2021-12-17

 

PASIŪLYMAI

DĖL ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO

DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO  

NR. XIIIP-535(2) (VIETOJE ANKSČIAU REGISTRUOTO PASIŪLYMO)

 

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

1

 

Argumentai: Teisės departamentas savo išvadose pažymėjo, kad pagrindinis įstatymo tikslas turi būti siejamas pirmiausia su valstybinės kalbos konstitucinio statuso įgyvendinimu, o ne su asmens vardo ir pavardės apsauga. Pagrindinis komitetas ne iki galo atsižvelgė į šią Teisės departamento pastabą (tikriausiai todėl, kad ir pats Projektas dėl siūlomos išimčių gausos yra iš esmės skirtas piliečių pavardžių nerašymui valstybine kalba, sąmoningai apeinant Konstitucinio Teismo nutarimus ir tris VLKK išvadas. Čia verta priminti, kad Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra nurodęs, kad piliečio tapatybę patvirtinantis įrašas jo pase/asmens tapatybės kortelėje nurodo jo santykį su valstybe, ir kad atsisakant piliečių vardo ir pavardės rašymo valstybine kalba būtų paneigtas lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos konstitucinis statusas.    

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 str. 1 dalį, ją išdėstant taip:

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas, įgyvendindamas valstybinės kalbos statusą, nustato asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmenims Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus.“

 

 

2

1

 

Argumentai: Lietuviška vardo ir pavardės forma apima ne tiktai rašmenis ir gramatiką, bet ir fonetinį rašybos principą, kai lietuviški rašmenys atitinka garsus, užrašant pagal vardo ir pavardės tarimą. Vien lietuviškais rašmenimis užrašytas žodis, jei toks užrašymas neatitinka tarimo dar nereiškia „lietuviškos formos“, todėl siūlome iš tiesų ginti valstybinės kalbos formas ir netoleruoti rašybos chaoso, kuris iškilių Lietuvos kalbininkų nuomone (V. Urbutis ir kt.) griautų kalbos sistemą.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 str. 1 dalį žodžiais „pagal tarimą“ ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuviška vardo ir pavardės forma (toliau – lietuviška forma) – vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius.“

 

2

2

 

Argumentai: Dokumento šaltinio sąvoka Projekte įvedama tam, kad būtų nustatyta tvarka tik dviems išimtims, su kuriomis sutiko Valstybinė lietuvių kalbos komisija (a) kai nurašoma pavardė užsieniečiui, kuris įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, (b) arba piliečiui, kuris įgyja pavardę jo iš užsieniečio(-ės) santuokos atveju. Todėl ši sąvoka yra taikytina tik užsienio šalių dokumentams. Ji nėra ir konstituciškai negali būti taikoma įvairių okupacinių laikų įrašų atstatymo tikslams. O teismų sprendimai yra vykdomi, jų nereikia įrašyti prie dokumento šaltinių.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 str. 2 dalį, ją išdėstant taip:

 

„2. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas, kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas užsieniečiui, kuris įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris įgyja užsieniečio sutuoktinio pavardę.“

 2. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ir (arba) išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ar civilinės būklės akto įrašą liudijantis dokumentas, teismo sprendimas, kuriais remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rašomi asmens vardas ir pavardė šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytuose dokumentuose.

 

2

3

 

Argumentai: 

Nei Konstitucinio Teismo nutarimai, nei VLKK išvados nenumatė išimčių valstybinei kalbai pagal tautinį principą. Projekto antroji redakcija šiurkščiai jiems prieštarauja. Konstitucinis Teismas netgi teigia, kad siūlant tokias išimtis būtų paneigtas valstybinės kalbos principas ir įvesta diskriminacija pagal tautybę.

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 2 str. 3 dalį:

3. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis – Lietuvos Respublikos pilietis, kurio tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių.

 

3

1

 

Argumentai:

Jeigu Projekte apibrėžiama vardo ir pavardės „lietuviškos formos“ sąvoka, tai jos Projekte ir toliau reikia laikytis, tap išvengiant painiavos, kas iš tiesų yra ar nėra nustatoma įstatyme. Vien rašymas lietuviškais rašmenimis savaime dar nereiškia, kad užrašas yra parašytas lietuvių kalba. Žodžio forma lietuvių kalboje apima ir rašmenų fonetinį atitikimą jo tarimui (fonetinis rašybos principas sudaro kalbos modernumą ir suteikia daug praktinių privalumų gyvoje kalboje įsimenant bei atkuriant užrašo skambesį).

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Vardo ir pavardės rašymas

1. Oficialiuose dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi laikantis lietuviškos formos lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“

 

3

1

 

Argumentai:

Projekto antroje redakcijoje siūlomos ir kitos naujos išimtys, kurioms nepritarė VLKK, ir netgi tos, dėl kurių nebuvo paklausta VLKK išvados, nors tą įsakmiai nurodo kaip būtinybę Konstitucinio Teismo 2014 m. nutarimas. Siūlome tas išimtis išbraukti, o 4 straipsnyje palikti tik tas išimtis, kurioms buvo pritarta.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnyje straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.“

 

3

2

 

Argumentai:

Siekiant išvengti sumaišties ir „laisvų interpretacijų“, įstatymo tekste būtina griežtai vadovautis jame apibrėžta sąvoka, o ne laivai pasirinkti tik dalį joje apibrėžiamais požymių (vien rašmenis, be jų atitikimo fonetinei formai). Išimtys paliekamos tik tos, kurioms pritarė VLKK ir kurios yra šiandien taikomos. Išimčių pagal tautybę siūlymas šiurkščiai prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimams ir trims VLKK išvadoms.

Pasiūlymas:  Pakeisti Projekto 3 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose laikantis jos lietuviškos formos lietuviškais rašmenimis remiantis dokumento šaltinio įrašais ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnyje straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.“

 

3

3

 

Argumentai:

Nauja Projekto redakcija siūlo naują išimtį pagal tautybę, kurios net ir Teisės departamentas nesvarstė ir nesiūlė, kuri prieštarauja Kontitucinio Teismo ir VLKK nutarimams ir kuri yra iš esmės antikonstitucinė savivalė. Neaišku net, kaip toks siūlymas Proejkte atsirado, nes ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas jam nepritarė.

Pasiūlymas:  

Išbraukti Projekto 3 str. 3 dalį:

„3. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).“

 

3

5

 

Argumentai:

Užsieniečių vardų ir pavardžių rašymas nėra šio įstatymo objektas (šio įstatymo objektas yra Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas oficialiuose dokumentuose. Šias nuostatas būtina išbraukti, nes jos galutinai sukelia sumaištį apie kokią rašybą ir kur kalbama.

Pasiūlymas:  

Išbraukti Projekto 3 str. 5 dalį:

„5. Užsieniečio vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ar asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi šio straipsnio 6 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“

 

3

6

 

Argumentai:

Projekte Vyriausybei pavedama nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo oficialiose dokumentuose tvarką, tačiau būtina nustatyti, kad Vyriausybė tik įgyvendina įstatymo reikalavimus, juos detalizuoja, o ne nustato kažkokią naują, nesusijusia su įstatymu tvarką. Projekto autorių sumanymą būtina patikslinti, kad nekiltų nesusipratimų. 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 str. 6 dalį, ir ją išdėstyti taip:

„6. Detali Aasmens vardo ir pavardės rašymo oficialiuose dokumentuose tvarka, įgyvendinant šio įstatymo reikalavimus, nustatoma Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

4

1

 

Argumentai:

4 straipsnio 1 dalyje gali būti kalbama tik apie tokias rašybos valstybine kalba išimtis, kurias, kaip nurodo Konstitucinio Teismo doktrina, numato VLKK išvados. Šiuo atveju kalbama tik apie atvejus, kai užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tik jo paties prašymu. Išimties negalima nustatyti, kaip taisyklės, kuri užsieniečiams automatiškai draudžia užrašyti savo vardą ir paavardę laikantis lietuviškos formos. Be to, užmirštama dabar galiojanti išimtis, kai vardas ir pavardė gali būti užrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, bet nesiilaikant galūnės gramatinės formos.

 

Pasiūlymas:  

Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Vardų ir pavardžių nurašymas ir perrašymas

1. Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, užsienio piliečiui įgyjant Lietuvos Respublikos pilietybę jo prašymu gali būti perrašomi nesilaikant lietuviškos formos. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose pagal asmens pasirinkimą rašomi laikantis šių reikalavimų:         

1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės (be diakritinių ženklų) ar lotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų),

2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų),

3) vardas ir pavardė, tame pačiame dokumento šaltinyje įrašyti ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų),

4) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis nurašomi pagal lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, nesilaikant lietuvių kalbos gramatinės formos.“

 

4

2

 

Argumentai:

4 straipsnio antroje dalyje turi būti kalbama tik apie antrąją išimtį, kuriai neprieštaravo VLKK, kai asmens pavardė gali būti rašoma nesilaikant lietuviškos formos – jei šis asmuo įgyje sutuotktinio (užsienio šalies piliečio) pavardę. Visos kitos siūlomos išimti – tai antikonstitucinė orgija, paneigianti Konstitucijos 14 straipsnį. 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 4 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„2. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;

1) jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;

4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

 

4

3

 

Argumentai: Projekte siūloma papildomas išimtis nustatyti jau kaip taisyklę, o lietuviškos formos siūloma laikytis tik tuo atveju, jei asmuo to paprašo. Tai nepriimtina. Be to, siūloma įteisinti užrašymus lietuviškais rašmenimis, bet visiškai nesilaikant užrašymo lietuviškos formos, kuri juk apima ne tik gramatines formas, bet ir fonetinį rašybos principą. Iš tikrųjų turi būti atvirkščiai – Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės yra rašomi laikantis lietuviškos formos, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 4 str. 3 dalį:

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais asmens vardas ir pavardė jo prašymu gali būti rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma.

 

 

 

 

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

5

1

 

Argumentai: Būtina nustatyti naujus racionalius, atsižvelgiančius į įstatymo sudėtingumą jo įsigaliojimo terminus

Pasiūlymas:

Pakesiti 5 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.  liepos 1 d.

 

5

2

 

Argumentai:

Pagal naujus įstatymo įsigaliojimo terminus būtina skirti Vyriausybei pakankamai laiko parengti ir priimti įstatymo įgyvendinimo teisės aktus.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki  2022 m.  birželio 30 d.  balandžio 30d.  priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                        Eugenijus Jovaiša