AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ ĮSTATYMO NR . IX-517 82 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1081 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 248 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 82 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1081 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas) projektų pagrindinis tikslas – įtvirtinti draudimą nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose, siekiant sumažinti šių maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai.
Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje.
Remiantis 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB (toliau – Direktyva), Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – valstybės narės) iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi pasiekti tikslą – 40 plastikinių maišelių, tenkančių vienam gyventojui. Šiam tikslui pasiekti, Direktyva įpareigoja valstybes nares uždrausti lengvųjų plastikinių maišelių (storis mažiau nei 50 mikronų) nemokamą dalijimą. Nors Direktyva neįpareigoja valstybių narių imtis tokios priemonės, kaip nemokamo labai lengvų plastikinių maišelių (storis mažiau nei 15 mikronų) dalijimo draudimo, dauguma valstybių narių jau yra priėmusios atitinkamą reguliavimą labai lengviems plastikiniams maišeliams. Taip pat, veikia ir savanoriškos verslo iniciatyvos. Pavyzdžiui, nuo 2020 m. prekybos centras „Rimi“ Estijoje apmokestino labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius (vieno labai lengvo plastikinio pirkinių maišelio kaina – 0,05 Eur). Po tokio prekybos centro sprendimo priėmimo labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo kiekis sumažėjo apie 70 proc.
Plastikiniai maišeliai aplinką teršia visą savo gyvavimo ciklą – tiek gamybos proceso metu, kai jie gaminami iš neatsinaujinančių energijos išteklių, tiek tapę atliekomis. Dėl plastikinių maišelių neigiamo poveikio aplinkai atlikta daugybė mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šių maišelių daromą žalą. Pavyzdžiui, pateikiami tyrimai, kad plastikinių maišelių gamybos metu susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios, kaip žinoma, prisideda prie klimato kaitos. Taip pat, pateikiami tyrimai, įrodantys, kad netinkamai pašalinti plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Plastikas yra biologiškai neskaidomas, jis suyra į mikroplastiką (mažas, kietas, netirpias plastiko daleles), kuris patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir kitų gyvūnų organizmą, dreifuoja oru. Aktualu tai, kad plastikui suirus, mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma. Remiantis atliktais tyrimais, plastikinių maišelių patekimas į vandenis kasdien nužudo tūkstančius akvakultūros gyvūnų, pavyzdžiui, jūros gyvūnai sumaišo plastikinius maišelius su maistu, taip plastikas patenka į virškinamąjį traktą ir vėliau pakenkia gyvūno organams.
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus neigiamus aspektus, neatlygintino labai lengvų plastikinių maišelių dalijimo draudimas galėtų pagerinti situaciją ir sumažinti šių maišelių naudojimą Lietuvoje. Įstatymų projektuose įtvirtintas draudimas paskatintų vartotojus vietoje lengvų plastikinių pirkinių maišelių rinktis alternatyvius: popierinius ar daugkartinius maišelius, o verslus – tiekti rinkai tvaresnes alternatyvas bei didinti pirkėjų sąmoningumą.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistais.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme reglamentuojamas draudimas nemokamai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose, tačiau labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių dalijimas nereguliuojamas. Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinta teisinė atsakomybė juridiniams asmenims už lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, neatlygintiną dalijimą prekių ar produktų pardavimo vietose.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatomas draudimas nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose.
Aplinkos apsaugos įstatymo projekte įtvirtinama už Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą juridinių asmenų atsakomybė. Siekiant išlaikyti Aplinkos apsaugos įstatymo nuoseklumą ir sistemiškumą, Aplinkos apsaugos įstatymo projekto nuostatos derinamos su galiojančiomis Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis.
Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekte įtvirtinama už Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsakomybė pakuočių pardavėjams ir (ar) platintojams fiziniams asmenims, pakuočių pardavėjų ir (ar) platintojų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Subjektai nurodomi tokie patys, kaip Administracinių nusižengimų kodekso galiojančioje redakcijoje dėl panašaus pobūdžio pažeidimo. Siekiant išlaikyti Administracinių nusižengimų kodekso nuoseklumą ir sistemiškumą, Administracinių nusižengimų kodekso projekto nuostatos derinamos su galiojančiomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis.
Įstatymų projektuose įtvirtintu draudimu siekiama, kad būtų mažinamas sunaudojamų plastikinių pirkinių maišelių kiekis ir atsakingiau naudojami gamtos ištekliai. Taip pat, tikimasi, skatinti vartotojus keisti apsipirkimo prekybos vietose įpročius, o verslus prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, ieškant alternatyvų esamiems labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, numatomas teigiamas poveikis aplinkai, atliekų tvarkymo sektoriui. Tikimasi sumažinti prekių ar produktų pardavimo vietose bei individualiuose namų ūkiuose sunaudojamo plastiko kiekį.
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės didelio administracinio ir finansinio poveikio verslams. Verslai turės apmokestinti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Tokių plastikinių maišelių apmokestinimas turės naudos verslams, kadangi gautos pajamos už šiuos maišelius galėtų padengti jų įsigijimo kaštus bei kaštus, atsirandančius dėl tvaresnių alternatyvų paieškos ir pasiūlymo vartotojams bei vartotojų informavimo ir sąmoningumo didinimo.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai galėtų prisidėti prie tam tikrų tikslų, nustatytų strateginiuose dokumentuose, įgyvendinimo. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-1626 patvirtintoje Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje (toliau – Strategija) tarp prioritetinių Lietuvos aplinkos apsaugos sričių – darnaus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas. Strategijoje iškeltas tikslas atliekų tvarkymo srityje – mažinti susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų atliekų tvarkymą ir racionalų atliekų medžiaginių ir energinių išteklių naudojimą, taip sumažinant gamtos, kitų išteklių naudojimą ir atliekų šalinimą sąvartynuose. Siūlomi Įstatymų projektai prisideda ir prie ilgalaikių bei trumpalaikių tikslų įgyvendinimo atliekų tvarkymo sektoriuje, numatytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje. Taip pat, Įstatymo projektų siūlymai turėtų teigiamos įtakos naujai parengto Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano keliamų tikslų įgyvendinimui.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų projektus, priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės.
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „labai lengvas plastikinis maišelis”, „plastikas”.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo narys Kasparas Adomaitis