Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 356
STENOGRAMA
2024 m. kovo 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas, pradedame kovo 28 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
10.00 val.
Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje 20-mečio minėjimas
Gerbiami kolegos, šios dienos posėdį pradėsime Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje 20-mečiui skirtu minėjimu. Aš norėčiau pasveikinti svečius, dalyvaujančius minėjime, ir perduodu pirmininkavimą pavaduotojui P. Saudargui.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Kviečiu į tribūną gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pasakyti sveikinimo kalbą.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli Seimo nariai, gerbiamas vade, mieli svečiai, šiandien Seime minime Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje 20-metį. 2024 metų Lietuvą nuo to, kokie buvome 2004 metais, atrodo, skiria visa epocha. Tapusi NATO nare bei prisijungusi prie Europos Sąjungos, Lietuva įtvirtino savo teisėtą vietą Europos politinėse, saugumo ir ekonominėse struktūrose. Neabejotinai po Kovo 11-osios, Sausio 13-osios ir okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos tai buvo lūžinis momentas mūsų valstybės šiuolaikinėje istorijoje.
Lietuvos narystė NATO žymėjo lūžį ir vakariečių pasaulėžiūroje. Iki tol dažnai vis dar būdavome priskiriami kažkieno kito interesų zonai, o mus nuo narystės NATO ir Europos Sąjungoje skyrė įsivaizduojamos raudonos linijos. Su mūsų naryste NATO šis rubikonas buvo peržengtas, ir mes kartu su Aljansu paskelbėme pasauliui, kad mūsų sienos ir interesai yra neliečiami ir jie bus ginami. Lietuvos vietą NATO simboliškai įtvirtino ir praėjusiais metais sėkmingai Lietuvoje surengtas NATO viršūnių susitikimas.
Lietuva nuo pat pradžių ėmėsi aktyvaus vaidmens NATO ne tik kaip saugumo gavėja, bet ir kaip aktyvi dalyvė. Mes buvome solidarūs su savo sąjungininkais visame pasaulyje, dalyvaudami įvairiose misijose nuo Irako iki Afganistano. Mūsų įsipareigojimas kolektyviniam saugumui buvo neišdildomas ir pastovus, nepaisant bėgančių metų, vyriausybių kaitos ir augančios naujos kartos. Per visus 20 metų pasitikėjimas NATO Lietuvoje išliko aukštas.
Dėl narystės NATO Lietuva išgyveno santykinio stabilumo laikotarpį, kuris leido sutelkti dėmesį į ekonomikos augimą ir socialinę pažangą. Tačiau tiesa ir ta, kad savo pačių sėkmės buvome šiek tiek užliūliuoti. Nors kalbėdami apie Rusijos grėsmę kartais mėgstame priminti savo sąjungininkams žodžius „Ar mes jums nesakėme?“, tačiau turėtume pripažinti, kad net Lietuvoje Rusijos agresijos prieš Sakartvelą aidas 2008 metais nebuvo pakankamai garsus, kad priverstų mus skirti didesnį dėmesį savo krašto gynybai.
Mūsų požiūris į krašto gynybą ėmė keistis po 2014 metų Krymo okupacijos. Tačiau tikras permainas patyrėme 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo neišprovokuotą pilno masto karą prieš Ukrainą. Atsakydami į šią agresiją bei išaugusią grėsmę saugumui, padidinome išlaidas gynybai, sustiprinome savo karines pajėgas ir aktyviai rėmėme ir remiame Ukrainą. Naudodamasi proga noriu nuoširdžiai padėkoti visam Seimui už parodytą susitelkimą ir vieningumą, priimant mūsų krašto gynybai ir paramai Ukrainai svarbius sprendimus. To labai tikiuosi ir linkiu mums ir ateityje.
Šiandieninėje nestabilioje geopolitinėje aplinkoje, kuri paženklinta Rusijos karu prieš Ukrainą, siekiu sugriauti tarptautine teise paremtą Europos saugumo architektūrą ir autoritarinių valstybių stiprėjimu, būtina padvigubinti, o jei reikės – ir patrigubinti savo pastangas gynybai, o visiems sąjungininkams kartu dar kartą patvirtinti tarpusavio įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.
Su Suomijos ir Švedijos naryste NATO, kuri ženkliai pakeitė geostrateginę NATO padėtį Baltijos jūros regione, su didėjančiu dėmesiu NATO valstybių gynybos pramonei, su turimais ekonominiais, politiniais, diplomatiniais ir kariniais pajėgumais ir su įvykusiu strateginiu atsibudimu NATO turi visas prielaidas užtikrinti saugumą ir stabilumą ne tik savo teritorijoje, bet ir aplinkiniuose regionuose ir visame pasaulyje. Svarbiausia, kad būtų politinė valia gintis ir gebėjimas nuolat prisitaikyti prie kintančių saugumo iššūkių. Palinkėkime, kad jubiliejinis NATO samitas Vašingtone būtų dar vienas žingsnis link saugesnio, stabilesnio ir teisingesnio pasaulio.
O švęsdami Lietuvos kelią NATO turėkime viltį ir dėl ateities – ateities, kai minėsime ne tik savo, bet ir kaimyninių valstybių narystės NATO etapus. Įsivaizduokime dieną, kai Ukraina stovės kartu su mumis kaip visateisė NATO sąjungininkė – tai būtų geriausias mūsų bendro įsipareigojimo laisvei, demokratijai ir saugumui įrodymas.
Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen, kuri ir toliau pirmininkaus posėdžiui.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkoju. Gerbiami kolegos, šiandien į mus kreipsis ir svečiai, ir užsienio svečiai, šio minėjimo dalyviai. Pirmajam norėčiau suteikti žodį lordui Dž. Robertsonui, kuris prisijungs tiesiogiai iš Jungtinės Karalystės. Jo kalba bus verčiama sinchroniniu vertimu.
Kadangi vis dar laukiame prisijungimo, tai aš maloniai norėčiau pakviesti į tribūną mūsų svečią – NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadą pulkininką P. Nielseną – pasakyti kalbą. Prašau, gerbiamas Peteri, į tribūną.
NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vado pulkininko Peterio Nielseno kalba
P. NIELSENAS. Gerbiama ponia Pirmininke, parlamento nariai, ponios ir ponai! Man tikrai trūksta žodžių apibūdinti, kokia garbė man šiandien būti čia. Savo kalboje norėčiau pasakyti du dalykus.
Pirma, jūs esate saugūs. Mes esame NATO ir kartu esame stipresni.
O antras dalykas – noriu jums padėkoti. Bet pirmiausia leiskite man pacituoti buvusį JAV Prezidentą Dž. Bušą, kai jis sakė kalbą čia, Vilniuje, 2002 metų lapkričio mėnesį. Tai yra „ilga baimės, netikrumo ir vienatvės naktis baigėsi. Jūs prisijungėte prie stiprios ir augančios NATO šeimos. Agresijos akivaizdoje drąsūs Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės niekada daugiau neliks vieni.“ Jo žodžiai šiandien tokie pat teisingi kaip ir prieš daugiau nei 20 metų. Jūs nesate vieni.
Lietuva priklauso vieningai ir stipriai NATO, kurią dabar sudaro 32 šalys narės ir kuri gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą. Prieš 2 dešimtmečius grėsmės, su kuriomis susidūrėme, buvo kitokios. O NATO politika buvo orientuota į kovą su terorizmu ir sukilėliais. Konfliktai buvo nutolę nuo mūsų ir gyvenome taikioje Europoje.
2022 metais Rusijai antrą kartą įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus kelti grėsmę likusiai Europai, padėtis pasikeitė iš esmės: dabar Aljansui iškilo reali grėsmė Europos teritorijoje. NATO reagavo ryžtingai ir 2022 metais Madride įvardijo Rusiją kaip didžiausią grėsmę mūsų saugumui. Mes atsisakėme senosios įspėjamosios vilties ir atgrasymo koncepcijos ir įgyvendinome naują gynybos koncepciją. Praėjusių metų Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime, kuris, mano nuomone, buvo istorinis, NATO patvirtino naujus regioninius planus, kuriuose numatyti didžiausi NATO planavimo pokyčiai per daugiau nei 30 metų. Planai yra išsamūs ir tarpusavyje susieti visose srityse, nustatyti planams vykdyti reikalingi pajėgumai, o valstybės yra įsipareigojusios juos suteikti.
Man susidaro toks pat vaizdas, kurį mačiau ir per Šaltąjį karą. Tuo metu NATO rytinis frontas ėjo ties vidine Vokietijos siena, o NATO daliniai buvo išdėstyti vienas prie kito nuo Šiaurės Europos iki Pietų Europos ir nukreipti į Rytus. Buvau labai jaunas tankų būrio vadas Danijoje, o mano daliniui buvo pavesta nuvažiuoti į Vokietiją ir sustabdyti Rusijos invaziją, kuri, laimei, taip ir neįvyko. Tam kasmet ruošėmės ir treniravomės. Dabar matau, kad vyksta tas pats – tik daug toliau į Rytus, laisvės pasienyje, naujame NATO rytiniame fronte. Viso Aljanso kariniuose štabuose regioniniai planai papildomi personalu ir detalizuojami iki taktinių planų. Jie taip pat susiejami su nacionaliniais gynybos planais ir pastiprinimo priėmimo bei palaikymo planais. Galiausiai idealiu atveju kiekvienas karys žinos, kur tikimasi, kad jis kovos už savo apkasą.
Gyvenu čia jau beveik trejus metus. Žmonės manęs nuolat klausia, ar vis dar saugu gyventi Lietuvoje, ir mano atsakymas visada būna tas pats: taip, nes šie išsamūs ir visapusiški planai ir visi padaliniai, kurie bus išmokyti vykdyti šiuos planus, bus pati veiksmingiausia atgrasymo priemonė, kokią tik galima įsivaizduoti. Tai neleis Rusijai turėti galimybės pulti NATO.
Ir, gerbiami parlamentarai, ačiū. Ačiū, kad išdrįsote nustatyti nelengvus prioritetus, priimti sudėtingus sprendimus ir skirti tiek daug pastangų ir lėšų NATO ir Lietuvos gynybai. Prisimenu, kad praėjus vos metams nuo įstojimo į NATO jau buvote įkūrę Afganistano provincijos atkūrimo grupę. Žinau, kad tai nėra lengva. Tikriausiai dar turite nemažai nuveikti kurdami visuotinę gynybos koncepciją, tačiau Lietuva iš tiesų yra spindinti žvaigždė, nušviečianti kelią daugeliui kitų NATO šalių narių.
NATO pajėgų integravimo vienetas aplankė daug įvairių Lietuvos vietų nuo Klaipėdos iki Šalčininkų, nuo Zarasų iki Druskininkų. Bendravome su merais, savivaldybių tarybomis, gimnazijų moksleiviais, mokytojais. Taip pat kalbėjome su daugybe žmonių čia, Vilniuje. Visur ir visada mus pasitiko išskėstomis rankomis, šiltu svetingumu ir giliu dėkingumo jausmu. Dėl jūsų požiūrio į mus mūsų misija čia, Lietuvoje, yra pati prasmingiausia iš visų mūsų vykdytų misijų.
Ponia Pirmininke, gerbiami parlamentarai, visų NATO karių, tarnaujančių jūsų gražioje šalyje, vardu dėkoju jums už suteiktą unikalią galimybę išreikšti jums nuoširdžiausią mūsų padėką už jūsų žmonių svetingumą ir gerumą. Labai labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų gražius žodžius. Dėkojame už pasisakymą vadui pulkininkui. Dabar į tribūną norėčiau pakviesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narį, 2009–2014 metais buvusį Lietuvos Respublikos kariuomenės vadą A. Pocių. Prašau, žodis jums.
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, 2009–2014 metais buvusio Lietuvos Respublikos kariuomenės vado Arvydo Pociaus kalba
A. POCIUS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai, posėdžio svečiai, mieli Lietuvos žmonės, ponios ir ponai. Visų pirma noriu visus pasveikinti Lietuvos įstojimo į NATO 20-mečio proga. Taip pat šia proga noriu ir padėkoti Lietuvos politikams, diplomatams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kariams, kurie, suprasdami tuometinę geopolitinę situaciją ir grėsmes, kylančias Lietuvai, darė viską, kad Lietuva taptų NATO nare. Ačiū jiems už tai.
Kaip buvęs karys galiu iš savo asmeninės patirties pasakyti, kad tuometinė Lietuvos kariuomenė, kaip ir kitų institucijų atstovai, turėjome padaryti mums užduotus namų darbus, kurie buvo vadinami NATO Membership Action Plan – NATO narystės veiksmų planu. Lietuvos kariuomenė turėjo keisti atsineštą iš sovietinės armijos būtent sovietinį mentalitetą, nes mes kitokios patirties neturėjome: vieni kaip šauktiniai kariai tarnavo sovietinėje kariuomenėje per prievartą, kiti buvo atsargos karininkai, nedidelis skaičius buvo taip pat lietuvių, kurie tarnavo sovietinėje kariuomenėje kaip profesionalai. Būtent tą patirtį reikėjo keisti į vakarietišką. Reikėjo mokytis karinių procedūrų, reikėjo keisti atsineštus papročius. Tam, kad perimtume vakarietiškas NATO procedūras ir tradicijas, reikėjo išmokti užsienio kalbų ir išvykti mokytis į NATO šalių karo akademijas ir karo mokyklas. Vienu metu tarnavome ir mokėmės. Ką išmokome, turėjome grįžę į Lietuvą mokyti Lietuvos karius. Taip pasiekėme NATO standartus, pradėjome pratybose ir tarptautinėse operacijose su kitų šalių kariais vykdyti užduotis, bendraudami anglų kalba, pagal išmoktas vakarietiškas procedūras.
2004 metais turėjau puikią likimo dovaną, kai studijavau Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų karo koledže, turėjau būtent puikią progą būti pakviestas į Baltuosius rūmus Vašingtone, kur vyko naujų septynių NATO narių priėmimo ceremonija. Tai yra tikrai įsimintina diena. Džiaugsmo ašaros tūkstančių buvusių karo pabėgėlių akyse tikrai jaudino ir mane. Ypač įsidėmėjau tokį faktą, kai vienas lietuvis senukas, buvęs tarpukario Lietuvos karys, priėjo prie manęs, tuo metu pulkininko, sakė: pulkininke, ar galiu paliesti jūsų uniformą? Sakė, aš toks laimingas šiandien esu. Tokie žodžiai tikrai įsimintini iki pat dabar.
Aš manau, kad Lietuvos narystė NATO buvo šventė ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir tiems žmonėms, kurie per prievartą buvo išvaryti iš Lietuvos. Ačiū visiems, kurie prisidėjote prie Lietuvos narystės NATO. Sveikinu šia proga ir sveikinu visus su artėjančiomis šventomis Velykomis. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Pociui. Norėčiau į tribūną pakviesti Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį.
Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio kalba
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai, garbūs svečiai! Lordas Dž. Robertsonas atsiprašo. Jo kalba bus. Kol kas yra keletas techninių sunkumų, bet, manau, mes ją bent jau paleisime vėliau.
Keletas žodžių nuo manęs, prašant kalbėti po manęs Ukrainos vicespikerį, Ukrainos parlamentinės delegacijos NATO vadovą. Galbūt keletas karčių žodžių, bet ir priminimų.
„Kam reikalingas kelias, kuris neveda į Šventovę?“ – yra garsus sakinys. Kam iš tikrųjų reikalinga NATO, kuri neveda mūsų kelių į Ukrainą?
NATO buvo sukurta 1949 metais iš esmės dėl kelių pagrindinių tikslų: sustabdyti Sovietų Sąjungos veržimąsi į Europą, apginti laisvę, demokratiją, žmogaus teises, teisės viršenybę. Dėl visų šių tikslų šiandien kovoja Ukraina. Dėl visų šių tikslų vyko NATO plėtra ir į Vidurio Europos šalis, taip pat ir į Baltijos šalis, taip pat ir į Suomiją bei Švediją. Tačiau ši logika nebuvo pritaikyta Ukrainai nė karto. Kodėl? Todėl, kad V. Putinas 2007 metais pasakė taikyti visai kitokią logiką. Ir nuo tų 2007 metų Miuncheno kalbos Ukraina realiai buvo parduota tris kartus: Bukarešto NATO viršūnių susitikime, po 2014 metų įsiveržimo ir, be kosmetikos kalbant, Vilniuje 2023 metais.
Po kelių mėnesių Vašingtone NATO vadovų laukia dar vienas išbandymas – arba NATO Vašingtono susitikimas pasuks Ukrainos klausimu Baltijos keliu, Vidurio Europos keliu, galima sakyti, net Europos Sąjungos keliu, nes Europos Sąjunga tuos kelius Ukrainai jau atidarė, arba ir vėl A. N. Čemberleno keliais, Miuncheno keliais, paties V. Putino keliais.
Labai norėčiau, kad Vašingtone mes kalbėtume ne apie praeitį, bet apie ateitį. Asmeniškai esu giliai įsitikinęs, kad NATO neturi ateities be Ukrainos, kaip ir Ukraina neturi ateities be NATO. Todėl dar kartą kreipiuosi į visus, kurie šiuo metu mus girdi ar girdės vėliau, – atverkite duris Ukrainai į NATO, nes būtent Ukraina šiandien kovoja ne tik dėl visų pagrindinių NATO tikslų, bet ir dėl mūsų visų ateities.
Išgirskime Ukrainą taip, kaip kažkada po gero dešimtmečio dvejonių, baimės, abejonių išgirdome Baltijos šalis. Šiuo metu čia visi kartu su savo NATO partneriais tuo džiaugiamės po 20 metų, nes šiuo metu Ukraina kovoja už mūsų visų ateitį. Todėl išgirskime mano gerbiamą draugą O. Kornijenko, kuris mus pagerbė savo dalyvavimu Kalinausko konferencijoje šį penktadienį. Išgirskime tuos žodžius, kuriuos jis nori mums perduoti šia garbinga proga. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Ž. Pavilioniui. Dabar norėčiau perduoti žodį O. Kornijenko, kuris visai neseniai lankėsi Seime, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Please, Oleksandr, the floor is Yours.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko pirmojo pavaduotojo Oleksandro Kornijenko kalba (nuotoliniu būdu)
O. KORNIJENKO. Ponia Pirmininke, labai dėkoju. Man tikrai be galo malonu šiandien kreiptis į jus. Prieš kelias dienas lankiausi Vilniuje. Panašu, kad jau tampa tradicija rengti strateginius susitikimus pavasarį Vilniuje. Todėl esu labai dėkingas, turėdamas galimybę tokia svarbia proga kreiptis į jus Aukščiausiosios Rados vardu, taip pat ir visų ukrainiečių vardu pasveikinti jus su NATO narystės 20-mečiu.
Tai buvo svarbu ne tik Lietuvos saugumo vystymuisi, bet ir visam Rytų NATO flango vystymuisi. Pasiekus šį svarbų žingsnį, jį įvertinti, ko gero, galima tiktai praėjus keletui metų po įstojimo į NATO. Savo žingsniu tikrai visus nustebinote, ypač Rusijos Federaciją, parodydami, kad bet kas yra įmanoma. Būtent todėl yra labai svarbu palaikyti kitą NATO plėtrą į Rytus ir per kitą NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone pasiųsti stiprius ženklus, rodančius mums, kad NATO yra įsipareigojusi toliau vykdyti savo plėtrą.
Na, kaip žinote, mūsų šalyje girdime ir kitų signalų, tai buvo ir prieš metus. Rusija per pastarąją savaitę paleido virš 200 raketų į mūsų civilinę infrastruktūrą, į mūsų piliečius. Šimtai tūkstančių piliečių ir dabar neturi elektros. Rusija bando taikytis į mūsų namus, bet ji niekada nepalauš mūsų sielų. Ukrainiečiai ir toliau drąsiai ginsis. Tai, žinoma, būtų neįmanoma be mūsų karių drąsos, bet taip pat ir be mūsų sąjungininkų ir, visų pirma, Lietuvos palaikymo. Esame dėkingi jums už jūsų karinę ir finansinę paramą nuo pat Rusijos Federacijos sukelto karo pradžios. Jūsų parama iš tiesų yra unikali. Mes labai vertiname jūsų palaikymą, jūsų požiūrį į Ukrainą ir jos pergalės siekį. Šiais sunkiais laikais labai svarbu tai, ką sakome. Ir kai sakote, kad jūs remsite mus iki galutinės Ukrainos pergalės, tai yra labai svarbu mums, nes tai rodo, kad Lietuva tiki mumis. Mes esame dėkingi už jūsų lyderystę, koordinuojant donorų paramą, skirtą Ukrainai. Esame dėkingi Seimui, taip pat Lietuvos Vyriausybei ir visiems prisidedantiems prie paramos Ukrainai, pasiryžusiems skirti 0,25 % savo BVP gynybai. Tai yra labai svarbus žingsnis. Už tai, kad jis yra įmanomas, mes esame labai dėkingi Lietuvai. Už tai, kad jūs ėmėtės tų pirmųjų žingsnių. Jūs daug pirmų žingsnių esate padarę. Tiek prieš kelis mėnesius, tiek prieš kelerius metus. Bet kuriuo atveju mes esame jums labai dėkingi. Žinoma, mes esame labai dėkingi už jūsų lyderystę teikiant humanitarinę pagalbą Ukrainos viduje perkeltiems asmenims, už paramą tiems žmonėms, kurie savo namus rado jūsų šalyje. Mes tikimės, kad šie gyventojai galiausiai grįš į Ukrainą, bet šiuo metu esame dėkingi jums už tai, kad suteikiate jiems pagalbą.
Mes taip pat esame dėkingi ir Lietuvos žmonėms už jų ryžtą remti Ukrainą. Taip pat mums labai svarbi yra ir jūsų politinė parama. Tad mes esame dėkingi Seimui už jūsų paramą Ukrainos stojimui į NATO. Mes esame labai dėkingi už jūsų aktyvią poziciją pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. Kalbant apie tai, mes taip pat būsime dėkingi ir už jūsų paramą siekiant Ukrainos narystės NATO. Gal prieš dešimt metų tos durys į NATO buvo plačiau pravertos, tad galbūt būtų laikas NATO suteikti konkretų veiksmų planą Ukrainai, ką Ukraina turėtų padaryti ir ką padarys NATO tam, kad Ukraina artimiausiu metu galėtų įstoti į Aljansą. Aš tikiu, kad kartu mes rasime tuos teisingus žodžius, padėsime vienas kitam suprasti, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Galbūt kada nors suprasime, kad ir NATO ateitis yra su Ukraina.
Mes esame dėkingi už jūsų paramą ir už jūsų bendradarbiavimą. Dar kartą sveikinu šia proga. Dirbkime dar glaudžiau, dar intensyviau, siekdami užtikrinti visų mūsų saugumą artimiausiu metu. Dar kartą dėkoju už dėmesį. Dar kartą sveikinu šia svarbia proga. Sveikinu! Šlovė Ukrainai! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko pirmajam pavaduotojui O. Kornijenko. Esu informuota, kad lordo Dž. Robertsono kalba bus persiųsta visiems kolegoms Seimo nariams šiek tiek vėliau. Taigi, labai norėčiau padėkoti visiems, dalyvavusiems minėjime. Skelbiu minėjimą baigtą. Ir skelbiu 5 minučių techninę pertrauką. Tada tęsime posėdį. Dėkoju.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu užimti savo vietas. Norėčiau pradėti posėdį prašydama jūsų tylos minute paminėti prieš 75 metus sovietų okupantų vykdytos tremtinių trėmimo operacijos „Bangų mūša“ aukų atminimą.
Tylos minutė
10.32 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. kovo 28 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. D. Gaižauskas prie mikrofono. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės 1-8 punktą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo…“ Motyvuojame tuo, kad yra gautas iš Generalinės prokuratūros raštas – kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją ir Etikos ir procedūrų komisija jau yra pradėjusi tyrimą. Tai tol, kol neturime atsakymo, mes prašome šitą klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 1-9 klausimas, kaip suprantu. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nuo įvairių raštų ar komisijų apsisprendimų ką nors tirti, deja, įstatymų galiojimas neprapuola. O Laikinųjų tyrimų komisijų įstatymas sako, kad tyrimo išvados turi būti pateikiamos artimiausiame posėdyje po to, kai jos patvirtinamos. Tai mes čia maksimaliai padarėme. Ir Seniūnų sueigoje, atrodo, vieningai sutarėme, kad pateikimas net nebus užbaigtas, bus tik komisijos pirmininko pasisakymas, jis atsakys į klausimus, o balsavimo dėl išvadų nebus. Kad ir kiek mes reikšmingai, kaip sakau, vertintume kitus raštus, bet įstatymo reikia laikytis.
PIRMININKĖ. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės iki kito posėdžio 1-8 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso visą paketą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 1-8 klausimas, tai ne iki kito, kitas posėdis yra… Taip, išbraukti iš darbotvarkės. Ačiū. D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tik norėčiau patikslinti, kad pateikimas tai yra užregistravimas ir viešas prieinamumas Seimo nariams, bet kai yra pateikimo procedūra pradėta plenarinių posėdžių salėje, tai vienintelis būdas ją sustabdyti yra dviejų pertraukų iki posėdžio paėmimas. Tai iš esmės užprogramuojama yra situacija, kai Etikos ir procedūrų komisija gali nespėti pabaigti tyrimo ir pateikti išvadų. Vis dėlto tai nėra bet kokia komisija. Šiaip jau, kai vykdomas koks nors tyrimas Etikos ir procedūrų komisijoje dėl bet kokio teisės akto nagrinėjimo, toliau jis nėra nagrinėjamas Seime. Tai pateikimo procedūrą pradėję mes iš esmės ignoruosime Etikos ir procedūrų komisijos tyrimą.
PIRMININKĖ. Nuomonė išsakyta. Papildomo pasiūlymo nebuvo. A. Norkienė. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, kolegos, aš pritariu kolegei Dovilei ir siūlau šiandien nesvarstyti šitų išvadų, nes Etikos ir procedūrų komisija tik vakar pradėjo tyrimą. Prašome svarstyti šį nutarimą, kai komisija baigs savo tyrimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos, pasiūlymai taip pat. Mes apsispręsime balsuodami dėl frakcijos pasiūlymo, tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien Seniūnų sueigoje mes aptarėme šią situaciją ir pradėtą Etikos ir procedūrų komisijos tyrimą, tačiau jis automatiškai nereiškia ir nesuponuoja, kad turėtų būti stabdomas pateikimas. Šiandien, manau, tikrai buvo rastas neblogas kompromisas Seniūnų sueigoje, kad komisijos pirmininkas ateis į tribūną, atsakys į klausimus, o balsavimas bus keliamas į vėlesnę datą. Tačiau, žinoma, mes apsispręsime balsuodami dėl ką tik nuskambėjusio Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-9 klausimą. Kas pritariate pasiūlymui išbraukti 1-9 klausimą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 54, prieš – 54, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje – taip, kaip buvo nuspręsta Seniūnų sueigoje.
Dabar nuskambėjo L. Girskienės kitas pasiūlymas taip pat frakcijos vardu – išbraukti 1-8 klausimą ir lydimuosius iš šios dienos darbotvarkės. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate L. Girskienės siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 55, prieš – 54, susilaikė 11. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka darbotvarkėje.
Dar norėtų pasisakyti R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš dėl nutarimo pateikimo procedūros nutraukimo. Tai visiškai, Pirmininke ir gerbiamas Jurgi Razma, pirmasis pavaduotojau, yra jūsų interpretacija, nes pateikimą galima nutraukti jo nepradėjus, svarbu, kad jis būtų įtrauktas į darbotvarkę. Tai buvo padaryta ir jau Seniūnų sueigoje gavę raštą iš Etikos ir procedūrų komisijos galėjome tą pateikimą stabdyti. O kad pateikimas vykstant pačiai procedūrai, tai čia tik jūsų interpretacijos dalykas ir sugalvotas naujas modelis.
PIRMININKĖ. J. Razma norėtų atsakyti, nes buvo paminėta pavardė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, įvyko balsavimas, projektas liko darbotvarkėje, o pateikimas gali visada nutrūkti, kai baigiasi jam skirtas laikas ir posėdžio pirmininkas nepratęsia. Galbūt ir visi klausimai nebus baigti – čia yra paprasti dalykai ir nereikėtų tuo stebėtis, lyg to nebūtų buvę. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl visos darbotvarkės, tačiau prieš tai dar, kolegos, atsiklausiu, ar pritariate, kad svarstytume rezervinį 4 klausimą – Turizmo įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3557, jį pateiktume? Jis nėra įrašytas į pavasario darbų programą. Ar galime pritarti bendru sutarimu ir jį svarstyti? Nėra prieštaraujančių. Balsuojame? (Balsai salėje) Bendru galime, taip? Ačiū.
Ar dėl visos darbotvarkės norėtumėte pabalsuoti? Tikriausiai taip. Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117: už – 75, prieš – 9, susilaikė 33. Darbotvarkei pritarta.
10.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-3497(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-3497(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją Europos reikalų komiteto pirmininkę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, kad pristatytų ERK’o išvadą dėl kandidato.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Vakar Europos reikalų komitetas susirinkęs svarstė minėtą klausimą ir bendru sutarimu yra pritarta I. Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl pateiktos kandidatūros.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“. Komiteto išvada: pritarta bendru sutarimu, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Balsavo 6 Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai. Siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-3497.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų išvados pristatytos. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Pretendentai kalbėti nenori. Atsiprašau, pretendentas.
Tuomet einame prie priėmimo stadijos. Priėmimo stadija. Nutarimą sudaro vienas straipsnis. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Priėmimo stadijoje motyvai. Niekas neužsirašė kalbėti dėl motyvų.
Kadangi jau yra balsavimo langas, kviečiu užimti vietas ir balsuoti dėl 1-3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projekto Nr. XIVP-3497. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 107: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3497) priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Rimvydo Norkaus kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinius advokatus“ projektas Nr. XIVP-3498(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Rimvydo Norkaus kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinius advokatus“ projektas Nr. XIVP-3498(2). Vėl kviečiu pranešėją R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, kad pristatytų Europos reikalų komiteto išvadą.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Lygiai taip pat vakar Europos reikalų komitetas svarstė R. Norkaus kandidatūrą į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinius advokatus ir bendru sutarimu komitetas pritarė kandidatūros siūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Rimvydo Norkaus kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinius advokatus“ projektą Nr. XIVP-3498. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Rimvydo Norkaus kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinius advokatus“ projektui Nr. XIVP-3498. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai – už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti.
Einame prie priėmimo stadijos. Priėmimo stadija. Nutarimas yra sudarytas iš vieno straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl motyvų nei už, nei prieš niekas neužsirašė kalbėti. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Rimvydo Norkaus kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinius advokatus“ projekto Nr. XIVP-3498.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3498) priimtas. (Gongas) Sveikiname abu Seimo patvirtintus kandidatus. (Plojimai)
10.47 val.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3275(3) (priėmimas)
Dėkoju. Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3275(3). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro septyni straipsniai. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų ar pastabų. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Motyvai dėl viso priėmimo stadijoje. Už kalba A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, euro centais gaudami grąžą parduotuvėje nepagalvojame, kiek mums tos monetos iš tiesų kainuoja. Biurokratinė našta tenka tiek verslui, tiek valstybei, tiek mokesčių mokėtojams, o už 1 ar 2 euro centų monetas iš esmės nieko įsigyti negalime, nebent plastikinį maišelį.
Lietuvos banko duomenimis, tik apie trečdalį 1 ar 2 euro centų monetų į apyvartą išleidžiama pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kitos euro centų monetos pametamos ar guli vaikų taupyklėse. Valstybė nuolatos turi gaminti šias monetas, nes jos negrįžta į apyvartą. Mes ir toliau jas kaldiname, transportuojame, tvarkome ir naudojame išteklius tik tam, kad parduotuvėje galėtume gauti kelių centų, 1 ar 2 euro monetų, grąžą.
Neabejoju, kad priėmę šį įstatymo projektą rodysime pavyzdį ir kitoms Europos Sąjungos šalims, kurios šiuo keliu ir eis. Manau, ateityje būtų galima kalbėti Europos Sąjungos mastu apskritai apie 1 ar 2 euro centų monetų atsisakymą. Atėjo laikas, kai galime supaprastinti šią sistemą, atėjo laikas atsisveikinti su daugiau naštos nei naudos atnešančiomis monetomis. Tad kviečiu visus palaikyti šį įstatymą.
Labai svarbus aspektas yra šis, kad mokant ne grynaisiais pinigais mokėjimas nebus apvalinamas ir bus tikslus. Todėl dar kartelį kviečiu palaikyti priėmimo stadijoje šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš norėtų kalbėti T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, didžiausia Lietuvos žmonių problema yra išaugusios kainos. Katastrofiškai išaugusios kainos. Mes čia turime labai mažai įrankių tam kainų augimui kaip nors sumažinti, kompensuoti ir panašiai. Bet jeigu mes galime bent jau nepadaryti daugiau žalos, tai nepadarykime.
Absoliuti dauguma Lietuvos žmonių skaičiuoja kiekvieną centą. Ir visiškai nesvarbu, kiek tas centas kainuoja. Tam konkrečiam žmogui tai yra svarbu. Žinoma, mums, gyvenantiems Vilniuje ir gaunantiems normalią algą, gal tai atrodo nesvarbu. Bet jeigu žmogus susidurs su apvalinimu į didesnę pusę ir turės papildomus 2–3 centus sumokėti už įprastą savo prekę perkamą, tai bus blogai, tai bus papildomas impulsas infliacijai.
Todėl man nesuprantama, kodėl mes taip skubame, kodėl kitos Europos šalys, kur kainų lygis yra didesnis, atlyginimai didesni, neatsisako 1 ir 2 centų, o mes staiga bėgame. Mūsų kaimynė Lenkija yra grošų neatsisakiusi, kai tie 1 ar 2 grošai yra daug mažesnės vertės negu euro centai. Todėl aš nesuprantu tos skubos turint tokią beprotišką infliaciją ir didžiulį socialinį atotrūkį tarp įvairių grupių.
Tai tikrai ne tas atvejis, kai mums reikėtų rūpintis aplinkosauga, gamtosauga ir žemės resursų tausojimu. Ką tik Vilniuje kilo gaisras ir padarė didžiulę žalą mūsų sveikatai, oro kokybei. Čia yra tikrai rimta tema. O atimti iš žmonių paskutinius centus man tai yra nesuprantama ir nepriimtina.
PIRMININKĖ. M. Lingė kalba už.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Niekaip negalima sutikti su demagogija, kada yra klaidinama. Niekas iš žmonių jokių centų neatima. Ir kodėl vienu atveju yra skaičiuojama ir matoma, kad prekybos vietoje suapvalinus bus ne vartotojo naudai, bet nepastebima, kada bus apvalinama ir vartotojo naudai. Apvalinimas yra naudingas abiem pusėms, viskas priklauso nuo galutinės krepšelio kainos. Tose šalyse, kurios jau įdiegė šitą būdą, yra ištirta, kad apvalinimas yra neutralus.
Todėl spekuliuoti, kad 2–3 centais nenaudinga vartotojams, na, nėra maksimali suma, yra 2 centai, iki kurių būtų galima apvalinti į vieną ar į kitą pusę. Tai šiuo atveju pinigai nėra niekaip atimami iš žmonių. Tie, kas norės atsiskaityti tiksliai, kiek rodo kasos aparatas, sumokėti cento tikslumu, jie ir galės atsiskaityti tuo būdu, kuris yra jiems patogus, tai yra sumokėti tikslią sumą ir to apvalinimo išvengti. Šiuo atveju aš labai kviesčiau neklaidinti. Viskas kainuoja. Kainuoja tiek monetų kaldinimas, tiek kaštai apskaičiuojant ir inkasuojant kasose tuos kilogramais matuojamus centus. Ir niekas kitas nesumoka kaip mes patys už tai.
PIRMININKĖ. M. Puidokas – motyvai prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, aš manau, kad Lietuva privalo suprasti situaciją, kurioje yra mūsų žmonės. Ir aš nelabai suprantu, kodėl mūsų valstybė turi bėgti pirma garvežio ir daryti tokius sprendimus, kai virš 100 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos ir jiems bet koks kainų pakilimas yra didžiulė grėsmė. Kas penktas gyventojas yra ties vadinamąja skurdo riba. Ir akivaizdu, kad centų panaikinimas ir siekis neva tokiu būdu sutaupyti tam tikras lėšas yra naudingas bankams, naudingas diegiamai skaitmeninės valiutos programai Lietuvoje, bet ne patiems žmonėms. Pacituosiu vieną iš Jungtinių Amerikos Valstijų tėvų T. Džefersoną, kai jis įvardino: aš manau, kad bankinės institucijos yra pavojingesnės mūsų laisvėms negu nuolatinės kariuomenės.
Kalbant apie Centrinio Banko skaitmeninės valiutos įvedimo procesą, kuris vyksta visame pasaulyje, tai Lietuva yra viena iš tų valstybių, kurioje dar 2023 metų kovo mėnesį buvo pradėtas CBDC įvedimo bandomasis projektas. Tai aš nežinau, kaip šiuos sprendimus vertinti. Ar vertinti kompleksiškai, tai yra šio bandomojo projekto kontekste, kur vėl Lietuva kartu su Švedija ir Ukraina buvo numatytos kaip pirmosios šiam projektui testuoti skirtos valstybės Europoje? Tai ar visi tokie panašūs įstatymų pakeitimai nėra šio projekto kompleksas? Ir kodėl mes taip darome, kai tai yra tikrai nenaudinga mūsų žmonėms? Todėl raginu visus balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Kolegos, aiškinamajame rašte aiškiai parašyta, kad Lietuvos gyventojai yra pametę daugiau negu 2,4 mln. eurų smulkiomis 1 euro cento monetomis, taip pat šimtai tonų kiekvienais metais papildomai nukaldinama. Žinoma, tai atsiliepia aplinkosaugai. Bet pažiūrėkime, kaip su jomis elgiasi garbaus amžiaus žmonės. Neretai jie sunkiai atskiria 1 nuo 2 centų. Lygiai taip pat namuose, galiu pasakyti, kad vaikai su tomis monetomis tiesiog žaidžia žaidimus arba mėto pakampėse, nes jau nebevertina. Todėl geras sprendimas, savalaikis. Manau, kad čia niekas nenukentės. O, be jokios abejonės, 1 ir 2 euro centai yra svarbu, jie išliks elektroninėje erdvėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai įdomus sprendimas, pasakymas, kad nepabrangs. Paprasta situacija. Ateinu į parduotuvę nusipirkti maišelio už 1 centą. Parduotuvė banko kortelės nepriims, nes maža suma, nes aptarnavimo mokesčiai bus didesni negu tas 1 centas. Tada tas maišelis pabrangs iki 5 centų, nes kitokios nominacijos nebus.
O šiaip tai mokesčių mokėtojams brangiausiai kainuoja Lietuvos bankas. Lietuvos bankas atnešė tą pasiūlymą, kad nereikėtų kaldinti monetų. Jie tingi jas kaldinti, nes reikia išleisti pusę milijono ir kelis šimtus tūkstančių. Bet Lietuvos bankas, naglai žiūrėdamas visiems mokesčių mokėtojams į akis, valdo 17 mlrd. turtą ir į biudžetą neįneša nė vieno cento nuo to 17 mlrd. turto. Pernai neįnešė nė vieno cento, šiais metais taip pat neįneš nė vieno cento. Tai tokią kontorą seniai reikėjo išvaikyti. Tuo tarpu Finansų ministerija skolinasi už 3,5 % rinkoje. Tai gal tuos pinigus (17 mlrd.) reiktų perkelti į Finansų ministeriją ir skolai aptarnauti nebereikėtų mokėti 600 mln.? Tai ką daryti su tokiomis organizacijomis, kurios daro tokią žalą valstybei? O jeigu išeitumėte iš Vilniaus burbulo ir pamatytumėte, kaip regionuose žmonės deda centą prie cento, kai atsineša centų krūvą, kad nusipirktų duonos, tai suprastumėte, kokia yra vertė 1 ar 2 centų.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Turėčiau gal apie ekologinius motyvus pasakyti, bet iš tikrųjų, man atrodo, laikas gyventi XXI amžiuje. Kai viduramžiais buvo kalamos monetos ir banknotai, tai buvo tokia sąvoka „senjoražas“, tai yra kaina tarp produkto pagaminimo ir produkto vertės. Tai dabar jeigu mes matome, kad iš tikrųjų mūsų atsiskaitymo sistema tampa brangesnė negu jos vertė, tai visa logika sako, kad turėtumėme kažką daryti. Šiandien jeigu monetų kaldinimas yra brangesnis negu jo vertė, vadinasi, metalas pats yra brangesnis už tą… Man tai atrodo, sprendimas laiku. Kolekcionieriams lietuviškos euro monetos bus brangesnės. Kviečiu jam pritarti ir susitelkti į kitus elementus.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Aš suprantu, kad centai valdantiesiems plėšo kišenes. Tas motyvas, gerbiamas kolega, kurį jūs čia pristatėte, kad reikia atsisakyti centų dėl to, kad žmonės juos pameta, na, tikrai neatlaiko jokios logikos ir tai turbūt pati didžiausia demagogija. Kad infliacija jums valdant po trejų metų yra didelė ir tie centai prarado savo vertę, tai čia yra jūsų kaltė ir nereikia savo kaltės spręsti tokiais būdais, kad pereitume prie plastmasinių pinigų. Aš manau, kad kiekvienas centas piliečiui yra svarbus, nežiūrint, kad prekybos centrams norima šiuo projektu mažinti inkasavimo kaštus – nebereikės gaišti laiko, kiloti tonų metalo, bus sutaupyta darbo jėgos, darbo užmokesčio. Aš matau tik pataikavimą tiems, kurie pakankamai gerai gyvena, kai didžioji dalis gyventojų, penktadalis, yra ties absoliutaus skurdo riba, didžiausias energetinis skurdas Europos Sąjungoje, lenkiame bemaž tik Bulgariją ir Rumuniją. Esant tokiai situacijai, kalbėti apie tai, kad nepatogu skaičiuoti ir apskaityti centus, mažų mažiausia yra negražu, gerbiamieji. Taigi siūlau balsuoti prieš ir nesuvaryti visų į bankus.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-5.1 klausimo – Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3275. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 65, prieš – 20, susilaikė 31. Pritarta. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3275) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3276(2) (priėmimas)
Apsispręskime dėl lydimųjų. Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Finansinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3276. Jį sudaro du straipsniai. Nė dėl vieno iš jų pasiūlymų nėra. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 65, prieš – 15, susilaikė 34. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3276) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3277(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3277. Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Balsuokime. Kas pritariate 1-5.3 klausimui – įstatymo projektui Nr. XIVP-3277, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 66, prieš – 16, susilaikė 35. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3277) priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3278(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3278(2). Jį sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIVP-3278.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 67, prieš – 14, susilaikė 38. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3278(2) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-6 klausimą šiuo momentu praleidžiame, nes dar komitetas sutikrina konsoliduotą variantą. Dėl 1-7 klausimo dar neturime prezidentūros atstovo.
11.05 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 303, 3042, 309, 356, 440, 505, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, papildymo 2551 straipsniu ir 304 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3551, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3553 (pateikimas)
Taigi kviečiu viceministrą pristatyti 1-8.1 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3551 ir lydimuosius. Tai yra pateikimas. Prašau.
K. ŠETKUS. Laba diena, posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Pristatysiu Aplinkos ministerijos parengtus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo ir papildymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo įstatymų projektus. Projektai teikiami bendru paketu ir parengti atsižvelgiant į nemažėjantį skaičių nusižengimų aplinkos srityje bei 2024 metų perkeliamo reglamento dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuostatas.
Pagrindiniai teikiamų įstatymų projektų tikslai yra trys: pirmas dalykas, už aplinkosauginius pažeidimus nustatyti veiksmingas sankcijas; antras, baudas diferencijuoti pagal pažeidimo pobūdį ir daromą neigiamą poveikį aplinkai; trečias, baudos dydį susieti su gaunama nauda. Kaip rodo pateikta statistika, šiuo metu kai kurios taikomos baudos visiškai nepasiekia savo pagrindinio tikslo – atgrasyti nuo pažeidimų. Atkreipiu dėmesį, kad didžioji dalis baudų nekeista dešimt metų. Baudos simbolinės, palyginus su daroma žala. Pavyzdys: už laukinių augalų, grybų, gyvūnų ir jų buveinių žalojimą ir naikinimą bauda nuo 10 eurų iki 30 eurų; už saugomų rūšių laukinių augalų žalojimą – nuo 30 eurų iki 300 eurų ir taip toliau. Rengiant pakeitimus buvo atlikta išsami Latvijos ir Estijos analogiškų baudų analizė. Atkreipsiu dėmesį, kad tos pačios baudos, kurios buvo nurodytos prieš tai, Estijoje siekia iki 600 eurų, Latvijoje – iki tūkstančio eurų. Už invazinių rūšių naudojimo, valdymo priemonių pažeidimus Estijoje – iki 600 eurų, Latvijoje – iki 700 eurų.
Taip pat vis dar labai opi ir statistikos problema dėl pažeidimų, tai yra kai už verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus taikomas tik įspėjimas arba bauda nuo 20 eurų iki 70 eurų; už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus – nuo 10 eurų iki 60 eurų. Tai atkreipkime dėmesį, kad pats bilietas yra ženkliai brangesnis negu minimali bauda, o Latvijoje už žvejybą draudžiamais įrankiais bauda, pavyzdžiui, siekia iki 700 eurų, Estijoje – iki 1 tūkst. 200 eurų. Taip pat išlieka daug pažeidimų dėl leidimų kirsti mišką išdavimo – už juos bauda taikoma tik juridinių asmenų vadovams ir siekia nuo 60 eurų iki 120 eurų.
Šiuo metu apskritai nenustatyta atsakomybė už požeminio gėlo vandens gręžinių neįregistravimą Žemės gelmių registre, todėl nėra paskatos registruoti gręžinius. Baudų dydis nesusietas su žala ir daromu gamtai poveikiu. Už prekybą laukiniais gyvūnais bauda siekia nuo 10 eurų iki 300 eurų. Pavyzdys – nelegalus dramblio pardavimas, kai galėtų būti bauda 10 eurų, kas turbūt visiškai neadekvatu. Nepakankamai diferencijuotos baudos pagal pažeidimo mastą ir daromą aplinkai žalą. Už žalą neturint leidimo ir turint leidimą, tačiau viršijant nustatytus normatyvus, bauda išlieka tokia pati, tai tiesiog apsimoka sumokėti baudą. Ne mažiau svarbi problema, kai juridiniai asmenys pasinaudoja teisine spraga – dėl nenustatytos atsakomybės ne tik išvengia baudos, bet ir netinkamomis sąlygomis toliau laiko gyvūnus.
Atsižvelgus į tai, kas paminėta, įstatymo pakeitimais siūloma: baudas už saugomų rūšių laukinių gyvūnų žalojimą padidinti nuo pusantro iki dešimt kartų; baudų už saugomų rūšių laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą apatinę ribą padidinti aštuonis kartus, viršutinę – tris kartus; griežtinti atsakomybę už prievolės atkurti mišką nevykdymą iki dviejų kartų; sugriežtinti atsakomybę už Žvejybos taisyklių pažeidimus, padidinant baudą nuo dviejų iki trijų kartų; sugriežtinti atsakomybę už invazinių rūšių naudojimą, pradžioje taikant įspėjimą ir padidinant baudos viršutinę dalį iki dešimt kartų, apatinę – iki dviejų kartų; nustatyti juridiniams asmenims, kurie neteisėtai laiko laukinius gyvūnus, atsakomybę ir sudaryti galimybę ne tik sumokėti baudas, bet ir kad būtų konfiskuojami gyvūnai; nustatyti baudas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. balandžio 30 d., naudojimą ir numatyti, kad lėšos, realizavus konfiskuotą turtą, būtų naudojamos aplinkosauginėms priemonėms siekiant aplinkos apsaugos tikslų. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Girskienė – dėl vedimo tvarkos.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mes frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Prašote pertraukos iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami dėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymo padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Primenu, kad popietinis posėdis yra opozicinis, vadinasi, pertrauka būtų jau iki kito posėdžio, kuris vyks balandžio 9 dieną.
Balsavo 97: už – 44, prieš – 45, susilaikė 8. Pertraukai iki kito posėdžio pritarta.
11.10 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 37, 47, 51, 57, 72, 73, 78, 79, 90, 91, 114, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo 401, 531, 532, 533, 952, 1101, 1181, 1221, 1222, 1223, 1224, 1225, 1226, 1227 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3580 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti S. Gentvilą, kad pristatytų darbotvarkės 1-8.3 klausimą – Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3580. Tai yra lydimasis, jis yra susijęs, bet kitas teikėjas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Kadangi paprašyta pertraukos dėl pagrindinio paketo, o čia yra jo lydimasis, tai aš norėčiau, kad jie būtų kartu pateikti kitame posėdyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki kito posėdžio? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
11.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Karolio Januševičiaus skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu“ projektas Nr. XIVP-3567 (pateikimas)
Dabar, kadangi jau matau prezidentūros atstovus, norėčiau pakviesti į tribūną Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją J. Niewierowiczių, kuris pristatys Seimo nutarimo „Dėl Karolio Januševičiaus skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu“ projektą Nr. XIVP-3567. Prašau.
J. NIEWIEROWICZ. Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija ir Energetikos įstatymu, teikia Seimui dekretą skirti K. Januševičių į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario pareigas penkerių metų kadencijai nuo šių metų gegužės 1 dienos.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija, reguliuojanti energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą ir atliekanti valstybinio energetikos sektoriaus priežiūrą atsinaujinančios energetikos, gamtinių dujų, elektros energetikos, šilumos ūkio, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei kitose srityse. Taryba taip pat saugo vartotojų teises ir teisėtus interesus, stebi reguliuojamų ūkio subjektų sąnaudų skaidrumą ir kainų pagrįstumą, siekia didinti jų veiklos efektyvumą. Tarybą sudaro penki nariai, kuriuos Prezidento teikimu skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Atsižvelgdamas į institucijos svarbą Prezidentas siekia pateikti profesionalius kandidatus, kurie savo žiniomis, kompetencijomis, patirtimi prisidėtų prie institucijos stiprinimo. Pagrindiniai kandidatui keliami lūkesčiai: vartotojų interesų atstovavimas ir įgalinimas, energetikos sektorių reguliavimo efektyvumas, tvarios ir pridėtinę vertę kuriančios energetikos skatinimas.
Siūlomas kandidatas K. Januševičius yra būtent toks, atliepiantis šias charakteristikas ir lūkesčius. Ponas K. Januševičius yra energetikos ekspertas, Vilniaus Gedimino technikos universitete yra įgijęs energetikos inžinerijos ir planavimo magistro laipsnį, o 2019 metais – mechanikos inžinieriaus mokslų daktaro laipsnį. 2012–2019 metais dirbo energetikos ir tvarumo konsultantu bei atliko vidinių projektų vadovo ir kokybės valdymo funkcijas. Prisidėjo prie energetinio naudingumo ir pastatų tvarumo vertinimo praktikų ir pilotinių projektų vystymosi Lietuvoje. 2019–2023 metais ėjo Lietuvos energetikos agentūros Energijos efektyvumo didinimo kompetencijų centro vadovo pareigas, kur buvo atsakingas už energijos efektyvumo politikos įgyvendinimo monitoringą, kokybės kontrolę ir nacionalinio progreso raportavimą, nagrinėjo energijos vartojimo efektyvumo didinimo galimybes, vartotojų įgalinimo ir energetinio skurdo mažinimo aspektus.
Taigi, apibendrinant, kandidatas turi darbo patirties tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, tiek akademiniame pasaulyje, kas laikytina privalomumu dirbant energetikos reguliavimo institucijoje. Nuo 2019 metų iki dabar K. Januševičius dirba energetikos konsultantu Europos Sąjungos finansuojamuose tarptautiniuose projektuose, tarp jų Moldovoje ir Sakartvele, kur yra atsakingas už gerųjų Europos Sąjungos praktikų energetikos srityje perkėlimą į nacionalinę teisinę bazę, kompetencijų ugdymą, politikos įgyvendinimo veiksmų planavimą.
Gerbiami Seimo nariai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra itin svarbi institucija, turint galvoje energetikos svarbą valstybei bei vykstantį energetikos sektoriaus technologinį virsmą. Todėl Respublikos Prezidentas teikia pono K. Januševičiaus kandidatūrą, kad būtų užtikrintas reikalingų veiklų tęstinumas, tačiau kartu į VERT’ą būtų atnešta naujų papildomų kompetencijų ir patirčių, išlaikytas aukštas jos profesionalumo lygis. Taigi, Lietuvos Respublikos Prezidento vardu prašau palaikyti teikiamą kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar pagal Statutą žodis suteikiamas kandidatui, jis ir atsakys į Seimo narių klausimus vėliau, pirmiausia prisistatys. Kviečiu kandidatą gerbiamą K. Januševičių į tribūną prisistatyti. Primenu, kad prisistatymui skiriama iki 10 minučių.
K. JANUŠEVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Dėkoju už galimybę pasisakyti. Man yra didelė garbė pretenduoti į šią poziciją. Esu Karolis Januševičius, energetikos ekspertas, inžinerijos mokslų daktaras, sukaupęs daugiau kaip 12 metų patirtį šioje srityje. Savo patirtį kaupiau dirbdamas mokslo institucijose, privačiame sektoriuje, Lietuvos energetikos agentūroje ir atlikdamas ekspertines veiklas tarptautiniuose projektuose.
Mano daugialypė sukaupta patirtis man leidžia pamatyti problemas iš skirtingų perspektyvų, sistemingai analizuoti iššūkius ir ieškoti bei rasti racionalius sprendimus. Tikiuosi, kad savo sukauptomis žiniomis, patirtimi ir įgūdžiais galėsiu produktyviai prisidėti prie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiklos, skatinant perėjimą prie klimatui neutralios energetikos, atstovaujant vartotojų teisėms ir ginant jų teisėtus interesus bei gerinant reguliavimo veiklą.
Jeigu mano kandidatūra bus patvirtinta, be kitų nariui priskiriamų atsakomybių, skirsiu dėmesį energijos vartojimo efektyvumo srities įtraukimui į reguliatoriaus veiklas, skaitmenizavimo ir duomenų įdarbinimo veiklos tęstinumui bei aktyviai ir savalaikei reguliatoriaus komunikacijai. Tikiuosi, kad mano kandidatūra jums priimtina ir galėsiu dirbti Lietuvos naudai. Ačiū už suteiktą laiką ir dėkoju gerbiamiems Seimo nariams už tai, kad išklausėte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Primenu, jog Seimo narių klausimams ir kandidato atsakymams yra skiriama iki 15 minučių. Pirmasis klausia A. Skardžius. Ruošiasi L. Savickas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, tikrai džiaugiuosi jūsų kompetencija, tačiau neišgirdau iš jūsų pagrindinio atsakymo, kad jūs, kaip reguliuotojas, ginsite vartotojų interesus. Nes VERT’as ką tik, šių metų kovo 4 dieną, pranešė, kad pagaliau VERT’as gins vartotojų interesus, mažų įmonių interesus, kadangi nuo 2021 metų Lietuvos Seimui perkėlus direktyvos nuostatas, kad vartotojai, mažos įmonės neprivalo mokėti elektros tiekėjams baudų, VERT’as miegojo. VERT’as miegojo, kada ESO apvogė, 160 mln. iškraustė iš vartotojų kišenių, kad sumokėtų dividendus. Ką jūs darysite, kaip jūs ginsite vartotojų interesus? Reguliuoti visi moka.
K. JANUŠEVIČIUS. Dėkoju gerbiamam Seimo nariui už šį klausimą. Vartotojų teisių atstovavimas ir teisėtų interesų gynimas yra viena iš VERT’o užduočių, kurios yra numatytos. Tai yra vienas iš prioritetų, keliamų ir man Prezidento. Tai buvo vienas iš aptartų aspektų mano kandidatūros svarstymo metu. Manyčiau, kad turbūt svarbiausia ne tik vartotojų teisių atstovavimas tada, kai jos yra pažeidžiamos, bet ir proaktyvus veikimas. Kaip vienas iš pavyzdžių yra tipinės sutarties su mažais verslais ir buitiniais vartotojais išankstinė peržiūra, tipinės formos. Tas padėtų užkirsti kelią panašioms situacijoms, kurios susiklostė dabartinėje situacijoje, kai dėl netesybų vartotojai turi kreiptis į teismus. Visas tas biurokratinis mechanizmas užtrunka, švaistomas ir laikas, ir valstybiniai resursai.
PIRMININKĖ. Klausia L. Savickas, tačiau jo nematau salėje. Klausia L. Nagienė, ruošiasi V. Valkiūnas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas pretendente, aš esu dar Energetikos komisijoje, todėl man labai labai įdomūs šitie klausimai. Noriu išgirsti, už kokią sritį jūs būtumėte atsakingas, tai yra viena. Ir ar nemanote, jeigu dujų kainą mes numatome perskaičiuoti ir VERT’as sutinka perskaičiuoti kas 3 mėnesius, kodėl garantinis tiekimas elektros energijos negalėtų būti lygiai taip pat perskaičiuojamas kas 3 mėnesius, nes tai irgi priklauso nuo svyravimų, kokia biržos kaina, kaip mes perkame ir panašiai?
Kitas momentas, kaip jūs įsivaizduojate, nes vakar turėjome posėdį, dėl bendrijų steigimo? Diskusija vyksta ir kažkodėl vangiai pas mus yra steigiamos energetinės bendrijos. Koks jūsų požiūris ir nuomonė tuo klausimu?
K. JANUŠEVIČIUS. Dėkui gerbiamai Seimo narei už klausimus. Preliminariai turėčiau kuruoti gamtinių dujų sektorių ir administracinių teisinių ginčų klausimą. Iš esmės atsakydamas į jūsų klausimą, kodėl tai negalėtų būti daroma elektros sektoriuje, vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Manau, tikrai galimybių paieškoti tam galima. Tai suteiktų galimybę vartotojams gauti geresnes kainas, objektyvesnes kainas, išvengti situacijų, kai susikaupia permokos. Tada yra reikalingas kompensavimas ir turi įsijungti panašūs mechanizmai.
Atsakant į kitą klausimo dalį apie bendrijas. Kadangi tuo metu, kai buvo kuriamas šis koncernas, man teko dirbti Lietuvos energetikos agentūroje, sakykime, iš dalies žinau tą visą procesą. Turbūt pagrindinis trukdis tai sistemai įsivažiuoti yra daugybė administracinių finansavimo aspektų, su kuriais susiduria savivaldybės.
Kaip ir vakar posėdyje buvo aptarta, turėtų būti Finansų ministerijos įsitraukimas ir paaiškinimas dėl skolinimosi limitų. Tai yra problema, susijusi ne tik su bendrijų steigimu – tai yra problema, susijusi ir su viešųjų pastatų modernizavimu, elektros vartojimo efektyvumo didinimu. Na, tai yra problema, su kuria yra susiduriama keliose skirtingose vietose. Manyčiau, tai yra vienas iš momentų, vienas iš trukdžių, kuris turėtų būti pašalintas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi D. Kepenis.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū Seimo Pirmininkei už galimybę paklausti. VERTʼas yra keista organizacija ir keistas elgesys R. Pociaus, kuris negina paprasto vartotojo, paprasto žmogaus, o galimai visa ši organizacija irgi susijusi, mano nuomone, su mafiozinėmis energetikos struktūromis. Tai mano klausimas: ar turite akcijų energetikos įmonėse?
K. JANUŠEVIČIUS. Dėkui gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Atrankos metu deklaravau ir dabar galiu ramiai deklaruoti, kad jokių akcijų jokioje energetikos įmonėje neturiu.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pretendente, jūs minėjote, kad Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje turėsite vieną iš misijų – stebėti teisinių ginčų reguliavimus ir panašiai. Mes dabar girdime netgi iš kandidatų į prezidentus, kad „Igničio“ privatizacija, dalies akcijų, buvo klaida, ir jie mini apie tai, kad atėjo laikas grąžinti valstybei ir žmonėms „Ignitį“ visą, nes taip, kaip vyksta šiandien, išskyrus pasipiktinimą, daugiau nieko nematome. Kokia būtų jūsų pozicija ir kokią išvadą jūs padarytumėte, kai šis klausimas būtų iškeltas: grąžinti „Ignitį“ valstybei ir žmonėms? Ačiū.
K. JANUŠEVIČIUS. Dėkoju gerbiamam Seimo nariui už šį klausimą. Iš esmės labai kompleksiškas klausimas, į kurį vienareikšmiško atsakymo nėra. Turbūt turėtų būti atsižvelgta į galimas naudas ir žalas. Pokytis ar, sakykime, progresas, šiuo metu įvykęs energetikos sektoriuje, turbūt rodo, kad ir privatus verslas sugeba pasiekti gerų rezultatų. Ar galėtų pasiekti geriau valstybės valdoma, vien valstybės valdoma įmonė, šiuo metu pasakyti negaliu. Manau, turėtų būti atlikta nuodugnesnė, nuoseklesnė analizė, kad būtų galima objektyviai į tą klausimą atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi K. Adomaitis.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū gerbiamai Seimo Pirmininkei. Gerbiamas pretendente, iš tikrųjų malonu skaityti jūsų gyvenimo aprašymą, apie patirtį ir taip toliau. Aš galvoju, kad jūs neblogai įsigilinote ir išanalizavote VERTʼo veiklą. Sakykite, kokias tobulintinas sritis matote, kur matote, kad labiausiai savo patirtį, kompetencijas galėsite panaudoti, kokius pagrindinius tris tikslus, ką norite padaryti, tapęs tarybos nariu?
K. JANUŠEVIČIUS. Kaip minėjau ir kaip visada deklaruoju, dėmesį norėčiau skirti energijos vartojimo efektyvumo sričiai, nes, mano matymu, ši sritis yra per mažai atliepiama reguliuotojo veikloje. Tai būtų pirmasis momentas. Taip pat žinau, kad labai svarbu yra skaitmenizavimas ir duomenų panaudojimas. Galbūt prie to galėtų prisidėti ir duomenų atvėrimas, kiek tai leidžia konfidencialumo galimybės, nes atviri duomenys gali stimuliuoti inovacijų atsiradimą, duomenimis pagrįstų inovacijų kūrimą. Ir paskutinis dalykas iš tų trijų turbūt galėtų būti aktyvi, savalaikė reguliuotojo komunikacija, nes dabartinėje situacijoje labai dažnai apie sprendimus yra išgirstama vėliau, vartotojai nebūtinai supranta, už ką ir kodėl tiek moka. Manyčiau, kad dėl to turėtų būti sukurtas pokytis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Iš tiesų mums jau yra tekę su jumis bendrauti kaip su Lietuvos energetikos agentūros atstovu. Šiuo metu Seime mes irgi svarstome daugiabučių renovacijos klausimus, šilumos efektyvumo klausimus ir vėl iškyla tas klausimas dėl energetinių klasių ir energijos vartojimo sutaupymo. Ir renovacijos rėmimo įstatyme yra du kriterijai, kada remiame, tai kai pasieki tam tikrą klasę ir kai sutaupai tam tikrą energijos kiekį. Kaip jūs galvojate, kokia kryptimi mums reikėtų eiti, nes yra ir tokių, ir tokių pasiūlymų, ar didinti reikalavimą sutaupyti daugiau energijos, ar didinti reikalavimus aukštesnei klasei?
K. JANUŠEVIČIUS. Dėkui gerbiamam Seimo nariui už šį klausimą. Kadangi šiuo klausimu yra tekę diskutuoti su jumis anksčiau, turbūt pirmiausia turėčiau pabrėžti, kad VERTʼo atsakomybėse ir kompetencijose renovacijos klausimas nefigūruoja. Siekdamas atsakyti į jūsų klausimą, turbūt norėčiau pabrėžti tai, kad turėtų būti pasiekiami sutaupymai ne tik formalūs, bet ir tikri, kuriuos parodo skaitiklis. Manyčiau, kad tai yra pagrindinis dalykas. O kadangi šiuo metu yra problemų su renovacija, tai nepagauna tokio pagreičio, kokio mes norėtume. Manau, kad turėtų būti skirtas dėmesys tų institucijų, kurios rūpinasi renovacija. Tiek šiuo momentu galėčiau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Ačiū. Dabar, kaip Statutas mus įpareigoja, turime sutarti dėl pagrindinio komiteto. Siūlomas Ekonomikos komitetas. Klausimą svarstyti siūloma balandžio 11 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti išvados“ projektas Nr. XIVP-3578 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo Nr. XIVP-3578 svarstymas. Kviečiu V. Baką, bet matau, kad prie mikrofono stovi A. Vyšniauskas, po to D. Gaižauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Pusvalandžio pertrauka. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti pusvalandžio pertraukai? Ne, atrodo, prašoma balsuoti. Taigi pabalsuokime. Kas pritariate pusvalandžio pertraukai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 60, prieš – 28, susilaikė 4. Pusvalandžio pertraukai pritarta.
11.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3586 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame. Kadangi turime galimybę apsvarstyti rezervinius klausimus, tai aš kviečiu J. Razmą, kad pristatytų rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. XIVP-3586. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai paprastas projektas. Yra gautas Laisvės frakcijos teikimas deleguoti savo atstovą į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Seniūnų sueiga atitinkamą kvotą šiandien ryte patvirtino, tai siūlau priimti Seimo nutarimą ir V. Mitalas taptų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Svarstymo stadija. Niekas nenori diskutuoti, kalbėti dėl motyvų taip pat niekas nenori. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami: kas pritariate pateiktam nutarimo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 4. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3586) priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3587 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis 1-2 klausimas – lydimasis Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3587. Vėlgi kviečiu gerbiamą J. Razmą į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi naują narį įrašėme į NSGK, išbraukę jį iš Biudžeto ir finansų komiteto, tai atitinkamai ir keičiasi tų dviejų komitetų narių skaičius. Biudžeto ir finansų komitete vienu sumažėja – lieka 10, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dabar bus 11. Tai tie patikslinimai ir siūlomi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti vienas kolega. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Jurgi, jūs tankiai sakote – mes laikomės taisyklės dėl pakeitimų. Kas tie mes, kas jūsų bendrininkai? Jūs mėgstate nuasmeninimą. Galbūt galite pasakyti, su kuo jūs konsultuojatės, kas jums padeda tai nuspręsti? Vienasmeniškai ar kaip?
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo atveju, matyt, esu bendrininkas su V. Mitalu ir visa Laisvės frakcija, nes jų teikimas mano nutarimo projektu yra realizuojamas. O dėl tų taisyklių, na, kartais mes užsimerkiame ir toleruojame, ypač kai opozicijos atstovai to labai prašo. Jeigu taip preciziškai žiūrėtumėme į tas taisykles, tai jūs su V. Bukausku negalėtumėte būti to paties Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariais nuo Darbo partijos frakcijos, nes tai neatitinka proporcinio atstovavimo, bet toleruojame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų po pateikimo niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstymo stadijos diskusijoje niekas neužsirašė. Dėl motyvų irgi niekas neužsirašė. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimo stadija. Nutarimo projektą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-2 rezervinio klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 10. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3587) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3583 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas. 2, taip? Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3583. Kviečiu J. Razmą į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia kiek anksčiau pasikeitė kai kurių komitetų nariai, kai grįžo į Seimą A. Anušauskas, L. Kasčiūnas perėjo į kitą komitetą ir taip toliau. Atitinkamai turime pakoreguoti tų komitetų narių pavaduotojus. Tai ir siūloma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausti niekas nenori. Po pateikimo dėl motyvų neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti norinčių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime ir po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Yra trys straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nėra gauta, tačiau yra gauta Teisės departamento redakcinė pastaba. Ar galime pritarti straipsniams, suredaguotiems pagal Teisės departamento pastabą? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Apsispręskime balsuodami dėl rezervinio 3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 106: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3583) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Seimo savaitės (2024-04-08 – 2024-04-12) – 2024 m. balandžio 9 d. (antradienio) ir 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir dar kartą norėčiau į tribūną pakviesti J. Razmą pristatyti savaitės, prasidedančios balandžio 8 diena, Seimo posėdžių darbotvarkę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, būsimos mūsų posėdžių savaitės darbotvarkės dar nėra labai užpildytos. Tas užpildymas ypač sumažėjo, kai atsižvelgėme į Etikos ir procedūrų komisijos prašymą ir iš pirminio projekto išbraukėme laikinosios tyrimo komisijos išvadų svarstymą ir priėmimą. Taigi, šio klausimo tą savaitę, kuri prasidės balandžio 9 diena, nėra. Projektai surašyti pagal mūsų tam tikras jau nusistovėjusias taisykles. Antradienį iš pradžių svarstymai tų projektų, kuriuos komitetai spėjo apsvarstyti. Keletas pateikimų. Vyriausybės pusvalandis kol kas neapibrėžtas. Laukiu pasiūlymų, kas čia būtų labiausiai pageidaujamas, kad užimtų šią poziciją. Žiūrėsime, gal Švietimo tarybos pirmininkė, ji negalėjo šią savaitę atvykti, galbūt galės. Nieko aš čia daug gal ir nekomentuosiu.
Ketvirtadienį, kaip įprasta, priėmimai. Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų keletas projektų, galutinis apsisprendimas dėl Aleksandro Stulginskio žvaigžde apdovanojamų asmenų ir taip toliau. Posėdžio pabaigoje Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę, kaip numato Seimo statutas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Patvirtinta bendru sutarimu.
11.40 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 27, 30, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3462(2) (priėmimas)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės 1-6.1 klausimo. Jau yra konsoliduota išvada dėl Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3462(2). Priėmimo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją R. Vaitkų į tribūną. Priėmimo stadija.
Pradėsime priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti komiteto nuomonę dėl jos?
R. VAITKUS (LSF). Komiteto nuomonė buvo pritarti. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: statytojas žemės sklypą, kuriame yra naujai statomas arba rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise. Atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį, nekilnojamojo turto kadastro objektą, privaloma gauti žemės sklypo savininko arba valstybės žemės patikėtinio sutikimo numatytais atvejais teisę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Nematau prieštaraujančių, pritarta. Nuo 2 iki 6 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Gal galėtumėte trumpai pristatyti komiteto nuomonę?
R. VAITKUS (LSF). Komiteto nuomonė yra pritarti. „Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio projekto ekspertizės rangovas arba statinio ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybų leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje…“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 7 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio taip pat buvo pateikta Teisės departamento pastaba. Jai pritarus, atsiranda naujas straipsnis. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti?
R. VAITKUS (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Ir esmė: „Infostatyboje“ registruojama užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti statybas leidžiantys dokumentai, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objektų, statinių paprastojo remonto ir aplinkos ministro nustatytus atvejus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti tokiam 8 straipsniui, koks jis išdėstytas? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Keičiasi straipsnių numeracija. Nuo 9 iki 11 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl naujo 12 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta iš dalies. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti?
R. VAITKUS (LSF). Dėl kurio straipsnio?
PIRMININKĖ. Čia yra dėl 12 straipsnio, paskutinio straipsnio.
R. VAITKUS (LSF). 12 straipsnis. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Projektu keičiamos Statybos įstatymo nuostatos, kurių įsigaliojimo terminas ankstinamas. Tai yra itin svarbu, užtikrinant statybos procesų efektyvumą. Tai čia iš esmės dėl datos, kad būtų paankstinta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti 12 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Taigi, apsvarstėme visus straipsnius ir galime apsispręsti dėl viso projekto. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-6.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-3462. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 19. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3462) priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 18, 20, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2420 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3463(2) (priėmimas)
Kitas klausimas, lydimasis. Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3463(2). Jį sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 90, prieš nėra, susilaikė 20. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3463) priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 31 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101, 341 straipsniais ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-2414 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3464(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.3 klausimas – Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3464(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime. Kas pritariate 1-6.3 klausimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 88, prieš – 1, susilaikė 19. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3464) priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2416 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3465(2) (priėmimas)
Paskutinis lydimasis. 1-6.4 klausimas – Architektūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3465(2). Vėlgi priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate 1-6.4 klausimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 93, prieš – 1, susilaikė 19. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3465) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, prašau leidimo susirinkti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui į trumpą posėdį.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas čia, Seimo salėje, susirinktų į trumpą posėdį? Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū.
11.48 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3557 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės klausimas, mums dar yra likęs vienas rezervinis, tai yra rezervinis 4 klausimas – Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3557. Pranešėjas – P. Saudargas. Prašau į tribūną.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Jau nesitikėjau, kad šiandien pavyks pristatyti, tai labai pradžiuginote.
Taigi trumpai pristatau, gerbiami kolegos, Turizmo įstatymo papildymą 301 straipsniu. 2023 metų lapkričio mėnesį priėmus Biudžetinių ir Viešųjų įstaigų įstatymų pakeitimų įstatymus, turizmo informacijos centrų vadovams įvestos kadencijos. Taip, viskas gerai, susitarėme, kad reikia įvesti kadencijas, tokia dabar mūsų valstybės politika – įstaigų vadovams įvedamos kadencijos. Tačiau problema ta, kad kadencijos pagal aukščiau minėtus įstatymus pradedamos skaičiuoti atgaline data, tai yra jei jau žmogus dirbo, tai taip jam ir susikaupia tos dvi kadencijos. Pavyzdžiui, jeigu centro vadovas dirbo ne ilgiau kaip penkerius metus, jam nustatoma pirma penkerių metų kadencija ir dirba toliau su terminuota penkerių metų sutartimi. Jeigu centro vadovas dirbo ilgiau negu penkerius metus, tačiau trumpiau negu dešimt, jam nustatoma antra penkerių metų kadencija ir toliau dirba penkerius metus su terminuota sutartimi. Jeigu taip atsitinka, kad centro vadovas dirbo ilgiau negu dešimt metų, su juo sudaroma vienų metų terminuota sutartis ir po metų jis lieka be darbo ir be teisės dalyvauti konkurse vadovo pareigoms užimti toje pačioje įstaigoje, nebent jam galioja pensinio amžiaus apsauga.
Taigi, kolegos, susidaro tokia situacija, kuri ypač jautri būtent turizmo informacinių centrų vadovams, nes jūs įsivaizduokite, kas tai yra, palyginti su kitomis įstaigomis, pavyzdžiui, imkime mokyklų direktorius: rajone gali būti keletas mokyklų, gali būti gretimame rajone mokyklos, kur vadovai tokiu būdu gali dalyvauti konkursuose kitose panašiose įstaigose. Dabar imkime, pavyzdžiui, Molėtų turizmo informacijos centrą, Pagėgių turizmo informacijos centrą, Anykščių, kur yra to regiono specifika ir žmonės… iš esmės nelabai iš daug kur tu paimsi kompetentingų specialistų. Jeigu mes visai užkertame kelią žmonėms toliau dalyvauti konkurse, tai, manyčiau, nelabai logiška. Taigi mes siūlome šitą dalyką taisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Šarknickas. Ruošiasi S. Tumėnas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Esu dėkingas pranešėjui, šio projekto autoriui. Jis, be abejo, yra savalaikis ir labai reikalingas. Ko gero, yra ši problema visose savivaldybėse. Sakykite, kiek panašių situacijų, atvejų yra dėl vadovų, kurie atsisakė dirbti šitą darbą dėl šio įstatymo spragos? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ne visai situacija yra ta, kad jie atsisakė dirbti darbą, bet jie negalėtų toliau kandidatuoti į šias pareigas. Tarkime, baigėsi, žmogus yra dirbęs daugiau kaip dešimt metų, viskas, jam pasako – tu negali toliau dalyvauti konkurse į šią vietą, nors tikrai žmogus yra profesionalas ir galėtų. Lygiai taip pat su kitais. Tai nesako, kad mes amžiams įteisiname, kadencijos yra penkeri metai, bet žmogui turėtų būti galimybė dalyvauti. Tikrai ne vienoje vietoje esu lankęsis, tenka daug važiuoti per Lietuvą, žmonės atkreipė dėmesį į šią problemą, tikrai yra ne vienas atvejis.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi L. Nagienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už pristatymą. Mes tuos dalykus jau perėjome, kai svarstėme bibliotekas, muziejus, centrus, apie tą situaciją. Bet tų pareigybių yra gana daug Lietuvoje, regionuose ir miestuose, o turizmo informacijos centrų yra palyginti nedaug. Ar šitas teikimas rodo, kad ir čia baigiame prieiti liepto pabaigą ir kad didėja atskirtis tarp regionų ir miestų, kad ten irgi neberandame darbuotojų, kad reikia imtis tos iniciatyvos?
Ir antras dalykas. Ar kokie konkretūs atvejai paskatino imtis šitos pataisos, ar šiaip nusprendėte? Ar Lietuvoje jau yra keletas tokių atvejų, kur gresia tie dalykai, apie kuriuos čia šnekame?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Taip, neabejotina, ką aš ir kalbėjau. Lankydamasis ne vienoje vietoje tiesiog pastebėjau dėsningumą, kad žmonės atkreipia dėmesį susitikime su gyventojais, kad štai yra tokia problema. Mes anksčiau sprendėme ir dėl kitų įstaigų – vienas pavyko vienaip sutvarkyti, kitas kitaip. Šiuo atveju pribrendo reikalas ir čia pasižiūrėti. Galbūt tai būtų Seimo valia, galbūt komitetas rastų dar kokių kitų formuluočių, bet iš principo būtų siūlymas neriboti kadencijų skaičiaus. Kadencijos yra, bet pasibaigus antrai kadencijai vadovai turėtų teisę dalyvauti konkurse į tą pačią darbo vietą. Taip, jūs teisus, tokių įstaigų yra mažiau ir čia irgi yra savotiška problema, iš to kylanti.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Žukauskas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas vicepirmininke, prašom pasakyti, tai gal iš viso spręsti klausimą vieningai dėl visų įstaigų, kad jų vadovai turėtų teisę dalyvauti konkursuose? Nes dabar išeina, kad dėl vienų parengėme įstatymo pataisą, po to jau žiūrime, kad dėl kitos žmonių grupės vėl reikia rengti įstatymo pataisą. Taip yra biudžetinėse įstaigose, yra kadencijos. Tai gal tiesiog dėl visų spręskime klausimą, kad būtų vienas įstatymas, kaip jūs manote?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Tai čia ir kilo turbūt kolizija iš to, kad mes šita reforma visiems tarsi vienodai nusprendėme įdiegti kadencijas. Tai atvirkščiai – mes ir bėgame truputį iš paskos, jeigu taip galima sakyti, atsiprašau visų rengėjų tos reformos ir įstatymo, bet matome, kad reikalingas specifinis priėjimas prie tam tikrų įstaigų, nes yra tų įstaigų darbo, tų įstaigų skaičiaus, tų įstaigų regioninio išsidėstymo tam tikra specifika. Šiuo atveju specifika yra labai akivaizdi, aš ją išdėsčiau. Rajone yra vienas toks centras, kitame rajone yra kitas centras su savo specifika. Matyt, tikrai tų žmonių nebus iš kur paimti, o ir tiems žmonėms ką daryti, jeigu jie yra profesionalūs vadovai, dirba dešimt metų ir jiems yra užkertamos durys.
PIRMININKĖ. Klausia A. Žukauskas. Ruošiasi K. Adomaitis.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas daktare Saudargai, aš irgi labai myliu savo šalį, daug po ją keliauju ir štai su kokia problema susiduriu. Atvykęs į regioną savaitgalį, nes darbo dienomis aš dirbu, dažnai matau iškabą ant turizmo centro durų, kad jie sekmadieniais faktiškai niekur nedirba, šeštadieniais geriausiu atveju vienas kitas iki pietų dar dirba. Ar neatrodo jums, kad iš pradžių reikėtų pasižiūrėti, ką iš viso tie turizmo centrai veikia, kam jie yra skirti, gal ten per daug vadovų yra ir aplink per daug trinkelių ir čerpelių pridėta, o jau po to aiškintis dėl tų kadencijų?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Dėl trinkelių aš irgi turiu savo nuomonę, ji galimai sutampa su jūsų, bet aš jos čia nedėstysiu, jau ką įsisavinome, tą įsisavinome.
Dėl susitikimų Lietuvoje, tai aš važiuoju ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Manau, kad tai taip pat yra darbas vykti susitikti su gyventojais visoje Lietuvoje. Kada važiavau poilsio kryptimi, tai dabar net ir nepamenu. Mano patirtis yra tokia: kiek teko lankytis, aš neradau uždarytų durų. Gal būdavo taip suplanuota, bet, matyt, jūsų patirtis yra kitokia.
PIRMININKĖ. Klausia K. Adomaitis. Ruošiasi I. Pakarklytė.
K. ADOMAITIS (LF). Aš ne visai iki galo supratau jūsų mintį. Ar jūs norite visiškai neriboti jokių kadencijų turizmo informacijos centrams, ar tiktai jūs norite išspręsti problemą, kad jeigu žmogus iki šiol ilgai ėjo turizmo informacijos centro vadovo pareigas, tai jo kadencijos tiktai nuo dabar bus skaičiuojamos, bet nebus įskaičiuojama ta ankstesnė patirtis?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Taip, būtent esmė, kad dabar mes jau dvi kadencijas skaičiuojame atgal. Apribotos dvi kadencijos ir mes jas skaičiuojame į praeitį. Jeigu žmogus dirbo dešimt metų, jis tiesiog nebetenka darbo. Jis yra išmetamas iš darbo, taip grubiai sakant. Jis tiesiog netenka jo. Šiuo atveju mes siūlome įstatymu numatyti jam galimybę dalyvauti ir toliau pasibaigus toms dviem kadencijoms.
PIRMININKĖ. Klausia I. Pakarklytė. Ruošiasi A. Skardžius.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju. Labai keista girdėti iš kai kurių klausiančiųjų apskritai kadencijų klausimo kvestionavimą, nes tai yra labai pasiteisinęs dalykas ir vadybiškai geras sprendimas, užtikrinantis skaidrumą, ypač regionuose.
Mano klausimas iniciatoriui ir pranešėjui: ar nesvarstėte padaryti, kaip, tarkime, aš ir kolegė Jurgita darėme su ligoninių vadovų kadencijomis? Tai buvo toks laiptuotas perėjimas, nes, tarkime, jeigu žmogus vadovavo sveikatos priežiūros įstaigai 30 metų, tai turbūt nebūtų sąžininga vėlgi tuos dešimt metų suteikti. Buvo skirtingas skaičiavimo laikas pagal tiek, kiek žmogus jau yra toje pozicijoje. Ar tokio varianto nesvarstėte – tą laiptuotą perėjimą padaryti?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų aš čia galbūt pateikiau gana paprastą variantą. Jeigu Seimas po pateikimo pritartų, aš manau, kad komitete galima teikti pataisas. Galbūt ir jūsų pasiūlytas variantas yra gana logiškas, gal ir taip būtų galima eiti. Mums su kolegomis pavyko pasiūlyti būtent tokį projektą, kuris atlieptų tą situaciją, kuri susidaro dabar, jau šiais metais, kai įstatymas įsigalios. Užbėgti tam už akių.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Pauliau, jūs, kaip racionalus, sistemiškai mąstantis žmogus, turbūt suprantate, kad D. Grybauskaitei įvedus kadencijas, kad pakeistų užsisėdėjusius savo darbo vietose neparankius arba kitai politinei jėgai priklausančius vadovus, dabar turime pasekmes. Baigiasi jūsų kadencija, tai jūs norite greičiausiai sukalti kuoliukus, kad tuos vadovus būtų galima dar palikti neribotą laiką. Kam jūs, gerbiamas Pauliau, taikote konkrečiai šį savo siūlymą?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kaip tik, man atrodo, aiškiai pristačiau, kad tai yra turizmo informacinių centrų vadovams, kurie neturės galimybės įsigaliojus įstatymui netgi kandidatuoti, ne tai, kad mes juos ten paliktume neribotam skaičiui – jie neturės su kitais kandidatais galimybės netgi kandidatuoti į šias pareigas. Turbūt tikslas yra akivaizdus apskritai dėl kadencijų skaičiaus. Apskritai dėl kadencijų principo valstybės tarnyboje mes jau aptarėme, tai nebegrįšime prie to.
O aš asmeniškai, tiesą sakant, nepažįstu nė vieno turizmo informacijos centro vadovo, nebent ko nors neprisimenu. Čia tiesiog bendras sisteminis požiūris, kad susidarė situacija, kurią reikia keisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai po pateikimo. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai atsirado daug sąmokslo teorijų, tarsi Vyriausybė arba Seimas būtų informacinių centrų steigėjas. Iš tikrųjų steigėjos yra daugiausia savivaldybės ir ten visas procesas vyksta, įtakos turi tikrai ne viena partija, o daugelis partijų. Džiugu, kad vis dėlto šis įstatymas pradedamas svarstyti.
Na, turbūt mes kai kurias problemas išsprendėme jau dėl kultūros centrų, dėl muziejų. Ir tikrai negalėčiau prilyginti šių mažų įstaigėlių ligoninėms, kur galbūt tos visos rotacijos šiek tiek reikalingos, nes vyksta tam tikri pirkimai, dideli pinigai vaikšto. Lyginti su turizmo centrais tikrai neįmanoma, kur dirba du arba trys žmonės. Šiuo atveju jie yra gana gerai parengti. Tie turizmo centrai daugelyje savivaldybių ne taip jau seniai ir dirba.
Tikrai teisinga, kad mes atsisakome būtinybės po dešimties metų rotuoti tą žmogų. Aišku, tos penkerių metų kadencijos gali būti, kad būtų galima patikrinti, kad iš tikrųjų tai stimuliuotų žmones dirbti, stengtis, rodyti rezultatus. Tie rezultatai ne visada parodomi steigėjams. Šiuo atveju panaikinti tą būtinybę pakeisti parengtą žmogų po dešimties metų, ypač regionuose, kur ir taip žmonių nelabai yra, tikrai nėra jokios būtinybės. Siūlau pritarti, svarstyti ir priimti lygiai tokį patį pasiūlymą, kaip ir buvome priėmę dėl kultūros centrų ir muziejų. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. K. Adomaitis kalba prieš.
K. ADOMAITIS (LF). Nebuvo pasisakančių prieš, bet aš norėjau atkreipti dėmesį į vieną niuansą įstatyme. Nors pranešėjas pristatė, kad pakeitimai daromi tik dėl to, kad būtų galima skaičiuoti kadencijas nuo šios dienos, kad jos vis tiek galiotų, aš tiesiog matau pačiame įstatymo straipsnyje įrašyta, kad apskritai nėra ribojamos kadencijos ir kad net ir po dešimties metų jokių pokyčių nebus numatyta. Iš tos pusės vertindamas, manau, tikrai per daug mes visi apskritai tą kadencijų sąvoką niveliuojame ir nebeaišku, kam jinai egzistuoja. Pateikimą aš vis dėlto palaikysiu, bet tikrai manau, kad kai kurios šio projekto nuostatos turėtų būti panaikintos.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl rezervinio 4 klausimo – Turizmo įstatymo pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 101: už – 93, prieš – 1, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 23 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta.
12.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti išvados“ projektas Nr. XIVP-3578 (pateikimo tęsinys)
Pusė valandos praėjo. Kviečiu V. Baką į tribūną. Jis pristatys Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados“ projektą. Tai yra darbotvarkės 1-9 klausimas, projektas Nr. XIVP-3578. Kolegos, primenu, kad Seniūnų sueigoje nutarėme, kad tai yra pateikimo pradžia, taigi balsavimo nebus. Tačiau komisijos pirmininkas pristatys nutarimo projektą ir atsakys į Seimo narių klausimus. Prašom, gerbiamas Vytautai.
V. BAKAS (DFVL). Laba diena, gerbiami kolegos. Ačiū, gerbiama Pirmininke. Leiskite pristatyti parlamentinio tyrimo išvadų apie procesus, kurie vyko 2018–2019 metais Prezidento rinkimų kampanijos metu, projektą. Komisija tyrė VSD informacijos rinkimą 2019 metų rinkimų kampanijos metu. Komisija tyrė poveikį, žvalgybos institucijų veiklą, galimą kišimąsi į rinkimų procesą. Komisija taip pat aiškinosi Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančių asmenų ryšius su tuomečiu kandidatu, šiuo atveju – Respublikos Prezidentu, jo aplinka, taip pat šių asmenų vaidmenį rinkimų kampanijoje. Komisija aiškinosi, kokius veiksmus atliko Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl pranešėjo, buvusio Valstybės saugumo departamento direktoriaus, valdybos vadovo T. Gailiaus kreipimosi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
Norėčiau padėkoti kolegoms, dirbusiems kartu: R. Lopatai, M. Maldeikiui, B. Mateliui, V. Mitalui, A. Vyšniauskui ir L. Kasčiūnui (jis daugiau dalyvavo pradžioje, vėliau, matyt, dėl suprantamų priežasčių komisijos posėdžiuose nedalyvavo, bet bet kokiu atveju indėlis buvo). Taip pat nuoširdžiai noriu dėkoti ypatingo profesionalumo komisijos biuro patarėjoms. Tikrai pirmą kartą dirbau su komisijos biuru, tai, manau, kolegos pritars, kolegų komisijos vardu noriu padėkoti J. Petniūnaitei, L. Ragauskienei ir I. Žukauskaitei.
Komisija surengė 27 posėdžius, apklausė 29 liudytojus. Kviesti liudytojai. Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda į komisijos raštu pateiktus klausimus neatsakė. Buvusi Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerė A. Budrytė atvykti į apklausą atsisakė, tačiau pateikė atsakymus raštu. Buvęs SEB banko darbuotojas J. V. (turiu naudoti inicialus) neatvyko. Liudyti taip pat atsisakė V. Sutkus, buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Absoliuti dauguma komisijos surinktų įrodymų yra vieši. Tai čia pirmas stereotipas, kurį noriu paneigti. Dauguma klausimų, liudytojų apklausų yra viešos, jūs su jų įrašais galite susipažinti Seimo kanale. Ir tik tie klausimai, dalis klausimų, kurie susiję su pono G. Nausėdos aplinka, žvalgybos veikla, yra įslaptinti. Pabrėžiu, tai yra nedidelė dalis. Komisija pagal įstatymus turi teisę savo išvadose remtis ir įslaptinta informacija, todėl su šia medžiaga, kolegos, kurie turite leidimus dirbti su slapta informacija, galėsite susipažinti specialiojoje raštinėje. Kiek teko konsultuotis, tam teks gauti Seimo Pirmininkės leidimą arba galbūt bus priimtas kažkoks kitas sprendimas ir problemų tikrai nebus.
Nepaisydamas viešojoje erdvėje vykstančių diskusijų, kritiškų nuomonių, norėčiau pabrėžti, kad Seimas pagal Konstituciją gali atlikti tik valstybinės svarbos klausimų tyrimą. Būtent tokie klausimai buvo suformuluoti komisijai ir pagal šiuos klausimus komisija atliko darbą.
Vakar jums visiems išsiunčiau sutrumpintą komisijos išvadų versiją. Leiskite ją pristatyti. Pirmas klausimas: apie kuriuos kandidatus 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir kokią informaciją rinko Valstybės saugumo departamentas ir jo pareigūnai? Ar VSD gavo kandidatų 2019 metų Prezidento rinkimuose, jiems talkinusių asmenų prašymus surinkti informaciją apie juos dominusius asmenis, įvykius, procesus? Jeigu taip, kokią informaciją ir kam pateikė Valstybės saugumo departamentas? Ar buvo vykdoma tokios informacijos rinkimo ir panaudojimo teisėtumo kontrolė? Kokia konkrečiai informacija buvo renkama? Kas ir kada pavedė ją rinkti? Kaip ji buvo naudojama? Kada ir kam ši informacija buvo perduota? Kas ir kada su ja buvo supažindintas? Paskelbsiu pagrindines komisijos išvadas. Argumentai yra Seimo nutarime, taip pat pridedamoje medžiagoje.
Taigi, komisijos surinkta medžiaga patvirtina, kad Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jauniškis 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose rinko žvalgybos informaciją, duomenis, gautus vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą (tai nėra kaip nors viešai prieinama duomenų bazėse), apie rinkimuose ketinusio dalyvauti G. Nausėdos aplinką – jo komandos narius, štabo narius ir rėmėjus.
Čia norėčiau šiek tiek detalizuoti. Nuo 2018 metų liepos mėnesio, tai gerokai iki rinkimų pradžios, kai dar nebuvo jokių kandidatų, nebuvo paskelbti ir patys pasiskelbę, buvo renkama informacija apie šiuos asmenis. Sąrašas pridėtas nutarime, jis yra nuasmenintas, ten yra 18 asmenų. Taip pat antrasis sąrašas su 41 asmens pavarde.
Antras epizodas. 2019 metų sausio mėnesį buvo rinkta informacija apie 64 asmenis (trečiasis sąrašas). Nuo 2019 metų gegužės mėnesio iki išrinktasis Prezidentas G. Nausėda prisiekė rinkta informacija apie 20 asmenų (tai yra ketvirtasis sąrašas). Iš viso 143 pavardės, tai yra 143 asmenys, kai kurios pavardės kartojasi.
Komisijai nebuvo sudaryta galimybė surinkti ir patikrinti duomenų apie tai, kad VSD direktorius D. Jauniškis arba Valstybės saugumo departamentas 2018–2019 metų laikotarpiu būtų rinkę duomenis apie visus asmenis, ketinusius kandidatuoti Respublikos Prezidento rinkimuose, jų komandų, štabų narius, rėmėjus, nors čia yra VSD direktoriaus prieštaravimų, ir esminių. D. Jauniškio viešuose pareiškimuose liudijant komisijai teigiama, kad VSD rinko informaciją apie visus kandidatus, tačiau komisijai nebuvo pateikta informacija apie duomenų rinkimą, keitimą, užklausas, atskleidimą, įskaitant perdavimus. Kitaip tariant, komisija neturėjo galimybės įsitikinti dėl pono D. Jauniškio liudijimų teisingumo, o tai yra privaloma pagal įstatymą. Komisijai nebuvo pateikti, Valstybės saugumo departamentas nepateikė duomenų būtent apie konkrečius asmenis, apie kuriuos neva rinko informaciją D. Jauniškis, datas, duomenų perdavimą ir kitą informaciją.
Dabar dėl žvalgybos kontrolieriaus. Žvalgybos kontrolierius, vykdydamas komisijos pavedimą iš VSD duomenų bazių ir informacinių sistemų surinkti duomenis apie kiekvieno kandidato artimos aplinkos asmenų patikrinimą VSD, neatsakė į komisijos jam pateiktus konkrečius klausimus, būtent: VSD tikrintų asmenų vardai ir pavardės, rinktos informacijos apimtis, rinktos informacijos pobūdis, informacijos rinkimo būdai, surinktos informacijos perdavimas ir panaudojimas.
Kita išvada. Komisijos surinkta informacija leidžia teigti, kad VSD direktorius D. Jauniškis talkino 2019 metų Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavusiam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie šio kandidato aplinkos žmones, jo komandos narius, rinkimų štabo rėmėjus. Komisijos duomenimis, VSD direktoriui buvo pateikta informacija apie tai, kad dešimčių minėtų aplinkos narių ryšiai kėlė ir tebekelia kontržvalgybines rizikas. Jų esama ir buvusi veikla, palaikomi ryšiai yra susiję su rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams. Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad VSD direktoriaus D. Jauniškio surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti, – tuometiniam kandidatui 2019 metų Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimų kampanijoje dalyvavusiam G. Nausėdai.
Komisija taip pat aiškinosi tokios informacijos rinkimo ir teisėtumo kontrolę. Toks buvo Seimo uždavinys. Komisija nustatė, kad rinkdamas žvalgybos informaciją apie 2019 metų Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavusio kandidato G. Nausėdos aplinką VSD direktorius D. Jauniškis neužtikrino tokios informacijos rinkimo ir panaudojimo teisėtumo kontrolės. Nebuvo nustatyta tvarka suformuota žvalgybos užduotis – pavedimas rinkti informaciją apie piliečio, vėliau kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, jis nebuvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, informacija nebuvo nustatyta tvarka įslaptinta, buvo pažeistos darbą su žmogiškaisiais šaltiniais reglamentuojančios procedūros, pažeisti asmens duomenų tvarkymo principai, nustatyti Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo ar nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme. Nedetalizuosiu punktų, aš tik pasakysiu, kad šitas įstatymas, kurio parlamentinės kontrolės vykdymo aš bent jau negirdėjau, labai detaliai apibrėžia žvalgybos institucijų procesus renkant ir tvarkant informaciją. Ten nėra, priešingai, nei liudijo žvalgybos vadovas komisijai, sudaroma jokių išimčių žodiniu pavedimu duoti tokius pavedimus rinkti informaciją ir jų nefiksuoti. Visi pavedimai, visa tai, kas susiję su žvalgybinės informacijos apyvarta, turi būti griežtai fiksuojama tam, kad vėliau kontroliuojančios institucijos galėtų įvertinti tokių veiksmų teisėtumą.
Komisija konstatuoja, kad VSD veiklos metu surinkta žvalgybos informacija apie 2019 metų Prezidento rinkimuose dalyvavusio kandidato G. Nausėdos aplinką buvo tvarkoma netinkamai, nebuvo atlikti veiksmai, užkertantys galimybę neteisėtai ir nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos šaltinius, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti jų interesai. VSD vykdyto žmogiškojo šaltinio perduotų kandidato G. Nausėdos aplinkoje minėtų asmenų tikrinimo kontrolė nebuvo vykdoma, motyvuojant VSD teisės aktų suteikta teise VSD vadovui teikti žodinius pavedimus dėl asmenų tikrinimo, ignoruojant gautos informacijos galimo perdavimo tretiesiems asmenims fiksavimą. Tokia VSD vadovo veikla nesuderinama su Asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo tikslais (aš čia trumpinu), įstatymu ir nenumato išimčių VSD vadovui.
VSD direktorius D. Jauniškis, gavęs informaciją apie tai, kad G. Nausėdos aplinkoje esantys asmenys gali kelti kontržvalgybines rizikas, nesiėmė veiksmų, kurie įstatymo nustatyta tvarka leistų užkirsti kelią šioms rizikoms, nesiėmė veiksmų, kad būtų nustatyta tvarka atlikta gautos informacijos analizė bei vertinimas, nesiėmė veiksmų prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos visuomeniniams, politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiamas valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia. Taip pat neinformavo parlamentinę ir vyriausybinę kontrolę įgyvendinančių asmenų ir institucijų. Kitaip tariant, pats VSD direktorius liudijo komisijai, kad informaciją apie G. Nausėdos aplinką gavo iš žmogiškojo šaltinio ir savo rašte komisijai pasakė, teigė, kad vidaus teisės aktai jo neįpareigojo to žmogiškojo šaltinio kažkaip fiksuoti, suteikti jam slapyvardį, suteikti jam identifikacinį numerį, nors tokias galimybes VSD vadovui įstatymas numato. Kitaip tariant, negali būti taip, kad vienam pareigūnui, gavusiam informaciją iš žmogiškojo šaltinio, yra būtina registruoti duomenų bazėse ir duoti slapyvardį, o kitam pareigūnui to daryti nebūtina. Taip negali būti, įstatymas jokių išimčių jokiems pareigūnams nenumato.
VSD direktorius D. Jauniškis, paaiškėjus, kad VSD galėjo būti neteisėtai renkama informacija apie Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavusio G. Nausėdos aplinką, nesiėmė veiksmų, kuriais būtų siekiama užkirsti žvalgybos… siekiama užtikrinti žvalgybos institucinės veiklos teisėtumą, skaidrumą, žmogaus teisių apsaugą, neorganizavo institucijos vidaus kontrolės procedūrų, savo vadovaujamoje įstaigoje nepavedė vidaus kontrolės padaliniams, nepaskyrė atsakingų žvalgybos pareigūnų tikrinti ir vertinti VSD veiklą, neatliko veiklos valdymo atitikties žmogaus teisių apsaugos, informacinių sistemų ir kitų vertinimų. Kitaip tariant, paaiškėjus viešai, kad VSD galimai rinko duomenis apie kandidato aplinką, normali institucija tuoj pat pradėtų tarnybinį patikrinimą tam, kad nebūtinai konstatuotų pažeidimą, bet išsiaiškintų, kas įvyko. Komisijos tyrimo metu buvo nustatyta, kad VSD direktorius net nesistengė arba nepavedė pats išsiaiškinti ir paaiškinti savo institucijos pareigūnams, kas iš tikrųjų įvyko. Tam yra procedūros, yra imuniteto padaliniai ir bet kuriuo kitu atveju būtų daromas tarnybinis tyrimas. To VSD direktorius nepadarė.
Komisija taip pat nustatė, kad VSD direktoriaus D. Jauniškio žodiniu pavedimu buvo renkama žvalgybinė informacija apie piliečio, tuo metu nustatyta tvarka dar nepatvirtinto kandidatu į prezidentus, G. Nausėdos aplinką, gaunant duomenis iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių, taip pat ir ta informacija, kuri buvo gauta vykdant sankcionuojamus veiksmus. Pavyzdžiui, informacija apie padarytus teisės pažeidimus, šių asmenų interesus, keliančius riziką nacionalinio saugumo interesams, ryšius su kontržvalgybinę riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimą su priešiškų Lietuvai šalių – Rusijos, Baltarusijos ir (arba) SSRS žvalgybos tarnybomis ar tarnyba jose, esamus ir buvusius ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais, priešiškų šalių politikais ir valstybės pareigūnais, jiems artimais verslo atstovais. Surinkta informacija buvo perduota VSD direktoriui D. Jauniškiui. Kitaip tariant, pavedimas buvo išsiaiškinti informacijos turinį. Šitame teiginyje yra atsakymas Seimui, kokia informacija buvo renkama.
Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad VSD direktoriaus D. Jauniškio surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti – piliečiui G. Nausėdai.
Kitas klausimas iš esmės apie tai, ar 2018–2019 metais VSD, jo pareigūnai rinko informaciją apie asmenis, kuriuos nurodė pranešėjas savo kreipimesi. Kai kurie aspektai kartojasi, aš jau minėjau. Taip, pranešėjo pateikta informacija, jeigu trumpai, visiškai pasitvirtino, bet galiu pasakyti, kad tuo metu pranešėjas, pranešdamas apie galimą neteisėtą duomenų rinkimą, matyt, kiek komisija jį apklausė, negalėjo įsivaizduoti, kur tai nuves: iki Prezidento aplinkos ryšių su kontržvalgybinę riziką keliančiais asmenimis, galimo neteisėto kampanijos finansavimo. Kitaip tariant, pranešėjas daugiau informavo apie patį faktą, kad tokia informacija galimai neteisėtai yra renkama, ir tai buvo tiktai įžanga į gerokai platesnius klausimus ir platesnį tyrimą.
VSD direktorius D. Jauniškis atsisakė komisijai įvardinti, kas konkrečiai informaciją apie piliečio, vėliau kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką jam perdavė. Ši komisija, atsižvelgdama į surinktus įrodymus, daro išvadą, kad VSD yra patvirtinta ir galioja darbo su žmogiškaisiais šaltiniais tvarka, tačiau aptariamoje situacijoje jos nebuvo laikomasi. Nedetalizuoju – kalbėjau anksčiau minėdamas specialų įstatymą, reglamentuojantį asmens duomenų tvarkymą, rinkimą nacionalinio saugumo institucijų veikloje.
Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pagal įstatymą būtent Valstybės saugumo departamento vadovui tenka pareiga pagrįsti informacijos apie žmogiškąjį šaltinį tikrumą, ir neturėdama tokio pagrindimo, D. Jauniškio liudijimą vertina kaip nepatikimą, klaidinantį, kaip D. Jauniškio gynybinę versiją. Beje, tai, kad D. Jauniškis klaidino savo liudijimu, komisija grindžia dar ir tuo, kad jo pavaduotojo R. Bridikio uždarame posėdyje komisijai duoti paaiškinimai tikrai radikaliai skiriasi nuo to, ką kalbėjo D. Jauniškis. Kai susipažinsite (aš rekomenduoju susipažinti su apklausa), jūs patys tuo įsitikinsite. Ir tai nebuvo koks nors galbūt interpretacijų klausimas – klausimas buvo apie tai, ar duomenys, kurie buvo surinkti, VSD kelia kontržvalgybines rizikas. Ponas D. Jauniškis pasakė, kad tokių rizikų jis nematė, todėl informacijos nevertino, bet iš tiesų kiti liudytojai teigė kitaip ir tai yra užfiksuota apklausose.
Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus, liudytojo T. Gailiaus parodymus, komisijos turimą išrašą iš STT stenogramų, atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. liepos 13 d., kai tokia informacija buvo pradėta rinkti, niekas, išskyrus pilietį G. Nausėdą, besirengiantį kandidatuoti 2019 metų Prezidento rinkimuose, negalėjo turėti jo būsimų talkininkų… Tiesiog apklausus ir jo štabo narius tapo aišku, kad tik pats kandidatas sudaro sąrašą ir tik jis žino, ką jis planuoja pakviesti į rinkimus, todėl nei viešojoje erdvėje, nei kur nors kitur informacijos apie būsimus štabo narius, aplinką tiesiog nebuvo. Netgi štabo nariai, kurie buvo tikrinti, nežinojo, kad jie bus tais štabo nariais. Todėl, įvertinę surinktus duomenis, iš tikrųjų pono D. Jauniškio liudijimus vertiname kaip gynybinę riziką, kaip gynybinę poziciją ir komisijos klaidinimą.
Komisijos nuomone, VSD veikloje naudojamų duomenų tvarkymo trūkumai. VSD vadovų duodamų žodinių pavedimų, susijusių su žvalgybos informacijos rinkimu ir panaudojimu, praktika, žvalgybos duomenų rinkimas iš žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių organizuojamas taip, kad VSD veiklos teisėtumą kontroliuojančios institucijos neturėtų galimybės patikrinti tokių duomenų tvarkymo teisėtumo. Kitaip tariant, komisijos tyrimo metu susiklostė tokia praktika, kad žvalgybų veiklos kontrolę atliekančios institucijos tiesiog negali įsitikinti VSD atliekamų veiksmų teisėtumu, nes, sakykime, tų veiksmų pėdsakai tiesiog nėra fiksuojami. O tas turėtų būti daroma pagal įstatymą. Tokia situacija sudaro sąlygas piktnaudžiauti žvalgybos duomenimis, naudoti šiuos duomenis ne pagal žvalgybos institucijų paskirtį, juos prarasti, kelia grėsmę žvalgybos institucijų veiklos saugumui, sudaro sąlygas pažeisti žmogaus teises ir pagrindines laisves.
Dabar apie SEB banko duomenų panaudojimą. Buvo klausimas, ar buvo panaudoti duomenys. Taigi čia turiu taip pat pristatyti komisijos išvadas. Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad 2019 metų Respublikos Prezidento rinkimuose kandidato G. Nausėdos rinkimų kampanijoje VSD direktoriaus D. Jauniškio pavedimu tikrinti asmenys yra žinomų ir stambių Lietuvos verslo įmonių vadovai arba akcininkai, taip pat kartu yra SEB banko klientai. Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad 39 (mažiausiai 39 iš 41) VSD direktoriaus D. Jauniškio pavedimu tikrinti asmenys buvo SEB banko klientai ir stambių Lietuvos verslo įmonių vadovai ir akcininkai. SEB banko atsakymai yra taip pat konfidencialūs, jie sudaro banko paslaptį, tačiau Seimo nariai gali su jais susipažinti.
Komisijos surinktais duomenimis, ilgametis SEB banko darbuotojas J. V. teikė pagalbą kandidatui į prezidentus G. Nausėdai organizuojant susitikimus… atsiprašau, organizuojant susitikimus VSD tikrintiems verslininkams priklausančiose įmonėse, susitikinėjo su šių įmonių akcininkais ir vadovais 2019 metų Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu ir aptarinėjo klausimus, susijusius su Prezidento rinkimais. Pabrėžiu, kad tuo metu, kai šis procesas vyko, ponas J. V. buvo aukštas pareigas užimantis darbuotojas SEB banko Stambių verslo klientų aptarnavimo departamente. Jis turėjo prieigą prie keleto banko informacinių sistemų ir duomenų bazių, kuriose fiksuojama informacija apie banko klientus.
Komisijos nuomone, kandidatas į prezidentus G. Nausėda, rengdamasis 2019 metų Prezidento rinkimų kampanijai, išnaudojo savo ryšius su stambių Lietuvos verslo įmonių vadovais, akcininkais, pasitelkdamas aukštas pareigas einantį SEB banko Stambių verslo klientų skyriuje tuo metu dirbusį J. V.
Toliau. Kitas klausimas apie finansavimo išlaidas. Komisija gavo duomenų apie tai, kad 2019 metų Prezidento rinkimų kampanijos metu VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais buvo renkama…
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Aš siūlau nutraukti ir perkelti į kitą laiką tęsinį gerbiamo V. Bako pranešimo. Dabar prasidėjo Vyriausybės valanda. Yra svarbių klausimų, į kuriuos lauksime atsakymų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip, aš, kaip posėdžio pirmininkė, pratęsiu komisijos pirmininko pasisakymą. Dar norėčiau skirti 15 minučių. Taigi Vyriausybės valanda prasidėtų 12 val. 45 min. Iki 13 val. 15 min. Klausimai tikrai galės būti užduoti komisijos pirmininkui – dalis ir šiandien, ir kelsis į kitą posėdį, kuris bus tą savaitę nuo balandžio 8 dienos.
Prašom, gerbiamas Vytautai, tęsti savo pristatymą. Jeigu jį šiek tiek sutrumpinsite, tuomet dalis Seimo narių, kurie užsirašė jūsų klausti, galėtų paklausti.
O ministrus informuoju, kad už 15 minučių prasidės Vyriausybės valanda. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Razma.
V. BAKAS (DFVL). Tai mes galime pasitarti. Jeigu yra toks pageidavimas, aš pagal Statutą privalau pristatyti išvadas, jos nėra trumpos, jeigu jūs esate susipažinę su tomis išvadomis, jeigu visi, kolegos, esate susipažinę bent jau su sutrumpintu projektu, aš galiu atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Ačiū, kad sutrumpinote pateikimą. Dabar klausimai. A. Vyšniauskas užsirašęs pirmasis. Gal neįdėjote kortelės?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį, gerbiamas pranešėjau, į tokį labai įdomų faktą. Štai ir vakar iš VSD išgirdome tokią versiją, kad iki 2020 metų, tai yra iki Baltarusijos suklastotų rinkimų, baltarusiškų trąšų verslas, suprask, nekėlė jokios grėsmės valstybei, tai buvo normalus verslas, kuris generavo pajamas tiek lietuviškam verslui, Lietuvos verslininkams, tiek „Geležinkeliams“, tiek apskritai visuomenei. Kadangi jūs esate buvęs NSGK pirmininkas ir tikrai šioje komisijoje įsigilinote į tą klausimą, kaip jūs vertinate, ar iki 2020 metų, iki rinkimų Baltarusijoje, tikrai nekėlė jokios grėsmės baltarusiškų trąšų verslas Lietuvos nacionaliniam saugumui ir strateginiams interesams?
V. BAKAS (DFVL). Komisija, tirdama šį klausimą, paprašė visų VSD teikiamų pažymų, susijusių su, pavadinkime taip, rizikomis, kylančiomis iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat ir verslų. Jos buvo teikiamos NSGK, premjerui, Prezidentui, Seimui. Galiu pasakyti tiek, per pastaruosius… Aš Seime esu antrą kadenciją, taip pat esu susipažinęs ir su ankstesniais dokumentais. Per pastaruosius bent jau septynerius metus rizikų vertinimas, susijęs su Baltarusijos ir Rusijos grėsmėmis, nesikeitė.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Vytautai, žaviuosi tokiu tavo ryžtu. Bet aš turiu tokį klausimą. Pirmą kartą… Jūs sakote – dvi kadencijas, aš esu keturias kadencijas ir dar tokio nonsenso nesu matęs, nesu perskaitęs nė vienoje komisijoje, ką vakar perskaičiau. Cituoju: „Komisija konstatuoja, kad generalinis prokuroras nuo 2019 m. balandžio 30 d., kada Generalinei prokuratūrai buvo pateikta pranešėjo informacija apie galimus pažeidimus ir nusikaltimus (cituoju), kuriuos įtariamai galėjo vykdyti D. Jauniškis bei R. Bridikis, iki šios komisijos atlikto tyrimo pabaigos nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių.“
Jūs šiuo metu, konstatuodami šituo punktu, tai yra 8.631, jūs pažeidėte arba prisiėmėte atsakomybę už tris įstatymus: tai už Baudžiamojo kodekso 2 straipsnį, kur pasakoma, kad prokuroras, gavęs informaciją, pradeda ikiteisminį tyrimą, Žvalgybos įstatymo 41 straipsnį, kuriame vėlgi pasakoma, kada generalinis prokuroras inicijuoja, ir Konstitucijos 118 straipsnį, kad Lietuvoje ikiteisminius tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir panašiai.
Gal galite pasakyti, kokiu teisės aktu ir kokiu Lietuvoje priimtu įstatymu jums buvo suteikta ikiteisminio tyrimo funkcija ir koks prokuroras iš Generalinės prokuratūros kuravo ir koordinavo jūsų veiksmus?
V. BAKAS (DFVL). Taip, iš tiesų komisija nustatė, kad Generalinė prokuratūra iki tyrimo… konstatavo ir nustatė, kad Generalinė prokuratūra, generaliniai prokurorai praėjusios kadencijos ir šios, nepriėmė sprendimo Konstitucijos 118 straipsnio nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio nustatyta tvarka ir neištyrė, kaip tai nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, pranešėjo pateiktos informacijos. Kitaip tariant, Lietuvoje susiklostė situacija, kada beveik penkerius metus pranešimo apie galimą nusikaltimą Generalinė prokuratūra tiesiog netyrė.
Dabar antra klausimo dalis. Parlamentui yra ne tik teisė, bet ir pareiga kontroliuoti, kaip yra vykdoma Konstitucija ir įstatymai. Ir jeigu prokuratūra nevykdo savo pareigos per kuo trumpiausią laiką atlikti tyrimą arba atsisako tokį tyrimą pradėti, duoti labai aiškius sprendimus tiek pareiškėjams, tiek visuomenei, komisija privalo atkreipti į tai dėmesį ir konstatuoti – tai yra šiurkštūs pažeidimai. Negali būti taip, kad prokurorai renkasi, dėl kokio pareiškėjo jie priima sprendimus, o dėl kurio ne. Prokuroras turi būti visiems vienodai teisingas ir įstatymus taikyti visiems vienodai.
Mūsų komisijos žinutė yra ta, kad šiandien yra daug spekuliacijų, kad prokuratūra atliko tyrimus, ir viešojoje erdvėje. Noriu pasakyti, prokuratūra neatliko jokio tyrimo, nepriėmė jokio sprendimo. Ir, beje, liudydami apklausoje viešai prokurorai tą patys pripažino, kad galutinis sprendimas nėra priimtas.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku su jumis, kad Seimas turi konstitucinę teisę ir pareigą, bet Seimas turi turėti ir sveiko proto. Imtis diskredituoti Prezidentą, Valstybės saugumo departamentą, prokuratūrą, žvalgybos institucijas tada, kai priešas muša karo būgnus, bent jau taip deklaruoja konservatorių pirmininkas G. Landsbergis, kad tuoj tuoj čia prasidės karas, tai kas prisiims atsakomybę, gerbiamas kolega, už šiuos veiksmus, jeigu bus padaryta geopolitiškai didelė žala valstybei diskredituojant jos institucijas? Aš pamenu, jūsų durys, kai buvote VSD, atsiprašau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, neužsidarydavo. Ponas D. Pancerovas, knygos autorius, buvo nuolatinis jūsų svečias. Gal tada ir reikėjo imtis šio pranešėjo turinio, o ne tada, kada turime geopolitinę krizę?
V. BAKAS (DFVL). Geras klausimas. Iš antraščių. Mieli kolegos, iš tiesų dabar daug spekuliuojama dėl to, ar Seimas menkina institucijas, atsiranda tokie apibūdinimai kaip „karas“, „kova“ ir panašiai. Aš kviečiu jus atsiriboti nuo antraščių ir spekuliacijų ir pasižiūrėti iš Seimo vaidmens valstybėje pozicijos.
Seimas yra parlamentinės kontrolės institucija. Ir ši komisija, gavusi Seimo įgaliojimus, pradėjo klausti, užduoti klausimus prokuratūrai, žvalgybos institucijoms, kriminalinės žvalgybos institucijoms apie tai, kaip jie vykdo įstatymo nuostatas, kaip jie informuoja mus apie grėsmes? Koks jų vaidmuo buvo rinkimų kampanijoje? Šiaip šitų institucijų, ypač STT, VSD, užduotis – saugoti mūsų politinę sistemą, taip pat ir užtikrinti rinkimų kampanijų teisėtumą. Mes uždavėme klausimus, kaip jie laikosi politinio neutralumo principų, ir šie klausimai sukėlė vadovų isteriją. Isteriją sukelia tai, kad parlamentas išdrįso vykdyti parlamentinę kontrolę! Tai vadinama karu!
Kolegos, aš tai kviesčiau jus vis dėlto pagalvoti apie tokius pareiškimus ir galbūt šiek tiek pasižiūrėti iš savo mandato pozicijų. Kai komisijai atsisakoma pateikti informaciją, teikiami melagingi liudijimai, ką jūs manote, kokį poveikį turės šis precedentas, kuomet Seimo komitetai, komisijos vėliau bandys vykdyti parlamentinę kontrolę? Ar nemanote, kad mums, Seimui, siunčiama aiški žinia – dalį konstitucinių įgaliojimų norima iš Seimo paimti, kad Seimas jų nevykdytų? Taigi, kolegos, nuo mūsų pozicijų iš tikrųjų priklausys, kiek tokios idėjos atimti konstitucinius įgaliojimus iš parlamento bus įgyvendintos.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų, kuo jūsų negalima apkaltinti, tai tuo, kad tinginiavote, kad nebuvote darbštūs, nes jūs pats pristatymo metu minėjote, rodos, rengę net 28 posėdžius. Tačiau vis tiek tam, kad pakankamai pasitikėtume jūsų išvadomis, vis dėlto ar nekelia abejonių tai, kad jūsų komisijoje išskirtinai dalyvavo tik valdančiųjų atstovai? Kaip žinome, mes esame politikai ir vis tiek turime skirtingus įsitikinimus, skirtingas kryptis, požiūrius ir panašiai. Dar aš išgirdau, jūsų pristatyme buvo paminėtas ir SEB bankas, iš jo neva gaunami duomenys ir taip toliau. Ar nematote kažkokių įstatymo spragų, kurias reikėtų pakeisti ateityje, kad panašūs tyrimai būtų efektyvesni, operatyvesni ir būtų galima geriau dirbti?
V. BAKAS (DFVL). Tai dabar dėl to mano dalyvavimo komisijoje. Taip, toks buvo Seimo kai kurių frakcijų pasirinkimas – nedalyvauti, neatlikti parlamentinės kontrolės, neatlikti tyrimo, ir tą pasirinkimą aš gerbiu. Mano pasirinkimas, mūsų frakcijos pasirinkimas buvo kitoks. Vis dėlto mes matėme problemą, ar Lietuvoje mes vis dėlto norėtume turėti sąžiningus ir teisingus rinkimus, kai kandidatui pranašumą suteikia ne jo idėjos, o jo santykis su žvalgybos institucijomis. Aš manau, tai nėra kairės ir dešinės klausimas – tai yra mūsų visų parlamento narių klausimas. Šiandien išvadų projekte jūs man užduodate klausimą ir tą situaciją mes taisome. Jūs, iki šiol nedalyvavęs tyrime, pradedate jame dalyvauti. Aš manau, tai darys visi ir Seimas priims sprendimą, ką daryti toliau.
Dabar dėl antros dalies – teisės aktų projektų, pasiūlymų. Taip, mes pasiūlėme 15 iniciatyvų, kuriomis mes galėtume sustiprinti Seimo parlamentinę kontrolę, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos institucijų atskaitomybę parlamentui, sustiprinti pranešėjų apsaugą, rinkimų sistemos skaidrumą ir užtikrinti, kad visi mes artėjančiuose rinkimuose, Prezidento rinkimuose, galėtume turėti sąžiningus ir skaidrius rinkimus.
PIRMININKAS. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pone Bakai, prieš tapdamas politiku jūs buvote žinomas kaip portalo ekspertai.eu steigėjas ir vadovas. Noriu priminti ir kolegoms, ir visiems, kad šis portalas ne kartą buvo paminėtas Valstybės saugumo departamento ataskaitose kaip veikiantis prieš Lietuvos Respubliką ir jos interesus. Dar daugiau – praėjusį lapkritį kriminalinė policija atliko kratą šito portalo patalpose dėl kriminalinių veikų, konkrečiai – dėl pornografinio turinio ir jo platinimo. Aš suprantu, kad jūs galite pasakyti, kad tai nesusiję su nagrinėjamu klausimu arba kad jūs atsiribojate, bet aš klausiu vieno vienintelio dalyko: kas finansavo tada, kai jūs steigėte šitą portalą, jo veiklą, iš kokių šaltinių tai buvo daroma? Aš nemanau, kad čia reikėtų kažkokios specialios tyrimo komisijos…
PIRMININKAS. Laikas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …jūs galite tiesiog pasakyti, nes kyla įtarimų, kad jeigu tie šaltiniai buvo atitinkami…
PIRMININKAS. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Laikas. Tai jūs galite…
PIRMININKAS. Neatsakinėkite už pranešėją.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …jūs galite būti pažeidžiamas pats. Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Aš manau, kad jeigu jūs norėsite, jūs galėsite tuos atsakymus gauti. Tuo metu, kai portalas buvo steigiamas (praėjo gerokai daugiau kaip dešimt metų), jį skaitė ir jūsų kolegos. Tai buvo visuomenininkų iniciatyva, žurnalistų įsteigtas portalas. Jis buvo kuriamas pradžioje savanoriškais pagrindais. Aš nesu su šiuo portalu susijęs mažiausiai aštuonerius metus. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Tai ne komisijos tyrimo išvadų dalis. Jeigu norite apie V. Bako asmenį, tai čia kitas dalykas. (Balsas salėje)
Klausia G. Surplys. (Balsas salėje: „Pirmininke, laikas!“) Galbūt G. Surplys paklaus ir dar O. Leiputė, kad ir socialdemokratų bent vienas paklaustų. Prašysiu per tą laiką Vyriausybės narius pamažu pildyti Vyriausybės ložę. G. Surplio nematome. Tai O. Leiputė.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiami kolegos.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū. Atsiprašau, man laikas užduoti klausimą. Gerbiamas Vytautai, Generalinė prokuratūra atkreipė dėmesį, kad jūsų komisija neatitinka nešališkumo kriterijaus. Jūs buvote Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas praeitoje kadencijoje, būtent tuo metu, kai kreipėsi pranešėjas. Beje, nuslėpėte kreipimąsi nuo komiteto, nors pagal įstatymą būtent į komitetą kreipiasi žvalgybos pareigūnai.
Antra. Tuo metu jūs buvote konkuruojančio kandidato į prezidentus rinkimų štabo vadovas.
Trečia. Jūs, kaip NSGK narys, dalyvavote tyrime, kurį atliko komitetas praeitoje kadencijoje, ir jūsų komisija dabar jį kvestionuoja. Dėl šių priežasčių jūs turėtumėte būti vienas iš pagrindinių apklausiamų asmenų, tačiau vietoj to esate tyrimo komisijos narys ir dar pats jai vadovaujate. Iš neteisės teisė negimsta. Ar tokia istorija neverčia suabejoti būtent jūsų komisijos sprendimo objektyvumu ir ar tai nėra rinkimų kampanijos dalis?
V. BAKAS (DFVL). Ačiū už perskaitytą klausimą. Gal galėtumėte pasakyti autorių? Bet, gerai, atsakysiu ir autoriui. Iš tiesų vakar Prezidentas iškėlė teoriją, kad turiu asmeninių sąskaitų su juo, nes buvau S. Skvernelio štabo vadovas. Noriu pasakyti – neturiu jokių asmeninių nuoskaudų Prezidentui. Galiu pasakyti, kad Prezidento kampanija, kaip tuo metu atrodė, vyko korektiškai, bent jau buvau tuo įsitikinęs, tačiau dabar po šio tyrimo noriu jūsų paklausti, ar galima vadinti sąžiningais ir korektiškais rinkimus, kuriuose vienas iš kandidatų turi gauti žvalgybos institucijų paslaugas? Jūs pati esate saugi dėl tokių rinkimų? Galite jais pasitikėti? Mes visi galime tokiais rinkimais pasitikėti? Aš puikiai suprantu, kad kai kurių iš jūsų apsisprendimą balsuoti gali lemti nesurinkti įrodymai, nes Seimo misija – stoti už žmogaus teises. Jūsų apsisprendimą balsuoti gali lemti vienos ar kitos politinės jėgos, politikų reitingas, nes menką pasitikėjimą turintis Seimas, partijos turės išreikšti principingą poziciją ir kritiškai įvertinti didelius Prezidento reitingus. Bet aš noriu vis dėlto užduoti klausimą. Kas bus po to, kai tokia praktika, kada vienas politikas gali gauti žvalgybos paslaugas, bus perkelta į Seimo rinkimus, savivaldos rinkimus? Ar jūs, kaip populiariausia politinė jėga, tokią matote ateitį? Tokią ateitį siūlote? Atsakau – aš buvau štabo vadovas, neturiu jokių pretenzijų, bet tokios kampanijos, kuri tuo metu vyko, spręsdamas ir pagal tai, ką mes nustatėme, aš nelinkiu nė vienam iš mūsų.
PIRMININKAS. Laikas šiam klausimui išseko. Pateikimą pratęsime kuriame nors kitame posėdyje. (Balsai salėje) Klausti užsirašę asmenys yra išsaugoti, taigi bus galima toliau klausti pranešėjo.
Dabar Vyriausybės valanda.
O. Leiputė – dėl vedimo tvarkos.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Neuždelsiu tikrai laiko. Tai, kad aš uždaviau klausimą, į klausimą klausimu nereikėtų atsakyti, bet man dar keisčiau pasirodė, Vytautai, kad jūs atsakymą skaitėte. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. Bakas atsakys, kaip jis ten skaito.
V. BAKAS (DFVL). Aš ruošiausi šiam posėdžiui ir tikėjausi tokio klausimo, bet, skirtingai nei jūs, atsakymą rašiau pats. (Balsai salėje)
12.50 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Galų gale pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausimą pateiks A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Klausčiau sveikatos apsaugos ministro, bet jo nėra. O gal ir gerai, nes niekada nesu gavęs tikslaus atsakymo, tai premjerės paklausiu. Gerbiama premjere, ar jums atrodo žmoniška nustatyti ligas ir jų negydyti? Aš pasakysiu, ką aš turiu galvoje. Jūs padarėte labai gerą sprendimą – išplėtėte naujagimiams retų ligų tyrimus, paskyrėte papildomai pinigų, nustatoma yra daugiau ligų, bet ar jūs žinote, kad jau beveik metus Sveikatos apsaugos ministerija nesugeba baigti derybų ir nesugeba nupirkti vaistų cistinei fibrozei gydyti? Vienam vaikui 1 mėnesiui tai kainuoja 17 tūkst. eurų ir mamos dabar tuos pinigus visokiais būdais susirenka pačios. Ar, jūsų manymu, tai yra žmoniška šitokiu būdu elgtis, nes apie tai, ar bus gydoma nustačius, buvo klausiama iš karto, kai buvo išplėsti tyrimai? Labai jums ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš galiu tik apgailestauti, kad jūs visus metus laukėte ir tik dabar manęs šito klausimo paklausėte. Aš tikrai pasistengsiu jums atsakyti raštu, kai pati išsiaiškinsiu, kokia yra situacija. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Gerbiamoji ministre, Konstitucinis Teismas dėl Pensijų kaupimo įstatymo parengė nutarimą ir aš tikrai labai džiaugiuosi, kad jūs inicijavote apklausą, kad jūs surengėte ekspertų diskusiją ir, tikėtina, jau galbūt tų diskusijų metu ir yra suformuluota mintis ir pasiūlymai, kaipgi vis dėlto, kokios tos svarbios priežastys, kada žmonės galės nutraukti kaupimo sutartis. Prašom pasakyti – jūs tikriausiai dar, be viso šito, įvertinote ir kitų užsienio šalių patirtį? Aišku, labai laukiame įstatymo projekto atkeliaujant į Lietuvos Respublikos Seimą, kad galėtų kolegos vėlgi teikti savo pasiūlymus. Ar pavyko suformuluoti jau pasiūlymus dėl svarbių priežasčių?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Gerbiama kolege, taip, iš tiesų turėjome net dvi diskusijas su ekspertais: viena buvo pirmadienį su ekonomistais, trečiadienį turėjome susitikimą ir su Lietuvos banku, ir su kaupiančiaisiais, ir su fondais, ir su profesinių sąjungų atstovais, darbdaviais, „Sodra“, Finansų ministerija. Tikrai visi sutaria, kad pokyčių reikia. Turime jau pirminį paketą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengę, tai yra kad būtų galimybė turėti vienkartinę išmoką didesnę – iki 10 tūkst. eurų, taip pat pailginti laikotarpį, per kurį būtų galima atsisakyti įtrauktiems žmonėms į kaupimą, taip pat būtų aptartos iš mūsų pasiūlymų lankstesnės vadinamosios kaupimo atostogos ir kiti pasiūlymai.
O dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo mes matytume dvi arba tris pagrindines aplinkybes, kurias nurodysime. Pirmoji būtų kritinės ligos. Antroji būtų sunki negalia, kuri ištiktų arba kaupiantįjį, arba kaupiančiojo šeimos narį, nepilnametį vaiką. Taip pat buvo išreikštų pozicijų dėl būsto, kuris būna sunaikinamas. Turėjome neseniai ir tokį pavyzdį dėl gaisro, jeigu jisai nėra draustas, ar nebūtų tokios galimybės pasinaudoti anksčiau nutraukiant sutartį. Tačiau dėl šios aplinkybės dar derinamės ir tariamės. Taip pat aš neatmesčiau tokios galimybės, kad žmogus ir pats galėtų nurodyti aplinkybę, kuri, jo nuomone, itin apsunkina arba padaro kaupimą betikslį, apie kurią galbūt mes nepagalvojome. Tai aš būčiau linkusi ieškoti kuo didesnio lankstumo kaupiančiųjų atžvilgiu, bet nepaneigiant to tikrai didelio poreikio mums visiems kaupti ir pasirūpinti savo pensijomis labiau, kai sukaksime pensinį amžių. Mūsų pasiūlymai balandžio antroje pusėje turėtų jau pasiekti Vyriausybę ir tada, tikiuosi, pavyks ir konstruktyviai padiskutuoti su frakcijomis.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu padėkoti susisiekimo ministrui ir komandai, nes laiku atsako į laiškus, klausiu, kai jūsų nebūna posėdyje. Aš vis gaunu ir džiaugiuosi, kad jie tikisi sėkmingo tolesnio bendradarbiavimo. Ta proga aš pratęsiu klausimą, nes aš negavau atsakymo. Kalbama apie e. tollingą. Grįžtu prie to, kad įstaiga, kuri laimėjo šitą konkursą, į nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašyta 2022 metais. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija ją nugalėtoja paskelbė 2024 metų sausio mėnesį. Tai mano klausimas, kam pavaldi šita komisija – akcinei bendrovei „Via Lietuva“ ar Vyriausybei?
PIRMININKAS. Atsakys premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galiu pakomentuoti, nes komisija veikia Vyriausybėje? Komisija nesprendžia dėl to, kas nugali konkurse. Komisija tikrina sandorius tik tada, kada yra numatyta tikrinti sandorį pagal įstatymus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar susisiekimo ministras dar nori kažką pasakyti, nes tikrai su šita sistema sudėtinga?
M. SKUODIS. Turbūt aš čia neturiu ką pridėti. Kai yra laimimas konkursas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir visas tvarkas, o prižiūri ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir kitos institucijos, tada prieš sudarant sandorius strateginėse srityse komisija vertina. Tai, kiek žinau, dėl šios įmonės buvo priimtas teigiamas sprendimas ir tada mums pavaldi įstaiga norėjo sudaryti sutartį, bet dabar vėl vyksta teisminiai sprendimai, tai negaliu kažko detaliai pakomentuoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Mano klausimas tiktų užsienio reikalų ministrui, bet kadangi jo nėra, tai, tikiuosi, kaip visada iniciatyvos imsis premjerė. Agresyvi karo retorika, kurią jūsų partija pasirinko kaip rinkimų strategiją, jau atneša liūdnų vaisių. Vos ne tuos pačius žodžius, kokius vartoja jūsų partijos lyderiai ir jūs pati, pradėjo vartoti A. Lukašenka, tiesa, kalbėdamas apie grėsmę, kurią Baltarusijai neva kelia Lietuva. Jau net ekspertai pastebi, kad Lietuvos įvaizdis pasaulyje, palyginus su kitomis Baltijos šalimis, yra prastesnis, verslas vengia investuoti, o baimės skatinimas mūsų valstybėje labiausiai yra naudingas V. Putinui ir A. Lukašenkai. Todėl šiandien šioje salėje, kai yra minimas Lietuvos narytės NATO 20-metis, norisi jūsų paklausti, kaip jūs jaučiatės, kai jus pradeda kopijuoti tokie žmonės, o jūs patys darote jiems paslaugą, sėdami baimę Lietuvoje? Ir kiek ilgai dar ruošiatės gąsdinti ir kelti įtampą Lietuvos gyventojams dėl savo tokių siaurų politinių ambicijų?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, nors tai veikiau yra politinis pareiškimas nei klausimas. Jūs turbūt pasakytumėte pratęsdamas savo mintis, kad tas pačias baimes, kaip nors konservatorių interesams tarnaudami, skelbia kitų valstybių kariuomenių vadai, krašto apsaugos ministrai. O kodėl jūs išeinate, kai aš atsakinėju jums į klausimą? Aš suprantu, kad jums nereikia atsakymo į klausimą, tai aš čia ir pabaigsiu. Aš laikau tai pareiškimu ir nematu reikalo komentuoti ekspertus, kurių jūs neįvardinote.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Dumbrava. Kadangi A. Gedvilas nusiteikęs išeiti, tikrai yra visos galimybės. (Balsai salėje)
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Klausti norėčiau aplinkos ministro. Gerbiamas ministre, esu gavęs rokiškėnų tokį laišką su įrodymais dėl Rokiškio atliekų tvarkymo centro veiklos, išrašant sąskaitas. Išrašo sąskaitas su įkainiais, kur keturi skaičiai po kablelio, bet kai suapvalina, išeina centro naudai. Tai nėra labai dideli skaičiai, bet aš labai norėčiau (aš jums persiųsiu tą laišką), kad jūs pasidomėtumėte, kodėl taip yra. Jeigu taip visoje Lietuvoje daroma, tai yra labai negerai. Žmogus kreipėsi į centrą, sako, pas mus kompiuteriai taip sureguliuoti. Aš manyčiau, nėra leistina tokius dalykus daryti, ir aš norėčiau persiųsti, kad pažiūrėtumėte, koks ten reikalas. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Aš atsiprašau, bet privačioms įmonėms aš neturiu jokios įtakos, nors jūs ir persiųsite. Pavyzdžiui, Rokiškio atliekų centras. Aš nežinau, kas yra jo steigėjas: ar savivaldybė, ar dar kažkas. Ministras nenustato nei kainodaros, nei rinkliavų. Nežinau, kaip aš galėčiau jums padėti.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Nėra. O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Norėčiau užduoti klausimą sveikatos ministrui, bet manau, kad gal ir švietimo ministras galės atsakyti. Kovo viduryje buvo pasirašytas ketinimų protokolas tarp Nacionalinio vėžio instituto ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dėl integracijos. Ar būtų galima laikyti, kad tai pirmieji žingsniai link Vėžio instituto kaip tokio sunaikinimo?
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą, bet negalėsiu atsakyti, nedalyvavau pasirašant. Galėsiu pasidomėjęs atsakyti raštu.
PIRMININKAS. Dabar, kadangi T. Tomilino nebuvo, iš tos frakcijos aukščiausiai yra L. Savickas, jam galimybė paklausti.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šią savaitę, man atrodo, yra paskelbtas Vyriausybės išvados projektas apie, mano akimis, vieną iš reikšmingesnių įstatymų projektų. Kalbama apie tai, kur Seimas apsisprendė, pateikė projektą, įpareigojantį Vyriausybę pritarti 41 % sumažinti naftos naudojimą transporto sektoriuje. Džiaugiuosi, kad tarp iniciatorių buvo ir aplinkos ministras, tačiau pateikta išvada, kurią rengė energetikos ministras, yra neigiama. Iš konteksto, kad mes matome, jog tai kainuoja mums kas savaitę, kas savaitę tai kainuoja mums po daugiau negu 5 mln. eurų, nes esame viena iš tų kelių Europos Sąjungos valstybių, kurios nesusitvarko su savo iškeltais tikslais transporto sektoriuje, iš tikrųjų norėjau paklausti premjerės, ar bandysite atsverti kito ministro naudai šį išvados projektą, kai jis pasieks Vyriausybės posėdį? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mes savo tikslų transporto sektoriuje nepasiekėme dėl įvairių priežasčių ir jums tos priežastys yra žinomos. Sprendimų toje srityje yra įvairių, ne tik dalinti biudžeto pinigus, kurių nesurenkame, ne tik visiems duoti mokesčių lengvatų, kurioms neuždirbame. Bandysime visą laiką laikytis nuoseklios nuomonės ir aš visą laiką stengiuosi laikytis nuoseklios nuomonės tam, kad nebūtų savęs klaidinimo, ir tam, kad būtų priimami tie sprendimai, kurie veikia.
PIRMININKAS. Toliau. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų poniai A. Bilotaitei. Amžiaus vagis Š. Stepukonis jau leidžia laiką namuose, turbūt ruošiasi Velykoms, ridinės margučius sėkmingai. Turbūt nė vienas įtariamasis nebuvo taip globojamas kaip Š. Stepukonis. Galioja kažkokia galinių durų taktika jūsų tarnybose. Jūs, matyt, jį globojate.
Mano klausimas būtų, kas pavedė jums jį globoti? Galbūt jūsų partijos pirmininkas, kaip Š. Stepukonio verslo partneris, paprašė jūsų? Nes visuomenė ir žiniasklaidos priemonės nuogąstauja, kad negauna jokios informacijos nuo pat sulaikymo. Juk pavogti ir pensijų fondų pinigai ir pensijų fondų dalyviams taip pat svarbu žinoti, kada kaip bus su jų pinigais.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už jūsų klausimą. Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad teisėsaugos institucijos Lietuvoje dirba nepriklausomai, neįtakojamos jokių politikų, ir čia net negali būti tokių diskusijų ir kalbų. Jos daro savo darbą ir, matyt, pagrindinis jų tikslas yra išaiškinti visą šią situaciją, atsakingi asmenys turi būti nubausti. Tai yra pagrindinis visuomenės interesas, kad viskas būtų padaryta maksimaliai gerai, kad būtų išaiškintos visos aplinkybės.
O kalbant apie taktinius dalykus, tai nė vienas politikas neturi teisės kištis į teisėsaugos institucijų darbą ir aiškinti, ką turi daryti, kokios taktikos imtis ir taip toliau. Šiuo atveju, matyt, čia jūsų samprotavimai yra visiškai nepagrįsti, nes visada laikomės šitų principų ir laikysimės. O komentuoti jūsų kažkokius postringavimus, aš tiesiog net nesuprantu, ką jūs norite tuo pasakyti, jūsų kaltinimų. Tai yra nepagrįsti kaltinimai. (Balsas salėje: „Nuo kada A. Bilotaitė sprendžia?..“) Teisėsaugos institucijos priima sprendimus dėl tyrimų, kaip tyrimas yra atliekamas, ir pateikia visą informaciją reguliariai. Tą daro ir mūsų tarnybos. Na, visuomenė ir žiniasklaida bus informuotos. Noriu pabrėžti: tikslas yra išsiaiškinti visas aplinkybes ir kad tie asmenys, kurie padarė nusikalstamas veikas, atsakytų, kaip ir priklauso pagal Lietuvos įstatymus. Ir tikiu, kad tai bus padaryta.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, nėra ministro A. Dulkio, bet klausimas labai aktualus, tai tikiuosi atsakymo.
Žinome, kad viena iš didžiausių mūsų sveikatos bėdų yra nesveikas maistas. Štai prieš metus Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje buvo visuomenė apklausta ir apklausa parodė, kad daugiau negu 60 % jų gyventojų pageidautų nulinio PVM’o tarifo sveikam maistui, tai yra vaisiams, daržovėms, ir kartu sutiktų, kad būtų pakeltas PVM’as nesveikam maistui: saldikliams, maistui su hidrintais riebalais ir panašiai.
Lietuvoje mes atlikome panašią apklausą: 80 % gyventojų sutiktų mokėti brangiau už saldumynus ir maistą su saldikliais, kad būtų galima pirkti daržoves ir vaisius pigiau. Latviai ir lenkai paliko jau 5 % PVM’o. Mes šiandien taip pat pateiksime pasiūlymą dėl tokio pat varianto. Ar nematote, kad atėjo laikas tą padaryti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš pavydžiu jums jūsų nuoseklumo. Aš noriu jums priminti, kad kai Seimas svarstė PVM’o lengvatą maitinimo paslaugoms, iš kurių didžiąją dalį finansinės naudos gauna greitąjį maistą tiekiantys restoranai ir maitinimo įstaigos, jūs už tą pasiūlymą balsavote, nes jums atrodė visiškai normalu. Dabar jūs siūlote jau visiškai kitus dalykus.
Visi čia išmintingi. Lengvatų pasiūlyti labai nesunku, tik paskui lygiai taip pat nesunku pasiūlyti visokiausių išlaidų, kurios turi būti iš tų pačių mokesčių finansuojamos. Tai aš šiuo atveju nesiimu komentuoti jūsų konkretaus pasiūlymo, kai jis bus pateiktas, matyt, tada Seimas ir apsispręs, bet šiaip pabrėžčiau, kad jūs pats nevisiškai nuoseklus savo samprotavimais.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Nėra. Kas iš socialdemokratų? J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nežinau, vidaus reikalų ministrei, man atrodo, klausimas.
Ne taip seniai įvyko didelio masto ekologinė katastrofa Alytuje, kai degė padangų perdirbimo įmonės sandėliai ir buvo padaryta didžiulė žala žmonėms ir gamtai. Štai praėjusį vakarą gal savo mastu kiek mažesnė nelaimė įvyko Vilniuje. Tiek ten buvo visai šalia gyvenamųjų namų, tiek čia. Netgi, sakyčiau, visai netoli miesto centro užsidegė autosąvartynas. Ačiū profesionaliai veikusiems ugniagesiams ir kitoms tarnyboms, kurie gana, sakyčiau, sparčiai situaciją suvaldė ir iki šiandienos ryto bent jau didžiulio masto gaisro nebėra.
Tačiau klausimas yra tas: kaip tokios įmonės randa vietą visai šalia gyvenamųjų namų ir netoli miesto centro? Kodėl tokioms įmonėms leidžiama užsiimti tokia taršia, galimai taršia veikla? Atsitikus tokiai nelaimei, kai prasideda gaisras, šiandien kiek Vilniaus miesto mokyklų nedirba? Ir tos, sakyčiau, net ir nutolusios, Karoliniškėse esančios mokyklos nedirba, viskas veikia nuotoliu, nes baiminamasi būtent dėl taršos pasekmių. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutė, 2 minutės.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia aš taip pat naudodamasi proga norėčiau padėkoti pareigūnams, kurie tikrai atliko savo darbą profesionaliai. Buvo sureaguota, pajėgumai visi maksimalūs ir gaisras buvo likviduotas. Taip pat buvo išsiųstos žinutės 2 kilometrų spinduliu ir žmonės turėjo gauti informaciją, kad turėtų pasisaugoti ir pasaugoti savo sveikatą, elgdamiesi atitinkamai: uždaryti langus ir nebūti lauke.
Kalbant apie objektus, tokius objektus, tai noriu pažymėti, kad po keleto incidentų, kurie yra buvę, tarp jų ir Alytuje, Vidaus reikalų ministerija inicijavo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atliktų intensyviai planinius ir neplaninius patikrinimus būtent tokiuose pavojinguose objektuose, įvertintų galimas rizikas, nes matome, kad iš to gali atsirasti labai rimtos pasekmės. Tai yra nuolatos daroma, tikrai atidžiai stebime situaciją su Aplinkos apsaugos ministerija ir jai pavaldžiomis įstaigomis. Taip pat dabar dirbame prie tam tikrų pakeitimų, kurie leistų dar griežčiau reguliuoti tokių objektų veiklą.
Noriu pabrėžti, tai yra daugiau, sakyčiau, aplinkosauginiai dalykai, bet jeigu paklaustumėte mano nuomonės apie tokius objektus ir jų buvimą miestuose, miestų centruose, tai, žinoma, manau, kad tai yra labai didelis pavojaus šaltinis. Matyt, sprendimai turėtų būti daromi tokie, kad tokie objektai neturėtų būti šalia gyvenamųjų namų, ir sprendimų priėmėjai tai turėtų padaryti.
S. GENTVILAS (LSF). Ar galėčiau?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš tiktai galiu pasakyti, kad 2022 metais tas objektas buvo tikrintas. Aš, kaip ministrė, nepriėmiau sprendimo tokiam objektui atsirasti vienoje ar kitoje vietoje. Tai noriu pažymėti.
S. GENTVILAS (LSF). Jeigu galėčiau, pirmininke, truputį iš Aplinkos ministerijos papildyti atsakymą.
Gerbiamas Juliau, gaisrų kyla kas dieną ir jie yra vis fatališkesni. Praeitą savaitę per tris paras kilo daug gaisrų ir žuvo žmonių, bet antraštės yra tikrai pasiklydusios. Šitas konkretus gaisras sukelia ažiotažą dėl to, kad taršos daugiau paleidžiama į dangų, bet nenukentėjo žmonės, itin operatyviai sureagavo tarnybos. Turbūt be priekaištų veikė ir savivaldybė, ir Visuomenės sveikatos centras, ir ugniagesiai gelbėtojai, ir informavimas. Čia yra su pasekmėmis, bet prašau neteisti iš karto sistemos dėl to, nes įvykio aplinkybės šiandien dar nėra aiškios. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, įvardinkime konkrečiai. Vilnius turi pramoninę teritoriją miesto centre. Tai yra geležinkelio stoties kvartalas. Penkerius metus rengiama konversijos vizija, jinai vis dar neįgyvendinama. Ten yra lokomotyvų depai. Važiuosite Panerių gatve, matysite sukrautas anglių krūvas Vilniaus miesto centre, matysite autolaužynus. Reikia Vilniaus „Geležinkelių“, Vilniaus savivaldybės postūmio, kad iš tikrųjų pramoninės teritorijos būtų iškraustytos.
O standartai tokioms atliekų tvarkymo įmonėms nuolat griežtėja. Griežtėja dėl to, kad dėl ličio baterijų, ar tai būtų elektroninės cigaretės, ar tai būtų mobilūs telefonai, gaisrai atliekų tvarkymo sektoriuje intensyvės, nes tiesiog yra savaime užsidegančių. Gaisrų bus, tiktai klausimas, kaip mes greitai juos suvaldysime. Tie standartai, kuriuos PAGDʼas rengia, ką ministrė A. Bilotaitė minėjo, įsigalios kitąmet, tad iš esmės bus tikrai didelė prevencija šitokiems gaisrams ateityje, bet jie kils neišvengiamai vis dažniau.
PIRMININKAS. Klausia B. Pietkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Labai ačiū. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, po Vyriausybės nutarimo liko du pasienio kontrolės punktai su Baltarusija. Jeigu kalbėsime apie transporto įmones, kurios vykdo tarptautinį reguliarų susisiekimą per tuos punktus, tai, kiek man yra žinoma, yra per 40 kvotų. Iš jų dabar liko apie 21 leidimas. Būtent tos mažesnės transporto įmonės klausia, kodėl joms nebuvo pratęstas galiojimas, nors jos vykdo tuos maršrutus dažnai, o pratęstas didesnėms įmonėms, kurios retai vykdo, pavyzdžiui, tą maršrutą Vilnius–Lyda? Pagal kokius kriterijus, kodėl taip buvo nuspręsta?
M. SKUODIS. Dėkui. Pirmas dalykas. Mano žiniomis, nė vienas leidimas vykdyti maršrutus pastaruoju laikotarpiu ir tikrai ilgesniu negu paskutinis pasienio punktų uždarymas, nė vienas leidimas nebuvo pratęstas. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas. Tuos sprendimus dėl leidimų išdavimo arba neišdavimo priima įstaiga Transporto saugos administracija. Jinai vadovaujasi Vyriausybės sprendimais. Natūralu, tos įmonės, kurios turėjo leidimus vykdyti vežimus per pasienio punktus, juos ir turi, o naujų leidimų pastaruoju metu nebuvo išduota.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimą turiu taip pat susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, pirmiausia ačiū, kad laikotės žodžio. Jau seniai, keleri metai, Šventosios gatvėje Kretingoje, pervažoje, kurioje geležinkelių judėjimas be galo intensyvus, Vilnius–Klaipėda ir taip toliau, link Darbėnų kelio be galo judrus, ten iki nelaimės kelios… momentai kai kurie. Tada būtų visiems nemalonu. Labai ilgai tęsiasi tos derybos tarp „Geležinkelių“ ir Kretingos savivaldybės, kuri labai aktyviai čia užsiiminėjo. Dabar balandžio 9 dieną atvažiuoja jūsų „Geležinkelių“ infrastruktūros vadovas ir vėl tarsis su savivaldybės vadovybe. Ten, kur jūs įsijungiate, aš tikiu, kad visada išsisprendžia. Gal pavaduotojas arba jūs, jeigu galėtumėte, imkite kontrolę. Tada būsime ramūs.
M. SKUODIS. Aš asmeniškai šitą vietą puikiai žinau ir esu ten buvęs. Yra ne tik tokia vieta – ir Klaipėdoje, ir Šiauliuose yra problemų. „Geležinkeliai“ jas turi išspręsti. Aš gal čia pasakysiu gana drastiškai: jeigu sprendimų iš „Lietuvos geležinkelių“ nebus, atsižvelgiant į gyventojų ir savivaldybių poreikius, tai iš Vyriausybės nebus sprendimų dėl finansavimo, reikalingo „Geležinkeliams“. Šitie sprendimai turi būti padaryti, „Geležinkelių“ vadovai žino ir aš tikiuosi, kad jie bus kuo greičiau rasti.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų finansų ministrei. Jeigu galima, šiek tiek dėmesio! Gal jūs galite patikslinti, kiek šiuo metu Lietuva yra skolinga ir kiek Lietuvai kainuoja skolos administravimas? Kiek mes turime sumokėti palūkanų ir kitų dalykų? Tada susisiekiantys indai išeina: kaip jūs vertinate Lietuvos banko veiklą? Lietuvos bankas valdo 17 mlrd. visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigų, tiek turto. Pernai į biudžetą Lietuvos bankas neįnešė nė vieno cento, nė vieno cento absoliučiai. Šiemet pagal planą jis taip pat planuoja nė vieno cento neįnešti nuo 17 mlrd. turto. Kaip jūs vertinate tokią Lietuvos banko veiklą? Ar planuojate imtis kokių nors veiksmų? Gal perimkite tą turtą iš Lietuvos banko į Finansų ministeriją – gal geriau sugebėsite investuoti negu Lietuvos bankas? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Lietuvos valstybės skola šiuo metu sudaro apie 38 % bendrojo vidaus produkto, skolos aptarnavimo kaštai auga. Yra atviri duomenys Lietuvosfinansai.lt, ten yra aktuali informacija ir nominalus skaičius, ir procentinis dydis. Aptarnavimo kaštai auga dėl to, kad skolinimasis, matyt, brangsta dėl Europos Centrinio Banko politikos. Kitais metais taip pat prognozuojama, kad papildomai reikės apie 170 mln. eurų, kad būtų galima aptarnauti dabar egzistuojančią skolą. Natūralu, kad tai yra klausimas, į kurį reikia žiūrėti atsakingai, ypač prisiimant naujus įsipareigojimus. Tai turbūt aktualu ir dabartinėje diskusijoje apie papildomas išlaidas krašto apsaugai, kad visgi turime turėti tvarius pajamų šaltinius.
Antras jūsų klausimas apie Lietuvos banko veiklą. Visgi, Lietuvos bankas yra savarankiška institucija. Tačiau galbūt atkreipčiau dėmesį, kad pastarieji metai visiems centriniams bankams Europoje buvo gana sunkūs. Didžioji dalis Europos centrinių bankų patyrė nuostolių dėl to, kad už komercinių bankų laikomas lėšas turėdavo mokėti Europos Centrinio Banko nustatytas palūkanas. Didžioji dalis centrinių bankų Europoje buvo apskritai nuostolingi. Lietuvos bankas išeina apie nulį. Sakyčiau, kad šituo sudėtingu laikotarpiu turbūt tokia veikla yra laikoma viena iš sėkmingesnių, vertinant kontekstą ir kitus centrinius bankus, kurie veikia Europoje. Bet visgi tai yra savarankiška institucija ir turbūt čia jų turtų perėmimas yra retorinis klausimas.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia L. Girskienė. Nėra. Tai galbūt T. Tomilinas, kurio nebuvo tuo metu, galės paklausti. Liko 1 minutė.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Jurgi, didelis jums ačiū. Daug karmos taškų. Aš norėčiau pratęsti gerbiamo Juliaus klausimą aplinkos ministrui. Manęs netenkina jūsų atsakymas, kad gaisrai kyla. Aš tik pasakysiu, kad pernai, kai kilo didžiulis gaisras Gariūnuose, atliekų įmonėje, tai aš tikrai tai laikiau tiesiog tragedija ir netgi nekėliau viešai jokių klausimų ministrui. Bet kai per 8 mėnesius, mažiau nei 8 mėnesius, antrą kartą kyla didžiulis gaisras atliekų įmonėje, veikiančioje tiesiogiai faktiškai Vilniaus centre, tai kyla jau sisteminis klausimas, ar mes viską padarėme, ar jūs viską padarėte, kad po to didžiulio gaisro būtų daugiau patikrinimų, galbūt griežtėtų sąlygos atliekų tvarkytojams? Ar buvo organizuoti reidai ir panašiai? Ką jūs konkrečiai padarėte po to gaisro? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Tomai. Visų pirma, atsako savininkas ir veiklos vykdytojas. Visada reikia klausti, kodėl įvyko gaisras, ar buvo savininko kaltė, ar ne savininko kaltė? Po to, ar valstybiniai standartai buvo pakankami?
Dabar apie valstybinius standartus. Teisingas klausimas, ar mes turime juos pakankamus? Nei pagal aplinkosauginius parametrus, nei pagal priešgaisrinius parametrus ši įmonė nebuvo pavojinga. Ji neturėjo sprogstamųjų medžiagų, ji neturėjo pavojingų atliekų, ji neturi ir nekvalifikuojama kaip tokia įmonė, kuri turi turėti sanitarines apsaugos zonas. Ji veikia pramoninėje teritorijoje, taip, tai yra miesto centras. Nei PAGD’as, nei Aplinkos apsaugos departamentas jos nekvalifikavo kaip pavojingos. Tikrinimai, kurie vyko nuo 2015 metų, neparodė įmonės pažeidimų. Paskutinis tyrimas buvo atliktas 2022 metų spalį. Irgi neparodė. Kitas turėjo būti 2025 metais.
Bet dabar klausiate, kaip reikia griežtinti ir kas padaryta po „Ecoservico“. Tai yra padaryta. Gerbiama kolegė Agnė užsiminė apie mūsų bendrą darbą. Kadangi atliekų tvarkymo sektoriuje yra didesnis pavojus, tai dabar netrukus bus patvirtintas naujas priešgaisrinis standartas atliekoms tvarkyti. Atliekų tvarkymo kaupai negali būti didesni negu 600 kv. metrų. O vakarykščio gaisro bendras kaupas buvo 2 tūkst. kv. metrų. Neturi būti aukštesni negu 5 metrai. Bent trečdalis teritorijos turi būti laisvos, kad išstumdytų atliekas. Šie standartai įsigalioja. Tas pereinamasis laikotarpis prisitaikyti – metai. Ir jie įsigalioja 2025 metais atliekų tvarkymo sektoriuje.
Taip, yra sugriežtinama. Natūralu, bus išstumtos tokios įmonės iš miestų centrų, nes jos turės turėti aukštesnius standartus, platesnes teritorijas ir taip toliau. O tyrimas parodys, kas iš tikrųjų kaltas. Man atrodo, čia anksti kaltinti politikus, kad jie davė per žemą standartą.
PIRMININKAS. Baigėsi ir skirtas laikas, ir klausiančiųjų sąrašas. (Balsas salėje)
12.23 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimai. A. Veryga čia yra vienintelis pareiškėjas. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Šiandien mes labai gražiai ir simboliškai pradėjome savo rytinį Seimo posėdį, paminėdami Lietuvos narystės NATO 20-metį. Visi šie metai, žinant, kad tai yra 20-metis, atrodytų, būtų puiki proga priminti mūsų visuomenei mūsų istoriją, kaip mes įstojome į NATO, kokias garantijas mums tai suteikė. Dar daugiau, tai būtų puiki proga priminti apie labai svarbius pasikeitimus, kurie buvo priimti Vilniaus viršūnių susitikime. Aš čia kalbu apie esminius gynybos planų pasikeitimus, kuomet jau kalbame ne apie tai, kad valstybė gintųsi tik viena, paskui priešas būtų išstumiamas, bet kalbame apie gynybą nuo pirmos pėdos, kaip sakoma. Tačiau nieko panašaus nevyksta. Mūsų valdantieji, užuot kalbėję visuomenei apie NATO teikiamą saugumą, pasirinko taktiką gąsdinti visuomenę. Tėvynės sąjunga savo rinkimų strategiją pasirinko grįsti gąsdinimais karu.
Vakar viename iš televizijos kanalų buvo pristatyta tokia kaip apklausa, kaip tyrimas, kaip vertinimas, kuriame buvo apžvelgta, kaip mūsų valstybė atrodo pagal paiešką internetiniuose portaluose. Buvo konstatuota, kad mes dabar atrodome jau ženkliai blogiau negu Latvija ir Estija. Kodėl? Todėl, kad save matome ir pristatome kaip šalį, kurią tuoj pat užpuls, kaip šalį, kuri įteisina automatinius ginklus, kam aš, tiesą sakant, neprieštarauju. Na ir visi kiti dalykai, kurie tikrai nesuteikia didelio žavesio mūsų valstybei. Mūsų jau vengia užsienio investuotojai, tai yra pripažinę ir ministerijų atstovai, ir asocijuotos verslo struktūros. Blogėja biudžeto surinkimas, žmonės stabdo pinigų leidimą, pranešama apie masinius darbuotojų atleidimus. Kas vyksta tuo tarpu, kai visa tai vyksta? Premjerė nei iš šio, nei iš to staiga visuomenei sukelia dar daugiau abejonių ir pradeda kalbėti apie tai, kad neva lenkai negalės ateiti mūsų ginti, prisidėti prie gynybos, nes jiems trukdo kažkokie teisiniai apribojimai. Užsienio reikalų ministras viešai pradeda abejoti NATO 5 straipsniu. Tai šitaip veikdami mes save pribaigsime be priešo. Tas priešas, kuris yra mūsų Rytuose, aš manau, kad tikrai pasidžiaugtų mūsų tokiais pasiekimais.
Pastarųjų dienų įvykiai, kuomet krašto apsaugos ministras pasitraukė iš pareigų, paskleidęs abejonių dėl Krašto apsaugos ministerijai ir gynybai skirtų pinigų naudojimo skaidrumo, kuomet valdantieji per visokias komisijas organizuoja vos ne pučą, apkaltindami ne tik Prezidentą, bet ir daugybę už mūsų valstybės saugumą atsakingų institucijų, rodo, kad mes nedarome absoliučiai jokių išvadų. Mes, tai turiu galvoje bendrąja prasme, ir pirmiausia – valdančiuosius. Kodėl to reikia? Matant, kas vyksta švietimo, sveikatos priežiūros, socialinėje srityje, kuomet vis daugiau ir daugiau žmonių Lietuvoje negali nusipirkti sau maisto, toks veikimas yra tobula priemonė panikai sėti ir versti žmones galvoti, kad nesvarbu, kas vyksta šalyje, svarbiausia, kad nebūtų karo.
Suprantu, kad turiu labai mažai šansų ir labai naiviai galvoju, kad būsiu išgirstas, nes, pasižiūrėjus į kairę pusę, nėra jau nė vieno valdančiojo. Galiu apeliuoti nebent į dabar posėdžiui pirmininkaujantį Seimo Pirmininko pavaduotoją. Tikiuosi, kad jis tuos mano žodžius galbūt perduos.
PIRMININKAS. Įdėmiai klausau.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš noriu jūsų ir paprašyti, ir palinkėti tokios gražios sukakties proga jums su kolegomis pergalvoti jūsų rinkimų strategiją ir nustoti maitinti visuomenę baime. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ką gi, dėkui pranešėjui. Ir tai paskutinis šio rytinio posėdžio darbotvarkės punktas. Registracija.
Užsiregistravo net 7 Seimo nariai. Rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.