LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 211
STENOGRAMA
2018 m. rugsėjo 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame rugsėjo 25 dienos, antradienio, vakarinį posėdį. (Gongas)
Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai.
15.02 val.
Vyriausybės pusvalandis
Finansų ministro V. Šapokos pranešimas apie ES struktūrinių lėšų panaudojimą
Pirmasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas yra Vyriausybės pusvalandis, pranešimas apie Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimą. Pranešėjas – ministras V. Šapoka. Prašom.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pristatysiu 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimą. Tikrai visiems rūpi, kaip sekasi investuoti tas lėšas, ar yra padaryta pažanga. Pradėsiu nuo to, jog 2014–2020 metų ES investicijų programos lėšas… turime sėkmingai investicijas užbaigti iki 2023 metų. Taigi turime penkerius metus tam, kad tikrai investuotume į ateitį, o ne įsisavintume, kaip kartais būdavo, ir tikrai pasiekti teigiamų pokyčių ekonominėje, socialinėje ir kitose srityse, o ne tik pravalgyti ir užtraukti naštą ateities kartoms.
Kas yra kitaip? Šituo periodu yra sutarta su Europos Komisija dėl labai konkrečių pokyčių, kuriuos turime pasiekti. Tikrai tos investicijos apima labai platų spektrą sričių. Galime matyti iš skaidrių, kad tai ir išlaidos moksliniams tyrimams, ir atsinaujinančių išteklių energijos dalis energijos balanse, laisvos darbo vietos užėmimo trukmė, globojamų vaikų, gaunančių paslaugas, bendruomenėje dalis, dalyvaujančių sveikatos priežiūros prevencinėse programose dalis ir daugelis kitų. Kitaip tariant, tai yra labai aiškiai išmatuojama, tikrai yra vertinama tiek mūsų, tiek Europos Komisijos, kaip sekasi tuos rodiklius su investicijomis pasiekti.
Kas leidžia mums tikėtis visiškai kitokių rezultatų, negu ankstesniu periodu? Tai yra nustatyti nauji kokybiniai reikalavimai. Kaip minėjau, su Europos Komisija yra suderinta labai konkretūs pokyčio rodikliai. Jeigu tie rodikliai nebūtų pasiekiami, būtų mažinamas Europos Sąjungos finansavimas. Investicinių projektų ir alternatyvų analizės atlikimas visų projektų, kurie bent kiek yra didesni, viršija 300 tūkst. eurų. Taip pat nustatyti konkretūs projektų parengtumo reikalavimai. Reikalavimai dėl Europos Sąjunga investicijų koncentracijos į vykdomas reformas – sveikatos, švietimo, inovacijų ir kitų.
Kodėl tai yra ypač svarbu? Šie reikalavimai mažina viešojo sektoriaus inerciją kurti perteklinę infrastruktūrą, kurios išlaikymas vėliau, kaip jau mes matome iš praeito periodo, tikrai krinta ne tik ant valstybės biudžeto, bet ir ant savivaldybių biudžeto pečių, o žinoma, kad tie ištekliai visuomet yra riboti.
Kalbant apie ES investicijų sutelkimą į Vyriausybės prioritetinius darbus, šioje srityje tikrai yra padaryta didelė pažanga, yra lokuota 1,2 mlrd. eurų būtent šios Vyriausybės prioritetiniams darbams įgyvendinti. Tiesiog kaip pavyzdys 2018 metais (šiemet) yra planuojama investuoti apie 200 mln. eurų į tokias sritis kaip švietimas, sveikatos apsauga, inovacijos, inovatyvi ekonomika, energijos efektyvumo didinimas ir kitos.
Jeigu pažiūrėtume, kaip sekasi dėl greičio, tikrai sparta padidėjo ir paskelbtų kvietimų ir sudarytų projektų sąrašų suma iki šių metų rugpjūčio 31 dienos jau pasiekė 5,1 mlrd. eurų, tai yra trys ketvirtadaliai Europos Sąjungos fondų lėšų. Paskirstyta projektams, kitaip tariant, sudaryta sutarčių už beveik 4 mlrd. eurų, tai – beveik 60 % Europos Sąjungos fondų lėšų. Numatoma, kad iki 2020 metų pabaigtos bus pasirašytos visos sutartys, kaip to ir reikalauja numatyta tvarka, kad galėtume investuoti iki 2023 metų.
Išmokėta lėšų suma iki tos pačios rugpjūčio 31 dienos sudarė jau daugiau negu 1,6 mlrd. eurų. Kalbant apie sritis, didžiausia išmokėjimų pažanga, vertinant nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 31 dienos, padaryta švietimo srityje – investuota 8 % šiai sričiai skirtų lėšų, taip pat užimtumo ir socialinės integracijos – investuota taip pat 8 %.
Pagal sutartis ir mokėjimus, jeigu palygintume su tuo pačiu laikotarpiu pernai, matytume, kad per tris ketvirčius sudaryta už daugiau nei 60 % didesnę sumą ir investuota už daugiau nei 70 % didesnę sumą. Tai aiškiai parodo, kad įgauname tikrai stabilų pagreitį, ir mokėjimai nuo šių metų sausio 1 dienos per mėnesį sudaro vidutiniškai po 50–60 mln. eurų.
Palyginti su kitomis šalimis, smarkiai lenkiame vidurkį. Panašioje pozicijoje esame kaip Estija ir lenkiame savo kaimynus latvius ir Lenkiją. Bet šiuo atveju, žinoma, turime visuomet prisiminti, kad turi būti tinkamas balansas tarp greičio ir, žinoma, investavimo kokybės.
Kalbant apie ES investicijų poveikį ir vėlgi palyginant su praėjusiu laikotarpiu, kaip įvertina išoriniai ekspertai, kad per šį laikotarpį investavus ES fondų lėšas šalies ekonomiką tai papildomai būtų sukurta daugiau negu 12,6 mlrd. eurų BVP, čia aš turiu omenyje nominalią išraišką. Vienas euras iki 2023 metų pagal šią veiksmų programą duos 1,88 euro grąžos ir bus žymiai didesnis negu praėjusio laikotarpio, kai siekė 1,38. Dėl antrinių sukuriamų efektų, jeigu pasižiūrėsime į ilgesnį laikotarpį – iki 2030 metų, vienas investuotas euras duos 2,5 euro grąžą, jeigu palyginsime su praeitu laikotarpiu, tai skirtumas yra tikrai didžiulis ir akivaizdus. 2007–2020 metų laikotarpiu sudarė vos 1,6.
Kas lemia tai, jog išoriniai ekspertai prognozuoja, kad pasieksime žymiai didesnę investicijų grąžą šiame laikotarpyje? Lemia tai, kad bendroje investicijų struktūroje žymiai daugiau lėšų negu ankstesniais programiniais laikotarpiais skirta būtent produktyviosioms investicijoms, įrenginiams, mašinoms, transporto priemonėms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, taip pat investicijoms į žmogiškąją kapitalą yra skirta 16,5 %. Tuo tarpu infrastruktūrai finansuoti, ką aš minėjau jau anksčiau, skirta ženkliai mažiau. Tai sudaro prielaidas pasiekti žymiai didesnę investicijų grąžą, neužtraukiant naštos ateities kartoms.
Ir, išorinių ekspertų vertinimu, vėl čia yra du pagrindiniai scenarijai, kas būtų, jeigu ES investicijų lėšos būtų tiesiog įsisavintos, neorientuotos į reformas. Tai taip, tas augimas BVP, tenkančio vienam gyventojui, artėtų prie vidurkio, bet ganėtinai lėtai. Taigi būtent reformų įgyvendinimas leis tą augimą tikrai padidinti ir reformos, kurios tą leidžia padaryti, nukreiptos į pagrindinius BVP augimą lemiančius veiksnius, tai yra užimtumo ir darbo jėgos didinimą, žinoma, našumo didinimą, investicijų skatinimą ir produktyvumo didinimą. Tai į tuos pokyčius, kaip iš ankstesnių skaidrių mes matome, iš konkrečių rodiklių, į tuos pokyčius ir yra koncentruojamos Europos Sąjungos investicijos. Trumpai būtų tiek. Matyt, turėsite klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojame už išsamų pristatymą. Klausimus Seimo nariai užduoda pagal frakcijų dydį. Pradedame nuo opozicijos. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų svarbu, kad pajudėjo šiek tiek greičiau, tempas didesnis, tikėsimės, gal lėšos bus įsisavintos, tačiau vėl laukiame naujo periodo. (Aš į kairę nuo jūsų.) Laukiame naujo periodo. Iš tikrųjų turbūt tas investavimo periodas taip pat parodė, kad Lietuvos ekonominis išsivystymas labai netolygus. Ir vėl atrodo, kad lėšos bus panaudojamos taip, kad priartėtų centras prie regionų, bet iš tikrųjų tikrovėje išeina ne taip. Centro atotrūkis nuo regionų kai kur ypač didelis. Aš norėčiau paklausti dėl naujo periodo. Ar kas nors daroma ir ar bus iš tikrųjų įmanoma pasiekti, kad atsirastų tie regionai pagal teritorinį statistinį suskirstymą, kaip kažkada buvo kalbėta, pereiti nuo NUTS 3 prie NUTS 2? Ar tas daroma ir kokie šansai pasiekti, kad vis dėlto Vilniaus regionas būtų išskirtas, o kiti regionai gautų daug didesnį finansavimą ateityje? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Žinoma, kad šiuo metu dar anksti spręsti, nes tai, kaip čia bus, derybų proceso pabaigoje išaiškės. Ką padarė Vyriausybė? Tai visus namų darbus yra atlikusi. Žinia, tie regionai teisiškai yra atskirti pagal ES reglamentą, taip pat visa reikalaujama statistika paruošta netgi anksčiau, negu kad reikalauja Eurostatas. Tai kartu su Statistikos departamentu buvo dedama daug pastangų, kad dar prieš Europos Komisijai pateikiant tą pradinį variantą tą statistiką mes turėtume, visa tai yra parengta. Visais formatais, kiek susitinkame su komisarais ir, žinoma, su Europos Komisijos kitais tarnautojais, tuos akcentus mes pateikiame ant stalo. Akivaizdu, jog vienaip ar kitaip į tai turės būti atsižvelgta.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi G. Steponavičius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas. Jūs vėl čia prognozes… Visada pas mus labai gražių prognozių yra iš gyvenimo, bet aš iš realaus gyvenimo. Kai priiminėjome Darbo kodeksą, buvo daug kalbama apie tai, kad bus sukurta 85 tūkst. naujų darbo vietų. Kadangi jau praėjo dveji metai ir jūsų Vyriausybės, ar galėtumėte pasakyti, kiek realiai sukurta naujų darbo vietų dėl priimtų įstatymų? Tai irgi investicijos tam tikros.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai aktualus. Šiuo metu naujausios statistikos Finansų ministerija dar neturi, bet manau, kad tikrai vienu ar kitu formatu tą reikės aptarti, kai turėsime tą statistiką iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vyriausybėje pristatymas dėl preliminaraus rezultato buvo padarytas praėjus pusmečiui, bet, žinoma, per pusmetį toli siekiančių išvadų daryti negalima, todėl laukiame naujausios statistikos.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi S. Gentvilas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamas ministre (čia, per vidurį), ačiū už pristatymą. Iš to, ką mes matome, panašu, jums neblogai sekasi Europos Komisiją įtikinti dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo įvairioms struktūrinėms reformoms. Tačiau mano klausimas išties yra apie tvarumą dalies pinigų, iki tol iš biudžeto finansuotų. Kalbu pirmiausia apie švietimo sritį, kur tikrai matau situaciją giliau, perkeliant finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų. Tarkime, neformalaus vaikų krepšelio visas finansavimas eina per ES lėšas. Kitais metais, matau, netgi socialinės stipendijos, doktorantūros dalykai bus keliami prie ES lėšų, siekiant atlaisvinti lėšas biudžete etatiniam mokytojų apmokėjimui ir klasės krepšelio įvedimui. O OECD sako, kad mes esame paskutinėje vietoje pagal kontaktinių valandų skaičių, pagal mokytojų, mokinių santykį ir pagal klasių dydžius. Jūs matote, ką jūs finansuojate, kiek jūs suprantate, ar tai veda prie kokybės tiek ES lėšų skyrimo prasme, tiek (dar aktualiau) biudžeto pinigų skyrimo prasme?
V. ŠAPOKA. Žinoma, visą tą situaciją detaliai žinome ir matome. Kai vyksta biudžeto derybos, yra numatomos ir specifinės užduotys, kokie darbai turėtų būti atlikti. Prieš biudžeto derybas yra detaliai atliekamos peržiūros išlaidų, kur jos naudojamos neefektyviai, kur turi būti priimami sprendimai. Manau, kad pagal kiekvieną sritį, tai susiję ne tik su švietimu, bet ir su socialine apsauga, sveikata, pagal tai, kaip ministrams seksis įgyvendinti reformas, kurios yra patvirtintos, bus aiškus atsakymas dėl tvarumo. Aš tikiu, kad ministrai savo darbą padarys tinkamai.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Imbrasas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, ministre. Dėkoju už pristatymą. Džiuginantys skaičiai. Truputį technokratiniai klausimai. Yra daug nusiskundimų, ypač rangos darbų atlikėjų, kad labai išsitęsia apmokėjimai. Ar negalima paspartinti, kad tas pats euras Lietuvos ekonomikoje greičiau apsisuktų per tuos pačius metus? Skundų yra ir dėl perteklinės europinių fondų biurokratijos. Ar turite atsiliepimų ir to tobulinimų?
Paskutinis – trečias klausimas. Gal galėtumėte pakomentuoti projektus, kurie jau yra pripažinti kaip kritiniai projektai ir už kuriuos turėtume grąžinti Europos Sąjungai lėšas? Turiu omeny, pavyzdžiui, audituojami mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai Marijampolėje ir kitur, kokia situacija ir kiek tokių projektų turime? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Iš tikrųjų per pastaruosius pusantrų metų buvo nemažai atsisakyta nereikalingos administracinės naštos. Netgi vienas iš tikslų pačios Finansų ministerijos yra numatytas, kiek sutrumpinti tą valandų skaičių būtent vidinėmis procedūromis. Manau, kad tikrai, jeigu yra dar kur nors perteklinių reikalavimų, paskutinį kartą tikslinome visai neseniai, tai, jeigu jų dar papildomai yra, mes tikrai įvertinsime ir šalinsime.
Kalbant apie rizikų valdymą, tokių šimtaprocentinių sričių, kai nepasiekus rodiklių, būtų mažinamos Europos Sąjungos fondų investicijos, nėra. Iš tikrųjų rizikas suvaldome, nes Vyriausybėje perskirstome lėšas pinigų srautams valdyti tų projektų, kurie yra labiau parengti, kad didintume intensyvumą, atitraukiame lėšas nuo tų projektų, kurie yra parengti mažiau. Bet jeigu pasižiūrėtume tą bendrą vaizdą, iš tikrųjų praktiškai visose srityse buvo padaryta tikrai didelė pažanga. Manau, kad, kaip minėjau prieš tai, iki 2020 metų bus pasirašytos sutartys dėl visų sumų, ir tikiuosi, kad neprarasime nė euro.
PIRMININKAS. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi T. Tomilinas.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui. Gerbiamas ministre, viskas gerai, greitis lėšų panaudojimo, pirmaujame, nesame paskutiniai, bet visa problema grąžos, kaip jūs dabar sakėte, nauji kokybiniai reikalavimai dėl tų investicijų bus. Ačiū Dievui, bet kaip su kontrole? Kiek daug pavyzdžių yra, kai praktiškai pinigai išmėtomi. Vilniaus rajone, prie Antavilių, yra kaimelis Sakiškės. Šiandien toliau varoma trečia aikštelė ant gražiausių samanų, kilometriniai granitiniai takai, pavėsinės, o aplink kotedžai, gyvena žmonės. Po jų langais dar miške metami pinigai, šimtai tūkstančių, ir ne po metrą, ir ne po 100 metrų, po pusę kilometro per pušyną takai. Aš suprantu, ministrui sunku kontroliuoti, ar jums, ar žemės ūkio, kiek žinau, čia daugiau žemės ūkio ministro kompetencija.
PIRMININKAS. Laikas!
J. IMBRASAS (TTF). Kaip jūs tą kontroliuosite pasitelkdamas savo komandą, pareigūnus, nes vienas ministras tikrai nesukontroliuos? Reikia stiprinti kontrolę, kad tie pinigai duotų pridėtinę vertę, kurtų darbo vietas, gerintų verslo sąlygas, o nemėtyti ant samanų, kas šiandien vyksta. Galite atvažiuoti, aš jums parodysiu, kas ten darosi.
V. ŠAPOKA. Tikrai ačiū už dėmesio atkreipimą. Čia žemės ūkio ministro dispozicija. Iš praeito laikotarpio irgi matėme, kad Žemės ūkio srityje buvo visko, atvirai kalbant. Manau, tikrai tą signalą žemės ūkio ministrui perduosiu, kad jis įvertintų.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi A. Butkevičius.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš norėčiau pakalbėti apie tokį bendrą tikslą ir rodiklį, kaip neformalusis suaugusiųjų švietimas arba mokymosi visą gyvenimą tikslai. Man teko analizuoti praeitų periodų dokumentus, ataskaitas, kalbėti su jūsų specialistais, buvo kalbama maždaug, apytiksliai apie 1 mlrd. litų, kiek buvo 2007–2013 metais skirta mokymosi visą gyvenimą tikslams įgyvendinti. Mes jau dabar turime statistiką, Eurostato duomenis, kad mokymosi visą gyvenimą aprėptis Lietuvoje nepakito. Kadangi skaičiai tokie labai akivaizdūs ir labai dideli, čia nėra 1 ar 2 mln. klausimas, tai norėtųsi jūsų paklausti, ar jums taip pat, kaip ir man, tai kelia nerimą, ar jūs apie tai galvojate? Tas tikslas vienas iš svarbesnių, jeigu žiūrėtume į strateginių dokumentų hierarchiją, tai nuolat kartojama ta rekomendacija, kurios mes nepasiekėme.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai pritariu šimtu procentų, nes tą patį vertinimą atlikusi OECD irgi vienareikšmiškai pasakė, kad Lietuvai reikėtų ieškoti sėkmingesnių pavyzdžių ir gerųjų praktikų, kaip užtikrinti, jog darbo rinka taptų įtraukesnė, būtent per viso gyvenimo mokymąsi ir tas procentas iš tikrųjų yra labai mažas. Ir jeigu dar žiūrint giliau, nežiūrint vien tik į skiriamas lėšas, bet kaip tos kvalifikacijos kito, į ką jos išvirto, ar tai užtikrino tikrai geresnes galimybes žmonėms įsilieti į darbo rinką arba pereiti iš mažesnės pridėtinės vertės į aukštesnės pridėtinės vertės sritis, šiuo metu yra, kiek man žinoma, vykdomas projektas, kuris būtent tuos uždavinius ir turėtų išspręsti, kad būtų pertvarkyta šita sistema. Kalbant apie ateitį, tai vienas iš prioritetų.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi D. Šakalienė.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, pastaruoju metu, važinėjant po Lietuvą ir susitinkant su kai kurių įstaigų vadovais, klausia, kodėl kai kurių projektų, kuriuos administruoja Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, arba finansavimas yra sustabdytas, arba tiesiog jie bus galutinai visiškai nutraukti. Tiesiog koks sprendimas artimiausiu metu bus priimtas? Aš turiu minty, kad yra kai kurie projektai, kuriuos kartu turi Švietimo ir mokslo ministerija su Sveikatos apsaugos ministerija. Čia daugiau medicinos įstaigų vadovų kreipimasis.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tiek sveikatos, tiek švietimo sritys daug ketvirčių… Kadangi mes labai dažnai darome tą monitoringą, tai tikrai darėme didžiulį spaudimą, kad projektai išjudėtų. Kuo reikėtų pasidžiaugti, kad iš tikrųjų padarė nemažą pažangą per tuos tris šių metų ketvirčius. Tai manau, kad įgavę pagreitį tikrai tie projektai pajudės. O ką reikėtų pripažinti, tai, kad pernai tikrai buvo iš esmės štilis.
PIRMININKAS. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui už tokią galimybę. Iš tikrųjų norėčiau paklausti apie Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimą tokiems minkštiems klausimams, socialiniams klausimams, nes iš to, ką girdžiu iš nevyriausybininkų, savo buvusių kolegų, kad, ko gero, vis dar tam tikra praktika dėl investavimo į plytas tęsiama vietoj investavimo į paslaugas.
Jeigu mes kalbame apie deinstitucionalizacijos procesą, tai tiek kalbant apie be tėvų globos likusius vaikus, žinau, kad regionuose perkami butai ir steigiamos kaip ir šeimynos, bet iš tiesų tai yra pristeigiama daugybė mažų įstaigėlių. Kai ten pamainomis dirba penki auklėtojai, du dieniniai ir trys naktiniai, iš principo yra lygiai ta pati įstaiga, tik daug mažesnė. Aišku, yra daug geriau aštuonių vaikų įstaiga negu 120. Bet mes galėjome investuoti į paslaugų sukūrimą ir į tų šeimų, į globėjų šeimų pritraukimą.
Arba kalbant apie suaugusius asmenis su negalia, kai jau yra kalbų apie tai, kad mes vykdome transdeinstitucionalizaciją, nes, pavyzdžiui, steigiame grupinio gyvenimo namus, vėl investuojame į nekilnojamąjį turtą, nors realiai tai vėl yra nedidelės įstaigos, nors tai turėtų būti tik trumpa tranzitinė stotelė žmonėms su negalia pereinant gyventi į savarankiško gyvenimo namus, kas yra visiškai kitokia paslauga. Tai kaip jūs kontroliuojate, kad būtent būtų investuojama į paslaugas, į paslaugų sukūrimą, ko mums labai trūksta, o ne tęsiamos kietosios investicijos, net jeigu jos pavadinamos dokumentuose labai gražiai.
V. ŠAPOKA. Iš tikrųjų kontroliuojame tikrai atidžiai, bet, žinoma, kiekvieną signalą mes tikriname ir jūsų informaciją mes taip pat patikrinsime kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri atsakinga už tą sritį. Tikrai manau, kad labai labai atidžiai įvertinsime.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
15.29 val.
Civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2536, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2537 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje kitas klausimas – Civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2536. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja R. Svetikaitė. Kartu pristato ir lydimąjį.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidentės 2018 m. rugsėjo 17 d. dekretu teikiamas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pataisas, kurios padės užtikrinti teisingas ir adekvačias antstolių paslaugų kainas ir užkirs kelią dirbtinai išpūstiems antstolių atlyginimams.
Antstoliai vykdo valstybės pavestas funkcijas ir valstybės pareiga yra užtikrinti, kad antstolių veikla būtų skaidri ir teisėta, kad nebūtų piktnaudžiaujama apskaičiuojant vykdymo išlaidas ir atliekant vykdymo veiksmus, kad antstolių paslaugomis priverstinai besinaudojantys žmonės nebūtų priversti mokėti nepagrįstai didelių vykdymo išlaidų.
Konstituciškai yra nepateisinama, kai vykdant valstybės pavestas funkcijas ribotos konkurencijos sąlygomis yra mokamas atlygis už paslaugas, kurių vartotojas negali savanoriškai atsisakyti, būtų neproporcingai didelis. Šiandien Teisingumo ministerijos pateikiama informacija rodo, kad 2017 metais antstolis vidutiniškai gaudavo 10 tūkst. eurų grynųjų pajamų per mėnesį. Net ir įvertinant tai, kad antstolis turi turėti išsilavinimą ir kvalifikaciją, toks atlyginimo dydis nėra socialiai teisingas ir vargiai pateisina situaciją, kai jis 15 kartų viršija vidutinį darbo užmokestį ir keliskart viršija aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Taip pat netoleruotini atvejai, kai vykdymo išlaidos, ypač mažos vertės skolų išieškojimo atveju, kelis kartus viršija išieškomą sumą. Todėl teikiamais įstatymų projektais yra siūloma mažinti skolininkų piniginę naštą ir ginti jų interesus ribojant neproporcingai dideles vykdymo išlaidas, apsaugant nuo perteklinių veiksmų atlikimo.
Konkrečiai norėčiau pristatyti tuos siūlymus, kurie yra teikiami. Visų pirma yra siūloma aiškiai įtvirtinti, kad būtinosios vykdymo išlaidos būtų grindžiamos veiksmų atlikimo sąnaudomis, t. y. realiu darbu, o ne apskaičiuojamos pagal išieškomos sumos dydį, kaip yra šiandien. Taip pat šiuo metu yra taikoma antstolių darbo apmokėjimo sistema, kuri didelę dalį pajamų išieškojimo atveju leidžia gauti iš sėkmės mokesčio, t. y. sumos, kuri sumokama skolos išieškojimo atveju, taip pat iš papildomų veiksmų atlikimo išlaidų, nereguliuojant jų atlikimo tvarkos ir todėl egzistuojant galimybei atlikti perteklinius veiksmus.
Teikiamomis pataisomis yra siūloma riboti galimybes antstoliui atlikti perteklinius vykdymo proceso veiksmus. Galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, ribojančių tokių papildomų veiksmų atlikimo galimybę ir nustatančių galimų atlikti veiksmų prioritetinę tvarką, ir dėl to pasitaiko atvejų, kai reikšminga vykdymo išlaidų dalis susikaupia dėl būtent perteklinių, nebūtinų atlikti veiksmų vykdymo. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad skolininkas yra dirbantis asmuo ir vykdant iš jo išieškojimą iš karto būtų galima daryti išskaitas iš darbo užmokesčio, antstolis patikrina įvairius įmanomus šaltinius, įskaitant Jūrų ir Vidaus vandenų laivų registrus, Geležinkelių riedmenų registrą ir panašiai. Ir tokie pertekliniai veiksmai išpučia vykdymo išlaidas, yra įskaičiuojami į skolininko sąskaitą.
Taip pat šiomis pataisomis yra siūloma nustatyti antstolio atlyginimo ribą iki 15 % nuo išieškotos sumos. Panaši praktika yra kitose valstybėse: Latvijoje, Estijoje, Airijoje, Anglijoje, Suomijoje. Šiandien, nesant jokių ribojimų, antstolio atlygis kartais viršija 100 % skolos sumos, ypač nedidelių skolų atvejais. Taip pat teikiamos pataisos numato privalomą skolininko informavimą, nes dabar antstoliai neprivalo informuoti skolininko, jeigu jo skola neviršija 100 eurų, ir tai sudaro sąlygas skolą vilkinti ir ją išauginti.
Pataisos taip pat numato pareigą išieškotojui dėl visų to paties skolininko skolų kreiptis į vieną antstolį, nes kai išieškotojas dėl to paties asmens skolų kreipiasi į skirtingus antstolius, ženkliai padidėja bendra vykdymo išlaidų suma, kadangi kiekvienas antstolis atlieka daugelį tų pačių veiksmų, kuriuos pakaktų atlikti vieną kartą, jeigu išieškojimą vykdytų vienas antstolis.
Antstolių vykdomos funkcijos yra viešosios valstybės perduotos funkcijos, todėl teikiamomis pataisomis siūloma viešinti informaciją apie antstolių pajamas. Taip pat atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas yra griežtinami antstolių nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nes šiuo metu įstatymuose yra palikta spraga, kuri leidžia nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikyti netgi nusikalstamą veiką padariusį, bet nuo atsakomybės ar bausmės atleistą asmenį.
Gerbiamieji Seimo nariai, šios pataisos yra ypač svarbus žingsnis valstybei imantis antstolių veiklos reformos. Seimas po pateikimo jau pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai apriboti Antstolių rūmų įtaką nustatant vykdymo išlaidas. Tokiu reikalavimu bus mažinama vykdymo išlaidų našta, užtikrinama, kad jos būtų objektyviai pagrįstos, pašalinta galimybė antstoliui piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir mažinamas į socialinę atskirtį patenkančių asmenų skaičius bei skaidrinama antstolių veikla. Todėl kartu su Teisingumo ministerijos pateiktomis pataisomis šios Prezidentės pataisos jas papildo ir užtikrina jų efektyvų veikimą ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Pirmasis klausia L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, ačiū už tokį gerą pristatymą, po tokio pristatymo ir klausimų gali nekilti. Bet aš turiu vieną klausimą. Praeitą savaitę teisingumo ministras irgi pristatė panašų, bet jis visa tai nori padaryti savo įsakymu. Jūs siūlote, kad būtų užfiksuota įstatymu. Toks klausimas. Man atrodo, kad čia gal ir geriau, nes vienas ministras gali pakelti, o kitas gali nuimti, va čia yra problema tokia. Bet kodėl jūs fiksuojate 15 %, kodėl tokiais procentais remiatės, kokiais skaičiavimais? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų aš gal norėčiau pasakyti, kad Teisingumo ministerijos pateiktos pataisos yra svarbios, nes jomis atrišamos rankos ministrui nederinti kainų, įkainių su Antstolių rūmais ir taip nustatyti pagrįstas vykdymo išlaidas. Bet, kaip jūs teisingai paminėjote, įstatymu Seimo nariai gali suvaržyti ministro teises ir nustatyti tam tikras vadinamąsias lubas, iki kurių gali būti nustatomas antstolio atlyginimas. Sakyčiau, kad ir Teisingumo ministerijos pataisos, ir šitos pataisos viena kitą papildo ir neleis ateityje, galbūt ateityje kitam teisingumo ministrui pernelyg išauginti ar pernelyg dideles nustatyti tas antstolių atlyginimo lubas.
Dėl klausimo antros dalies apie procentų išraišką. Iš tikrųjų buvo orientuotasi, kaip aš ir minėjau, į mūsų kaimyninių valstybių patirtimi, kurių yra panašus reguliavimas ir nustatyta būtent 15 % nuo išieškomos sumos riba. Kitas dalykas, aišku, dėl to gali būti ir diskutuojama, čia nėra kokia nors… jeigu būtų kitokių siūlymų, komitetuose galima tai diskutuoti. Bet pagrindinis principas yra toks, kad vis dėlto įstatymas turi nustatyti lubas.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, labai džiaugiuosi, kad jūs tęsiate tai, ką pradėjo dabartinė Vyriausybė ir Teisingumo ministerija, gilinate pastangas. Mano giliu įsitikinimu, viskas susiję su antstolių privatizavimo pasekmėmis, ir mes turime tas pačias ir švietimo, ir sveikatos tendencijas. Monopolinės pastangos norom nenorom galų gale turi būti labai stipriai apribojamos, ir mes grįžtame prie to paties, ką turėjome turbūt prieš dešimt metų. Mano klausimas. Ar jūs nemanote, kad sąžiningi skolininkai, tie, kurie moka antstoliui delspinigius ir skolą sąžiningai metų metus, ar jie turi teisę į administravimo išlaidų sumažinimą? Ateina iš konkrečių žmonių skundų, iš konkrečių žmonių prašymų, kad jeigu dešimt metų žmogus sąžiningai moka, vis tiek kas mėnesį antstoliui sumoka tą pačią sumą, o tai iš esmės yra absurdas.
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už jūsų klausimą. Na, pastabėjote, įžvelgėte problemą. Mūsų manymu, galbūt pagrindinis momentas yra tai, kad šiandien tos sistemos pagrindinis trūkumas yra, kad mes nė vienas, matyt, negalėtume atsakyti neįsigilinę, negalėtume atsakyti: kaip ir ar skaidriai susidaro tos vykdymo išlaidos, kodėl aš, kaip skolininkas, privalau žinoti, iš ko tos vykdymo išlaidos susidaro. O kai aš to nežinau, atsiranda įvairių interpretacijų, manipuliacijų ir panašiai. Kaip jūs ir sakote, vienas dalykas yra koks nors vienkartinis skolos nesumokėjimas, kitas dalykas – nuolatiniai skolininkai. Trečias dalykas, net ir tie žmonės, kurie turi daug skolų, taip pat turi teisę į pagrįstas vykdymo išlaidas, o ne į tai, kad kuo skola mažesnė, tuo vykdymo išlaidos didesnės. Tai yra tiesiog alogiška.
PIRMININKAS. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labai atsiprašau, kolegos. Iš tikrųjų norėjau ne tiek klausimą užduoti, kiek išreikšti palaikymą, nes labai džiaugiuosi, kad šiandien, atrodo, turime susikaupusią kritinę masę politinės valios tiek įstatymų leidžiamojoje valdžioje, tiek vykdomojoje valdžioje, tiek prezidentūroje, ir šitas prisijungimas ir pagalba yra labai reikalinga, nes iš tiesų problemos, kurias mes turime spręsti, turbūt labiausiai atspindi tai, kad yra didžiulis galios, arba jėgos, disbalansas tarp 118 labai stiprių, labai stipriai pasiturinčių teisininkų ir 300 tūkst. skolininkų, kurie nelabai turi galimybės turėti teisinę pagalbą ir kurių interesus mes, kaip tautos atstovai, privalome ginti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Miela pranešėja, iš tikrųjų labai reikalingos pataisos, bet mes, kaip Seimo nariai, susiduriame su kita situacija. Dažnai žmonės kreipiasi dėl neteisėtų antstolių veiksmų – sąskaitų blokavimai, visų lėšų nuskaitymai, be euro palikimas žmogaus. Ir jie pasako paguodžiančiai: palaukite, kitą mėnesį, dar kitą mėnesį mes jums atkursime. Kaip jūs galvojate, ar nereikėtų peržiūrėti antstolių atsakomybės, sakykime, baudų skyrimo, visa kita, kad jie negalėtų taip, kaip sakant… Tarsi toks jausmas, kad jiems bausmių nėra už tai, ir jie daro, ką nori. Ar nereikėtų irgi peržiūrėti tos atsakomybės jų?
R. SVETIKAITĖ. Dėkui. Iš tikrųjų, kaip aš ir minėjau, vienas dalykas, mes visada galime pasakyti, kad antstolis yra laisvoji profesija, bet mes niekada nepamirškime pasakę A, pasakyti B, kad tai yra valstybės kontroliuojama profesija ir kad antstolis nėra verslininkas – jisai vykdo valstybės patikėtą funkciją. Todėl valstybė savo rankose turi turėti instrumentus, kaip jūs sakote, ir atsakomybės instrumentus, ir tam tikrus reguliacinius, t. y. įkainių reguliavimo instrumentus, ir kaip šiose pataisose siūloma, nepriekaištingos reputacijos nustatymo instrumentus. Aš galiu pasakyti, kad šiandien – taip, yra gana ciniškai kartais pasakoma: jeigu tau kažkas nepatinka, jeigu tu nesi patenkintas antstoliu arba kito veikla, tu kreipkis į teismą.
Taip, kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą skųsti antstolių veiksmus ir t. t. Galbūt ne kiekvienas turi ir teisines, ir finansines galimybes tą daryti ir dėl to tiesiog žmogus numoja ranka. Bet šiuo atveju valstybės pareiga yra turėti tuos svertus. Žinoma, Teisingumo ministerija turi tuos svertus – kalbėti apie drausmės bylų kėlimą antstoliams, jeigu jie piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir panašiai, ir tas yra daroma. Aš negaliu pasakyti, kad tai yra nedaroma. Bet, be jokios abejonės, galbūt šitos pataisos ir bus proga, nes čia kalbama ne tiktai apie atlyginimus, bet ir apie reputacinius dalykus, apie viešinimo dalykus. Galbūt būtų galima svarstymo metu įtraukti ir dar kažkokias pataisas, juo labiau, aš manau, mes su teisingumo ministru visą laiką bendradarbiaujame šitais klausimais.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama patarėja, visgi ne vieną mėnesį jie gavo tokias dideles pajamas ir po tokių „drastiškų“ pataisų, ar nepaleisite jų ubagais? Ir ar neprasidės piketai prie prezidentūros rūmų reikalaujant grąžinti atgal pajamas?
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų nemanau, kad čia yra… Nemanau, kad tai bus drastiška. Manau, kad tai tiesiog sudėlios tam tikrus akcentus į savo vietas, nes, kaip aš ir minėjau, daugelis žmonių net nesupranta, kaip susidaro tos vykdymo išlaidos. Vis tiek mes turime suprasti, kaip tai vyksta. Pateisinti to, kad antstolių vidurkis atlyginimo yra 10 tūkst., na, net jeigu tai sumažės per pusę, tai nebus tie žmonės, kurie valstybėje gauna mažiausias pajamas turbūt taip?
Kitas dalykas. Jeigu jau taip mes apsisprendėme, kad vykdymo išlaidas, kad vykdymo veiksmus mes patikėjome antstoliams, nes prieš tai tai vykdė valstybė, mes patikėjome antstoliams, tai galbūt, jeigu valstybei atrodo, kad būtų patikimiau, kad tai darytų… vėlgi grįžti prie sistemos, kai tai darė pati valstybė. Galbūt reikia ir apie tokį variantą galvoti ir galbūt apie tos sistemos tam tikras korekcijas galvoti. Bet šiuo atveju tikrai kalbant apie tai, kad vykdymo išlaidos turi priklausyti nuo realaus darbo, o ne nuo išieškomos sumos, manau, kad tai yra visiškai pagrįsta, nes šiandien jos priklauso nuo išieškomos sumos.
Kitas dalykas – papildomi vykdymo veiksmai. Kodėl reikia užklausti geležinkelių riedmenų registro, jeigu žmogus gauna darbo užmokestį? Kuo pagrįstas toks antstolio veiksmas? Čia tokių pavyzdžių labai daug yra.
PIRMININKAS. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, būtų tokie du klausimai. Visų pirma jūs paminėjote, kad išieškotojai turėtų siųsti vykdomuosius raštus vienam antstoliui. Kaip išieškotojas, jeigu vienas Biržuose, kitas Druskininkuose, sužinos, koks antstolis aptarnauja skolininką. Tai viena. Reikės mums komitete kaip nors apsispręsti.
Antras dalykas. Žiūrėkite, yra didžiulė našta verslui, jūsų projekte to nėra. Jeigu skolininkas turi tris, keturis, o kartais ir dešimt vykdomųjų raštų, verslininkas turi samdyti finansininką vien tokiam skolininkui aptarnauti, ir kartais būna, kad tokį darbuotoją veja iš darbo. Norint sumažinti administracinę naštą, turbūt reikėtų Antstolių rūmuose surasti modelį, kaip finansininkas vieno skolininko lėšas (aš čia taip fantazuoju) nukreiptų, pavyzdžiui, į Antstolių rūmų sąskaitą, ir ten antstoliai tegul dalinasi. Bet šiame projekte to nėra. Ar jūs negalvojate, kad tai reikėtų konkrečiau spręsti?
R. SVETIKAITĖ. Kaip jūs ir paminėjote, iš tikrųjų jūs gerai žinote šitą sistemą, ir aš manau, kad čia yra daugiau. Reikia apgalvoti, kaip tą nuostatą, kuri yra… Pagal idėją jinai yra pagrįsta – tam, kad nebūtų išpučiamos vykdymo išlaidos. Bet kaip jinai veiks, kaip jos taikymas vyks? Yra sistemos, yra elektroninės sistemos, registrai. Aš manau, tai yra daugiau vykdymo, įgyvendinimo dalykai nei reglamentavimo dalykai.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji patarėja, aš labai panašiai kaip S. Šedbaras norėjau klausti, dviejų dalių klausimas būtų buvęs. Žinote, kai prieš pusantrų metų rengiau pataisas, mano pataisose buvo numatyta, kad būtent vienas antstolis turi turėti visas vykdomąsias bylas, tačiau visi teisininkai, specialistai tos srities pasakė, kad šitaip daryti negalima. Nežinau, ar čia yra, kaip jūs sakėte, įgyvendinimo dalykas, bet turi būti, man atrodo, ir teisingas reglamentavimas.
Klausiu dar papildomai. Dabar iš išieškotinos sumos ne daugiau kaip 15 %. Jūs turbūt turėjote visą antstolių suvestinę ir tą 10 tūkst. sudaro dalis, vidurkio 10 tūkst., pinigai tų antstolių, kurie gauna per mėnesį po 37 tūkst. Tai yra iš 128 antstolių maža dalis aptarnauja…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Klausimas būtų toks. Iš tikrųjų kaip tada išeis, ar bus skaidrumas, teisingumas, objektyvumas, kad tie antstoliai, kurie šiandien gauna 37 tūkst., gaus iki 15 %, o tie, kurie šiandien gauna 7–8 tūkst. ar dar mažiau, – irgi tik 15 %? Man atrodo, kad čia nėra iš esmės visiškai išsprendžiamas antstolių atlyginimų ribojimo klausimas.
R. SVETIKAITĖ. Galbūt pasistengsiu atsakyti į jūsų klausimą, jeigu teisingai jį supratau. Pagrindinis momentas yra toks, kad vykdymo išlaidos, kurias sumoka skolininkas, susideda iš trijų dalių – tai būtinosios, papildomos ir atlyginimas antstoliui. Tai, kas siūloma šiomis pataisomis, yra trečią dalį – atlyginimą antstoliui – apriboti 15 % nuo išieškomos sumos. Vadinamojo sėkmės mokesčio lubos nustatomos. Vėlgi tas antstolis, kuris išieško galbūt daugiau skolų, atlieka daugiau veiksmų, daugiau laiko sąnaudų, daugiau darbo įdeda, tai galbūt nuo didesnės išieškotos sumos pasiima ir didesnį sėkmės mokestį. Tas, kuris išieško mažiau, pasiima nuo mažesnės sumos, bet lygiai tą patį 15 %. Nelabai žinau, kur čia yra neteisingas momentas.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus.
R. SVETIKAITĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Užsirašė tik dėl nuomonės už. Prieš nėra užsirašiusių kalbėti. Ar tikrai norite kalbėti, Dovile? (Balsai salėje) Kviečiu balsuoti. Gal galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto, kartu ir dėl lydimojo.
Balsavo 88 Seimo nariai. Visi 88 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Projektams po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai, kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną.
Matau, Kęstutis turi kažkokį prašymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Išties, kaip supratau, projektas nebuvo derintas su Vyriausybe ir yra kitų alternatyvių projektų, tai norėtume, manau, būtų tikslinga gauti Vyriausybės išvadą, tikrai tada būtų efektas geresnis.
PIRMININKAS. Dėkoju už siūlymą. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad kol mes klausėme Prezidentės atstovės, teisės profesorius V. Nekrošius per Žinių radiją antstolių užsakytoje laidoje mus visus vadino populistais, sakinys buvo sukonstruotas taip, kad, atrodo, ir Prezidentė pateko į jo tokią kategoriją. Aš noriu atkreipti Seimo dėmesį, ar mes esame pakankamai reglamentavę lobizmo įstatymus štai tokių teisės profesorių, kurie pastaruosius metus nuolat pasisako už antstolius, praktiškai dirba lobistais. Susidaro įspūdis, kad tai vis dėlto jie daro ne visai teisingai arba ne visai pagal įstatymą. Man susidarė toks įspūdis. Čia gal salėje yra atitinkamo išsilavinimo ar daugiau patirties turinčių Seimo narių, ypač kurių stažas yra didesnis, tai aš noriu atkreipti dėmesį, kad galimai reikėtų taisyti Lobizmo įstatymą, štai tokius profesorius į jį įtraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju jums už nuomonę. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Reaguodamas į siūlymą prašyti Vyriausybės išvados, aš kviesčiau Seimą nepaversti žmonių, turinčių problemų, savo asmeninių politinių ambicijų įkaitais. Visi mes žinome tai, kad papildomų išlaidų čia nereikia, čia kalbame apie tam tikras įstatymo nuostatas, kurios nepareikalaus papildomų biudžeto įdėjimų, tik pristabdys šitą procesą, nebent norima kažkaip užbėgti už Prezidentės iniciatyvos ir parodyti savo iniciatyvą. Atrodysime tikrai nesolidžiai.
PIRMININKAS. Prašymas yra prašymas, manau, Seimo nariai apsispręs. Dar K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš irgi norėčiau pasiūlyti, kad balsuotume. Tikrai Vyriausybės išvados nereikia, tada pagreitėtų procesas ir mes viduje rastume resursų išsiaiškinti, ar šis įstatymas tikrai tinkamas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Vyriausybės išvadų. Kas norite Vyriausybės išvadų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 38, prieš – 27, susilaikė 21. Prašyti Vyriausybės išvados – nepritarta.
15.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2594 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Atsiprašome ministrų dar kelioms minutėms. Kviečiame dėl rezervinio klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-2594 R. Baškienę. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, su seniūnais radome sutarimą, kad tikrai išspręstume problemas, kurios buvo susikaupusios, ir į Audito komitetą grąžintume dirbti P. Gražulį, kaip jis ir dirbo tame komitete, J. Rimkų pakviestume sugrįžti atgal į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, V. Vasiliauską deleguotume į Žmogaus teisių komitetą vietoj P. Gražulio. Kultūros komitete, kaip ir anksčiau patvirtinome, lieka dirbti O. Valiukevičiūtė. Prašome, kad rytoj komitetai jau galėtų pradėti darbą, patvirtinti šį Seimo nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Po pateikimo galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 81, prieš – 3, susilaikė 4. Projektui pritarta. Priimtas. (Gongas)
15.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2593 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas taip pat rezervinis. Kviečiu R. Baškienę į tribūną. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2593.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai trumpai ir aiškiai. Dėl Neįgaliųjų teisių komisijos. Ją prašoma papildyti vienu Seimo nariu ir įrašyti į šią komisiją, linkint sėkmingo darbo, J. Rimkų. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pereiname į svarstymą. Niekas diskutuoti neužsirašė. Galime bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų ir diskutuoti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.57 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 11, 13, 19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1542VK (pateikimas)
Toliau pagal darbotvarkę 2-3 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1542VK. Į tribūną kviečiu ministrą L. Kukuraitį. Pateikimas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teikiame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslai.
Pirmasis būtų vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkoma į kitos teisinės formos viešąjį juridinį asmenį kituose įstatymuose nustatytais atvejais, projektu siūloma numatyti galimybę socialinių paslaugų įstaigoms keisti teisinę formą pertvarkant jas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas, taip suteikiant galimybes pasinaudoti lankstesniu viešosioms įstaigoms taikomu teisiniu veiklos reguliavimu.
Antrasis projekto tikslas – reglamentuoti asmenų, kurie yra sudarę rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą tvarką. Trumpai pateiksiu informaciją apie esamą situaciją.
Lietuvoje veikia daugiau negu 700 socialinių paslaugų įstaigų, iš jų 248 yra stacionarios socialinės globos įstaigos, teikiančios ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir be tėvų globos likusiems vaikams. Viešosios įstaigos statusą turi ketvirtadalis socialinių paslaugų įstaigų, iš jų apie 10 % savininkė ar dalininkė yra savivaldybė. Ministerija įgyvendina 38 biudžetinių įstaigų ir vienos viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas. Šiuo metu Biudžetinių įstaigų įstatymas numato galimybę iš valstybės biudžeto ar iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomą biudžetinę įstaigą pertvarkyti į valstybės įmonę, iš savivaldybės biudžeto išlaikomą biudžetinę įstaigą – į savivaldybės įmonę. Biudžetinių įstaigų pertvarkymas į viešąsias įstaigas nėra numatytas.
Jeigu kalbėtume apie rentos reglamentavimą, tai šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, kaip nustatyti asmenų, kurie yra sudarę rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, todėl savivaldybės taiko skirtingą praktiką.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje teigia, klausia, ar teikiamos socialinės paslaugos tenkina didėjančius senyvo amžiaus asmenų poreikius, ir ten pateikia rekomendaciją įstatymu reglamentuoti tokių asmenų mokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
Šiuo projektu teikiamų siūlymų planuojami rezultatai. Projektu siūloma sudaryti teisines prielaidas socialinių paslaugų įstaigas, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, Civilinio kodekso ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka pertvarkyti pasirenkant viešosios įstaigos teisinę formą. Projekte nėra numatoma atskirų išimčių ar papildomų reikalavimų dėl įstaigos valdymo turto, veiklos kontrolės pertvarkymo toliau veikiančiai socialinių paslaugų viešajai įstaigai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įstaigos pertvarkymo tikslingumą bei sąlygas svarsto ir sutikimą duoda savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Projektu tikslinami įstatymo 11 ir 13 straipsniai, kuriais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybių kompetencija papildoma nuostatomis dėl socialinių paslaugų įstaigų pertvarkymo. Pertvarkomų biudžetinių įstaigų viešosioms įstaigoms valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo nustatyta tvarka. Biudžetinės įstaigos pertvarkymas į viešąją įstaigą sudarytų galimybę į įstaigos valdymą įtraukti nevyriausybines organizacijas ir privatų sektorių. Tai darytų įtaką aukštesnei socialinių paslaugų kokybei ir plėtrai.
Biudžetinę įstaigą pertvarkius į viešąją įstaigą, socialinių paslaugų finansavimas nesikeistų, socialinės paslaugos būtų finansuojamos įstatymo nustatyta tvarka. Ilgalaikę socialinę globą teikiančioms buvusioms apskričių socialinių paslaugų įstaigoms tapus viešosiomis įstaigomis, už asmenų ilgalaikę socialinę globą, jei jie pradėjo ją gauti apskričių viršininkų socialinių paslaugų įstaigose iki 2007 m. sausio 1 d., ir toliau būtų skiriamos lėšos vadovaujantis įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi. Kitų asmenų socialinė globa būtų finansuojama taikant įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatas.
Siūlomas teisinis reguliavimas leistų įstaigoms vykdyti ūkinę komercinę veiklą, lanksčiau disponuoti turimomis lėšomis, gauti paskolas veiklai, dalyvauti įvairių fondų ir programų konkursuose, kurių taisyklės dažnai riboja biudžetinių įstaigų galimybes gauti finansavimą vykdomiems projektams. Biudžetinėms įstaigoms persitvarkius į viešąsias įstaigas, jose dirbantiems darbuotojams, priklausomai nuo viešosios įstaigos veiklos rezultatų, galėtų būti užtikrinamas konkurencingesnis darbo užmokestis. Viešosios įstaigos, siekdamos socialinių tikslų, kartu galėtų užsiimti ūkine komercine veikla ir taip gerintų savo finansinę padėtį bei galėtų investuoti papildomai uždirbtas lėšas į socialinių paslaugų kokybę ir plėtrą. Viešųjų įstaigų ūkinės komercinės veiklos mokesčiai prisidėtų prie valstybės biudžeto įplaukų didinimo.
Viešosios įstaigos savo veikloje nebetaikytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio nuostatų, kurios šiuo metu įpareigoja biudžetines įstaigas grąžinti į biudžetą metams pasibaigus nepanaudotas lėšas. Per metus iškilus skubiam neplanuotų papildomų lėšų poreikiui, pavyzdžiui, neplaniniams remonto darbams ar kitoms neatidėliotinoms numatytoms išlaidoms, šių problemų išspręsti be institucijos, įgyvendinančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, pagalbos nėra galimybių. Viešosios įstaigos turima teise persikelti sutaupytas lėšas į kitus finansinius metus padidintų įstaigų finansinį savarankiškumą, leistų operatyviau išspręsti iškylančias problemas.
Antruoju projekto pakeitimu siūloma nustatyti, kad vertinant asmens, kuris yra sudaręs rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas ir asmens nuosavybės teise turėtas turtas, perduotas kitam fiziniam asmeniui su sąlyga, kad jis mokės asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos. Siūlomas pakeitimas sudarys teisines prielaidas užtikrinti vienodą asmenų mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą praktiką visose savivaldybėse.
Priėmus projektą ministerija turės parengti ir iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybei pateikti tvirtinti Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Tokie yra projekto pagrindiniai siūlymai. Kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Pora tokių klausimėlių, gerbiamas ministre. Pirmas klausimas. Ar nereiškia, kad tos socialinės globos įstaigos, kurios dabar priklauso ministerijai, tarkime, taps greitu laiku viešosiomis ir galės vykdyti ūkinę veiklą? Aš atsimenu tokius laikus, kai socialinės globos namai, tarkime, augindavo kiaules, vištas, turėdavo daržus ir taip vykdydavo savo veiklą, ir žmonės maitindavosi tais produktais. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas dėl rentos. Man truputį neaišku, kaip bus čia skaičiuojama? Tai tas žmogus, kuris gauna pajamų už tai, kad jis perleido turtą, turės mokėti nuo tos rentos 80 %, tarkime? Ar čia koks nors kitas… Kokia čia tvarka galėtų būti? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Dėl pirmojo. Iš tiesų dėl viešosios įstaigos. Jeigu bus viešosios įstaigos, nes dėl virtimo viešosiomis įstaigomis turėtų spręsti steigėjai ir vertinti visus pliusus ir minusus, kiek tai yra reikalinga padaryti, kiek yra laikas tai daryti. Tokios sparčios plėtros tikrai neplanuojame apskritai iš ministerijos pusės, bet jeigu atsirastų tokių įstaigų, tai jos jau… Dabar mes turime vieną tokią, tai yra „Senevita“, ji organizuoja savo veiklą ir kiekvienais metais jos strateginis planas yra patvirtinamas dalininkų. Ten ir būtų numatyta, kokia yra veikla vykdoma ir kokia yra vystoma, ir kaip lėšos būtų naudojamos. Pačioms įstaigoms tiesiog savavališkai nuspręsti, auginti ar neauginti, didinti ūkį gyvuliu ūkiu, praplečiant jį, teisės nebūtų.
Kalbant apie rentą. Šiuo atveju yra taip, kad kai kurios savivaldybės įtraukia rentos sutartis, apskaičiuoja ir tuos, kas prižiūri asmenį, kitaip sakant, turi tą rentos sutartį. Kai kuriose savivaldybėse jisai moka, prisideda prie tos dalies, kuri mokama už asmenį, kai kuriose – ne. Savivaldybėse yra skirtinga tvarka. Šiuo įstatymu įvedama tai, kad tokios sutartys, pagal kurias turtas būtų perduotas iki 12 mėnesių prieš gaunant globą, taip pat 12 mėnesių, – visos sutartys automatiškai turėtų būti įtraukiamos į apmokėjimą už tas paslaugas. Tada visiems, kurie sudaro rentos sutartis iki 12 mėnesių iki patenkant į globą… visos tos eitų į apmokėjimą už globą.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiamas ministre, jūs siūlote, kad už ilgalaikę socialinę globą būtų apmokestintas ir tas turtas, kuris yra prieš tai perrašytas kitam asmeniui. Jūs truputį jau paaiškinote, tačiau ar nebus specialiai vilkinama tuos 12 mėnesių, kaip jūs paminėjote, jeigu jau anksčiau buvo perrašytas, kaip suprantu, tas turtas, tada jau jis nebus apmokestinamas. Tarkime, o jeigu dar 12 mėnesių nepraėjo, tačiau tą turtą realizavo arba tas globotinis labai sirgo, patyrė daug išlaidų, tiesiog tą turtą jau panaudojo jo gydymui, kaip tada bus? Kaip bus viskas apskaičiuojama? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Jau dabar egzistuoja 12 mėnesių norma įstatyme ir į ją tik yra nuoroda, kad ir rentos sutartis susieti su 12 mėnesių. Ar tai yra tinkamas laikotarpis, ar pakankamas, čia yra tikrai diskutuotina, ir komitetuose apie tai galėtume diskutuoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš labai norėčiau algoritmo dėl jūsų valdomų įstaigų. Apie tai diskusija tęsiasi jau 10 metų. Tai ne jūsų funkcija – ministerijos – valdyti 38 įstaigas. Kaip greitai šitie pasiūlymai leistų išspręsti priklausomybę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai perėjus nuo biudžetinės įstaigos prie viešosios įstaigos, nes suprantu, kad įpiršti šitas įstaigas savivaldai jums nelabai sekasi, o gal nelabai norisi. Kiekvienas ministras turėjo savo politiką šituo klausimu. Ar matote, bent per dvejus, kiek įstaigų nuo jūsų pečių nukris, ta našta?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų labai esminis klausimas, nes beveik 40 įstaigų valdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tiesiogiai ir tikrai ne ministerijos tai yra atsakomybė, yra paslaugų teikėjai. Už paslaugų organizavimą ir teikimą yra atsakingos savivaldybės, ir mes bandėme bent keletą įstaigų perduoti. Šiemet savivaldai yra perduota viena įstaiga – tai vaikų globos namai Jurbarko rajone ir džiugu, kad savivaldybė prisiėmė tą atsakomybę. Yra bent su keliomis savivaldybėmis toliau deramasi, taip pat ir dėl neįgaliųjų socialinės globos įstaigų, tačiau tas tempas tikrai yra pakankamai lėtas.
Kas yra daroma papildomai. Šitas įstatymas atvertų kažkiek galimybių dėl keleto įstaigų, tikrai ne dėl visos visumos. Papildomai šalia deinstitucionalizacijos proceso, pertvarkos proceso, daromi regioniniai planai, kokios įstaigos Kauno, Marijampolės ir kituose regionuose bus ateityje, po penkerių ar dešimties metų. Tų planų kontekste dabar kaip tik ir braižomos administracinės institucinės struktūros, kurios turėtų tai įgyvendinti. Kai kuriuose planuose yra numatytas įstaigų jungimas, tai čia dar vienas procesas, kuris eina paraleliai, ir dar vienas procesas, kuris yra, kalbama apie tikėtiną visų įstaigų perdavimą pavaldžiai įstaigai, kad pavaldi įstaiga administruotų tas įstaigas, kurios liks po deinstitucionalizacijos ir po savivaldybių perdavimo proceso. Ilgainiui vis tiek turėtume perduoti pavaldžiai įstaigai – ar tai būtų Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentas, ar koks nors kitas padalinys.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, ministre, aš norėčiau kalbėti dabar vaikų dienos centrų klausimu, nes faktiškai jie atlieka didelę funkciją, kad vaikai nepatektų į vaikų globos namus, tie vaikai, kurie gyvena bendrabučiuose ir ateina į dienos centrus ruošti pamokas, pavalgyti. Žinome tokią situaciją, kad ne visi dienos centrai gauna adekvačią sumą per projektus – vieni gauna tūkstantį eurų, kiti dešimt. O esmė lieka ta pati – visur meilė yra ta pati ir tie darbuotojai, kurie iš idėjos ir meilės dirba, iš namų dar atneša maisto, kad kaip nors padėtų tiems vaikams. Ir dabar ši pertvarka iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas… Aišku, tai yra efektyviau, aš sutinku su jumis, nes leis orientuotis čia ir dabar ir dalyvauti įvairiuose kituose projektuose. Apie galimybę noriu paklausti vaikų dienos centrų, kurie ne blogiau dirba negu vaikų globos namų administracijos, kaip čia būtų galima surasti tuos takus į geresnę sėkmę ir dienos centrams padėti ne tik per projektus, nes dienos centrai yra visame pasaulyje, visose šalyse, jie daugiausia užmeta meškeres, tinklą, kad apsaugotų vaikus ir šeimas. Dėkoju.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų tai yra labai svarbus klausimas. Vaikų dienos centrai tikrai matomi kaip prioritetinė prevencijos priemonė vaikams nepatekti į globos namus, nes tose savivaldybėse, kuriose yra daugiau vaikų dienos centrų, globai priskiriamų vaikų skaičius yra mažesnis, tai yra labai aiški tendencija. Šiuo metu kaip tik Vyriausybė formuoja bazinį paslaugų šeimai paketą ir ten yra numatytos normos, kiek pagal vaikų skaičių savivaldybėje turėtų būtų vaikų dienos centrų kiekvienoje savivaldybėje, ir tada atitinkamai turėtų būti numatytas finansavimas. Šiuo metu mes matome, kad faktiškai trūksta, trigubai daugiau turėtų būti dienos centrų visoje šalyje. Esame su Finansų ministerija jau sutarę pradėti finansavimą bazinio paslaugų šeimos paketo iš struktūrinių lėšų ir šiuo metu programuojamos lėšos. Tai turėtų vaikų dienos centrus pasiekti struktūrinės lėšos, kurios ženkliai papildytų dabar turimas lėšas, taip pat ir naujiems atsirasti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamasis ministre, kaip žinoma, pragaras irgi grįstas gerais norais. Ar jums žinoma, kad 2017 metais valstybė atliko auditą ir konstatavo, kad nė viena valstybės institucija neseka ir neanalizuoja, kiek ir kokių viešųjų įstaigų valstybė valdo, kad valstybės viešosios įstaigos kuriamos siekiant suinteresuotiems asmenims gauti finansavimą, turtą ir kitų lengvatų? Už kontrolę atsakingų nėra. Valdymas neskaidrus ir neefektyvus. Ar šis įstatymo projektas buvo kuriamas atsižvelgiant į Valstybės kontrolės audito išvadas?
L. KUKURAITIS. Taip, šitos išvados yra žinomos ir jos buvo kuriamos, kaip ir sakiau, tiek valstybės valdymo, tiek savivaldybių srityje steigėjas apsispręs ir įvertins visas rizikas, kuriant viešąją įstaigą. Mes jau dabar, turėdami vieną viešąją įstaigą, labai aiškiai matome ir rizikas, ir galimybes, ir įstaigos potencialą. Jeigu yra sukuriama gera valdymo ir kontrolės sistema, viešoji įstaiga gali sukurti pridėtinę vertę, kurios mes siekiame socialinių paslaugų srityje.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Siūlo balsuoti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūlo? G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kaip papildomą prašyčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
PIRMININKAS. Kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Per tris minutes… Aš buvau užsirašęs kalbėti dėl komitetų pakeitimo, buvo pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Kiek mane gali mėtyti iš komiteto į komitetą? Aš noriu pasakyti… Ir dar klaidina, kad su manimi suderinta. Aš laikausi nuostatos. Nė vienas Seimo narys tiek nevertas būti Žmogaus teisių komitete, kiek aš. Patyriau tūkstantį politinių, teroristinių konservatoriškų atakų, baisesnių nei „Novičiok“, bet esu sveikas gyvas ir sakau „Už Lietuvą, vyrai“, aš jums, konservatoriai, nepasiduosiu. Jums sakau: jeigu komitete negalėsiu ginti žmogaus teisių, ginsiu čia. Jūs neturite teisės nė vienas būti Žmogaus teisių komitete, nes jūs balsuojate prieš Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, jūs visi balsuojate prieš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimą, jūs nė vienas negalite būti Žmogaus teisių komitete.
Ponas Navickai, paskaityk, ką popiežius rašo apie homoseksualus, jie gydomi, ir vienalytėms santuokoms jis nepritaria. Ponai konservatoriai, susimąstykite patys, kur jūs einate, kokiu keliu. O ko nepalaužė sovietinė sistema, dabartinė sistema palaužė, bet jūs manęs nepalaušite. Aš jums tai sakau, ponas Navickai.
PIRMININKAS. Kadangi buvo paminėta pavardė, tikrai suteikiu žodį. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Petrai, taip, aš esu daktaras, bet filosofijos daktaras ir tikrai nesiruošiu jūsų gydyti ar ką nors daryti. Kreipiatės ne ten.
16.18 val.
Bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2475, Baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2473, Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3601 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2474 (pateikimas)
PIRMININKAS. Tęsiame darbotvarkę. Toliau Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2475. Pranešėjas – ministras E. Jankevičius. Kartu pristato ir lydimuosius.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip tik dabar diskutuosime apie Europos Žmogaus Teisių Teismą, kadangi, nagrinėdamas vieną bylą prieš Lietuvą, šis Teismas nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, nes Lietuvos nacionalinė teisė nenumato nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybių, o mūsų amnestijos ir Prezidento malonės institutus pripažino nepakankamais.
Noriu priminti, kad EŽTT sprendimo neįvykdymas kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai kaip valstybės, kurioje neužtikrinama konvencijos absoliuti žmogaus teisė nebūti kankinamam. Įstatymų projektais siūloma sudaryti tik teisines prielaidas (noriu pabrėžti – tik teisines prielaidas) teismui peržiūrėti nuteistojo laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausmės atlikimo tikslingumą ir galbūt nuspręsti ją sušvelninti.
Taigi siūlomas dviejų pakopų mišrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo modelis. Nuteistajam, atlikusiam ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, atsiranda galimybė, kad jam paskirta bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme. Sprendimą gali priimti tik bausmės atlikimo vietos apygardos teismas, susidedantis iš trijų teisėjų kolegijos. Teismui nusprendus sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ji būtų keičiama po 20 metų švelnesne terminuota laisvės atėmimo bausme ir būtų nustatomas tuomet sušvelnintos bausmės atliktinas terminas, kuris negalėtų būti trumpesnis nei 5 metai ir negalėtų būti ilgesnis nei 10 metų. Taigi bendras terminas būtų mažiausiai 25 metai, ilgiausiai 30 metų.
Spręsdamas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo, teismas išsamiai įvertina ir privalomai atsižvelgia į bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Aš gal savais žodžiais pasakysiu, tikrai jis turi įvertinti tai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, tikrai nepadarys jokio nusikaltimo. Žinant tų žmonių, nuteistųjų, psichologinę ir emocinę būklę, tikrai bus sunku įtikinti teismą. Taip pat nuteistasis turi dirbti, neturėti jokių nuobaudų, dalyvauti visose socialinėse programose. Taigi šie esminiai reikalavimai ir kriterijai užtikrintų, kad bausmės švelninimo mechanizmas būtų taikomas išskirtiniais atvejais tik tokiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika ir jo pavojingumas visuomenei yra maksimaliai sumažėjęs.
Ir pabaigoje noriu pasakyti, kad 2017 metais EŽTT perdavė Lietuvos Respublikai dar 18 naujų bylų, tačiau jų kol kas nesvarsto. Europos Tarybos Ministrų Komitetas mums taiko sustiprintą priežiūrą ir laukia mūsų teisinio reglamentavimo pokyčių. Tai prašau pritarti.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Salėje nėra. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, čia, į šią pusę. Gerbiamasis ministre, tikiuosi, kad jūsų ministerija panagrinėjo europinę praktiką, kiek tokių valstybių, kuriose nėra tokios galimybės kaip pas mus. Ar daug tokių valstybių? Gal vis tiek žiūrėjote, kaip vis dėlto, kiek kartų tai yra pritaikyta? Ar tai yra masinė praktika, ar tai yra vienetiniai, išskirtiniai atvejai? Labai ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Labai nedaug šalių, kalbant apie Europos Tarybos šalis, tai Lietuva, Ukraina, Malta ir Islandija. Islandijoje nėra iš viso paskirta nė vienos bausmės iki gyvos galvos. Visos kitos šalys turi tam tikrų mechanizmų. Mes būtume irgi, prisidėtume prie tų šalių daugumos.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, šis įstatymo projektas, suprantu, atsirado dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Gal jūs galėtumėte mums išaiškinti, kiek perkelta nuostatų iš Teismo sprendimo tiesiogiai į įstatymą ir kaip į vieną ar kitą pusę nukrypsta pats įstatymas? Kaip jis būtų traktuojamas?
E. JANKEVIČIUS. Tiesiog mes neturime jokio mechanizmo, kuris leistų nuteistiesiems iki gyvos galvos turėti bent mažytę galimybę išeiti į laisvę. Mes tai ir padarėme. Konstatavo tai, kad labai svarbu nuteistajam žinoti, kokias sąlygas jam reikia įvykdyti, kaip jis turi elgtis, kad turėtų bent tą mažą viltį. Todėl Teismas ir konstatavo, kad amnestijos ir Prezidento malonės institutai yra nepakankami, nes jie veikia tokiu spontanišku principu, jie gali būti, gali nebūti. Nuteistojo elgesys nebūtinai priklauso nuo šių veiksnių.
PIRMININKAS. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Galbūt nėra, kolega, toks esminis klausimas, bet kažkaip žmonių sąmonėje… o čia vis tiek visuomenė, taip pat reikės su visuomene turėti kontaktą. 20 metų, kažkaip visada mes buvome įpratę, kad ir į Sibirą siųsdavo 25 metams. Ar ta 20 metų riba buvo pasirinkta atsižvelgiant į europinę praktiką, ar?.. Tas klausimas iškils ir komitete. Kaip jūs manote?
E. JANKEVIČIUS. Būtent į europinę praktiką, į kitų šalių patirtį. Bet vis tiek 20 metų, paskui sušvelninta bausmė nuo 5 iki 10 metų. Tai mažiausias subendrintas terminas vis tiek yra 25 metai, ilgiausias – 30 metų.
PIRMININKAS. Matau, sugrįžo A. Anušauskas, tai suteikiu žodį.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėjau pasiklausti. Iš tikrųjų mums reikia diskutuoti ir su žmonėmis aiškinant priimtus teisės aktus. Šiuo atveju aš norėčiau pasiklausti. Kai yra įrašoma tokia nuostata, kad jeigu teismas nepakeičia į terminuotą, antrą kartą tas žmogus gali kreiptis po dvejų metų. Kodėl po dvejų, o ne, pavyzdžiui, po penkerių, po metų? Iš kur ta nuostata pasiūlyta, atsižvelgiant į kokią nors praktiką, iš kur ji atsirado?
E. JANKEVIČIUS. Iš tikrųjų dėl termino galima diskutuoti ir komitetuose mes galėsime svarstyti, bet tai yra bendra daugelio šalių praktika ir yra paimtas vidurkis atsižvelgiant būtent į kitų šalių praktiką.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso užsirašė S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ypač tie, kurie dirba Europos Taryboje Strasbūre. Keturis kartus per metus važiuojame į Strasbūrą, ten ne kartą Lietuva buvo linksniuojama už vilties atėmimą ypač sunkiems nusikaltėliams. Lietuva raportuose visada yra minima kaip šalis, kuri tik pagal Prezidento suteikiamą amnestiją gali atleisti ypač sunkius nusikaltėlius. Kviesčiau pritarti, rasti stiprybės ir argumentacijos išaiškinti visuomenei, kad 25 arba 30 metų minimaliai išsėdėjęs nusikaltėlis dar savaime nereiškia, kad jis turės teisę išeiti. Tam reikės turėti puikius atsiliepimus tiek iš teismo, tiek iš psichologo. Tai nėra masinis dalykas, bet tai labiau yra vilties suteikimas ir galimybė tobulėti ir gerėti. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Siūlo balsuoti. Balsuojame. Kas palaiko šį įstatymo projektą kartu su lydimaisiais, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomą V. Simulikas turbūt pasiūlys.
V. SIMULIK (LVŽSF). Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKAS. Žmogaus teisių komitetas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Siūloma svarstyti gruodžio 18 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.27 val.
Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2534 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2534. Prašau, ministre, pristatyti.
E. JANKEVIČIUS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, įstatymo projektas yra labai paprastas. Vyko teismų reforma, jos metu buvo mažinamas apylinkių teismų skaičius, iš 49 liko 12 teismų su rūmais, tačiau po priėmimo Seime buvo nuspręsta įkurti dar papildomai naujus Elektrėnų rūmus, nors Trakuose tokie rūmai yra. Įstatymu mes norime atsisakyti įstatymo nuostatos, numatančios Elektrėnų rūmų įsteigimą nuo 2019 m. sausio 1 d. Taip mes sutaupysime 170 tūkst. eurų kasmet, juos Teismų administracija galėtų skirti darbuotojų atlyginimams didinti, to šiandien iš tikrųjų labai trūksta. Įstatymo projektui pritaria Teisėjų taryba, ji ir inicijavo įstatymo projektą, taip pat pritarė Nacionalinė teismų administracija. Prašau ir Seimo pritarti.
PIRMININKAS. Pirmoji klausia L. Matkevičienė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jūs šiuo pateiktu įstatymo projektu labai nuliūdinote Elektrėnų bendruomenę ir Elektrėnų savivaldybę. Lygiai prieš metus Ministras Pirmininkas ir ministrė užtikrino ir patikino, kad nuo 2019 metų Elektrėnuose rūmai funkcionuos, nes neva tai praeitų metų biudžete nebeliko pinigų. Man tikrai labai nesmagu klausyti, kad šiemet išbraukiami Elektrėnai iš to projekto, kitais metais galbūt kitas miestas. Sakykite, ar tokia ydinga laikysena, jūsų nuomone, yra sąžininga prieš gyventojus? Man tai labai skausminga. Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare, už klausimą. Jūs tikrai labai rūpinatės, aš žinau, Elektrėnų žmonėmis, jiems atstovaujate, tačiau, matote, tai nėra teismas, tai yra tik rūmai, šalia yra Trakai. Sutaupytos lėšos bus skirtos kitų darbuotojų algoms didinti, o tai yra šiandien svarbu. Šiandien mes turime didinti algas, todėl veikiame taip, kad sutaupytume tas lėšas ir galėtume skirti kitų darbuotojų atlyginimams didinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš irgi myliu Elektrėnus. Nedažnai ten būnu, bet mano klausimas. Jūs dabar išvis išbraukėte. Prieš metus tai bent nukėlė tą datą metams. Ar jau dabar apskritai laidojate šitą idėją, tiesiai šviesiai pasakykite, ir kaip su pažadais? Suprantu, kad ne jūs davėte, bet Ministras Pirmininkas, Vyriausybė davė pažadą, ir toks akibrokštas dabar artėjant 2019 metams.
E. JANKEVIČIUS. Gerbiamas Seimo nary, žinant jūsų konkretumą, aš, jeigu galima, konkrečiai ir atsakysiu. Sprendimas yra faktiškai, jeigu Seimas pritartų, galutinis. Jis yra suderintas tiek su Nacionaline teismų administracija, tiek su Teisėjų taryba, taip pat su Vyriausybe yra suderinta. Aš neturiu žinių, kad Ministras Pirmininkas būtų davęs tokį pažadą. Mes rūpinamės visais kitais darbuotojais. Šiandien mes norime pakelti jiems algas, kas yra numatyta planuojamame biudžete taip pat, jūs pamatysite. Tie rūmai nepateisina veiklos. Jie yra pertekliniai, nes šalia yra Trakai ir Vilnius galų gale netoli.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Užsirašė už S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai vyko didžioji apylinkių teismų pertvarka, tai mes diskutavome dėl Elektrėnų ir tada buvome atsisakę. Po to netikėtai atsirado. Čia, matyt, atskirų Seimo narių iniciatyva įrašyti Elektrėnus. Dabar, kai aš pasižiūrėjau statistiką, aiškinamajame rašte, kurį ministerija pateikė, nėra tokio ypatingo didžiulio susidomėjimo.
Bet kas yra svarbiausia, ir manau, kad tai yra teisinga, kad Elektrėnuose iš tiesų labai dažnai vyksta išvažiuojamieji posėdžiai. Savivaldybė yra pasirengusi tam. Teisėjai atvažiuoja ir ten nagrinėja bylas. Jeigu manote, kad žmonėms reikės važinėti į Trakus, tai yra netiesa. Bet kam laikyti Elektrėnuose visą aparatą, sekretoriatą, leisti lėšas, kai, atvykus teismams, teisėjams su sekretoriato darbuotojais galima atiduoti ir dokumentus, ir ateiti į teismą, ir ten išnagrinėti bylą. Aš manau, kad tikrai būtų daug efektyviau, negu kad dar vieną padalinį daryti Elektrėnuose, kur nuo seno jokių teismo rūmų ar pastato tradicijų nėra.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš manau, kad gerbiamas ministras turėtų nekaip jaustis dabar, nes prieš tai dirbusi ministrė į diskusijas buvo įsitraukusi ir buvo suteikusi Elektrėnų gyventojams vilčių. Aš noriu priminti, kad ir Elektrėnų savivaldybė jau yra investavusi į tų rūmų parengimą, o jūs vis akcentuojate, kaip reikia padidinti atlyginimus teismo darbuotojams. Bet kas suskaičiuos, kiek išleis važinėdami dabar Elektrėnai, Trakai. Šimtai žmonių važinės. Kas suskaičiuos, kiek jie praras pinigų? Truputį neregioniška politika. Man tai kelia daug abejonių, kad mes, didžioji frakcija, esame regionų puoselėtojai ir advokatai, tačiau praktikoje susiduriame su atvirkštiniais dalykais.
PIRMININKAS. Motyvus visi išsakė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 87 Seimo nariai: 57 – už, prieš – 6, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 20 dieną. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.35 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2450ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Į tribūną kviečiu V. Sinkevičių, kuris mums pristatys Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2450. Prašau, ministre.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, pristatau Vyriausybės teikiamą, Ūkio ministerijos parengtą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos reglamentą dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo, dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo. Nauju reguliavimu siekiama suteikti klientams geresnę prieigą prie prekių ir dėl diskriminavimo, kai komercinės veiklos subjektai rinką dirbtinai suskaido pagal kliento pilietybę ar gyvenamąją, ar įsisteigimo vietą. Vadovaujantis Europos Sąjungos teise, įvedamas tiesiog aiškumas ir atveriamos didesnės galimybės būtent vartotojams.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Tuoj pažiūrėsime dėl motyvų. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną. (Balsai salėje) Valerijus siūlo Vartotojų teisių… kaip papildomą. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje)
Valerijau, patikslinkite. Žmogaus teisių komitetas, ne taip išgirdau.
16.37 val.
Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2292 (pateikimas)
Toliau. Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2292. Prašau, ministre, pateikti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą, Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektą. Projekto esmė – išdėstyti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo naują redakciją. Pirmiausia nustatyti aiškias rinkos priežiūros institucijų taikomas rinkos ribojimo priemones, būtent iš nurodytų penkių rinkos ribojimo priemonių įtvirtinti dvi dažniausiai taikomas rinkos ribojamos priemonės: tai laikinas draudimas tiekti į rinką ir demonstruoti produktą, dėl kurio kyla pagrįstų įtarimų, kad jis gali būti pavojingas, ir draudimas tiekti į rinką bet kokį pavojingą produktą. Toks teisinio reguliavimo aiškumas sudarys aiškias sklandaus rinkos priežiūros institucijų darbo sąlygas.
Taip pat aiškiai reglamentuoti administracines atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, taip pat praplėsti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą sunkinančių aplinkybių sąrašą už įstatymo pažeidimo atsakomybę, siekiant užtikrinti rinkos priežiūros veiksmingumo ir ekonominių sankcijų prevencinę funkciją, padidinti už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimus skiriamų baudų dydžius.
Baudų ar įspėjimų skyrimo terminus suvienodinti su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje nustatytais terminais, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną reglamentuoti rinkos priežiūros institucijų ir šių institucijų pareigūnų teises ir pareigas rinkos priežiūros metu. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų pastaruoju metu matome visų valdžios institucijų tam tikrą kovą su kainų kilimu, su galbūt karteliniais susitarimais, monopoliniais susitarimais, kiek tai palies, kiek tai pasitarnaus mums kaip instrumentas didinant rinkos konkurenciją?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Šis įstatymas nėra nutaikytas… Dėkoju už klausimą. Nėra nutaikytas į konkurencijos didinimą, daugiau užtikrinantis mechanizmų veikimą, na, Administracinio kodekso, nes, pavyzdžiui, anksčiau už pavojingo gaminio tiekimą bauda siekė 144 eurus, tai jos minimalus dydis, maksimalus – 1 tūkst. 448 eurus, tai juokingi dydžiai. Kaip vienas iš pavyzdžių, kad būtent dabar baudos numatomos nuo 1 tūkst. 448 iki maksimalios 11 tūkst. 584 eurų. Lygiai taip pat yra labai aiškiai apibrėžiami įsipareigojimai, kuriuos privalės vykdyti tiekėjas. Tai šiuo atveju mes labiau sureguliuojame tai, kad būtų laikomasi įstatymų ir rinkai netiekiami pavojingi produktai, kad jeigu tai yra vykdoma, kad tai nebūtų tęstinė veikla. Pastebėjome, kad, įvykus įvykiui, jis buvo tęstinis, nes baudos buvo juokingos, o prevencijos priemonių, kaip išimti produktą iš rinkos, net nebuvo.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.40 val.
Pateikiamų ir tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2426 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pateikiamų ir tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2426. Ministre, prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą, Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos pateikiamų ir tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektą. Įstatymo projekto esmė – nustatyti tręšiamųjų produktų specialiuosius reikalavimus, pirma, rinkai pateikiamiems teikiamiems tręšiamiesiems produktams keliamus reikalavimus, prievoles ekonominės veiklos vykdytojams, atsižvelgiant į tai, kad tam tikras užduotis gali atlikti tik gamintojai.
Importuotojai ir įgaliotieji atstovai yra glaudžiai susiję su rinka ir įtraukti atlikti rinkos priežiūros užduotis. Jie turi būti pasirengę aktyviai dalyvauti, teikdami Lietuvos Respublikos įgaliotoms institucijoms visą reikalingą informaciją apie tręšiamuosius produktus, siekiant užtikrinti jų saugą ir kokybę, naudotojų pareigas, tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus, kurie užtikrins žmonių ir gyvūnų gyvybės, sveikatos ir aplinkos saugą.
Taip pat yra prievolė gamintojams – tinkamai ženklinti gaminį, siekiant užtikrinti jo atsekamumą. Ši informacija visoje tiekimo grandinėje padeda padaryti rinkos priežiūrą paprastesnę ir veiksmingesnę. Numatyti rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo reikalavimai, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš identifikavimo sąrašo reikalavimai, rinkos priežiūros pareigūnų ir ekonominės veiklos vykdytojų teisės ir pareigos, numatyti rinkos priežiūros institucijų funkcijos ir neatitinkantiems reikalavimų tręšiamiesiems produktams taikomos procedūros, rinkos priežiūros tvarka, atsakomybė ir atgrasančios baudos už įstatymų pažeidimus.
Ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems įgaliotos institucijos sprendimo, pašalinti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus iš rinkos skiriama nuo 70 iki 100 % nepašalintų iš rinkos tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda. Ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neatitinka identifikavimo sąraše arba reglamente esantiems tręšiamiesiems produktams nustatytų reikalavimų skiriama nuo 70 iki 100 % neteisėtai pateikiamų ir tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda. Ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neįtraukti į identifikavimo sąrašą, skiriama nuo 70 iki 100 % neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda. Naudotojams, neatliekantiems šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, skiriama nuo 30 iki 50 % neteisėtai naudojamų tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda.
Tręšiamųjų produktų rinkos verte laikytina turto rinkos vertė, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Tai yra pagrindiniai pakeitimai, kuriuos norėjau jums pristatyti. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, tikriausiai niekas neabejoja, kad pritarsime jūsų teiktam projektui. Ir tikrai nuoširdus ačiū, kad jūs jį pateikėte ir įvykdėte savo pažadą, o mano klausimas būtų toks, ar rengiant įstatymo projektą buvo glaudžiai bendradarbiaujama su verslo struktūromis? Jeigu taip, tai ar tikrai buvo atsižvelgta į jų siūlymus ir pastabas?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, kiek žinau, aktyviausiai ir teikė siūlymus Lietuvos pramoninkų konfederacija. Papildomų siūlymų jie neturėjo. Taip pat susitikimo metu su rinkos dalyviais, šiuo atveju „Achema“, jie taip pat kažkokių papildomų pasiūlymų, kuriuos norėtų registruoti, neturėjo. Mes, be jokios abejonės, dar galėsime išklausyti rinkos dalyvius komitete. Bet, kiek žinau, rinkos dalyviai, kurie iki šiol turėjo nuogąstavimų dėl tręšiamųjų produktų rinkos reguliavimo valstybėje, tokių pastabų neturėjo. Darbo grupė dirbo, tarėsi kartu su jais.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis ministre, nesate nei žemės ūkio ministras, nei aplinkos ministras. Norėtųsi, kad šis klausimas išeitų iš jų, nes čia yra ir aplinkosauginis, ir žemės ūkio klausimas. Užduosiu politinį klausimą.
Praeitų metų gruodžio mėnesį vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų uždavė 24 klausimus vienam įtakingiausių Lietuvos politikų. Septintu klausimu buvo paminėta, kad potencialiai nesumokėta muito mokesčių apie 3,5 mln. Šių metų liepos mėnesį Muitinės departamentas vis dėlto ištyrė, kad paėmus vieną iš mėginių… kad padaryta žala ir nesumokėta muito mokesčių apie 8 mln. eurų Lietuvos biudžetui. Abu šie asmenys – vienas neteko žurnalisto pozicijos, kitas savo noru paprašė būti perkeliamas iš Muitinės departamento direktoriaus pozicijos į Tarptautinių ryšių skyriaus patarėjo poziciją. Ar nemanote, kad čia yra kažkokių politinių sutapimų ir kas bus kitas?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Labai sudėtingas klausimas. Pirmai daliai, kad vietoj manęs būtų aplinkos ar žemės ūkio ministrai, aš pritariu 110 %. Tačiau Ūkio ministerijos sritis yra produktai. Ir tręšiamieji produktai yra vieni iš jų.
Dėl jūsų minimų asmenų ir žalos, aš manau, kad yra institucijos, kurios turėtų tai aiškintis. Tie, kurie galbūt neatliko vienų ar kitų veiksmų, turėtų būti nubausti. Aš tikiu, kad mūsų valstybėje veikia įstatymai. Šiuo atveju aš teikiu įstatymą, labai aiškiai reglamentuojantį žaidimo taisykles, su labai aiškiomis nuobaudomis. Tikiu, kad įsigaliojusio įstatymo bus laikomasi.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tiesų dėl jūsų varianto pastabų prirašyta kur kas daugiau negu dėl pirminio varianto. Manau, kad vis dėlto turbūt galėjo galioti ir senas variantas. Įdomu, apskritai pasakius, ar nevertėtų sudaryti komisiją (tas labai madinga šiame Seime) ir patyrinėti tuos atvejus, kodėl buvo sustabdytas anas įstatymas ir valstybė tikrai patyrė nemažą žalą.
Bet aš norėčiau paklausti konkrečiau apie šį įstatymą. Vis dėlto buvo numatyta įgyvendinamoji institucija. Dabar tos institucijos nėra. Galbūt jūs esate numatę, kas galės tą įstatymą įgyvendinti?
Dar vienas klausimas. Jūs visas administracines nuobaudas surašėte į šį įstatymą. Kodėl neįrašėte į kodeksą, o šis įstatymas būtų grynai reglamentuojantis tam tikras tvarkas? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėl pirmos dalies. Dėl pirmo varianto, be jokios abejonės, buvo daug mažiau pastabų, nes jis tiesiog savo apimtimi buvo daug skurdesnis.
Dėl komisijos sudarymo. Jūs esate Seimo narys, esate absoliučiai laisvas sudaryti bet kokią komisiją Seime. Šiuo atveju aš teikiu tik įstatymo projektą, kuriam jūs pritarsite arba nepritarsite.
Kalbant dėl nuobaudų, aš manau, kad čia jos išdėstytos daug aiškiau, nes jeigu mes tai susietume su administraciniu kodeksu, jos būtų daug mažesnės, kaip ir pats žinote, jos nebūtų ganėtinai atgrasančios nedaryti nusižengimų, jos būtų juokingos – nuo 140 eurų iki tūkstančio eurų baudos. Čia baudos yra daug rimtesnės, kartu užtikrinant, kad produktas, kuris galimai neatitinka identifikacinio sąrašo, patvirtinto tiek Europos Sąjungos, tiek mūsų valstybės, privalės būti išimtas iš rinkos. (Balsai salėje)
Dėl įgaliotos institucijos. Ačiū. Dėl įgaliotos institucijos nustatys Vyriausybė. Dėl sąrašo – jau jis ir dabar yra renkamas Aplinkos ministerijos, tačiau kalbant apie ekspertus, aš manau, būtų logiška, kad viską užtikrintų Žemės ūkio ministerija.
PIRMININKAS. Ministre, atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už žodį. Keista, kad pasisakau už, nors, atrodo, valdančiųjų Vyriausybės projektas. Ačiū, ministre, už projektą, kurį pradėjote, kaip suprantu, 2017 metų sausio mėnesį sudarę darbo grupę. Kažkodėl praeita Vyriausybė neįgyvendino to įstatymo, Trąšų įstatymo, kuris buvo priimtas 2013 metais, ir tada nebuvo poįstatyminių aktų ir jis tiesiog buvo atšauktas. Lietuva liko kartu su Malta vienintelės valstybės, kurios nereglamentavo trąšų importo klausimo iš trečiųjų šalių, ir toks įstatymas buvo reikalingas. Šito įstatymo reikalavimų klausimą kėlė ne tik politikai, tokie kaip K. Starkevičius, pateikęs, o po to gavęs neigiamą Vyriausybės išvadą, bet ir labai žinomi Lietuvos žurnalistai, kurie kėlė ir nesumokamo muito klausimą, ir sudėties klastojimo klausimus.
Šis įstatymas nenukreiptas prieš kokį nors politinį asmenį, kuris yra didelio koncerno akcininkas, bet tai yra ir gamtosauginis, ir žemės ūkiui labai svarbus įstatymas, nes mes turime trąšų, kurių sudėtis kartais nėra visiškai pagrįsta ir nebūtinai atitinka tai, kas deklaruojama. Kartais ir ūkininkai apgaudinėjami, ir gamtosaugininkai apgaudinėjami, nes trąšomis, turinčiomis daug amonio sudėtyje, tręšiamos mūsų upės, tręšiami mūsų ežerai, dūsta žuvys. Tai yra potencialus milžiniškas pavojus visai mūsų gamtai, todėl šis įstatymas yra labai sveikintinas. Tik, gerbiamas Virgi Sinkevičiau, na, keista, kad jūs pateikiate šitą, tikrai norėtųsi matyti profesionalus, bent žemės ūkio ministrą, kuris tai darytų priešakyje ir atstatytų į technokratinius klausimus. Sveikinu ir kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš sveikinu ministrą dėl įstatymo projekto ir norėčiau nusistebėti: kolegos K. Starkevičius ir E. Pupinis pateikė, mano galva, tikrai išsamų projektą, bet čia, kaip visą laiką, matyt, yra baiminamasi, kad opozicija padaro ką nors greičiau. Aišku, pateikimo stadijoje, pritarus ministro pateiktam projektui, aš tikrai labai tikiuosi, kad bus svarstomas ne tik šitas projektas, bet opozicijos projektas taip pat bus svarstomas ir nepadedamas į stalčių, kaip dažnai šiame Seime darosi. Iš tikrųjų kviesčiau sutelkti tuos žmones, kurie turi didelę patirtį ir išmanymą šiame sektoriuje, ir neprisiimti vien tik tokio besąlygiško norėjimo, kad pliusą užsidėtų tik Vyriausybė. Sėkmės.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kadangi visi skirtingi, kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Balsavo 77 Seimo nariai. Visi 77 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.53 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP2404ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2404ES. Ministre, parašom pateikti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamą Ūkio ministerijos praengtą Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Teikiamu įstatymo projektu įgyvendinama Europos Sąjungos direktyva dėl ES sąskaitų naudojimo viešuosiuose pirkimuose, ji į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2019 m. balandžio 18 d. Įgyvendinant direktyvą, įstatyme įtvirtinama pareiga perkančiosioms organizacijoms priimti Europos Sąjungos standartą atitinkančias elektronines sąskaitas. Standartą atitinkančios sąskaitos bus teikiamos tiekėjo laisvai pasirenkamomis priemonėmis, o neatitinkančios – naudojantis valstybine informacine sistema „E. sąskaita“.
Parengtu įstatymo projektu siūlomi pakeitimai susiję su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Pirma, yra įtvirtinama galimybė pirkimuose neleisti dalyvauti ne Europos Sąjungos valstybių tiekėjams. Atsižvelgdama į geopolitinę situaciją valstybėje, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento nuolat įvardijamas grėsmes nacionaliniam saugumui, perkančioji organizacija galėtų leisti pirkime dalyvauti tiekėjams iš Europos Sąjungos, NATO ar kitų pasirinktų trečiųjų šalių, o eliminuoti tik grėsmę keliančių valstybių tiekėjus. Antra, suteikiama teisė atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jis neįvykdė pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdė ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, tai yra jei jis neįtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Trečia. Išplečiamos sąlygos neleisti pirkimuose dalyvauti nepatikimiems tiekėjams, t. y. tiems, kurie kelia pavojų valstybės saugumui ir apie kuriuos kompetentingos institucijos turi tai patvirtinančios informacijos. Galiojantis reguliavimas leido perkančiai organizacijai atmesti tik to tiekėjo pasiūlymą, kuris neturėjo, negavo įmonės patikimumo pažymėjimo, tačiau praktikoje perkančios organizacijos susiduria su problema, kai turėdamos kompetentingų institucijų, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento informacijos apie tiekėjo patikimumą, negali tokio tiekėjo pašalinti iš pirkimo.
Paskutinis siūlomas punktas – įtvirtinama galimybė pirkimus vykdyti nesivadovaujant įstatymo nuostatomis, jeigu procedūrų metu tektų pateikti informaciją, kurios atskleidimas pažeistų esminius valstybės saugumo interesus. Kviečiu pritarti po pateikimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėjau pasiklausti apie nepatikimų tiekėjų sąrašus. Šiuo atveju jie, kiek suprantu, egzistuoja, tačiau buvo galimybės apeiti pakeičiant, pavyzdžiui, to juridinio asmens pavadinimą. Ką vis dėlto dabartinis įstatymas, kaip jis susidoros su šita problema, kad tie nepatikimi tiekėjai neapeitų įstatymo nuostatų?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Jūs labai teisingai pasakėte – šiuo metu įmonė, įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, įsteigusi kitą juridinį asmenį, gali dalyvauti konkurse. Būtent šiuo įstatymu teikiama, kad perkanti organizacija turės diskrecijos teisę atmesti tiekėjo, kuris įrašytas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, pasiūlymą, arba turėdama informacijos, kad tai yra dukterinė, susijusi įmonė, lygiai taip pat atmesti jos pasiūlymą. Tai yra suteikiama didesnė sprendimo teisė perkančiai organizacijai.
PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kažkaip įsigaliojimo data tokia keistoka – 2019 m. balandžio 18 d. Su kuo tai galėtų būti sietina?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pirmininke, iš tiesų negaliu atsakyti. Manau, kad datą galėsime komitete redaguoti.
PIRMININKAS. Ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarėme. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.58 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-953 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-953. Pateikimas. Į tribūną kviečiu P. Urbšį. Jis pristatys Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, šitas įstatymo projektas yra susijęs su vidaus sandoriais. Priminsiu jums, kadencijos pradžioje buvo įsiplieskusi diskusija, ar savivaldybės gali vykdyti tuos vidaus sandorius, ir nors buvo Prezidentės vetuota, Seimas aiškiai atskyrė viešosios paslaugos interesus nuo komercinės paslaugos interesų ir paliko teisę išimtiniais atvejais savivaldybėms organizuoti vidaus sandorius, kad galėtų teikti viešąsias paslaugas. Bet tam, kad nebūtų sudarytos galimybės klaidingai interpretuoti ir piktnaudžiauti šita nuostata, yra siūlymas, kurį parėmė 21 Seimo narys, kad reikia aiškiau apibrėžti kaip paslaugų teikėją, kuris gauna paslaugas už savivaldybės teikti be konkurso, o vidaus sandorio pasekoje tą paslaugą, koks santykis atsiranda, kai jinai vis dėlto dalį paslaugų pateikia vadinamajam subrangovui arba vadinamajam subteikėjui. Sutikite, tai, kad jeigu savivaldybės įmonė, pavyzdžiui, kaip Panevėžyje „Aukštaitijos vandenys“, teikia tą paslaugą, kuri yra susijusi su viešuoju interesu, bet vienaip ar kitaip kaip subrangovą be konkurso gali pasirinkti privatų ūkio subjektą, tai tarsi būtų iškreiptas tas skaidrumo principas.
Kai kas kalba, kad viešajame pirkime tai yra apibrėžta, bet, man atrodo, reikėtų aiškiau apibrėžti būtent Viešųjų pirkimų įstatyme tą nuostatą, kad toks delegavimas tos paslaugos galimas tiktai savivaldybės pavaldumo įmonei. Pavyzdžiui, jeigu savivaldybės įmonė pakloja vamzdį, tai dėl vidaus sandorio gali subrangovas ar subtiekėjas būti savivaldybės įmonė, kuri sutvarkytų šaligatvį, bet jeigu atsitiktų taip, kad tą šaligatvį pradėtų tvarkyti kokia nors privati įmonė, tai tada atsirastų… vienaip ar kitaip atsirasti neskaidriems sandoriams. Todėl 31 Seimo narys siūlo aiškiau apibrėžti būtent tuos santykius su subtiekėju dėl vidaus sandorio.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip ir suprantama, norint išvengti kokio nors pinigų smulkaus plovimo, gal tas ir teisinga, bet Teisės departamentas rašo, kad pakankama teisinė bazė ir nereikia jokių papildymų, kad veiktų Viešųjų pirkimų įstatymas, atsižvelgiant į tas visas normas. Tai kas čia teisus – ar jūs, ar Teisės departamentas? Ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Teisės departamentas viename punkte teigia, kad yra lyg ir perteklinis, o kitame punkte teigia, kad jeigu reikėtų keisti, tai turėtų būti keičiamas 2017 m. liepos 1 d. įstatymo projektas. Aš manyčiau taip: jeigu įstatymas yra aiškesnis, tai tikrai yra geriau, ypač tada, kai tuo subtiekėju tampa savivaldybės įmonės, kad nebūtų taikomi, sakykime, dvigubi standartai arba iškreiptų tą santykį dėl vidaus sandorių. Ir galų gale čia yra papildomas saugiklis neleisti piktnaudžiauti tuo vidaus sandoriu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėl motyvų dėl viso taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 50, prieš – 3, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.03 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1162(2), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1163(2) (svarstymas)
Į tribūną kviečiu D. Kaminską. Toliau tęsiame svarstymą. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1162(2) ir lydimasis kartu. Prašom pristatyti.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). 2018 m. rugsėjo 19 d. Sveikatos reikalų komitetas svarstė ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1162(2) ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir lydimąjį taip pat galite.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Lydimasis projektas Nr. XIIIP-1163. Taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų po diskusijos taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Nematyti. Tuoj, minutę, patikrinsime. Nerodo, bet jūs galite pasakyti už ką, prieš ar už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų čia vienas iš tų retų atvejų, kai galima dirbti konstruktyviai kartu su valdančiąja dauguma, ir čia yra R. Karbauskio, A. Verygos ir A. Širinskienės pateiktas projektas, už kurį dar gruodžio mėnesį 92 Seimo nariai balsavo, ir bendru sutarimu Sveikatos reikalų komitetas pritarė. Ką jis iš esmės daro, kad žmonės, sergantys vėžiu, po chemoterapijos galėtų gauti ne tik morfijų, bet galėtų gauti ir Europos Sąjungoje registruotus vaistus, turinčius medicininių kanapių. Man atrodo, čia yra be galo svarbus reikalas, nes vėžiu serga maždaug apie 100 tūkst. žmonių, ir po chemoterapijos jiems šiuo metu vieninteliai prieinami vaistai yra opiatai, morfijus, nuo kurių yra labai didelė psichologinė ir fizinė priklausomybė. Čia mes kalbame apie vaistus, kurių reikšmingai mažesnis šalutinis poveikis. Atrodo, labai labai teisinga iniciatyva, kuriai taip pat kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 70 Seimo narių: visi 70 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
17.07 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1639(4), Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1815(2) (svarstymas)
Žiūriu į darbotvarkę, galime imti rezervinį 1 klausimą – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1639. Žmogaus teisių komitetas, V. Simulikas pristato išvadas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo pagrindinis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1639(4). Gavę Užsienio reikalų komiteto siūlymus, jiems pritarėme. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymams yra pritarta, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – pritarta. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Gal galėtumėte ir kitą – lydimąjį.
V. SIMULIK (LVŽSF). Ir kitą kartu, gerai. Pilietybės įstatymo projektas Nr. XIIIP-1815(2). Teisės departamentui pritarta, Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos – atsižvelgti ir visiškai pritarta Užsienio reikalų komiteto pozicijai.
PIRMININKAS. Dėkojame. M. Puidokas pristato Užsienio reikalų komiteto išvadas. Pabandykite dėl abiejų.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas komitetas. Šiuo atveju papildomo komiteto išvada: abiem projektams pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti yra kas nors užsirašęs? Pažiūrėsime. Niekas neužsirašė. Dėl motyvų – taip pat. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju, pritarta.
Aš dar norėčiau perskaityti komiteto sprendimą ir pasiūlymus, tai yra pasiūlyti per priėmimą sujungti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 įstatymo projektą kartu su Nr. XIIIP-1639(3) ir Nr. XIIIP-1815, kaip pagrindą imant įstatymo projektą Nr. XIIIP-1815.
17.09 val.
Seimo narių pareiškimai
Darbotvarkė visa į pabaigą. Kas mums liko? Liko Seimo narių pareiškimai. Kiek žinau, Z. Streikus pasiruošęs šį tą papasakoti.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, man truputį gėda, kad mes gebame menkinti ne tik vienas kitą, bet ir iškilias asmenybes iš kitų valstybių, net nesusipažinę nei su jų veikla, nei su nuopelnais žmonijai. Mano pranešimas apie „Delfi“ portalo rugsėjo 21 dienos publikaciją „Naujausias D. Kepenio užmojis – tam nepritaria net medikai“. Publikacijoje, kurią skaitė tūkstančiai žmonių, kalbama apie tai, kad Seimo narį M. Adomėną ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentą L. Labanauską papiktino Seime įvykęs susitikimas su žinomu ajurvedos gydytoju Č. Partapu, kurio metu jis pareiškė: „Jei norite, kad žmonės būtų sveiki, reikia kalbėti apie sveikatą, o ne apie ligas.“
Trumpa informacija apie daktarą Č. Partapą. Indijos prezidento yra tituluotas geriausiu ajurvedos daktaro vardu, nuo 2018 metų daktaras Č. Partapas yra asmeninis Indijos prezidento šeimos daktaras, Indijos ajurvedos tyrimų instituto „Dživa“ direktorius, Indijos sveikatos apsaugos ministerijos ajurvedos patarėjas. Veda laidas 13 Indijos televizijos kanalų, jis kviečiamas į tarptautinės televizijos programas kaip „Discovery“ laidą „Cyberspace“, BBS „World News“, CNN „International“ ir kitas. Yra įkūręs Indijoje 80 klinikų bei didžiausią analogų pasaulyje neturintį telemedicinos centrą, kuriame dirba 500 gydytojų. Daktaro Č. Partapo paskaitų klausosi 14 universitetų studentai Amerikoje, Japonijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje, taip pat Lietuvoje ir kitose šalyse. 2005 metais garbės pilietis Indijoje, Indijos medikų asociacijos ekspertas 2007 metais išrinktas Indijos metų žmogumi.
Sunku suprasti kolegos M. Adomėno pareiškimą, vedos yra vienas dalykas, bet Seimas jų mediciną iškelia kaip legimityvaus gydymo atšaką. Noriu priminti, kad žodis „vedos“ sanskrito kalboje reiškia „žinios“. Turiu vilties, kad Lietuvos Respublikos Seimas pritaria gydymui, kuris paremtas žmonių pripažintomis žiniomis daugiau negu 5 tūkst. metų. Manau, kad kolegai M. Adomėnui kiek per drąsu viešai kalbėti apie sveikatos apsaugos problemas viso Seimo vardu. Dar keisčiau atrodo, kada apie ajurvedą, kuri sanskrito kalboje reiškia „sveikos gyvensenos žinios“, kalba Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L. Labanauskas. Jis sako, sergantys neina pas ajurvedininką, nes žino, kad jis jam nepadės. Priminsiu, kad per ajurvedą Č. Partapas pasaulyje skleidžia sveikos gyvensenas žinias, kurios leidžia žmonėms išlikti sveikiems, o susirgus pasveikti be brangių cheminių preparatų ir operacijų. Manau, kad pats laikas Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento paklausti, ko siekia jo vadovaujama sąjunga – daug sveikų Lietuvos žmonių, ar daug sudėtingų, brangių, sunkiai pasiekiamų medicininių paslaugų.
Taip pat mano kolega akademikas J. Brėdikis, vertindamas asmenų viešą pasisakymą spaudoje, pareiškė: „Man gėda dėl nemokšų.“ Savo pasisakymu aš noriu pareikšti, kad nesidėtume žinovais tų dalykų, kurių neišmanome ir neklaidintume visuomenės ir kolegų. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Žiūriu į darbotvarkę. Darbotvarkę baigėme, tai kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Dėkoju visiems, skelbiu rugsėjo 25 dienos vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.