Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 14, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 183
STENOGRAMA
2022 m. birželio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Laba diena, gerbiami kolegos, sveiki vėl susirinkę į Seimo salę. Pradedame birželio 16 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu užsiregistruoti.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Du žmonės nori pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Pirmoji pasisakys A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš tiesiog kreipiuosi į valdančiuosius prašydama arba patvirtinti, arba paneigti „Delfi“ portale paskelbtą informaciją, kad konservatoriai atšaukinėja komandiruotes, į salę bus iškviesti ir sergantys COVID-19. Gerbiami kolegos, kurie sergate COVID-19, galbūt užsidėkite kaukes ir pagalvokite apie mūsų artimuosius, nes tikrai kai kurie kolegos Seimo nariai slaugo ir sergančius vėžiu ir turi senus tėvus. Tiesiog labai prašau arba paneigti, arba patvirtinti, nes mažų mažiausiai neatsakingai elgiatės.
PIRMININKAS. Dėkui už tokį pasakymą. Taip, prašom, dabar E. Gentvilas norėtų.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu pasakyti, kad Seimo vicepirmininkas V. Mitalas šiandien švenčia savo gimtadienį. (Plojimai) Galėtumėte pailsėti, ką nors prasmingo nuveikti, užleisti pirmininkavimą J. Jaručiui, J. Sabatauskui ar kam dar, A. Mazuroniui. Sveikiname, Vytautai!
PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, nuo šiol tik gerės pasisakymai per šoninius mikrofonus. Pažiūrėsime į J. Razmą dabar, ką jisai norėtų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi kolegės Agnės kreipimasis buvo orientuotas į konservatorius, tai galiu užtikrinti, kad iš visų mūsų dalyvaujančių nė vieno sergančio kovidu nėra. Premjerės turbūt nematote salėje, tai galite būti ramūs.
Dėl komandiruočių. Neatšaukinėjame, tiesiog yra seniai kai kurie planai pakoreguoti. Jeigu manome, kad darbas šiuo metu Seimo salėje svarbiau, manau, yra normalus sprendimas ir tai darysime ir ateityje.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis turbūt pasveikins ką nors.
P. GRAŽULIS (LRF). Turbūt be kovido dar yra, sako, sergančių ir beždžionių raupsais ir, kaip E. Gentvilas sako, pažiūrėkite – Laisvės partijos nėra. Tik posėdžio pirmininkas yra.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dar A. Nekrošius. Paskutinė replika.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju. Kadangi J. Razma patikino, kad nėra sergančių, tikriausiai yra visi pasidarę testą, gal galite pateikti įrodymus? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Jau darosi mažiau… Taip, prašom, dar J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Petrai, rau-pai, rau-pai – dvi skirtingos ligos, o testavimasis šiuo metu nėra privalomas. Kaip žinome, testuotis turi tik simptomus jaučiantys žmonės. (Šurmulys salėje)
14.04 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus Arūno Bubnio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, iš karto matau, kai opozicija grįžo, nuotaika visų pakilesnė, tai veržiasi ir per šoninius mikrofonus, bet turime eiti dirbti ir pradėsime darbą nuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus A. Bubnio atsakymų į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Kviečiu gerbiamą direktorių į tribūną. Jūs turite tuos klausimus, prašom tribūnoje tuos klausimus pakomentuoti ir po to bus galimybė norintiems dar paklausti. Prašom.
A. BUBNYS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Norėčiau atsakyti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos klausimus, kurie buvo pateikti man remiantis vienos iš Genocido ir rezistencijos tyrimo centro profsąjungų, tai yra Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinės sąjungos, raštais, skundais ir kitais dokumentais.
Pirmiausia norėčiau nuraminti Seimo narius dėl centro veiklos. Nepaisant esamų vidinių problemų ir sunkumų, manau, centras vykdo savo misiją ir normaliai įgyvendina jam skirtus uždavinius. Centras, kaip ir ankstesniais metais, leidžia istorikų knygas, stato paminklus, atminimo ženklus, rengia parodas. Viena iš tokių parodų ir dabar rodoma čia, Seime, III rūmuose, – „12-asis kilometras“, tai yra apie Rusijoje, Sverdlovske, sušaudytus Lietuvos ministrus ir kitus aukštus Lietuvos valstybės pareigūnus.
Taip pat tęsiame ir tarptautinį bendradarbiavimą su savo senais partneriais, su Tautos atminties institutu Lenkijoje. Užmezgėme naujų ryšių: visai neseniai, birželio 13 dieną, Vašingtone atidarytas Komunizmo aukų muziejus. Jame bus eksponuojami ir mūsų muziejaus okupacijų ir laisvės kovų eksponatai.
Jeigu kalbėtume apie neseniai nuveiktus svarbesnius darbus, norėčiau paminėti ir Spaske, Kazachstane, šių metų gegužės 31 dieną atidengtą memorialinį paminklą lietuvių tremtiniams ir politiniams kaliniams, kalėjusiems Kazachstane, Karlago, buvusio Gulago komplekso, teritorijoje. Tai vieta, kurioje buvo kalinami daugybės šalių ir politiniai kaliniai, ir įvairių šalių karo belaisviai, kurie kovojo Vokietijos pusėje. Iš viso toje teritorijoje yra 26 paminklai, tarp jų yra ir lietuviams skirtas paminklas, bet dabar, gegužės 31 dieną, mes atidengėme naują paminklą atskirai, šalia to bendro komplekso. Atidaryme dalyvavo 30-ties užsienio šalių ambasadoriai, reziduojantys Kazachstane.
Taigi, aišku, tęsiame bendradarbiavimą ir su Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, ir su Vyriausybės kanceliarija, vykdydami svarbius darbus, tai yra rengdami koncepcijas. D. Grinkevičiūtės muziejaus Šilalės rajone, Laukuvoje, ir Kryžkalnio lankytojų centro memorialo taip pat rengiame koncepcijas.
Ypač norėčiau pabrėžti dar vieną dalyką, kad rengiame svarbią, manau, sostinei ir visai Lietuvos valstybei galimybių studiją apie tai, kaip reikia sutvarkyti Lukiškių aikštę, jos prieigas ir Lukiškių kalėjimą.
Jeigu pereičiau prie užduotų klausimų, jų yra labai daug. Aš manau, kad per man skirtą laiką tikrai bus neįmanoma į juos visus atsakyti, bet jeigu…
PIRMININKAS. Pasistenkite, jums liko dar 12 minučių.
A. BUBNYS. Bet jeigu Seimo frakcijos norės atskirai susitikti ir išklausyti mus apie situaciją centre, mes tikrai pasirengę tai daryti ir skirti neribotą laiką atsakymams į jūsų paklausimus.
Aš norėčiau pasakyti, kad Seimo narių paklausimai yra paremti būtent vienos iš profsąjungų raštais ir skundais. Mano požiūriu, tie klausimai, juose pateikiama informacija, faktai dažnai yra pritempti, interpretacijos tendencingos, todėl, manau, reikėtų pasiaiškinti ir pateikti savo požiūrį į tuos dalykus.
Pavyzdį galiu pasakyti. Dažnai įvairiuose raštuose ir skunduose minima, kad, pavyzdžiui, buvęs Genocido aukų muziejaus direktorius E. Peikštenis, tikrai nusipelnęs centro darbuotojas, arba buvusi skyriaus vedėja V. Kolonaitienė neva buvo atleisti dėl, sakykime, jų atžvilgiu vykdomo mobingo, jų atžvilgiu vykdomo psichologinio, sakykime, spaudimo ar teroro, ar kaip čia pavadinti.
Aš galėčiau pasakyti, kad praeitų metų lapkričio 8 dieną esu kalbėjęs su E. Peikšteniu. Mes atvirai, nuoširdžiai pašnekėjome. Jis pasakė, kad norįs, sulaukęs pensinio amžiaus, išeiti į pensiją, bet jeigu jis norės grįžti į centrą, į Paieškos ir identifikavimo skyrių, mes mielai jį priimsime ir lauksime jo sugrįžtant, nes jis tikrai yra labai daug nusipelnęs partizanų paieškos darbuose.
Kitas atvejis, V. Kolonaitienės, taip pat transliuojamas dažnai, kad ji dėl patirto spaudimo, dėl mobingo tariamai pati išėjo į, sakykime, pensiją. Ji ėjo Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėjo pareigas. Turiu pasakyti, kad mes su ja taip pat esame kalbėję. Aš jai neturėjau jokių priekaištų dėl jos darbo. Ji taip pat man neišsakė jokių nusiskundimų ar pretenzijų dėl kokių nors centro vadovybės veiksmų, dėl kurių ji, sakykime, blogai jaučiasi ir priversta palikti darbą.
Tai yra tik vienas iš daugybės tokių pavyzdžių, kurie pateikiami kaip naujosios centro vadovybės kažkokio spaudimo, psichologinio teroro ir mobingo politika. Galiu pasakyti, kad per tą laiką, kai vadovauju centrui, tai yra jau daugiau kaip metai laiko, nė vienas darbuotojas iš tos profesinės sąjungos, iš tų darbuotojų, kurie palaikė buvusį centro generalinį direktorių A. Jakubauską, nebuvo atleistas iš darbo ir nė vienam net nebuvo taikyta jokia drausminė nuobauda. Taigi kalbėti, kad nauja centro vadovybė vykdo kokį nors terorą, psichologinį spaudimą ir mobingą kitaip galvojančių ar oponuojančių centro vadovybei žmonių atžvilgiu, darbuotojų atžvilgiu, manau, nėra teisinga.
Aš suprantu, kad tie žmonės, kurie įsteigė tą profesinę sąjungą dar iki paskiriant mane generaliniu direktoriumi, galbūt jautėsi nesaugiai dėl to, kad palaikė buvusį generalinį direktorių, ir galvojo, kad atėjęs naujas direktorius, naujas vadovas pradės žmonėms kapoti galvas arba pradės vykdyti kokius nors didelius struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių daugybė centro darbuotojų, ypač, sakykime, buvusio direktoriaus šalininkų, bus atleisti iš darbo.
Jeigu kalbėtume apie kokius nors struktūrinius pokyčius, kol kas didelių jų neįvyko. Buvo įkurtas, sakykime, naujas skyrius, tai yra Paieškos ir identifikavimo skyrius. To skyriaus idėja buvo sugalvota jau anksčiau, prie buvusio direktoriaus. Ji tik dabar, man vadovaujant, buvo įgyvendinta. Šio skyriaus pagrindinis darbas yra būtent partizanų ir kitų genocido aukų arba rezistencijos dalyvių palaikų paieška, jų giminaičių paieška, DNR mėginių paėmimas, identifikavimas ir panašūs dalykai.
Dar paminėčiau, kad prie centro buvo įsteigta dar Laisvės gynėjų teisinio statuso pripažinimo komisija. Tai yra tiems žmonėms, kurie 1990–1991 metais dalyvavo kaip savanoriai arba dirbo įvairiose atkurtos valstybės įstaigose ir dalyvavo ginant Lietuvos Respubliką nuo sovietų intervencijos ir teroro. Taigi tai nereiškia, kad centre nebus jokių permainų, manau, kad iš tikrųjų permainos bus reikalingos. Siekiant optimizuoti centro veiklą buvo pasamdyta privati įmonė Organizacijų vystymo centras, OVC, atlikti centro veiklos tyrimą. Manytume, kad toks pasirinkimas yra gana objektyvus ir teisingas. Iš šalies specialistams, manau, geriau matosi, kokia situacija yra centre, ir jie gali padaryti objektyvesnes išvadas.
Žodžiu, čia buvo priekaištaujama, kad pasamdyta privati įmonė, nuogąstaujama, kad švaistomos biudžeto lėšos ir panašūs dalykai, bet aš manau, kad tas pasirinkimas geras, nes OVC specialistai kalbėjo su visų padalinių vedėjais, su departamentų direktoriais, su skyrių vedėjais, ėmė iš jų interviu ir, kaip sakoma, rinko medžiagą savo išvadoms. Galutinės išvados dar nėra parengtos, bet netrukus jos bus parengtos, iš pradžių pristatytos centro vadovybei, o paskui mes jas pristatysime visiems centro darbuotojams. Taigi aš manau, kad tai yra objektyvus ir prasmingas pasirinkimas. Žinoma, permainos visada sukelia tam tikras įtampas, nesaugumo jausmą, bet negalima 20 ir daugiau metų nieko nekeisti, nieko naujo nedaryti, tuo labiau kad mes gauname vis naujų užduočių, naujų funkcijų ir reikia tam tikro optimizavimo, funkcijų patikslinimo ir pastangų gerinti savo darbo kokybę. Tai yra, sakykime… Nežinau, ar aš dar galiu kalbėti, ar palikti laiko klausimams?
PIRMININKAS. Dar 2 su puse minutės ir tada klausimai, bet jeigu jaučiate baigęs, tai galima tada prie klausimų.
A. BUBNYS. Galiu pabandyti atsakyti į klausimus. Aišku, laiko čia atsakymams yra labai nedaug, bet dar kartą pakartosiu, kad jeigu Seimo frakcijos norės atskirai susitikti su centro vadovybe ir be kažkokio laiko apribojimo išklausyti mūsų poziciją, mes pasirengę tai padaryti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui, direktoriau. Pagal mūsų Statutą pirmieji užduos klausimus tie, kurie pasirašė tuos klausimus raštiškai. S. Tumėnas kaip tik toks ir yra. Prašau, gerbiamas Stasy, užduoti klausimą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas direktoriau, jūsų centro pavadinime yra žodžiai „tyrimo centras“. Ar padirbėjus metus jums nesustiprėjo nuomonė, kad būtų tikslingiau, kad centras būtų ne Seimui pavaldi institucija, o kokiai nors mokslinei institucijai, pavyzdžiui, Istorijos institutui? Mano nuomone, tai apskritai padėtų jūsų centro reputacijai, o vadovo likimo nespręstų tuo metu valdžioje esantys politikai? Ar apie tai jūs mąstėte šiuos metus?
Antras dalykas. Prieš metus dirbęs profesorius A. Jakubauskas pradėjęs dirbti išsiaiškino, kad moksliniams darbuotojams buvo finansuojama už konkrečios vienos kitos monografijos rengimą, tačiau tos monografijos ir nebuvo išleistos. Ar jūs dabar galite patvirtinti, kad ledai pajudėjo kiek į priekį ir tos monografijos, už kurias buvo gautas finansavimas…
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …jau išleistos, o ne tik pinigai išleisti? Ačiū, tokie du dalykai.
PIRMININKAS. Klausimui – minutė, atsakymui – 2. Prašau.
A. BUBNYS. Na, man sudėtinga atsakyti į klausimus ir į pirmą klausimą, nes aš pats nesusimąsčiau dėl šito dalyko. Čia gal prieš penkerius metus buvo tokia Vyriausybės idėja sujungti visus humanitarinius institutus, tai yra Istorijos, Kalbos, Tautosakos, Kultūros institutą, ir Genocido tyrimo centrą, sujungti į vieną tokį tyrimų centrą. Buvo tokia idėja, bet ta idėja nebuvo realizuota. Nežinau, tiesiog dauguma institutų nepritarė tai idėjai, nenorėjo prarasti tam tikro savarankiškumo, prarasti galbūt ir turimų patalpų, ir įrangos, ir kitų dalykų ir šita idėja nebuvo realizuota.
Man atrodo, kad sujungti Istorijos institutą su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru būtų ne visai teisinga dėl to, kad mūsų centras yra tokia daugiafunkcė institucija. Moksliniai tyrimai mūsų centre užima tik dalį veiklos. Be abejo, tai yra svarbi veikla, bet tai yra tik dalis veiklos. Taip pat labai svarbi darbo kryptis yra ir rezistencijos dalyvių, ir partizanų, ir holokausto aukų, ir kitų rezistencijos dalyvių ir genocido aukų atminimo įamžinimas. Tai ir paminklų statymas, ir atminimo ženklų, ir atminimo lentelių statymas. Tos funkcijos Istorijos institutas nevykdo, o mūsų centre tai yra viena iš svarbiausių veiklos sričių.
Kitas labai svarbus dalykas. Pas mus šiuo metu yra net trys muziejai, iš kurių vienas – Okupacijų ir laisvės kovų muziejus – yra labai svarbus ir įdomus užsienio šalių turistams. Jie aplanko originalias, autentiškas KGB pastato patalpas, rūsius, apžiūri ekspoziciją, apžiūri mirties nuosprendžių vykdymo kamerą ir tai jiems daro didžiulį įspūdį.
PIRMININKAS. Gerbiamas direktoriau, jūsų 2 minutės jau ištiksėjo atsakymui.
A. BUBNYS. Žodžiu, labai sunku… Į antrą galiu. Daug knygų, kurios buvo suplanuotos dar iki mano atėjimo į šitas pareigas, buvo išleista, bet kelios knygos dar yra, kiek žinau, neišleistos dėl to, kad tiesiog… Vienu atveju dėl to, kad ta redaktorė, kuriai buvo sumokėtas avansas, sunkiai susirgo, mano žiniomis, bet ji galbūt dar bus pajėgi tą darbą užbaigti. Ta knyga, straipsnių rinkinys, užsibuvo, jeigu taip galima pasakyti, ir nėra iki šiol išleista.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tiesiog pasakysiu, kad pinigai išleisti, o knygų iki šiol nėra, jeigu taip trumpai vietoj jūsų galiu atsakyti.
Kitas dalykas. Taip, į frakciją jus tikrai teks pasikviesti, nes neteko matyti – per 12 su puse minutės neatsakyti nė į vieną pateiktą klausimą. Per pamokas mokiniams yra užduodama 20 klausimų, į kuriuos atsako per pamoką, o jūs per dvi savaites į septynis klausimus neatsakėte. Tai tikrai verčia pagalvoti, kas čia vyksta ir kodėl tai yra daroma.
Aš norėjau paklausti, ar galėtumėte paaiškinti… Tiesa, dar noriu pasakyti, kad prieš jūsų asmenį, prieš jūsų profesinę kompetenciją tikrai nieko neturiu, bet kaip dėl vadybininko, vadovo tikrai yra daug abejonių ir iš jūsų profsąjungos žmonių, ne tik iš anos profsąjungos. Tai viena.
Norėjau jūsų paklausti, kodėl jūsų patarėjas ponas A. Vyšniūnas pats nustato atminimo įamžinimo kryptis, pats projektuoja, kontroliuoja ir įgyvendina iš biudžeto lėšų savo projektus, keliančius (…)?
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
A. BUBNYS. Aišku, dėl mano kaip vadybininko kompetencijos ne man spręsti, dėl to geriau sprendžia žmonės ir centro darbuotojai, ir Seimo nariai, ir kitose įstaigose dirbantys asmenys. Iš tikrųjų įstaiga nemaža – 150 darbuotojų, dvi profsąjungos, viena darbo taryba. Tikrai nemažai yra skirtingų, įvairių nuomonių, įvairių pozicijų. Tokiai nemažai įstaigai vadovauju metus laiko. Anksčiau tokiai neteko vadovauti. Žinoma, tai yra gana sudėtinga. Reikia mokytis. Tikiuosi, ką nors išmoksiu iki kadencijos pabaigos, jeigu jos sulauksiu. Manau, tobulėti tikrai visiems reikėtų ir aš neatmetu galimybės, kad reikia mokytis, reikia tobulėti, reikia taisyti klaidas.
Dėl profesoriaus A. Vyšniūno. Jis iš tikrųjų, mano požiūriu, yra labai vertingas darbuotojas, vyresnysis patarėjas. Jis 30 metų dirba, savo noru dirba ir dažnais laikotarpiais net ne už pinigus – iš patriotizmo, iš noro įamžinti Kazachstane kalėjusių politinių kalinių ir tremtinių atminimą. 30 metų dirba, vadovavo ir „Misijai Sibirui“, ir įvairioms ekspedicijoms į Kazachstaną, į Karlagą, į (…), į kitas vietas, kur buvo kalinami lietuviai.
Pats profesorius A. Vyšniūnas yra gimęs Karagandoje politinių kalinių šeimoje. Ir tėtis, ir mama buvo politiniai kaliniai. Jis yra labai užsiangažavęs žmogus, labai kompetentingas žmogus, suprojektavęs daugybę paminklų. To paties Spasko projekto, paskutinio memorialo prie Karagandos, apie kurį aš minėjau, kartu su V. Rudoku autorius. Tuo projektu ir jo realizavimu susidomėjo ir užsienio šalių ambasadoriai. Pavyzdžiui, Japonijos ambasadorius iš karto pradėjo domėtis, nes toje vietoje buvo daug mirusių japonų karo belaisvių. Jie pamatė, kad lietuviai pirmieji pastatė sau memorialą. Tą patį nori daryti ir japonai, ir lenkai, ir kitų šalių atstovai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas direktoriau, jūsų vadovaujamai įstaigai parengtas įstatymo projektas dėl struktūrinių reformų. Jis buvo pateiktas praėjusių metų gruodžio mėnesį Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai, tačiau kodėl iki šiol šis įstatymo projektas jūsų organizacijoje, jūsų vadovaujamame centre, neaptariamas, nevyksta diskusijos ir darbuotojai dėl to yra sunerimę.
Kodėl jūs atidėliojate tą klausimą? Ar nebus taip, kad Seimas turės priimti įstatymą jums jo neaptarus ir darbuotojams nežinant? Po to vėl iš naujo tie klausimai kils. Ačiū.
A. BUBNYS. To įstatymo projektas yra mums pateiktas, centro vadovybei, aš turiu omenyje ne tik save asmeniškai, bet ir administracijai, palyginus neseniai. Mes esame ta įstaiga, kuri ne priima įstatymus, ne svarsto juos, ne balsuoja, o juos vykdo. Mes esame Seimui pavaldi įstaiga ir jeigu Seimas priima įstatymą arba keičia centro įstatymą, arba prideda papildomų funkcijų, mes, sakykim, turime iš esmės jas vykdyti, o ne svarstyti visuotiniame susirinkime, ar mums tai priimtina, ar nepriimtina. Jeigu nepriimtina, gal mes nedarysime to? Mes tiesiog esame atskaitinga Seimui institucija, o tame projekte iš tikrųjų, mano nuomone, nėra kokių nors blogų dalykų. Pagrindinis, kad yra taryba, steigiama prie centro, joje bus ir įvairių institutų atstovų, ir valdžios įstaigų atstovų, kurie, sakykim, turės tam tikrų įgaliojimų ir parinkti direktorių, ir svarstyti centro planus, ir ataskaitas. Manyčiau, kad tai centrui nėra blogas dalykas, kaip tik į naudą išeis, kai daugiau bus, sakykim, kompetentingų specialistų taryboje, jie galės, sakykim, geriau įvertinti centro darbą. Jeigu bus matoma kokių nors, sakykim, trūkumų, galbūt tie trūkumai bus geriau matomi, objektyviau matomi ir sprendžiami.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš turiu klausimą, susijusį su darbo užmokesčiu. Kiek teko domėtis, matau, kad jūsų vadovaujamoje įstaigoje darbo užmokestis balansuoja prie minimumo ribos. Noriu paklausti, gal galite pateikti ir konkrečias priemones, jeigu turite parengę, kaip žadate spręsti darbo užmokesčio problemą? Galbūt jau yra nustatyti kokie nors terminai? Ačiū.
A. BUBNYS. Kai kurios mūsų centro problemos yra labai senos, 10, 15 ir daugiau metų, jos negali būti… Sakykim, aš nesu atsakingas už tas įsišaknijusias problemas. Aišku, aš atsakingas, galėčiau jas spręsti, bet jei 15 ar 20 metų yra kokia nors problema, ji tikrai nėra atsiradusi mano vadovavimo metu. Aišku, daug metų mūsų centras tikrai buvo užmirštas ir prasčiau finansuojamas negu kitos valdžios įstaigos. Čia yra tiesa. Todėl mūsų darbo užmokesčio vidurkis atsilieka, bet paskutinius dvejus metus jis kyla, palaipsniui kyla ir, sakykime, vejasi Vilniaus apskrities darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį. Aišku, mes gavome, jeigu skaičiuotume absoliučią sumą, finansavimas pernai buvo padidintas labai smarkiai, daugiau kaip pusę milijono, bet iš to pusės milijono didesnė dalis buvo skirta ne tiesiogiai esamų darbuotojų darbo užmokesčiui, bet padengti toms naujoms funkcijoms, kurios pernai buvo priskirtos centrui. Tai ir „Projektas – homosovietikus“, naujas muziejus, ir Laisvės gynėjų komisijos aptarnavimas, ir Partizanų paieškos ir identifikavimo skyriaus nauji etatai. Todėl, sakyčiau, reikalai šia kryptimi juda, iš lėto, bet juda į priekį. Manau, jeigu tas finansavimas ir kitais metais bus panašus, galbūt po kelerių metų pasieksime ir Vilniaus apskrities darbo užmokesčio vidurkį.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinysis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau paklausti dėl jūsų pavaduotojo. Yra toks faktas, kad 1988–1990 metais jisai ėjo Lietuvos komunistų partijos Vilniaus miesto komitete vyriausiojo instruktoriaus pareigas. Kalbu apie pavaduotoją V. Lukšį. Jūsų nuomone, ar tai nesukelia tam tikro konflikto tarp kolegų arba tarp žmonių, dirbančių su centru, ar toks faktas puošia jūsų pavaduotojo biografiją? Ačiū.
A. BUBNYS. Tas faktas yra žinomas. Mano pavaduotojas V. Lukšys centre dirba nuo 2007 metų. Apie šitą faktą jis deklaruoja savo gyvenimo aprašyme. Taip pat labai svarbus faktas, kad jam VSD išduota pažyma dirbti su slaptumo žyma „Slaptai“. Vadinasi, jis yra patikrintas specialiųjų tarnybų, kaip sakoma, jokios kompromituojančios informacijos nerasta. Todėl aš negaliu jam daryti jokių priekaištų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas direktoriau. Jūs atsakėte į tuos klausimus, kiek turėjome laiko. Ačiū jums.
A. BUBNYS. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Paklausė visi norintys opozicijos nariai. Taigi pradėjome vakarinį posėdį gera nata.
14.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1260(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais 2022–2033 metams patvirtinimo“ projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Jis turėtų pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Ar galėtų jis tai padaryti? Kviečiame į tribūną, Laurynai, pristatyti, kaip sekėsi NSGK svarstyti dešimties metų Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo projektą. Prašom. Taip.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Na, NSGK visąlaik gerai sekasi svarstyti.
PIRMININKAS. Gera žinoti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes bendru sutarimu pritarėme Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“. Tikrai svarbus dokumentas, ilgalaikis dokumentas. Tikimės, kad jis turės labai aiškius poveikio kriterijus, kuriuos galėsime po to, laikui bėgant, įvertinti, ar priimtos priemonės yra adekvačios ir efektyvios. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Labai dėkui. Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Matau, pirmininko nėra. Aš galiu trumpai pristatyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė ir nusprendė pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu.
Iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto gal gerbiamas pirmininkas ar K. Masiulis yra pasirengęs? Prašom trumpai pristatyti VVSK svarstymo rezultatus.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“ projekto. Sprendimas buvo pritarti šiam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir iš Žmogaus teisių komiteto gal E. Gentvilas galėtų pristatyti išvadą, kaip sekėsi Žmogaus teisių komitete svarstyti?
E. GENTVILAS (LSF). Būčiau ir be lapelio pasakęs, kad gerai sekėsi. Formaliai žiūrint, iš esmės pritariame nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 2, prieš nebuvo nė vieno.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo stadija. Matau, kad diskusijoje nėra norinčių kalbėti, nebent dėl motyvų dėl šio projekto. Nėra norinčių kalbėti, tai apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
14.37 val.
Kelių transporto kodekso 1, 7, 8, 81, 82, 83, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 17, 23, 24, 26, 30, 32, 38, 41 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 84, 85, 86, 91, 101, 391 ir 392 straipsniais ir 39 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1593(2)ES, Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1594(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Kelių transporto kodekso ir susijusio Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymų projektai. Kviečiu A. Kupčinską pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, komitetas svarstė, įvertino visas Teisės departamento pastabas, daugumai jų pritarė, daliai nepritarė. Tačiau apskritai visam kodeksui, 7 balsavus už, 2 susilaikius, pritarė. Ar dėl lydimojo reikia?
PIRMININKAS. Taip. Prašau ir dėl lydimojo – Transporto veiklos pagrindų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl lydimojo. Irgi pritarė Teisės departamento pastabai ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje dalyvaujančių, matau, nėra ir dėl motyvų dėl šio įstatymo nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime vėliau.
14.38 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 ir 203 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1571(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1570(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1572(2), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1573(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1574(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas, paketas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas ir susiję įstatymų projektai. Kviečiu A. Gedvilienę pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl šio įstatymų projektų paketo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui po ilgo svarstymo, keturių pasirengimų svarstyti, klausymų komitetas užregistravo savo siūlymus ir bendrai išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia yra dėl pagrindinio ir dėl lydimųjų, turbūt dėl viso paketo? Ar teisingai suprantu? Nes būtų galima pristatyti tada visas išvadas dėl darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2, 2-4.3, 2-4.4 ir 2-4.5 klausimų, įstatymų projektų.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Elektros energetikos įstatymas taip pat buvo svarstytas bent keturis kartus, organizuoti klausymai ir pagrindinei išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dar vienas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas, jam buvo pritarta bendru sutarimu. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymui taip pat buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamai A. Gedvilienei už šito projektų paketo išvadų pristatymą. A. Kupčinską prašom pristatyti Ekonomikos komiteto svarstymo rezultatus.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes ne mažiau negu Aplinkos apsaugos komitetas svarstėme šiuos įstatymų projektus, nes tikrai aktualu. Ypač mūsų komitetas (aš ir gerbiamai A. Gedvilienei sakiau, kad energetika turi būti energetiška) jaučia atsakomybę, kad vis dėlto turime gerai išnagrinėti tuos projektus. Organizavome ir klausymus. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektui pritarėme bendru sutarimu ir pasiūlėme pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant tiek į Teisės departamento, tiek į Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia dėl abiejų buvo, taip?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Čia buvo dėl Atsinaujinančių. Dabar dėl Elektros energetikos įstatymo projekto. Jam taip pat pritarėme bendru sutarimu ir pasiūlėme Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, VERT’o, Seimo narių siūlymus, kuriems komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkui. Labai ačiū, gerbiamas Andriau. Dabar kviečiu V. Pranckietį pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą, atrodo, dėl dviejų šio paketo projektų, kuriuos svarstėte. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėl dviejų projektų. Kaimo reikalų komitetas svarstė gegužės 18 dieną. Išvada dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo buvo su pasiūlymu. Pasiūlymas, kad tik tose teritorijose, kuriose žemės ūkio naudmenų našumo balas viršija 32 balus, būtų steigiamos naujos elektrinės. Komitetas tam pritarė, už balsavo 6, už visą išvadą. Dabar šitas pasiūlymas yra naujai įregistruotas, jis taip pat atskiriantis 32 balus, bet tik saulės elektrinėms, nes kitos elektrinės nesunaudoja tiek daug žemės kaip saulės elektrinės.
O dėl Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIVP-1570 yra komiteto sprendimas. Taip pat svarstė gegužės 18 dieną. Sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Elektros energetikos įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Visi 6 dalyvavusieji taip pat balsavo už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat kviečiu Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininką J. Urbanavičių pristatyti šios komisijos išvadas dėl paketo.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena visiems. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė visą paketą, tai yra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo projektus. Visiems šiems projektams pritarėme bendru sutarimu ir pasiūlėme pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti yra užsirašęs R. Vaitkus. Kviečiu į tribūną.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Seime svarstomas proveržio paketas, didžiulis įstatymų paketas, kuriuo siekiama pašalinti perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, taip pat sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiui augti bei skatinti socialiai pažeidžiamiausius gyventojus burtis į energetines bendrijas.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme reglamentuojama, kad bendrijos statusą gali įgyti bet kuris ne pelno siekiantis juridinis asmuo, nenurodant konkrečios teisinės formos ir užtikrinant, kad bendrijos steigimo sutartyje ar įstatuose atsispindėtų pagrindinis jos tikslas – teikti aplinkos ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose vykdo veiklą. Jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. Taip būtų sukuriamos patrauklesnės ir lankstesnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijoms kurtis išlaikant esminius bendrijų veiklos principus.
Siūloma nustatyti, kad bendrijos dalyviais galėtų būti visos teisinės formos, kurios atitinka direktyvos 2018–2021 metų įtvirtintas nuostatas, kad tai yra mažos ir vidutinės įmonės, vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes. Toks reglamentavimas padidintų galimų bendrijos dalyvių ratą bei suteiktų galimybę kitoms bendrijoms, pavyzdžiui, religinėms bendrijoms, daugiabučių bendrijoms ir kitoms, tapti bendrijos dalyviu. Siekiant gerinti gaminančių vartotojų veiklos sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad gaminantys vartotojai elektros energiją gamina išskirtinai savo reikmėms tenkinti, be galimybės ją parduoti, siūloma neriboti maksimalios elektrinės galios.
Taip pat siūloma nustatyti, kad gaminančių vartotojų elektrinių, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančių vartotojų elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia neribojama atsižvelgiant į vartotojų objektui suteiktosios leistinos naudoti galios dydį. Taip pat siūloma didinti maksimalią gaminančių vartotojų suminę galią iki 2 gigavatų. Siekiant užtikrinti gaminančių vartotojų teisę rinktis jiems ekonomiškai ir technologiškai tinkamiausią elektros energijos generavimo modelį, siūloma neriboti geografiškai nutolusių elektrinių, priskiriamų gaminančių vartotojų vartojimo objektui, skaičiaus.
Atsižvelgiant į klimatinių sąlygų svyravimus, kurie turi įtakos elektros energijos generacijos ir atsinaujinančių išteklių kiekiams, ir siekiant sudaryti sąlygas gaminantiems vartotojams susigrąžinti visą sugeneruotą ir į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, siūloma ilginti kaupimo laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų, jis būtų taikomas nuo balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos.
Siekiant užtikrinti nediskriminacines veiklos sąlygas, taikomas nebuitiniams gaminantiems vartotojams, siūloma diferencijuoti naudojamos elektros tinklais kainą taikant ją buitiniams ir nebuitiniams elektros energijos vartotojams. Atsižvelgiant į tai, kad nebuitiniai elektros energijos vartotojai, vartodami elektros energiją, už jos persiuntimą moka galios dedamąją, siūloma nustatyti, kad nebuitiniai gaminantys vartotojai už naudojimąsi elektros tinklais moka pagal jų pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą.
Tai svarbūs pakeitimai atsinaujinančių energijos išteklių srityje. Jie svarbūs visai Lietuvos bendruomenei, tiek ir užtikrinant nacionalinį šalies saugumą. Kviečiu, kolegos, palaikyti šiuos įstatymo pakeitimus ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Romualdai.
Dabar dėl motyvų ar yra norinčių kalbėti? Mes pasiūlymus svarstysime balsavimo metu. Jis yra nuo 15 valandos.
Dar iki to laiko kviečiu tada E. Dobrowolską pateikti 2-15 klausimų paketą.
K. Adomaitis dėl vedimo tvarkos.
K. ADOMAITIS (LF). Aš buvau užsirašęs diskutuoti. Lyg ten turėtų būti sąraše atsiradęs. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Kviečiame… Taip, prašom į tribūną, diskutuoti. Jau būtume pražiopsoję jus.
K. ADOMAITIS (LF). Pasinaudosiu suteiktu žodžiu. Ačiū, kad leidote. Iš tiesų pritardamas visam paketui, kalbėsiu trumpai ir kalbėsiu apie tai, ko mes nesprendžiame šiuo paketu.
Komitete diskutuodami sutarėme, kad daug klausimų, daug sprendimų dėl to, kaip bus įkainojami gaminantys vartotojai, konkrečiai mes spręsime kada nors rudenį, nors aš manau, kad tai yra fundamentali dalis šio mūsų proveržio paketo. Mes labai daug kalbame apie subsidijas, palengvinimus, sprendimus, kaip greičiau įgyvendinti ir daugiau elektrinių Lietuvoje įdiegti, tačiau praleidžiame ir kažkaip ignoruojame fundamentalų klausimą, fundamentalią problemą, jos nepaliečiame iš esmės ir tos problemos labai trūksta.
Aš savo trumpoje kalboje minėsiu kol kas tik gaminančius vartotojus, tai yra saulės elektrinių būtent… Tuos žmones, kurie diegiasi ir statosi saulės elektrines. Mes šiandien jiems suteikiame didžiulę subsidiją, paslėptą subsidiją, kad jie gali patiekti į tinklą kažkokį kilovatų kiekį ir susigrąžinti jį irgi kilovatais skaičiuojant, neatsižvelgiant į realią tos elektros rinkos kainą. Gaminančius vartotojus, mes įstatyme įrašėme, kad subsidijuosime ir remsime iki 2 gigavatų, kol jų visa galia pasieks 2 gigavatus. Lietuva momentiškai naudoja galbūt 1,5 gigavato, tai yra bus momentų, kai iš saulės baterijų gaunama elektra Lietuvoje viršys viską apskritai, ką Lietuvoje mes galime suvartoti, vadinasi, tuo momentu elektros kaina bus minimali, nulinė, mes turėsime labai didelį perteklių keletą valandų per dieną. O tie patys gaminantys vartotojai patieks šitą elektrą, kurios vertė bus nulinė tuo momentu, ir susigrąžins didžiulę vertę jau vėliau, žiemą arba naktį, kai tos elektros niekas negamins. Čia yra toks fundamentalus… Jau šiandien buvo pateikta informacija iš nepriklausomų elektros tiekėjų, kad jie šiandien, tai yra per praėjusius metus, sugeneravo apie 70 eurų nuostolio kiekvienam gaminančiam vartotojui. Jeigu mes padauginame iš 20 tūkst., susidaro per 1 mln. eurų nuostolis elektros energijos tiekėjams, jie turėjo ją padengti dėl to, kad jie gavo labai pigią elektrą iš saulės baterijų, bet turėjo brangiai ją sugrąžinti vėliau, žiemą arba naktį, kai tie saulės gamintojai neturėjo tos elektros energijos. Vadinasi, tie 70 eurų kiekvienam gamintojui buvo išdalinti visiems tiems vartotojams, virš 1 mln. eurų dotacijų buvo padengta iš elektros kainos, kuri buvo pasiūlyta kitiems eiliniams žmonėms, eiliniams vartotojams.
Mes turime suprasti, kad jeigu mes šiandien turime instaliuotos galios 200 megavatų, jeigu su visa saulės energetikai skirta parama pasieksime 500 megavatų artimiausiu metu, kaip teigia ministerija ir ne kartą buvo girdėta, tai mes labai greitai generuosime didžiulius nuostolius elektros energijos tiekėjams, kurie yra atsakingi už balansavimą. Tuos nuostolius kaip paslėptą subsidiją mes dengsime iš visų kitų elektros energijos vartotojų ir tai labai iškraipys rinką, ir bus neteisinga tokių tų elektros vartotojų atžvilgiu. Čia mes kalbame apie diskusiją, kaip mes tą subsidiją išspręsime, kaip mes galime įvesti realią elektros kainą į gaminančių vartotojų situaciją. Aš suprantu ir girdžiu ministeriją, jinai siūlo atidėti šitą diskusiją rudeniui, tikrai sutinku, kad neverta forsuoti, ir todėl neteikiu jokių siūlymų dėl šio paketo. Grįžkime prie to rudenį, bet pripažinkime, kad tai yra problema ir kad mes su tokia paslėpta subsidija iš tiesų galime pridaryti daug žalos Lietuvos elektros energijos sistemai. Palaikau proveržio paketą ir tikiuosi, kad mes greitai jį įveiksime.
PIRMININKAS. Dėkoju.
14.54 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1791, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 10 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1792, Notariato įstatymo Nr. I-2882 20 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1793 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dabar labai trumpai gal pavyks pristatyti Advokatūros įstatymą ir lydimuosius. Dėl darbotvarkės pakeitimo darbotvarkės 2-15.1 klausimą dabar leidžiu pateikti. Prašom E. Dobrowolską, teisingumo ministrę.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui už galimybę pristatyti tris projektus. Vyriausybė teikia Advokatūros, Antstolių ir Notariato įstatymų pakeitimus. Jais siekiama suteikti galimybę teisinių laisvųjų profesijų atstovams, advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams ir asesoriams atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Pastebėtina, kad šiuo metu galiojančiais teisės aktais nurodytas profesines veiklas vykdantiems asmenims nustatytas draudimas dirbti kitą darbą, užsiimti kita veikla ir eiti kitas pareigas, ir gauti už tai atlygį, išskyrus minėtuose įstatymuose nustatytus baigtinius išimčių sąrašus.
Šis teisinio reguliavimo probleminis aspektas iškilo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybai atkreipus dėmesį, kad taikos metu kario savanorio tarnyba yra nesuderinama su advokatų profesine veikla. Atsižvelgiant į Rusijos agresiją, šiuo metu vykdomą Ukrainoje, turbūt akivaizdu, kad šitie projektai turėtų būti svarstomi skubos tvarka. Ir esu tikra, kad jie tikrai prisidės prie galimybės šias profesijas užimantiems teisininkams pasiruošti ginti mūsų kraštą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nematau. Ačiū, gerbiama ministre. Dėl motyvų lyg ir nebuvo norinčių kalbėti. Apsispręsime jau labai greitai.
14.56 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 77, 821 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-922(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-923(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1753(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1754(2) (svarstymas)
Gal dar, likus 5 minutėms iki intervalo, Mokslo ir studijų įstatymas, 2-6.1 klausimas. Svarstymo stadija. Visas paketas. Į tribūną kviečiu A. Žukauską pristatyti visas išvadas dėl šio paketo.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai ir narės. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-922. Dėl jo buvo kelios Vyriausybės išvados, joms komitetas pritarė tik iš dalies.
Vienas iš Vyriausybės siūlymų buvo susijęs su straipsniais, kurie dar nėra įsigalioję, ir dėl teisinių problemų juos teko pateikti atskiru įstatymo projektu, todėl mes pritarėme Vyriausybės siūlymui tik iš dalies. Kitas Vyriausybės siūlymas buvo susijęs su aukštojo mokslo socialinės dimensijos apibrėžimu ir dėl to apibrėžimo kilo daug ginčų su kalbininkais. Komiteto buvo pasiūlyta šiek tiek kitokia apibrėžimo redakcija, todėl pritarta Vyriausybės siūlymui tik iš dalies. Tai dėl Mokslo ir studijų įstatymo.
Tame pačiame pakete buvo dar ir Švietimo įstatymo 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat teko kai kuriuos Vyriausybės siūlymus iškelti į atskirą projektą, nes jie buvo susiję su tais straipsniais, kurie dar nėra įsigalioję. O kitas Vyriausybės siūlymas buvo šiek tiek patobulintas, pritarta iš dalies. Tai susiję iš esmės su tuo, kad baigę pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą galėtų patobulinti savo žinias ir pagerinti vertinimus savo lėšomis. Ir antras dalykas, kad tėvai galėtų gauti rekomendacijas, kaip tokiems vaikams padėti. Čia buvo pagrindiniai Mokslo ir studijų ir Švietimo įstatymai.
Taip pat komitetas svarstė tuos, kurie buvo perkelti į atskirus projektus, tai atitinkamai Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1753(2) ir projektas Nr. XIVP-1754. Ten komitetas visoms Teisės departamento išvadoms pritarė. Komitetas už išvadas dėl pagrindinio Mokslo ir studijų įstatymo balsavo: už – 12, prieš – 1, susilaikė 1, o už kitus tris visi balsavo už, tai yra buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvados pristatymą. Kviečiu M. Majauską pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl dviejų projektų, tai yra Mokslo ir studijų įstatymo ir Švietimo įstatymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektą. 10 komiteto narių balsavo už, 1 balsavo prieš, susilaikiusių nebuvo nė vieno. Taip pat kaip papildomo komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Balsavimo rezultatas buvo: už – 10, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Buvo priimtas sprendimas pasiūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas. Joms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: 10 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu E. Pupinį pristatyti dviejų projektų, kurie yra tame pačiame Mokslo ir studijų įstatymo ir Švietimo įstatymo pakete, išvadas. Prašom, gerbiamas Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė įstatymo projektą. Jis pritarė dauguma balsų ir bendru sutarimu. Taip pat buvo keletas pastabų iš Teisės departamento. Iš tikrųjų daugeliui pasiūlymų yra pritarta, bet buvo keletas pasiūlymų, kur buvo nepritarta. Buvo nepritarta ten, kur departamentui neaišku dėl tikslesnio reglamentavimo, tad įstatymo projektas buvo papildytas vienu straipsniu.
Taip pat buvo pakoreguota ir dėl kai kurių, tarkime, departamento nuogąstavimų, kad atsirado du įstatymai, kaip pirmininkas minėjo, pristatydamas aną, tad iš tikrųjų viskas susidėlioja. Mes nepritarėme tai Teisės departamento išvadai, nes viskas susidėlioja pagal datas. Mes neradome kito būdo, kaip padaryti įstatymą tokį teisingą, korektišką ir suprantamą. Kaip minėjau, komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia pristatėte abu projektus, taip?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, iš esmės dėl kito…
PIRMININKAS. Gerai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …įstatymo projekto pastabos identiškos, panašios, tik jų mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai ačiū. Dabar atėjo balsavimo intervalo laikas, tad galime pradėti. Šiame projektų pakete buvo siūlymų. Aš kviečiu dar kartelį Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką A. Žukauską į tribūną, jei reikės pakomentuoti siūlymus. Aš matau, kad yra Vyriausybės siūlymų. Aš prašau gerbiamos ministrės J. Šiugždinienės dėmesio, nes yra keletas Vyriausybės siūlymų dėl Mokslo ir studijų įstatymo. Darbotvarkės 2-6.1, 2-6.2 klausimai. Ir dėl visų tų siūlymų yra komiteto formuluotė pritarti iš dalies Vyriausybės siūlymams. Ar Vyriausybę, ministeriją tenkina toks pritarimas, koks yra komitete? Mes tada neturėtume balsuoti. Tenkina, supratau. Gal tada pakomentuokite papildomai, ar jau čia paaiškinote pristatydamas?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš jau komentavau, kad vienas iš tų siūlymų buvo susijęs su tomis įstatymo dalimis, kurios yra dar neįsigaliojusios, ir teko perkelti į kitą siūlymą, kurį pristatė gerbiamas E. Pupinis.
PIRMININKAS. Taip.
A. ŽUKAUSKAS (LF). O dar vienas siūlymas buvo, jam tik iš dalies pritarta, susijęs su aukštojo mokslo socialinės dimensijos apibrėžimu. Mes tiesiog bandėme laikytis Europos aukštojo mokslo erdvės formavimo dokumentų. Čia dėl Mokslo ir studijų įstatymo.
O Švietimo įstatymą?
PIRMININKAS. Švietimo įstatyme.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Švietimo įstatyme irgi viena problema buvo lygiai ta pati dėl dar neįsigaliojusių įstatymo straipsnių ar jų dalių, tai tą pristatė gerbiamas Edmundas. O kitas buvo, kur aš minėjau, leisti savo lėšomis pasigerinti rezultatus ir taip pat teikti tėvams rekomendacijas dėl tų rezultatų gerinimo.
PIRMININKAS. Gerai. Supratome. Dabar dėl Mokslo ir studijų įstatymo pasiūlymų, kuriems komitetams pritarė iš dalies, galime bendru sutarimu pritarti pagal komiteto redakciją? Ačiū, pritarta.
Supratau. Dėl motyvų dar E. Pupinis norėtų pasisakyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien ir Prezidentas užsiminė, kad aukštajame moksle turėtų atsirasti toks dalykas kaip tam tikra socialinė dimensija. Iš tikrųjų įstatymas yra, bet taip pat teko gintis dėl socialinės dimensijos apibrėžimo. Pats mechanizmas turbūt ateityje atsiras, nes šiuo metu vis tiek atsiranda pagrindinis kriterijus – mokymosi rezultatai, ir iš tikrųjų gal taip ir turės būti.
Ir dar keli kriterijai atsiranda. Kaip asmuo dalyvavo, rengėsi studijoms, ar buvo aktyvus, visuomeniškas, ar krašto apsaugos tarnyboje dalyvavo. Suformuojama dar viena eilė, čia atskiriama 10 % stojančiųjų, taip galimybė gal šiek tiek lengviau patekti su papildomais bonuso balais į aukštąsias mokyklas.
Tačiau aš manau, kad vis dėlto turėsime ieškoti ir kitų vertinimo kriterijų. Asmenis, galbūt ir nepasiekusius tokių gerų rezultatų, gyvenančius tolesniuose rajonuose, negaunančius tam tikros kokybės bendrojo ugdymo, galbūt kaip nors bandyti įtraukti į aukštąjį mokslą, ypač tuos, kurie užsiima aktyvia visuomenine veikla arba apskritai ugdo tam tikrus savo darbinius įgūdžius, pilietiškumo įgūdžius. Turėtų būti sudarytos sąlygos, ypač tiems, kurie galbūt neturi galimybės pasiekti rezultatą, bet jų atsilikimas nuo geriausių yra labai labai mažas. Ieškome tų būdų. Manau, tą sistemą paleidžiame, o po to pradėsime tobulinti dar labiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti dėl šio įstatymo, ar pritarti po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Ir dėl 2-6.2 klausimo, tai yra dėl Švietimo įstatymo, buvo pasiūlymų. Jie taip pat buvo analogiški. Yra keletas Vyriausybės pasiūlymų, visiems jiems komitetas taip pat pritarė iš dalies. Motyvus mes girdėjome iš tribūnos. Aš suprantu, kad Vyriausybė analogiškai neprašo balsuoti. Ar mes galime bendru sutarimu tiems siūlymams pritarti. Galime. Ačiū, pritarta.
Dabar dėl šio įstatymo motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime gal bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Supratau. Gerai, norima balsuoti. Darbotvarkės 2-6.2 klausimas, Švietimo įstatymas. Balsuokime dėl pritarimo po svarstymo. Registracija buvo posėdžio pradžioje, bet tuo dar paliudysime, kad tikrai balsuojame dėl Švietimo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-923(2), ar pritarti po svarstymo.
Balsavo 65 Seimo nariai, visi balsavo už.
Taip pat apsvarstėme, čia kartu buvo 2-6.3 ir 2-6.4 klausimai, tai yra taip pat Mokslo ir studijų įstatymo ir Švietimo įstatymo projektai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo. Kviečiu apsispręsti dėl jų kartu, ar pritarti po svarstymo. Balsuojame. Tai yra darbotvarkės 2-6.3 ir 2-6.4 klausimai – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1753(2) ir Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1754(2).
Balsavo 66: už – 66, prieš ir susilaikiusių nėra.
Gerbiami kolegos, dabar mes balsuokime dėl kitų klausimų, dėl jų rytiniame posėdyje dar nespėjome apsispręsti.
15.09 val.
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1513(2), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1514(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.1 ir 1-5.2 klausimai – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir susijęs Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 67: už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
15.09 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1621(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės skolos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsuokime, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 67: visi – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarta.
15.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1260(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo projektas. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 66: už – 66, prieš, susilaikiusių nebuvo. Pritarta po svarstymo.
15.11 val.
Kelių transporto kodekso 1, 7, 8, 81, 82, 83, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 17, 23, 24, 26, 30, 32, 38, 41 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 84, 85, 86, 91, 101, 391 ir 392 straipsniais ir 39 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1593(2)ES, Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1594(2) (svarstymo tęsinys)
Kelių transporto kodekso kai kurių straipsnių ir skirsnio pavadinimo pakeitimo projektas bei susijęs Transporto veiklos pagrindų įstatymas. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo. Darbotvarkės 2-3.1 ir 2-3.2 klausimai.
Balsavo 67: už – 67, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Jums leidus, dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir kitų paketo šiek tiek vėliau tada apsispręsime, nes ten yra daug pasiūlymų.
15.12 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1791, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 10 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1792, Notariato įstatymo Nr. I-2882 20 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1793 (pateikimo tęsinys)
Dabar be pasiūlymų pateikimo stadijoje buvo 2-15 klausimų paketas – 2-15.1, 2-15.2, 2-15.3 klausimai. Tai yra Advokatūros įstatymo, Antstolių įstatymo ir Notariato įstatymo pakeitimai. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo šiems projektams po pateikimo.
Balsavo 67: už – 66, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – birželio 28 diena. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.13 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1765 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas. Dėl jo nebuvo balsuota. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XIVP-1765. Kviečiu apsispręsti, jūsų nuomonės po pateikimo.
Balsavo 67: už – 63, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas… Atsiprašau, Audito komitetas ir Užsienio reikalų komitetas parašyti. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime tam pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
15.14 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-639(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1711(2) (svarstymo tęsinys)
Rezervinių klausimų blokas. Rezervinis 1.1 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projekto Nr. XIVP-639 svarstymas. Ir lydimasis – Miškų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti. Apsispręskime po svarstymo.
Balsavo 64: už – 61, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
Dėl vedimo tvarkos A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš, tikiuosi, trumpai. Noriu pasveikinti jus su gimtadieniu. Labai ačiū. (Juokas salėje) (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū, malonios… Tikrai malonu. Aišku, iš opozicijos nario būtų dar maloniau šis sveikinimas, bet ką jau padarysi.
15.16 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1805, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1806 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės rezerviniai 2.1, 2.2 klausimai. Tai yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 66: už – 64, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti turbūt rudens sesijoje šį įstatymų projektų paketą.
Dėl vedimo tvarkos V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ir papildomas – Kaimo reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Papildomas dėl abiejų projektų siūlomas? Taip. Ar galime pritarti tokiam bendram sąrašui? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1809 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Liko priėmimas. Kviečiu apsispręsti dėl rezervinio 4 klausimo, tai yra projekto Nr. XIVP-1809.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67: už – 66, prieš – 1, susilaikė 0. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1811 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas. Priėmimas. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66: už – visi 66, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1810 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo projektas. Priėmimas. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67: už – visi 67. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1812(2) (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Priėmimas. Kviečiu apsispręsti dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – visi 66. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Seimo savaitės (2022-06-20–2022-06-23) – 2022 m. birželio 21 d. (antradienio) ir 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Rezervinis 8 klausimas – savaitės, prasidedančios birželio 20 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Gal galime bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Darbotvarkei pritarta.
15.21 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 ir 203 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1571(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar dar 2-4.1 klausimas (balsavimo intervalas) – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir susiję projektai. Kviečiu A. Gedvilienę į tribūną padėti mums įveikti pasiūlymus.
Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo yra pirmasis siūlymas, jį pateikė Seimo nariai D. Kreivys, A. Gedvilienė, J. Urbanavičius, K. Starkevičius. Kviečiu gerbiamą D. Kreivį trumpai pristatyti pasiūlymo esmę.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pasiūlymo esmė yra ta. Siekiant suderinti įvairių atsinaujinančių gamybos išteklių prijungimą, kad nedominuotų (mes jau dabar matome, kad saulė labai stipriai veržiasi į priekį, ir norime, kad tas balansas būtų sėkmingai išlaikytas), yra teikiamas pasiūlymas apriboti iki 2 gigavatų, tai pakankamai didelė galia, saulės elektrinių plėtrą iki papildomo perskaičiavimo. Kai pasieksime tas lubas, perskaičiuosime.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad energetinės bendrijos, taip pat ir gaminantys vartotojai, verslo gamybos vartotojai į tą kvotą nepatenka. Jie turi papildomai dar 2 gigavatų kvotą. Iš viso turėsime 4 gigavatus, galėsime įrengti saulės, tai yra milžiniškas kiekis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė iš dalies. Prašom pakomentuoti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė iš dalies ir Seimo narių pasiūlymą papildė viena formuluote. Ji yra tokia. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengimo galia yra lygi 2 gigavatams, nedelsiant apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Nuo to atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinklų operatorius neišduoda gamintojams išankstinio prisijungimo prie tinklų sąlygų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar tenkina tokia komiteto formuluotė? Balsuoti neprašote. Suprantu, mes galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Reikės balsuoti dėl šio ar galime pritarti komiteto redakcijai? Gerai. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar pritariate komiteto redakcijai dėl 6 straipsnio. (Balsai salėje) Yra prašyta balsuoti.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių L. Savicko, T. Tomilino, J. Pinskaus. Jų šioje salėje, deja, nematau. Tai prašysiu komiteto pirmininkės pakomentuoti, kodėl nepritaria šiam siūlymui.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Seimo nariai iš esmės siūlė įmokų administravimą perduoti savivaldybių administracijoms. Po didelių diskusijų komitete buvo nuspręsta tam siūlymui nepritarti dėl tokių argumentų. Siūlomo reguliavimo tikslas įtvirtinti vieną subjektą, kuris būtų atsakingas už centralizuotą gamybos įmokos lėšų skirstymą ir jų paskirstymą bendruomeninių organizacijų projektams. Taip būtų užtikrinamas didesnis lėšų panaudojimo ir paskirstymo skaidrumas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl šio pasiūlymo motyvai. K. Adomaitis – už.
K. ADOMAITIS (LF). Aš, tiesą sakant, už komiteto nuomonę. Aš norėjau pasisakyti prieš turbūt. Prieš siūlymą, už komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Supratau.
K. ADOMAITIS (LF). Palaikydamas, ką mes komitete galiausiai gan ženklia dauguma nusprendėme, kad vis dėlto tas centralizuotas skirstymas leistų išvengti daugelio tokių subjektyvių sprendimų, aš tiesiog… Kadangi dar bus ir priėmimo stadija, siūlyčiau apsvarstyti tokį kaip ir kompromisinį variantą, nes tikrai labai daug aistrų sukėlė ta diskusija, kad vis dėlto viena paramos dalis eitų vietos bendruomenėms, bet jeigu lieka pinigų, tai tuomet likę pinigai galėtų eiti kitoms tos savivaldybės bendruomenėms, aišku, iš to paties centralizuoto administratoriaus. Dabar yra suformuluota tik labai abstrakčiai, kad tie likę pinigai bus naudojami pagal Vyriausybės tvarką. Mes galėtume patikslinti, kad tie likę pinigai naudojami pirmiausia tos savivaldybės toliau esančioms bendruomenėms. Tai būtų didelė motyvacija savivaldybei vis dėlto pritraukti vėjo energetiką į savo teritoriją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi iniciatorių salėje nėra, tai mes jų paklausti negalime, ar jie prašo balsuoti, ar neprašo, tai mes balsuosime dėl šio pasiūlymo. Kas pritaria L. Savicko, T. Tomilino, J. Pinskaus siūlymui, o jam komitetas nepritaria, balsuoja už, kas balsuoja kitaip, turi kitą nuomonę.
Balsavo 64: už nebuvo, prieš – 38, susilaikė 26, nepritarta siūlymui.
Taip pat dėl to paties straipsnio buvo Seimo narės L. Nagienės siūlymas. Jos taip pat nėra. Prašau komiteto pirmininkę pakomentuoti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, L. Nagienė siūlo, kad savivaldybės administratorius galėtų sudaryti komisijas, kurios galėtų paskirstyti, kam priklauso, kas galėtų būti, kokios bendruomenės galėtų būti finansuojamos pagal įstatyme numatytus projektus. Komitetas tam nepritarė. Projekto atrankos funkcijas siūloma perduoti įmokos administratoriui. Manytina, kad įmokos administratorius galės užtikrinti projektų atrankos objektyvumą, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Vyriausybės nutarimu nustatytais kriterijais ir tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų kalbančių nėra. Analogiška situacija. Kas pritaria L. Nagienės siūlymui, o jam komitetas nepritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 63: už nebuvo, prieš – 23, susilaikė 40. Nepritarta siūlymui.
Dėl 9 straipsnio buvo Seimo nario L. Savicko siūlymai, iš jų komitetas pirmajam pritarė iš dalies. Prašom. Ar galėtumėte šiek tiek pakomentuoti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). L. Savickas siūlo, kad gaminantis vartotojas, nutraukęs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirinkęs naują elektros energijos tiekėją, turėtų teisę visą sukauptą į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį perkelti naujam elektros energijos tiekėjui arba už šį kiekį gauti kompensaciją. Komitetas tam pritarė iš dalies. Siūlymas, viena vertus, yra perteklinis, nes 17 dalies reglamentavimas jau yra įsigaliojęs nuo 2019 metų. Tačiau siekiant aiškumo siūloma patikslinti įstatymo formuluotę ir įterpti tokį aiškinamąjį sakinį: „Gaminančiam vartotojui, nepasibaigus kaupimo laikotarpiui keičiant elektros energijos tiekėją arba pasirenkant naują, sukaupto, bet nesuvartoto elektros energijos kiekio perkėlimas ir atsiskaitymas už jį atliekamas energetikos ministro nustatyta tvarka.“
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai komiteto redakcijai, kokią išdėstė gerbiama komiteto pirmininkė? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taip pat dėl šio straipsnio yra kitas L. Savicko siūlymas, jam komitetas nepritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Seimo narys siūlo įtvirtinti kitokius gaminančių vartotojų tarifo nustatymo principus. Komitetas tam nepritarė, nurodė, kad direktyva numato, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra tiekiama tinklui. Taip pat komitete buvo diskutuojama apie tai, kad mokestis būtų perkeltas kitiems vartotojams.
PIRMININKAS. Dabar vėl apsispręsime balsuodami. Kas pritaria L. Savicko siūlymui, kuriam komitetas nepritarė, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 62: už – 1, prieš – 30, susilaikė 31. Siūlymui nepritarta.
Taip pat yra Seimo narių L. Savicko, A. Stončaičio, D. Griškevičiaus, L. Nagienės ir A. Bagdono pasiūlymas. A. Bagdonas pristatys? Nepristatys A. Bagdonas šio siūlymo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš atkreipsiu dėmesį, kad svarstymo komitete metu buvo nepritarta, bet L. Savickas sutiko atsiimti šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Supratau, bet tas siūlymas nėra atsiimtas. (Balsai salėje) Dabar čia yra siūlymas, kad ne daugiau nei 80 % jo dydžio yra atskaitoma pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą. Komitetas tam nepritarė, teisingai?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tai vėlgi apsisprendžiame balsuodami, nes suprantu, kad nėra tų tikrųjų teikėjų. Kas pritaria šitam pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 62: už – 3, prieš – 30, susilaikė 29. Nepritarta.
Taip pat yra kitas siūlymas dėl to paties straipsnio. Irgi tie patys autoriai, įskaitant A. Bagdoną. Ar Andrius vis dar nepristatys šio siūlymo? Gerai.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Seimo nariai teikė siūlymą dėl gaminančių vartotojų naudojimosi tinklais paslaugos kainos. Komitetas tam nepritarė ir Aplinkos apsaugos komitete svarstant šį klausimą L. Savickas atsiėmė siūlymą.
PIRMININKAS. Kaip jūs manote, pirmininke, čia susijęs klausimas ar dėl jo atskirai?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, čia kitas.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai, analogiškai. Kas pritaria šių Seimo narių siūlymui, kuriam komitetas nepritarė, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dar vyksta balsavimas, kviečiu išlaikyti dėmesį dėl svarbių projektų.
Balsavo 62: už – 3, prieš – 27, susilaikė 32. Nepritarta.
Taip pat yra L. Savicko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, L. Savickas siūlo, kad buitiniai gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas galėtų atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais arba už atgautą elektros energijos kiekį atsiskaitytų gaminančio vartotojo sukauptu į elektros tinklus patiektu elektros energijos kiekiu taikant VERTʼo nustatytą procentą, bet ne didesnį kaip 20 %. Buitiniai gaminantys vartotojai gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių arba per 1 mėnesį po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato naują naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.
Pritarta iš dalies pirmajam pasiūlymui, susijusiam su kainodara, tai susiję su 20 % kainos sumažinimu, komitetas nepritaria, o antrai daliai buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Ačiū, pritarta.
9 straipsnis. Taip pat yra L. Savicko pasiūlymų. Prašom. Dėl gaminančių vartotojų taip pat yra… (Balsai salėje)
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kad 9 straipsnį perėjome. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tuoj, atsiprašau. Dėl 9 straipsnio mes jau išsiaiškinome. Tada yra dar pasiūlymas dėl 16 straipsnio, taip pat D. Kreivio, A. Gedvilienės, J. Urbanavičiaus, K. Starkevičiaus, komitetas pritarė iš dalies. Ar D. Kreivys pakomentuos, ar jūs, Aiste?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dainius.
PIRMININKAS. Dėl 16 straipsnio taip pat yra analogiškų Seimo narių pasiūlymas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, siūloma leisti statyti vėjo jėgaines tik neurbanizuotose žemės ūkio paskirties sklypų teritorijose. Taip pat ir hibridines elektrines, kurios susideda iš saulės ir vėjo, statyti tiktai neurbanizuotose teritorijose.
PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Argumentai yra šie: siekiant užtikrinti galimybę statyti saulės ir vėjo, biodujų ir hibridines elektrines žemės ūkio paskirties žemėje ir numatyti visas išimtis, susijusias su teritorijų planavimu, dėl saulės ir vėjo elektrinių, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalį, papildyti 4 ir 5 dalimis ir patikslinti Teritorijų planavimo įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar prašote balsuoti rengėjų vardu dėl šio įstatymo, gerbiamas Dainiau?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, neprašome.
PIRMININKAS. Turbūt ne. Sutinkate su komiteto nuomone? Mes irgi. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime, ačiū.
Toliau Kaimo reikalų komitetas taip pat turėjo pasiūlymą. Ar gerbiamas V. Pranckietis jį pristatys? Tai yra 19… Atsiprašau, turbūt vis dar 16 straipsnis. Taip, 16-as. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pasiūlymo esmė yra tokia, kad nebūtų plėtojamos elektrinės žemėse, kurios yra aukštesnio nei 32 balo. Bet šiam pasiūlymui pagrindinis komitetas nepritarė ir mes jį galime atsiimti, nes jau įregistravome, kaip minėjau anksčiau, kitą pasiūlymą tiktai saulės elektrinėms įkelti tą ribojimą, nes jos užima didelius plotus, nevaržant kitų generacijos formų. Ačiū.
PIRMININKAS. Suprantu, jūs atsiimate šitą pasiūlymą?
V. PRANCKIETIS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir neprašote balsuoti. Ačiū.
Taip pat yra Seimo narės L. Nagienės pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, Seimo narė L. Nagienė teikė pasiūlymą, susijusį su atstumais nuo vėjo jėgainės. Ji siūlo, kad būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės aukštis atstumas metrais, padaugintas iš 4, bet ne mažesnis kaip 1 tūkst. metrų iki miestų ir (ar) miestelių, gyvenamųjų vietovių ir ne mažesnis kaip 500 metrų iki pavienio gyvenamojo namo. Komitetas tokiam siūlymui nepritarė.
Yra įregistruotas siūlymas, kad būtų skaičiuojamas keturiskart bokšto stulpų atstumas nuo vėjo jėgainės tuo atveju, kai numatoma statyti vėjo elektrinę, o žemės sklypo, patenkančio į norminį atstumą, savininkas yra pradėjęs procedūrą, siekia statyti naują gyvenamosios ar panašios paskirties pastatą teritorijoje. Asmuo, suinteresuotas dėl elektros energijos gavybos vėjo elektrinėje, turi užtikrinti, kad sklype, kur numatyta nauja statyba, būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Nepavykus to atlikti, būtų sudaromas atskiras susitarimas tarp šio asmens ir vėjo elektrinės vystytojo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų nėra. Apsispręskime ir balsuokime. Kas pritaria kolegės siūlymui, jam komitetas nepritarė, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 64: už – 2, prieš – 23, susilaikė 39. Nepritarta.
Ir paskutinis siūlymas dėl šio įstatymo taip pat L. Nagienės, jam komitetas pritarė iš dalies.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip. L. Nagienė siūlo, kad vystytojas privalėtų informuoti suinteresuotus asmenis registruotu laišku, įteiktų registruotą laišką kiekvienam gyventojui atitinkamoje zonoje. Turi būti laukiama atsakymo 20 darbo dienų. Taip pat jinai siūlo įtvirtinti, kad prieštaravimai pateikiami ir nagrinėjami Vyriausybės nustatyta tvarka. Komitetas tam pritarė iš dalies, taigi pritarė registruotam laiškui ir 20 darbo dienų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl viso įstatymo, ar pritariame po svarstymo, būtent šio įstatymo, nėra norinčių kalbėti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Po svarstymo. Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 64: už – 64, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarta.
15.43 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1570(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar pasiūlymai dėl Elektros energetikos įstatymo. Čia yra Ekonomikos komiteto siūlymai. Prašom. Pritarė iš dalies.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip. Ekonomikos komitetas pasiūlė įrašyti naują sąvoką „elektros energijos gamybos įrenginys“, pasiūlė sąvokos formuluotę, tačiau po derinimo su VERTʼu ir VLKK (Valstybine lietuvių kalbos komisija) sąvoka šiek tiek pakeista. Todėl yra pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komitetas, matau, balsuoti neprašo. Galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto formuluotei? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taip pat yra pasiūlymas dėl įrengtosios galios.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas analogiškai pasiūlė įrengtosios galios apibrėžimą. Vėl po VERTʼo ir VLKK pastabų jisai šiek tiek pakito. Todėl yra siūloma pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai redakcijai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taip pat yra Seimo nario L. Savicko siūlymas dėl 4 straipsnio.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai susiję su leidimais plėtoti elektros energijos pajėgumus, didesnius nei 5 megavatų leistinos galios saulės šviesos elektros energijos įrenginiams, ir su laikotarpiu. Komitetas pritarė tam iš dalies, atsižvelgdamas į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 megavatų, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų. Siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gavybos pajėgumus statant ir įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 megavatų leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai.
PIRMININKAS. Dėkoju, komitetas tam pritarė iš dalies. Ar galime mes pritarti bendru sutarimu komiteto redakcijai? Ačiū, pritarta. Taip pat yra dar vienas siūlymas dėl šio straipsnio.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip. Plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 megavatų saulės šviesos leistinos galios. Komitetas vėlgi pritarė iš dalies ir motyvai yra iš principo tie patys, kaip ir dėl prieš tai buvusio siūlymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu tokiai komiteto redakcijai.
Toliau dėl 8 straipsnio yra Seimo narių D. Kreivio, A. Gedvilienės, J. Urbanavičiaus, K. Starkevičiaus pasiūlymas. Prašom, ministre, pristatyti.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šiais pakeitimais yra patikslinamos pralaidumo rezervavimo procedūros, taip pat yra padidinamas prievolių užtikrinimo įmokos dydis. Ji daugeliu atvejų didėja nuo 15 iki 50 eurų. Taip pat yra patikslinami kiti dalykai, pavyzdžiui, jeigu gamintojas nutraukia protokolą, kaip apskaičiuojama ta grąžinama dalis. Tokie dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė iš dalies.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė iš dalies, nes buvo pritarta visiems siūlymams ir papildyta 213 straipsnio 4 dalimi: jeigu gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, operatorius pasinaudoja gamintojo pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri yra lygi sumai, apskaičiuotai 0,041 euro už kilovatvalandę dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą arba atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išreikštus dienomis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip suprantu, balsuoti nepageidauja dėl šio pasiūlymo. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto redakcijai? Galime. Ačiū, pritarta.
Taip pat yra J. Pinskaus pasiūlymas. Jo salėje nėra.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). J. Pinskus siūlo energetikos ministro nustatyta tvarka suteikti prioritetą prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius. Tam buvo pritarta iš dalies. Siūloma iš dalies atsižvelgti ir į pasiūlymą prioriteto tvarka suteikti tinklo pralaidumą bendrijoms, tačiau tokį prioritetą siūloma nustatyti bendrijoms, kurioms skirta spręsti energetinį skurdą patiriančių asmenų problemas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Ačiū, pritarta.
Taip pat dėl to paties straipsnio dar yra D. Kreivio, A. Gedvilienės, J. Urbanavičiaus ir K. Starkevičiaus pasiūlymas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Šiais siūlomais pakeitimais patikslinti prijungimo sąlygų, ketinimų protokolo gavimo ir jo įvykdymo reikalavimai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom, komitetas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Įstatymo projekto 9 straipsnis keičiamas Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio nuostata, siekiant nustatyti elektros energetikos gamybos modulio didžiausio pajėgumo naudojimą, taip pat aiškiau nustatyti ketinimų protokolo turinį, taip pat informacijos pateikimą apie susijusius asmenis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai komiteto redakcijai? Galime. Ačiū.
Tada dėl 12 straipsnio taip pat yra jau mums pažįstamos kompanijos: gerbiamo D. Kreivio, A. Gedvilienės, J. Urbanavičiaus ir K. Starkevičius, siūlymas. Dėl 12 straipsnio. Gal komiteto pirmininkė trumpai pristatytų iš karto? Ai, taip, prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Šiais pakeitimais nustatomas pralaidumo rezervavimas, prioritetai ir tuo užtikrinamas aiškus viso tinklo rezervavimo skaidrumas. Šie prioritetai automatiškai vėliau atsispindės ir VERTʼo nustatomose prijungimo taisyklėse.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Po ilgų diskusijų šiek tiek patikslinome formuluotę. Siūlome Atsinaujinančių išteklių ir energetikos įstatyme aiškiai įpareigojant operatorius užtikrinti vėjo elektrinių Baltijos jūroje prijungimą prie sausumos tinklų. Taip pat numatytų prioritetų, kuriais remdamasis tinklų operatorius rezervuoja tinklų galią ir pralaidumus, nėra numatytų hibridinių elektrinių… Kadangi efektyvaus tinklo panaudojimo prasme hibridinės elektrinės yra naudingesnės nei plėtojant atskirai saulės ir vėjo elektrines, siūloma suteikti prioritetą hibridinėms elektrinėms.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kas siūloma, kad visos elektros energijos gamybos technologijos yra numatytos prioritetizavimo tvarka eilėje, numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama sprendimą dėl tinklo galios ir pralaidumo aukcionavimo, turi priimti sprendimą dėl elektros energijos gavybos technologijų, kurios bus taikomos aukciono tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai komiteto redakcijai? Galime. Aš, gerbiami kolegos, tik informuoju, kad nors mes kaip ir išėjome iš balsavimo intervalo, bet kol nebaigėme šio paketo, siūlau, kad tas balsavimo intervalas būtų tęsiamas, nes kitaip mes neapsvarstysime šio sudėtingo klausimo.
Toliau yra pasiūlymas dėl 13 straipsnio. Irgi D. Kreivio, A. Gedvilienės, J. Urbanavičiaus, K. Starkevičiaus pasiūlymas išdėstyti 13 straipsnį naujai.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Prieš tai turėjome perdavimo taisyklių rezervavimo visos tvarkos pakeitimus, dabar turime skirstomųjų tinklų pralaidumo rezervavimo prioritetus, kaip jie sudėliojami, kokia tvarka. Vėl turime energetines bendrijas, gaminančius vartotojus, kaupiklius, tuomet turime hibridus ir taip toliau.
PIRMININKAS. Prašom, komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies, kaip ir dėl perdavimo tinklų. Taigi argumentai.
Kadangi hibridinės elektrinės efektyviau išnaudoja tinklą, siūloma suteikti prioritetą hibridinėms elektrinėms, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ar piliečių energetikos bendrijoms. Atsižvelgiant į jų teikiamą visuomeninę naudą, rezervuojant tinklų galią turėtų būti išskirtas prioritetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai komiteto redakcijai? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio taip pat yra pasiūlymas. Atsiprašau, dėl 16 straipsnio taip pat D. Kreivio, A. Gedvilienės, J. Urbanavičiaus ir K. Starkevičiaus pasiūlymas: „Tinklo operatorius privalo ne vėliau kaip per 22 mėnesius“.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikslinamos ketinimų protokolų nuostatos. Tai yra priemonė, atgrasanti manipuliuoti rezervavimu, rezervavus tinklą, bandant jį parduoti ir taip toliau. Siūlau pritarti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas patikslino nuostatas dėl ketinimų protokolų ir energijos kaupimo įrenginių prijungimo sąlygos. Taip pat energijos kaupimo įrenginius planuojantiems įrengti asmenims, kaip ir energijos gamintojams, nustatyti atgrasančias priemones manipuliuoti elektros tinklų pralaidumo rezervavimu. Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu tokiai komiteto formuluotei pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dar du pasiūlymai. Ekonomikos komiteto – papildyti projekto 25 straipsnį 5 dalimi dėl leidimų išdavimo. Gal, gerbiama Aiste Gedviliene, jūs pakomentuokite.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Iki šio įstatymo įsigaliojimo pakeitimo prašymai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo, taip pat Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką. Iš principo komitetas su tuo sutinka, tik sutvarko pagal Seimo narių pasiūlymus naują redakciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat D. Kreivio, A. Gedvilienės, J. Urbanavičiaus, K. Starkevičiaus pasiūlymas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis pasiūlymas keičia įsigaliojimo nuostatas, jei ketinimų protokolai sudaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas atsižvelgė į abu, kaip suprantu, ir pateikė savo redakciją.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pritarė iš dalies ir patikslino, kad būtų atlieptas iš principo Ekonomikos komiteto nuogąstavimas dėl įstatymo galiojimo jau pradėjusiems sudaryti protokolus gamintojams.
PIRMININKAS. Taip. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu, tai visai redakcijai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kviečiu apsispręsti dėl viso įstatymo, dėl pritarimo po svarstymo dabar balsuojant dėl Elektros energetikos įstatymo. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 60: už – 60, prieš, susilaikiusių nėra.
Dėl vedimo tvarkos J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlyčiau pirmininkui pratęsti balsavimo intervalą iki tol, kol apsvarstysime visus likusius projektus, kad čia susirinkę žinotų, kad tiesiog kito intervalo nebus, ir visavertiškai toliau galėtų balsuoti po kiekvieno projekto.
PIRMININKAS. Gerbiamas Jurgi, iš tikrųjų liko dar šios darbotvarkės keletas klausimų, bet dėl intervalo, jeigu galite dar keletą minučių pabūti, mes pabaigsime šį paketą, nes daugiau ten pasiūlymų lyg ir nebėra. (Balsai salėje) Aš tuoj paprašysiu jus, Jurgi, mane pakeisti ir jūs galėsite pasiūlyti.
15.57 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1572(2) (svarstymo tęsinys)
Tik mes nubalsuokime dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, dėl pritarimo po svarstymo. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už.
Balsavo 61: už – 61, prieš ir susilaikiusių nėra.
15.58 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo statymo projektas Nr. XIVP-1573(2) (svarstymo tęsinys)
Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo taip pat dabar prašau apsispręsti. Darbotvarkės 2-4.4 klausimas. Pritarimas po svarstymo. Tada duosiu žodį visiems replikuoti.
Balsavo 58: už – 58, prieš ir susilaikiusių nėra.
15.59 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1574(2) (svarstymo tęsinys)
Ir paskutinis – dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Ten buvo L. Nagienės siūlymas. Prašau, gerbiama pirmininke, pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). L. Nagienė iš principo siūlo atsisakyti to, kas dabar buvo pasiūlyta. Ji siūlo, kad nebūtų galima įrengti saulės jėgainių ant kultūros paveldo saugomų statinių stogų, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, bet komitetas tam nepritaria, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, įrengiant saulės elektrines reikalingas statybos leidimas. Jo išdavimo procedūros yra reglamentuotos Statybos įstatymu, o statybas leidžiančio dokumento išdavimo procese dalyvauja tiek saugomų teritorijų tarnybos atstovai, tiek Kultūros paveldo departamentas, todėl būtų vertinamas kiekvienas atvejis individualiai ir sprendžiamas saulės elektrinės įrengimas ant kultūros paveldo objekto ar pastatų, esančių gamtiniuose kompleksuose, parkuose, ir kitur.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvų nėra dėl šio pasiūlymo. Apsispręskime balsuodami. Kas pritaria L.Nagienės siūlymui, o jam komitetas nepritarė, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Tai bus paskutinis pasiūlymas dėl viso šio didelio paketo. Balsuojame dėl L. Nagienės siūlymo.
Balsavo 58: už – 5, prieš – 23, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl viso Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto, 2-4.5 klausimas, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Apsispręskime po svarstymo. Kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo, tas už, kas turi kitą nuomonę, tas prieš.
Balsavo 60: už – 60, prieš nebuvo, susilaikiusių irgi nėra. Pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, mes baigėme šitą balsavimo intervalą. Ačiū visiems už kantrybę dėl sudėtingų klausimų. Toliau svarstysime darbotvarkės 2-7 klausimą.
Dar J. Razma dėl vedimo tvarkos norėtų pasisakyti, nors aš jį kviesčiau jau pirmininkauti posėdžiui.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiaip, kadangi tas pirmininkavimas yra labai didelė vertybė (kaip žinote, opozicijos atstovai iškilus grėsmei, kad porą savaičių gali nepirmininkauti, išėjo protestuoti), aš gimtadienio proga galėčiau padovanoti tą pirmininkavimą Vytautui.
PIRMININKAS. Jeigu dovana būtų jūsų pirmininkavimas, tai dovaną priimu, bet kitu atveju reikėtų geresnės paieškoti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi nebežinome dabar, kuris tiksliai pirmininkaujame, grafikas galioja, gal vertėtų šūktelti, ar neatbėgs čia pagal tą ankstesnį grafiką, nežinau, kas, ar J. Jarutis, ar J. Sabatauskas? Tik tokiu atveju aš išdrįsčiau ateiti.
16.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. XIV-428 „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1713(2), Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Felicijos Bortkevičienės metais“ projektas Nr. XIVP-255, Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Tremtinių ir politinių kalinių metais“ projektas Nr. XIVP-369, Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Aukštaitijos metais“ projektas Nr. XIVP-688(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai. Kviečiu gerbiamus opozicijos narius, jeigu mus girdi, ateiti. Dabar būtų auksinė proga. Kol tos auksinės progos nėra, pradedame darbotvarkės 2-7 klausimą – Seimo nutarimas dėl Klaipėdos krašto paskelbimo… Klaipėdos krašto metais. Kviečiu pranešėją A. Žukauską į tribūną pristatyti svarstymo rezultatus. Jeigu tikrai opozicija neateis, perduodu pirmininkavimą J. Razmai. Ačiū už gimtadienio dovaną.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. XIV-428 „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ pakeitimo“ projektą. Šiame projekte mes nepritarėme siūlymui prie Vilniaus metų, kurie buvo vadinami Lietuvos sostinės Vilniaus metais, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teiktam siūlymui, pridėti „ir Gedimino laiškų“. Atsižvelgę į istorinį kontekstą, vis dėlto mes nepritarėme, kad būtų kartu ir Gedimino laiškai pridėti. Šiam siūlymui pritarta bendru sutarimu. O dar buvo trys.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Galbūt jūs tas išvadas dėl visų?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip. Tai dabar taip pat buvo svarstytos išvados dėl Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Felicijos Bortkevičienės metais“. Atsižvelgdamas į rezoliuciją, kurią mes priėmėme prieš tai, kad tik trejus darysime metus, o kitas datas tiesiog paminėsime, komitetas bendru sutarimu pritarė siūlymui atmesti, pritarė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos siūlymui atmesti šitą siūlymą dėl F. Bortkevičienės.
Analogiškai komitetas bendru sutarimu pritarė, kad būtų atmestas siūlymas dėl 2023 metų paskelbimo Tremtinių ir politinių kalinių metais, vadovaudamasis tuo, kad buvo priimta atitinkama Seimo rezoliucija. Tačiau trečiu atveju, svarstydamas nutarimo projektą „Dėl 2023 metų paskelbimo Aukštaitijos metais“, komitetas nepritarė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos siūlymui nepritarti šių metų minėjimui ir dėl Aukštaitijos metų buvo apsispręsta juos palikti.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs pateikėte komiteto…
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia kažkas dokumentuose pripainiota, beje. Reikia popierius sutvarkyti, bet iš tikrųjų komitete buvo balsavimas ir buvo nepritarta komisijos siūlymui atmesti šitų metų minėjimą, nes aukštaičiai sukilo ir pareikalavo juos paminėti, tai yra Aukštaitijos 770-ąsias metines, nors aš siūlau palaukti 30 metų ir paminėti 800 metų, apvalesnę datą.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar žiūrėsime, kaip čia Seime bus apsispręsta. Priklausomai nuo to, kaip Seime balsuosime, iki priėmimo reikės atitinkamai sutvarkyti projektus.
Dabar turėtume išklausyti P. Kuzmickienės pranešimą apie komisijos nuomonę dėl pagrindinio projekto ir dėl Aukštaitijos metų.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarstė Seimo nutarimo (tuoj pasakysiu) „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ pakeitimo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
Taip pat svarstė kitus nutarimus. Atsiprašau. Taip, kitus nutarimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Visus.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerai. Svarstė kitus nutarimus dėl F. Bortkevičienės, Tremtinių metų ir vis dėlto priėmė sprendimą nepritarti tiems siūlymams, nes Seimo salėje priėmėme rezoliuciją dėl 2023 metų, visas šias iškilias datas įtraukėme ir tikrai 2023 metais minėsime.
Ką dar noriu būtinai pasakyti, kad mūsų komisija taip pat svarstė Seimo nutarimą „Dėl 2023 metų paskelbimo Aukštaitijos metais“. Tai tikrai labai svarbi data, ji jau įtraukta į rezoliuciją ir pristatyta kaip minėtina, švęstina 2023 metais, todėl siūloma atskirais nutarimais daugiau šių metų nebeminėti ir nenominuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar tik akcentuosiu, kad balsavimo intervalas yra pratęstas iki tol, kol apsvarstysime šios dienos darbotvarkėje dar likusius projektus. Dabar svarstome dėl įvairių metų paskelbimo.
Dabar diskusija. (Balsai salėje) Balsavimas bus po diskusijos iš eilės dėl kiekvieno projekto, kiek jų yra, nedaug čia likę darbotvarkėje. Dabar diskusijoje nori dalyvauti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš labai sveikinčiau tą idėją, jei mes kiekvienais metais turėtume dvi, geriau vieną, gerai, tris, bet tikrai tris ir ne daugiau tas datas, ir laikytumės šio principo. Labai lengva pažeisti principus, tai mes turime mokesčių srityje, kai kiekvienas mokestis turi daugiau išimčių negu… Ten sunku suprasti, kodėl tos išimtys. Čia panašiai. Mes matome visą sąrašą tų datų, kurias mes turėtume neva švęsti. Kai kurios iš jų yra labai svarbios, kitos yra mažiau svarbios. Ir tikrai galima įvairias datas, ir dar daugiau, negu čia išvardinta, minėti, bet atskirose bendrijose, tam tikruose regionuose ir panašiai – niekas tam netrukdo. Netrukdo, kad ir savivaldybės tai finansuotų, galima lėšas telkti įvairiais būdais, galima tai daryti.
Kai mes iki šiol taip elgdavomės, kiekvienas Seimo narys sugalvodavo įregistruoti įvairiausius metus, jų būdavo niolika ir juos neva švęsdavome, išeidavo tik tiek, kad tas Seimo narys susireikšmindavo ir kažkur pasigarsindavo. Galbūt jo darbas toks ir tebuvo per visą kadenciją kokius nors metus įrašyti, ir mes lengvai balsuodavome, visi lengva ranka balsuodavo, aš dažniausiai balsuodavau prieš.
Aš norėčiau paklausti, pavyzdžiui, jūsų, kolegos, čia „Klausimėlis“ arba „Auksinis protas“, kokie šiemet yra metai? O pernai kokie buvo? Priėmėte, o nė vienas nežinote, nes taip priėmėme. (Balsai salėje) O Sergejus žino, kad galbūt krepšinio. (Balsai salėje) Va, spėlioja ir bando susigaudyti. Kolegos, čia Seimo nariai, o „Auksiniame prote“ neatsakytų niekas. Čia gal tada iš tikrųjų apsiribokime, susivaržykime, kad nereikėtų tokių klausimų duoti į „Auksinį protą“, o visi spėliotų iš ketvirto bandymo, tikrai nereikia to daryti.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje pasisako V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas Seime, buvo išsakyta daug nuomonių dėl metų. Žinoma, tenka su tuo sutikti, mes turime būti nuoseklūs, priėmę tam tikrą sistemą, turime ją ir įgyvendinti, nedarydami išimčių. Čia kalbame ir apie Aukštaitijos metus. Iš tikrųjų visi pasiūlymai, kurie buvo pasiūlyti dėl šių metų, jau perėjo kai kurias svarstymo stadijas ar pateikimą, iš tikrųjų yra gerai apgalvoti. Prie šių pasiūlymų yra organizacijų, kurios jau yra paruošusios programas, yra apsvarsčiusios, ką jos turėtų daryti. Todėl reikėtų į šituos metus žiūrėti pakankamai rimtai. Ir jeigu mes tą sistemą keičiame, ypač keitimo metu, tai nereiškia, kad tie metai, kurie, vadinkime, nepateko į tą trijulę, yra prastesni ir jau dabar čia mes turime visiškai palikti ramybėje. Turime žiūrėti, kad iš tikrųjų atsirastų šio šventimo šeimininkas: ar ministerija, ar kelios savivaldybės, ar kelios grupės, kurios tai tikrai padarytų. Čia Seime kartais nerimtai žiūrima į tuos metus, bet juk žmonės įdeda širdies į tokius dalykus, ir mes turime pasirūpinti, kad sistema veiktų.
Baigdamas norėčiau pasidžiaugti, kad diskusijoje vis dėlto pavyko išspręsti Vilniaus krašto, Vilniaus kaip sostinės minėjimo klausimą, nesudedant dviejų temų, artimų temų, į vieną. Manau, kad bet kokiu atveju turime pasirūpinti, kad tos idėjos, kurios buvo iškeltos, siūlant ir Gedimino laiškų metų idėją, vis tiek būtų įgyvendintos, net jeigu dabar ir nenutartume. Mes turime išmokti girdėti pasakytas mintis, jas palaikyti, jeigu net ir nelaimi jos kažkokio balsavimo. Išlaikykime rimtą požiūrį į mūsų žmonių iniciatyvas, paremkime juos. Net jeigu dabar balsuosime prieš ar susilaikysime, tai nereiškia, kad mes prieš tuos metus. Mes tiesiog norime užtikrinti šitos sistemos gyvybingumą, kad ji būtų veikli ir būtų tinkamai finansuojama.
16.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. XIV-428 „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1713(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar turbūt teks grįžti į tribūną pagrindinio komiteto pirmininkui, spręsime dėl pasiūlymų. Kalbame apie nutarimo projekto „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ pakeitimą. Čia kartojasi siūlymas dėl visų straipsnių, turbūt dėl jo mes spręsime iš karto, vienu, taip sakant, apsisprendimu. Siūlymo autorė yra Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Suteikiu žodį siūlymo autorei P. Kuzmickienei. Tai yra jūsų siūlymai dėl Gedimino laiškų metų įrašymo.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komisijos nuomone, būtų prasminga vis dėlto matyti Gedimino laiškus kaip apskritai Vilniaus būties pradžią, jeigu taip galima būtų pasakyti. Pavadinime tai akcentuoti, kad nepasimestų tų metų esmių esmė, tai kodėl, galima sakyti, ir šiandien turime Vilnių tokį, koks jis yra, – demokratišką, telkiantį įvairiausius žmones, profesijas, toleruojantį, kitaip tariant, turintį svarius demokratinius principus. Kviesčiau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Išklausysime komiteto nuomonę.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komiteto nuomone, Gedimino laiškai neišvengiamai turės būti minimi švenčiant Vilniaus miesto 700-ąsias metines. Tačiau akcentas, minint šiuos metus, turi būti skiriamas būtent Lietuvos sostinės – Vilniaus – vardui minėti. Minint abu faktus būtų tam tikras dubliavimas.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų prieš pasisako V. Rakutis. Prieš pasiūlymą.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Komitete mūsų nuomonės išsiskyrė. Mūsų motyvacija buvo neįrašyti Gedimino laiškų. Išeitų taip, kad pats akcentas tik XIV amžiaus įvykiams. Tuo tarpu Vilniaus kaip sostinės reikšmė per visus Vilniaus buvimo amžius yra labai svarbi. Toks akcentas kaip ir susiaurintų šitų metų prasmę. Todėl ir mano balsas buvo prieš šį pasiūlymą. Buvo ir remiančių balsų. Taigi siūlytume tikrai neįrašyti to antro pavadinimo, bet įgyvendinimo fazėje tikrai pakankamai išryškinti Gedimino laiškus.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip ir mes siūlome. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, čia visada tie metų ar atmintinų dienų svarstymai sukelia mums kažkokį lengvumą. Dabar balsuosime dėl šio pasiūlymo. Jis oficialiai pateiktas. Kas palaiko Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos siūlymą įrašyti Gedimino laiškus prie Vilniaus metų pavadinimo, balsuoja už, kas nepritaria, atitinkamai kitaip.
Už – 20, prieš – 4, susilaikė 14. Taigi pasiūlymui yra pritarta. Iki priėmimo, jeigu komitetas mano, kad čia netiksliai apsispręsta, gali registruoti pataisančius pasiūlymus.
Dabar dėl viso šio projekto. Kas dėl motyvų nori? Niekas nepageidauja kalbėti. Tuomet balsuojame, ar pritariame projektui su šiuo dabar priimtu pasiūlymu.
Komiteto pirmininkas gali jau ir nebūti tribūnoje, nes dėl kitų projektų pasiūlymų nėra. (Balsai salėje) Ten ne pasiūlymas. Jūs nepritarimą pasakėte jau.
Užsiregistravo 40, balsavo 39: už – 34, prieš – 3, susilaikė 2. Po svarstymo šiam projektui yra pritarta.
Dabar kitas nutarimo projektas… Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Jeigu galima, mano balsą įskaitykite už, aš suklydau.
PIRMININKAS. Ž. Pavilionis balsavo už, į protokolą įrašysime.
16.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Felicijos Bortkevičienės metais“ projektas Nr. XIVP-255 (svarstymo tęsinys)
Toliau kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Felicijos Bortkevičienės metais“ projektas Nr. XIVP-255. Kaip jau buvo skelbta, pagrindinis komitetas siūlo šį projektą atmesti. Balsuojame už atmetimą, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai.
Balsavo 40: už – 35, prieš nėra, susilaikė 5. Deja, trūksta vieno balso.
Galbūt yra vaikštančių, nebalsuojančių Seimo narių? Aš priimu sprendimą pakartoti balsavimą, nes yra ryški dauguma, bet trūksta vieno balso.
Balsavo 44: už – 38, prieš nėra, susilaikė 6. Šis nutarimo projektas atmetamas.
16.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Tremtinių ir politinių kalinių metais“ projektas Nr. XIVP-369 (svarstymo tęsinys)
Kitas nutarimo projektas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Tremtinių ir politinių kalinių metais“ projektas Nr. XIVP-369. Pagrindinis komitetas, kaip jau buvo skelbta, taip pat siūlo projektą atmesti. Balsuojame, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai.
Balsavo 41: už – 39, prieš nėra, susilaikė 2. Ir šis projektas atmetamas.
16.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Aukštaitijos metais“ projektas Nr. XIVP-688(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar turime šiek tiek keblesnę situaciją su nutarimo projektu Nr. XIVP-688(2). Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Aukštaitijos metais“ projektas. Pagrindinis komitetas jam pritarė, tiesiog dabar yra balsavimas dėl to, kad pritartume tam projektui. Nors komisija siūlė atmesti, bet šiuo atveju lemiamas yra komiteto žodis. (Balsai salėje)
Balsavo 47: už – 9, prieš – 19, susilaikė 19.
Prieš ir susilaikiusių balsus sumuojame. Yra 38 balsai, kaip suprantu, projektui nepritarta.
Dabar paminėsime, kokios galimybės. Yra kelios galimybės: grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, grąžinti iniciatoriams tobulinti arba projektą atmesti. Vis dėlto, aš manau, čia kokių nors tobulinimo galimybių nėra, todėl teikiu siūlymą atmesti projektą. Jeigu šis siūlymas nesulauks balsų daugumos, tada žiūrėsime, ką daryti. Balsuojame, ar atmesti projektą.
Balsavo 47: už – 41, prieš – 5, susilaikė 1. Taigi šis projektas yra atmestas.
Dabar, kaip minėjau, balsavimo intervalas yra pratęsiamas.
16.26 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 32, 33, 34 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1787, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 221, 231 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1788 (pateikimas)
Kitas projektas. Matau, kad vieno pranešėjo šiuo metu neturime posėdžių salėje, todėl bus 2-12 klausimų paketas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Vartojimo kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – finansų ministrė G. Skaistė. Pateikimas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Noriu pateikti dviejų įstatymų paketą: Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo ir Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektus. Teikiamų įstatymų projektų tikslas – sudaryti daugiau galimybių Lietuvos bankui skolinti finansų rinkų dalyviams pagal eurosistemos pinigų politikos operacijas, taip skatinant kredito įstaigas prisidėti prie realiosios ekonomikos finansavimo palankesnėmis sąlygomis, taip pat efektyviau reaguoti į finansų rinkų dalyvių likvidumo poreikius sudarant jiems platesnes galimybes gauti likvidumo paskolas iš Centrinio Banko.
Be to, pakeitimais užtikrinama efektyvesnė su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito davėjų, vartojimo kredito davėjų, tarpusavio skolinimosi platformų operatorių, kredito tarpininkų veiklos priežiūra ir kredito gavėjų interesų apsauga, siekiama pašalinti kitus praktikoje pastebėtus įstatymų trūkumus ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą.
Projektais siūloma nustatyti, kad reikalavimas būti įrašytam į atitinkamą viešąjį kredito davėjų sąrašą netaikomas, kai Lietuvos bankas, atlikdamas savo funkcijas, perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis iš kredito davėjo, tačiau nustatoma, kad tokiu atveju Lietuvos bankas turės užtikrinti įstatymuose nustatyto kredito davėjo pareigų vykdymą ir kredito gavėjo teisių įgyvendinimą; taip pat patikslinti nuostatas, susijusias su reikalavimais vartojimo kredito davėjui, tarpusavio skolinimosi platformų operacijų dalyviams; suderinti tam tikras įstatymų nuostatas su viena iš Europos Komisijos direktyvų.
PIRMININKAS. Klausti niekas nepageidauja. Dabar pažiūrėsime, ar yra pageidaujančių pasisakyti dėl motyvų. Niekas nepageidauja. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 46: už – 46, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu skirtume Biudžeto ir finansų komitetą, papildomų komitetų nenumatyta. Svarstymas būtų numatomas rudens sesijoje. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū.
16.29 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 253 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1786 (pateikimas)
Tada dar kartą kviečiu finansų ministrę į tribūną. Ji pristatys Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1786.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šis pateikimas yra susijęs su kriptovaliutų sektoriaus reguliavimu. Jį paskatino turbūt pirmiausia Estijoje įgyvendintas kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo griežtinimas, dėl to turbūt turėjome poveikį ir Lietuvoje. Tarkime, 2020 metais turėjome aštuonias naujas virtualiųjų valiutų keityklų bendroves, o 2021 metais jau 188 naujas, 2022 metais per pirmus 3 mėnesius – 41 naują bendrovę.
Matome, kad drauge su sektoriaus plėtra ir naujų įmonių plėtra taip pat auga ir papildomos rizikos. Atsižvelgiant turbūt į europinio reguliavimo tendencijas ir pateiktus pasiūlymus, kurie, planuojama, įsigaliotų po keleto metų, buvo pabandyta minimizuoti rizikas, kurios egzistuoja dabar, kad būtų galima užtikrinti, jog sektorius veikia skaidriai. Turbūt esminis tikslas yra griežtinant dabartinį reguliavimą užtikrinti didesnį kriptoturto sektoriaus skaidrumą ir efektyvesnį pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir kitų rizikų valdymą, ženkliai augant virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatorių skaičiui.
Esminės nuostatos. Yra siūloma nustatyti reikalavimus virtualiųjų valiutų keityklos operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams. Siūloma didinti tokių įmonių įstatinį kapitalą iki 125 tūkst. eurų, taip pat stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams, kad jie būtų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir atstovautų tik vienai įmonei ar įmonių grupei, taip pat atitiktų aukštesnius reputacinius reikalavimus.
Taip pat siūloma nustatyti išsamesnius kliento atpažinimo reikalavimus. Tai būtų kliento identifikavimas nuo 700 eurų. Šiuo metu yra nuo 1 tūkst. eurų. Taip pat draudimas atidaryti anonimines sąskaitas. Taip pat vadinamoji travel rule, pagal kurią turi būti kaupiami ir perduodami duomenys apie operacijų iniciatorius ir gavėjus. Siūloma, kad ši dalis įsigaliotų nuo 2025 metų, kaip ir pokyčiai visoje Europos Sąjungoje yra siūlomi dabar pagal Europos Komisijos pateiktą siūlymą. Taip pat įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip prarasdamos ryšį su Lietuva.
Taip pat siūloma nustatyti reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjų sąrašo skelbimui, projekto nuostatų įsigaliojimui ir jų priežiūros institucijai. Siūloma sudaryti viešą visų kriptoturto paslaugų teikėjų sąrašą, jį skelbtų Juridinių asmenų registras. Tai būtų daroma nuo 2023 m. vasario 1 d. Kaip minėjau, travel rule taisyklė įsigaliotų nuo 2025 metų. Kitos nuostatos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 dienos.
Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūros institucija yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Ši institucija išliktų pagrindinė ir įgyvendinus siūlomus pakeitimus. Už įstatyme įtvirtintų ir naujų įstatymo pakeitimo projektu siūlomų nuostatų nesilaikymą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turėtų teisę taikyti poveikio priemones, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnyje. Vyriausybė siūlo svarstyti šį projektą skubos tvarka.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys nori paklausti ir tai yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, noriu padėkoti už parengtą įstatymo projektą, iš tiesų jis savalaikis. Reikia jį priimti kaip įmanoma greičiau. Aišku, yra nemažai nuostatų, kurias, mano supratimu, gali reikėti dar patikslinti, ir aš neabejoju, kad tą padarysime Biudžeto ir finansų komitete.
Tik norėjau paklausti jūsų dėl slenksčio, kada reikėtų privalėti nustatyti… Kada būtų privaloma nustatyti klientų tapatybę? Šiuo metu virš 1 tūkst., siūlote nuleisti iki 700. Ar tai tikrai gali turėti kokį nors poveikį? Ir kodėl nesiūlote nustatyti reikalavimo visiems nustatyti klientų tapatybę, visiems sandoriams, jeigu tai yra susiję su kriptovaliutomis? Aš suprantu, kad būtent Lietuvos banko buvo tokia pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Rengiant įstatymo projektą buvo derinamas projektas su daugeliu institucijų, taip pat su rinkos dalyviais, su prižiūrinčiomis institucijomis, su Vyriausybe. Išties siūlymas buvo ir su kitomis ministerijomis. Įvertinę įvairias pozicijas, visgi teikiame tam tikrą kompromisinį pasiūlymą. Manome, kad jis šiuo metu yra optimalus, tai yra 700 eurų. Lietuvos banko siūlymas buvo griežtesnis. Visgi Vyriausybė apsisprendė likti prie 700 eurų sugriežtinimo, įvertinusi, kokios apimties transakcijos paprastai yra vykdomos ir kada jau jos kelia sisteminę riziką. Visgi reikėtų taip pat įvertinti ir konkurencinę aplinką, kad kitose šalyse tokių griežtų reikalavimų, kad būtų nuo nulio iš karto identifikuojamas klientas… tokių šalių nėra daug. Todėl norint, kad mūsų verslai išliktų konkurencingi, visgi buvo pasirinktas tam tikras kompromisinis pasiūlymas. Bet tikrai galėsime dar komitete padiskutuoti ir įvertinti visus argumentus, kurie buvo išsakyti projekto rengimo metu.
PIRMININKAS. Atsakėte į visus klausimus. Dėkui.
Dabar dėl motyvų niekas nepageidauja pasisakyti. Balsuosime, ar pritariame projektui po pateikimo.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Buvo Vyriausybės siūlymas svarstyti projektą skubos tvarka. Balsuojame, ar pritariame skubos prašymui.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 2. Skubai pritarta. Taigi svarstymo datą numatytume birželio 21 dieną Seime. Būtų vienintelis pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl to bendrai sutariame. Baigėme nagrinėti šį projektą.
16.37 val.
Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1779 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-14 klausimas – Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1779. Pranešėja bus vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pirmą kartą Seimui yra pateikiamas įstatymo projektas, kai yra aiškus gyventojų palaikymas ir suderintos abiejų savivaldybių pozicijos. Projektas atitinka Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatas, kriterijus ir sąlygas. Šio įstatymo tikslas yra įgyvendinti Žaliūkių kaimo gyventojų iniciatyvą pakeisti Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų ribas ir Žaliūkių kaimą priskirti Šiaulių miesto savivaldybei. Pažymėtina, kad šiuo projektu sprendžiamas ne kaimo teritorijos priskyrimas miestui, o savivaldybių teritorijų ribų keitimo klausimas. Įstatymu pakeitus Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijos ribas, Žaliūkių kaimo tipas nebus pakeistas, taigi jis ir liks kaimo gyvenamąja vietove, tik kitos savivaldybės teritorijoje. Buvo organizuota vietos gyventojų apklausa. Apklausoje dalyvavo 56,5 % gyventojų, iš jų 77,9 % pasisakė už tai, kad Žaliūkių kaimas priklausytų Šiaulių miesto savivaldybei. Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos pritarė ribų keitimui.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš ministrei labai paprastą klausimą, kiek maždaug gyventojų ten sudaro ta grupė, kuri ateina? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Šiuo metu tenai, jeigu kalbėtume apie balsavusių skaičių, aš galėčiau pasakyti, balsavo 104 gyventojai iš 184, turinčių teisę dalyvauti apklausoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Iš karto balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 52: už – 51, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Siūloma, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl to galime sutarti. Ir siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Kaip aš suprantu, turbūt ministrė norėtų, kad projektas būtų dar šioje sesijoje ir priimtas? Tikėkimės, kad komitetas galbūt anksčiau apsvarstys ir mes Seime galbūt 23 dieną galėsime apsvarstyti, o 28 ar 30 dieną priimti. Turbūt Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir pirmininkas mane girdi. Tikiuosi, šiauliečių lūkesčių nenuvilsite.
16.41 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1798 (pateikimas)
Dabar dar nematau užsienio reikalų ministro, tai mes galime išklausyti pateikimą rezervinio 3 klausimo, kuris dar likęs, – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1798. Pranešėjas – komiteto pirmininkas R. Juška. Pateikimas.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Statuto projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Statuto projekto parengimui taip pat pritarė Seimo valdyba. Seimo statuto projekto rengimą paskatino pasikartojanti situacija, kuomet tiek ši, tiek ir buvusios Vyriausybės nuolat nespėja pateikti išvadų Seimo statute numatytais terminais, tai yra per keturias savaites. Vyriausybė, nepateikdama savo siūlymų dėl Seime svarstomų įstatymų projektų suplanuotais terminais, išbalansuoja Seimo sesijos darbų programą ir Seimo komitetų darbą, o visa tai daro neigiamą įtaką visam teisėkūros procesui.
Seimo statuto projektu siūloma skirti daugiau laiko Vyriausybei parengti ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinti išvadą. Dalis išvadų šiuo metu nepateikiama laiku būtent dėl objektyvios esamų procesų trukmės. Taip pat aiškiai įtvirtinama, kad, nustatytu laiku negavus Vyriausybės išvados, projektas gali būti svarstomas ir be jos. Kartu yra paliekamas saugiklis, kuris užtikrina, kad įstatymo projekto, negavus Vyriausybės išvados, negalima svarstyti, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, taip pat jei įstatymų projektai pateikiami dėl mokesčių įstatymų, kuriuose nustatomi nauji mokesčiai, nauji mokesčio tarifai, mokesčio lengvatos, sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės keičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka ar apmokestinimo teisinio reguliavimo bei taikymo principai, išvados būtinos svarstant mokesčių įstatymų projektus.
Siūlomi Seimo statuto pakeitimai ne tik leistų efektyviau planuoti Seimo komitetų ir Seimo darbą, tačiau ir įpareigotų Vyriausybę neužlaikyti išvadų ilgiau, nei objektyviai yra būtina.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš gal labiau tokį kaip trumpą pasisakymą. Man atrodo, gražus pavyzdys, kai dauguma rūpinasi mažumos teisėmis, nes, pripažinkime, tai dažnai būna aktualu ir dėl opozicijos projektų. Bet taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad tai nesprendžia dėl visų Vyriausybės išvadų ir taip neturėtų būti, nes yra tokių aplinkybių, kurios yra susijusios su biudžetu, kurios susijusios su mokesčių įstatymais. Šiame Statuto pakeitimo projekte yra aiškiai nurodyta aplinkybė, kad šita nuostata nėra taikoma tais atvejais, kai yra mokestiniai įstatymai ar įstatymai, reikalaujantys biudžeto išlaidų. Tai, man atrodo, irgi yra labai aiškiai įtvirtinta. Aš noriu tik pasveikinti ir pasidžiaugti, kad su tokiu įstatymu stovite tribūnoje ir jį teikiate.
PIRMININKAS. Čia buvo daugiau komentaras ir pagyros negu klausimas.
R. JUŠKA (LSF). Bet irgi malonu, žinokite.
PIRMININKAS. Gerai, taip ir fiksuojame.
Dabar klaustų K. Masiulis, bet jo nėra. Ačiū, pirmininke.
R. JUŠKA (LSF). Irgi malonu.
PIRMININKAS. Nesitikėjote gero klausimo, matyt, tai komitete dar turėsite progą, ten bus visokių klausimų.
R. JUŠKA (LSF). Net neabejoju. Dėkoju jums.
PIRMININKAS. Dėl motyvų nematau užsirašiusių kalbėti. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 49: už – 15, prieš nėra, susilaikė 34.
Kadangi prieš ir susilaikiusių nėra 36-ių, tai atmetimo fakto neturime, tiesiog drauge galime sutarti, kad projektą grąžiname iniciatoriui tobulinti. Tokiu būdu baigiame šio projekto svarstymą.
Kaip suprantu, užsienio reikalų ministro salėje nėra, tai negalėsime įgyvendinti paskutinio projekto pateikimo. Projektų, atrodo, nepraleidome, spėjome apsvarstyti viską, ką buvo galima apsvarstyti. Tada simbolinė registracija.
Užsiregistravo 49.
Šiuo veiksmu vakarinį Seimo posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.