Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 261
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame balandžio 18 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
10.01 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Mačio 85-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, šios dienos posėdį pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Mačio 85-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kviečiu signataro atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju. Kviečiu į tribūną Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą R. R. Survilą pasidalinti mintimis apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą J. Mačį.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Rimvydo Raimondo Survilos kalba
R. R. SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, seku jūsų darbą ir todėl esu dėkingas, kad šiame savo darbe randate akimirką prisiminti tuos, kurie 1990 metų kadencijoje tempė taip pat labai sunkų vežimą. Kažkuo randu analogijos tarp jūsų ir mūsų, nes problemų turite daug. Daugiau turbūt negu daugelis iki šiol buvusių seimų: epidemija, karo pavojus, pabėgėliai, krizė. Bet, ačiū Dievui, susitvarkote.
Dar noriu pasakyti, padėkoti už tai, kad sudaroma galimybė išleisti knygas apie mūsų signatarus, ir jos ne tik biografinės, bet sudaro foną, leidžia suvokti, kas buvo tada. O tada buvo įdomu. Buvo įdomūs įvykiai, buvo įdomi pradžia.
Pradėsiu nuo pabaigos. Galų gale turime pripažintą drąsią žinomą valstybę. O pradėjome nuo tada ir pradėjo lietuvių tauta, komandiravusi čia Aukščiausiąją Tarybą, taip pat J. Mačį, labai tikrą, pasiruošusį, gilių įsitikinimų suvalkietį, kuris atliko savo pareigą puikiai ir kitą gyvenimą taip pat dirbo (dabar tokia jau per daug nuvalkiota frazė) Lietuvai. Visi dirbo Lietuvai, bet ne visi vienodai.
O pradžia buvo tokia. Jis buvo dar anų, prieškarinių, laikų pilietis, gimė prieš karą. Kaip ir daugeliui, nepavyko. Dėl suprantamų priežasčių tėvui teko pasitraukti į užsienį. Mama liko viena su šešiais vaikais. Kaip ir daugelis mamų, viską paaukojo, kad tie vaikai užaugtų ir taptų garbingais, tikrais piliečiais ir žmonėmis. Baigė mokyklą. Matydamas savo šeimos padėtį, labai norėjo būti traktorininku, vos baigęs vidurinę mokyklą. Mama vos ne diržu vertė jį mokytis. Mamos visada teisios. Taip ir atsitiko. Jis mokėsi toliau, baigė technikumą, baigė Žemės ūkio akademiją ir galų gale tapo mokslų daktaru, agrarinių mokslų daktaru. Štai ką lemia mamos laiku panaudotas diržas.
Pakeliui į Aukščiausiąją Tarybą jis gavo gerą mokyklą ir tvirtai tam pasiruošė. Pirmiausia jis augo Suvalkijos kaime, matė partizanų veiklą, matė stribų siautėjimą, matė, kaip sunkiai teko dirbti mamai ir visiems kitiems, bridusiems pirmuosius kolūkinio kaimo kelius. Viskas į naudą turbūt. Jis regėjo ir trėmimus. Nieko nežinojo apie tėvą, bet mokėsi, siekė, buvo užsispyręs ir galų gale pradėjo darbinę veiklą. Tai normali žemės ūkio specialisto veikla – agronomas, pirmininko pavaduotojas. Beje, kolūkis vadinosi „Į komunizmą“. Bet turbūt buvo pernelyg atviras ir pernelyg pasitikintis, mėgo prieštarauti oficialiai nuomonei, nestojo į partiją, buvo viliojamas, bet atsikratė KGB pažadų, todėl neteko gana aukštų pareigų būdamas jau pirmininko pavaduotoju.
Vėliau jau ėjo į mokslą, dėstė technikume. Paskui ėmėsi disertacijos, dirbo bandymų stotyje mokslininku. Taigi ne į šitą salę – į geresnę salę jis įžengė jau būdamas pasiruošęs, subrendęs, tvirtų pažiūrų. Atėjo čia, kaip jis man pasakojo, gana nedrąsiai, nes šie rūmai buvo įpratę prie kitokių deputatų, kitokių kalbų. Darbuotojai buvo įsibaiminę, kaip čia bus toliau, ką čia veiks ta nauja Aukščiausioji Taryba. Daugiausia atėjo gerai išsilavinę žmonės, išrinkti Tautos, bet turėjo pradėti ne nuo balto lapo, o nuo nešvaraus lapo. Nuo balto lapo būtų galima pradėti naujoje valstybėje, o ta valstybė jau buvo gerokai panešiota, jeigu iki nepriklausomybės atkūrimo ją iš viso buvo galima vadinti valstybe. Ėmėsi veiklos, tapo Agrarinės komisijos pirmininko, čia esančio pono E. Grakausko, pavaduotoju ir ėmėsi to, ką išmanė, žinojo. Bet vis tiek tai buvo sunku ir netikėta. Kokios tada buvo aplinkybės? Nuo vasario… už nepriklausomybės atkūrimą jau kitą naktį buvo tankų kolonos apie Aukščiausiąją Tarybą. Šalyje tas pat. Priimdami įstatymus nežinojome, ar grįšime į namus, ar teks juos svarstyti toliau, nes padėtis buvo tokia. Ne mūsų, bet ana valstybė buvo bankrutuojanti. Turbūt pasakysiu tik vieną skaičių – naftos kaina tuo metu buvo 10 dolerių. Kaip žinote, dabar važiuoja už 80–90, kartais ir už 130, todėl bankrotas buvo čia pat. Suprantama, kad, būdami tos imperijos dalis, ūkį turėjome tokį, kokį galėjome turėti. Taigi reikėjo pradėti iš naujo.
J. Mačys mokėjo tai, ką daugelis ne taip gerai mokėjo. Priimti įstatymus ir toliau juos bandyti įgyvendinti mokėjo daugelis, bet kalbėti su žmonėmis, nuteikti juos, paprašyti būti kantriems, nes šito labai reikėjo, be Tautos palaikymo neįmanoma buvo, aišku, jokia Aukščiausiosios Tarybos veikla. Jis pateikė daug naudingų pasiūlymų. Žinoma, kaip ir visada, ne visi pasiūlymai buvo įgyvendinami. Aplinkybės buvo ypač nepalankios, todėl jis pats dažnai buvo nepatenkintas ir turėjo aiškintis nuvažiavęs į savo rinkimų apylinkę, kodėl taip, o ne kitaip, bet niekada neabejojo, kad tik nepriklausomoje Lietuvoje gali gyventi laisva lietuvių tauta ir tik tokia šalis turi ateitį. Tai jam leido išbristi per visus tuos vingius ir sunkumus ir per tuos dvejus su puse metų nuveikti darbai vis tiek garantavo judėjimą tolyn, pasaulio pripažinimą ir galimybes atkurti žemės ūkį ir visą ūkį nelengvai, bet per gana trumpą laiką.
Štai palyginu Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios signatarus po 20 metų, po 30 metų, kas buvo tiems ir kas buvo kitiems. Šalis pasiekė labai daug: ir gyvena ilgiau, ir visos sąlygos, aplinkybės yra visai kitos. Mes esame žinomi, vėl pripažinti, vėl vertinami.
O Jonas, baigęs kadenciją, rado savo labai svarbią ir reikalingą vietą Vilkaviškyje, dirbo toliau. Jo iniciatyva buvo sodinami ąžuolai J. Basanavičiaus tėviškėje, jo iniciatyva buvo pastatyti paminklai V. Kudirkai, J. Basanavičiui Vilkaviškyje, sutvarkytas miestas, vystomas kaimas.
Dažnas prisiminimuose J. Mačį pažymi kaip sąžiningą, besąlygiškai Lietuvai atsidavusį žmogų, turėjusį tvirtus nusistatymus. Jis buvo įsitikinęs, kad Lietuva ateitį gali turėti tik nepriklausomoje valstybėje, ir kvietė prie to prisidėti visus.
Jonas didelį dėmesį skyrė žemės ūkio reformos klausimams. Jo darbas buvo sunkus, svarbus ir reikalingas.
Puikūs prisiminimai, didelis apgailestavimas, kad nespėjo nuveikti visų darbų, o buvo ėmęs ūkininkauti, statėsi sodybą, buvo kupinas optimizmo, bet atsitinka taip, kaip ir dažnai mums atsitinka. Pagarba ir paminėjimas šito teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą, kad tiek tokių žmonių yra Lietuvoje.
Tiek norėjau pasakyti apie šitą nuostabų žmogų ir dar palinkėti jums sėkmingos šios kadencijos ir tęsti darbus, kuriuos jums sutrikdė visi šitie įvykiai, jie neleido jums vykdyti programų ir pasiekti to, ko jūs siekėte. Manau, kad J. Mačys tam tikrai pritartų. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju signatarui R. R. Survilai. Kviečiu į tribūną Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, minime 85-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Mačio, tikro gilių šaknų sūduvio, žinančio savo praeitį ir šaknis, gimimo metines, atminimą.
J. Mačio šeima buvo tikrai labai patriotinė, motina buvo partizanų ryšininkė, tėvas – aktyvus tarpukario nepriklausomos Lietuvos administracijos darbuotojas. Tėvas pasitraukė į Vokietiją kartu su vokiečiais, po to atsidūrė Amerikoje. Motina užaugino visus šešis vaikus. J. Mačys su tėvu susitiko tiktai 1992 metais, prieš mirtį. Tokia trumpa šeimos gyvenimo istorija, ji yra labai iškalbinga. Reikia suprasti, kiek patriotiškoje šeimoje okupuotoje Lietuvoje užaugusiam Jonui reikėjo stiprybės, dvasinės tvirtybės pasiekti tai, ką jis pasiekė, turint mintyje ir mokslo sritį, kaip reikėjo laviruoti žinant, kad motina yra čia ir yra partizanų ryšininkė.
Taigi, J. Mačys, labai gerai žinodamas savo šaknis ir patriotiškai išauklėtas, lygiai taip pat ir savo šeimą kūrė, puoselėjo ją, mylėjo ir auklėjo. J. Mačys užaugino tris vaikus: sūnų Dainių ir dvi dukras. Šiandien su mumis yra sūnus Dainius ir dukra Aušra. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas dovanoja J. Mačio šeimai R. Ničajienės gražų „Laisvės vėją“. Prašau Dainių ir Aušrą išsaugoti šitą relikviją. Su mumis dar yra anūkas, Aušros sūnus, labai norėčiau palinkėti jam vieno paprasto dalyko – esate paženklintas senelio ir privalote nešti ir puoselėti pačius geriausius senelio linkėjimus ir jo šaknis. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju B. Valionytei, signataro J. Mačio artimiesiems, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams – visiems, dalyvavusiems šiame minėjime. Skelbiu minėjimą baigtą.
10.19 val.
Seimo nario priesaika
Dabar į tribūną norėčiau pakviesti Konstitucinio Teismo pirmininką G. Godą pradėti Seimo nario prisaikdinimo procedūrą.
G. GODA. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. SP-90 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario M. Majausko įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui ir Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo K. Navickui“. Juo nusprendė pripažinti, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai Seimo nariu tampa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmas Seimo nario mandato negavęs kandidatas K. Navickas. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas Teisės aktų registre 2023 m. balandžio 4 d. Taigi jis įsigaliojo ir minėtas Seimo narys gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas ir nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui. Jis jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo nario priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga netaikoma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi norėčiau pradėti priesaikos priėmimo procedūrą. Prašom stoti. Kviečiu prisiekti Seimo narį K. Navicką.
K. NAVICKAS. Aš, Kęstutis Navickas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
G. GODA. Skelbiu, kad Seimo narys K. Navickas prisiekė 2023 m. balandžio 18 d. Seimo plenariniame posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusį Seimo narį K. Navicką. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dar kartą nuoširdžiai sveikiname naują prisiekusį Seimo narį, linkime sėkmės darbuose.
10.25 val.
Informaciniai pranešimai
Norėčiau perskaityti balsų skaičiavimo grupės sudėtį: T. Bičiūnas (Socialdemokratų partijos frakcija), A. Gedvilas (Mišri Seimo narių grupė), V. Jukna (Darbo partijos frakcija), M. Matijošaitis (Laisvės frakcija), L. Nagienė (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“), R. Petrauskienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), J. Varkalys (Liberalų sąjūdžio frakcija), A. Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija). Ši balsų skaičiavimo grupė dirbs nuo šios dienos iki gegužės 18 dienos.
Ir taip pat esame gavę K. Navicko prašymą dėl priėmimo į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją, jam yra pritarta.
10.26 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. balandžio 18 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, pereiname prie kitos darbinės dalies. 1-3 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Nematau pasiūlymų dėl darbotvarkės. Ar tai reiškia, kad galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ne, G. Burokienė norėtų pasisakyti. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF*). Aš dar kartą siūlau pagalvoti, ar nebūtų galima išbraukti iš darbotvarkės 2-8.1 klausimą ir lydimąjį, nes vienas straipsnis faktiškai visiškai pakeistų Vietos savivaldos įstatymo naują redakciją. Siūlau dar kartą teikėjams pagalvoti ir suderinti su nauja redakcija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu G. Burokienė siūlo išbraukti 2-8.1 klausimą bei lydimuosius. (Balsai salėje) Aš suprantu, kad vis dėlto siūlo išbraukti, ne tik pagalvoti, Vietos savivaldos įstatymą bei lydimuosius. Turėtume apsispręsti dėl to balsuodami.
Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 56, prieš – 39, susilaikė 12. Klausimas išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės, taigi nesvarstysime.
Taip pat noriu paprašyti pritarti tam, kad svarstytume rezervinį 1 klausimą – projektą Nr. XIVP-2581. Šis klausimas nebuvo įtrauktas į darbų programą. Ar galime pritarti svarstymui bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ar galime pritarti visai darbotvarkei bendru sutarimu? Nematau reikalaujančių balsuoti. Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-4 klausimas…
10.28 val.
Informaciniai pranešimai
Labai atsiprašau, primena man Sekretoriatas, kad privalau pristatyti ir paskelbti, kad Prezidentas priėmė dekretą ir pateikė dekretą Seimui dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Kaip žinoma, šios dienos popietinėje darbotvarkėje šį klausimą jau turime.
10.28 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo projektą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime tam numatytu laiku. Primenu, kolegos, kad šiandien balsavimas nuo 11 val. 20 min. Pirmasis balsavimo laikas.
10.29 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2177(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2177(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją V. Mitalą.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas net kelis kartus svarstė šį Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Pasiūlymų nėra. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra ir dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas neužsirašė kalbėti. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.30 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 1, 2, 3, 12, 13, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais, V1, V2 skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-2279(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2279(2). Svarstymo stadija. Kviečiu A. Kupčinską, kad pristatytų komiteto išvadą. Taip pat prašysiu L. Kasčiūno ruoštis pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas tikrai aktyviai diskutavo dėl šio įstatymo projekto. Girdėjome įvairių nuomonių, tačiau po įvairių svarstymų bendru sutarimu pritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu L. Kasčiūną, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę šiuo klausimu.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mes, kaip papildomas komitetas, svarstėme ir balsavome taip: 5 – už, prieš – 1, susilaikė 1, tai kaip ir pritarta. Taip pat pasiūlėme pagrindiniam komitetui dėl įstatymo projekto surengti klausymus dalyvaujant už elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimą, įskaitant kibernetinį saugumą, atsakingų institucijų atstovams. Nesu tikras, kaip įvyko pagrindiniame komitete, bet, tikiuosi, tie klausymai vyko ir visos rizikos buvo aptartos. Šiuo atveju tiek ir norėčiau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų dėl įstatymo projekto nėra gauta. Diskusijoje užsirašė kalbėti A. Kupčinskas. Kviečiu į tribūną.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, ką minėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pačių tokių išsamių klausymų surengti mes, aišku, nespėjome, bet į komitetą pasikvietėme ir kibernetinio saugumo ekspertus, ir kitus atstovus, INFOBALTʼo atstovus ir matome, kad išties tos elektroninės autentifikacijos ir pasirašymo Lietuvoje tikrai galėtų būti tobulesnių, inovatyvesnių, daugiau būdų notifikuota, negu yra dabar notifikuotas tik vienas būdas. Aišku, matome, kad institucijos, dvi ministerijos susitarė ir visas tas kuravimas ir politikos nustatymas turėtų būti vienoje institucijoje, o ne taip, kaip yra dabar – ir Vidaus reikalų ministerijoje, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Suprantama, kad viena institucija turėtų rūpintis visais skaitmeninimo dalykais. Tačiau pagrindinės lėšos tiek iš RRFʼo, tiek iš būsimos Europos Sąjungos perspektyvos yra būtent Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, todėl jeigu tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra įvykęs ir Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui, natūralu, kad jis judėtų į priekį.
Tačiau yra vienas niuansas, kad Europos Komisija derina eIDAS reglamentą, vadinamąjį skaitmeninimo reglamentą, ir jis turėtų būti priimtas gegužės mėnesį. Todėl po svarstymo, man atrodo, turėtume dar sulaukti to reglamento patvirtinimo, nes ir Europos Sąjunga bando eiti tuo subendrintu keliu, tai yra kad autentifikacijos saugūs būdai, piliečių prisijungimo prie elektroninių valdžios vartų būdai būtų visiems aiškūs ir daugiau mažiau vienodi visose Europos Sąjungos šalyse. O, aišku, ir mums reikėtų labiau tobulinti tas paslaugas, nes matome, kad elektroniniai valdžios vartai pas mus galėtų būti tikrai vieni vartai, o ne taip, kad dabar norėdamas prisibelsti į tuos elektroninius valdžios vartus turi pereiti aštuonių ar devynių žingsnių kombinaciją, pereiti pro aštuonerius vartus. Šiuo atveju tikrai mes, kaip ir estai, galėtume nustatyti trijų žingsnių politiką, tai yra autentifikavimas ir paskui trijų žingsnių politika, pasirašymas. Tai taupytų ir mūsų piliečių laiką.
Galiu pasakyti, kad estai, pavyzdžiui, yra notifikavę tris elektroninio autentifikavimo ir pasirašymo būdus, tačiau tiktai vienas būdas susietas su identifikacijos kortele, su valstybės tapatybės pažymėjimu, leidžia dalyvauti rinkimuose ir balsuoti elektroniniu būdu. Taigi norėtųsi, kad mes dabar šiuo įstatymo projektu ne tiktai formaliai nustatytume vieną instituciją, kuri ateityje bus atsakinga už skaitmeninimą, bet norėtųsi, kad ir patys piliečiai pajustų elektroninio skaitmeninimo naudą ir pažangumą priėmus šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje. Po svarstymo taip pat neturime užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Taigi apsispręsime numatytu balsavimo laiku.
10.36 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6, 61, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2418(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo preambulės ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2418(2). Pranešėjas – K. Starkevičius. Kviečiu gerbiamą Kazį, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą. Kolegos, paraginkite. Taigi K. Starkevičius pristatys Ekonomikos komiteto išvadą dėl 1-7 klausimo, projekto Nr. XIVP-2418(2).
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje kalbėti užsirašė A. Skardžius. Kviečiu į tribūną.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, mane šiek tiek stebina tokie sprendimai – su vėliava, ura, ir viskas. Pagalvokime, ką mes čia darome. Štai tikrai nesuprantu, kad energetinis saugumas aukojamas dėl komercijos, ir tai galimai prieštarauja trečiajam energetikos paketui, kuris reglamentavo, kad gamyba turi būti atskirta nuo perdavimo. Mes vėluodami 2013 metais įgyvendinome energetikos trečiojo paketo nuostatas ir atskyrėme gamybą nuo perdavimo, tačiau ši nuostata vėl grąžinama.
Aš suprantu, „Litgridas“ patiria didelius nuostolius. Keista, kad 2022 metų veiklos rezultatai yra neigiami, nors energetikos ministras ir minėjo, kad mes čia pritempsime, perskaičiuosime ir pakoreguotas nuostolis taps pelnu. Galbūt taip padarys, tai ne pirmas kartas. Bet dabar kaupiklius, kurie buvo įsigyti už europines RRF’o lėšas, už 100 mln., 200 megavatų galios keturi kaupikliai bus instaliuoti, ir buvo jų tikslas, kad jie įsijungs tada, kada tinklui reikės, na, kaip pirminis rezervas per milisekundės dalis užtikrins tinklo patikimumą iki sinchronizacijos su kontinentine Europa.
Puiku! Tačiau kaip vienu metu galės kaupiklis įsijungti ir užtikrinti tinklo patikimumą, jeigu jis tuo metu galbūt bus išsikrovęs arba nepilnai įkrautas? Juk jį šiuo įstatymu atiduodame, aukodami energetinį saugumą, komercinei veiklai vienam UABʼui, tai yra „Litgridui“. Jis galės vykdyti komercinę veiklą. Kada elektros energija pigi – užkrauti, o kada brangi – atiduoti tą elektros energiją tinklui. Tai absoliuti komercija ir čia bus tikrai pakenkta deklaruojamam saugumo tikslui, kad tai būtų pirminis rezervas, kur per milisekundės dalis įsijungs.
Čia labai gudriai bandoma apžaisti Teisės departamento išvadą, kad ši paslauga turėtų būti perkama iš rinkos. Taip, „Litgridas“ dabar perka iš rinkos trūkstamą elektros energiją, kurios reikia jam padengti savo patiriamiems nuostoliams, dabar jis tiesiog gaus iš kaupiklio, o to kaupiklio visi kaštai bus perkeliami vartotojams. Čia turbūt esminė tokia nuostata, kad paliekama nuostata, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka pripažįstamos ekonomiškai pagrįstomis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudos ir įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas, vadinasi, ir visa amortizacija kaupiklių, kurie įsigyti iš dotacijos, bus perkelta mums į tarifą, vadinasi, mums išbrangins elektros kaštus. Elektra ir šiaip yra brangi ir dabar vienas UABʼas galės pelnytis.
Bet čia nėra dar esminis dalykas, esminis yra tai, kad būtent elektros tinklo saugumas aukojamas dėl komercijos, ir čia nieko keista, juk tai yra „Litgridas“. Aš manau, kad energetikos ministras, atėjęs į tribūną ir pristatęs šį projektą, tikrai nesuprato, ką jam į rankas įdavė „Litgridas“, siekdamas sau naudos, o vartotojams tai bus papildomi kaštai.
Kolegos, aš tikrai nusivylęs ir Ekonomikos komiteto kompetencija svarstant šį projektą. Išvadas teikė Teisės departamentas, Europos teisės departamentas. Su rinkos dalyviais nebuvo net pasikonsultuota, apmaudu, bet tai yra Lietuva ir yra dabartinė valdančioji dauguma.
PIRMININKĖ. Diskutuoti daugiau niekas neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo taip pat užsirašiusių nėra. Apsispręsime per numatytą balsavimo laiką.
10.42 val.
Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703(2). Vėl kviečiu į tribūną pranešėją K. Starkevičių, jis pristatys Ekonomikos komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Skardžių, kad pristatytų komiteto išvadą – Audito komiteto išvadą.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiami kolegos, Audito komitetas siūlo šį įstatymo projektą atmesti. Tokį sprendimą komitetas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad deklaruojant siekį sudaryti sąlygas efektyvesnei Šventosios jūrų uosto vystymo plėtrai siekiama Šventosios jūrų uosto direkcijai suteikti teisę sudaryti uosto žemės nuomos sutartis, tačiau nėra atskleidžiama esamo teisinio reguliavimo problematika. Todėl (…), kurios turėtų būti keičiamas galiojantis reglamentavimas, pagal kurį sprendimą dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos priima savivaldybės taryba, o dabar siekiama suteikti direkcijai, permesti šią funkciją, dalinti Šventosios jūrų uosto žemę, valstybės turtą, direkcijai. Savivaldybė nusiplauna rankas, sakys: šis kvailas Seimas mums atidavė teisę parceliuoti Šventosios jūrų uosto žemę. Juolab kad šiuo projektu kuriamas precedentas ir teisėkūroje įtvirtintos taisyklės išimtis, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo yra perduodamas valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti, tačiau ne savivaldybės įmonei tiesiogiai.
Taip pat Audito komitetas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymo projektas, neatskleidus jo tikslų, neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto efektyvumo principo, reiškiančio, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, o ne kam nors perleidžiama ši teisė, kad paslapčia galėtų tvarkytis su valstybės turtu.
Balsavimo rezultatai buvo tokie: už – 2, prieš šį įstatymą – 4. Todėl komitetas siūlo atmesti. Labai gaila, kad pagrindinis komitetas į šią nuostatą neįsiklausė ir sukuria precedentą, kad valstybės valdoma įmonė galės disponuoti valstybės turtu ir parceliuoti jį.
PIRMININKĖ. Norėčiau pakviesti gerbiamą M. Lingę, kad pristatytų Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Taip pat prašyčiau ruoštis VVSK pranešėją. R. Juška galės pristatyti. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas praėjusių metų birželio 22 dieną apsvarstė minimą įstatymo projektą. Priėmė sprendimą iš esmės pritarti projektui ir siūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymus. Taip pat atkreipti dėmesį į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą nuomonę. Šiai išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Jušką, kad pirmininkas pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl šio klausimo.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas apsvarstė. Priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-703 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės pastabas ir suinteresuotų subjektų siūlymus. Jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pristatytos visų komitetų išvados. Pasiūlymų nėra gauta. Diskusijoje kalba A. Vinkus. Kviečiu į tribūną. (Balsas salėje) Taip, tribūnoje. Dėl Šventosios jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, mes girdėjome pranešėjo, įstatymą pristačiusiojo ir dabar komentarus, išsamiai šiandien pristačius teikiamą svarstyti Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektą. Dabartiniu metu Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja ja Palangos miesto savivaldybė. Tą žinau ir iš savo patirties, kai turėjau garbės dirbti apygardoje, kurioje buvo ir Šventosios miestas, Palangos miestas. Kaimyninės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus ir kitą priskirtą ar sukurtą turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Kaip rodo praktika, Klaipėdos valdymo modelis davė teigiamą įtaką efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai ir administravimo funkcijai vykdyti. Kadangi turime konkrečią skirtingų valdymo modelių patirtį ir jos pagrindu galimybę lyginti, kuris iš jų yra naudingesnis, tokia situacija supaprastina mūsų apsisprendimą. Taip aš manau.
Taigi siūlymas perduoti Šventosios uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti ja Uosto direkcijai, o tokios įsteigtos įmonės savininko teises ir pareigas pavesti įgyvendinti Palangos miesto savivaldybės administracijai yra logiškas ir pagrįstas.
Ir dar akcentuoju. Mano nuomone, labai teisinga, kad pačiame įstatyme, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ar galimų skirtingų įstatymo nuostatų interpretacijų, yra numatomos ir išvardijamos konkrečios funkcijos, kurias vykdys įsteigta savivaldybės įmonė, ir saugikliai, kuriais įmonė privalės vadovautis nuomodama uosto žemę. Taip pat projekte numatomi ir apribojimai uosto žemės naudotojams. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskutuoti užsirašiusių nėra. Motyvai. Už kalba A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, ar kalbėsite už? Jau nebe. Gerai, dėkoju. Daugiau dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.51 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-704, Žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-705 (svarstymas)
Turime apsispręsti taip pat dėl turimų svarstyti lydimųjų 1-8.2 ir 1-8.3 klausimų. Juos komitetai siūlo atmesti. Kviečiu pranešėją K. Starkevičių, kad pristatytų komiteto išvadą dėl lydimųjų. Gerbiamas Kazy, ar galėtumėte pristatyti komiteto išvadą dėl 1-8.2 ir 1-8.3 klausimų?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Šiems dviem siūlome nepritarti, juos atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti dėl šių siūlymų nereikia. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime vėliau.
10.51 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2393(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2393(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis. Kviečiu į tribūną. E. Zingerio nėra.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra, o dėl motyvų po svarstymo? Taip pat niekas neužsirašė.
10.52 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kataro Valstybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2394(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kataro Valstybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2394(2). Vėlgi kviečiu gerbiamą Užsienio reikalų komiteto pirmininką.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip pat komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių taip pat neturime. Dėl motyvų po svarstymo niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku.
10.53 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2395(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2395(2). Svarstymo stadija. Komiteto nuomonė.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė.
10.53 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2464(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-12 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2464(2). Pranešėjas – E. Zingeris. Šiuo atveju pranešėjas jau stovi tribūnoje. Prašom pristatyti Užsienio reikalų komiteto nuomonę.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, komisijos sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Visi balsavo vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę gerbiamą I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę šiuo klausimu.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, kovo 29 dieną apsvarstė įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektui Nr. XIVP-2464. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad pirmas balsavimo intervalas – nuo 11 val. 30 min.
10.55 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2581 (pateikimas)
Kadangi 1-13 klausimas jau reikalauja balsuoti, tai norėčiau pakviesti gerbiamą T. V. Raskevičių, kad pristatytų rezervinį 1 klausimą. Rezervinis 1 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2581. Pateikimo stadija.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šių metų kovo 23 dieną Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo nustatoma patikslinta procedūra ir terminai, kaip Seimas nagrinėja ir priima sprendimus dėl nutarimų projektų religinėms bendrijoms suteikti valstybės pripažinimą arba nesuteikti. To paties balsavimo metu Seimui nepakako balsų pritarti atitinkamai Statuto pataisai, kuri įtvirtintų subjektą, kuris registruoja ir Seimui teikia svarstyti tokius nutarimus. Todėl šiuo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Seimo statuto 70 straipsnį, reglamentuojantį Žmogaus teisių komiteto veiklos prerogatyvas, 9 dalimi, ją pacituosiu: „Atsižvelgus į Teisingumo ministerijos išvadą ir įvertinus dėl jos pateiktas religinės bendrijos pastabas, rengti Seimo nutarimų dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms, atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą ar religinei bendrijai suteikto valstybės pripažinimo atšaukimo projektus ir juos svarstyti.“
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo 6 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo gegužės 1 dienos. Šiuose pakeitimuose numatyta, kad dėl religinių bendrijų, dėl kurių jau yra gauta Teisingumo ministerijos išvada, Seimas turi priimti sprendimą per 3 mėnesius. Todėl šios Statuto pataisos yra reikalingos, kad būtų įgyvendinta minima įstatymo nuostata. Jeigu turėtumėte papildomų klausimų, mielai į juos atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti K. Masiulis, tačiau jo salėje šiuo metu nėra. Daugiau klausti neužsirašė.
Motyvai po pateikimo. Taip pat nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.58 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4, 7, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2592, Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2593, Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2594, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2595, Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2596, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2597, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2598, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2599, Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2600 (pateikimo tęsinys)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą K. Navicką, kad pristatytų 1-20 klausimą. Tai yra kompleksinis klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas Nr. XIVP-2592 bei lydimieji. Prašau.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Lydimųjų yra labai daug, nes yra susiję su ta bendra bėda, kad mes į įstatymus įrašome konkrečios įstaigos pavadinimą. Natūralu, kad jeigu keičiasi statusas, tai ir pavadinimas, todėl tiek daug ir lydimųjų. Šio įstatymo pakeitimo esmė yra labai paprasta ir labiau techninė, nes priėmus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymą viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai buvo numatyta kontrolės funkcija – kontroliuoti, kaip įgyvendinamas įstatymas. Bet pagal mūsų įstatymų sandarą viešosioms įstaigoms tokia funkcija negalima, tai gali daryti tik biudžetinės įstaigos ir valstybės tarnautojo statusą turintys pareigūnai. Dėl to mes, turėdami šitą organizaciją, siekiame ją perorganizuoti į biudžetinę įstaigą, o tas funkcijas, kurios yra priskirtos labiau viešosioms įstaigoms, padalinti tarp kitų organizacijų: tai, kas susiję su kooperatyvais, į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą, o tai, kas susiję su parodų organizavimu ir eksporto skatinimu, perkelti į viešąją įstaigą „Ekoagros“. Tokia būtų esmė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia A. Palionis. Ruošiasi A. Sysas.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpą klausimą. Gal nėra blogai, kad įmonės yra įrašomos į įstatymą, tada Seimas ir sužino, kokios reformos yra daromos ministerijoje. Bet aš noriu paklausti dėl funkcijų perkėlimo. Aš suprantu, kad „Ekoagros“, kuri dabar ekologinių ūkių sertifikatus išduoda ir kontroliuoja ekologinius ūkius, turės užsiimti ir sau nebūdinga veikla – eksporto skatinimu. Ar tai yra jos kompetencijos?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū. Tinkamas klausimas ir turi būti ir sąžiningas atsakymas. Ir dabar į KVIRPAʼą, jūs tikrai gerai žinote, viskas sumesta, kas įmanoma, – nuo kultūros paveldo dalykų, kooperatyvų priežiūros ir panašiai. Tai irgi reikėtų išgryninti. Aš sutinku, kad gal nėra pagal funkcijas tinkamiausias sprendimas perkelti į įstaigą „Ekoagros“. Sutarimas yra toks, kad KVIRPAʼos gerai veikiantis visas institutas, kuris tikrai sulaukia pagyrų ir yra vertinamas ypač maisto gamintojų bendruomenės, liktų ir maksimaliai išlaikytų autonomiškumą su savo autonomišku biudžetu ir valdymu. Toks dalykas yra, nes mes… Visų pirma ir Vyriausybės programoje nėra naujos įstaigos steigimo. Galbūt geresnis kelias tiesiog steigti naują įstaigą, bet mes turime suktis su tuo, ką turime. Dėl to toks sprendimas priimtas. Bet mes tikrai nematome ir jokiu būdu nesiekiame susilpninti šitos funkcijos, nes dabar KVIRPAʼoje yra viskas, kas įmanoma. Tai irgi nėra gerai.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Supratau, kad viskas nėra gerai.
Mano klausimas būtų, kaip ilgai šita reforma išsilaikys: iki kito žemės ūkio ministro, visą kadenciją, ar, taip sakant, kai tik ateina naujas žmogus, tai arba iškart, arba po kiek laiko viską permala? Jūsų nuomone, kaip ilgai išsilaikys jūsų siūlomas variantas? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Jis išsilaikys tol, kol įstatyme bus numatyta prievolė kontroliuoti, kaip užtikrinamas prekybos sąžiningumas, tai yra prekybos… perdirbėjų arba prekybininkų laikymasis sutartų sąlygų. Šitas įstatymas yra, jis yra reglamentinis.
Turiu pakartoti, kad šita funkcija yra visiškai nauja. Kadangi mes neturėjome įstaigos, tai teikiant įstatymą dėl nesąžiningos prekybos visose pastabose ir visuose įsipareigojimuose buvo, kad mes pertvarkysime savo įstaigą į biudžetinę įstaigą, tas priklauso pagal įstatymą. Šitas įstatyminis pagrindas yra daug stipresnis negu vien politinis dalykas. Šitą reformą mes darome tikrai dėl neišvengiamos būtinybės, o ne dėl strateginio ar politinio angažuotumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėl motyvų po pateikimo niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti… Užsirašė? Atsiprašau, ne ten žiūrėjau. A. Navickas kalba už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai dėkui. Aš labai trumpai. Aš tik noriu pasakyti (nors aš tikrai neįsipareigoju remti visus K. Navicko projektus, bet šiaip pavardė teisinga): tai, kad mūsų frakcijoje bus trys Navickai, sudaro labai gerą pamatą gerai bendradarbiauti. Šį kartą siūlau balsuoti ne tik dėl pateikėjo pavardės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Negaliu sakyti, kad visiškai prieš, ir nesu tikras, kad tos reformos nereikia, bet ką tik išgirdome iš ministro žodžių, kad KVIRPAʼai priekaištų nėra. Kiek aš žinau, ir eksporto skatinimas vyksta tikrai gera linkme, džiaugiasi ir mūsų maisto pramonės gamintojai ir darbais. Dabar visus jos nuopelnus ir visą sukauptą kompetenciją mes kaip ir braukiame ir atiduodame visai kitai įstaigai, kuri tuo net neužsiėmė. Man tai labai keistas dalykas. Aš suprasčiau, jei įmonėje būtų problemų ir darbai nevyktų, tada aš sutikčiau, kad kažkur reikėtų ieškoti naujos organizacijos, kuri tuo užsiimtų, bet kai darbas vyksta puikiai, tai tas… Na, nelabai atitinka šie dabar atnešti sprendimai situaciją, kuri vyksta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2648, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2649, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2650 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, kurį galėtume dabar apsvarstyti, yra rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2648. Kviečiu J. Razmą pristatyti šį pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiami kolegos, gal leiskite man pristatyti iš karto visus tris Seimo nutarimų projektus, be minėto, taip pat dėl Seimo komitetų narių skaičiaus ir dėl komitetų narių pavaduotojų, nes jie tikrai vienas su kitu visiškai susiję ir vienas nuo kito visiškai priklausomi. Čia tik buvo įrašyti į darbotvarkę kaip atskiri, bet tai reikėtų traktuoti kaip paketą.
Dėl komitetų sudėties yra formalūs pakeitimai. Siūloma išbraukti M. Majauską iš atitinkamai Europos reikalų ir Kultūros komitetų sudėties, nes jis nebėra Seimo narys, ir taip pat siūloma naująjį Seimo narį K. Navicką įrašyti į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Šiandien Seniūnų sueigoje patikslinome frakcijų atstovavimo kvotas tame komitete, yra atitinkamas frakcijos teikimas ir siūloma tai patvirtinti.
Dėl mano paminėtų siūlomų komitetų sudėties pakeitimų keistųsi ir komitetų narių skaičius trijuose komitetuose. Europos reikalų ir Kultūros komitetuose būtų vienu nariu mažiau dėl M. Majausko išbraukimo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete dabar būtų 13 narių, vienu daugiau dėl to, kad ten įrašomas naujasis Seimo narys.
Ir trečiasis nutarimo projektas dėl pavaduotojų patvirtinimo irgi susijęs su tuo, kad išbraukiame M. Majauską iš tų Seimo narių sąrašo ir numatome pavaduotojus K. Navickui.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
11.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2648 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, pirmiausia turime apsispręsti dėl rezervinio 2 klausimo, projekto Nr. XIVP-2648. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat neturime. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Diskutuoti užsirašiusių svarstymo stadijoje nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimą sudaro trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2649 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas ką tik buvo pristatytas, projektas Nr. XIVP-2649. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Projektą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Balsuosime netrukus.
11.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2650 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas, projektas Nr. XIVP-2650, taip pat ką tik buvo pristatytas. Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimą sudaro trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. XIV-1817 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2652 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo projektas. Į tribūną kviečiu L. Slušnį.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1817 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo. Pagrindinis dalykas, kas yra išdėstoma, pirma, kad pasitraukė dvi Seimo narės iš komisijos, tai I. Haase ir Guoda. Vietoj jų įrašomos L. Girskienė ir L. Pociūnienė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos. Taip pat dėl to, kad yra paprašyta atlikti vaizdo įrašo ekspertizę Teismo ekspertizės centro, mes prašome pratęsti komisijos darbą iki gegužės 17 dienos, kad būtų galima atlikti tyrimą ir jau pateikti išvadą kartu su nutarimo projektu ir kitais dokumentais Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Širinskienė. Ruošiasi P. Gražulis.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš labai džiaugiuosi, kad Seimo narės išgirdo mano žodžius, kad asmuo negali būti ir teisėjas, ir liudytojas tuo pačiu atveju ir lygiai taip pat negali būti priėmęs anksčiau tuo klausimu sprendimų, ir pasitraukė iš komisijos. Situacija atrodė tikrai labai kurioziškai, kuomet, tarkime, ponia I. Haase buvo ir Etikos ir procedūrų komisijos narė, priėmė sprendimus dėl P. Gražulio, ir dabar yra apkaltos komisijos narė, ir kartu dar buvo tos pačios komisijos liudytoja ir liudijo pati sau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). G. Burokienė taip pat.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tikrai labai sveikinu, bet kartu jūs pripažinote, kad apkaltos klausimą nagrinėjo neteisėtos sudėties, neatitinkanti procesinių standartų komisija, ir šitas pasitraukimas tai labai aiškiai rodo. Tai ką jūs dabar darysite? Apkaltos procesą iš naujo kartosite? Paprastai konstitucinė justicija taiko procesines nuostatas teismuose, kai pradedama byla, tokiu atveju pasikeitus teismo sudėčiai yra nagrinėjama iš naujo, teisėjai turi susipažinti. Aš manau, šita procesinė nuostata turėtų būti ir čia užtikrinta.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Nežinau, čia turbūt daugiau ne klausimas, o replika. Bet atsakysiu taip. Pirmiausia, tai ne pirmas kartas, kai specialiojoje komisijoje yra keičiami nariai, ir praeitoje kadencijoje, mano žiniomis, buvo. Čia nėra neįprastas reiškinys. Tikrai džiaugiuosi, kad jeigu iškilo kažkokių klausimų dėl galimo kažkokio politinio susidorojimo, išankstinių nuostatų ir žmonės atsiėmė savo kandidatūras ir narystę šitoje komisijoje, aš nematau didelės problemos. Mes tęsime darbą taip, kaip tęsėme, taip, kaip dirbome, ir vis tiek dėl išvadų balsuos nauja komisija. Visa medžiaga yra, su ja susipažinti yra įmanoma. Taigi čia nematau didelės problemos, kad reikėtų naują komisiją arba naują apkaltos procesą daryti, nebent būtų nustatyti kažkokie nauji pažeidimai, bet čia jau yra kitos komisijos reikalas.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, jūs nusprendėte kreiptis į ekstrasensus, nes patys nežinote – balsavau ar nebalsavau. Bet ar ekstrasensams užteks to laiko nustatyti ir įžvelgti, ar tikrai balsavau ar nebalsavau. Antras dalykas, jeigu nusišalino du Seimo nariai, kurie buvo Etikos ir procedūrų komisijoje, balsavo, išsakė nuomonę, o kaip prakuroras T. V. Raskevičius gali dalyvauti, būti ir prakuroru, ir teisėju šitoje komisijoje. Lygiai ir jūs esate viešai pasakęs ir komisijoje savo nuomonę mano atžvilgiu, kad aš esu balsavęs, tai ar jūs galite būti šitoje komisijoje?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pirmiausia tai aš nesu išsakęs. Antra, dėl T. V. Raskevičiaus. Jis yra, net pasakysiu taip, nei I. Haase, nei G. Burokienės, beje, pastaroji buvo ir išvadų rengėja Etikos ir procedūrų komisijoje, gerbiu jų pasirinkimą, bet aš negaliu jų pastumti. Tai yra tokie patys Seimo nariai. Tai ne mano galia. Man yra tik pavesta šitoje specialiojoje komisijoje pirmininkauti pačios komisijos narių sprendimu, ir tiek. Visi Seimo nariai čia yra lygūs. Tai dėl T. V. Raskevičiaus aš neturiu net jokio atsakymo. Jeigu jis pasitrauks, mes pakeisime ir jo kandidatūrą, bet aš asmeniškai tikrai nematau jokių galimybių ką nors jam prikišti arba kad jis yra neobjektyvus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausimų pranešėjui nėra.
Dėl motyvų po pateikimo prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Ko gero, didelė gėda jums šiandieną, jaučiate gėdą kaip Seimo Pirmininkė posėdžiaudama tribūnoje, klausydamasi komisijos nario tokių atsakymų. Per 15 metų mano darbo Seime aš dar tokio cirko nesu matęs. O cirkas yra toks, kad sako, pačios komisijos narės pasitraukė. Tai gal jūs pirma pasišnekėkite su sekretoriatu, kodėl jūsų nurodymu sekretoriatas skambino frakcijų seniūnams ir nurodė šitiems žmonėms pasitraukti ir duoti naujiems žmonėms. Matyt, melavimas iš plenarinių posėdžių salės tribūnos yra labai nesuderinamas su Seimo nario mandatu. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, kokį dabar čia cirką jūs išdarinėjate su konstitucine… ir su Konstitucinio Teismo keturiais prieš tai išaiškinimais. Tai jūs akivaizdžiai dundate į Konstitucinį Teismą ir visas šitas jūsų faršas, arba visa šita nesąmonė, ką jūs darote su ta komisija, bus pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Aš dar kartą kartoju. Per savo metų darbą Seime ir tuometinio Seimo Pirmininko A. Paulausko patarėju darbo metu aš tokio bardako šitoje komisijoje nemačiau. Jūs gal galų gale sustokite, paimkite pertrauką šitos komisijos arba ją išvis panaikinkite.
Ir kai pranešėjas komisijos pirmininkas kalba, aš nežinau, ar turės nagrinėti iš naujo komisijos darbą, tai, gerbiamas pranešėjau, pasitarkite su savo teisininkais, kad jeigu yra sudaroma nauja kolegija, nauja sudėtis, visi procesiniai veiksmai yra iš naujo nagrinėjami. Tai šiandien jūs paskirdami tris naujus komisijos narius būsite priversti iš naujo visus kviesti ir iš naujo susipažinti. Ar jūs suvokiate, ką jūs šiandien čia darote? Aš jums linkiu, kad tas bardakas, kuris yra nelietuviškas žodis, toliau tęstųsi ir toliau Seimo ir jūsų visų valdančiųjų reitingai toliau važiuotų į apačią. Nes jūs patys viską darote, kad iš jūsų žmonės kurtų memus. Aš niekaip negaliu suvokti ir paaiškinti šito jūsų dalyko. Sėkmės šitame bardake, ką jūs darote.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kviečiu palaikyti nutarimo projektą. Dvi komisijos narės, reaguodamos į išsakomus priekaištus, apsisprendė, kad bus geriau nedalyvauti joms toje komisijoje. Nors man atrodo, kad galėtų dalyvauti, bet aš gerbiu jų tokį apsisprendimą ir kviečiu jį palaikyti.
Tikrai aš nematau problemų, kaip minėjo ir pranešėjas, naujiems komisijos nariams susipažinti su visa jau šiuo momentu komisijoje turima medžiaga. Yra daromi įrašai, visi dokumentai yra. Taigi nauji nariai galės dirbti visavertiškai, aš manau, ir objektyviai priimti sprendimus. Ir tikrai tai yra ne pirmas atvejis, kai specialiojoje komisijoje, nebaigus jai darbo, yra keičiami nariai. O P. Gražulio gynėjai, kadangi vis tiek, matyt, klausimą nagrinės Konstitucinis Teismas, galės Konstituciniame Teisme visus įmanomus priekaištus išsakyti. Taip sakant, visada bet kokie procedūriniai netikslumai yra kaltinamojo naudai, tai tuo turėtumėte tik džiaugtis.
Tik aš norėčiau apginti sekretoriatą, neva jis čia darė įtaką ir iš anksto reikalavo pakeitimų. Mano žiniomis, vis dėlto sekretoriatas po to, kai komisijos narės apsisprendė pasitraukti, frakcijų seniūnų prašė deleguoti kitus narius, nes reikia parengti atitinkamą nutarimo projektą. Tai nereiktų bent čia įžvelgti kažkokių sąmokslo teorijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos. Motyvai išsakyti. Repliką – M. Puidokas ir po to pereisime prie balsavimo. Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas. Mindaugas pirmasis prie mikrofono stovėjo. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų mano siūlymas, jeigu jau yra performuojama ir keičiama apkaltos komisija, daryti tą iki pabaigos ir teisiškai. Pamenu, buvau K. Pūko apkaltos komisijoje ir dėl straipsnyje išsakytos iš tos komisijos nuomonės turėjau pasišalinti iš jos narių. Tai analogiškai galioja situacija ir T. V. Raskevičiui – jis ne viename viešame pasisakyme tiek žodžiu, tiek raštu yra išsakęs savo išankstinę nuomonę dėl Seimo nario P. Gražulio. Natūralu, kad tiek jis, tiek kiti komisijos nariai, kurie tokią nuomonę yra išsakę viešai, turėtų iš komisijos narių pasitraukti, nes jų buvimas iš principo kompromituoja patį apkaltos komisijos darbą. Jeigu ponas T. V. Raskevičius pats nepriims tokio sprendimo, gal kiti patarkite jam?
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Dabar per šoninį mikrofoną – gerbiama G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, noriu tiesiog patikslinti, kad buvau priversta pasišalinti, kaip sakant, savanoriškai priverstiniu būdu paskambinus pirmininkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar per šoninį mikrofoną – gerbiamas T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš tik norėčiau gerbiamo P. Gražulio paprašyti gerbti lietuvių kalbą, nes lietuvių kalboje žodžio „prakurorai“ nėra, yra tik „prokurorai“. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kaip minėjo gerbiama Pirmininkė, pereisime prie darbinės dalies, prie balsavimų.
Taigi gal nuo šito ir pradėkime, tai yra nuo rezervinio 5 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. XIV-1817 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-2652. Pateikimas. Balsuojame dėl komisijos sudarymo po pateikimo. Balsuojame.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 75, prieš – 19, susilaikė 27. Taigi sprendimas yra priimtas, po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti, dėl motyvų taip pat. Palaukite, tuoj pažiūrėsime. Gerbiama A. Širinskienė dėl motyvų yra užsirašiusi kalbėti prieš. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man labai didelė naujiena, kad iš pradžių yra paskelbiama, jog Seimo narė pati pasitraukė, paskui Seimo narė pasako, kad gavo nurodymą pasitraukti iš komisijos pirmininko, tikrai meluoti yra labai negarbinga. Lygiai taip pat, manau, negarbinga daryti uždarus komisijos posėdžius pirmininkui motyvuojant tuo, kad atviri posėdžiai nėra niekam naudingi, nors, matyt, atviri posėdžiai yra geriausias žmogaus teisių standartas, apsaugantis nuo piktnaudžiavimo ir kartu nuo šališkumo.
Išties yra labai įdomu žiūrėti kad ir vieno kolegos pono T. V. Raskevičiaus pasisakymus, kur jis komentuoja viešai apkaltos proceso posėdžius, tarkime, vakar „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje, kai įstatymas labai aiškiai sako, kad tai daryti gali tik komisijos pirmininkas arba asmenys, kurie turi komisijos pirmininko ar komisijos įgaliojimus. Tai komisija tokių sprendimų nėra priėmusi. Aš jau nekalbu, kad apkaltos procese labai keistai atrodo asmuo, kuris pats rinko parašus ir dabar vėlgi yra teisėjas byloje, nagrinėja savo paties parašytą tekstą, jo teisingumą. Šiuo atveju, deja, tikrai apkaltos proceso nešališkumo, jo objektyvumo Seimui, turiu pripažinti, nepavyksta išlaikyti. Tas toks melavimas keičiant komisijos narius labai aiškiai tai parodo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas P. Gražulis kalbės už. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Iš tikro tai, ką pasakė A. Širinskienė, yra labai keistoka pozicija. Ir keistoka apskritai valdančiųjų pozicija. Pats ponas T. V. Raskevičius sakė, kai buvo surinkti parašai dėl J. Sejonienės, kad Konstitucinis Teismas nėra išsakęs nuomonės, ar registravimas, ar neregistravimas, ar kitoks balsavimas prieštarauja Konstitucijai, ką darė J. Sejonienė. Būtų labai logiška kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti, bet konservatoriams tiesa nereikalinga. Jie iš kažkokio burbulo, smulkmenos daro didžiulę problemą. Tikrai labai keista. Jei šita komisija turi teisėjo, teismo statusą, tai kaip prokuroras ponas T. V. Raskevičius, rinkęs parašus, viešai kaltinęs mane, gali būti teisėjų kolegijoje? Jūs atsakykite. Bet gal į tą klausimą atsakys Konstitucinis Teismas?
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Aš dar sudarysiu progą gerbiamai J. Sejonienei per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Kadangi mano pavardė bene keturis ar penkis kartus paminėta, tai labai ačiū. Abejoju, ar tai buvo motyvai už, bet aš sutinku, gerai, jei mane į Konstitucinį Teismą, tai tuomet pridėkite ir A. Širinskienę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Dabar vyks balsavimas po svarstymo. Balsuojame po svarstymo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl komisijos sudarymo, jei sutrumpintume pavadinimą.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 67, prieš – 11, susilaikė 45. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamas Petrai, aš nebesudarysiu sąlygų per šoninį mikrofoną kiekvieną stadiją kalbėti. Ir dėl motyvų, ir dėl svarstymo, ir diskusijos, ir replikos. (Balsai salėje) Tai yra pirmininko teisė. Gerbiamas kolega, jūs visą laiką einate prie mikrofono ir iš esmės tą patį kalbate.
Dabar pastraipsniui eisime. Procedūra. (Balsas salėje) Užsirašykite dėl motyvų ir kalbėkite. Iš tikrųjų visą laiką kiekvienu… Dabar pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl viso motyvai. Taigi už – gerbiamas A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkui. Pirmas dalykas. Aš norėčiau pabrėžti, kad komisija nėra performuojama. Yra keičiami du nariai. Šiuo atveju jie keičiami dėl to, kad ponia, kuriai viskas tiko, kai komisija buvo formuojama, paskui pradėjo rasti kliaudų. Ir dabar toliau ieško kliaudų.
Antra. M. Puidoko ir P. Gražulio santykiai, meilė T. V. Raskevičiui neturėtų užgožti jų sveiko proto. Aš suprantu, kad jie įsimylėjo, bet visgi tai turi turėti ribas.
Trečia. Jeigu melas būtų apkaltos priežastis, pono R. Žemaitaičio tikrai čia, Seime, nebūtų. Man atrodo, kad toks sistemingas melavimas per mikrofoną, vis pasakojant, kad pirmą kartą gyvenime jis girdi tuos pačius cirkus, jei jis pats savęs pasiklausytų, suprastų, kad jis yra absoliutus cirkas, kurį, deja, Seime mums tenka kęsti, nes Konstitucija liepia kęsti net ir tokius žmones.
Šiaip tai aš nelabai suprantu. Aš manau, kad buvo prasta priežastis ir poniai I. Haase, ir G. Burokienei pasitraukti, nes, kaip matome, čia buvo paprasčiausiai vienos komisijos narės gudravimas sukelti dar ugnį. Ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Štai prašau kalbėti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Seimo narė J. Sejonienė sako, su mielu noru, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl jos veiksmų, dėl jos balsavimų, registravimų. Gerbiama Sejoniene, jūs turėjote tą progą. Aš buvau surinkęs parašus. Kodėl jūs agitavote? Visi jūsų kolegos balsavo prieš. Jūs dar parodote tik savo veidmainystę. Konservatoriai dar kartą pasako, kad jiems tiesa visiškai nereikalinga. Jie visais šiais skandalais, kuriuos dabar nuolat kelia, pučia dėl Prezidento buvimo Komunistų partijoje skandalą, nori užgožti pedofilų klaną ir K. Bartoševičių, savo kolegą. Viskas aišku man, labai man aišku. Jiems tai nėra blogis čia. Komisiją sudaro bet kokiu atveju, bet pedofilų klaną… reikia užglaistyti, nutildyti, kad apie jį niekas nekalbėtų.
PIRMININKAS. Dėkui. Už – gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš pasisakau už šitą nutarimą. Žmonės turi teisę apsispręsti, ar galų gale yra vienokia ar kitokia įtaka, bet aš sąžiningai pasakysiu: Guoda Burokiene, norėčiau jūsų dėmesį atkreipti. Kai jūs prie šoninio mikrofono priėjote ir pasakėte, kad jūs apsisprendėte išeiti iš komisijos po to, kai pirmininkas jums paskambino, tai aš kaip apie pirmininką pagalvojau apie R. Karbauskį. Paskui A. Širinskienė sako: komisijos pirmininkas, suprask, L. Slušnys. Tai jūs pasakykite, koks pirmininkas jums skambino: ar R. Karbauskis, ar L. Slušnys? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia dabar nėra klausimų ir atsakymų žanras. Jūs neprivalote į tą klausimą atsakyti. Jeigu jūs norite pabaigti savo pasisakymą, mes dar įjungsime mikrofoną, bet jeigu jau viską pasakėte, dėkui tada už motyvus. Dabar balsuosime, nes daugiau nebuvo norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl komisijos sudarymo. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 124: už – 67, prieš – 12, susilaikė 45. Sprendimas yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamasis R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną pasidalins įžvalgomis su mumis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš negaliu nesižavėti E. Gentvilu, jis visą laiką taip preciziškai randa, kaip įgnybti koalicijos partneriams konservatoriams: pabrėžkite, kad jis dėl to Lino skambino tuo atveju, kad Linas nurodymą davė, kad ne Ramūnas. Šaunuolis, Eugenijau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, kaip trykšta susižavėjimas.
Dabar, gerbiami kolegos, einame toliau pagal darbotvarkę. Darbotvarkės 1-4 klausimas. (Triukšmas salėje) Kas atsitiko? (Balsai salėje) Dar nori gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš dėl protokolo – balsavau prieš.
PIRMININKAS. Balsavote prieš dėl šio klausimo. Gerai, dėl protokolo užfiksuojame, bet tai nekeičia rezultato bet kokiu atveju.
11.32 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, skelbiu darbotvarkės 1-4 klausimą – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373(2). Balsuojame. Priėmimas. Dabar bus daug balsavimų iš eilės, daug priėmimų. Susikaupkime, užimkime darbo vietas, nes tikrai iš eilės bus nemažai balsavimų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 122, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2177(2)ES (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2177(2). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 120, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo yra pritarta.
11.34 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 1, 2, 3, 12, 13, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais, V1, V2 skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-2279(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-6 klausimas – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo projektas Nr. XIVP-2279(2). Svarstymas. Balsuojame po svarstymo. Mačiau, kolegos atkreipia dėmesį, kad galime galbūt pagreitinti balsavimą. Tai, jeigu nieko prieš, mes kitus balsavimus greičiau paleisime.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 98, prieš – 1, susilaikė 22. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
11.35 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6, 61, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2418(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-7 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2418(2). Balsuojame. Atkreipiu dėmesį, kad laikas pagreitintas, taigi būkime savo vietose ir balsuokime.
Užsiregistravo 118, balsavo 114: už – 89, prieš – 1, susilaikė 24. Po svarstymo pritarta.
11.35 val.
Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Šventosios jūrų uosto įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703(2). Taip pat balsuojame po svarstymo. Viskas yra aptarta, svarstyta, belieka tik balsuoti. Dėl Šventosios jūrų uosto.
Užsiregistravo 118, balsavo 112: už – 106, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo.
11.36 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-704, Žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-705 (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-8.3 klausimas – lydimasis Žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-705. Atsiprašau, dar darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XIVP-704. Ir Žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-705. Čia siūloma atmesti. Balsuojame už abu iš karto.
Užsiregistravo 117, balsavo 112: už – 106, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Sprendimas priimtas – po svarstymo atmesti.
11.37 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2393(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2393(2). Taip pat po svarstymo balsuojame.
Užsiregistravo 125, balsavo 120: už – 120, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vienbalsiai pritarta po svarstymo.
11.37 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kataro Valstybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2394(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kataro Valstybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2394(2). Po svarstymo taip pat balsuojame.
Užsiregistravo 122, balsavo 119 – visi 119 balsavo už. Taigi, pritarta po svarstymo.
11.37 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2395(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2395(2). Taip pat balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 122, balsavo 120 – visi 120 balsavo už. Taigi, taip pat pritarta po svarstymo.
11.38 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2464(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2464(2). Taip pat balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 121, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Taigi, pritarta po svarstymo.
11.39 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4, 7, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2592, Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2593, Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2594, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2595, Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2596, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2597, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2598, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2599, Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2600 (pateikimo tęsinys)
Dabar imsime darbotvarkės 1-20 klausimų bloką. Taigi 1-20.1 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2592. Balsuojame po pateikimo. Ir kartu balsuojame dėl visų lydimųjų – Tautinio paveldo, Ūkio subjektų, Nesąžiningos prekybos praktikos, Pluoštinių kanapių, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, Mažmeninės prekybos, Kooperatinių bendrovių, Melioracijos įstatymų. Už visą paketą.
Užsiregistravo 80, balsavo 75: už – 68, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi, taip pat pritarta po pateikimo. Dėl visų šių projektų siūlomas pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Kaimo reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi šis klausimas išspręstas. Dabar keliaujame prie rezervinių.
11.40 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2581 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 1 klausimas. Balsuojame dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-2581.
Užsiregistravo 117, balsavo 113: už – 89, prieš – 4, susilaikė 20. Taigi yra pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2648 (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2648. Priėmimas čia būtų. Likęs balsavimas priėmimo stadijoje dėl komitetų.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 115: už – 107, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 8. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2649 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2649. Taigi rezervinis 3 klausimas dėl komitetų narių skaičiaus. Taip pat priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 114: už – 103, prieš – 3, susilaikė 8. Taigi šis nutarimas taip pat yra priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2650 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2650. Taigi nutarimas dėl komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 109, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 8. Nutarimas taip pat yra priimtas. (Gongas)
Taigi rezervinius baigėme, nes dėl rezervinio 5 klausimo jau balsavome anksčiau.
11.42 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 67, 1408, 14012 straipsnių pakeitimo ir 14011, 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2385(2)ES (svarstymas)
Dabar grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Likęs 1-13 klausimas, ten buvo pasiūlymų. Dėl jų reikia taip pat apsispręsti. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas Nr. XIVP-2385(2). Gerbiamas Ž. Pavilionis – Užsienio reikalų komiteto nuomonė. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetas įstatymo projektą svarstė savo posėdžiuose kovo 15 dieną ir balandžio 5 dieną ir pasiekė tikrai gražius kompromisinius sprendimus. Už tai aš norėčiau padėkoti Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Tomui ir ministrei Agnei, Seimo kontrolierei ir visiems kitiems, kurie teikė šias pastabas. Taigi komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų išvadą. Dabar kviečiame gerbiamą… Dėkoju gerbiamam Žygimantui, dabar jūs galite užimti savo vietą.
Kviečiame T. V. Raskevičių taip pat pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Žmogaus teisių komitetas minimą įstatymo projektą svarstė šių metų kovo 23 dienos posėdyje. Komitete buvo priimtas sprendimas pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Seimo narių ir Žmogaus teisių komiteto pateiktus siūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas, ir pritarti komiteto išvadai. Šis sprendimas komitete buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už komitetų išvadų pristatymus. Dabar diskutuoti kviečiu gerbiamą V. Baką dėl šio įstatymo projekto. Prašom į tribūną.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų šiuo įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ siūloma įtvirtinti tokias dvi gana archajiškas nuostatas. Pirmoji, kad pabėgėliai, kurie patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją, galėtų būti 6 mėnesiams sulaikyti pabėgėlių centruose ar punktuose. Ir antroji, kad galimybės apskųsti tokį sprendimą iš esmės nelieka.
Čia yra didžiulė problema, kurią geriausiai galbūt iliustruoja pono T. V. Raskevičiaus pasakymas, aš pacituosiu jį, tai yra mes komitete pritarėme per sukąstus dantis. Tai čia galima pasakyti, kad tuose sukąstuose dantyse – tiek paties Žmogaus teisių komiteto, valdančiųjų, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Užsienio reikalų komitetų – liko žmogaus teisių tarptautinė sistema. Juk niekas negali sulaikyti žmogaus be teismo sprendimo. Mes ratifikavome Europos žmogaus teisių ir laisvių konvenciją, mes priėmėme Konstituciją, mes prisiėmėme įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos teisę ir nėra situacijos, kurioje mes sulaikome žmogų 6 mėnesiams, kaip čia siūloma daryti, be teismo sprendimo.
Mes pasimokėme prieš keletą mėnesių, kai mūsų pabėgėlių vadinamuosiuose centruose ar sulaikymo vietose buvo sulaikomi nepilnamečiai vaikai, moterys, pažeidžiami asmenys, bet visa tai buvo daroma ministrės įsakymu. Dabar, matyt, ministrė supranta, kad už tai gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, jeigu nereaguos į pastabas, ir bando, siūlo tą gėdingą praktiką įteisinti Seimo sprendimu. Iš tiesų aš mačiau Žmogaus teisių komiteto bandymus taisyti tą įstatymą, deja, pasiūlymams nebuvo pritarta, todėl tokiam įstatymui, kuriame paneigiama ir konvencija, ir Konstitucija, negalima pritarti.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šį įstatymą kritikuoju ne tik aš čia, bet jį kritikuoja visos pagrindinės žmogaus teisių organizacijos ir institucijos. Štai apie tai kalba Seimo kontrolierių įstaiga, apie tai kalba Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Sienos grupė“.
Iš tikrųjų reikia pasakyti, kad per tuos dvejus su puse metų taip ir nepavyko suvaldyti migracijos krizės nesiimant archajiškų priemonių. Normaliu atveju mes turėtume įsteigti tą vadinamąjį pabėgėlių priėmimo centrą, kur būtų sudarytos bent jau civilizuotos sąlygos laikyti žmones, bet Vidaus reikalų ministerija, žadėjusi tą padaryti prieš maždaug metus, nepadarė nieko, kad tie sprendimai būtų padaryti. Aišku, Europos Sąjungos parama, tam skirti pinigai išleisti, bet rezultato nėra jokio.
Antra. Šiais pasiūlymais ir projektais mes vėl užkrauname Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti visiškai jai nebūdingas funkcijas, tai yra ką turėtų padaryti politikai, vidaus reikalų ministrė, Užsienio reikalų ministerija ir ministras. Deja, tai gula ant pasieniečių pečių. Todėl, gerbiami kolegos, aš kreipiuosi ir į socialdemokratus, kurie turėtų būti siejami su žmogaus teisių standartais, ir į savo kolegas…
PIRMININKAS. Dėkoju, bet baigėsi laikas. Kreipkitės trumpai į juos.
V. BAKAS (DFVL). …ir vis dėlto nepalikti žmogaus teisių tarp kažkieno dantų.
PIRMININKAS. Dėkoju, labai ačiū. Dabar kviečiu gerbiamą Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį į tribūną atgal ir apsvarstysime pasiūlymus.
Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad šiaip jau baigėsi mūsų balsavimo laikas, bet aš siūlau pratęsti, kol apsvarstysime šitą klausimą, nes yra keli pasiūlymai, pabalsuojame ir dėl viso projekto. Gerai? Sutariame, kad pratęsiame balsavimo laiką tiktai šio klausimo svarstymo laiku.
Taigi dėl 2 straipsnio yra Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Gerbiamas Tomas Vytautas dabar pristatys siūlymą. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kolegos, mano pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatyme užsieniečių apgyvendinimas nesuteikiant jiems teisės… riboti yra vis dar įvardijamas kaip alternatyvi sulaikymui priemonė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, taip pat ir Lietuvos teismai yra pripažinę, kad toks užsieniečių apgyvendinimas nesuteikiant jiems teisės judėti yra laikomas de facto sulaikymu. Todėl mano pasiūlymas yra iš įstatymo straipsnių, kur alternatyva sulaikymo priemonių yra įvardijamas toks apgyvendinimo būdas, tokį apgyvendinimo būdą braukti, tiesiog įvardinant kaip sulaikymą. Tai didesnės praktinės reikšmės neturės, nes tiek sulaikymą, tiek apgyvendinimą nesuteikiant teisės judėti Lietuvoje sankcionuoja tik teismas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu visais balsais siūlo nepritarti šiam siūlymui, nes, kaip pamatysite vėliau, mes suradome labai gerų kompromisų. O nepritarti todėl, kad, panaikinus tokią priemonę – sulaikymo alternatyvą, norint suvaržyti užsieniečio laisvę teismui liktų vienintelė priemonė – sulaikymas. Tai reiškia, kad dažniau tektų kreiptis į teismą dėl užsieniečių sulaikymo. Tokiu atveju užsieniečių laisvė būtų suvaržyta dar labiau. Taigi komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai už, prieš. Už – gerbiamas T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tikrai nesuprantu komiteto argumentų, kad užsieniečiai būtų sulaikomi dar labiau, nes mes turime laikytis bendro žmogaus teisių principo, kad žmogaus laisvė yra apribojama tiktai teismo sprendimais. Jeigu yra problema dėl teismų finansavimo, dėl teisėjų darbo, tai spręskime tai teismų reforma ir teismų įvairiais įstatymais, didinkime teisėjams algas ir taip toliau. Jeigu teismo apkrovimas yra problema, tai tikrai ne šio įstatymo objektas.
Kalbant apie bendrus principus, tai tuo mes ir skiriamės nuo visų režimų Rytuose, kad mes čia preciziškai laikomės žmogaus teisių. Taip, mes turėjome tą tokią ekstremalią situaciją ir mes reagavome pernai greitai, turėjome reaguoti greitai, bet jau praėjo daug laiko, mes jau turime patirties, matome, kad tikrai per ilgai laikėme tuos žmones ir tikrai buvo daug kančios, daug įvairių situacijų, kurių neturėjo būti. Pasimokę iš savo praktikos turėtume humanizuoti tuos procesus ir tikrai įtvirtinti teismo, kaip pagrindinės laisvę ribojančios institucijos, teises ir pareigas. Šiuo atveju vėl einame tuo hibridiniu būdu, bandome administracinius sprendimus čia galutinai įteisinti. Tai nėra geras kelias. Siūlau tiesiog laikytis demokratinių principų ir pritarti Žmogaus teisių komiteto pirmininko pasiūlymui. Manau, kad tas kelias humanizuoti tuos visus procesus, susijusius su masine migracija ekstremalios situacijos metu, tikrai išspręstų ir mes turėtume papildomą argumentą, kad, taip, mes demokratinė šalis, kuri mato savo klaidas, jas taiso ir žiūri į žmogų kaip į vertybę, kaip į tikslą savaime pagal geriausias humanistines Vakarų Europos tradicijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą kalbės gerbiama A. Bilotaitė. Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, noriu pirmiausia pažymėti tai, kad šita alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti pritaikoma tik tada, kai ją skiria teismas. Tai yra labai svarbu pažymėti.
Antras dalykas, kad šita nuostata atsirado iki pradėtos neteisėtos migracijos krizės. Tai nėra naujas dalykas, atsiradęs dėl krizės.
Trečias dalykas. Jeigu mes atsisakytume šitos alternatyvios priemonės, tai reiškia, kad liktų vienintelė labai griežta priemonė, tai yra sulaikymas.
Paskutinis, ką noriu pabrėžti, kad šita alternatyvi sulaikymui priemonė neprilygsta ir negali būti sulyginama su sulaikymu. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Prašyčiau tikrai neklaidinti ir tiesiog palikti taip, kaip yra siūloma pagrindinio komiteto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl T. V. Raskevičiaus pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Balsuojame. Dabar balsuojame dėl Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymo dėl 2 straipsnio, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 49, prieš – 12, susilaikė 44. Taigi, pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau. Dėl 3 straipsnio taip pat buvo Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymas. Prašom pristatyti. Bet komitetas pritarė iš dalies, tai gal jus tenkina? Prašom pasakyti mums.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Pasiūlymo esmė yra susijusi su tuo, kad pagal pasienio procedūrą esančius užsieniečius apgyvendinant be teisės laisvai judėti toks sprendimas vis dėlto būtų įforminamas atitinkamu administraciniu sprendimu, suteikiant teisę per 14 dienų tokį sprendimą apskųsti. Dėkoju Užsienio reikalų komitetui, kuris pritarė iš dalies, o pritarta iš dalies dėl to, kad aš siūliau administracinį sprendimą daryti motyvuotą. Sutarėme, kad užteks tiesiog ir paprasto administracinio sprendimo pažymos, nekvestionuojant galimybės tą skųsti teisme. Sutinku ir balsuoti neprašau.
PIRMININKAS. Sutinkate, dėkoju. Nereikalaujate balsuoti, vadinasi, komiteto nuomonė pritarti iš dalies tinka.
Toliau buvo taip pat Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas dėl šio straipsnio. Jūs taip pat pristatysite, taip? Prašom pristatyti. Jam komitetas nepritarė, tai gal čia bus kita situacija. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Komitete buvo pritarta mano siūlymui, kad motyvuotu sprendimu, bet kadangi pagrindinis komitetas surado kompromisinį sprendimą, tai nemanau, kad dėl Žmogaus teisių komiteto siūlymo būtų tikslinga balsuoti, nes iš esmės jis yra integruotas.
PIRMININKAS. Aišku, ir dėl šito nereikia balsuoti. Dėkoju. Išsprendėme dėl 3 straipsnio.
Toliau buvo gerbiamo T. V. Raskevičiaus pasiūlymas dėl 6 straipsnio. Prašom pristatyti. Įjunkite mikrofoną. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Tik kad suprasčiau, dėl kurio siūlymo konkrečiai.
PIRMININKAS. 6 straipsnis, 14019 straipsnio pakeitimas. Čia yra išbraukiama „užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje“.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Tai 7 straipsnis, ne 6 straipsnis, man atrodo.
PIRMININKAS. Taip.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kadangi Seimas jau apsisprendė ir mano pasiūlymui dėl 2 straipsnio nepritarė, manau, kad būtų netikslinga balsuoti dėl šito, nes tada, esant dviem skirtingiems teisiniams režimams, kurtume skirtingą teisinę situaciją. Aš tada pasiūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Taip, mūsų 6 straipsnis, jūs keičiate 7 straipsnį, taip. Nereikia balsuoti. Tenkina, kaip yra nuspręsta pagrindinio komiteto. Viskas, tada visi straipsniai įveikti. Dėkojame komiteto pirmininkui.
Dabar dėl viso įstatymo už kalba T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Iš esmės šio įstatymo projektu yra įgyvendinamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas 2022 metų birželio mėnesį. Pagrindinis dalykas, kuris yra keičiamas šiais pakeitimais, yra tai, kad užsieniečiams, kurie yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, nėra ribojama teisė pateikti prieglobsčio prašymą.
Kalbant dėl motyvų, oponentai ar kolegos išsakė daug argumentų už ir prieš dėl sisteminių pakeitimų, reikalingų migracijos politikoje. Šitos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos iš esmės iš tikrųjų atsižvelgia į tarptautines teisės normas ir daro mūsų prieglobsčio politiką labiau suderinamą tiek su Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu, tiek su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, todėl kviesčiau kolegas šį įstatymą palaikyti ir apsispręsti dėl jo priėmimo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš gal tiesiog prieš nenorėčiau net ir kalbėti, bet man bus keista, jeigu Konservatorių frakcija palaikys, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas žino, kad šitas projektas yra nesuderintas su Europos Sąjungos institucijomis. Baisiausia yra tai, kad dėl šito teisės akto bus numatytos baudos. Gerai, jeigu po 2024 metų spalio mėnesio valdančiojoje daugumoje bus socialdemokratai, nežinau, valstiečiai ar „Vardan Lietuvos“, tokiu atveju jie baudas turės mokėti, bet jeigu valdančiojoje daugumoje bus konservatoriai, Liberalų sąjūdis, o Laisvės partijos nebus, bus jums kiaulė pakišta.
Man kartais keisti tokie dalykai, kada jūs komitete padarote pakeitimus, salėje dabar ką tik nubalsavote už Seimo nario pasiūlymus – tai yra visai kitas projektas negu tas, kokį buvote nusiuntę į Europos Sąjungos institucijas. Kaip jūs vėl pradėsite iš naujo derinti? Aš suprantu, kad šiandien įvyksta svarstymas, padarote pertrauką, vėl siunčiate naują projektą, vėl derinate ir vėl priėmimas. Ir, neduok Dieve, jeigu per priėmimą dar bus kokių nors pasiūlymų, ką jūs iš naujo derinsite? Žiūrėkite, kaip jūs balsavote, nes jūs ką tik balsavote už kolegos Seimo nario pasiūlymą. Sėkmės balsuojant prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, bet aš nelabai supratau, už kokio Seimo nario pasiūlymus mes čia nubalsavome. Nepastebėjau tokių balsavimų. Buvo, kur pritarti iš dalies, sutiko ir viskas. Gerbiamas L. Kasčiūnas nori per šoninį mikrofoną. Man atrodo, ten nepritarėme. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kai išgirstate žodžius „užsienietis“, „emigrantas“, iš karto pagalvojate apie L. Kasčiūną ir NSGK. Bet, žinokite, prie šito įstatymo projekto aš iš viso neprisiliečiau, komitetas net nedalyvavo. Tiesiog pažiūrėkite.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Žemaitaitis pasižymės, matys. Dabar A. Bilotaitė per šoninį mikrofoną. Jūs prisilietėte prie įstatymo. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tiesiog norėčiau paprašyti, kad neklaidintumėte parlamento…
PIRMININKAS. Kažkaip neveikia arba jūs gal arčiau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Noriu paprašyti, kad neklaidintumėte parlamento, nes po Europos Teisingumo Teismo sprendimo tikrai buvo visos nuostatos derintos su Europos Komisija, konkrečiai su komisare, ir atsirado šitas projektas. Tikrai prašom nekalbėti nesąmonių. Aš suprantu, kad jums patinka tai daryti. Šitas įstatymas yra labai reikalingas, mes reaguojame ir tai, man atrodo, yra tinkama šiame kontekste. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip suprantu, be aistrų čia nepraeis. Gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas Laurynai, aš nesakiau, kad jūs prisilietėte, jūs, ko gero, puikiai žinote šitą įstatymo projektą ir kad gresia baudos. O ką pasakė vidaus reikalų ministrė, tai jeigu jūs derinate su Europos Sąjungos institucijomis, gal galite pateikti tą raštą ir suderintą projektą? Nes prie aiškinamojo rašto ir prie projekto šita informacija nėra pateikta, todėl mes Seimo salėje ir kalbame, kad informacija apie suderinimą nebuvo pateikta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar visi išsakėme replikas, dėl motyvų išsakyta. Balsuosime dėl viso projekto. Dar norite kalbėti? Teisingai, dėl motyvų. Gerbiamas V. Bakas, kažkaip buvome lyg ir įjungę. Ne, palaukite, jūs mus klaidinate. Čia svarstymo stadija, po vieną. Tai jau prispaudėte ir mane suteikti daugiau žodžio, bet iš tikrųjų ne. Balsuojame.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 75, prieš – 8, susilaikė 25. Po svarstymo yra pritarta.
Atkreipiu dėmesį, kad kitas balsavimo langas dabar jau 12 val. 30 min., taip, kaip numatyta darbotvarkėje. Dar Ž. Pavilionis per šoninį mikrofoną. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Dar kartą dėkoju už šią vienybę ir priimtus kompromisus įstatyme. Bet labai prašyčiau įstatymą svarstyti skubos tvarka, nes jis turi įsigalioti gegužės 3 dieną, kad spėtų pasirašyti ir Prezidentas, būtų labai gerai, jeigu būtų skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Tada reikia balsuoti. Grįžtame balsuoti. Kolegos, dėl skubos. (Balsai salėje) Kolegos, dabar balsuosime. Buvo paprašyta skubos tvarkos. Atkreipiu dėmesį, kad dar dabar balsuosime. Per šoninį mikrofoną paprašė skubos. (Balsai salėje) Dėl šio klausimo prašom balsuoti, dėl skubos. Balsuojame, už ar prieš, kaip jau jums atrodo. Kitas balsavimo langas 12 val. 30 min. Taip. Kitas balsavimo langas.
Užsiregistravo 98, balsavo 97: už – 57, prieš – 19, susilaikė 21. Skubos tvarkai pritarta. Dabar jau tikrai baigiame šitą klausimą svarstyti. Viskas aišku.
12.04 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2361(2) (svarstymas)
Kitas klausimas. Darbotvarkės 1-15 klausimas – projektas Nr. XIVP-2361(2). Kviečiu gerbiamąją I. Haase pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projekto. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, balandžio 5 dieną svarstė Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projektą. Jam buvo pritarta bendru sutarimu. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Seimo statuto projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai už, prieš. J. Razma kalbėtų už. Jis yra, taip, salėje. Prašom prieiti prie savo mikrofono ir pasisakyti už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ne paslaptis, ta Statuto pataisa labiausiai reikalinga Socialdemokratų frakcijai pagal jos norus deleguoti į tam tikrą komitetą savo atstovą. Prognozė tokia, kad bus Seime komitetas, kuriame bus tik šeši nariai. Ką padarysi, jei frakcijos nelabai rodo dėmesį atskiroms sritims, tokia realybė. Aš manau, nebūtų ir geras variantas, jei mes ten nenorinčius Seimo narius prievarta būtinai nukreiptume. Ar šeši, ar septyni nariai, aš manau, čia nėra toks didelis skirtumas. Dėl to, kad lyginis skaičius. Na, lyginių skaičių komitetų mes turime ne vieną. Na, ne šeši, yra aštuoni, dvylika ir panašiai. Pirmininko balsas čia viską išsprendžia. Pagaliau ir nelyginiam skaičiui esant ne visada visi komiteto nariai būna, tai ypatingos problemos taip pat nėra. Priėmę pataisas, turėsime platesnį spektrą dėl komitetų narių skaičiaus ir turėsime platesnes galimybes išspręsti frakcijų norus dėl delegavimo į komitetus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – T. V. Raskevičius. Nėra salėje. Vadinasi, motyvai baigti. Balsuosime tam numatytu metu.
12.07 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 60 ir 66 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2224(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto keleto straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2224(2). Taip pat kviečiu gerbiamą I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, pateikti išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto 60 ir 66 straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIVP-2224 ir bendru sutarimu pritarė išvadai. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Seimo statuto projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų… Diskutuoti nėra nieko. Tuoj pažiūrėsime, ar yra kas nors užsirašęs dėl motyvų. Nėra. Vadinasi, balsuosime tam numatytu laiku.
12.09 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 19 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2322(2) (svarstymas)
Dabar 1-17 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2322(2). Pranešėjas – gerbiamas L. Kasčiūnas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mūsų komitetas apsvarstė tikrai mūsų požiūriu labai svarbų žingsnį. Man atrodo, po to galėtų būti pavyzdys. Tą ir daro Vidaus reikalų ministerija, nes kurs dabar tarnybų rezervus. Čia Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo įkūrimas – iš principo toks yra sumanymas šių pataisų. Mes visi bendru sutarimu tam pritariame ir nekantriai laukiame priėmimo stadijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dabar svarstymo diskusija. Gerbiamas A. Pocius užsirašęs. Prašom. Į tribūną tuomet prašom. Diskusija. Turite 5 minutes iš Seimo tribūnos. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, aš norėčiau pasisakyti, kad šio įstatymo atsiradimas yra tikrai būtinybė. Galiu pagrįsti tai būtent istoriniais įvykiais, kai 1990 metais Lietuva atkūrė nepriklausomybę ir, pamename, įvairios organizacijos, tokios kaip „Jedinstvo“ ir čia veikiančios kitokios priešiškos Lietuvai organizacijos, prie Seimo vykdė įvairias protesto akcijas, 1991 m. sausio 8 d. bandymą įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos pastatą, kad nuverstų teisėtai išrinktą valdžią. Tokiu atveju Vadovybės apsaugos departamentui buvo reikalingos papildomos pajėgos. Taikos metu, vykdydami tas užduotis, jie sėkmingai susitvarko su tomis užduotimis, bet būtent tokių ekstremaliųjų situacijų atvejais arba, sakykime, galimų riaušių atvejais yra reikalingos papildomos pastiprinimo pajėgos. Tokias dabar jau tuos daugiau kaip 30 metų Lietuva turi – savo Vadovybės apsaugos tarnybą. Iš jos išėjo į užtarnautą poilsį atitarnavę nustatytą metų laiką žmonės gerai parengti, bet jie nėra panaudojami, nes nėra teisinio pagrindo, kaip juos būtų galima pašaukti esant būtinybei.
Šis įstatymas būtent ir suteiktų galimybę pašaukti juos vykdyti tam tikras papildomas užduotis. Artėja NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, kuris, kaip žinome, vyks liepos mėnesį, ir būtent Vadovybės apsaugos tarnybai klius taip pat didžiulis krūvis ir atsakomybė apsaugoti ne tik mūsų pareigūnus, kurie dalyvaus šiame svarbiame susitikime, bet ir iš užsienio atvykusius pareigūnus. Aš manau, kad šis įstatymas yra tikrai laiku. Remdamasis savo praktika, galiu pasakyti, kad tiek kariuomenė, tiek kitos organizacijos, kurios susiduria su specialiu parengimu, kai vykdomos tam tikros specialios užduotys, tas rezervas, kaip kariuomenės mobilizacinis rezervas, manyčiau, ši tarnyba turėtų turėti, kaip ir kitos Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo organizacijos, rezervą, kur žmonės jau yra parengti toms užduotims ir yra sukaupę tam tikrą parengimo patirtį. Raginu pritarti šiam įstatymo projektui ir jį palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas nėra užsirašęs. Balsuosime per tam numatytą laiką.
12.13 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 107 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1883 (svarstymas)
Dabar 1-18 klausimas – Darbo kodekso 107 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1883. Gerbiamas G. Kindurys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas. Svarstymas. Prašome į tribūną. Komiteto išvada.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomonę ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Tik atkreipsiu dėmesį, kad Trišalė komisija siūlė nepritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas nenorėjo užsirašyti, dėl motyvų taip pat niekas. Balsuosime dėl to per tam numatytą laiką.
12.14 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1740(2) (svarstymas)
Dabar 1-19 klausimas – Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1740(2). Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas – gerbiamas R. Vaitkus. Prašome į tribūną pateikti komiteto išvadą.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis balandžio 5 dieną svarstė įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Kaimo reikalų komiteto pirmininkas gerbiamas V. Pranckietis. Prašau, jūsų komiteto išvada.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas 2022 m. gruodžio 21 d. nusprendė atmesti iniciatorių pateiktą Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1740 atsižvelgdamas į Vyriausybės nuomonę ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu – 7 už tai, kad būtų atmestas.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvadas.
Dabar pereiname prie diskusijos, į ją užsirašė net keturi Seimo nariai. Taigi pirmas – gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom į tribūną.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, artėja miškasodis ir, matyt, daugelis iš jūsų važiuos sodinti miško, o važiuoti reikia ne kuo nors kitu, o miško keliukais. Taigi, kolegos, Miškų urėdija yra tikrai ūkinė organizacija ir turi daug darbų. Minėjau, kad ne tiktai mišką sodina, bet ir prižiūri mišką, kai reikia, jį ir kerta, tam labai svarbu yra miško keliai. Iki šiol miškų urėdijos turėjo tiesiog pirkti iš privačių karjerų žvyrą, o šituos pinigus jos galėjo panaudoti tikrai kitoms reikmėms ir ūkiškai atsižvelgdamos į savo funkcijas.
Dabar šiuo įstatymo projektu viskas grąžinama labai teisingai, tvarkingai į tas vėžes, kurios ir buvo iki 2020 metų. Tai yra urėdijos, kurios turi savo mažuosius žvyro karjerus, tikrai galės tais resursais naudotis. Tuo labiau kad nėra didelių karjerų, yra 0,5 hektaro ir tiktai 3 metrų. Po to jie visi būna labai tvarkingai sutvarkomi ir iš to gauna naudą ir valstybė, ir pati urėdija, ir žmonės, keliaujantys tais keliais. Aš manau, gerbiami Seimo nariai, atsižvelkime į tai, kad tai yra labai praktinis, ūkinis projektas, ir siūlau balsuoti už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kviesčiau diskutuoti gerbiamą J. Urbanavičių, bet aš jo nematau salėje. Tada gerbiamas V. Pranckietis kviečiamas į diskusiją. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pati idėja, kad būtų kuo remontuoti kelius, yra gera, bet jei kalbėtume apie tai, kokias išvadas parašė Teisės departamentas, apie tai, kokią išvadą parašė Aplinkos ministerija, mes visiškai negirdime tų išvadų. Manau, kad čia Kaimo reikalų komitetas labai aiškiai ir vienbalsiai pasisakė už tai, kad, kaip rašoma Teisės departamento išvadoje, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie miškų – vieno pagrindinių gamtos turtų – išsaugojimo, o miškas būtų naudojamas tokiu būdu, kuris mažintų neigiamą poveikį aplinkai. Svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną. Ką siūlo dar Teisės departamentas, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą mažuosius karjerus Miškų urėdija galėtų įrengti bet kuriuose girininkijai priklausančiuose miškuose, taip pat ir esančiuose saugomose teritorijose. Tai yra bet kur.
Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad „miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų, jis yra vienos bendros ekosistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą“ ir taip toliau. Taigi, man yra visiškai nesuprantamas toks reiškinys, kai Aplinkos ministerija reiškia vieną nuomonę, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė taip pat tai nuomonei pritaria, o komitetas vis dėlto nubalsuoja pritarti išardyti miškų vientisumą, įrengiant ten karjerus. Gal paieškokime karjerų kur nors laukuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskusijoje kalbėtų gerbiamas P. Gražulis, bet jo taip pat salėje nematau. Taigi, diskusiją galime baigti.
Taip pat galime pasidžiaugti, pasveikinti. Matau delegaciją, taip pat ir du „Azovo“ kariai iš Ukrainos lankosi Seime, galime jais pasidžiaugti. (Plojimai) Dėkoju.
Dabar grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Motyvai už – gerbiamas J. Urbanavičius. Bet taip pat jo salėje nematau. Tada gerbiamas P. Gražulis, jo taip pat nėra salėje. Gal gerbiamas K. Mažeika yra salėje? Ne, ir jo nėra. O gerbiamas K. Vilkauskas? Taip, yra, drausmingai lankosi. Prašom įjungti mikrofoną. Tuoj jums įjungsime ir jūs kalbėkite. Nepavyksta įjungti. Štai, prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu padėkoti Aplinkos apsaugos komitetui, kad tikrai principingai pažiūrėjo į šitą klausimą ir pritarė šio projekto tolimesniam keliui. Tai yra, dar kartą pakartosiu, labai svarbu, nes šiuo projektu mes giname visuomeninį interesą ir valstybinį interesą. Ta pinigų dalis, kuri nueina privatiems žvyro karjerams, tikrai gali atrasti vietą miškų urėdijose, bus galima atlikti daugiau gerų ir naudingų darbų. Saugomų teritorijų tie karjerai faktiškai neliečia, nes miškų urėdijos yra atsakingos, prieš tai jau buvo įsirengusios karjerus tik ten, kur jie buvo suderinti su saugomų teritorijų atitinkamais reglamentais. Manau, tie karjerai, kurie jau yra, turi teisę veikti ir atnešti visiems visuotinę naudą. Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, prieš niekas nenorėjo kalbėti. Balsuosime tam numatytu laiku.
Toliau. Visi rytinės darbotvarkės klausimai, kaip matau, yra sėkmingai išspręsti. Keliaujame prie popietinės darbotvarkės.
12.22 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-1397 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2634 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas (galbūt jį būtų galima apsvarstyti) – įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2634. Gerbiama ministrė E. Dobrowolska. Prašom. Pateikimas.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pateikti. Šio įstatymo projekto tikslas yra panaikinti išlygą, ribojančią galimybę efektyviai reaguoti Lietuvai į iškilusias išorines grėsmes migracijos srityje ir spręsti kilusius ginčus šioje srityje Tarptautiniame Teisingumo Teisme, jei kitos ginčo sprendimo priemonės būtų neefektyvios. Be to, šiuo metu galiojančio įstatymo straipsnyje numatyta išlyga dėl ginčų perdavimo Tarptautiniam Teisingumo Teismui tapo netikslinga ir po 2012 m. rugsėjo 18 d. priimto įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo pagal Jungtinių Tautų Chartijos pridėto Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio 2 dalį“. Jam įsigaliojus Lietuva pripažino privalomąją Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikciją. Šiuo įstatymu buvo iš esmės nustatytas horizontalus požiūris į Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos pripažinimą tarpvalstybiniams ginčams dėl tarptautinės teisės pažeidimo spręsti. Siūloma padaryti ir atsisakyti šios formuluotės, tai yra išlygos, siekiant turėti galimybę pasinaudoti visomis įmanomomis teisinėmis Lietuvos interesų gynimo priemonėmis.
Dėl šio projekto Vyriausybė yra paprašiusi Seimo skubos procedūros, taip pat yra pateikta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuri tikrai komitete būtų aptarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi jūsų niekas nenori paklausti. Dėkoju gerbiamai ministrei. Dėl motyvų (tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių) niekas nėra užsirašęs. Taigi balsuosime tam numatytu metu.
12.24 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1994 m. rugpjūčio 9 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2635 (pateikimas)
Tada galbūt darbotvarkės 2-4 klausimas, gal jūs labai toli nepabėkite, gerbiama ministre. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1994 m. rugpjūčio 9 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2635. Pateikimas. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Įstatymo projekto tikslas yra ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1994 metais, pakeitimo protokolą, pasirašytą praeitų metų rugpjūčio 31 dieną Vilniuje. Pakeitimo protokolas priskirtinas ratifikuotinų sutarčių kategorijai. Pakeitimo protokolą inicijavo Kazachstano Respublika siekdama išplėsti savo centrinių institucijų ratą ir nustatyti šių institucijų kompetencijų ribas, pateikdama pasiūlymą centrines institucijas, jų funkcijas ar kontaktinius duomenis nurodyti ne pačioje sutartyje, bet įtraukti nuostatą, kad šia informacija keičiamasi diplomatiniais kanalais. Atitinkamai ratifikavus, bendradarbiavimas būtų paprastesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat jūsų niekas nenori paklausti. Viskas visiems yra labai aišku šiuo klausimu. Netgi nenori kalbėti nei už, nei prieš. Taigi apsispręsime balsuodami.
12.25 val.
Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1594 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2475 (pateikimas)
Galbūt dabar galėtume pristatyti darbotvarkės 2-8 klausimą – Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2475. Gerbiama I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė. Pateikimas. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia siūlau priimti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Čia gal būtų daugiau techninis pakeitimas, nes suderinama įstatymo redakcija. Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1594 pripažintas netekusiu galios. Įstatymas buvo priimtas 2022 m. lapkričio 24 d. ir turi įsigalioti 2024 m. sausio 1 d. Tačiau 2022 m. gruodžio 13 d. priėmus įstatymą Nr. XIV-1665 šis dabar svarstomas ir teikiamas įstatymo projektas prarado aktualumą, todėl, kaip ir minėjau, čia yra techninis pakeitimas, nesuderinama įstatymo redakcija.
PIRMININKAS. Dėkui už pateikimą. Jūsų irgi niekas nenori paklausti. Labai gaila. Dėl motyvų irgi niekas nenori kalbėti. Tada balsuosime, tiesą sakant, jau visai netrukus.
Galbūt mes dar kažką galėtume spėti apsvarstyti, nes turime kelias minutes. Kas nors galbūt jaučiate, kad esate pranešėjas ir norėtumėte savo projektą… Mes bandome žiūrėti. Galime pareiškimus atlikti, bent jau vieną pareiškimą. Kas pirmas užsirašęs skaityti pareiškimus? Tuoj žiūrime.
Gerbiamas A. Veryga. Ar galime jus pakviesti į tribūną? Kaip tik prieš balsavimą. Bus labai įkvėpimas mums balsuoti. Jūsų pareiškimas. (Balsai salėje) Prašom iš salės nereplikuoti labai garsiai. Galima, bet šiek tiek tyliau. Dabar kalbės pranešėjas. Dabar pareikš pareiškimą. Prašom.
12.27 val.
Seimo narių pareiškimai
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną turbūt tokią sisteminę problemą, kuri pasireiškė įvairiausiomis formomis. Ir Seime mes su ja susiduriame, kalbėdami apie vaistų trūkumą pacientams, turėjome diskusiją apie ligoninių vaistines, dabar turėsime balsuoti ir apsispręsti dėl to, ar vaistinėje turėtų ar neturėtų būti vaistininkas, ar užtenka farmakotechniko. Visa tai yra sisteminiai klausimai, susiję su Lietuvos farmacijos sektoriumi. Aš norėčiau šiek tiek apie juos pakalbėti, atkreipti jūsų dėmesį ir galbūt paraginti apsispręsti, priimant sprendimus, kai mums teks už juos balsuoti.
Į ką dabar Lietuvoje paversta arba verčiama vaistininkystė? Turbūt visi turite vaikystės prisiminimą, kai nueinate į oficiną, atsimenate kvapą, atsimenate, kaip ten viskas atrodo, atsimenate, kad ši profesija buvo susijusi su tokiu panašiai kaip gydytojo šventumu, kai žmogus, stovintis ten oficinoje, jums paduoda vaistus, pristato, tie vaistai net ir būdavo gaminami, jei kas nors išrašydavo ir užsakydavo.
O kaip yra dabar? Dabar mūsų vaistinės, deja, bet tampa nebe vaistinėmis, o parduotuvėmis. Ir ne tik dėl to, kad jos atsiduria prekybos centre ir ten įėjus nebėra to jausmo, kad tu esi vaistinėje, labiau gal į sporto salę ar ūkinių prekių parduotuvę, ar kosmetikos parduotuvę tai yra panašu, bet ir dėl to, kad vaistininkas yra verčiamas pardavėju. Šiandien frakcijoje mes turėjome susitikimą su Vaistinių asociacijos darbuotojų atstovais, jie buvo atėję kalbėtis apie Seime stumiamą sprendimą dar kartą atidėti sprendimus, kad vaistinėje turėtų būti vaistininkas, ir ten liktų tik farmakotechnikas. Jie kalbėjo apie tai, dėl ko jie rinkosi vaistininko profesiją, ko jie tikėjosi studijuodami ir kuo jie yra paversti dabar. Jeigu Seime bus dar kartą prastumtas šis sprendimas ir vaistinėje liks tik farmakotechnikai, klaidingai gąsdinant Seimo narius, kad bus atleidžiami farmakotechnikai, bus uždaromos vaistinės, jeigu taip ir atsitiks, tai nebus nieko kito, kaip tik dar vienas vaistinių tinklų, kurie yra tapę oligopolijomis, šantažas mūsų atžvilgiu, pacientų atžvilgiu ir tai bus jų atsakomybė, jei kas nors ką nors uždarys. Jeigu jūs vis dėlto manote, kad vaistinei yra svarbi farmacinė rūpyba, kai žmogui yra patariama apie vaistus, tai ten turėtų būti komanda. Ten turėtų būti ir vaistininkas, ir farmakotechnikas. Jeigu mes manome, kad tokių komandų reikia Lietuvoje, ne per daug, o trūksta maždaug tūkstančio farmakotechnikų, tai jų dar reikėtų papildomai parengti, kad būtų įdarbinti vaistinėse, tikrai jų neišstums nė vienas vaistininkas.
Dar daugiau. Jeigu mes ir toliau priimsime tokius sprendimus, mes sukursime mūsų jaunimui klaidingą įsivaizdavimą, kad geriau nestudijuoti farmacijos, kurios studijos yra ilgiau trunkančios, jeigu tai yra mokamos studijos, gerokai brangesnės, daug paprasčiau yra įgyti farmakotechniko specialybę ir tikėtis, kad Seimas ir dar, ir dar, ir dar kartą atidės sprendimą, kurį įgaliotų ir įpareigotų mus priimti Europoje galiojančios direktyvos. Su apgailestavimu noriu pasakyti, kad mes vaistininkystę paverčiame verslu, o vaistininką verčiame pardavėju. Dar daugiau, tokiu būdu mes nuskriaudžiame ne tik vaistininkystę, bet nuskriaudžiame pirmiausia ir savo pacientus, kuriais nebegalime tinkamai pasirūpinti.
Taigi kai ateis, kolegos, laikas balsuoti dėl šito sprendimo, aš siūlau nepasiduoti gąsdinimams, pasielgti principingai ir padaryti taip, kad vaistinėje būtų vaistininkas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam A. Verygai. Dabar kviečiu gerbiamus kolegas susėsti į vietas. Pradėsime balsavimus. Tam yra dabar numatytas balsavimų langas. Gerbiami kolegos, susėdame ir balsuojame.
12.33 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2361(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2361(2). Balsuojame po svarstymo. Pradedame balsavimus. Šis balsavimas dar ilgo balsavimo laiko. O dėl kitų gal galime susitarti, kad jau visi sėdės savo vietose ir galime trumpą paleisti? Galime, ar ne? Tai dėl kitų tada, atkreipiu dėmesį, reikės greitai mygtukus spausti. Šis buvo dar standartinis.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 76, prieš – 2, susilaikė 24. Taigi po svarstymo yra pritarta.
12.34 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 60 ir 66 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2224(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar 1-16 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 60 ir 66 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2224(2). Balsuojame taip pat po svarstymo. Atkreipiu dėmesį, kad sutrumpintas balsavimo laikas, tai prašom būti savo vietose ir balsuoti.
Užsiregistravo 103, balsavo 100: už – 83, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
12.34 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 19 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2322(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-17 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo 2, 19 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2322(2).
Balsuojame. Yra sutrumpintas balsavimo laikas, prašome būti savo darbo vietose ir balsuoti.
Užsiregistravo 105, balsavo 103: už – 100, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi po svarstymo yra taip pat pritarta.
12.35 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 107 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1883 (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-18 klausimas. Aš atkreipiu dėmesį, kad mes balsuosime už sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taigi balsuojame dėl Darbo kodekso 107 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1883, už sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 111 ir visi 111 balsavo už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti.
12.36 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1740(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1740(2). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 77, prieš – 12, susilaikė 21. Taigi po svarstymo taip pat pritarta.
12.36 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-1397 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2634 (pateikimo tęsinys)
Keliaujame toliau. Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru ratifikavimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2634.
Užsiregistravo 108, balsavo 105: už – 102, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo yra pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Matyt, ministrė to ir norėjo paprašyti. Ar jūs dar norėtumėt ką nors pasakyti? Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėl svarstymo datos. Siūlyčiau numatyti kitą antradienį, 25 dieną.
PIRMININKAS. Kitą antradienį? Čia pas mus buvo kita data. Ar galime tada bendru sutarimu pritarti 25 dienai, numatyti kitą antradienį? Matau, niekas neprieštarauja. Tada pakeičiame, kad 25 dieną. Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Gerai, klausimas išspręstas.
12.37 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1994 m. rugpjūčio 9 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2635 (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-4 klausimas – įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose pakeitimo protokolo ratifikavimo projektas Nr. XIVP-2635.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 109. Visi balsavo už. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 16 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.38 val.
Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1594 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2475 (pateikimo tęsinys)
Mes dar taip pat apsvarstėme 2-8 klausimą, tai yra Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2475. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 106, balsavo 103: už – 101, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Daugiau klausimų mes nesame apsvarstę. Dabar toliau tęsime pareiškimus ir jau daugiau nebalsuosime, nebent dar atliksime vieno ar kito įstatymo pateikimą, bet balsuosime jau po pietų. (Balsai salėje) Kada numatyta, kolegos, kada darbotvarkėje numatyta, tada ir balsuosime, jau po pietų. Sako, 15 val. 10 min.
12.39 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar D. Kepenis kviečiamas į Seimo tribūną perskaityti pareiškimą. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, na, prieš Velykas kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą su kvietimu pasirūpinti vaikų sveikata. Klausimas buvo apie perteklinio cukraus vartojimą, nes jis yra viena iš pagrindinių mūsų vaikų nutukimo priežasčių. Nutukimas, kaip žinote, yra faktorius Nr. 1 pagrindinėms ligoms, kuriomis šiandien skundžiasi mūsų tautiečiai, tai yra širdies kraujagyslės, tai yra vėžys, tai yra dar daug kitų ligų, cukraligė. Ministras, pamenate, atsakė labai paprastai ir aiškiai, kad dabar jis organizuoja laiptines, vaikščiojimą laiptais, ir jis turbūt, ko gero, statys vakcinų fabrikus. Daugiau nieko naujo nesugalvota.
Jeigu panagrinėtume, ką daro mūsų ministerija, atrodytų, kad tiktai tiek ir tedaro. Bet juokai turėtų eiti į pabaigą, nes Seimo kadencijos… Stebėdamas, kaip kinta mūsų vaikų antsvoris, galiu pasakyti, kad prieš dvi kadencijas mūsų vaikų antsvoris buvo dvigubai mažesnis negu šiandien. Šiandien jau 9 % mūsų vaikų yra nutukę. Dar triskart tiek turi antsvorį. Pavyzdžiui, Norvegijoje, Danijoje arba Izraelyje tokių 7–9 metų vaikų yra apie 6 %, Lenkija turi jau gerokai daugiau – 14 %, ispanai – 16 %, Amerikoje 19 % tokio amžiaus vaikų yra nutukę. Triskart tiek turi antsvorį. Tai reiškia, kad visi šitie vaikai yra potencialūs būsimi širdies kraujagyslių, diabeto, vėžinių susirgimų dalyviai.
Ši tendencija nesustabdoma. Ji kinta tiesiog kasmet. Tai yra katastrofa. Reikia šaukti, kad tai yra artėjanti tragedija, ir reikia stabdyti visomis įmanomomis pajėgomis. Deja, kai mes 2016 metais pradėjome kalbėti apie alkoholio vartojimą, visi pradėjo šaukti, kad čia bus draudimai, draudimai ir reikia šviesti, šviesti ir dar kartą šviesti. Pasidomėkite, kiek šiandien mes investuojame į mūsų vaikų, jaunimo, suaugusiųjų švietimą dėl rizikos faktorių, dėl to, kaip reikėtų gyventi. Ten yra katino ašaros.
Kada buvo kalbama apie narkotikų propagavimą naujuoju būdu, buvo garantuota, kad bus mestos visos pajėgos, kad sveika gyvensena, kūno kultūra ir sportas dabar bus pagrindinis mūsų valdančiųjų tikslas. Deja, ir čia taip pat katino ašaros. Visi vaikai už savo sporto būrelius turi mokėti iš savo tėvų kišenės. Niekas nesikeičia.
Pamenate, jeigu kalbame dabar apie tai, ką siūlo ministras, čia vėl skiepyti ir dar kartą skiepyti, tai prieš trejetą metų mes pasakėme, kad tai nėra išeitis. Imunitetas – svarbiausias dalykas. Ar skiriama dėmesio? Nerasite niekur – nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei Sveikatos apsaugos ministerija apie tai kol kas dar nepradėjo kalbėti.
Dabar apie perteklinį cukrų kalbant vėl galima čia pradėti šaukti, kad čia yra sąmokslo teorija, kad nieko panašaus čia nėra, kad ramiai gyvenkime. Noriu pasakyti, kad tie žmonės, kurie taip šneka, iš tikrųjų mus bando apgauti. Dabar kalbėdami apie tai, kad mūsų strateginiai partneriai, į kuriuos mes lygiuojamės, lenkai, amerikiečiai, matome, yra jau mus aplenkę kelis kartus vaikų nutukimo ir ligotumo prasme. Jeigu mes ir toliau į juos lygiuosimės, katastrofa tikrai jau už durų.
Mano šio pasisakymo tikslas yra, kad užtenka kalbėti, reikia nebe šiandien, jau vakar reikėjo daryti. O jeigu šiandien nedarome, rytoj tikrai išeities jau jokios nebeturėsime. Vieni gulės ligoninėje, kiti juos lankys ir dejuosime, kad galėjome, galėjome, bet ir vėl nieko nepadarėme. Ministrui ir visiems valdantiesiems linkiu daug sėkmės šioje veikloje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dabar kviečiu gerbiamą K. Mažeiką į tribūną pareiškimo. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų mano žinutė turbūt yra žemdirbiams ir premjerei. Ji vakar žurnalistams pasakė, kad žemės ūkio ministrui yra kritinis momentas ir jis bus vertinamas pagal tai, kaip vyksta deklaravimas. Ir jau šiandien turbūt galima pasakyti: premjere, galite rašyti savo įsakymą, kad tas ministras nepateisina lūkesčių, nes atsivertę šiandien Žemės ūkio ministerijos tinklalapį matome parašyta, kad deklaravimas prasidės rytoj, nors realiai deklaravimas prasidėjo vakar. Iš tiesų tokie loginiai nesutapimai verčia susimąstyti apie kompetenciją turbūt visos ministerijos vadovybės, politinės vadovybės. Nuo tada, kai pirmadienį prasidėjo deklaravimas, jau du kartus yra keisti ministro įsakymai. Kiek žinau iš ministerijos vidaus, tai dar nėra galutinis variantas. Įsivaizduokite, kaip turi jaustis ūkininkas, kuris vakar arba šiandien deklaravo savo pasėlius. Kaip turi planuoti savo pajamas, deklaracijas tie, kurie net nežino, kokie pakeitimai dar laukia. Iš tiesų procesas jau prasidėjęs. Visi žinome diskusijas dėl 3 metrų pievų, pasėlių pakraščių prie griovių, upelių. Pernai visi ūkininkai buvo nuraminti, kad nereikės… na, dar šiemet, 2023 metais, bus išimčių dėl 2022 metais pasėtų pasėlių ir 2023 metais vykdomos veiklos.
Paaiškėjo, kad tikrai taip nėra. Ministro įsakymas buvo, kad jei deklaruosite pasėtus žieminius pasėlius, jau bus pažeidimas. Tada suskubo ministerija per naktį taisyti įsakymą. Šiandien jau lyg ir žieminius pasėlius dar galima deklaruoti arčiau nei 3 metrai, tačiau vasarinių sėti arčiau nei 3 metrai jau negalima. Žemdirbiai vėl suglumę. Kiek girdime iš ministerijos vidaus diskusijų, tai dar nėra galutinis variantas. Kaip elgtis žemdirbiui, kai šiandien jau yra išdygę pernykščiai, žieminiai, pasėliai ir jau sėjami dabar vasariniai pasėliai? Užtenka turbūt paskambinti ir paklausti žemės ūkio skyriuose dirbančių specialistų, padedančių žmonėms deklaruoti. Turbūt jie atsakys, kad per visus šiuos deklaravimo metus tokio chaoso dar nėra buvę. Jie gali pasakyti, kad mokymai vyko tris kartus nuotoliniu būdu visiems Lietuvoje esantiems žemės ūkio skyrių specialistams ir deklaruojantiems pasėlius. Pakeitimų lygiai taip pat yra daugiausiai per visą Lietuvos istoriją. Prasideda pirmos dienos, o dar normalios tvarkos, normalaus proceso niekas nežino.
Kolegos, iš tiesų kiekvienam vienmandatininkui svarbu, pasidomėkite savo apygardose, savivaldybėse, kaip šiandien kenčia žemės ūkio skyrių specialistai, kokie iššūkiai jų laukia. Eilės šį kartą tikrai, panašu, bus ne mažesnės nei žmonių, kurie laukia eilėse dėl šildymo kompensacijos. Tai taip pat vėlavo gerą mėnesį. Panašu, kad lygiai taip pat bus. Bet ar žemdirbių kantrybė tikrai atlaikys?
Iš tiesų kreipiuosi į premjerę, kad ji išgirstų ne tik ūkininkus, kurie jau antri metai kalba apie Žemės ūkio ministerijos visišką negebėjimą kuruoti tą sritį, čia kalbu apie politinį lygmenį, turbūt reikėtų išgirsti tuos žemės ūkio skyrių specialistus. Jie šiandien turi atlikti didžiausią ir juodžiausią darbą – net nežinodami, kokie bus galutiniai ministerijos sprendimai, jau dabar turi deklaruoti pasėlius. Premjere, iš tiesų išgirskite žmones, dirbančius žemės ūkio srityje, ir pagaliau priimkite sprendimus, nes kuo toliau, tuo chaoso daugiau. Ar galų gale jums reikia, kad traktoriai vis dėlto tą eismą sustabdytų visoje Lietuvoje? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Ir tai jau buvo paskutinis pareiškimas.
12.50 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2616 (pateikimas)
Dabar mes jau galime toliau svarstyti įstatymus. Balsuoti nebalsuosime, bet tiesiog padarysime pateikimus. Kadangi pranešėjų nėra ir žiūrime, kurie bus, galime imti darbotvarkės 2-9 klausimą – Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2616. Matau, yra gerbiamas Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius, jis galėtų mums pristatyti įstatymą. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena dar kartą, gerbiami kolegos. Šio įstatymo tikslas – sudaryti galimybę nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, jeigu šiais pakeitimais yra mažinama elektros energijos tiekimo kaina vartotojui. Čia šį įstatymo projektą teikiame visas komitetas, vieningai visi komiteto nariai. Šiuo metu – gal dabar yra šiek tiek pasikeitę? – yra apie 500 tūkst. elektros vartotojų, kurie turi galimybę, bet nėra susimažinę kainų. Logiškai suprantame, dėl ko – galbūt kadangi yra kompensavimas. Nuo liepos 1 dienos kompensavimo mechanizmo jau nebus, nenumatyta tam lėšų, tada jie pajaus tą kainų skirtumą. Tai dabartiniu metu valstybė, aš tik primenu, kompensuoja, jeigu neviršija 56 euro centų, viską į apačią – iki 28 centų yra kompensuojama. Nuo liepos 1 dienos tai nebus daroma, tada tai pajus mūsų vartotojai, tikrai pajus šios kainos šuolius. Dabar mes turime gražius 2 mėnesius, kad tam pasiruoštume. Tai aš tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar jūs baigėte, ar nebaigėte?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Baigiau.
PIRMININKAS. Baigėte? Gerai.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tik norėsiu skubos tvarkos.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar pirmas klaustų E. Pupinis, bet jo salėje nėra. Tada klausimą užduos gerbiamas A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Kazy, aš manau, teigiamai daugelis Seimo narių vertins jūsų pateiktą pasiūlymą. Norėčiau paklausti: gal reikėtų įstatyme numatyti tokią nuostatą, kaip yra daroma kai kuriose Europos šalyse, Vakarų Europos šalyse, kai valstybė nustato vadinamąją aukščiausią, tai yra lubų, elektros energijos kainą elektros energijos tiekėjams? Bet į žemėjančią pusę leidžiama patiems elektros energijos tiekėjams mažinti, sudarant sutartis su vartotojais. Manau, tai būtų lanksti forma, atsirastų ir didesnė konkurencija tarp elektros energijos tiekėjų, o jeigu tu tam tikros viršutinės ribos neišlaikai, tai ką padarysi, tada prarandi rinką. Ačiū. Kokia jūsų nuomonė būtų?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš manau, mes rytoj ar kada komitete svarstysime, tai tikrai aš šitą klausimą iškelsiu ir mes padiskutuosime su visais specialistais, kurie dalyvaus. Kviečiame ir jus dalyvauti. Greičiausia rytoj ir svarstysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu pasakyti, kad labai pritariu šiai idėjai, sveikinu visą Ekonomikos komitetą, kad ėmėsi šių veiksmų. Tą klausimą pati kėliau sausio pabaigoje, vasario pradžioje, buvome susitikę su ministru D. Kreiviu ir „Igničio“ atstovais. Klausiau: tai kiek gyventojai dabar permoka už tai, galėdami susimažinti, vis dėlto nesusimažino įkainių, pasikeisdami sutartis ir panašiai? Sakykite, ar jums jau teko diskutuoti su ministerijomis, su Finansų ministerija, Energetikos ministerija, galbūt net su pačiu „Igničiu“, kuris turi daugiausia klientų, vadinkime, kaip nepriklausomas tiekėjas? Koks jų požiūris yra? Ar jums neatrodo, kad ši iniciatyva jau turėjo ateiti iš Vyriausybės, kad mes pernelyg ilgai užtrukome pateikti šią iniciatyvą apskritai ir žmonės jau kurį laiką permoka už elektros energiją?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip čia reikia pasakyti? Gerai, kad jūs jau sausio mėnesį kėlėte šį klausimą, tada gal jau buvo tos tendencijos, bet dar nebuvo tokių ryškių tų kainų skirtumų. O turbūt lėmė žmogiškasis faktorius, kai per daug nepalietė to žmogaus, nes dalį kompensuoja valstybė. Jie paprasčiausiai to rūpesčio neteikia. O šios kompanijos, kurios tiekia elektrą, ar tai „Ignitis“, ar kitos būtų, niekada nebuvo suinteresuotos ir nebūtų. Todėl čia reikia tokio švelnaus bizūnėlio. Galvoju, mes tikrai greitai priimsime ir žmonės tikrai supras, kad galima pasirinkti ir pigesnę kainą. Nes dabartiniu metu rinkoje, aš gal netiksliai pasakysiu, bet kažkur panašiai nuo 21 cento iki 24 centų tie tiekėjai siūlo.
O dėl diskutavimo su Vyriausybe, su ministerijomis, tai aš tikrai… Nebuvo jokios reakcijos, kai mes šitą užregistravome, kad čia ką nors blogai padarėme. Mano manymu, mes galime operatyviau, kas, matome, blogai, sutvarkyti.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus. Niekas daugiau nebenori paklausti. Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė kalbėti. Tada apsispręsime balsuodami tam numatytu laiku.
12.56 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1930(2) (pateikimas)
Dabar dar galima spėti apsvarstyti 2-10 klausimą – Elektros energetikos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1930(2). Gerbiama G. Burokienė mums pateiks. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektu siūlome daliai vartotojų, kurie norėtų pasibaigus sutarčiai grįžti pas visuomeninį tiekėją bei atsisakyti, sakykime, baudų, kurie gauna garantinį tiekimą… Nes manome, kad tie vartotojai, kurie nepasirinko jokio tiekėjo, iki 2026 metų gauna garantinį tiekimą, tai yra gauna visuomeninį tiekimą, o kiti, kurie pasirinko, yra nuskriausti, nes ryškiai didesnes sumas moka. Tai būtų tiek, jeigu trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas R. Žemaitaitis, bet jo salėje nematau. Dėkoju pranešėjai. Dėl motyvų taip pat niekas nėra užsirašęs kalbėti. Taigi apsispręsime balsuodami tam numatytu metu.
Kažin ar mes čia daugiau ką galime spėti apsvarstyti, be to, aš nematau ir pranešėjų kitų įstatymų. Taigi manau, kad skelbsime rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
Galime registruotis, jeigu norite. Prašom. Paleidžiu, užsiregistruosime, susiskaičiuosime.
Užsiregistravo 13 Seimo narių. Visiems gerų pietų ir pasimatysime vakarinio posėdžio metu.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.