LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-378 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-3305

2023-12-06  Nr. 109-P-44

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, komiteto pirmininko pavaduotojai Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, nariai: Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Dainių Kreivį pavaduojanti Dalia Asanavičiūtė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Radvilė Morkunaitė-Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Agnė Gedraitytė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	1 22 (1) 23 (1)	3 4 8		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos uždarose teritorijose sporto renginiuose ir veikloje, įskaitant lenktynes, varžybas, treniruotes, bandymus ar pasirodymus. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu formuluojama bendra taisyklė, kad minėtų renginių metu padarytos žalos atlyginimas turėtų būti kompensuojamas renginio organizatoriaus civilinės atsakomybės draudimu ar garantijos sutartimi dėl žalos. Tačiau aptariamoje straipsnio dalyje taip pat formuluojama ir šios taisyklės išimtis – renginio organizatoriui nevykdant pareigos turėti šiame straipsnyje nurodytos renginio civilinės atsakomybės draudimo ar garantijos sutarties, pareiga atlyginti eismo įvykio žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis tenka atsakingam transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui (kai eismo įvykio žalą padarė apdrausta transporto priemonė) arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Biuras) (kai eismo įvykio žalą padarė neapdrausta transporto priemonė). Siūlomos projekto nuostatos diskutuotinos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, draudikas, sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaudamasis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų ir kitų su išmokos mokėjimu susijusių sumų grąžinimo kreiptis į renginio organizatorių. Pastebėtina, kad tokia keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies formuluotė suponuoja tai, kad draudikui (ar Biurui) atlyginus už renginio metu transporto priemonės padarytą žalą trečiajam asmeniui, jis gali vykdyti regreso teisę tiek iš civilinės atsakomybės draudimo neturėjusio renginio organizatoriaus, tiek ir iš žalą padariusio atsakingo asmens – transporto priemonės valdytojo. Manytina, kad tokia projektu siūloma nuostata yra ydinga, nes renginyje su transporto priemone dalyvaujantis asmuo neturi galimybės įsitikinti, kad renginio organizatorius turi tinkamą renginio civilinės atsakomybės draudimą ar garantijos sutartį dėl žalos, be to, negali būti tikras, kad žalai kilus, ji bus išieškoma tik iš pareigos turėti civilinės atsakomybės draudimą nevykdžiusio renginio organizatoriaus. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti, aiškiai nustatant, kad žalos atlyginimą išmokėjusio draudiko regreso teisė vykdoma tik iš renginio organizatoriaus.	Pritarti	Projekto 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Draudikas, sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti išleistų lėšų ir kitų su išmokos mokėjimu susijusių sumų grąžinimo ir dėl to patirtų papildomų išlaidų atlyginimo kreiptis tik į renginio organizatorių.“ Projekto 23 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Biuras, sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti išleistų lėšų ir kitų su išmokos mokėjimu susijusių sumų grąžinimo ir dėl to patirtų papildomų išlaidų atlyginimo kreiptis tik į renginio organizatorių.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	1	4		2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo nuostatos, kiek jos susijusios su pareiga sudaryti draudimo sutartį, netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose nėra pateikiama „oro uosto“ sąvokos apibrėžtis, taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokią teritoriją apimtų „oro uostas“, pavyzdžiui, ar ši teritorija apimtų aerodromų prieigose esančias gatvių dalis bei transporto priemonių stovėjimo aikšteles. Pastebėtina, kad vadovaujantis 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/2118 kuria iš dalies keičiama direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva) preambulės 7 punktu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti ribotas nuo Direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas riboto patekimo zonose, į kurias leidimo neturintys asmenys neturėtų patekti, pavyzdžiui, konkrečios vietos teritorijose, taip pat jūrų ir oro uostų, kuriuose yra įrangos, zonose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nereikėtų patikslinti nurodant, kad keičiamo įstatymo nuostatos, kiek jos susijusios su pareiga sudaryti draudimo sutartį, netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos riboto patekimo oro uostų teritorijose.	Pritarti	Projekto 1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo nuostatos, kiek jos susijusios su pareiga sudaryti draudimo sutartį, netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos riboto patekimo oro uostuose uostų teritorijose. Tačiau tokios transporto priemonės vertinamos taip pat, kaip ir neapdraustos transporto priemonės, jei nėra sudarytos oro uosto bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	1 (1)	5	3	3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 3 punkte vietoj žodžių „teisinį reguliavimą“ įrašytini žodžiai „teisės aktus“.	Pritarti	Projekto 1 straipsnio 5 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą teisės aktus karinėms pajėgoms, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams leidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	2 (1)	6		4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje eismo įvykio sąvoką siūloma apibrėžti taip: „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant, sustojus ar stovint transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias ir jo elementai, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.“ Ši projekto nuostata diskutuotina santykyje su Saugaus  eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ). Pirma, lyginant su SEAKĮ pateikta eismo įvykio apibrėžtimi, projekte pateikiama eismo įvykio apibrėžtis yra platesnė, nes pagal ją eismo įvykis yra siejamas ne tik su transporto priemonės judėjimu, bet ir su jos sustojimu ir stovėjimu. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nors pagal teisėkūros taisykles nėra draudžiama viename įstatyme apibrėžtos sąvokos kitaip apibrėžti kitame įstatyme, jei specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai, vis tik skirtingas tos pačios sąvokos apibrėžimas dviejuose įstatymuose, kurių reguliavimo sritys yra glaudžiai susijusios, kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent SEAKĮ yra nustatytos policijos ir kitų pareigūnų teisės ir pareigos, susijusios su eismo saugumo užtikrinimu, tarp jų ir pareigos, susijusios su eismo įvykiais. Projektu įtvirtinus platesnę eismo įvykio sąvoką ir įvykus eismo įvykiui, kurio metu transporto priemonė stovi, policijos ir kitų eismo saugumą užtikrinančių pareigūnų pareigos, įvykus tokiam eismo įvykiui, nebūtų apibrėžtos jokiame teisės akte. Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad SEAKĮ yra ir konkrečių nuostatų, nustatančių draudimo įmonės pareigas, susijusias su eismo įvykiu, pavyzdžiui, SEAKĮ 27 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta: „Kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui.“ Taigi, projekte plačiau apibrėžus eismo įvykio sąvoką, kiltų klausimas, koks eismo įvykis – įtvirtintas SEAKĮ ar keičiamame įstatyme, turimas mintyje. Trečia, kelia abejonių tai, ar įvykus projekte apibrėžtam eismo įvykiui, kai transporto priemonė stovi, tokio eismo įvykio duomenys galėtų būti įtraukti į Eismo įvykių informacinę sistemą, nes pagal šios sistemos nuostatus ji yra tvarkoma vadovaujantis SEAKĮ. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat turint mintyje ir projekto aiškinamajame rašte pateiktus argumentus dėl būtinybės išplėsti eismo įvykio apibrėžtį, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti ir SEAKĮ, nes priešingu atveju gali kilti aptariamos projekto nuostatos taikymo problemų.	Nepritarti	Pagal Projektu į nacionalinę teisę perkeliamą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/2118 (toliau – Direktyva), ESTT sprendimus (pvz. C-100/18) eismo įvykis, kada mokama draudimo išmoka, yra ir tada, kai transporto priemonė stovi. 2019 m po ESTT sprendimų dėl eismo įvykių (ne tik judant transporto priemonei) vyko konsultacijos su LR Susisiekimo ministerijos, LR Finansų ministerijos, Policijos departamento, Europos Teisės departamento atstovais. Buvo nuspręsta, kad jeigu poreikis keisti SEAKĮ esantį eismo įvykio apibrėžimą kilo dėl to, kad buvo priimti ESTT sprendimai, susisiję su privalomuoju draudimu, turi būti keičiamas TPVCAPDĮ. Jeigu nacionaliniuose teisės aktuose negalima visose srityse naudoti unifikuoto eismo įvykio apibrėžimo, apimančio ir transporto priemonių stovėjimą,  tai turi būti padaryta privalomąjį draudimą reglamentuojančiame specialiame įstatyme įvedant  tokias terminų apibrėžtis, kurios atitiktų ES standartą. Pagal turimą informaciją „stacionarios“ žalos (kai jos padaromos nei vienai iš dalyvių transporto priemonių nejudant) nėra registruojamos Eismo įvykių informacinėje sistemoje. Jei reikia, tam naudojamas Administracinių nusižengimų registras, tačiau policija deda pastangas „suvesti“ abu tokio eismo įvykio dalyvius, kad jie galėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vertinama, kad nėra tikslinga SEAKĮ tikslinti eismo įvykio apibrėžimą, nes „stacionarios“ žalos – ne eismo įvykio sampratos loginės analizės rezultatas, o ESTT išvados, išplečiančios draudimo apsaugą. Į stovinčių transporto priemonių sukeltus eismo įvykius policija vyksta ir fiksuoja visas eismo įvykio aplinkybes (kaip nurodyta aukščiau, pirmiausiai stengiamasi, kad eismo įvykio dalyviai sutartų dėl eismo įvykio aplinkybių ir užsipildytų eismo įvykio deklaraciją), tokie draudiminiai įvykiai administruojami vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	2 (1), 16 (1), 17 (1), 18 (1,) 20 (1), 23 (1), 27 (1)	7, 2, 10		5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 17, 18, 20, 23 straipsniuose, 27 straipsnio 10 dalyje bei projekto 2 straipsnyje yra nustatoma, kad Biuras moka draudimo išmoką dėl žalos atlyginimo tretiesiems nukentėjusiems asmenims ir tuo atveju, kai atsakingas draudikas bankrutuoja arba yra likviduojamas dėl nemokumo. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, pagal projekto aiškinamąjį raštą projekto nuostatose sąvokos „likviduojamas dėl nemokumo“ atsiradimas yra siejamas su Direktyvos nuostatų įgyvendinimu. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad perkeliant „Direktyvos 10a straipsnio 1 dalies b punktą ir Direktyvos 25a straipsnio 1 dalies b punktą, nustatoma, kad Biuras moka išmoką dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kai atsakingo draudiko atžvilgiu priimtas sprendimas pradėti likvidavimo procedūrą dėl nemokumo“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis minėta Direktyva keičiamos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 268 straipsnio 1 dalies d punktu, likvidavimo procedūra yra apibrėžiama kaip kolektyvinis procesas, susijęs su draudimo įmonės turto realizavimu ir įplaukų paskirstymu atitinkamai kreditoriams, akcininkams ar nariams, kuriame būtinai dalyvauja kompetentingos institucijos, nepriklausomai nuo to, ar tas procesas yra pradėtas dėl nemokumo, savanoriškai ar priverstinai, taip pat toks kolektyvinis procesas, kuris nutraukiamas susitarus dėl dalinio skolų grąžinimo ar kitos panašios priemonės. Atsižvelgus į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto nuostatose draudiko likvidavimas yra siejamas tik su vienu iš Direktyvos 2009/138/EB likvidavimo pagrindų – draudimo įmonės nemokumu. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Biurui kiltų pareiga atlyginti draudiko, kuris likviduojamas kitu pagrindu nei nemokumas, turimas mokėti išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.106 straipsnis imperatyviai nustato juridinio asmens likvidavimo pagrindus, ir vienas jų – juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme taip pat yra vartojama juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto sąvoka. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, suderinant jas su galiojančiuose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, CK 2.106 straipsnyje bei Draudimo įstatymo 140 ir 142 straipsniuose nurodytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.	Pritarti	Projekto 2 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Eismo įvykių žalos atlyginimo institucija (toliau – žalos atlyginimo institucija) – už eismo įvykio žalos atlyginimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims atsakinga institucija, kuriai pagal valstybėje, kurioje ši institucija veikia, galiojančius teisės aktus ir (arba) susitarimus su kitų valstybių tokiomis žalos atlyginimo institucijomis ir (arba) garantiniais fondais dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo pavesta administruoti eismo įvykio žalą, kai jis įvyko valstybėje, kuri nėra nuolatinė nukentėjusio trečiojo asmens gyvenamoji vieta, arba kai eismo įvykį sukėlė transporto priemonė, apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo įmonėje, kuriai iškelta bankroto byla ar pradėta likvidavimo procedūra dėl nemokumo ir kurios pagrindinė buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nei valstybė, kurioje yra šios eismo įvykių žalos atlyginimo institucijos buveinė.“  Projekto 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu eismo įvykio metu naudojant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą transporto priemonę ir esant visoms sąlygoms konstatuoti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę yra padaryta žala. Išmoka mokama atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) Bendradarbiavimo nuostatus, Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, atsakingų už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo, teises ir pareigas, bei Biuro ir kitų valstybių subjektų, dalyvaujančių atlyginant žalą, sutarčių sąlygas.“ Projekto 17 straipsnio 4 ir 6 dalis išdėstyti taip: „4. Nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi teisę kreiptis į Biurą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje per draudžiamąjį įvykį padarytos žalos administravimo ir išmokos dėl šios žalos mokėjimo, kai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi kitos valstybės draudimo įmonė (kuri išdavė Lietuvos Respublikoje galiojančią žaliąją kortelę ar kitą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą) nėra paskyrusi savo atstovo pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti Lietuvos Respublikoje arba kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiai kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei iškelta bankroto byla arba pradėta likvidavimo procedūra dėl nemokumo ir draudimo įmonė nėra paskyrusi savo atstovo pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti Lietuvos Respublikoje. Biuras moka išmoką dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje per draudžiamąjį įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei valstybės, kurios draudimo įmonė apdraudė kaltininko civilinę atsakomybę, nacionalinis draudikų biuras yra pasirašęs Bendradarbiavimo nuostatus arba susitarimą su Biuru dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo, išskyrus atvejus, kai žalą atlygino kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo įmonė ar jos atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti.“ „6. Kai Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiasi dėl patirtos žalos atlyginimo į savo šalyje veikiančią žalos atlyginimo instituciją ar instituciją, įpareigotą atlyginti žalą už draudimo įmonę, kuriai iškelta bankroto byla arba pradėta likvidavimo procedūra dėl nemokumo, Biuras, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, atsakingų už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo, teises ir pareigas, susitarimų, pasirašytų tarp žalos atlyginimo institucijų, institucijų, atsakingų už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonės bankrutuoja ar likviduojamos dėl nemokumo, ir garantinių fondų, nuostatas, kompensuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijai jos nukentėjusiam trečiajam asmeniui sumokėtą sumą ir sumoka nustatytą atlygį už žalos administravimą esant bent vienai iš šių sąlygų:“ Projekto 18 straipsnio 7 ir 8 dalis išdėstyti taip: „7. Jeigu išmokėti išmokos per šiame straipsnyje nurodytus terminus neįmanoma dėl to, kad trūksta dokumentų, būtinų eismo įvykio aplinkybėms, draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, Biuras turi išmokėti išmoką per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai gauta visa reikalinga informacija ir dokumentai. Paaiškėjus, kad atsakinga draudimo įmonė arba jos atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti pateikia pagrįstą atsakymą, Biuras nutraukia pretenzijos dėl padarytos žalos nagrinėjimą. Biuras taip pat nutraukia pretenzijos dėl padarytos žalos nagrinėjimą, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo kaltininką ar atsakingą draudimo įmonę padavė į teismą dėl žalos atlyginimo ar kitos valstybės atsakingos institucijos pateikė informaciją, kad dėl šio eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas ar teismo procesas dėl nukentėjusio trečiojo asmens veiksmų, arba tapo žinoma, kad nukentėjęs trečiasis asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi į kitos valstybės instituciją, atsakingą už žalos atlyginimą. Sprendimas dėl išmokos mokėjimo priimamas pagal Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, atsakingų už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo, teises ir pareigas, sutarčių, pasirašytų tarp žalos atlyginimo institucijų, institucijų, atsakingų už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo, ir garantinių fondų, nuostatas. 8. Apie gautą nukentėjusio trečiojo asmens pretenziją dėl padarytos žalos ir jos nagrinėjimo terminus Biuras šio straipsnio 7 dalyje nurodytose sutartyse nustatyta tvarka ir terminais praneša kitos Europos Sąjungos valstybės narės atsakingam draudikui arba jo atstovui tokioms pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje, kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai, institucijai, atsakingai už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo, ir (ar) garantiniam fondui bei už padarytą žalą atsakingam asmeniui, jeigu jis yra žinomas.“ Pakeisti projekto 20 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir juos išdėstyti taip: „20 straipsnis. Išmokos mokėjimas už draudikus, kuriems iškelta bankroto byla ar pradėta likvidavimo procedūra dėl nemokumo „Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš Biuro šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu atveju, pats ar per savo atstovą privalo pateikti Biurui pretenziją dėl padarytos žalos kartu su visa informacija, reikalinga eismo įvykio aplinkybėms nustatyti ir eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Gavęs pretenziją dėl padarytos žalos Biuras ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pretenzijos gavimo dienos apie tai raštu informuoja atsakingą draudiką, kuriam iškelta bankroto byla ar pradėta likvidavimo procedūra dėl nemokumo bankroto, ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės instituciją, atsakingą už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama, kurių pagrindinė buveinė yra toje valstybėje. Bankrutuojantis ar likviduojamas dėl nemokumo Atsakingas draudikas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos raštu informuoja Biurą apie išmokos išmokėjimą pagal pateiktą pretenziją dėl padarytos žalos arba atsisakymą prisiimti atsakomybę pagal pateiktą pretenziją.“ Projekto 23 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip: „4. Biuras, išmokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatais arba nacionalinių draudikų biurų susitarimais ar kitomis sutartimis su kitų valstybių institucijomis, dalyvaujančiomis atlyginant žalą, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą išmoką ir kitas su žalos administravimu susijusias sumas, žalai administruoti išleistas lėšas jam grąžintų ir dėl to patirtas papildomas išlaidas atlygintų kitos valstybės atsakingas draudikas, kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras, žalos atlyginimo institucija, kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucija, atsakinga už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo, ar garantinis fondas. 5. Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai ar institucijai, atsakingai už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo, reikalaujamą sumą, turi teisę išmokėtas sumas susigrąžinti iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro, žalos atlyginimo institucijos ar garantinio fondo, jeigu yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, atsakingų už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo, teises ir pareigas, Bendradarbiavimo nuostatus, nacionalinių draudikų biurų susitarimus arba sutarčių su kitų valstybių institucijomis, dalyvaujančiomis atlyginant žalą, nuostatas.“ Projekto 27 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. Vykdydamas tarptautinius susitarimus Biuras, veikdamas kaip Lietuvos Respublikos informacijos centras, garantinis fondas, žalos atlyginimo institucija, nacionalinis draudikų biuras, mokančioji įstaiga Lietuvos Respublikos draudimo įmonės bankroto ar likvidavimo dėl nemokumo atvejupagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2016/679 nuostatomis keičiasi duomenimis su analogiškomis kitų valstybių institucijomis, kurios įgaliotos veikti kaip informacijos centrai, garantiniai fondai, žalos atlyginimo institucijos, nacionaliniai draudikų biurai ir institucijos, atsakingos už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo, tiek, kiek tai būtina teisės aktuose pavestų funkcijų atlikimui ir susitarimų su šiomis institucijomis vykdymui, sklandžiam informacijos teikimo, žalos administravimo, atlyginimo ir išieškojimo procesui užtikrinti.“ Atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsnį. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	3 (1)	2		6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos, kai žala padaryta draudžiamąjį įvykį sukėlusiai transporto priemonei, joje esančiam transporto priemonės valdytojo turtui, kitam už žalą atsakingo transporto priemonės valdytojo turtui ir draudžiamąjį įvykį sukėlusiam vairuotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis minėta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies formuluote, draudžiamojo įvykio atveju draudikas ar Biuras turėtų atlyginti žalą transporto priemonėje esančiam, bet šios transporto priemonės valdytojui nepriklausančiam turtui (pavyzdžiui, transporto priemone ne už atlygį vežamam trečiojo asmens kroviniui, turtui), taigi projektu yra išplečiami žalos atlyginimo atvejai, nors projekto aiškinamajame rašte toks įstatymo projekto tikslas nėra nurodytas. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, draudikas ar Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui, nesiejant šio turto priklausomybės su transporto priemonės valdytoju. Atsižvelgus į išdėstytą, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies formuluotė neturėtų būti atitinkamai patikslinta.	Pritarti	Projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos, kai žala padaryta draudžiamąjį įvykį sukėlusiai transporto priemonei, joje esančiam transporto priemonės valdytojo turtui, kitam už žalą atsakingo transporto priemonės valdytojo turtui ir draudžiamąjį įvykį sukėlusiam vairuotojui.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	4 (1)	2		7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, derinant su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, vietoj žodžio „nustatomas“ įrašytinas žodis „identifikuojamas“.	Pritarti	„2. Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybiniai registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas (toliau – už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo), kuris identifikuojamas nustatomas vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka..>“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	6 (1)	9		8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu, tačiau sutarties šalys turi teisę pateikti pareiškimus ir pranešimus ir kitokiu abiejų sutarties šalių individualiai sutartu būdu. Taigi projektu siūloma nustatyti, kad draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai abiejų šalių susitarimu galėtų būti pateikiami ir žodžiu. Svarstytina, ar toks šalių tarpusavio pareiškimų ir pranešimų pateikimo būdas būtų proporcingas ir užtikrinantis draudėjo (ypač fizinio asmens) interesus. Atsižvelgus į tai, kad draudimo sutarties šalių tarpusavio komunikacija (pareiškimai, pranešimai) kilus ginčui turėtų įrodomąją galią, siūlytina tikslinti projekto nuostatas taip, kad draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai būtų pateikiami raštu arba individuliai sutartu būdu elektroninių ryšių priemonėmis. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje pateikiama nuoroda į Draudimo įstatyme reglamentuojamas informacijos pateikimo sąlygas draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims, taip pat apima tik tuos atvejus, kai informacija yra teikiama raštu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.	Pritarti	Projekto 6 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu, tačiau sutarties šalys turi teisę pateikti pareiškimus ir pranešimus ir kitokiu abiejų sutarties šalių individualiai sutartu būdu. Šiuo ir kitais šiame įstatyme nustatytais informacijos teikimo raštu atvejais informacija teikiama vadovaujantis Draudimo įstatyme nustatytomis informacijos pateikimo draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis. Sutarties šalys turi teisę pareiškimus ir pranešimus teikti ir kitokiu abiejų sutarties šalių individualiai sutartu būdu elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu pasikeitė draudėjo gyvenamosios vietos ar buveinės adresas ir draudėjas apie tai nepranešė draudikui, draudiko pareiškimai ir pranešimai, registruotu laišku išsiųsti draudėjui paskutiniu draudikui žinomu gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, laikomi įteiktais draudėjui.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	6 (1)	9		9. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsnio 9 dalyje yra atsisakoma nuostatos, kad tuo atveju, kai pasikeitė draudėjo gyvenamosios vietos ar buveinės adresas ir draudėjas nepranešė apie tai draudikui, tai draudėjui paskutiniu draudikui žinomu gyvenamosios vietos ar buveinės adresu registruotu laišku išsiųsti draudiko pareiškimai ir pranešimai laikomi įteiktais draudėjui. Svarstytina, ar minėta išbraukiama galiojančio įstatymo nuostata nebūtų aktuali tuo atveju, kai draudimo sutarties šalių tarpusavio komunikavimą būtų pasirinkta vykdyti raštu.	Pritarti	Žr. komiteto siūlomą redakciją dėl 8 Teisės departamento pasiūlymo.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	8 (1)	1		10. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad  vadovaujantis projekto nuostatomis, transporto priemonės savininko pasikeitimas savaime nereiškia ankstesnės transporto priemonės draudimo sutarties pabaigos – keičiamo įstatymo 7 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties pasibaigimą ir nutraukimą, toks sutarties pasibaigimo pagrindas nėra įtvirtinamas. Atsižvelgus į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu naujasis transporto priemonės savininkas neįvykdytų pareigos sudaryti naują draudimo sutartį, o senasis savininkas draudimo sutarties, už kurią sumokėtos visos draudimo įmokos, nebūtų nutraukęs, transporto priemonė būtų laikoma drausta, ar ne. Pastebėtina, jog nors keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje yra nurodoma, kad jei žala buvo padaryta nesudarius naujos draudimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, manytina, kad šiame straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią, kada draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, minėtas atvejis (kai nesudaroma nauja draudimo sutartis) nėra nurodomas, o asmuo, po transporto priemonės įsigijimo turėjęs pareigą, bet nesudaręs draudimo sutarties, negali būti laikomas „draudėju“, nes neatitinka keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje pateikiamos draudėjo apibrėžties – toks asmuo yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, tačiau į draudiką nesikreipė. Siekiant teisinio tikrumo bei siekiant išvengti aptariamos normos praktinio taikymo problemų, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai patikslintos, ypač atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis CK 6.988 straipsnio 3 dalimi, privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai, t. y. aukščiau minėti aspektai turėtų būti aptariami keičiamame įstatyme.	Pritarti	Projekto 8 straipsnio 1 dalis tikslintina pagal Seimo narių grupės pateiktą siūlymą (siūlymas Nr. 2). „1. Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų. Jeigu draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį,  tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui sudaryti naują draudimo sutartį nėra privaloma  – jam pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo –pardavimo sutartyje. Naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę, draudėjo teisių ir pareigų perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę ir draudėjo teisių ir pareigų perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, taip pat turi teisę nutraukti draudimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jei draudimo sutartį ar draudimo liudijimą turintis naujasis transporto priemonės savininkas nutraukia draudimo sutartį, jam grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.“ Siekiant aiškumo, Projekto 11 straipsnio 7 d. keistina taip: „7. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir per tą laikotarpį transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai arba žala buvo padaryta naujam transporto priemonės savininkui nesudarius naujos draudimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo naujo transporto priemonės savininko grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	8 (1)	2		11. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad draudėjui mirus, draudimo sutartis nepasibaigia, o transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo privalo per 5 dienas pranešti draudikui apie faktinį transporto priemonės naudojimą ir pateikti visą draudimo sutarčiai sudaryti būtiną informaciją. Neįvykdžius šios pareigos, transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui tenka visos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad dėl nepranešimo draudikui apie transporto priemonės perėmimą naudoti nebuvo galima nustatyti transporto priemonę faktiškai naudojančio asmens ir pateikti jam aktualių pranešimų dėl draudimo sutarties ar žalos administravimo arba įvertinti draudimo rizikos. Projektu siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad nėra aiškus minėtų nuostatų ir CK 6.1010 straipsnio, reglamentuojančio tiek draudiko, tiek ir draudėjo teisę į draudimo sutarties pakeitimą dėl draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo, santykis. Vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatomu teisiniu reguliavimu, transporto priemonės draudėjui mirus, draudimo sutartis nepasibaigia, teisės ir pareigos pagal šią sutartį imperatyviai pereina naujajam valdytojui, kuris prievolę sudaryti naują draudimo sutartį turi tik pasibaigus senajai draudimo sutarčiai, kuri buvo sudaryta iki draudėjo mirties. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar po draudėjo mirties draudimo sutartį perėmus naujam draudėjui ir ženkliai pasikeitus draudimo rizikai, draudimo sutartis galėtų būti pakeista, t. y. ar draudimo sutarties šalys turėtų teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, kaip tai yra aiškiai nustatyta šiuo metu galiojančio keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad po draudėjo mirties draudimo sutartį „perėmęs“ draudėjas per 5 dienas privalo pateikti draudikui duomenis, reikalingus draudiko (t. y. tik vienos iš draudimo sutarties šalių) draudimo rizikai įvertinti, tačiau tokio įvertinimo pasekmės – galimas sutarties sąlygų pakeitimas – nėra reglamentuojamas. Antra, pastebėtina, kad asmeniui faktiškai pradėjus valdyti transporto priemonę ir su ja padarius žalos tretiesiems asmenims, draudikas neturėtų objektyvios galimybės patikrinti, ar asmuo tinkamai įvykdė pareigą per 5 dienas pranešti draudikui apie faktinį transporto priemonės pradėjimą valdyti, t. y. naujasis transporto priemonės valdytojas bet kuriuo momentu iki transporto priemonės savininko pasikeitimo (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo) eismo įvykio atveju galėtų tvirtinti, kad transporto priemonę pradėjo faktiškai valdyti mažiau nei prieš 5 dienas. Atsižvelgus į tai, manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu draudikas neturėtų tinkamos galimybės efektyviai pervertinti civilinės atsakomybės rizikos dėl transporto priemonės valdytojo pasikeitimo. Trečia, nėra aiškus keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies santykis. Viena vertus, po draudėjo mirties perimtos transporto priemonės draudimo sutartis nėra nutraukiama ir galioja iki joje nurodyto termino pabaigos, o nauja draudimo sutartis sudaroma tik pasibaigus senajai, tačiau vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, draudimo sutartį po draudėjo mirties parėmęs draudėjas galėtų nutraukti šią sutartį įspėjęs ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki draudimo sutarties nutraukimo. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar šiuo atveju naujajam draudėjui (kuris nebūtinai gali sutapti su mirusio draudėjo turto paveldėtoju, nes yra transporto priemonę faktiškai pradėjęs valdyti asmuo) būtų grąžinama sumokėta draudimo sutarties įmoka už likusį sutarties laikotarpį. Ketvirta, tuo atveju, jei pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą po draudėjo mirties draudimo sutartį perėmus naujam draudėjui ir ženkliai pasikeitus draudimo rizikai, draudimo sutartis galėtų būti pakeista (padidintos įmokos), nėra aiškus keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies santykis. Pažymėtina, kad įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva tik tuo atveju, jeigu draudėjas sutarties neįvykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis įprastinės draudimo sutarties pažeidimas, nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnyje nurodytus atvejus. Atsižvelgus į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar po draudėjo mirties naujajam draudėjui perėmus draudimo sutartį, už kurią yra sumokėtos visos įmokos, ir yra per 5 dienas pranešta apie faktinį transporto priemonės perėmimą naudoti (taigi ji yra įvykdyta tinkamai), draudikas galėtų minėtą sutartį nutraukti savo iniciatyva motyvuodamas tuo, kad draudimo rizika ženkliai pakito, o naujasis draudėjas su tokiu draudimo sutarties pakeitimu (pavyzdžiui, įmokos padidinimu) nesutinka. Atsižvelgus į išdėstytą ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos, pašalinant aukščiau išdėstytus neaiškumus.	Pritarti iš dalies	Siūlomas Projekto 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas: „2. Draudėjui mirus draudimo sutartis nepasibaigia. Transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui pereina draudėjo teisės ir pareigos (įskaitant ir pareiga informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką) pagal sudarytą draudimo sutartį. Transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo turi per 15 dienas dienų nuo faktiško transporto priemonės naudojimo pradžios dienos pranešti apie tai draudikui, taip pat pateikti visą draudimo sutarčiai sudaryti būtiną informaciją nurodydamas transporto priemonės valdytojo tapatybę ir kontaktinius duomenis. Per nurodytą terminą nepranešus draudikui apie transporto priemonės perėmimą naudoti, transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui tenka visos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad dėl nepranešimo draudikui apie transporto priemonės perėmimą naudoti nebuvo galima nustatyti transporto priemonę faktiškai naudojančio asmens ir pateikti jam aktualių pranešimų dėl draudimo sutarties ar žalos administravimo arba draudikui įvertinti padidėjusios draudimo rizikos. Draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.1010 straipsnio nuostatas. Pasibaigus draudimo sutarčiai, kuri buvo sudaryta iki draudėjo mirties, nauja draudimo sutartis sudaroma atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.“ Dėl antro Teisės departamento išskirto aspekto pažymėtina, kad jeigu miręs transporto priemonės savininkas išsiderėjo mažą kainą dėl savo vairavimo gebėjimų (pvz. labai ilgas stažas) ir teigdamas, kad jis tik vienas naudos transporto priemonę, tai įvykus įvykiui su kitokiu valdytoju (net ir tokiam asmeniui būnant gyvam) tai jau būtų vertinta kaip laiku nepranešimas apie pasikeitimus dėl sutarties. Tas pats pasakytina ir apie transporto priemonės charakteristikų, kurios gali kardinaliai padidinti riziką, pakeitimą. Be to. terminas yra svarbus dėl aiškumo ir siekiant išvengti nesusipratimo bei neatidėlioti svarbių pranešimų (nepranešus laiku naujas transporto priemonės savininkas negalės ginčytis dėl to, kad laiku negavo pranešimo apie nesumokėtą draudimo įmokos dalį ir dėl to buvo nutraukta sutartis). Dėl trečio Teisės departamento išskirto aspekto pažymėtina, kad kadangi pagal projektą „asmeniui pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį“, tai atitinkamai toks asmuo įgis visas teises pilna apimtimi. Kadangi transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir yra labai svarbu, jog būtų galima užtikrinti tokių transporto priemonių draudimo apsaugą – todėl naujomis nuostatomis siūloma Projekte ištaisyti šiuo metu esančią teisinio reguliavimo spragą, kai nėra aišku kaip vykdyti prievolę dėl transporto priemonių draudimo apsaugos, jei pasibaigia vienos iš sutarties šalių teisnumas ir veiksnumas (mirus asmeniui). Yra labai svarbu, kad sutartis toliau galiotų (nes pagal naują teisinį reglamentavimą žalą gali padaryti ir stovinti transporto priemonė (pvz., užsidegė)). Tuo tarpu transporto priemonę po mirties norintis perimti ir aktyviai eksploatuoti asmuo visada turi pasirinkimo galimybę – prisiimti su ta transporto priemone susijusias pareigas (kontaktavimą su draudikų ir galimą sutarties sąlygų peržiūrėjimą) arba ne. Dėl ketvirto Teisės departamento išskirto aspekto pažymėtina, kad draudimo rizika yra labai svarbus elementas draudikui vykdant įsipareigojimus. Tuo atveju, jei asmuo apsidraudė su didele nuolaida dėl savo asmeninių savybių arba transporto priemonės eksploatavimo įpročių, natūralu, kad keičiantis situacijai sutartis gali būti peržiūrima, priešingu atveju tai būtų nesąžiningos ir gal net diskriminacinės sąlygos kitų panašių draudėjų atžvilgiu (kai vieni draudimo apsauga besinaudojantys asmenys turėtų papildomai susimokėti už draudimo rizikos didėjimą, o kiti – ne). Ir tam neturi reikšmės mirties faktas, nes net ir transporto priemonės savininkui esant gyvam, bet duodant naudotis transporto priemone kitam ne tokia geram vairuotojui, gali tekti keisti sutarties sąlygas, nes tokia buvo draudėjo valia – apsidrausti mažiausia kaina esant mažiausiai galimai rizikai. Tuo tarpu, kai asmuo perima transporto priemonę – ir sugalvoja transporto priemonę naudoti rizikingai veiklai – natūralu, kad draudimo sutartis nepereina ta pačia apimtimi, nes iš esmės pasikeitė sąlygos.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	9 (1)	1		12. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgus į tai, kad projekte nustatomas konkretus draudimo sutarties įsigaliojimas momentas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje formuluotė „nuo joje nurodyto momento“ keistina formuluote „joje nurodytu momentu“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalis vietoj formuluotės „nuo joje nurodytos dienos 00.00 valandos“ vartojant formuluotę „joje nurodytos dienos 00.00 valandą“.	Pritarti	Projekto 9 straipsnio 1 dalis keistina taip: „1. Draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodyto nurodytu momento momentu.“ Projekto 9 straipsnio 9 dalis keistina taip: „9. Draudikas, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis, gali išduoti žaliąją kortelę tik transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui. Žalioji kortelė įsigalioja nuo joje nurodytos dienos 00.00 valandos valandą.“
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	10 (1)	1		13. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje formuluotėje „suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose ir neišbrauktose užsienio valstybėse“ atsisakytina žodžių „ir neišbrauktose“ kaip perteklinių, kadangi to paties straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog „žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsaugą joje nurodytose valstybėse <...> draudikas gali nesuteikti draudimo apsaugos pagal žaliąją kortelę užsienio valstybėje, pažymėdamas tai žaliojoje kortelėje <...>“.	Pritarti	Projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsaugą joje nurodytose ir neišbrauktose užsienio valstybėse, jei draudikas ir draudėjas nesusitaria kitaip, pagal tų valstybių teisės aktus. Priimdamas sprendimą nesuteikti draudimo apsaugos pagal žaliąją kortelę kurioje nors užsienio valstybėje draudikas turi vadovautis žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Žalioji kortelė galioja ir tose valstybėse, kurios neturi nacionalinio draudikų biuro, bet pagal žaliosios kortelės sistemos taisykles yra patronuojamos kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro. Draudikas gali nesuteikti draudimo apsaugos pagal žaliąją kortelę užsienio valstybėje, pažymėdamas tai žaliojoje kortelėje vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.“
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	13 (1)	4		14. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Biurui. Šiuo atveju Biuras nagrinėja pretenziją, nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau išmoką mokantis subjektas (iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie subjektai patenka į šią sąvoką) išmoką moka tik nustačius (identifikavus) eismo įvykį sukėlusią nedraustą transporto priemonę (išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atvejį). Sistemiškai vertinant projekto nuostatas, išmoką mokančiam subjektui priskiriami: transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikai, Biuras ar kiti šiame įstatyme nurodyti subjektai. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai eismo įvykis sukeliamas nedrausta transporto priemone, išmoką mokantis subjektas negali būti draudikas (nes transporto priemonė nedrausta), šiuo subjektu gali būti tik Biuras arba Eismo įvykių žalos atlyginimo institucija. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad būtent Biuras moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos, išskiriant du teisinio reguliavimo atvejus – vieną, kai transporto priemonė yra drausta ir kitą, kai transporto priemonė yra nedrausta. Priešingu atveju liktų neaišku, kuris subjektas mokėtų draudimo išmoką Biurui nustačius, kad transporto priemonė yra apdrausta.	Pritarti	Projekto 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Biurui. Šiuo atveju Biuras nagrinėja pretenziją, nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau išmoką mokantis subjektas Biuras išmoką moka tik nustačius (identifikavus) eismo įvykį sukėlusią nedraustą transporto priemonę (išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atvejį). Jeigu paaiškėja, kad identifikuota transporto priemonė buvo drausta – išmoką moka atsakingas draudikas.“
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	14 (1)	3		15. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje be kita ko siūloma nustatyti: „Kai atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje, nustato Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytą žalą ir sprendžia išmokos mokėjimo klausimą, taikytinos šio skyriaus nuostatos dėl žalos nustatymo tvarkos bei procedūrų ir išmokos mokėjimo. Kai atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje, nustato ne Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytą žalą ir sprendžia išmokos mokėjimo klausimą, vadovaujamasi ir tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais.“ Iš šių projekto nuostatų matyti, kad eismo įvykiui įvykus ir žalą nustačius ne Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, būtų taikomi tik subsidiariai – kartu su atitinkamais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pažymėtina, kad pagal 1971 m. gegužės 4 d. Konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau – Konvencija) žala turėtų būti atlyginama pagal valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisę. Pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (toliau – Reglamentas) nustatytą bendrą taisyklę taikytina teisė nustatoma remiantis tuo, kur atsirado žala. Pažymėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kodėl projektu siūloma nukrypti nuo šios bendros taisyklės, nes tiek pagal Konvenciją, tiek pagal Reglamentą išimtis iš šios bendros taisyklės iš esmės galima tik vienu atveju – jei abiejų asmenų – traukiamo atsakomybėn asmens ir žalą patyrusio asmens – įprastinės gyvenamosios vietos žalos atsiradimo metu yra toje pačioje šalyje.	Pritarti	Siūloma Projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostata: „3. Kai atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje, nustato Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytą žalą ir sprendžia išmokos mokėjimo klausimą, taikytinos šio skyriaus nuostatos dėl žalos nustatymo tvarkos bei procedūrų ir išmokos mokėjimo. Kai atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje, nustato ne Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytą žalą ir sprendžia išmokos mokėjimo klausimą, vadovaujamasi ir tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais.”
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	15 (1)	3		16. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies formuluotė „turto vertintojų ataskaitomis“ keistina formuluote „turto vertinimo ataskaitomis“, formuluotė „pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį“ – formuluote „įsigyti turto vertinimo paslaugas, kad būtų nustatytas turtui padarytos žalos dydis“, o formuluotė „asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas“ – formuluote „asmens turėtas turto vertinimo paslaugų išlaidas“.	Pritarti	Projekto 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:  „3. Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija arba šio dokumento skaitmenine kopija, elektronine eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir (arba) nebuvo atlikta apžiūra nuotoliniu būdu, kaip tai numatyta šio straipsnio 2 dalyje, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti įsigyti turto vertintoją vertinimo paslaugas, kad jis nustatytų būtų nustatytas turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti rinkos kainas atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo vertinimo samdymo paslaugų išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	15 (1)	9		17. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje įvedamo trumpinio (vietoj „finansų ministras“ vartoti „ministras“) siūlytina atsisakyti ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartoti „finansų ministras“ (33 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 34 straipsnio 2 dalyje, 35 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 38 straipsnio 2 dalyje).	Pritarti	Pakeisti Projekto 15 straipsnio 9 dalį: „9. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas tvirtina finansų ministras (toliau – ministras). Pakeisti Projekto 33 straipsnio 3 ir 4 dalis: „3. Stojamojo Biuro nario įnašo dydį, jo mokėjimo terminus ir tvarką nustato finansų ministras. 4. Biuro narių atskaitymų dydį, pervedimo tvarką ir delspinigių už pavėluotą šių atskaitymų pervedimą dydį nustato finansų ministras.“ Pakeisti Projekto 34 straipsnio 2 dalį: „2. Biuro narių atskaitymų, skirtų prevencijos fondui kaupti, dalies dydį nustato finansų ministras.“ Siūloma keisti 35 straipsnio 2 dalies 1 punktą: „1) finansų ministro nustatytos dalies Biuro narių atskaitymų Biurui;“ Siūloma keisti Projekto 38 straipsnio 2 dalį: 2. Finansų Mministras savo arba Biuro narių visuotinio susirinkimo 3/4 balsų dauguma priimtu sprendimu gali kreiptis į Vyriausybę, kad ši pateiktų įstatymo dėl Biuro pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo projektą.“
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	19 (1)	13		18. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 13 dalies formuluotė „išmoką ir su išmokos mokėjimu susijusias sumas“ nėra visiškai aiški, kadangi nėra aišku, kokios sumos laikytinos su išmokos mokėjimu susijusiomis sumomis, t. y. kokias kitas sumas be išmokų draudikas turi grąžinti Biurui. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 3, 4 ir 8 dalims ir projekto 2 straipsnio 4 dalies 9 punktui. Be to, pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 punkte kaip viena iš Biuro funkcijų nurodoma „susigrąžina iš šiame įstatyme nustatytų asmenų išmokėtas ir kitas dėl žalos administravimo priklausančias sumas“. Siekiant teisinio aiškumo, vartojamos formuluotės vienodintinos.	Pritarti	Siekiant aiškumo, siūlomi šie Projekto pakeitimai: 19 straipsnio 13 dalis „13. Kilus draudiko ir Biuro ginčui dėl to, kuris iš jų turi mokėti išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kol bus visiškai išspręstas ginčas, išmoką išmoka Biuras per 30 dienų nuo nukentėjusio trečiojo asmens pretenzijos dėl padarytos žalos Biurui pateikimo dienos. Jeigu per 30 dienų neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų žalos atlyginimo pagrindui ar mokėtinos išmokos dydžiui nustatyti, išmoka mokama šio straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais. Jeigu Biurui išmokėjus išmoką paaiškėja, kad išmoką mokėti turėjo draudikas, draudikas grąžina Biurui išmoką, žalai administruoti išleistas lėšas bei atlygina dėl to patirtas papildomas išlaidas ir su išmokos mokėjimu susijusias sumas. 22 straipsnio 4 dalis: „4. Draudikas, sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti išleistų lėšų grąžinimo ir kitų su išmokos mokėjimu susijusių sumų grąžinimo ir dėl to patirtų papildomų išlaidų atlyginimo kreiptis tik į renginio organizatorių.“ 23 straipsnio  3 dalis: „3. Biuras, šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjęs išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims, dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti išleistų lėšų ir kitų su išmokos mokėjimu susijusių sumų grąžinimo ir dėl to patirtų papildomų išlaidų atlyginimo turi teisę kreiptis į:“ 23 straipsnio 4 dalis: „4. Biuras, išmokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatais arba nacionalinių draudikų biurų susitarimais ar kitomis sutartimis su kitų valstybių institucijomis, dalyvaujančiomis atlyginant žalą, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą išmoką, žalai administruoti išleistas lėšas ir kitas su išmokos mokėjimu susijusias sumas jam grąžintų ir dėl to patirtas papildomas išlaidas atlygintų kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės atsakingas draudikas, kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras, žalos atlyginimo institucija, kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucija, atsakinga už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo, ar garantinis fondas.“ 23 straipsnio 8 dalis: „8. Biuras, sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti išleistų lėšų ir kitų su išmokos mokėjimu susijusių sumų grąžinimo ir dėl to patirtų papildomų išlaidų atlyginimo kreiptis tik į renginio organizatorių.“ 23 straipsnio 9 dalis: „9. Biuras, sumokėjęs išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti išleistų lėšų ir kitų su išmokos mokėjimu susijusių sumų grąžinimo ir dėl to patirtų papildomų išlaidų atlyginimo kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės instituciją, atsakingą už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama dėl nemokumo.“ 25 straipsnio 9 punktas: „9) susigrąžina iš šiame įstatyme nustatytų asmenų išmokėtas ir kitas dėl žalos administravimo priklausančias sumas, žalai administruoti išleistas lėšas bei ir dėl to patirtas papildomas išlaidas, vykdo pažeidimų, kurių metu neteisėtai naudojamasi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema, prevenciją;“ 28 str. 4 dalies 4 punktas: „4) grąžinti Biurui išmoką, žalai administruoti išleistas lėšas ir atlyginti dėl to patirtas papildomas išlaidas žalai administruoti ir išmokai mokėti išleistas lėšas, kai Biuras už Biuro narį išmokėjo išmoką;
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	2	1		19. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas, išskyrus tam tikras įstatymo nuostatas, įsigalioja 2023 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgus į tai, kad nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims atsirastų pareiga drausti motorines transporto priemones, kurių projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h, kurios iki šiol nebuvo draudžiamos, taip pat ir kitas privalomai neregistruotinas motorines priemones, atitinkančias projekte nurodytos draustinos transporto priemonės kriterijus, o tokio teisinio reguliavimo įgyvendinimui ūkio subjektams (neregistruotinų transporto priemonių nuomotojams, draudikams) reikia laiko, manytina, kad projekto įsigaliojimo data turėtų būtų nustatyta, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią  teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.	Nepritarti	Tai yra pakeitimas pagal Direktyvą, kuris turi įsigalioti 2023 m. gruodžio 23 d. Įstatymo projektas buvo viešai paskelbtas teisės aktų sistemoje 2022 m. gruodžio 14 d., todėl manytina, kad  tiek draudikai, tiek neregistruotinų transporto priemonių nuomotojai    apie numatomus pakeitimus buvo informuoti ir galėjo jiems ruoštis. Svarbu, kad Projekto įsigaliojimas numatomas žiemos laikotarpiu, kada nuomotojai nevykdo neregistruotinų transporto priemonių nuomos veiklos. Be to, nukėlus nuostatų įsigaliojimą bus pažeisti nukentėjusių asmenų interesai, kadangi bus prarasta galimybė reikalauti iš atsakingų draudikų žalos atlyginimo dėl neregistruotina transporto priemone, atitinkančia greičio ir svorio kriterijus, padarytos žalos atlyginimo.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-23	2 2 2 2 2	2 3 4 4 5 5 6	1,2 1,2,	20. Projekto 2 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių išdėstymas tikslintinas pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, reikalavimus: 20.1. Projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalies 1 ir 2 punktai, 4 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 punktai dėstytini atskiromis projekto 2 straipsnio dalimis, atitinkamai patikslinant ir projekto 2 straipsnio 1 dalį. 20.2. Atskiromis dalimis dėstant projekto 2 straipsnio 4 dalyje išdėstytus pakeitimus pakeitimų esmės dėstytinos taip: „Šio straipsnio 5 dalyje (pernumeravus dalis, turės būti nurodoma kita dalis) nurodytą dieną šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ... straipsnio ... dalis papildoma ....  punktu:“ 20.3. Projekto 2 straipsnio 5 dalis tikslintina ją išdėstant taip: „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalis papildoma 5 punktu, 17 straipsnis papildomas 7 dalimi <...> susitarimo tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro <...>“. 20.4. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje tam tikrų nuostatų įsigaliojimas turėtų būti siejamas ne su susitarimo sudarymo, o su susitarimo įsigaliojimo diena, todėl ši dalis atitinkamai tikslintina.         20.5. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos finansų ministerija Teisės aktų registro tvarkytoją nedelsdama informuoja apie šio straipsnio 3 ir 4 dalių įsigaliojimo datą po šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų sąlygų atsiradimo dienos“. Aptariama nuostata tikslintina atsižvelgus į tai, kad Teisės aktų registras turėtų būti informuojamas apie būsimą nurodytų sąlygų atsiradimo dieną – tiek Europos Komisijos įgyvendinamųjų aktų taikymo pradžios diena, tiek atitinkamo susitarimo įsigaliojimo diena bus žinomos iki atsirandant šioms sąlygoms.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Draudimo brokerių rūmai Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija , 2023-12-01	6	9		Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (toliau – TPVCAPD) yra privalomojo draudimo rūšis, kurio reglamentavimo pokyčiai liečia plačią visuomenės dalį. Atitinkamai, bet kokie TPVCAPDĮ pakeitimai gali būti atliekami tik įvertinus šiuos aspektus: 1. su TPVCAPD yra susiję praktiškai visi Lietuvos gyventojai – kaip transporto priemonių valdytojai (savininkai ar kiti naudotojai), draudėjai, nukentėję tretieji asmenys ar eismo įvykių liudininkai; 2. TPVCAPDĮ turi būti skirtas apsaugoti visų šių asmenų interesus, susijusius tiek su draudimo sutarties sudarymu, tiek su jos administravimu – vartotojai turi turėti galimybę patys spręsti ir pasirinkti, kaip įgyvendinti savo teises, o valstybė neturėtų sudaryti sąlygų kurti diskriminuojančius mechanizmus; 3. šiuo metu (iki 2023 m. lapkričio 1 d.) Lietuvoje įregistruota 1,7 mln. transporto priemonių2, per sausio-rugsėjo mėnesius sudaryta 2,6 mln. TPVCAPD sutarčių3; 4. pasitelkiant draudimo tarpininkus – brokerius, 2022 metais buvo sudaryta 45,6% TPVCAPD sutarčių. Vadinasi, beveik pusė draudėjų pasitiki ir naudojasi jų teikiamomis paslaugomis. Asociacijų vertinimu, siūlomas Projektas neatitinka juo deklaruojamo tikslo ir susijęs su esminiais pokyčiais: 1. LR finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) parengė TPVCAPDĮ pakeitimus, kurių dalis neturi nieko bendra su ES reguliavimu ir labiausiai pažeidžiamų TPVCAPD santykių dalyvių interesų apsauga; 2. siūlomi pakeitimai nėra smulkios korekcijos, siekiant įgyvendinti ES reguliavimą – tai yra esminiai TPVCAPDĮ pakeitimai, susiję su informacijos rinkimu, duomenimis ir keitimusi jais; 3. nauju TPVCAPDĮ Projektu numatoma pertvarkyti ligšiolinę, nusistovėjusią TPVCAPDĮ sistemą draudėjų bei nukentėjusių asmenų nenaudai, kadangi įgyvendinus siūlomus pakeitimus jie turės naudotis el. sistemomis, kurių jie nepasirinko, t. y. draudikų el. savitarnomis ir transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) sukurta ir tik jo teikiama elektroninės deklaracijos sistema. a. Dėl informacijos teikimo ir gavimo būdų Šiuo metu vartotojai turi galimybę keistis informacija su draudiku įvairiais būdais: telefonu, el. paštu, per el. savitarnas. Tačiau rinkoje jau pastebimos neigiamos tendencijos, kai iš draudėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų atimama teisė patiems pasirinkti informacijos draudikui pateikimo ir informacijos gavimo iš draudiko būdą. Vartotojai verčiami naudotis el. savitarnomis, kurių jie patys nepasirinko, tokiu atveju jie lieka be galimybės pasikonsultuoti, bendrauti telefonu ar el. paštu, o tai yra ne tik nepatogu, bet net ir nepasiekiama ar nepriimtina tam tikroms gyventojų grupėms. Tokiu būdu sukuriami neigiami precedentai – vartotojas turi turėti galimybę valdyti situaciją ir pats spręsti, kaip, kokiais būdais, kokiais komunikacijos kanalais ir kieno pagalbą pasitelkiant jis nori sudaryti ir administruoti TPVCAPD sutartį. Dabartinis TPVCAPDĮ Projektas neatspindi šių tikslų. Finansų ministerijos pasiūlyta formuluotė, apibrėžianti komunikacijos su draudikais būdus, buvo koreguojama Projekto derinimo eigoje, tačiau dabartinė versija (Projekto 6 str. 9 d. ir Projekto 12 str. 1 d. 4 p.) nesprendžia įvardytos problemos, nes vis dar nėra detalizuoti informacijos teikimo ir gavimo būdai. Taigi, bendravimo su klientu būdo parinkimas lieka stipresniosios sutarties šalies – draudiko – valiai, nes vartotojas neturės galios standartinėje sutartyje susiderėti dėl jam parankaus keitimosi informacija būdo. Finansų ministerijos argumentai, paaiškinantys, kodėl nebuvo atsižvelgta į Asociacijų pastabas, teiktas ankstesniuose Projekto derinimo etapuose, yra paremti tik draudimo bendrovių interesais, t. y. nepagrįstai teigiama, kad vartotojams negali būti suteikta teisė pasirinkti komunikacijos būdo tik todėl, kad neva praktikoje kyla problemos dėl pranešimų registravimo, pokalbių įrašymo išlaidos ir pan. Kitaip tariant, Projekte siūlomi išimtinai draudikams patogūs ir palankūs komunikacijos būdai. Nepakoregavus Projekto 6 str. 9 d., draudėjo pranešimas, atliktas išsiunčiant paprastą el. laišką draudikui, taip informuojant apie eismo įvykį, draudiko galės būti pripažįstamas niekiniu, nes bus laikoma, kad draudėjas neįvykdė pareigos jam numatytos draudimo liudijime dėl kurio šalys „susitarė“ (nors dažnu atveju draudėjas apie tokį susitarimą, polise įrašytą smulkiu šriftu, nieko nežino). To pasekmė – draudikas galės argumentuoti, jog draudėjo pareigų nevykdymas (tinkamo pranešimo draudiko el. savitarnoje nepateikimas) suteikia jam teisę regresuoti (išsiieškoti žalos atlyginimo) į transporto priemonės valdytoją Projekto 22 str. 2 d. pagrindu. Pirmiau įvardytas problemas išspręstų šie Projekto nuostatų pokyčiai: Pakeisti 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu, el. paštu, telefonu, internetu ir kitais individualiai sutartais būdais tačiau sutarties šalys turi teisę pateikti pareiškimus ir pranešimus ir kitokiu abiejų sutarties šalių individualiai sutartu būdu. Šiuo ir kitais šiame įstatyme nustatytais informacijos teikimo raštu atvejais informacija teikiama vadovaujantis Draudimo įstatyme nustatytomis informacijos pateikimo draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis.“	Pritarti iš dalies	Projekto 6 straipsnio 9 dalį siūloma tikslinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 siūlymą: Pateiktas siūlymas, pagal kurį draudimo sutarties šalys turi teisę su sutartimi susijusius pranešimus pateikti šalių individualiai sutartu būdu elektroninių ryšių priemonėmis sudaro galimybes sutarties šalims individualiai susitarti dėl informacijos teikimo būdo ir užtikrina, kad draudėjui nebus automatiškai nustatytas nepalankus informacijos teikimo būdas. Brokerių  siūlymas projekte išvardinti galimus informacijos teikimo būdus gali sukelti informacijos pasimetimą, ginčus ir vėlavimus, nes bus neaišku kokiu būdu ir kokioje platformoje pateiktos informacijos draudikui reikia ieškoti. Tai gali sukelti draudikui nenumatytas informacijos saugojimo, apdorojimo išlaidas., ir tikėtina tai galėtų atsiliepti draudimo kainai. Pažymėtina, kad pateiktas siūlymas užtikrina, kad informacijos pateikimas raštu visada bus tinkamas informacijos pateikimo būdas.
2.	Draudimo brokerių rūmai Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija	2	4		b.      Dėl elektroninės eismo įvykio deklaracijos Projektu numatoma įdiegti elektroninę eismo įvykio deklaraciją kaip monopolinę platformą, skirtą valdyti ir administruoti draudimo bendrovių asociacijai – Biurui (Projekto 2 str. 4 d.). Šiuo metu rinkoje jau veikia liberali el. eismo įvykių deklaracijų sistema, suteikianti vartotojams galimybę pasirinkti jiems priimtiniausią ir patogiausią eismo įvykio deklaravimo platformą, taip garantuojant patogumą bei kuriant pridėtinę vertę. Tačiau Projektu nepagrįstai numatoma naikinti tai, kas jau yra sukurta, sklandžiai veikia, yra itin teigiamai vertinama vartotojų, sistemą, į kurią vartotojų naudai yra investuota, kuri yra nuolatos tobulinama, todėl juda koja kojon su technologijomis. Asociacijos Projekto derinimo metu pasiūlė kompromisinį variantą – jei pasirenkama el. deklaracijų valdymo platformą priskirti Biuro monopolijai, tai ji turi būti atvira prisijungti ir naudoti įvairiems finansų rinkos dalyviams, ne tik draudikams. Prieiga finansų rinkos dalyviams, prižiūrimiems Lietuvos banko, prie Biuro sistemos galėtų būti įgyvendinama ir dabar galiojančio TPVCAPDĮ pagrindu, todėl ypatingų korekcijų Projekte tam nereikia. Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams teisės aktais keliami griežti organizaciniai, kvalifikaciniai ir kiti reikalavimai. Kaip pavyzdžiui, draudimo produktų platintojai turi laikytis Draudimo produktų platinimo direktyvos (toliau – IDD) reikalavimų, LR draudimo įstatymo (toliau – DĮ) (DĮ 160, 161, 162, 200 str. ir kt.), poįstatyminių aktų reikalavimų. Draudimo produktų platinimo veikla neapsiriboja draudimo sutarčių sudarymu, bet apima ir pagalbą administruojant sutartis, siekiant gauti draudimo išmoką (DĮ 2 str. 25 d. ir IDD 2 str. 1 d. 1 p.). Draudimo brokerių įmonių veikla tiesiogiai susijusi su jų klientų duomenų rinkimu ir tvarkymu brokerių paslaugų klientams teikimo tikslais. Tvarkydamos klientų duomenis brokerių įmonės veikia kaip duomenų valdytojos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento prasme ir joms taikomos visos šio reglamento pareigos dėl duomenų tvarkymo teisėtumo užtikrinimo, duomenų subjektų teisių įgyvendinimo, tvarkomų duomenų saugumo priemonių įgyvendinimo. Todėl draudimo brokerių įmonės privalo užtikrinti savo vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos atitiktį visiems Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimams. Be to, finansų rinkos dalyviams nuo 2025 m. sausio 17 d. bus papildomai taikomas Reglamentas ES (EU) 2022/2554 (DORA reglamentas), nustatantis labai aukštus kibernetinio saugumo reikalavimus. Atvėrus prieigą finansų rinkos dalyviams prie Biuro administruojamos sistemos, bus skatinamas žymiai didesnio rato draudėjų įtraukimas į šią automatizuoto deklaravimo sistemą, o rinkos dalyviai galės prie šio proceso prisidėti. Kuo prieinamesnė, pasiekiamesnė draudėjo prieiga (per finansų rinkos dalyvį) prie eismo įvykio deklaracijos įrankio, kuria pateikiamas pranešimas draudikui apie įvykusį eismo įvykį bei užtikrinama galimybė gauti pagalbą ją pildant stresinėje situacijoje ir kuo patogesnis informacijos perdavimas atsakingam draudikui, tuo labiau yra užtikrinamas vartotojo interesas. Be to, suteikus prieigą draudimo brokeriams prie el. deklaracijos sistemos yra užtikrinamas vienas iš esminių draudimo produktų platintojų veiklos įgyvendinimo būdų – tai pagalba draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui ne tik draudimo sutarties sudarymo metu, bet ir pagalba vartotojui painiame žalos administravimo procese. Draudimo brokeriai jau dabar daug paslaugų savo klientams teikia elektroninių sistemų būdu (draudimo pasiūlymų kūrimas, įvairių palyginimo įrankių pagalba ir pan.), todėl informacijos teikimas užtikrinant brokerių sistemų integraciją su Biuro administruojama sistema būtų natūralus ir reikalingas žingsnis. Neįgyvendinus tokios integracijos, kyla rizika, kad didelė dalis klientų, jau įpratusių naudotis konkrečiomis, jiems įprastomis sistemomis, nepereis prie jiems naujos, atskiros Biuro sistemos, todėl proceso skaitmenizavimo tikslai nebus pasiekti, o vartotojai toliau rinksis popierinės deklaracijos pildymo būdą. Draudimo brokerių įmonės, šiuo metu teikiančios savo klientams galimybę ir įrankius užpildyti deklaracijas elektroniniu būdu, duomenis renka ir tvarko deklaracijos pildymo tikslais kaip duomenų valdytojos, privalančios užtikrinti visų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų laikymąsi. Biuro elektroninės deklaracijos sistemoje gaunami ir tvarkomi duomenys taip pat būtų tvarkomi Biuro kaip duomenų valdytojo. Taigi, Biurui neatsirastų jokių papildomų pareigų, susijusių su finansų rinkos dalyvių tvarkomais duomenimis, o finansų rinkos dalyviai Biurui perduodamų deklaracijų duomenų nekauptų ir nesaugotų, ir tai eliminuotų su duomenų tvarkymu susijusias rizikas. Finansų ministerija Asociacijų ankstesnių siūlymų nepalaikė, motyvuodama tuo, kad Biuras neturės techninių galimybių prieigai įgyvendinti, siūlydama atidėti diskusijas kitiems etapams ir spręsti kitais būdais, kaip pavyzdžiui, individualiais rinkos dalyvių susitarimais su Biuru, o tai neužtikrina reikalingų nuostatų įtvirtinimo teisės akte ir įgyvendinimo praktikoje. Pirmiau įvardytas problemas išspręstų šie Projekto nuostatų pokyčiai: Pakeisti Projekto 2 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: “Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų ranka pildomas ir pasirašomas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis pildomas nustatytos formos dokumentas, kuriame fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos jo aplinkybės ir braižoma schema. Eismo įvykio deklaracijos forma, užpildyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, šiame įstatyme suprantama kaip elektroninė eismo įvykio deklaracija, kuri turi suteikti atvirą prieigą informacinių technologijų integracijoms su finansų rinkos dalyvių, prižiūrimų priežiūros institucijos, informacinėmis sistemomis, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nustatytą techninę specifikaciją. Elektroninės eismo įvykių deklaracijos duomenys laikomi Duomenų bazės dalimi.“	Nepritarti	Atvira prieiga prie Biuro administruojamos elektroninės eismo įvykių deklaracijos reikštų, kad bus sudaryta draudimo brokeriams nauja galimybė rinkti ir kaupti perteklinius asmens duomenis, kurie yra griežtai reglamentuoti įstatyme ir už kuriuos yra atsakingas Biuras. Draudimo brokeriai neturi teisinio pagrindo gauti ne savo kliento duomenis, visą reikalingą informaciją brokeriai gali gauti ir gauna iš draudiko ir savo kliento. Draudimo brokeriai turi galimybę savo savitarnos svetainėse dėti internetines nuorodas į Biuro administruojamą el. eismo įvykio deklaraciją ir padėti savo klientams jas užpildyti. Pateiktas siūlymas atverti finansų rinkos dalyviams prieigą prie Biuro administruojamos sistemos reikštų, kad tokią prieigą turėtų apie 900 finansų rinko dalyvių, tarp kurių būtų ir valiutos keityklos operatoriai, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai, tarpusavio skolinimo platformų  operatoriai ir kt. Nėra aišku nei kodėl tokia prieiga yra reikalinga finansų rinkų dalyviams, nei kodėl elektroninės eismo įvykių deklaracijos duomenys turėtų būti laikomi Duomenų bazės dalimi. Pažymime, kad Projektas nereglamentuoja draudimo brokerių teisių ir pareigų (neskaitant siūlymo, kad draudimo veiklos platintojai informuotų draudėją apie besibaigiančią draudimo sutartį), tai LR Draudimo įstatymo reguliavimo dalykas. Todėl Projektas neužkerta galimybės draudimo brokeriams vykdyti veiklą ir platinti draudimo produktus, konsultuoti savo klientus. Pažymėtina, kad eismo įvykio aplinkybių deklaravimas neturėtų būti vertinamas kaip ūkinė veikla, kurią galima būtų padalinti ūkio subjektams. Teisės akte turi būti įtvirtintas universalus vieningas elgesio modelis, susijęs su eisimo įvykio įforminimo taisyklėmis. Visiems eismo įvykio dalyviams ir jų žalas administruojantiems subjektams turi būti aiškios, unifikuotos eismo įvykio taisyklės, ir tai nėra konkurencijos klausimas. Privalomojo draudimo esmė yra ta, kad tai yra draudimas nukentėjusio trečiojo asmens naudai ir tai neturi jokio ryšio su privalomojo draudimo produktų plėtra ar platinimu, nes pagrindinis ir svarbiausiais tikslas, kad asmuo gautų žalos atlyginimą ir tam esminę reikšmę turi vienodos sąlygos visiems, skaidrumas, aiškumas ir kad asmens duomenys būtų tvarkomi tinkamai. Projektas buvo derintas su Konkurencijos Taryba, kuri  konkurencijos teisės pažeidimų neįžvelgė.
3.	Draudimo brokerių rūmai Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija	6 7 27	3 5 6		c.      Dėl Biuro teikiamų duomenų ir pareigos informuoti draudėją apie besibaigiančią TPVCAPD sutartį Projekto 7 str. 5 d. numatyta pareiga draudimo produktų platintojams informuoti transporto priemonių valdytojus apie besibaigiančią draudimo sutartį: „Įprastinę draudimo sutartį įteikęs draudimo produktų platintojas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos transporto priemonės draudėją trumpąja žinute (SMS) draudėjo nurodytu mobiliojo telefono numeriu arba draudėjo nurodytu elektroninio pašto adresu informuoja apie įprastinės draudimo sutarties termino pabaigą ir apie pareigą apdrausti transporto priemonę, kaip nustatyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte“. Nepaisant to, kad draudimo tarpininkams numatoma ši nauja pareiga, tačiau įrankiai, skirti pareigos vykdymui, suteikti tik draudikams. T. y. tik draudikams numatoma prieiga prie Biuro valdomos duomenų bazės, kaip numatyta Projekto 6 str. 3 d. ir 27 str. 6 d., kuri yra būtina siekiant gauti informaciją apie draudimo sutarčių galiojimą. Siekiant, kad visi draudimo produktų platintojai galėtų tinkamai įgyvendinti Projekto 7 str. 5 d. numatytą pareigą ir kitas pareigas pagal DĮ, privaloma atsižvelgti į tai, kad: 1.      Visiems draudimo produktų platintojams, neišskiriant atskirų grupių, reikalinga prieiga prie atitinkamų duomenų, būtinų jų pareigų vykdymui; 2.      Draudimo produktų platintojų duomenų gavimo pagrindas – draudimo produktų platinimo veikla pagal DĮ. Pavyzdžiui, visi draudimo produktų platintojai turi turėti galimybę sužinoti draudimo sutarties statusą (ar draudimo sutartis nebuvo nutraukta), kad galėtų tinkamai įgyvendinti informavimo pareigą; 3.      Neegzistuoja pagrindas suteikti prieigą prie duomenų, būtinų naujai numatomų pareigų vykdymui, išimtinai tik draudimo bendrovėms, o draudimo tarpininkus (brokerius) eliminuoti. Finansų ministerijos siūlomi pakeitimai sudaro įspūdį, kad valstybė siekia kurti draudikų monopolį ir riboja konkurenciją draudimo rinkoje; 4.      Draudimo brokerių teisė gauti informaciją iš Biuro valdomos duomenų bazės kyla įstatymų pagrindu, visų pirma, DĮ 161 str. 9 d., kuri numato, kad draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Taip pat, DĮ 2 str. 25(2) d. ir IDD 2 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Visa tai vienareikšmiškai rodo ir pagrindžia, kad draudimo brokeriai, kaip ir kiti draudimo produktų platintojai, padedantys sudaryti ir administruoti draudimo sutartis, turi pagrįstą, teisėtą ir aiškiai apibrėžtą pagrindą gauti atitinkamus duomenis iš Biuro valdomos duomenų bazės. Jeigu nebus užtikrintos lygios galimybės tarp visų draudimo produktų platintojų, dėl to galiausiai nukentės vartotojai, kadangi stiprės draudikų, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti draudimo sutarties sudarymu ir gali daryti spaudimą draudėjui, galia bei įtaka, galimai nulemsianti rinkos pasidalinimus, nepagrįstą draudimo įmokų augimą ir kitus neigiamus padarinius vartotojams. Pažymėtina, kad vieninteliai Biuro nariai yra draudikai, jie dalyvauja Biuro valdyme, sprendimų priėmime ir per Biurą įgyvendina savo tikslus. Valstybė neturi jokio vaidmens Biure ir neturi jokios kontrolės funkcijos Biuro atžvilgiu. Taigi, Biuras veikia interesų konflikto ir duomenų monopolijos sąlygomis, todėl būtina skaidrinti šią sistemą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad draudėjams turi būti palikta teisė atsisakyti gauti priminimus apie įprastinės TPVCAPD sutarties termino pabaigą, kadangi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys yra laisvi nuspręsti, ar tokie priminimai jiems yra reikalingi ir būtini. Pavyzdžiui, juridiniam asmeniui, turinčiam didelį transporto priemonių parką, gali būti nepriimtina kasdien gauti priminimus apie vienos ar kitos transporto priemonės draudimo apsaugos pabaigą. Priešingai, tokia informacija bus perteklinė. Taip pat siūlome siaurinti šiuo metu Projekte numatytą vartotojų informacijos ir duomenų, kuriais būtų keičiamasi, apimtį, vengti perteklinių duomenų, taip apsaugant vartotojų interesus. Pirmiau įvardytas problemas išspręstų šie Projekto nuostatų pokyčiai: Pakeisti Projekto 7 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „5. Įprastinę draudimo sutartį įteikęs draudimo produktų platintojas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos transporto priemonės draudėją trumpąja žinute (SMS) draudėjo nurodytu mobiliojo telefono numeriu arba draudėjo nurodytu elektroninio pašto adresu informuoja apie įprastinės draudimo sutarties termino pabaigą ir apie pareigą apdrausti transporto priemonę, kaip nustatyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Draudėjas turi teisę atsisakyti gauti priminimą apie įprastinės draudimo sutarties termino pabaigą.“ Pakeisti Projekto 6 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudėjas taip pat turi teisę savo iniciatyva pateikti papildomą informaciją ir (ar) dokumentus, draudiko nurodytus kaip turinčius reikšmės vertinant draudimo riziką. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Draudikas Draudimo produktų platintojas taip pat turi teisę gauti iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (toliau – duomenų bazė) šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą, draudimo sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją,: susijusią su draudėjo, transporto priemonės identifikavimo duomenimis, draustumuą ir žalos atlyginimo atvejaisų skaičių.“ Pakeisti 27 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip: „6. Biuras duomenų bazėje esančią informaciją (įskaitant asmens duomenis) neatlygintinai teikia kitų valstybių nacionaliniams draudikų biurams, informacijos centrams, žalos atlyginimo institucijoms, garantiniams fondams, nemokumo administratoriams, privalomąjį draudimą kontroliuojančioms institucijoms, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytiems susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, valstybės institucijoms ir įstaigoms jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, draudikams draudimo produktų platintojams, perdraudikams, nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims ir kitiems asmenims, kurie turi teisę gauti tokio pobūdžio informaciją. Duomenų bazės informacija teikiama duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir apimtimi, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, kai informacija apie konkretų eismo įvykį, draudimo sutarties ar liudijimo galiojimą teikiama prašymą gavus raštu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimui nustatyti Biuro interneto svetainėje teikiami šie duomenys: transporto priemonės markė, modelis bei draudimo sutarties ir liudijimo numeriai, jei užklausą pateikęs asmuo disponuoja transporto priemonę identifikuoti leidžiančiais duomenimis.“	Pritarti iš dalies	Pritarti pasiūlymui papildyti Projekto 7 straipsnio 5 dalį sakiniu: „Draudėjas turi teisę atsisakyti gauti priminimą apie įprastinės draudimo sutarties termino pabaigą.“ Projekto 7 straipsnio 5 dalis buvo tikslinta pagal draudimo brokerių siūlymus aiškiai numatant, kad ir jiems numatoma pareiga informuoti apie besibaigiančią draudimo sutartį savo klientą, draudimo brokeriai turi informaciją apie savo klientų draudimo sutarčių galiojimo pabaigą (arba gali tai pasitikrinti pas draudiką)  ir gali vykdyti informavimo pareigą. Nesutiktina su pateiktais siūlymais dėl draudimo brokerių informacijos gavimo iš Duomenų bazės. Įstatyme nėra numatyta prievolės brokeriams informuoti visus draudėjus, todėl jiems nereikalingas informacijos gavimas iš Duomenų bazės. Platūs įgaliojimai brokeriams gauti asmens duomenis nesant aiškioms sąlygoms ir kriterijams būtų ne tik didelė rizika asmens duomenų prasme, bet ir būtų techniškai neįgyvendinami (kaip reikėtų prisitaikyti prie kiekvieno atskiro produktų platintojo (kurių šiuo metu yra virš 100) su savo specifinėmis unikaliomis sistemomis), taip pat reikalautų numatyti papildomas pareigas Lietuvos bankui teikti detalią informaciją apie draudimo tarpininkus, jų pasikeitimus ir pan. bei išduoti sertifikatus ar tam tikras subjektas patenka į draudimo produkto platintojo kategoriją ir operatyviai informuoti, kad asmuo neturi teisės platinti draudimo produktų. Atkreiptinas dėmesys, kad Biuro administruojamoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazėje (toliau – Duomenų bazė) bus tvarkomi taip pat ir specialiųjų kategorijų asmens duomenys – sveikatos duomenys. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) asmens duomenys, gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, nustatyta BDAR 6 ir (ar) 9 straipsniuose (priklausomai nuo tvarkomų asmens duomenų kategorijos). BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Nėra aišku, kokiu tikslu brokeriai siekia gauti Duomenų bazėje tvarkomus asmens duomenis, dėl ko ir kaip siekia naudotis Duomenų bazės duomenimis, taip pat siūlyme nepagrįstas tokių asmens duomenų tvarkymo būtinumas. Pažymime, kad pagrindinis draudimo brokerių informacijos šaltinis yra jų klientas ir draudikas. Jeigu draudėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo norės, kad draudimo brokeris veiktų jo interesais, įskaitant ir duomenų tvarkymą, jis duos tam reikalingus įgaliojimus ir tai atitiks ir LR Draudimo įstatymo, ir BDAR reikalavimus.  Brokeriai vykdo draudimo produktų platinimo veiklą, atstovauja savo klientams. Jie nemoka draudimo išmokos, nevykdo rizikos vertinimo, neturi nei įstatyminio nei sutartinio pagrindo atstovauti abiem eismo įvykio dalyviams. Todėl nėra pagrindo suteikti draudimo brokeriams prieigą prie Duomenų bazėje esančių duomenų, kadangi savo funkcijas vykdyti draudimo brokeriai gali ir be Duomenų bazėje esančių duomenų.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	2	4			Argumentai: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) yra juridinių asmenų asociacija, vienijanti komercinius subjektus. Biurui nėra priskirtos viešojo administravimo ar draudimo rinkos priežiūros (tai atlieka Lietuvos bankas) funkcijos. Biuras neadministruoja žalų, kai įvyksta eismo įvykis (padaroma žala) ir atsiranda poreikis pildyti eismo įvykio deklaracijas. Tai atlieka patys draudėjai, deklaracijos tiesiogiai perduodamos atsakingiems draudikams. Todėl siūlymas įstatyme priskirti elektroninės deklaravimo formos formavimo, keitimo ir kt. funkciją išimtinai vienai įstaigai nėra teisiškai ar logiškai pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinius reikalavimus deklaracijai numato šis įstatymas, o žalą, kai ji padaroma apsidraudusio asmens, administruoja ne Biuras, o pats Draudikas. Teisiniai santykiai yra tarp draudėjų ir draudikų. Biuras administruoja tik tas žalas, kurių aplinkybės yra tokios, kad eismo deklaracija net negali būti užpildyta (kaltininkas, dėl kurio veiksmų/neveikimo padaroma žala, neturi galiojančios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties). Taigi, manytina, kad Biuras neturi nieko bendra su eismo įvykio (žalos atsiradimo) deklaravimu ir šio tipo žalomis (kai yra galimybė pildyti deklaracijas), neatlieka jokių su tuo susijusių funkcijų, tad nėra jokio pagrindo jam priskirti apibrėžti el. deklaracijos formą ir administruoti pačią sistemą.  Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu nėra nustatomi reikalavimai ranka pildomai deklaracijos formai, tad nėra aišku, kodėl įstatymo rengėjai siekia sukurti sąlygas tikėtinai aukštesnius reikalavimus draudėjams (vartotojams), norintiems deklaraciją pateikti elektroninėmis priemonėmis. Taip pat svarbu ir tai, kad priskyrus numatomą funkciją vienam juridiniam asmeniui, o šiam ja naudojantis, gali būti ribojama el. eismo įvykio deklaracijos produkto plėtra. Norintys draudikams pateikti kitus, vis labiau tobulėjančius elektroninius sprendimus, IT srities subjektai to negalės daryti lengvai, bus mažiau produktų, o esamų plėtojamas bus lėtesnis, nes bus priklausomas nuo Biuro valios. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, manytina, kad draudėjui turi būti sudaromos identiškos galimybės pildyti eismo įvykio deklaraciją tiek ranka, tiek ir elektroniniu būdu, nepriskiriant vienam asmeniui išimtinių teisių nustatinėti prievoles asmenims, su Biuru neturintiems jokio teisinio santykio (draudėjams). Pasiūlymas: 1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: 4. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų ranka arba informacinių technologijų priemonėmis pildomas ir pasirašomas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis pildomas nustatytos formos dokumentas, kuriame fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos jo aplinkybės ir braižoma schema. Eismo įvykio deklaracijos forma, užpildyta informacinių technologijų priemonėmis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, šiame įstatyme suprantama kaip elektroninė eismo įvykio deklaracija.	Nepritarti.	:Eismo įvykio aplinkybių deklaravimas neturėtų būti vertinamas kaip ūkinė veikla, kurią galima būtų padalinti ūkio subjektams. Teisės akte turi būti įtvirtintas universalus vieningas elgesio modelis, susijęs su eisimo įvykio įforminimo taisyklėmis. Visiems eismo įvykio dalyviams ir jų žalas administruojantiems subjektams turi būti aiškios, unifikuotos eismo įvykio taisyklės, ir tai nėra konkurencijos klausimas. Privalomojo draudimo esmė yra ta, kad tai yra draudimas nukentėjusio trečiojo asmens naudai ir svarbiausiais tikslas yra tas, kad asmuo gautų žalos atlyginimą ir tam esminę reikšmę turi vienodos sąlygos visiems, skaidrumas, aiškumas ir kad asmens duomenys būtų tvarkomi tinkamai. Projektas buvo derintas su Konkurencijos Taryba ir jie konkurencijos teisės pažeidimų nežvelgė. Išleisdama teisės aktą valstybė turi pasirūpinti eismo įvykių dalyvių, ypač nukentėjusių asmenų, interesų bei jų duomenų apsauga. Teisės akte turi būti aiškiai nurodoma, kaip turi būti įforminamas eismo įvykis tam: · Kad eismo įvykio dalyviai aiškiai žinotų, kaip jiems reikia elgtis (teisės akte įtvirtinamos aiškios gairės ir alternatyvos). Tai garantuoja, kad tokiu būdu (popierinė deklaracija arba įvykio aprašymas ant balto popieriaus lapo arba el. būdu duomenų pateikimas per saugias sistemas žalos administravime dalyvaujantiems subjektams) įforminus eismo įvykį nekils kliūčių gauti žalos atlyginimą; · kad neliktų neaiškumų ir dviprasmybių, jog el. būdu registravus eismo įvykį surinkti duomenys būtų prieinami ir tvarkomi saugiomis priemonėmis, taip pat, kad el. būdu užfiksuoti duomenys nedings, nebus laikomi „neaiškiuose“ trečiųjų valstybių serveriuose, prie duomenų galės prieiti subjektai, administruojantys žalą; · kad teisės akte aprašytu eismo įvykio įforminimo būdu būtų užtikrinama, jog asmens duomenys naudojami tinkamai (tuo tarpu nustačius abstrakčias alternatyvas, visa rizika būtų perkeliama ant eismo įvykio dalyvių pečių). Atsižvelgtina, kad eismo įvykyje dalyvauja 2 ar daugiau asmenų ir kiekvieno iš šių dalyvių draudimo įmonė gali skirtingai vertinti įvairių el. deklaracijų paslaugų teikėjų tinkamumą/priimtinumą (pvz., dėl el. deklaracijoje nurodomų duomenų išsamumo ar tikslumo). Tad užpildžius el. deklaraciją pagal vieno iš eismo įvykio dalyvių siūlymą ar reikalavimą, galima situacija, kai tokia el. deklaracija bus nepriimtina (nepakankama) kitos eismo įvykio šalies draudimo įmonei. Pažymime, kad Biuras jau šiuo metu administruoja el. eismo įvykio deklaracijos formą, kuri yra sukurta vedlio principo ir maksimaliai atspindi popierinės eismo įvykio deklaracijos formą, kuri visose ES šalyse yra bendra. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš priežasčių, kodėl el. eismo įvykių deklaracijos administravimas pavedamas Biurui – galimybė užtikrinti tinkamą, BDAR reikalavimus atitinkantį asmens duomenų  tvarkymą, pavedant tai daryti vienam subjektui, kurio veikla reglamentuota Projektu. Pateiktas siūlymas sudaro sąlygas kilti asmens duomenų apsaugos pažeidimams, kadangi įvairioms įmonėms, įstaigoms ir pan. atsiras galimybė rinkti ir kaupti perteklinius asmens duomenis, kurie yra griežtai reglamentuoti įstatyme ir už kuriuos yra atsakingas Biuras.
2.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	8	1			Argumentai: Siūlomame projekte nėra pakankamo aiškumo, nuo kurio momento naujam transporto priemonės savininkui atsiranda ir ar atsiranda prievolė pranešti draudikui apie transporto priemonės valdytojo pasikeitimą. Manytina, kad transporto priemonės ankstesnis ir naujasis savininkas turi aiškiai, raštu sutarti dėl pareigų perleidimo. Taip pat iš siūlymo nėra aišku, ar pasikeitus transporto priemonės valdytojui senoji draudimo sutartis pasibaigia. Todėl siūloma palikti galiojančios įstatymo redakcijos aiškią ir detalią nuostatą, papildant ją imperatyviu reikalavimu sandorio šalims nustatyti teisų ir pareigų perleidimą  pirkimo-pardavimo sutartyje bei teisę naujajam savininkui nutrakti dradimo sutartį. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: 1. Jei Ppasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų., draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį,  tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Naujasis transporto priemonės savininkas taip pat turi teisę nutraukti draudimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jei draudimo sutartį ar draudimo liudijimą turintis naujasis transporto priemonės savininkas nutraukia draudimo sutartį, jam grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.	Pritarti iš dalies.	:Į pateiktą siūlymą atsižvelgtina, tačiau Projekte turi būti aiškia numatytas elgesio modelis tokiais atvejais, kai draudėjas neperduoda naujam transporto priemonės savininkui draudimo dokumentų, tokiu būdu ištaisant šiuo metu galiojančio įstatymo spragas. Siūloma Projekto 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:: „1. Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų. Jeigu draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį,  tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui sudaryti naują draudimo sutartį nėra privaloma  – jam pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo –pardavimo sutartyje. Naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę, draudėjo teisių ir pareigų perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę ir draudėjo teisių ir pareigų perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, taip pat turi teisę nutraukti draudimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jei draudimo sutartį ar draudimo liudijimą turintis naujasis transporto priemonės savininkas nutraukia draudimo sutartį, jam grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.“ Atlikus 8 straipsnio 1 dalies pakeitimą reikia patikslinti ir Įstatymo projekto 11 straipsnio 7 dalį, kadangi ji buvo suderinta su 8 straipsnio 1 dalimi. Projekto 11 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir per tą laikotarpį transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai arba žala buvo padaryta naujam transporto priemonės savininkui nesudarius naujos draudimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo naujo transporto priemonės savininko grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.“
3.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	13	4			Argumentai: Įstatymu yra siūloma Biurui netaikyti prievolės atlyginti žalos turtui tuo atveju, jeigu nėra nustatoma žalą padariusi transporto priemonė. Tai reiškia, kad šia nuostata yra smarkiai bloginama asmenų, kuriems padaroma žala, padėtis, nes žalą padariusiam kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos, policijai nenustačius ir neįrodžius, kad būtent jis atsakingas eismo įvykį, nukentėjusiam asmeniui Biuras gali nekompensuoti žalos. Ši nuostata tam tikra prasme suponuoja situaciją, kad Biuras prisiima atsakomybę tik už ribotą dalį įvykių, t.y. tik tuos įvykius, dėl kurių Biuras gali teikti ieškinius ir siekti kompensuoti savo nukentėjusiems išmokėtas žalas, o tai neatitinka šio įstatymo ir Biurui jam priskirtinos funkcijos. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: 4. Nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Biurui. Šiuo atveju Biuras nagrinėja pretenziją, nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį šio įstatymo nustatyta tvarka., tačiau išmoką mokantis subjektas išmoką moka tik nustačius (identifikavus) eismo įvykį sukėlusią nedraustą transporto priemonę (išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atvejį).	Nepritarti.	:Siūlomos nuostatos (13 str. 4 d. ir 17 str. 1d. 2 p.)   neblogina nukentėjusių trečiųjų asmenų padėties, kadangi iš esmės identiškos jos yra ir dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje (pagal LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą patikslinta Projekto 13 straipsnio 4 dalis). Numatytas draudimo išmokos mokėjimo išimtis numato Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB ir ją iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2021/2118, kurias įgyvendina Projektas. Direktyvos 2009/103/EB 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės narės gali riboti šios įstaigos mokamą žalos atlyginimą arba leisti jo nemokėti, jeigu žalą turtui sukėlė nenustatyta transporto priemonė“. Direktyva (ES)2021/2118 pakeičia Direktyvos 2009/103/EB 10 straipsnio 3 dalies 2 pastraipą ir nustato, kad „Vis dėlto, jeigu įstaiga bet kuriam dėl to paties įvykio, kurio metu žala turtui buvo padaryta nenustatyta transporto priemone, nukentėjusiam asmeniui išmokėjo žalos atlyginimą už patirtą didelę žalą asmeniui, valstybės narės negali leisti neatlyginti žalos turtui remiantis tuo, kad transporto priemonė yra nenustatyta..“. Lietuva pasirinko taikyti Direktyvose numatytas išimtis dėl Direktyvos 2009/103/EB preambulės 14 punkte numatytų priežasčių: „valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė taikyti tam tikras ribotas išimtis dėl šios įstaigos mokamo žalos atlyginimo ir numatyti, kad, stengiantis išvengti sukčiavimų, nenustatyta transporto priemone padarytos žalos turtui atlyginimas galėtų būti apribotas arba visai nemokamas“. Pateiktas siūlymas galėtų padidinti sukčiavimo atvejų, siekiant nepagrįstai gauti draudimo išmokas, skaičių, taip pat, išplėtus draudimo apimtį, būtų galimas draudimo įmokų didėjimas, kuris paliestų visus draudėjus.
4.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	17	1	2		Pakeisti 17 str. 1 d. 2 p. ir išdėstyti jį taip: 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykusio draudžiamojo įvykio metu padaryta žala asmens sveikatai ir (ar) atimta asmens gyvybė, kai žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, tačiau eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė ir (ar) kaltininkas nėra nustatyti nenustatyta. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir dėl padarytos žalos turtui, jei dėl to paties draudžiamojo įvykio nors vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui Biuras moka išmoką dėl padarytos žalos asmeniui, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris nustatomas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis;	Nepritarti.	: Žr. komiteto argumentus dėl  Seimo narių  grupės pasiūlymo 13 straipsnio 4 daliai.
5.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	15	8			Argumentai: Įstatymo projekte yra siūloma numatyti iš valstybinių duomenų bazių, registrų teikti  draudikams ir Biurui informaciją apie draudėjų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Manytina, kad tokia informacija yra perteklinė, kadangi KET pažeidimų buvimas/nebuvimas, jų skaičius ir patys pažeidimai, niekaip neįtakoja konkrečios žalos, kurią turi atlyginti Biuras ar draudikas, dydžio ir nėra priežastis atsisakyti atlyginti žalą. Vadinasi, toks duomenų reikalavimas ir teikimas yra perteklinis. Be to, turint omenyje, kad projekte numatomas labai plati disponavimo duomenimis apibrėžtis (pavyzdžiui, teikti turimus duomenis draudikams), manytina, kad tokių duomenų gavimas ir rinkimas, dalinimasis jais gali būti nepagrįstai naudojamas draudimo rizikų vertinimui tarp draudikų, ir tai gali turėti įtakos ir galutinei draudiko draudėjui siūlomai civilinės atsakomybės draudimo kainai. Taip pat nėra aišku, kaip projekte įvardijamas tikslas (nustatyti įvykio aplinkybes) yra sietinas su ankstesniais Kelių eismo taisyklių pažeidimais ta apimtimi, kuri yra Administracinių nusižengimų registre. Pasiūlymas: 1. Atsisakyti  15 straipsnio 8 dalies: 8. Kad būtų įgyvendintas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimas nustatyti eismo įvykio aplinkybes, kaltininką ir šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostatos, Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojas ir (arba) Administracinių nusižengimų registro valdytojas per duomenų bazę draudikui ar Biurui pateikia turimą informaciją apie eismo įvykį. ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose kelių eismo taisyklėse nustatytus šių taisyklių pažeidimus tokia apimtimi, kokia nustatyta Administracinių nusižengimų registrą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) duomenų teikimo sutartyse.	Nepritarti.	:Ne visi eismo įvykiai yra fiksuojami jų dalyvių sutarimu – yra nemažai atvejų, kai eismo įvykių deklaracijos negali būti pildomos, o eismo įvykį registruoja ir tiria policijos pareigūnai. Kadangi duomenys, susiję su tokiais eismo įvykiais ir svarbūs žalos administravimui, kaupiami tiek Eismo įvykių informacinėje sistemoje, tiek Administracinių nusižengimų registre (pvz., informacija apie atsakingą už žalos padarymą asmenį, blaivumą ar Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių kilo eismo įvykis), įvertinus informacinių technologijų lygį jie gali būti saugiai perduodami atsakingiems draudikams arba Biurui (kai kaltininkas neapsidraudęs) el. būdu vietoje tokios informacijos teikimo popierine (arba jai prilyginta) forma. Tokiu būdu taupomi policijos resursai bei didinamas policijos veiklos efektyvumas. Atkreiptinas dėmesys, kad el. būdu teikiamų duomenų apimtis sutampa su popierinėje (ar jai prilygintoje) formoje teikiamais duomenimis. Atsisakius aptariamos nuostatos išaugtų policijos darbo krūvis išduodant jų registruotų eismo įvykių pažymas ir būtų pažeisti nukentėjusių asmenų interesai, nes ilgiau užtruktų žalų administravimo procesas. Policijos registruojamų (įskaitinių) eismo įvykių duomenų teikimas yra būtinas eismo įvykio žalos administravimui ir yra vienintelis šaltinis draudikui gauti informaciją apie eismo įvykio, kurio žalą turi atlyginti, aplinkybes. Išbraukus šią nuostatą tektų grįžti prie popierinių pažymų siuntinėjimo, kas padidintų sąnaudas ir užimtų daug laiko Šiuo metu, pagal susiklosčiusią praktiką, Biuras visą reikiamą informaciją gana iš policijos. Kadangi nuo 2024 m. liepos 1 d. policija nebus Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoja, Projekte nustatoma pareiga teikti informaciją Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojui ir Administracinių nusižengimų registro valdytojui.
6.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	25		4		Argumentai: Naujojoje įstatymo redakcijoje yra siūloma apibendrinta Biurui priskirtina funkcija – duomenų bazės valdymas. Redakcijoje nėra aišku, kokiu tikslu ir kokioms funkcijoms atlikti yra kuriama duomenų bazė, kokia apimtimi ir dėl kokių priežasčių ten yra kaupiami duomenys. Iš tolimesnių šio įstatymo nuostatų, apibrėžiančių duomenų bazės turinį, nėra jokio teisiškai pagrįsto, šiame įstatyme numatomo argumento ar funkcijos, kurios Biuras negalėtų atlikti neadministruodamas tokios duomenų bazės. Apibendrinta sąvoka „Duomenų bazė“ įneša painiavos ir sukuria galimybę rinkti, kaupti, dalintis ir kitaip disponuoti duomenimis, kurie nėra būtini Biurui įstatymo numatytai pagrindinei funkcijai (Lietuvoje pripažįstamu civilinės atsakomybės draudimu neapsidraudusių asmenų padaryta žalai kompensuoti). Todėl siūloma susiaurinti ir aiškiai numatyti duomenų bazės pobūdį ir joje kaupiamų duomenų tikslus, bei naudojimą, grįžtant prie ankstesnėje redakcijoje naudotos „transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę“ sąvokos, kuri atitinka biuro jam Lietuvos Respublikos šiuo ir teisės aktais priskiriamų funkcijų atlikimo apibrėžimą. Pasiūlymas: Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: 4) kaupia informaciją, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, valdo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę (toliau – Duomenų bazė), tvarko Biuro funkcijoms įgyvendinti būtinus duomenis (įskaitant asmens duomenis);	Nepritarti.	:Projekto 6 straipsnio 3 dalyje yra įvestas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės trumpinys – duomenų bazė, kuris tolau vartojamas visame tekste. Todėl Projekto 25 straipsnio 4 punkte vartojamas trumpinys „duomenų bazė“ ir yra suprantamas taip, kaip nurodyta Projekto 6 straipsnio 3 dalyje -  transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazė.
7.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	27	2	1 8 10 11		Argumentai: Asmens duomenys, kurie yra tvarkomi kitų subjektų, turi ypatingą apsaugą pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Naujos redakcijos įstatymo projekto 27 straipsnyje yra siūloma itin ženkliai išplėsti Biuro kaip duomenų valdytojo teises, nesukuriant jokių prievolių dėl tinkamo BDAR įgyvendinimo ir atsakomybių. Projekte siūloma suteikti teises valdyti ir disponuoti itin jautriais, o svarbiausia – su tiesioginėmis biuro funkcijomis nesusijusiais duomenimis, numatant nepagrįstai ilgą disponavimo jais laikotarpį (iki 10 metų po sutarties pasibaigimo). Konstatuotina, kad pagrindinei Biuro funkcijai atlikti visiškai užtenka informacijos apie draudėją, jo turimos (neturimos) draudimo sutarties duomenų, transporto priemonės identifikacinių duomenų, tačiau naujojoje įstatymo redakcijoje siūloma leisti ir išsireikalauti, valdyti ir disponuoti net ypatingai jautrumo sričiai priskiriamais duomenimis, pavyzdžiui, duomenimis apie sveikatą. Atkreiptinas dėmesys, kad tik šiame straipsnyje Biurui yra priskiriama šio projekto sąvokose nesanti, bendrojo pobūdžio „informacijos centro funkcija“. Šiuo įstatymu nėra numatoma ir nėra sukonkretinama tokia Biurui priskiriama funkcija. Nėra aiškūs nei jos tikslai, nei informacijos, kuria disponuojama, apimtys. Informacijos teikimas, jos teikimo būdai suinteresuotoms šalims yra nustatytas šiuo ir kitais įstatymais, todėl manytina, kad čia kalbama apie ne šiuo įstatymu reglamentuota, o paties Biuro ir kitų subjektų nusistatyta keitimosi informacija ar informacijos teikimo galimybe, kuri neturi nieko bendra su šiame įstatyme aptariamomis subjektų teisėmis ir pareigomis.  Atkreiptinas dėmesys, kad draudikui administruojant žalą, duomenis iš nukentėjusių asmenų tiesiogiai gauna atsakingi draudikai, Biuras tame nedalyvauja. Biurui administruojant žalą nėra jokio poreikio, pavyzdžiui, asmens sveikatos duomenų kaupimui. Nukentėjęs nuo neapsidraudusio eismo įvykio kaltininko asmuo, Biurui pats teikia dokumentus, pagrindžiančius jo patirtą žalą. Tuo tarpu Biuras, išnagrinėjęs žalą, priėmęs sprendimus dėl žalos kompensavimo, neturi jokios teisiškai ir logiškai pagrindžiamos teisės toliau kaupti ir laikyti duomenų bazėje tokią informaciją. Taip pat siūlomose formuluotėse yra labai daug neapibrėžtumo ir galimybių piktnaudžiavimui asmens duomenimis. Pavyzdžiui, yra paliekama formuluotė „kiti duomenys, susiję su žalos padarymu, nustatymu ir atlyginimu“, kuri suponuoja tai, kad iš esmės galima prašyti, kaupti bei administruoti bet kokius duomenis, kurie Biurui gali pasirodyti reikšmingi ar nustatant žalos atsiradimo aplinkybes ar atlyginimą (pavyzdžiui, asmens darbo užmokesčio dydį ar pan.). Todėl siūlytina atsisakyti perteklinių asmens duomenų tvarkymo duomenų bazėje bei neapibrėžtų, bendro pobūdžio formuluočių. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl šios duomenų bazės Biurui suteikiamos nebūtinos ir perteklinės reikalavimų teisės valstybės institucijoms, registrams, įstaigoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, praktiškai Biurui suteikiamas viešojo administravimo subjekto statusas. Žalos nustatymui į Biurą kreipęsis asmuo turi pateikti jo patirtą žalą pagrindžiančius dokumentus. Žalą patyręs asmuo turi išimtinę teisę ir pareigą teikti visus susijusius duomenis ir įrodymus (pristatyti, sudaryti sąlygas apžiūrėti apgadintą turtą, teikti medicinines pažymas ir t.t.), kad Biuras teisingai ir pagrįstai nustatytų žalą, tuo tarpu Biuras, turėdamas abejonių dėl žalos dydžio ar aplinkybių, turi teisę pats atlikti ar pavesti atlikti ekspertizes kitais būdais aiškintis jam svarbias aplinkybes. Tad visiškai neaišku, kodėl Biurui yra suteikiamos praktiškai absoliučios teisės reikalauti ir gauti visą jo manymu jam aktualią informaciją iš valstybinių įstaigų, jų registrų, juridinių ir fizinių asmenų ir kt. Čia svarbu paminėti, kad į šią formuluotę įeina ir imperatyvi prievolė teikti itin jautrius duomenis. Pavyzdžiui, remiantis tokia formuluote, Biuras turi teisę paprašyti ir neatlygintinai gauti neapibrėžto kiekio informaciją apie asmens sveikatos įrašus iš e-sveikatos duomenų bazės.  Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia plati diskrecija reikalauti duomenų iš valstybinių įstaigų, registrų, įmonių ir kt. yra suteikiama tik specialios paskirties valstybiniams subjektams, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimų, Specialiųjų tyrimų tarnyboms, policijai ir tik pagal labai aiškiai reglamentuotas tvarkas. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kad nors Biuras privalo nustatyti ir atlyginti žalą per gana trumpą laiką, įstatymo projekte, be aiškaus pagrindimo yra siūloma kaupti ir tvarkyti duomenis atitinkamai 7 ir 10 metų. Visiškai nėra aišku, kodėl atlyginus žalą, nesant ginčų ar pasibaigus draudimo sutarčiai yra poreikis apie asmens duomenis, taip pat duomenis, gautus iš valstybinių institucijų, registrų, medicinos įstaigų, kaupti ir tvarkyti septynis ar net dešimt metų. Manytina, kad toks ilgas laikotarpis yra nepagrįstas, o duomenys iš duomenų bazės būti pašalinti iškart atlyginus žalą ir/arba pasibaigus civilinės atsakomybės draudimo poliso galiojimui. Galiausiai, Biurui gaunant ir disponuojant itin jautria informacija, projekte yra leidžiama ja dalintis su draudikais, perdraudikais, nukentėjusiais ir kitais asmenimis, kurie turi teisę gauti tokio pobūdžio informaciją. Tokia teisė dalintis asmens duomenimis nėra niekaip susijusi su Biurui šiuo įstatymu numatytomis funkcijomis. Maža to, sukuria dideles piktnaudžiavimo, saugumo spragas, bei gali smarkiai pažeisti asmenų teises, kai jiems draudžiantis civilinės atsakomybės draudimu, jų asmeniniai duomenis gali būti perduoti Biuro nariams (draudikams), nors nėra jokio teisėto ar neteisėto poreikio nei vienai iš projekte siūlomų grupių tokios informacijos gauti. Praktikoje tai reikštų, kad asmeniui sudarius sutartį su vienu draudiku, jo duomenimis Biuras gali dalintis su kitu draudiku. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip: 1) apie Biuro administruojamus įvykius: transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (jei nustatyta), registracijos numeris ir kiti transporto priemonės identifikavimo, registravimo ir techniniai duomenys, taip pat transporto priemonės valdytojo (jei nustatyta) duomenys – asmens kodas, tapatybės identifikavimo (vardas, pavardė (pavadinimas), gyvenamosios vietos (buveinės) adresas; asmens (įmonės) kodas ir (arba) gimimo data, o jei jų nėra, – kiti asmenį identifikuojantys kodai, gauti iš valstybinių registrų) ir kontaktiniai duomenys; Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip: 8) informacija apie Biuro administruojamus eismo įvykius, juos sukėlusius (jei nustatyta) ir eismo įvykyje nukentėjusius asmenis, taip pat su trečiuosius asmenis (identifikavimo (vardas, pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas ir (arba) gimimo data) ir kontaktiniai duomenys, kiti duomenys, susiję su žalos padarymu, nustatymu ir atlyginimu), taip pat su pranešimais apie eismo įvykius, žalos padarymu, nustatymu ir jos atlyginimu susijusi informacija; (įskaitant sveikatos duomenis); Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir išdėstyti jį taip: 10) informacija apie Biuro administruojamo atvejo už eismo įvykio metu padarytą žalą ir jos atlyginimą atsakingus asmenis (identifikavimo (vardas, pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas ir (arba) gimimo data) ir kontaktiniai duomenys, kiti duomenys, susiję su išmokėtų ir kitų dėl žalos administravimo priklausančių sumų susigrąžinimu) (įskaitant sveikatos duomenis); Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir išdėstyti jį taip: 11) informacija apie Biuro administruojamo atvejo per eismo įvykį padarytų žalų administravimą (numatomi įsipareigojimai, patirtą žalą pagrindžiantys duomenys (įskaitant asmens sveikatos duomenis) ir kita žalai administruoti svarbi informacija) ir išmokų mokėjimą.	Nepritarti.	:Projekto nuostatos yra suderintos su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija ir atitinka duomenų tvarkymui keliamus reikalavimus pagal BDAR nuostatas. Projektas nėra duomenų tvarkymo taisyklės ir jame yra tik pačios pagrindinės nuostatos, susijusios su duomenų tvarkymu. Pažymime, kad Projekto 1 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „Pagal šį įstatymą asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.“ Taigi duomenų, tvarkytinų remiantis Projektu, tvarkymas bei apsauga užtikrinamas teisės aktais, kurių nuostatų perkelti į projektą nėra tikslinga. Biurui Projekte yra priskirta ne viena ES direktyvos numatyta funkcija, tarp jų informacijos centro funkcija. Direktyvos 2009/103/EB  preambulės 43 p. nustatyta, kad „Paisydamos tokių nukentėjusiųjų šalių interesų, valstybės narės turėtų sukurti informacijos centrus, kurie užtikrintų, kad tokią informaciją dėl bet kurio eismo įvykio, kurį sukėlė motorinė transporto priemonė, būtų galima gauti nedelsiant. Tokie informacijos centrai nukentėjusiosioms šalims taip pat turėtų teikti informaciją apie atstovus žalos sureguliavimo reikalams. Būtina, kad šie informacijos centrai bendradarbiautų vienas su kitu ir greitai reaguotų į kitose valstybėse narėse esančių informacijos centrų prašymus suteikti informaciją apie atstovus žalos sureguliavimo reikalams. Būtų tikslinga, kad šie centrai rinktų informaciją apie tai, kada faktiškai baigiasi draudimo apsaugos galiojimas, o ne apie liudijimo pradinio termino pabaigą, jei nenutraukus sutarties, ji automatiškai pratęsiama“. Direktyvos 2009/103/EB 23 Straipsnyje nurodoma kokia informacija turi būti tvarkoma informaciniame centre (transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra atitinkamos valstybės teritorijoje, registracijos numeris; draudimo liudijimai; draudimo apsaugos galiojimo pabaigos data; draudimo įmonių pavadinimai ir kt.). Projektas įgyvendina minėtos direktyvos nuostatas ir Biurui suteikiamos informacijos centro funkcijos. Todėl Biuro tvarkomojo duomenų bazėje esantys duomenys neapsiriboja tik Biuro administruojamais draudžiamaisiais įvykiais ir šioje dalyje pateikti siūlymai yra nepagrįsti.
8.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	27	4			Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: 4. Duomenų bazėje tvarkomus duomenis Biurui, kiek būtina šio įstatymo veikimui užtikrinti, privalo neatlygintinai teikti duomenis teikiantys subjektai – valstybinių registrų tvarkytojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, įpareigotos tvarkyti duomenis pagal šių subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, draudikai, draudėjai, transporto priemonių savininkai, transporto priemonių valdytojai, eismo įvykio dalyviai ir liudininkai, Biuro skolininkai. Draudikai duomenis apie sudarytas draudimo sutartis, išduotus draudimo liudijimus, ir šių duomenų pasikeitimus, informaciją apie pasibaigusį draudimo liudijimo galiojimą nedelsdami perduoda Biurui jo nustatytomis elektroninėmis priemonėmis. Draudikai duomenis apie paskirtus atstovus pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti privalo pateikti nedelsdami, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atstovo paskyrimo dienos. Jeigu duomenys pasikeičia, Biurui duomenis teikiantys subjektai ir draudikai privalo juos nedelsdami atnaujinti.	Nepritarti.	:Informacija iš siūlomų išbraukti subjektų reikalinga Biurui dėl Projekte numatytų Biuro funkcijų, susijusių su žalų administravimu (Projekto 25 str. 2, 3, 9, 11 p.). Asmens duomenys renkami su žalą patyrusių asmenų sutikimais/pritarimais. Biurui negalint surinkti reikiamos informacijos, ši našta būtų perkelta nukentėjusiems asmenims.
9.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	27	5			Pakeisti 27 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: Pasibaigus draudimo sutartims, duomenų bazėje tvarkomi duomenys apie draudimo sutartis ir draudimo liudijimus (įskaitant asmens duomenis) turi būti  nedelsiant pašalinti. saugomi 7 metus. Pabaigus administruoti žalų bylas, duomenų bazėje tvarkomi duomenys (įskaitant asmens duomenis) apie eismo įvykį ir žalos atlyginimą turi būti pašalinami,  saugomi 10 metų, išskyrus atvejus, kai aktualūs duomenys reikalingi ilgesnį terminą įsiskolinimui išieškoti.	Nepritarti.	:7 ir 10 metų informacijos saugojimo terminai yra detaliai paaiškinti Projekto aiškinamojo rašto 4.29. punkte. Projekto 27 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į BDAR reikalavimus, nustatomas duomenų, susijusių su eismo įvykiu ir žalos atlyginimu, saugojimo terminas – 10 metų, išskyrus atvejus, kai aktualūs duomenys reikalingi ilgesnį laiką įsiskolinimui išieškoti. Pasibaigus draudimo sutartims, duomenų bazėje tvarkomi duomenys apie draudimo sutartis ir draudimo liudijimus (įskaitant asmens duomenis) turi būti saugomi 7 metus (toks pat terminas įtvirtintas ir galiojančiame TPVCAPDĮ). 7 metų duomenų saugojimo terminas atitinka Direktyvos 2009/103/EB 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą duomenų saugojimo terminą. 10 metų duomenų saugojimo terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kiek laiko duomenų saugojimas gali būti aktualus žalų byloms administruoti ir išmokėtoms sumoms susigrąžinti, atsižvelgiant į pretenzijos pateikimo terminą reglamentuojančias Projekto nuostatas ir teismų praktiką, senaties (žalos atlyginimui, nepagrįstam praturtėjimui) proceso atnaujinimo terminus reglamentuojančias Civilinio kodekso ir  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, atitinkamą teismų ir draudimo rinkoje taikomą praktiką. 10 metų terminas reikalingas nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugai užtikrinti: pagal Projektą nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis per 4 metus nuo eismo įvykio dienos, žalos administravimas priklausomai nuo aplinkybių gali užtrukti iki pusės metų, teisminiai procesai dėl žalos atlyginimo užtrunka iki 5 metų. Be to, per trumpi duomenų saugojimo terminai (arba, kaip pateikta siūlyme, duomenų saugojimo termino panaikinimas) užkirstų kelią gauti žalos atlyginimą, jei nukentėjęs trečiasis asmuo po kurio laiko kreipsis pakartotinai dėl žalos atlyginimo (pavyzdžiui, pablogėjus sveikatai ar pasikeitus pajamoms, dėl eismo įvykių, turinčių tarptautinį elementą, kuriems taikomi kitokie senaties terminai (10 ir daugiau metų)). Pažymėtina, kad Lietuvai taikomas ir reglamentas Roma II, pagal kurį dėl eismo įvykių Lietuvoje gali būti taikoma ne tik Lietuvos teisė (įskaitant senaties terminus). Sunaikinus pirminius eismo įvykio ir civilinės atsakomybės pagrindimo duomenis taptų neįmanoma sklandžiai įvertinti nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimų. Be to, ir dėl eismo įvykių būna atvejų, kuriuose taikomas nepagrįstas praturtėjimas, kuriam pagal Lietuvos įstatymus numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Toks terminas yra svarbus ir dėl perdraudimo specifikos – perdraudimo bylų administravimo procesas trunka gerokai ilgiau ir šis procesas reikalauja, kad būtų pagrindžiama iš perdraudikų reikalaujama suma remiantis eismo įvykio duomenims.
10.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	27	6			Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: 6. Biuras duomenų bazėje esančią informaciją (įskaitant asmens duomenis) neatlygintinai teikia kitų valstybių nacionaliniams draudikų biurams, informacijos centrams, žalos atlyginimo institucijoms, garantiniams fondams, nemokumo administratoriams, privalomąjį draudimą kontroliuojančioms institucijoms, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytiems susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, valstybės institucijoms ir įstaigoms jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, draudikams, perdraudikams, nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims ir kitiems asmenims, kurie turi teisę gauti tokio pobūdžio informaciją. Duomenų bazės informacija teikiama duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir apimtimi, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, kai informacija apie konkretų eismo įvykį, draudimo sutarties ar liudijimo galiojimą teikiama prašymą gavus raštu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimui nustatyti Biuro interneto svetainėje teikiami šie duomenys: transporto priemonės markė, modelis bei draudimo sutarties ir liudijimo numeriai, jei užklausą pateikęs asmuo disponuoja transporto priemonę identifikuoti leidžiančiais duomenimis.	Nepritarti.	:Biuras teikia informaciją siūlomiems išbraukti asmenims dėl, kaip nurodyta aukščiau, Biurui priskirtų informacijos centro funkcijų. Nemokumo administratoriams Biuras teikia informaciją atsižvelgiant į jam pavedamas funkcijas susijusias su draudimo išmokos mokėjimu už bankrutuojančius ar likviduojamus draudikus (ES 2021/2118 direktyvos nuostatos). Minėtos direktyvos 10a straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad „valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta įstaiga (pas mus tai Biuras) turėtų visus reikiamus įgaliojimus ir kompetenciją, kad galėtų bendradarbiauti su kitomis tokiomis įstaigomis kitose valstybėse narėse ... su kitomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant draudimo įmonę, kurios atžvilgiu pradėta bankroto ar likvidavimo procedūra, jos administratorių ar likvidatorių.“ Neaišku dėl kokių priežasčių iš Projekto siūloma išbraukti 27 straipsnio 6 dalies paskutinį sakinį, numatantį galimybę Biuro internetinėje svetainėje pasitikrinti ar transporto priemonė yra drausta. Ši galimybė mažins kliūtis gauti informaciją apie eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės draudimą ir leis operatyviau kreiptis dėl žalos atlyginimo. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo  sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai. Sudarant draudimo sutartį užprogramuojama situacija, kad apie tą sutartį informacija privalomai bus teikiama kitiems asmenims. Draudimas yra valstybės produktas saugoti nukentėjusius trečiuosius asmenis. Europos Sąjungos teisės aktuose deklaruojama, kad nukentėjusio trečiojo asmens interesai susižinoti apie transporto priemonę ir jos draudimą yra aukštesni ir realizuotini per specialiai tam sukurtas sistemas ir informacijos centrus. Siekiama, kad nukentėjęs trečiasis asmuo kuo operatyviau gautų informaciją apie tai, kaip yra užtikrintas valstybės numatytas įsipareigojimas, kad transporto priemonė turi būti apdrausta. Transporto priemonės vairuotojui taip pat gali būti aktualu įsivertinti, ar jo valdoma transporto priemonė yra drausta (ir dėl kelionės poreikio dažnai tai reikia išsiaiškinti nedelsiant), todėl valstybė turi numatyti galimybę žmogui įsitikinti, kad jis per klaidą ar nežinojimą nepažeis teisės aktų. Svarbu, kad teikiami duomenys ne apie konkretų asmenį, o apie transporto priemonės apdraudimą. Siūlomą reglamentuoti prieigos sistemą turi nemažai kitų Europos Sąjungos valstybių narių, tokia sistema sudaro galimybes mažinti draudimo kaštus (kuo valstybė yra suinteresuota), nes rašytinės užklausos ir atsakymai į jas reikalauja tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių.
11.	Seimo nariai Julius Sabatauskas Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas,  Liudas Jonaitis, 2023-12-04	6	3			Pakeisti 6 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip: 3. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Draudėjas taip pat turi teisę savo iniciatyva pateikti papildomą informaciją ir (ar) dokumentus, draudiko nurodytus kaip turinčius reikšmės vertinant draudimo riziką. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Draudikas taip pat turi teisę gauti iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (toliau – duomenų bazė) šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą, draudimo sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją, susijusią su draudėjo, transporto priemonės identifikavimo duomenimis, draustumu ir žalos atlyginimo atvejais ar jų nebuvimu.	Nepritarti.	:Prieš sudarant draudimo sutartį draudikas vertina draudimo riziką. Siūlomas reglamentavimas, kai draudikas, prieš sudarydamas draudimo sutartį, gali gauti reikalingą informaciją iš duomenų bazės, sumažins administracinę naštą tiek draudikams (visa reikalinga informacija bus operatyviai prieinama vienoje vietoje), tiek draudėjams (nereikės teikti draudikui papildomų dokumentų), sumažins žmogiškų klaidų riziką (nebūtų poreikio duomenų bazėje esančią informaciją vesti ranka). Nepateikta argumentų, kodėl pasinaudojimas funkcinėmis duomenų bazės galimybėmis, sumažinant administracinę naštą, neturėtų būti galimas. Siūloma išbraukti nuostata neriboja draudikų teisės tikrinti ar pateikta informacija teisinga iš visų galimų šaltinių, inter alia ir Duomenų bazėje, tai nurodo jungtukas „taip pat“. Vadovaujantis Projekto 27 straipsniu, duomenų bazėje kaupiami atitinkami duomenys iš įvairių valstybės registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių, tačiau ne visais atvejais šių duomenų pakanka – pvz., sudarant pasienio draudimo sutartį, draudžiant neįregistruotą ar neregistruotiną transporto priemonę minėtuose registruose reikiamos informacijos nėra, todėl draudikas turi vadovautis draudėjo pateiktais dokumentais.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-11-30	8 (1)	2			Pritarti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-3305 ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir komiteto pasiūlymą, kuriems pritarė komitetas. 6.2. Pasiūlymai: Pasiūlymas: Argumentai: Iš esmės pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai projekto 8 straipsnio 2 daliai, bei įvertinus komitete išdėstytus argumentus, kad projekto rengėjų pasiūlytas 5 dienų terminas praktikoje sunkiai įgyvendinamas, pasiūlyti vietoj 5 dienų įrašyti 15 dienų terminą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo  8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudėjui mirus draudimo sutartis nepasibaigia. Transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui pereina draudėjo teisės ir pareigos (įskaitant ir pareiga informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką) pagal sudarytą draudimo sutartį. Transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo turi per 5 dienas 15 dienų nuo faktiško transporto priemonės naudojimo pradžios dienos pranešti apie tai draudikui, taip pat pateikti visą draudimo sutarčiai sudaryti būtiną informaciją nurodydamas transporto priemonės valdytojo tapatybę ir kontaktinius duomenis. Per nurodytą terminą nepranešus draudikui apie transporto priemonės perėmimą naudoti, transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui tenka visos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad dėl nepranešimo draudikui apie transporto priemonės perėmimą naudoti nebuvo galima nustatyti transporto priemonę faktiškai naudojančio asmens ir pateikti jam aktualių pranešimų dėl draudimo sutarties ar žalos administravimo arba draudikui įvertinti padidėjusios draudimo rizikos. Draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.1010 straipsnio nuostatas. Pasibaigus draudimo sutarčiai, kuri buvo sudaryta iki draudėjo mirties, nauja draudimo sutartis sudaroma atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.“.	Pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:

Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu į nacionalinę teisę perkeliama ES Direktyva 2021/2118¹, kurios perkėlimo terminas iki 2023 m. gruodžio 23 d., vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlyti Seimui įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka.

8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 2, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Andrius Palionis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Mindaugas Lingė

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė