PAŽYMA

APIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GRUODŽIO 11 D. NUTARIMO NR. 1950 „DĖL KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO DERINIMĄ

Institucija, pateikusi pastabas ir pasiūlymus	Pastabos ir pasiūlymai	Žyma apie pritarimą pastaboms ir pasiūlymams
Vidaus reikalų ministerijos 2014-05-08 raštas Nr. 1D-3536(3)	Siekdami išvengti atvejų, kai motociklai pavojingai apvažiuoja ta pačia eismo juosta važiuojančius automobilius, siūlome KET projekto 127 punktą išdėstyti taip: „127. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Taip pat draudžiama apvažiuoti ta pačia eismo juosta važiuojančią ar stovinčią grūstyje transporto priemonę (išskyrus dviračius). Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.“	Neatsižvelgta. Nepritariame šiam siūlymui dėl šių priežasčių: 1. Tuo atveju, jeigu eismo juosta yra gana plati ir yra susidariusi transporto priemonių grūstis, net ir esant pakankamam atstumui saugiai apvažiuoti stovinčias transporto priemones dviratės motorinės transporto priemonės negalės to padaryti ir turės stovėti grūstyje. 2.  Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reglamentavimas būtų taikomas ir dviratininkams – jie negalėtų būdami arčiau dešinio važiuojamosios dalies  krašto apvažiuoti transporto priemonių. 3. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais bus neįmanoma apvažiuoti lėtesnės transporto priemonės, pvz., mopedo (maksimalus greitis 45 km/h) kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi ir lenkimas yra draudžiamas. 4. Neaišku, kaip būtų vertinama situacija kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kur leidžiamas transporto priemonių stovėjimas prie važiuojamosios dalies krašto. Tokiame kelyje susidarius grūsčiai, dviratės transporto priemonės netgi negalėtų apvažiuoti prie krašto stovinčių transporto priemonių (nes jos „stovi grūstyje“). 5.  Atkreiptinas dėmesys, kad grūstyje stovinčių transporto priemonių apvažiavimas nėra pagrindinė dviračių motorinių transporto priemonių avaringumo priežastis, todėl abejotina, ar siūlomas draudimas yra proporcingas.
Žemės ūkio ministerijos 2014-08-19 ministerijų atstovų pasitarime pateikta pastaba	Dėl nuo 70 iki 50 km/h sumažinto traktorių leistino važiavimo greičio. Žemės ūkio ministerija pozicija, kad 70 km/h greitis būtų priimtinesnis.	Neatsižvelgta. Pirminiame KET projekte buvo numatytas leistinas 70 km/h traktorių važiavimo greitis. Greitis buvo sumažintas iki 50 km/h, atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pastabą. Pritariame Vidaus reikalų ministerijos pozicijai dėl šių priežasčių: - žemės ūkio technika nėra skirta kelių eismui ir dalyvauja jame tik tiek, kiek reikia pervažiuoti iš vieno lauko į kitą ar iki tam tikro objekto; - dauguma tokių transporto priemonių nėra pritaikytos dideliam greičiui; - dauguma Europos šalių yra numačiusios 40–50 km/h leistiną važiavimo greitį ir mažesnį; - dažnai žemės ūkio transporto priemonės viršija įprastus kelių transporto priemonėms gabaritus, veža papildomą darbo įrangą ar velka pakrautas priekabas;  - automobilių susidūrimai su tokiomis transporto priemonėmis nėra reti, o pasekmės būna itin skaudžios.
LRV kanceliarijos Teisės departamento 2014-08-11 išvada Nr. NV-2347	1. Kartu pastebėtina, kad Taisyklių projekte vartojamos ne tik organizuotos dviratininkų grupės, bet ir organizuotos vaikų grupės (žr. Taisyklių projekto 36, 42 punktus) bei organizuotos pėsčiųjų grupės (žr. Taisyklių projekto 42 punktą) sąvokos. Siūlytina Taisyklių projekto 3 punkte apibrėžti ir šias sąvokas.	Atsižvelgta iš dalies. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) projektas papildytas sąvoka „Organizuota pėsčiųjų grupė – suplanuotu maršrutu keliu einančių žmonių grupė, lydima atsakingų asmenų.“ Apibrėžti sąvoką „organizuota vaikų grupė“ netikslinga, nes keliu einantys vaikai irgi laikomi pėsčiaisiais, o sąvoka „organizuota pėsčiųjų grupė“ apima ir „vaikų grupę“. Be to, iš siūlomo KET projekto 40 punkto aišku, kad ši nuostata taikoma vaikams iki 16 metų.
	2. Taisyklių projekto 13 punkte siūlytina paaiškinti, kaip (iš kokių požymių) eismo dalyviai turėtų atskirti specialiųjų transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiais signalais lydimas transporto priemones (atitinkamai siūlytina patikslinti ir Taisyklių projekto 189 punkto paskutinįjį sakinį) <...>.	Neatsižvelgta. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – Įstatymas) nenumato specialiųjų švyturėlių ar skiriamųjų ženklų naudojimo specialiųjų transporto priemonių lydimiems automobiliams. Abejojame, ar toks žymėjimas gali būti dėl saugumo, protokolo ir kitų priežasčių. Tai, kad lydimas transporto priemones būtų lengva atskirti kitiems eismo dalyviams, kiekvienu konkrečiu atveju pagal aplinkybes turi užtikrinti specialiųjų transporto priemonių vairuotojai ar lydėjimą organizuojantys asmenys (pvz., lydima dviem specialiosioms transporto priemonėms iš priekio ir galo arba tam tikrose kelio situacijose eismo dalyviai apie lydimą transporto priemonę turi būti informuojami per garsiakalbį ir kt. būdais).
	3. Svarstytina, ar už nevengimą bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų (žr. Taisyklių projekto 21 punkto antrąjį sakinį) siekiama taikyti teisinę atsakomybę. Jei taip, siūlytina konkretizuoti tokius su transporto priemonės vairavimu nesusijusius veiksmus.	Neatsižvelgta. Konkretizuoti visus veiksmus, nesusijusius su vairavimu, netikslinga ir sunkiai įgyvendinama.
	4. <...> Taip pat manytina, kad ir Taisyklių projekto 67.9 papunktyje po žodžio „perėjomis“ turėtų būti įrašyta atitinkama sąlyga (turėtų būti įsitikinta, kad transporto priemonė galės sustoti, o nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. ir (arba) esant blogam matomumui – tik sustojus transporto priemonei), jei vietoj tokio draudimo nėra galimybės numatyti pareigos pėsčiųjų perėjomis važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui (Taisyklių projekto 60 punkto analogija).	Atsižvelgta iš dalies. Įstatyme numatyta, kad pėsčiųjų perėja – perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad važiuoti dviračiu pėsčiųjų perėja negalima.
	5. Taisyklių projekto 1 priede prie kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ pateiktame paaiškinime nurodyta, kad jei dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems yra skirta (parodyta kelio ženkle). Atsižvelgiant į tai, Taisyklių projekto 60 punkte po žodžio „taku“ siūlytina įrašyti žodžius „kai dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra vienas po kitu“.	Neatsižvelgta. Manytina, kad bendrame pėsčiųjų ir dviračių take dviračio vairuotojas visais atvejais turi duoti kelią pėsčiajam, ne tik jų eismui skirtoje dalyje. Dėl netinkamo eismo organizavimo ar neprofesionaliai įrengtos infrastruktūros pasitaiko atvejų, kai pėsčiųjų ir dviratininkų keliai neišvengiamai susikerta (pėsčiųjų perėja „atsiremia“ į dviračių taką (žr. nuotrauką), arba pėsčiųjų eismui skirta dalis pėsčiųjų ir dviračių take yra labai siaura ir apeidamas tam tikras  kliūtis (apšvietimo stulpus ir pan.) pėsčiasis priverstas iš dalies įžengti į dviračių eismui skirtą tako dalį). Be to, Įstatyme numatyta, kad visais atvejais „dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems“.
	6. Iš Taisyklių projekto 79 punkto nėra aišku, prieš kurią perėją turėtų būti sustojama. Taip pat svarstytina, ar šioje nuostatoje nebūtų tikslinga taikyti Taisyklių projekto 33 punkto analogiją (reikalauti sulėtinti greitį arba sustoti).	Atsižvelgta iš dalies. Patikslintos siūlomo KET projekto 76 punkto nuostatos. Numatyti reikalavimą sulėtinti greitį arba sustoti netikslinga, nes daugeliu atvejų sankryžose prieš šviesoforą yra nubrėžta plati horizontaliojo ženklinimo linija Nr. 1.11 (KET 3 priedas, „Stop“ linija), kuri brėžiama skersai važiuojamosios dalies ir rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio ženklui „Stop“ (kai sankryža nereguliuojama) arba draudžiamajam šviesoforo (reguliuotojo) signalui. Taigi vairuotojas, norėdamas atlikti dešinį posūkį degant raudonam šviesoforo signalui, kai ties juo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, pirmiausia privalo sustoti ties „Stop“ linija (jeigu tokia yra) ir pagal galiojančio KET 81 punkto reikalavimus duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems. Toks eismo organizavimo būdas nėra naudojamas kitose Europos valstybėse, išskyrus pavienius atvejus tam tikrose Vokietijos Federacinės Respublikos žemėse: čia prieš manevrą nurodytoje situacijoje privalu sustoti.
	7. Manytina, kad Taisyklių projekto 85.2 papunktyje turėtų būti patikslinta reikalavimo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, išvažiuojant iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, taikymo apimtis (toks reikalavimas suprantamas didesnėse sankryžose, kuriose eismas vyksta ratu, tačiau mažose, ypač išvažiuojant antrame išvažiavime (judant praktiškai tiesiai), toks reikalavimas būtų sunkiai įgyvendinamas dėl laiko stokos).	Neatsižvelgta. Vairuotojas privalo įspėti eismo dalyvius apie savo važiavimo krypties pakeitimą (išvažiavimą iš eismo ratu). Nepritariame nuomonei, kad važiuojant per mažo skersmens žiedinę sankryžą ir „praktiškai tiesiai“ reikalavimas rodyti posūkio signalą yra sunkiai įgyvendinamas. Reglamentuoti posūkio rodymą priklausomai nuo žiedinės sankryžos dydžio ar konfigūracijos netikslinga.
	8. Svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti pertekliniu laikytino Taisyklių projekto 98.2 papunkčio <...>. Taip pat siūlytina Taisyklių projekto XII skyrių „Šviesos prietaisų naudojimas“ papildyti teise keliuose su skiriamąja juosta ir pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“ (išskyrus apšviestus tokių kelių ruožus), prasilenkiant su priešpriešiais važiuojančiomis transporto priemonėmis, neperjungti tolimųjų žibintų šviesų į artimąsias, nes esant intensyviam eismui tamsiu paros metu šiuose keliuose beveik visą laiką tenka važiuoti su artimosiomis žibintų šviesomis ir dideliu, o tai labai sumažina saugumą keliuose greičiu (važiuojant dideliu greičiu yra saugesnės tolimosios žibintų šviesos).	Atsižvelgta iš dalies. Nepritariame siūlymui keliuose su skiriamąja juosta ir pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“ (išskyrus apšviestus tokių kelių ruožus), prasilenkiant su priešpriešiais važiuojančiomis transporto priemonėmis, neperjungti tolimųjų žibintų šviesų į artimąsias. Siūlomas reglamentavimas neatitinka Kelių eismo konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų, kitų Europos valstybių praktikos ir yra nepriimtinas eismo saugos požiūriu. Konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias apšviestuose keliuose, jeigu apšvietimas pakankamas, kad vairuotojas galėtų matyti pakankamai toli į priekį (<...>),  jeigu vairuotojas ketina lenkti kitą transporto priemonę, kad neakintų jos vairuotojo ir kad šis galėtų saugiai važiuoti toliau, ir bet kokiomis kitomis aplinkybėmis, kad neakintų kitų eismo dalyvių arba tų, kurie naudojasi šalia kelio esančiu vandens keliu ar geležinkeliu. Neigiamas tolimųjų žibintų šviesų poveikis priešpriešinio prasilenkimo metu nurodomas Norvegijos transporto ekonomikos instituto parengtame Saugaus eismo žinyne (The handbook of road safety measures, 2004) ir kt.. Priemonės, užtikrinančios geresnį priekyje esančio kelio apšvietimą (didesniu atstumu), nėra priimtinos, jeigu dėl to kyla didesnė tikimybė, kad bus akinami  priešpriešais važiuojantys vairuotojai.
	9. Siūlytina patikslinti, ar Taisyklių projekto 109 punkte numatyta pareiga prieš sukant į dešinę, į kairę arba apsisukant vairuotojui iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, reiškia, kad būtų galima įvažiuoti į dviračių juostą.	Neatsižvelgta. Dviračių juosta – dviračių eismui skirta juosta, kuria važiuoti motorinėms transporto priemonėms, traktoriams, savaeigėms mašinoms draudžiama, išskyrus siūlomus KET projekto 124 punkte ir KET 3 priedo projekto 1.14 papunktyje paminėtus atvejus.
	10. Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, siūlytina patikslinti Taisyklių projekto 116 punkte vartojamą formuluotę „kur kas lėčiau“, nurodant, pavyzdžiui, greičio intervalą, kuris laikytinas kur kas lėtesniu važiavimu.	Neatsižvelgta. Siūlomo KET projekto 113 punkto nuostatos bendrinės, taikomos visuose keliuose: automagistralėse, greitkeliuose, užmiesčio keliuose, gyvenvietėse, keliuose, kur nustatytas 30 km/h greitis ir pan. Abejojama, ar siūlomas greičio intervalo nustatymas bus tinkamas visų tipų keliams ir gali būti kuo nors pagrįstai argumentuotas.
	11. Siūlytina Taisyklių projekto 126 punkto reikalavimą taikyti ir maršrutiniam transportui, o Taisyklių projekto 127 punkto pirmąjį sakinį siūlytina, siekiant teisinio aiškumo, papildyti draudimu važiuoti ir dviračių juosta.	Atsižvelgta iš dalies. Numatyti siūlomo KET projekto 123 punkto reikalavimus visais atvejais taikyti maršrutiniam transportui netikslinga, nes šio punkto nuostatos skirtos lėtaeigėms transporto priemonėms, o maršrutinių transporto priemonių greičiai gali gerokai skirtis.
	12. Siūlytina Taisyklių projekto 139.1 papunktyje atsisakyti žodžių „kuriems galėtų būti sukliudyta“ kaip sukuriančių dviprasmiškumą ir skirtingas interpretacijas, taikant šią prievolę praktiškai. Atitinkamai siūlytina ir Taisyklių projekto 164 punkte atsisakyti žodžių „jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamas“.	Atsižvelgta iš dalies. Siūlymas atsisakyti žodžių „jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamas“ gali sukurti skirtingas interpretacijas ir apsunkinti eismo įvykių tyrimą. Šiuo metu KET numato, kad „įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis) <...>“. Žodžių „jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamas“ atsisakymas gali sukelti ginčų ir teisinį neaiškumą eismo įvykio, kurio metu įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavęs automobilis susiduria su automobiliu, „prašokinėjusiu“ sankryžą, kai jo kryptimi jau degė draudžiamasis šviesoforo signalas, atveju. Manytina, kad neaiškumų kiltų ir dėl automobilių, kurie į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, bet pasinaudodami galiojančių KET 81 punkte numatyta išimtimi (jeigu ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle).
	13. Iš Taisyklių projekto 1 priede prie kelio ženklų Nr. 735 „Elektromobilių įkrovimo vieta“, Nr. 854 „Elektromobiliai“ pateiktų aprašymų matyti, kad šie kelio ženklai skirti ne tik elektromobiliams (kaip jie apibrėžti Taisyklių projekto 3.4 papunktyje), bet ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms. Siūlytina atitinkama formuluote papildyti Taisyklių projekto 184.4 papunktį. Taip pat manytina, kad Taisyklių projekto 1 priede prie kelio ženklų Nr. 735 „Elektromobilių įkrovimo vieta“, Nr. 854 „Elektromobiliai“ pateiktuose aprašymuose po žodžio „kitoms“ turėtų būti įrašytas žodis „tik“. Atitinkamai siūlytina patikslinti ir Taisyklių projekto 3 priedo 1.30 papunktį.	Neatsižvelgta. Minimas reglamentavimas įsigaliojo 2013 m. sausio 19 d. KET pakeitimų svarstymo metu buvo apsispręsta leisti maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis važiuoti tik „gryniems“ elektromobiliams ir tokiu būdu skatinti šių transporto priemonių naudojimą. Taip pat numatyta, kad įkrovimo vietomis galėtų naudotis ne tik „grynieji“ elektromobiliai, bet ir hibridinės transporto priemonės.
	14. Manytina, kad Taisyklių projekto 191 punkto pirmajame sakinyje vietoj žodžio „gali“ turėtų būti įrašytas žodis „privalo“	Neatsižvelgta. Atitinka Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas. Svarstytina, ar vietoj žodžio „gali“ įrašius žodį „privalo“ būtų pasiektas norimas reglamentavimas, nes tokiu atveju stovinčiose specialiosiose transporto priemonės negalėtų būti naudojami specialieji šviesos signalai kartu su garso signalais.
	15. Svarstytina, kokiu būdu vairuotojai galėtų sužinoti, ar jų naudojamos vaikų prisegimo sistemos yra sertifikuotos ir atitinka teisės aktų reikalavimus (žr. Taisyklių projekto 204 punktą). Be to, manytina, kad atitiktį šioje nuostatoje nustatytiems reikalavimams turėtų vertinti kompetentingos institucijos (ne vairuotojas ir ne juos kontroliuojantys subjektai). Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti Taisyklių projekto 204 punkto.	Neatsižvelgta. Šis KET projekto punktas įgyvendina 2014 m. vasario 27 d. Komisijos įgyvendinimo direktyvos 2014/37/ES, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 91/671/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių privalomą saugos diržų naudojimą mažiau kaip 3,5 t sveriančiose transporto priemonėse, suderinimo, nuostatas. Minėta direktyva nustato  saugos diržų ir vaikų tvirtinimo sistemų transporto priemonėse naudojimą (ne reikalavimus sėdynių gamybai). Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „saugos diržų, šalmų, vaikiškų saugos sėdynių, motociklininkų apsaugų ir kitų saugumo priemonių naudojimo atvejus ir tvarką nustato KET“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ši nuostata turi likti KET.       Nustatyti, ar vaikų prisegimo sistemos yra sertifikuotos ir atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra sunku, nes jos turi atitinkamą ženklinimą. Šio punkto formuluotė suderinta su Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
	16. Taisyklių projekto 211 punkto pirmajame sakinyje siūlytina paaiškinti, kokiais atvejais vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies apkrova nustatytina Susisiekimo ministerijos, kokiais atvejais – gamintojo ir kokiais – Susisiekimo ministerijos ir gamintojo. Atitinkamai tikslintina ir Taisyklių projekto 211 punkto antrojo sakinio nuostata.	Neatsižvelgta. Kiekvienos transporto priemonės gamintojas numato didžiausiąją leidžiamąją masę (nurodyta transporto priemonės dokumentuose). Susisiekimo ministerija nustato didžiausiuosius leidžiamuosius dydžius (matmenis, masę, ašių apkrovą), kad eismas būtų saugus, nekiltų grėsmė eismo saugai ir nebūtų gadinama kelių infrastruktūra. Transporto priemonės gamintojo nustatyta didžiausioji leidžiamoji masė gali būti didesnė arba mažesnė už Susisiekimo ministerijos nustatytus ribinius dydžius. Kiekvienu konkrečiu atveju tam tikros transporto priemonės (lengvojo automobilio, krovinio automobilio, autobuso ir kt.) vairuotojas turi įvertinti, ar jo vežamo krovinio (keleivių) masė neviršija gamintojo ir (ar) Susisiekimo ministerijos nustatytų dydžių.
	17. Taip pat nėra aišku, ar turėtų ir, jei taip, kaip turėtų būti praktikoje taikoma Taisyklių projekto 226 punkto nuostata, jei vairuotojas susiduria su gyvūnu.	Neatsižvelgta. Siūlomo KET projekto 222 punkto nuostatos atitinka Konvencijos nuostatas. Eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad „eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema“. Be to, daugeliu susidūrimo su gyvūnu atvejų padaroma ne tik turtinė žala, o būna sužalojami ir ar sužeidžiami gyvūnai, todėl tokie eismo įvykiai, mūsų nuomone, neatitiks paminėtos sąlygos ir dėl to turėtų būti kviečiama policija.
	18. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Taisyklių projekte apibrėžti sąvoką „sunkusis keturratis“<...>.	Atsižvelgta iš dalies. Sunkiojo keturračio sąvoka nurodyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakyme Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“. Susisiekimo ministerija į rengiamą Įstatymo pakeitimo projektą įtrauks sunkiojo keturračio, savaeigės mašinos sąvokas ir būtiną reglamentavimą dėl privalomo motociklininko šalmo naudojimo važiuojant sunkiuoju keturračiu ir pan.