Projekto XIVP-2772(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO įstatymo Nr. VIII-359 4 IR 21 STRAIPSNIŲ pakeitimo
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Žemė grąžinama natūra. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio
įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė
grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės
nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti
nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku
patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos
ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio administracijos padalinio
vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos
teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Lietuvos valstybės teritorijos dalyje,
kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama ir kompensuojama natūra pagal
žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat pačiu būdu
perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės
sklypas.“
2. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Prie vienkiemių ir 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių ‑ karių
savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui,
tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir
sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3
ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis valstybės išperkama ir už
ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka
žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje
išvardytus atvejus, skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui
arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės
teisė natūra, ar asmeniui, naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį
žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos
žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos
žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į
tose teritorijose esančią žemę, yra 1918–1920
m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos)
dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti
asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės
žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio
administracijos padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas
žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo
padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde
nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks sklypas suformuojamas
kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos
ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos.“
2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
,,4. Piliečiai, pateikę
prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose
teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995
m. birželio 1 d., iki 2023 m. lapkričio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl
atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią
nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės
fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo
vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės
nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius
valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės
miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl
nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti
valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies
įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės
teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės
teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės
teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Institucija, nagrinėjanti
piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams
priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose
teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius
nuo šio įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu
apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra
atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde
esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje
ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už
kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje,
turi ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 1 d. institucijai, nagrinėjančiai
piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą,
pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės
fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo
vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį
turėtajam miško sklypą. iki 2024 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo
valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį,
už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos
pačios savivaldybės teritorijoje ar lygiaverčiu miško plotu iš laisvos
valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės
teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų
urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės
fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti
pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu
sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas. “
2. Papildyti 21 straipsnį 41 dalimi:
„41. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru pranešimu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais. Pranešimai gali būti pateikti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – e. pristatymo sistema). Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per e. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu.“
3. Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„7. Apie suformuotus
žemės sklypus, į kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės,
informacija paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris darbo dienas po suformuotų žemės
sklypų įregistravimo Nekilnojamo turto registre dienos. Piliečiai Vyriausybės
nustatyta eilės tvarka žemės sklypus renkasi iš šiame mieste suformuotų naujų
žemės sklypų sąrašo, sudaryto Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu mieste suformuotų
naujų žemės sklypų bendras plotas yra tiek toks,
kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti
nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus,
būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar
jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka
kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime
nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios
priklausančių aplinkybių) rinktis naujo žemės sklypo arba atvykę per vieną
mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų,
arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių
dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems
ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn, piliečiams nuosavybės teisės
atkuriamos atlyginant pinigais, jeigu šie piliečiai iki 2024 m. vasario 1 d.
nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės
sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Kai naujų žemės sklypų,
perduotinų neatlygintinai, yra kitame tos pačios savivaldybės mieste, piliečiai
iki 2024 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių
atkūrimo šiuo būdu. Piliečiams, kurie esant šioje dalyje sąlygoms
nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio
2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė
Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų
suma, kurią nustato Vyriausybė.“
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 2, 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
2. Savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Šis sprendimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos turi būti pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2023 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė