendė, kad šiuo metu tie, kurie turi vokiškus automobilius, „Audi“ ir BMW, už degalus mokės be akcizo, nesvarbu, kokio amžiaus automobilis, nesvarbu, kurių metų, o visi kiti mokės visą kainą. Tai turbūt yra palyginimas to, kas buvo priimta šiandien, nes iš tiesų tie, kurie turi centrinį šildymą, šiandien tikrai galės lengviau atsikvėpti, o visi kiti, kurie šildėsi dujomis, elektra, malkomis, granulėmis ar dar kokiu alternatyviu kuru, iš tiesų mato tą neteisybę.
Praeitoje kadencijoje daug kartų minėtas Dž. Orvelo „Gyvulių ūkis“. Šiandien turbūt galima vėl prisiminti, nes yra lygūs ir lygesni. Visiems tiems, kurie liko už borto, už to centrinio šildymo galimybių, kurias šiandien suteikė valdantieji, turbūt belieka savipaguoda, kad nuo rytojaus dirbsime dar daugiau. Taigi, kolegos, tikrai negaliu pritarti tokiam projektui, nes iš tiesų tai yra labai neteisinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi aš turiu japonišką automobilį, tai suprantu, kad man nepasisekė.
Gerbiamas kolega A. Anušauskas per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl prieš tai vykusio balsavimo – mano balsas prieš.
PIRMININKAS. Gerai, įrašome į protokolą jūsų balsą prieš.
Taigi balsuojame dėl viso projekto po svarstymo, gerbiami kolegos. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl viso projekto po ką tik įvykusio svarstymo.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 103, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 20. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, dėl šio įstatymo, aš girdėjau, yra siūloma… Yra noras pasiūlyti ypatingos skubos tvarką. Gerbiamą Seimo Pirmininkę prašom prie centrinio mikrofono.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau pasiūlyti dėl šio klausimo ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? (Balsai salėje) Galime? Net nustebinote. Labai ačiū už tokį sutelktumą.
Tada pereisime į priėmimo stadiją. Reikia apsispręsti.
Dar gerbiamas M. Majauskas per šoninį mikrofoną. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tarp svarstymo ir priėmimo net ir ypatingos skubos atveju turėtų būti sudaryta valandos skirtumo galimybė, ar ne?
PIRMININKAS. Ne, šiuo atveju pagal Statutą nereikia. Dėkui. Ačiū už pastabą, bet…
Galime pereiti į priėmimo stadiją. Taigi pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti? Čia yra keturi straipsniai. Dėkoju, pritarta. Trys straipsniai. 2 straipsnis. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir 3 straipsnis. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Gerai.
Dabar per centrinį mikrofoną – gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Truputėlį ne dėl vedimo tvarkos, kitokio žanro, bet kadangi jau čia taip netikėtai iškilo ta ypatinga skuba, tai gal gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar Vyriausybės Ministrė Pirmininkė galėtų pasakyti, kada bus atnešti tie papildomi kompensaciniai mechanizmai didesnei vartotojų grupei, nes mes jau kalbėjome apie tai, kad reikalingi tie pokyčiai. Būtų gerai išgirsti pažadą, kada jau jie bus, prieš balsavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį atkreipsiu dėmesį, kad mes galėjome užsirašyti dėl motyvų ir tokią diskusiją turėti, bet viskas gerai, nes keturi – už, keturi – prieš.
Gerbiama I. Šimonytė atsakys jums.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš galiu atsakyti gerbiamai Ievai. Turbūt po pusantros savaitės Finansų ministerija turės atnaujintas makroekonomines projekcijas, pagal kurias mes matysime, kaip atrodo mūsų biudžetas. Pagal tai, ką mes dabar žinome, iki metų pabaigos… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar kartelį, jeigu galima, arčiau mikrofono, garsiau, nes kolegos sako, kad negirdi.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Bandau dar kartą. Maždaug po pusantros savaitės Finansų ministerija atnaujins savo makroekonomines projekcijas. Po savaitės jas turėtų atnaujinti Lietuvos bankas, 22 dieną, po to mes galėsime atnaujinti savo pajamų ir išlaidų prognozes ir matysime, kur ten tie, cituojant klasikus, pertekliniai pinigučiai, kas ten iš jų lieka ir ką mes galime pasiūlyti, nes tai reikš, kad valstybė turbūt turės didinti deficitą ir skolą, kokie siūlymai būtų efektyviausi, kad padėtume kuo platesniam ratui žmonių ir neištaškytume, taip sakant, paramos ten, kur ji nėra būtina. Aš manau, kad įstatymų projektus Vyriausybė Seimui pateiks balandžio mėnesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pereisime prie argumentų ir argumentus už dėl viso projekto norėtų išsakyti gerbiamas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų buvo gana išsamiai aptartas projektas, jisai išdiskutuotas ir Biudžeto ir finansų komitete, matyt, ir valdančioji dauguma neslepia, jog tai nėra pats taikliausias ar efektyviausias sprendimas, bet esamomis aplinkybėmis suprantamas ir reikalingas. Tuo labiau Vyriausybė labai aiškiai deklaruoja savo pažadą ir įsipareigojimą jau už kelių savaičių visuomenei pristatyti papildomas priemones. Todėl esamomis aplinkybėmis aš kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui ir susitelkti dėl ateities sprendimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra kolegų, norinčių išsakyti argumentus. Taigi balsuojame. Priėmimas. Balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 112, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 9. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Grįžtame į savo… Replika per šoninį mikrofoną – gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip ir sakiau, priėmėme gyvulių ūkio principu vadovaudamiesi lengvatą, nes aš matau, kad didžioji dalis valdančiosios koalicijos nesirenka į savo valdančiąją tarybą, arba kolegiją, kaip jūs ją vadinate, tai tiesiog aš pagarsinsiu, kokį „Ignitis“ priėmė sprendimą: valstybės valdomų įmonių grupė „Ignitis“ pernai uždirbo 163 mln. eurų ir nusprendė išsimokėti 86,7 mln. dividendų. Kaip jums atrodo, apie kokį mes čia šūdą užsiiminėjame Seime? Jie išsimoka dividendus – 90 mln., o jūs čia sprendžiate dėl lengvatos!? Gėda! Dar kartą jums yra didelė gėda! Valdantiesiems, daugumai.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš siūlyčiau…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Jūs net skaičių nežinote, kokias aferas darote.
PIRMININKAS. Siūlyčiau atsiriboti nuo stiprių pareiškimų. Gerbiamas E. Gentvilas. Prašom, per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Aš atsiribosiu ir susilaikysiu nuo stiprių pareiškimų. Aš tik noriu pasakyti, kad „Igničio“ pagrindinis akcininkas yra ne koks nors Petraitis ar Žemaitaitis, o Lietuvos valstybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, šiek tiek kažkaip visiškai užkilo įtampa. Mes vieningai balsavome, draugiškai, džiaugiasi ir Dž. Orvelas, nes jo citavimo indeksas stipriai kyla šiame posėdyje.
12.27 val.
2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1382 (priėmimas)
Taigi grįžtame prie darbotvarkės 1-4 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-1382. Dėl jo, pasirodo, dar nėra išsakyti motyvai. Taigi už norėtų kalbėti gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Nebekalbėsiu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. (Plojimai) Dėkoju. Balsuojame. Priėmimas. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1382.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 123 ir visi 123 balsavo už. Tokiu atveju įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1383(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1383(2). Balsuojame. Priėmimas. Balsuojame dėl Labdaros ir paramos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122 Seimo nariai – vėl visi 122 balsavo už. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas) Labai dėkoju už tokią nuostabią Seimo vienybę.
12.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023–2025 metų vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-1360(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023–2025 metų vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-1360(2). Dėl vidutinio laikotarpio tikslo. Balsuojame. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120 Seimo narių: už – 113, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 32, 64, 68 ir 108 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo X2 skyriaus papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1385(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-1385(2). Balsuojame. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Dar bus keli lydimieji. Dėl visų priėmimo balsuosime atskirai.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122 Seimo nariai – visi 122 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1387(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1387(2). Balsuojame. Priėmimas. Čia lydimasis – Išmokų vaikams įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122 Seimo nariai – visi 122 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1388(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1388(2). Balsuojame. Priėmimas. Dar vienas lydimasis iš paketo. Čia jų bus nemažai, taigi pasiruoškime, mūsų laukia daug balsavimų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 115 Seimo narių – visi 115 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1389(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.4 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1389(2). Dar vienas lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120 Seimo narių – visi 120 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1390(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.5 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1390(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122 Seimo nariai – visi 122 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 15, 224 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1391(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-7.6 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1391(2). Čia yra problemėlė, nes buvo, kai pastraipsniui bendru sutarimu priėmėme, įvardyta, kad tik keturi straipsniai, bet čia yra dar 5 straipsnis, jis, nabagėlis, liko mūsų neaptartas. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį šito projekto? Galime. Tada balsuojame. Priėmimas. Šalpos pensijų įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 119: visi 119 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.35 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 23, 24 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1392(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-7.7 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1392(2). Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: visi 121 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1393(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-7.8 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1393(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: vėl visi 119 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Civilinio kodekso 3.242 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1386(2) (svarstymo tęsinys)
1-7.9 klausimas – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1386(2). Atkreipiu dėmesį, svarstymas. Čia dar tik svarstymo stadija. Vienas mūsų paliktas dar tik pirmu bėgiu judantis projektėlis. Bet galbūt jis galėtų ir pasivyti, nežinau, jei čia kas nors pasiūlytų ypatingą skubą.
Taigi užsiregistravo 118, balsavo 118: visi 118 balsavo už. Taigi, po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta. Niekas nesiūlo ypatingos skubos, priėmimas bus per kitą posėdį ar kitą dieną. Šiuo atveju pritarta po svarstymo.
12.38 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1365(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-8.1 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1365(2). Priėmimas. Matau, jau ir ministrai renkasi, bet mes dar balsavimų turime nemažai, tai jums teks palūkėti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122: visi 122 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.39 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 58, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1366(2) (priėmimo tęsinys)
1-8.2 klausimas – lydimasis Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1366(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: visi 118 balsavo už. (Gongas) Imu įprasti prie tokios vienybės.
12.39 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 33, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1367(2) (priėmimo tęsinys)
Paskutinis, trečias iš šio paketo, 1-8.3 klausimas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1367(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 117: vėl visi 117 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 12, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1351(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-9 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1351(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: visi 116, žinoma, balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.41 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 23, 24 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1160(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi 1-10.1 klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1160(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 116, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.41 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1161(2) (priėmimo tęsinys)
1-10.2 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1161(2). Balsuojame. Priėmimas. Taip pat vienas iš paketo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 113, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-1409 (pateikimo tęsinys)
Dabar 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-1409. Pateikimas. Vyksta balsavimas po pateikimo dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo. Dabar vyksta balsavimas. Nežinau, kodėl salėje toks triukšmas. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 59, prieš – 55, susilaikė 10. Taigi nėra pritarta po pateikimo.
Ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame? (Balsai salėje) Nuomonės išsiskiria. Taigi balsuojame. Kas už, tai grąžinti tobulinti, o kas prieš, vadinasi, atmesti. Kas už, tai grąžiname tobulinti, o kas prieš, atmetame nutarimo projektą. Jam po pateikimo nebuvo pritarta.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 61, prieš – 62. Taigi yra atmetamas.
Gerbiami kolegos, čia ne esminis balsavimas, turbūt sutiksite, ne taip svarbu. Turbūt svarbesnis buvo dėl paties projekto. Taigi projektas atmestas.
12.44 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1421 (pateikimo tęsinys)
Dabar rezervinis 1 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-1421. Pateikimas įvyko ir balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 117, balsavo 113: už – 109, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta. Ar sutinkame, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti kovo 31 dieną.
Ne, J. Razma nori pasakyti per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu prašyčiau skubos. Vis dėlto reikia, kad kuo greičiau būtų galimybė tuos laisvus kambarius, butus pasiūlyti ukrainiečiams. Nemanau, kad čia sudėtingas projektas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali greitai apsvarstyti. Gal planuokime kitą antradienį svarstymą?
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti skubos tvarkai ir kad svarstymas tada kitą antradienį? Jeigu pateiks išvadą, svarstysime. Dėkoju, apsispręsta.
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1422 (priėmimo tęsinys)
Dabar rezervinis 2 klausimas. (Balsas salėje: „Ne, rezervinis 5!“) Rezervinis 5 klausimas, keliaujame. Teisingai, rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1422. Čia jau priėmimas. Priėmimo stadija. Liko tik balsavimas. Balsuojame dėl komitetų narių skaičiaus.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 107, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimui yra pritarta. (Gongas) Priimtas.
12.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1423 (priėmimo tęsinys)
Taigi rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1423. Priėmimas. Balsuojame. Likęs tik priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 107, prieš niekas nebalsavo, niekas nesusilaikė… (Gongas) Nutarimas yra priimtas.
12.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1424 (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1424. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 103: visi 103 balsavo už. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1425 (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1425. Priėmimas. Balsuojame. Ir tai bus paskutinis šio etapo mūsų balsavimas. Eisime į Vyriausybės pusvalandį.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 102, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Nutarimui yra pritarta. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, dėkoju už sutelktą balsavimą. Labai vieningas šiandien. Nereikėtų dar skirstytis, nes dabar bus Vyriausybės pusvalandis. Jis šiek tiek keliasi į mūsų pietus, o pietūs keliasi turbūt tolyn. Taigi viskas stumiasi darbotvarkėje turbūt 20 minučių. 20 minučių viską pastumiame. Gerai, kolegos? Dabar Vyriausybės pusvalandis ir pietūs sutrumpėja. Ar gerai? (Balsai salėje) 14 valandą.
Vyriausybės narius kviečiu užimti savo vietas.
Pareiškimų, beje, nebuvo, jeigu ką, dėl to aš nieko nekviečiau ir iš karto skelbiu Vyriausybės pusvalandį, nes nieko nebuvo. (Balsai salėje) Po tada, gerai? Sutariame. (Balsai salėje) Po Vyriausybės pusvalandžio bus pareiškimai. Gerai, kolegos? Posėdžio pabaigoje. Pagal mane A. Kubilienė frakcijos vardu pirmoji klausia Vyriausybės narių. Pagal mano sistemą.
12.50 val.
Vyriausybės valanda
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui ir finansų ministrei. Nematau, gal premjerė tuomet atsakys.
Vykstant karui įvairūs saugos specialistai ir įvairūs saugos portalai ragina Lietuvos žmones turėti tam tikrų atsargų, atėjus dienai X. Manau, kad tai yra labai teisinga. Norėčiau paklausti, kaip tai daryti praktiškai, kai žmogus serga diabetu, hipertenzine liga ar kokia nors kita liga ir tie vaistai yra receptiniai, kaip ir rekomenduojami su savimi turėti antibiotikai taip pat yra receptiniai. Norėčiau paklausti, ar Sveikatos apsaugos ministerija vėl kaip blogas šokėjas atsilieka keletą taktų, ar ji bandys ką nors daryti šiuo klausimu? Ar diabetikai atėjus dienai X ir, pavyzdžiui, turėdami tik dviem dienoms vaistų liks be nieko? Lygiai taip pat noriu paklausti ir finansų ministrės, kaip išsiimti grynųjų pinigų regionuose, pavyzdžiui, Panevėžio rajone, kai yra vienas bankomatas 50 kilometrų spinduliu? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai apie Sveikatos apsaugos ministerijos planus jums galėtų Sveikatos apsaugos ministerija detaliau pasakyti, bet, kiek man yra žinoma iš asmeninės patirties, receptinių vaistų nusipirkti ilgesniam laikotarpiui nėra teisės aktų uždraustas dalykas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar bus norinčių papildyti? Sveikatos ministras? Jo nėra. Taigi, toliau klausia gerbiamas K. Mažeika. Ruošiasi G. Paluckas, A. Skardžius, R. Žemaitaitis. Pagaliau gavau sąrašą, tai prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šiandien LRT buvo išplatintas tyrimas ir, Tyrimų skyriaus duomenimis, žemės ūkio ministras darė poveikį, kad būtų sustabdytas patikrinimas ir patrauktas atsakomybėn vienas Kauno rajono ūkininkas. Iš tikrųjų nestebina, kad, pavyzdžiui, Šilalės rajone lankydamasis ministras dar Bokštuose pažadėjo tarpininkauti vienam bendrapartiečiui, kad būtų išasfaltuotas apie 3 kilometrų keliukas į jo kiemą. Aišku, nestebina ir tai, kad ministras gali pasiųsti po velnių pienininkus, paukštininkus ir dar kas jam turbūt nepatinka, bet stebina, kad iš tiesų tas ūkininkas ir tenai buvę asociacijų atstovai yra socialdemokratai, ne konservatoriai. Tai turbūt keista, ar ne? Bet iš tikrųjų panašu, kad renkant parašus, jau ruošiant interpeliaciją ministrui tokiu būdu bandoma surasti… ir atidirbama būtent socialdemokratams, kad jie nepalaikytų tos interpeliacijos. Iš tiesų, ministre, ar tokia darbo praktika ir metodai yra normalu jums asmeniškai ir kur planuojate vykti artimiausiu metu?
K. NAVICKAS. Pirmiausia teorija yra tokia, kurią tikrai sunku komentuoti. Kas liūdina ir ko tikrai trūksta tyrime, tai tyrime nėra nė žodžiu užsiminta, ar buvo pagrindas sustabdyti privalomus nurodymus. Prieš mane yra privalomas nurodymas, kad jūs, Kęstuti, kaip buvęs aplinkos ministras, turėtumėte žinote, kad privalomų nurodymų šiandien… ir minčių negalima turėti, nes yra sakoma: „Mes girdėjome, kad jūs galvojate, ir dėl to pažeidėte įstatymą.“ Tokių nesąmonių daug šitame ūkyje buvo, todėl Aplinkos apsaugos departamentas, kuriam aš esu dėkingas, padarė vidinį tyrimą. Tokia čia ir istorija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiama A. Kubilienė per šoninį mikrofoną. Kažką norėjote replikuoti? Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Man iš viso neaišku, kas čia per žanras, jeigu mes užduodame klausimą ir į klausimą neatsakoma. Aš paklausiau, kaip nusipirkti receptinių vaistų rezervui, jeigu neturi recepto ir tuo metu nesergi, bet rezervui, kaip jų nusipirkti? Antibiotikai yra parduodami… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar gal nepradėkime tokios tarpasmeninės diskusijos. Aš išgirdau klausimą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbkite save, jeigu nesugebate atsakyti, tai turi būti jūsų ministras. Suprantu, kad jums trūksta kompetencijos šituo klausimu.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Ministras yra komandiruotėje. Kai jis bus posėdyje, jūs jo ir paklausite, jeigu jums trūksta mano kompetencijos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš labai atsiprašau, pirmininkauju aš. Aš norėjau pasakyti, kad labai atsiprašau, kad jums neperskaičiau, kas dalyvauja, kas nedalyvauja. Dabar mane pasiekė ta informacija. Gerbiamas kolega ministras A. Dulkys šiandien nedalyvauja posėdyje ir jis negali jums atsakyti. Tai labai gaila.
Toliau klausia gerbiamas G. Paluckas. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Apgailestauju, kad neturiu ką pasakyti apie kolegas demokratus, bet aš pagalvosiu kitai Vyriausybės valandai. Klausimas premjerei dėl „Lifosos“. Žiniasklaidoje skaičiau jūsų poziciją dėl galimo akcininkų keitimo, tai yra dėl įmonės paėmimo visuomenės poreikiams, jeigu atsirastų toks reikalas, jeigu patys akcininkai nepakeistų savo struktūros ir panašiai. Jūs išdėstėte savo abejonę. Ji buvo grindžiama tuo, kad įmonė neapsirūpins žaliavomis, sutrikimas.
Kiek žinau, vakar Vyriausybėje buvo susitikimas, komitete įmonė taip pat pristatė savo poziciją. Jeigu ši aplinkybė išnyktų, ar svarstytų Vyriausybė galimybę išvengti sankcijų, užtikrinti įmonės veiklą, jeigu pasikeistų galutinis naudos gavėjas? Ar svarstytų paėmimą visuomenės poreikiams tokiomis aplinkybėmis? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Taip, išties vakar susitikimas buvo. Kažkaip buvo suklaidinta žiniasklaida, nes buvo įsivaizduojama, kad susitikimas buvo su manimi, bet susitikimas buvo su Vyriausybės kanceliarijos ir mano komandos atstovais ir institucijomis. Išties buvo pateikta daug informacijos, kad yra galimybė apsirūpinti žaliavomis iš kitų tiekėjų, ne tik iš Rusijos. Tai galbūt keistų vertinimą, bet turbūt pagrindinė problema yra… Tiksliau sakant, yra dvi problemos: viena problema yra apskritai dėl veiklos tęstinumo, kita problema yra dėl teisinio reguliavimo. Pagal dabar galiojančius teisės aktus yra aiškiai apibrėžta, kaip valstybės nuosavybėn perimamos bankų akcijos, kadangi yra specifinė procedūra ir specifiniai tikslai, bankinis sektorius yra toksai sektorius, kai valstybėms, deja, neretai tenka taip daryti.
Šiuo atveju situacija yra išskirtinė, nes kažkokio visuomeninio poreikio, dėl kurio numatytas turto perėmimas Civiliniame kodekse, čia nėra, yra kita situacija. Žinoma, būtų geriausia, jeigu dėl tos situacijos atsirastų privatus sprendimas. Bet taip pasakysiu šiandien mandagiai, kad neatmetu ir tokio varianto svarstymo, jeigu visų kitų variantų nebūtų įmanoma įgyvendinti. Panašu, kad gyvybingas įmonės egzistavimas yra įmanomas ir be Rusijos žaliavų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Klausimas būtų vidaus reikalų ministrei. Gerbiama ministre, nuo pat karo Ukrainoje pradžios keliu klausimą čia, Seime, ir viešai dėl gyventojų civilinės saugos. Vienintelis dalykas, ką jūs irgi komentuojate, prasidėjus ketvirtai karo savaitei, kad civiliai turėtų slėptis priedangos objektuose. 40 % visuomenės jūs ketinate paslėpti vaikų darželiuose ir mokyklose. Aš neįsivaizduoju tokios neatsakomybės, apie ką jūs kalbate. Ar tie darželiai pritaikyti apsisaugoti nuo „Gradų“? Ar tai nebus taikiniai, masiškai susikaupus 40 % gyventojų, iš viso neuždengtuose pagal savo technines charakteristikas statiniuose? Tai bus tiesiog kaip šprotų dėžutėje sudėlioti konservai, daugiau nieko. Nėra jokios informacijos, kur bus galima gauti geriamojo vandens ar pasikrauti mobiliuosius prietaisus, kur stovės generatoriai. Kodėl jūs taip neatsakingai elgiatės ir nekvalifikuotai pateikiate informaciją visuomenei? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, pirmiausia apie atsakomybę. Kodėl tiek mažai dėmesio buvo iki šiol skiriama civilinei saugai, turėtumėte tikriausiai kelti ne tik man, bet visiems tiems, kurie 30 metų buvo atsakingi už civilinę saugą. Taip, civilinė sauga, matyt, nebuvo prioritetas. Bet situacija keičiasi ir mes tikrai matome, kad turime keisti savo požiūrį. Vidaus reikalų ministerija nuo pat kadencijos pradžios daro viską, kad civilinė sauga taptų prioritetu.
Antras dalykas. Jeigu kalbėsime apie apsaugą, šiuo metu yra 1 tūkst. 900 kolektyvinės apsaugos objektų, už kuriuos yra atsakingos mūsų savivaldybės, ir juose esant reikalui žmonės galėtų apsisaugoti.
Trečias dalykas. Mes paklausėme Registrų centro, nes esant tam tikriems pavojams būtų, matyt, būtinybė žmonėms pasislėpti, įvertinti, kiek mes turime priedangos objektų, tai yra rūsių, požeminių aikštelių, cokolinių aukštų. Mums buvo pateikta informacija, kad Registrų centre yra tokia informacija, kad tų plotų kvadratūros, kuri yra šiuo metu registruojama Registrų centre, užtektų visos Lietuvos gyventojams.
Taigi pačioje pabaigoje dar noriu pabrėžti, kad šiuo metu tiesioginės karo grėsmės Lietuvai nėra. Prašau laikytis rimties ir nekelti panikos. O Vidaus reikalų ministerija dirba dviem kryptimis. Viena kryptis yra trumpalaikė perspektyva – mes paklausėme ir iki šios savaitės pabaigos visos savivaldybės mums pateiks informaciją, kaip jos inventorizavo ir kokios būklės yra visi civilinės saugos objektai. Ir dirbame prie tolimesnės perspektyvos, kad susitvarkytume ir turėtume tinkamą finansavimą, tinkamus objektus civilinei saugai Lietuvoje. Aš labai tikiuosi jūsų palaikymo, kai šie sprendimai bus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas R. Žemaitaitis. Vėliau ruošiasi L. Girskienė, A. Butkevičius, O. Leiputė. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, kur gerbiama Asta klausė jūsų klausimo, ko gero, klausė dėl diabeto, širdininkų ir kitų ligų, kur iš tikrųjų yra problema, ir mes Sveikatos reikalų komitete tą išgirstame.
Gerbiamai Agnei šiaip teisingai Artūras pasakė dėl karo. G. Landsbergis dar užvakar pasakė, kad Lietuvai yra reali grėsmė, kad bus užpulta. Jūs gal Vyriausybėje susitarkite, ką jūs šnekate. Pažiūrėkite jo spaudos pranešimą.
Mano klausimas yra kitas, beje, ministrei Agnei. Migracijos departamentas dirba šauniai ir labai daug. Iš tikrųjų gaila man tų žmonių, vadovė nuostabi, matau, tvarkosi fantastiškai. Ar nemanote, kad būtų vienas toks geras pasiūlymas, kad didžiąją dalį iš Ukrainos atvykstančių žmonių registracijos perimtų civilinės metrikacijos skyriai? Kiekvienoje savivaldybėje jų yra. Aš tą siūlymą teikiau prieš dvi savaites. Jokios reakcijos į mano pasiūlymą nebuvo. Nežinau, ar yra svarstymai, ar ne.
Ir kartu krašto apsaugos ministrui noriu pateikti dėl šaulių. Kadangi Nacionalinėje saugumo strategijoje yra įtvirtintas šaulių parengimas neginkluotu kariuomenės metu. Deja, šiandien nė kuopos vadams nėra garantuojama… neapmokama. Tiek mūsų Klaipėdos regione, tiek Kauno regione prašymų tapti šauliais yra labai didelis skaičius. Ar neplanuojate išskirti kokio rezervo šešiems septyniems mėnesiams kuopų vadų atlyginimams, kad dokumentų tvarkymą, parengimą, paruošimą kuo greičiau integruotų…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, pirmas dalykas – jūs viršijate laiką, antras dalykas –jūs uždavėte du klausimus, nors tokią teisę turi tik opozicijos lyderis. Jei ministrai matys reikalą, atsakys ir krašto apsaugos, bet teoriškai jie gali atsakyti tik į vieną jūsų klausimą. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirma pradėsiu aš, nes pirmasis klausimas buvo skirtas man. Aš pirmiausia tikrai noriu padėkoti tiek visiems savanoriams, tiek Migracijos departamento žmonėms už didžiulį darbą, kuris yra daromas šiuo metu. Taip, mums trūksta žmonių. Bet mes kreipėmės į visas valstybės ir savivaldybių institucijas prašydami deleguoti žmonių į Migracijos departamentą. Mano žiniomis, 291 asmuo, valstybės tarnautojas, buvo deleguotas į Migracijos departamentą. Dabar yra sudaromi tvarkaraščiai ir kiti dalykai. Ir dar 500 valstybės institucijų darbuotojų pareiškė norą savanoriauti registracijos centruose.
Dėl jūsų pasiūlymo. Jis yra apsvarstytas ir aš paprašiau, kad Migracijos departamentas užtikrintų galimybes kiekvienoje savivaldybėje taip pat užtikrinti visas migracijos procedūras. Bet, supraskite, mes turime iššūkį dėl įrangos. Įrangos tiek neturime, kiek norėtume turėti. Bet, patikėkite, darome viską, kad procesas būtų sklandus, tiek darbuotojai, tiek pabėgėliai iš Ukrainos būtų aptarnaujami kiek galima greičiau ir operatyviau. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš retai gaunu klausimų, tai naudosiuosi proga atsakyti. Tiesa, norinčių į šaulius yra tikrai daug, mes matėme priesaiką šalia Seimo, tačiau Krašto apsaugos ministerija tiesiogiai nevadovauja nei priėmimui, nei atleidimui iš darbo. Mes skiriame finansinių resursų, šiuo atveju jie yra ženkliai ženkliai padidinti – 4 mln. prie 2,5 mln. pridedami. Pasiūlyta vadui priimti naujų žmonių, kur reikia, padidinti atlyginimus ten, kur reikia, nes ten tikrai yra poreikis, kad užsirašę žmonės galiausiai patektų į šaulius. Kas svarbiausia? Instruktoriai. Instruktoriai, kurių reikės tam kiekiui žmonių sutelkti, apmokyti ir atlikti visa tai, kad šauliai būtų parengti. Tas darbas vyksta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Aš norėjau užduoti klausimą susisiekimo ministrui. Man labai kelia nerimą situacija dėl Baltijos prospekto tilto statybos. Noriu paklausti, čia buvo įvairių pasisakymų, ar yra užtikrintas finansavimas šiam projektui užbaigti? Buvo įvairių savivaldybių prieštaravimas, kad didžioji dalis Kelių fondo lėšų yra skiriama Klaipėdai. Kaip išspręsta ši situacija? Ačiū.
M. SKUODIS. Projektas tikrai yra išskirtinis ir svarbus visai Lietuvai, to net neverta kvestionuoti. Dabar situacija yra tokia, kad visos savivaldybės lygiomis teisėmis galėjo pateikti mums prašymus dėl finansavimo skyrimo. Kiek aš žinau, kaip tik terminai suėjo ar sueina šią savaitę. Mes tuos prašymus įvertinsime ir, priešingai, negu būdavo kada nors anksčiau, visi objektai bus vertinami pagal jų valstybinę reikšmę. Srautai, svarba, vertė ir panašiai. Tada mes matysime, kaip Baltijos prospektas atrodys. Pagal tai, kad tai yra autostrados tęsinys į uostą ir panašiai, faktas, kad jis turi būti tarp pirmųjų projektų tiesiog pagal objektyvius kriterijus. Bet galutinius atsakymus turėsime daugmaž po mėnesio, o finansavimas bus užtikrintas tada, kai Vyriausybė, natūralu, priims sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Butkevičius. Vėliau – O. Leiputė. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Kadangi nėra finansų ministrės, gal atsakys premjerė į pirmą klausimo dalį. Ai, yra, matau.
PIRMININKAS. Finansų ministrė – nuotoliniu.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Atsiprašau. Pirma klausimo dalis yra apie tai, kad Lietuvos statybininkų asociacija yra išsiuntusi raštus Seimo nariams, jog asociacijai priklausančios įmonės su valstybe yra pasirašiusios sutarčių maždaug už 500 mln. eurų, bet tie statomi objektai visi yra pabrangę. Klausimas. Ar tikrai yra numatytas koks nors garantinis fondas dėl pabrangusių statybinių medžiagų kompensavimo?
Antra klausimo dalis yra susisiekimo ministrui. Automobilių kelių asociacija priėmė sprendimą, kad artimiausiu metu nesiruošia pasirašyti jokių sutarčių nei su savivaldybėmis, nei su kitomis valstybės institucijomis, kol nebus aišku, kaip bus indeksuojamos projektų vertės dėl pakilusios infliacijos. Ačiū.
M. SKUODIS. Gal aš galiu pradėti nuo kelių, jeigu leisite. Situacija tikrai yra žinoma, intensyviai bendraujame su asociacija. Kas šiuo metu yra įmanoma? Tikrai Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia visas teises perkančiajam subjektui, šiuo atveju – Automobilių kelių direkcijai indeksuoti visus darbus, kalbant apie sutartis ir panašiai. Mes laukiame šiuo atveju sprendimų iš Automobilių kelių direkcijos. Šiandieną, kiek aš žinau, dėl to yra Automobilių kelių direkcijos valdybos posėdis. Jeigu reikės ir kokių nors sprendimų iš ministerijos, faktas, kad jie bus. Čia tikrai reikia surasti tam tikrą balansą. Ypač svarbu, kad šioje situacijoje, kai yra labai daug neapibrėžtumo, kainos tai kyla, tai krenta, natūralu, tikrai reikia tam tikro laiko, kol situacija rinkoje stabilizuosis ir tada mes matysime tikrą situaciją. Faktas, lankstumo čia iš valstybės reikia, bet kartu rizika su verslu… Verslas neturėtų tikėtis, kad visą riziką perkels ant valstybės pečių. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu tuos sprendimus rasime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar norėtų papildyti finansų ministrė?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties viskas priklauso nuo to, kokios…
PIRMININKAS. Du klausimai. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …sutartys yra pasirašytos. Jeigu sutartys pasirašytos su galimybe indeksuoti kainas, jos gali būti indeksuotos. Jeigu tokios galimybės sutartys nenumato, tai nenumato.
Klausimas dėl būsimų projektų, dėl dar nepasirašytų sutarčių. Išties ministerijos turi galimybę perskirstyti savo turimas lėšas ir nustatyti prioritetus, kokie pirkimai joms yra labiau prioritetiniai, ir toms sutartims numatyti daugiau pinigų. Viskas priklauso nuo labai konkrečios situacijos ir konkrečių pasirašytų sutarčių, ir jose numatytų teisinių galimybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiama O. Leiputė. Vėliau – A. Gedvilas, A. Palionis. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų arba vidaus reikalų ministrei, arba socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Jeigu galima, dėmesio. Savanoriavimas, darbo valandų neskaičiavimas, visų žmonių susitelkimas, institucijų susitelkimas iš tiesų labai žavi tiek pandemijos laikotarpiu, tiek dabar, karo atveju. Labai gaila, bet šalia gražių dalykų yra ir ne visai tokių, kuriais galėtume didžiuotis.
Mano klausimas būtų toks. Yra gaunama informacijos apie asmenis, kurie galimai tuose centruose, kuriuose registruojama, atlydi ir kalbina nelegaliam darbui, ypač kalbu apie jaunas moteris ir visus žmones, kurie atvykę, tiek bando įtraukti į prostitucijos tinklą. Prašau pakomentuoti, kas yra daroma siekiant prevenciškai užkardyti tokius dalykus, kaip bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, kad tokių atvejų nebūtų?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai aktualus klausimas. Mes, tik išgirdę pirmą informaciją apie tokius galimus atvejus, iš karto reagavome. Įvedėme tvarką, kad pašaliniai asmenys nebeįleidžiami. Šiuo metu mums talkina Šaulių sąjunga, ji kontroliuoja, kad ta tvarka būtų užtikrinta. Taip pat su Policijos departamentu yra tikrai sutarta, kad jie skiria ypatingą dėmesį, nes rizikų yra daug. Tai tikrai yra mūsų viena prioritetinių temų. Stebėsime ir kontroliuosime. Žinoma, mes labai glaudžiai dirbame su nevyriausybinėmis organizacijomis. Visa informacija, kuri yra pateikiama, iš karto yra perduodama mūsų teisėsaugai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi nematau operacijų vadovo, tai kreipiuosi į gerbiamą premjerę. Gerbiama premjere, tikiuosi, eksperimente dalyvavę pradinukai jau įrodė jums, kad panaikinus privalomą kaukių dėvėjimą niekas nepasikeitė.
Taip pat noriu jus informuoti, kad kitos išsivysčiusios šalys, daugiau investuojančios į įvairius tyrimus, jau seniai atšaukė kaukių dėvėjimą. Kalbu apie UK, Airiją, visas Skandinavijos šalis, Nyderlandus, Prancūziją ir taip toliau.
Todėl kreipiuosi į jus su prašymu. Pats laikas, remiantis mano pateiktais, išvardintais argumentais, pagaliau ir kitiems gyventojams panaikinti šį reikalavimą dėvėti kaukes. Aš pritarčiau palikti privalomą kaukių dėvėjimą tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, o visur kitur, tikiuosi, galėtų būti rekomendacinio pobūdžio. Ar pritartumėte, ar vis dar nevertinate, kad mūsų piliečiai yra pakankamai sąmoningi patys įsivertinti savo sveikatos būklę…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (DPF). …ir jos santykį su keliama COVID-19 rizika?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia tas iš tokių labai retų atvejų, kai mes kažkur netoliese mąstome. Pirmiausia, aišku, iš to, ką jūs pasakėte, aš nelabai išgirdau argumentų, nes vienintelis jūsų argumentas buvo, kad kiti taip daro, tai ir mums reikia taip daryti. Aš nemanau, kad tai yra argumentas, ir nevisiškai sutikčiau su teiginiu, kad panaikinus reikalavimą dėvėti kaukes mokyklose niekas nepasikeitė, nes jūs turbūt pastebėjote, kad atvejų skaičius nustojo kristi ir netgi šiek tiek auga, bet nedaug. Svarbiau yra, kad nematome, kad labai augtų hospitalizavimo rodikliai, kurie yra turbūt daug svarbesni negu pačių atvejų rodikliai. Aš tikrai neatmetu, kad artimiausiu metu, gal net iki kovo pabaigos, Vyriausybė svarstys ir jau galbūt svarstys ne šiaip kokį nors atskirą kaukių klausimą, o apskritai, kaip iš pandeminio laikotarpio pereiti į endeminį laikotarpį, nes panašu, kad jau galime nedrąsiai tikėtis, turime tam pagrindo, tada galbūt per Vyriausybės valandą jūs sugalvosite sau kitų temų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su didesne viltimi dabar žvelgiame į pavasarį. Klausimą užduos gerbiamas A. Palionis. Paskui J. Jarutis, Z. Balčytis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės A. Butkevičius uždavė mano klausimą, bet matau, kad žemės ūkio ministras liūdi, todėl ministrui užduosiu.
Maisto tiekimo grandinėje yra įtempta padėtis, ir gamybos, ir perdirbimo. Norėjau paklausti, gal imatės kokių priemonių tą užkardyti, kad mes išliktume kaip maisto gamintojai ir perdirbėjai? Lygiai taip pat noriu paklausti dėl paties rezervo. Ar neplanuojate, kadangi planuojamas sausas pavasaris, trąšų kainos didėja, didelės, nėra trąšų, neaišku, koks bus naujas derlius, ar nesvarstote bent dabar, praeitas derlius neeksportuotas, pasirašyti sutarčių dėl saugojimo?
K. NAVICKAS. Labai ačiū už klausimus. Jie aktualūs. Iš tikrųjų mes stebime situaciją. Teigti, kad trūkinėja maisto grandinės ar panašiai, tikrai negalime. Buvo šokas pačioje pradžioje, tas tiesa. Sustojo pašarų, ypač pašarų, judėjimas, bet yra alternatyvų. Šiandien kaip tik buvau susitikęs su didžiausiais importuotojais, eksportuotojais, tai tas šokas dabar praėjęs. Iš tikrųjų bus poveikis, tai yra planuojame, ruošiamės poveikiui, ypač pašarų sektoriuje, kai kalbame apie aliejaus išspaudas, čia yra Ukrainos rinkos dalis. Tačiau gyvulininkystės sektoriuje didžiausia dalis yra, šiaip ar taip, nesusijusi su Ukrainos rinka, tai yra sojų išspaudos, sojų pupelės arba sojų likučiai, kurie yra naudojami. Tai čia poveikio prasme yra taip.
O kalbant apskritai apie maisto rezervą ir valdymo priemones, tikrai apie tai galvojame. Nebūtinai pirkimas, yra ir kitų instrumentų. Visi sektoriai dabar peržiūri savo strategijas, mes, žemės ūkis, taip pat peržiūrime ir pateiksime Vyriausybei savo matymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, J. Jaručio aš nematau, Z. Balčyčio aš taip pat nematau, K. Vilkausko taip pat nematau, V. Ąžuolo taip pat nematau. Klausia gerbiama V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma noriu padėkoti Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir visiems aktyviems žmonėms, kurie susitelkė padėti švietimiečiams, atvykusiems pabėgėliams, švietimo klausimais. Mano klausimas iš dviejų susijusių dalių, aišku, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Bus steigiamos ukrainiečių mokyklos. Kaip jos bus steigiamos, kas jas finansuos ir kaip galės mokytis, nes privačios mokyklos susijusios su finansavimu, ar ukrainiečiai turės pinigų užmokėti, jeigu tai bus mokama?
Antra, tinklo pertvarka. Iš tiesų yra didelė įtampa ir jūs puikiai žinote, kad miesto mokyklos, pavyzdžiui, Vilniaus, yra perpildytos, bet Vilniaus rajone yra vietų. Gal būtų galima intensyviau ir racionaliau spręsti šiuos klausimus?
Dar vienas momentas – nepamirškite, kad Lietuvoje žmonės nevienodai mąsto ir dėl karo Ukrainoje. Aš jau gaunu signalų, kad formuojasi labai didelės įtampos. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, profesore. Dėl pirmo klausimo. Vakar vakare kaip tik turėjome visų Europos Sąjungos švietimo ministrų susitikimą, vadovaujamą komisarės ir prancūzų ministrės. Visi labai aiškiai sutarėme, kad tikslas ir pagrindinė strategija yra, jog ukrainiečių vaikai mokytųsi mūsų mokyklose lietuvių kalba arba tautinių mažumų kalba, todėl šiuo metu steigti mokyklų neplanuojame, tačiau palaikysime, jeigu bus steigiamos privačios mokyklos. Tarkime, yra Charkovo iniciatyva, mokyklą Lietuvoje norima steigti, tai mes tikrai sudarysime sąlygas ir paprastesnį procesą, kad būtų steigiama. Bet kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, bendras sutarimas yra labai aiškus, kad vaikai turi jaustis gerai mūsų visuomenėje. Neaišku, kiek laiko jie čia užsibus, mes jiems sudarysime sąlygas mokytis mūsų mokyklose, taip pat nuotoliniu būdu jų ukrainietiškose platformose. Taip pat, aišku, sieksime, kad jie mokytųsi savo gimtosios kalbos mūsų mokyklose. Tai šiek tiek užtruks, bet tam vakar patvirtinome nutarimo pakeitimą, kad mokytojai galėtų pradėti dirbti nemokėdami lietuvių kalbos ir ją išmoktų per porą metų. Vakar labai aiškiai tai sutarėme.
Na, o dėl tinklo – tikrai taip, ten, kur yra laisvų, taip sakant, vietų ir mes galime priimti ukrainiečius vaikus, tai priimsime. Tai nėra labai susiję su tinklo taisyklėmis, ar būtų ukrainiečių vaikai, ar būtų lietuvių vaikai, jungtinėse klasėse mes jų mokyti nenorime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju už atsakymus. Laikas, numatytas Vyriausybės pusvalandžiui, baigėsi, be to, ir kolegų, kurie buvo užsirašę paklausti, L. Nagienės ir V. Bako nėra. Taigi aš manau, kad visi norintys paklausė.
13.21 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamąjį V. Ąžuolą kviečiu į tribūną. Jūsų tuo metu nebuvo. Bet dabar, kadangi vakarinis posėdis 14 valandą, yra Seimo narių pareiškimai. Aš kviečiu gerbiamą V. Ąžuolą į tribūną padaryti pareiškimą. Balsavimai numatyti, kaip buvo numatyta.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pirmininke, šiek tiek stebinate. Prieš tai nepastebėjote, kad yra Seimo narių, norinčių pasisakyti. Dabar nepastebėjote, kad yra Seimo narys, kuris nori paklausti Vyriausybės. Pasakėte, kad visi paklausė.
PIRMININKAS. Aš pastebėjau, bet kai aš jus kviečiau, jūsų nebuvo, kai buvo jūsų eilė, ji praėjo. Prašom, dabar pareiškimai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų vakar komitete buvo diskutuojama apie elektrą, elektros kainas, sprendimų būdus. Turbūt jau tapo tradicija, kad ministrai komitetuose bijo net pasirodyti, kad negautų klausimų ir kad nereikėtų į juos atsakyti. Dažniausiai atsiunčiami viceministrai ir kiti specialistai.
Ką mes pamatėme? Kokia yra situacija dėl elektros rinkos liberalizavimo? Žinome, kad prieš keletą metų buvo pateiktas elektros rinkos liberalizavimas. Tada Energetikos ministerija sakė, jeigu tai nepasiteisins ir elektros kaina neatpigs dėl atsirandančių naujų tiekėjų ar pardavėjų, tada šį elektros rinkos liberalizavimą bus galima atšaukti. Bet, deja, atsitiko kaip visada. Visi tiekėjai pasiūlė brangesnę kainą, nei siūlė valstybė.
Dar pernai net du kartus teikiau pasiūlymą, pavasarį ir rudenį, kad elektros rinkos liberalizavimas būtų visiškai atšauktas ir žmonės nebūtų verčiami mokėti brangiau už elektrą. Kuo baigėsi? Tiek Prezidentas, tiek valdantieji tik pusmečiui atidėjo tą, taip sakant, žmonių nuskurdinimą elektros kaina.
Šiandien ką mes matome? Šiandien tie, kurie dar nėra prievarta išvaromi pas nepriklausomus elektros spekuliantus, gal taip reikėtų sakyti, moka 17 centų už kilovatvalandę, tie, kurie turi būti prievarta išvaryti, jau gauna pasiūlymus po 27, 28, vos ne 30 centų. Tai dviguba kaina. Vadinasi, valstybė daro tyčinį veiksmą, kad žmones įstumtų į energetinį skurdą.
Ir ką dabar sako įstatymas? Jeigu tu nesutinki pasirinkti tos beveik dvigubai didesnės kainos, tada valstybė tave iš fiksuoto 17 centų tarifo, kuris yra dabar teikiamas valstybės, permeta į plaukiojančią rinką ir dar tave nubaudžia prie tos kainos 25 % antkainiu. Ir visa tai yra daroma tik Seimo ir įstatymų sprendimais.
Tai dabar pagrindinis klausimas. Vakar Seimo nariai Energetikos ministerijos bandė paklausti: tai ką jūs darysite, ką šioje situacijoje iš viso darysite? Turbūt labiausiai šokiravo Energetikos ministerijos atstovų pasakymas: jie rūpinsis, kad elektros gamintojai ir pardavėjai gautų atitinkamas ir geras pajamas. Vadinasi, ministerijai rūpi ne žmonės, kad jie turėtų mažesnę elektros kainą, o tie, kurie gamina ir parduoda, kad jie turėtų geras pajamas.
Ko tikėtis? Žinoma, aš teiksiu vėl tokį pat pasiūlymą, kokį teikiau ir pernai kartu su kolegomis, kad būtų atšauktas visas tas liberalizavimas, kad žmonės prievarta nebūtų varomi prie didelės kainos. Bet kiek yra vilties, kad tai bus atšaukta? Turbūt tikrai nedaug, nes mūsų valdančiųjų tikslas, kad jie visi skurstų.
Kaip mūsų kolega gerai pažymėjo, prieš tai pristatydamas PVM lengvatą, kad valdantiesiems net naudinga. Nuo 17 centų sumokėsi tik apie 3 centus PVM’o, o nuo 30 centų jau bus visi 6 centai PVM’o. Valdžiai tai naudinga. Surinksi daugiau pinigų, daugiau galėsi išleisti.
Ir, žinoma, tuo pat metu, kaip kolega Remigijus pažymėjo, „Ignitis“ išsimoka didžiulius dividendus. O dividendus, žinoma, reikia išsimokėti, nes dalis valstybinės įmonės akcijų yra parduota ir kažkam labai reikia pelną iš viso to pasiimti.
Vadinasi, valdančiųjų darbai, siekiai ir norai visiškai skiriasi nuo to, kam norima padėti: pardavėjams, tiekėjams, bet ne žmonėms, kad jie mažiau mokėtų už elektrą. Tokiais tempais ir sprendimais jau šiandien turime didžiausią infliaciją Europoje, turėsime ir didžiausią energetinį skurdą Europoje, nes valdančiųjų tikslas toks.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Pranešimai visi išsakyti. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.