LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

II (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 47

STENOGRAMA

 

2017 m. balandžio 18 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai I. DEGUTIENĖ ir G. KIRKILAS

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­šau už­im­ti sa­vo vie­tas. Kvie­čiu re­gist­ruo­tis. Skel­bia­me 2017 m. ba­lan­džio 18 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 95 Sei­mo na­riai.

Vi­sus Sei­mo na­rius, vi­sus sve­čius, Vy­riau­sy­bę ir ži­niask­lai­dos at­sto­vus svei­ki­nu su šven­tė­mis, su at­gi­mi­mu, su pa­va­sa­riu.

 

10.05 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

To­liau, tu­rė­tu­me pa­si­tvir­tin­ti bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pę nuo ba­lan­džio 18 die­nos iki ge­gu­žės 18 die­nos. Siū­lo­ma to­kia gru­pė: R. An­dri­kis – frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“, K. Bac­vin­ka – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja, V. Čmi­ly­tė-Niel­sen – Lie­tu­vos Res­pu­b­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja, S. Jo­vai­ša – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja, J. Nar­ke­vi­čius – Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­ja ir A. Pa­lio­nis – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja. Ar ga­li­me pa­si­tvir­tin­ti to­kios su­dė­ties bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pę? Ačiū. Ben­dru su­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ta.

Tu­ri­me dar vie­ną skel­bi­mą, t. y. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių gru­pės pir­mi­nin­kės A. Ar­mo­nai­tės pa­reiš­ki­mą „Dėl par­la­men­ti­nių ry­šių gru­pės įkū­ri­mo“. Pra­ne­šu, kad Tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių gru­pės su Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­te 2017 m. ba­lan­džio 5 d. po­sė­dy­je A. Ar­mo­nai­tė bu­vo iš­rink­ta pir­mi­nin­ke, pa­va­duo­to­jais – R. Bud­ber­gy­tė ir J. Džiu­ge­lis. Gru­pę su­da­ro 19 Sei­mo na­rių. Tiek.

 

10.07 val.

2017 m. ba­lan­džio 18 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Su dar­bo­tvarke esa­te su­si­pa­ži­nę. Ar tu­ri­te pa­sta­bų dėl šios die­nos dar­bo­tvarkės? Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pa­tvir­tin­ta.

 

10.07 val.

Vy­riau­sy­bės 2016 me­tų veik­los ata­skai­ta

 

1 klau­si­mas – Vy­riau­sy­bės 2016 me­tų veik­los ata­skai­ta. Sta­tu­to 207 straips­ny­je tei­gia­ma, kad „Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tą pa­tei­kia Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, ku­ris pa­tei­ki­mo me­tu at­sako į Sei­mo na­rių klau­si­mus. Klau­si­mai už­duo­da­mi to­kia pat tvar­ka kaip Vy­riau­sy­bės va­lan­dos me­tu. Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos pa­tei­ki­mo me­tu Sei­mo po­sė­dy­je da­ly­vau­ja ir vi­si mi­nist­rai, ku­rie Sei­mo na­rių pa­gei­da­vi­mu taip pat at­sa­ko į klau­si­mus“. Že­mės ūkio mi­nist­ras B. Mar­kaus­kas su vi­zi­tu yra iš­vy­kęs į Ki­ni­jos Res­pub­li­ką, to­dėl ne­da­ly­vaus. Kvie­čia­me Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką.

S. SKVERNELIS (LVŽSF*). Ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mi­nist­rai, šiek dau­giau ne­gu prieš mė­ne­sį, ko­vo 10 die­ną, šio­je tri­bū­no­je te­ko pri­sta­ty­ti jums XVII Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tus, ar­ti­miau­sius dar­bus, įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­riuos jau pra­dė­jo­me teik­ti Sei­mui pa­va­sa­rio dar­bų se­si­jo­je. Sei­mo sta­tu­tas nu­ma­to to­kią pro­ce­dū­rą, kad rei­kia pa­teik­ti pra­ėju­sių me­tų Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tą, tai bus ir pa­da­ry­ta. Bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės dar­bams pri­sta­ty­ti pa­si­rin­ko­me aiš­kiai pa­ma­tuo­ja­mus ir pa­ly­gi­na­mus ro­dik­lius, ku­riais iliust­ruo­ja­ma pa­dė­tis ša­ly­je 2016 me­tais. Kar­tu su jais pri­min­siu ne taip se­niai pri­sta­ty­tas da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­ti­nes kryp­tis, taip pat įvar­dy­siu ar­ti­miau­sius 2017 me­tų nu­ma­to­mus įgy­ven­din­ti dar­bus. Pra­dė­siu nuo to, ką šiek tiek pa­mi­nė­jau. Bū­da­mas šio­je tri­bū­no­je, pri­sta­ty­da­mas pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mą, įvar­di­nau, kad Vy­riau­sy­bė teiks 326 tei­sės ak­tų pro­jek­tus ar­ba pa­ke­tus. Aiš­ku, vi­sa­da ga­li­ma dirb­ti ge­riau, ta­čiau šiuo me­tu apie 150 įsta­ty­mų pro­jek­tų iš Vy­riau­sy­bės rū­mų yra per­kel­ti į Sei­mo dar­bo­tvarkę.

Pa­tei­kia­ma ata­skai­ta, su ku­ria jums gal­būt bu­vo pro­ga su­si­pa­žin­ti, yra struk­tū­ruo­ja­ma pa­gal XVII Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo pla­no pri­ori­te­tus, t. y. pir­mas – dar­ni, at­sa­kin­ga ir svei­ka vi­suo­me­nė; ant­ras – švie­ti­mo, kul­tū­ros ir moks­lo pa­slau­gų ko­ky­bės bei efek­ty­vu­mo di­di­ni­mas; tre­čia – vie­šo­jo sek­to­riaus efek­ty­vu­mo di­di­ni­mas; ket­vir­ta – dar­ni ir kon­ku­ren­cin­ga eko­no­mi­kos plėt­ra ir penk­ta – sau­gi vals­ty­bė.

Dėl pir­mo pri­ori­te­to – dar­ni, at­sa­kin­ga ir svei­ka vi­suo­me­nė – esa­mos si­tu­a­ci­jos trum­pa ap­žval­ga. So­cia­li­nė­je sri­ty­je di­džiau­sią su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties ro­dik­liai. 2015 me­tų duo­me­ni­mis, as­me­nų, pa­ti­rian­čių skur­do ri­zi­ką ar so­cia­li­nę at­skir­tį, ša­ly­je bu­vo dau­giau ne­gu 29 %. O pa­ja­mų ne­ly­gy­bė Lie­tu­vo­je yra vie­na di­džiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir au­ga nuo 2012 me­tų. 2015 me­tais 20 % tur­tin­giau­sių žmo­nių pa­ja­mos ša­ly­je bu­vo sep­ty­nis su pu­se kar­to di­des­nės nei 20 % ne­tur­tin­giau­sių žmo­nių.

Itin di­de­lė pro­ble­ma Lie­tu­vo­je ir to­liau lie­ka smur­tas ir pa­ty­čios. Bent kar­tą per du mė­ne­sius pa­ty­čias mo­kyk­lo­je pa­ti­ria net 57 % vie­nuo­li­kos me­tų ir 49 % pen­kio­li­kos me­tų mo­ki­nių. Nors gims­ta­mu­mo ro­dik­lis, pa­ly­gin­ti su 2011 me­tais, šiek tiek pa­ki­lo, ta­čiau tai vis tiek ne­už­tik­ri­na na­tū­ra­lios gy­ven­to­jų kai­tos. Vie­nai mo­te­riai ten­ka 1,7 vai­ko.

Ta­čiau ne vi­si ro­dik­liai pra­stė­ja. Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, nuo 2011 me­tų nuo­sek­liai ma­žė­ja gy­ven­to­jų ne­dar­bas ir au­ga už­im­tu­mo ly­gis. Už­im­tu­mo ro­dik­lis jau yra šiek tiek di­des­nis nei Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių vi­dur­kis.

Veiks­mai. Da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė so­cia­li­nes pro­ble­mas už­si­brė­žu­si spręs­ti kon­kre­čiais dar­bais. Jau ge­gu­žės mė­ne­sį teik­si­me Sei­mui Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, siek­da­mi pa­dė­ti as­me­nims, ne­te­ku­siems dar­bo, sau­giau jaus­tis dėl sa­vo ir šei­mos ma­te­ria­li­nės pa­dė­ties dar­bo ne­te­ki­mo at­ve­ju. Il­gin­si­me ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kų mo­kė­ji­mo truk­mę nuo še­šių iki de­vy­nių mė­ne­sių. Taip pat siū­ly­si­me pa­pil­dy­ti Už­im­tu­mo įsta­ty­mą nau­ja dar­bo įgū­džių įgi­ji­mo prie­mo­ne, kad pa­di­din­tu­me be­dar­bių ga­li­my­bes grei­čiau įsi­lie­ti į dar­bo rin­ką, su­stip­ri­nus jų so­cia­li­nius ir dar­bo įgū­džius. Siek­da­mi ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bę, įver­tin­si­me so­cia­li­nes iš­mo­kas ir su­si­esi­me jas su mi­ni­ma­liu var­to­ji­mo krep­še­liu.

Spren­džiant so­cia­li­nių įmo­nių veik­los pro­ble­mas ir sie­kiant už­kirs­ti ke­lią ga­li­mam pik­t­nau­džia­vi­mui pa­si­nau­do­ti so­cia­li­nės įmo­nės sta­tu­so su­tei­kia­mo­mis leng­va­to­mis, jau ar­ti­miau­siu me­tu Sei­mą pa­sieks nau­jos re­dak­ci­jos So­cia­li­nių įmo­nių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riuo kur­si­me to­kį so­cia­li­nių įmo­nių veik­los mo­de­lį, ku­ris už­tik­rin­tų efek­ty­vų ir tiks­lin­gą vals­ty­bės pa­gal­bos tei­ki­mą, įdar­bi­nant so­cia­liai pa­žei­džia­mus as­me­nis, ir aiš­kiai at­skir­tų du skir­tin­gų so­cia­li­nių įmo­nių ti­pus: so­cia­li­nę įmo­nę ir ne­įga­lių­jų so­cia­li­nę įmo­nę.

Di­de­lis dar­bas jau pa­da­ry­tas, ren­gia­mos Sei­mui teik­ti su Tri­ša­le ta­ry­ba su­de­rin­tos Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sos, ku­rio­mis su­da­ro­mos są­ly­gos įtvir­tin­ti lanks­čius dar­bo san­ty­kius iš­lai­kant dar­buo­to­jų ir darb­da­vių in­te­re­sų pu­siau­svy­rą.

Siek­da­mi pa­ska­tin­ti gims­ta­mu­mą ir kur­ti šei­mai pa­lan­kią ap­lin­ką, su­kur­si­me ir įtei­sin­si­me iš­mo­kos vai­kui, va­di­na­mą­ją vai­ko pi­ni­gų, sis­te­mą. Su­pran­ta­ma, kad vi­siems efek­ty­viems po­ky­čiams ša­ly­je bū­ti­nas su­si­ta­ri­mas ir vi­sų vi­suo­me­nės gru­pių su­si­tel­ki­mas, to­dėl Vy­riau­sy­bė į šių spren­di­mų pri­ėmi­mą sie­kia ir sieks įtrauk­ti kuo dau­giau so­cia­li­nių, eko­no­mi­nių part­ne­rių bei rasti po­li­ti­nių par­ti­jų su­ta­ri­mą.

Vie­nas svar­biau­sių ro­dik­lių, at­spin­din­čių vi­suo­me­nės psi­chi­kos svei­ka­tos būk­lę, yra sa­vi­žu­dy­bių skai­čius. Lie­tu­vo­je jis vis dar lie­ka itin di­de­lis. 2016 me­tais 100 tūkst. gy­ven­to­jų te­ko 29 sa­vi­žu­dy­bės, o Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis 12 sa­vi­žu­dy­bių 100 tūkst. gy­ven­to­jų. Moks­liš­kai įro­dy­ta, kad sa­vi­žu­dy­bių ri­zi­ką di­di­nan­tys veiks­niai yra al­ko­ho­lis, nar­ko­ti­kai, psi­chi­kos su­tri­ki­mai, pa­ty­čios ir dep­re­si­ja.

Vy­riau­sy­bė jau ėmė­si už­tik­rin­tų veiks­mų siek­da­ma su­ma­žin­ti al­ko­ho­lio pri­ei­na­mu­mą, pri­ta­rė ir pa­tei­kė Sei­mui iš­va­dą dėl Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­tai­sų. Taip pat dir­ba­ma, sie­kiant re­or­ga­ni­zuo­ti pri­klau­so­my­bių cen­trus, per­žiū­ri­ma psi­chi­kos svei­ka­tos cen­trų veik­la.

Svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je im­si­mės prie­mo­nių ma­žin­ti vais­tų kai­nas. Jau šio­je Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jo­je pa­teik­si­me Sei­mui svars­ty­ti Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tą, ku­riuo siū­ly­si­me su­ma­žin­ti kon­cen­tra­ci­ją maž­me­ni­nės pre­ky­bos rin­ko­je ir pa­ska­tin­ti al­ter­na­ty­vių pre­ky­bos vais­tais ka­na­lų at­si­ra­di­mą. Pa­reng­si­me vais­tų po­li­ti­kos gai­res, ska­ti­nan­čias ra­cio­na­lų vais­tų var­to­ji­mą. Taip pat jau šian­dien yra pa­reng­tas ir pa­teik­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, už­tik­ri­nan­tis Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos na­rių ne­pri­klau­so­mu­mą nuo iš­orės po­vei­kio. Tai leis pri­im­ti skaid­rius spren­di­mus dėl kom­pen­suo­ja­mųjų vais­tų.

Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir moks­lo pa­slau­gų ko­ky­bės bei efek­ty­vu­mo di­di­ni­mas – sri­tis, ku­rio­je jau da­bar vyks­ta in­ten­sy­vus dar­bas, ta­čiau pir­miau­sia apie ro­dik­lius. Nuo 2012 me­tų ma­žė­ja mū­sų mo­ki­nių pa­sie­ki­mų ly­gis, ypač mo­ki­nių gam­ta­moks­li­nis raš­tin­gu­mas, ki­tų sri­čių pa­sie­ki­mai taip pat yra že­mes­ni už EBPO ša­lių vi­dur­kį. Dar­bo rin­kos po­rei­kiai ir ren­gia­mų spe­cia­lis­tų kva­li­fi­ka­ci­ja vis dar ne­su­ba­lan­suo­ti. Be­veik kas tre­čias pro­fe­si­nio mo­ky­mo mo­kyk­los ab­sol­ven­tas per me­tus nuo kva­li­fi­ka­ci­jos įgi­ji­mo ne­ran­da dar­bo. Dau­giau kaip pu­sė Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų pir­mos pa­ko­pos ab­sol­ven­tų, ku­rie ne­tę­sia stu­di­jų, įsi­dar­bi­na dirb­ti ten, kur rei­ka­lin­ga aukš­ta kva­li­fi­ka­ci­ja. Šie ir dau­ge­lis ki­tų švie­ti­mo sri­ties pro­ble­mas iliust­ruo­jan­čių ro­dik­lių pa­dik­ta­vo aiš­kią kryp­tį. Jau da­bar yra duo­tas star­tas moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų tin­klo per­tvar­kai, ku­rios tiks­las – su­kur­ti kon­ku­ren­cin­gą, stip­rią, pa­sau­ly­je ma­to­mą moks­lo ir stu­di­jų sis­te­mą. Siek­da­mi ma­žin­ti at­skir­tį tarp re­gio­nų ir mies­tų mo­kyk­lų ko­ky­bės as­pek­tu, pla­nuo­ja­me Sei­mui teik­ti Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis įtei­si­na­mas kla­sės krep­še­lis.

Kal­bė­da­mi apie ben­dro­jo ug­dy­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mą, ver­ti­na­me įvai­rias ga­li­my­bes: mo­ky­to­jų dar­bo są­ly­gų ge­ri­ni­mą, įskai­tant eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą; mo­ky­mo­si die­nų skai­čiaus di­di­ni­mą; ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų fi­nan­si­nių ir žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių op­ti­mi­za­vi­mą. At­si­lie­piant į aiš­kų ne­su­si­kal­bė­ji­mą tarp pro­fe­si­nio ren­gi­mo ir dar­bo rin­kos, dar šiais me­tais nu­ma­ty­ta pra­dė­ti pro­fe­si­nio mo­ky­mo tin­klo per­tvar­ką, ska­tin­ti pa­meist­rys­tės mo­de­lį.

Sei­mui pa­teik­si­me ir Vy­riau­sy­bės pro­jek­tą dėl aukš­tų­jų mo­kyk­lų tin­klo kon­so­li­da­vi­mo, siek­da­mi kel­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų ko­ky­bę, telk­ti moks­lo po­ten­cia­lą ir ge­rin­ti moks­li­nin­kų bei pro­fe­so­rių dar­bo są­ly­gas. Taip pat at­nau­jin­si­me stu­den­tų pri­ėmi­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las tvar­ką ir, siek­da­mi pa­di­din­ti mū­sų pi­lie­čių kon­ku­ren­cin­gu­mą dar­bo rin­ko­je, siū­ly­si­me įtei­sin­ti trum­pą­sias stu­di­jas.

Siek­da­mi ko­ky­bės ir efek­ty­vu­mo, taip pat ren­gia­me švie­ti­mo ir kul­tū­ros įstai­gų va­do­vų pa­sky­ri­mo ir ka­den­ci­jų ri­bo­ji­mo pro­jek­tus. Šiuo me­tu de­ri­na­mas nu­ta­ri­mas dėl skaid­rių kon­kur­sų į te­at­rų ir kon­cer­ti­nių įstai­gų va­do­vų pa­rei­gas. In­ten­sy­viai jau Sei­me dis­ku­tuo­ja­ma dėl švie­ti­mo įstai­gų va­do­vų ka­den­ci­jų. Jau šiai se­si­jai ren­gia­mi pa­siū­ly­mai Sei­mui ir dėl kul­tū­ros įstai­gų va­do­vų ka­den­ci­jų. Siek­da­mi su­stip­rin­ti kul­tū­ros vaid­me­nį vals­ty­bės po­li­ti­ko­je, pa­reng­si­me ir pa­teik­si­me Lie­tu­vos kul­tū­ros po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus ir kar­tu vyk­dy­si­me sis­te­mi­nę kul­tū­ros sri­ties val­dy­mo pro­ce­sų per­žiū­rą, siek­da­mi vė­les­niuo­se eta­puo­se pa­di­din­ti kul­tū­ros įstai­gų veik­los efek­ty­vu­mą, spren­di­mų pri­ėmi­mo skaid­ru­mą, įdieg­ti su­ma­nius va­dy­bos spren­di­mus.

Da­bar tarp mi­nis­te­ri­jų yra de­ri­na­mas me­ce­na­tys­tės įsta­ty­mas, ku­riuo tu­rė­tų bū­ti su­kur­ta kla­si­ki­nė Eu­ro­pos vals­ty­bė­se įsi­tvir­ti­nu­si me­ce­na­vi­mo kul­tū­ra, lei­džian­ti pri­trauk­ti pri­va­čias in­ves­ti­ci­jas kul­tū­ros pro­jek­tams, pa­vel­dui, me­nui ir ki­toms sri­tims.

Efek­ty­vus vie­ša­sis sek­to­rius vis dar di­de­lis iš­šū­kis Lie­tu­vai. Pa­sau­lio ban­ko ver­ti­ni­mu, pa­gal val­dy­mo efek­ty­vu­mo in­dek­są Lie­tu­va yra tik 19 vie­to­je iš 28 vals­ty­bių. Dar vie­nas daug pa­sa­kan­tis ro­dik­lis – Lie­tu­vos po­zi­ci­ja pa­gal ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­są: per me­tus iš 32 vie­tos nu­kri­to­me į 38 vie­tą iš 176 vals­ty­bių. Ro­dik­lių ma­žė­ji­mas ro­do, kad Lie­tu­vo­je trū­ko rei­k­š­min­gų an­ti­ko­rup­ci­nių per­tvar­kų. Šian­dien svar­bu už­tik­rin­ti ne tik pra­ne­šė­jų apie ga­li­mus ko­rup­ci­jos at­ve­jus ap­sau­gą, bet ir im­tis ryž­tin­gų struk­tū­ri­nių per­tvar­kų – iki šiol van­giai vy­ku­sio vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų duo­me­nų at­vė­ri­mo, stip­rin­ti va­do­vų, ly­de­rių kor­pu­są.

Di­di­nant vie­šo­jo sek­to­riaus efek­ty­vu­mą jau da­bar pa­laips­niui ruo­šia­ma­si kom­plek­siš­kam ben­drų­jų funk­ci­jų kon­so­li­da­vi­mui ir vi­di­nių pro­ce­sų op­ti­mi­za­vi­mui mi­nis­te­ri­jo­se ir joms pa­val­džio­se įstai­go­se. Pra­dė­tas vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių są­ran­gos ir funk­ci­jų iš­gry­ni­ni­mas, kad bū­tų aiš­ku, ku­rios iš jų vyk­do ko­mer­ci­nę veik­lą ir tu­ri siek­ti pel­no, o ku­rio­se, tei­kiant vie­šą­sias pa­slau­gas, pel­nas nė­ra tiks­las. Vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių per­tvar­ka yra bū­ti­na są­ly­ga Lie­tu­vai sie­kiant tap­ti EBPO na­re, to­dėl šiai sri­čiai ski­ria­mas aukš­tas pri­ori­te­tas. Ma­nau, tai aiš­kiai iliust­ruo­ja po­ky­čiai tam tik­ro­se vals­ty­bės įmo­nė­se, to­kio­se kaip „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ar­ba „Oro na­vi­ga­ci­ja“.

Sei­mui jau pa­teik­tas Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas, ku­riuo sie­kia­ma efek­ty­vaus ir skaid­raus vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nių val­dy­mo ir va­do­vų ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­jos įtvir­ti­ni­mo. Vy­riau­sy­bė jau pri­ta­rė vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių val­dy­bų ir ste­bė­to­jų ta­ry­bų ne­pri­klau­so­mu­mo ir skaid­ru­mo di­di­ni­mui, ne­pri­klau­so­mų val­dy­mo or­ga­nų na­rių skai­čius pa­di­din­tas nuo treč­da­lio iki pu­sės. Nu­sta­ty­ta, kad val­dy­bų, ste­bė­to­jų ta­ry­bų na­riais ne­ga­lės bū­ti as­me­ni­nio (po­li­ti­nio) pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jai. Jau šį mė­ne­sį nu­ma­to­me Sei­mui teik­ti ir Ke­lių įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis bus siū­lo­ma per­tvar­ky­ti vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­lius pri­žiū­rin­čias vals­ty­bės įmo­nes. Sei­mą jau pa­sie­kė Miš­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­ria­me spren­džia­mi miš­kų urė­di­jų val­dy­mo efek­ty­vi­ni­mo klau­si­mai.

Ša­lies eko­no­mi­kos pa­dė­tį iliust­ruo­jan­tys ro­dik­liai nu­tei­kia op­ti­mis­tiš­kai. 2016 me­tais reikš­min­gai au­go vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, bu­vo 7,9 % di­des­nis ne­gu 2015 me­tais ir su­da­rė 770 eu­rų, ne­at­skai­čius mo­kes­čių. Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis ne­to dar­bo už­mo­kes­tis su­da­rė 600 eu­rų ir pa­di­dė­jo 8,3 %. Tai yra vie­nas di­džiau­sių au­gi­mų Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mas 2016 me­tais taip pat bu­vo spar­tes­nis ne­gu 2015 me­tais ir sie­kė 2,2 %. Lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kių eks­por­tas, ne­skai­tant naf­tos, 2016 me­tais au­go 2,7 %, pa­slau­gų eks­por­tas pa­di­dė­jo 13,5 %. Ta­čiau še­šė­li­nės eko­no­mi­kos dy­dis Lie­tu­vo­je ir to­liau su­da­ro nuo 15 iki 25 %, yra vie­nas di­džiau­sių tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ir EBPO vals­ty­bių.

Mo­kes­čių naš­ta, ten­kan­ti ma­žiau­siai už­dir­ban­tiems, Lie­tu­vo­je vis dar len­kia Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį. As­me­nims, gau­nan­tiems 67 % vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio, 2015 me­tais mo­kes­čių naš­ta Lie­tu­vo­je vir­ši­jo Eu­ro­pos Są­jun­gos 2,2 pro­cen­ti­nio punk­to vi­dur­kį. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­reng­ta­me Lie­tu­vos ata­skai­tos pro­jek­te pa­brė­žia­mas že­mos ir aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų už­im­tu­mo di­de­lis skir­tu­mas, di­dė­ja kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų trū­ku­mas. Re­a­guo­da­mi į esa­mą si­tu­a­ci­ją jau įtei­si­no­me trūks­ta­mų pro­fe­si­jų Lie­tu­vo­je są­ra­šą. Sie­kdami už­sie­nie­čiams gau­ti lei­di­mą dirb­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bą, lei­do­me pri­ly­gin­ti aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mą pen­ke­rių me­tų aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bo pa­tir­čiai. Tai ypač svar­būs žings­niai no­rint iš­lik­ti kon­ku­ren­cin­giems dėl tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų. Ku­riant pa­lan­kią ver­slo ap­lin­ką, star­tuo­liams jau įsi­ga­lio­jo tvar­ka gau­ti va­di­na­mą­sias star­tuo­lio vi­zas, pa­de­dan­čias pri­trauk­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jus. 2016 me­tais į Lie­tu­vą bu­vo pri­trauk­ti 36 tie­sio­gi­nių in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tai, ku­rie, pla­nuo­ja­ma, per tre­jus me­tus pa­dės su­kur­ti dau­giau nei 3 tūkst. dar­bo vie­tų.

Šie skai­čiai ska­ti­na ir to­liau ak­ty­viai veik­ti, to­dėl jau pa­tei­kė­me Sei­mui In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ria­me siū­lo­ma plės­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mas fi­nan­si­nių prie­mo­nių sri­tis. Vy­riau­sy­bė yra iš­si­kė­lu­si tiks­lą tu­rė­ti kon­ku­ren­cin­giau­sią ver­slo ap­lin­ką re­gio­ne. Vie­nas iš svar­biau­sių žings­nių sie­kiant šio tiks­lo – kom­plek­si­nė mo­ke­s­čių sis­te­mos per­žiū­ra. Ar­ti­miau­siu me­tu pri­sta­ty­si­me kryp­tis, ku­rio­mis ei­si­me efek­ty­vin­dami mo­kes­čių sis­te­mą. Su­pran­ta­me, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­kos stra­te­gi­ja ne­ga­li rem­tis pi­gia dar­bo jė­ga, to­dėl kryp­tin­gai ska­tin­si­me ver­slo ir moks­lo ben­dra­dar­bia­vi­mą sie­kdami pa­dė­ti pa­ma­tus ino­va­ci­jo­mis grįs­tos eko­no­mi­kos vys­ty­mui­si. Ir to­liau nuo­sek­liai dirb­si­me, kad stam­bios ga­my­bos in­ves­ti­ci­jos, ku­rian­čios dau­giau­sia dar­bų vie­tų, at­ei­tų į Lie­tu­vą. „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ su­telk­si­me kom­pe­ten­tin­gus žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius dirb­ti dėl stam­bių ga­my­bos pro­jek­tų pri­trau­ki­mo, su­kur­si­me spe­cia­lias rin­ko­da­ros prie­mo­nes. Ska­tin­da­mi to­les­nį eks­por­to au­gi­mą, nu­ma­tė­me su­kur­ti įran­kius, ku­rie pa­dės ver­slo įmo­nėms grei­čiau ir leng­viau gau­ti in­for­ma­ci­ją apie tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą ki­to­se ša­ly­se, lei­di­mų iš­da­vi­mą. Ki­taip ta­riant, tu­ri pra­dė­ti veik­ti vie­no lan­ge­lio ko­or­di­na­vi­mo ir ko­mu­ni­ka­ci­jų sis­te­ma, skir­ta tiks­li­nėms eks­por­to rin­koms.

Ener­gi­jos var­to­ji­mo efek­ty­vu­mo di­di­ni­mas yra vie­nas iš svar­biau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nių tiks­lų. Tei­gia­ma ži­nia yra ta, kad 2010–2015 me­tų lai­ko­tar­piu ša­lies ūkio ener­gi­jos in­ten­sy­vu­mas nuo­sek­liai ma­žė­jo ir 2015 me­tais bu­vo ma­žiau­sias tarp Bal­ti­jos ša­lių. Ta­čiau Lie­tu­va vis dar at­si­lie­ka nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio. Di­džiau­sias ener­gi­jos var­to­ji­mo efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo po­ten­cia­las iš­lie­ka pa­sta­tų, trans­por­to ir pra­mo­nės sek­to­riuo­se, ka­dan­gi ga­lu­ti­nės ener­gi­jos su­var­to­ji­mas ši­tuo­se sek­to­riuo­se sta­bi­lus ar­ba di­dė­ja. Ty­ri­mai ro­do, kad dau­gia­bu­čiai gy­ve­na­mie­ji pa­sta­tai Lie­tu­vo­je su­nau­do­ja dau­giau­sia ši­lu­mos ener­gi­jos, tai yra 54 % ga­lu­ti­nio ši­lu­mos ener­gi­jos su­var­to­ji­mo. Bū­tent šia­me sek­to­riu­je, ku­ris su­da­ro 60 % pa­sta­tų fon­do pa­gal plo­tą, yra di­džiau­sios ši­lu­mos ener­gi­jos tau­py­mo ga­li­my­bės. Ener­ge­ti­kos sri­ty­je var­to­ji­mo efek­ty­vu­mo di­di­ni­mas yra svar­bus šios Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tas, nes pi­giau­sia ener­gi­ja yra su­tau­py­ta ar­ba ne­pa­ga­min­ta ener­gi­ja. To­liau įgy­ven­din­si­me pa­si­tei­si­nu­sią dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mo pro­gra­mą, kar­tu pra­dė­da­mi įgy­ven­din­ti nau­ją dau­gia­bu­čių na­mų kvar­ta­lų at­nau­ji­ni­mo pro­gra­mą. Tu­ri­me tiks­lą dar šiais me­tais pa­ga­liau iš­ju­din­ti vie­šo­sios pa­skir­ties pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mo pro­gra­mą. Jau at­li­ko­me bū­ti­nus cen­tri­nės val­džios val­do­mų vie­šo­sios pa­skir­ties pa­sta­tų mo­de­lio tei­si­nius pa­kei­ti­mus. Tai ar­ti­miau­siu me­tu leis pa­skelb­ti kvie­ti­mus Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mai gau­ti.

Ki­ta pri­ori­te­ti­ne kryp­ti­mi lai­ko­me iš­ma­nio­sios ap­skai­tos ir ener­gi­jos su­var­to­ji­mo val­dy­mo sis­te­mų die­gi­mą. Šios sis­te­mos nuo­sek­liai die­gia­mos elek­tros, du­jų, ši­lu­mos, karš­to ir ge­ria­mo­jo van­dens var­to­to­jams, taip pat per­ei­si­me prie nau­jo­viš­ko tau­pes­nio gat­vių ap­švie­ti­mo. Siek­da­mi tau­py­ti pir­mi­nę ener­gi­ją ir ge­rin­ti oro ko­ky­bę, šiais me­tais or­ga­ni­zuo­ja­me na­mų ūkiuo­se esan­čių iš­kas­ti­nio ku­ro ka­ti­lų ar­ba se­nų ne­efek­ty­vių bio­ku­ro ka­ti­lų pa­kei­ti­mą nau­jais efek­ty­viais, at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos šal­ti­nius nau­do­jan­čiais įren­gi­niais, ši­lu­mos siur­bliais ar bio­ku­ro ka­ti­lais, o esant ga­li­my­bei – pri­ori­te­ti­nį pri­si­jun­gi­mą prie cen­tra­li­zuo­tų ši­lu­mos tie­ki­mo tin­klų. Siek­da­mi di­din­ti vi­daus ener­gi­jos ga­my­bą pa­nau­do­jant vie­ti­nius ir at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos iš­tek­lius, siū­lo­me Sei­mui pri­im­ti jau pa­teik­tus At­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių, Ener­ge­ti­kos įsta­ty­mų ir su­si­ju­sius pro­jek­tus. Ten siū­lo­mas nau­jas tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas su­da­ry­tų skai­drias są­ly­gas vals­ty­bei nu­sta­ty­ti vė­jo ener­ge­ti­kos Bal­ti­jos jū­ro­je ga­li­my­bes, plėt­ros po­rei­kį ir ka­š­tus ir, ne­su­da­rant iš­im­ti­nių tei­sių jo­kiems pri­va­tiems as­me­nims, at­lik­ti iš­sa­mius ty­ri­mus dėl ga­li­my­bių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­nė­je jū­ro­je ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos iš­skir­ti­nė­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je Bal­ti­jos jū­ro­je su ma­žiau­sio­mis są­nau­do­mis. Jau pa­va­sa­rio se­si­jo­je pla­nuo­ja­me Sei­mui pa­teik­ti svars­ty­ti stra­te­giš­kai la­bai svar­bų do­ku­men­tą – Na­cio­na­li­nę ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės stra­te­gi­ją, ku­ria nu­sta­ty­si­me Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos tiks­lus iki 2030 me­tų ir po­li­ti­kos gai­res iki 2050 me­tų.

Sau­gi vals­ty­bė – vie­nas svar­biau­sių Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tų. Svar­bu pa­žy­mė­ti, kad 2015–2016 me­tais vy­ku­sio NATO ver­ti­ni­mo me­tu Lie­tu­va pir­mą kar­tą po įsto­ji­mo į NATO su­lau­kė pa­lan­kių ver­ti­ni­mų. Tei­gia­mai bu­vo įver­tin­tas ne tik spar­tus gy­ny­bos biu­dže­to di­di­ni­mas, bet ir te­ri­to­ri­nės gy­ny­bos stip­ri­ni­mas, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės struk­tū­ros plėt­ra, mo­der­ni­za­ci­jos ir per­so­na­lo di­di­ni­mo pla­nai.

Pa­gal mo­der­ni­za­ci­ją, gin­kluo­tės ir ka­ri­nės įran­gos įsi­gi­ji­mui ski­ria­mą gy­ny­bos biu­dže­to da­lį 2016 me­tais Lie­tu­va pa­ki­lo į an­trą vie­tą tarp vi­sų NATO vals­ty­bių. Kaip tei­gia­ma Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo būk­lės ir plėt­ros ata­skai­to­je, 2016 me­tais tarp­tau­ti­nė Lie­tu­vos pa­dė­tis iš­li­ko sta­bi­li, ta­čiau na­cio­na­li­nį sau­gu­mą ir to­liau vei­kė ag­re­sy­vi Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­ka, ku­rios vie­nas pa­grin­di­nių už­da­vi­nių te­bė­ra sie­kis ar­dy­ti eu­ro­at­lan­ti­nę vie­ny­bę. Ru­si­ja to­liau in­ten­sy­viai vyk­dė in­for­ma­ci­nį ka­rą prieš Lie­tu­vą. In­for­ma­ci­nių ata­kų ob­jek­tu pir­miau­sia ta­po Lie­tu­vos ir NATO ben­drų pa­jė­gu­mų stip­ri­ni­mas bei Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos sis­te­ma, gy­ny­bi­niai Lie­tu­vos sie­kiai.

Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių ne­su­ta­ri­mų šal­ti­nis iš­li­ko ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos pro­ble­ma. Ji skal­do Eu­ro­pos Są­jun­gos vie­ny­bę ir tai tu­ri nei­gia­mos įta­kos Lie­tu­vos na­cio­na­li­niams in­te­re­sams.

2016 me­tais tę­sė­si Ru­si­jos žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bų vyk­do­ma ki­ber­ne­ti­nio šni­pi­nė­ji­mo veik­la prieš svar­biau­sias Lie­tu­vos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas, tei­sė­sau­gą, stra­te­gi­nę in­fra­struk­tū­rą. Di­dė­jan­ti tarp­tau­ti­nio te­ro­riz­mo grės­mė Eu­ro­pos Są­jun­gai nei­gia­mai vei­kė sau­gu­mo si­tua­ci­ją vi­so­se ben­dri­jai ir Šen­ge­no erd­vei pri­klau­san­čio­se ša­ly­se. Nors tie­sio­gi­nė te­ro­riz­mo grės­mė Lie­tu­vai ne­ki­lo ir ji to­liau iš­lie­ka ma­žai ti­kė­ti­na, ne­at­mes­ti­na, kad as­me­nys, su­si­ję su te­ro­ris­ti­ne veik­la, ga­li nau­do­tis Lie­tu­va kaip tran­zi­to vals­ty­be.

Nuo­sek­liai už­tik­rin­da­mi vals­ty­bės sau­gu­mą, Vy­riau­sy­bės prie­mo­nių pla­ne nu­ma­tė­me mo­der­ni­zuo­ti ka­riuo­me­nę, su­kur­ti ka­riuo­me­nės plėt­rai ir pri­iman­čios ša­lies pa­ra­mos po­rei­kiams rei­ka­lin­gą in­fra­struk­tū­rą. Jau šiais me­tais Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu nu­ma­ty­ta di­din­ti pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­rių tar­ny­bi­nių at­ly­gi­ni­mų ko­e­fi­cien­tus 5 %, o ki­tais me­tais – 10 %, kel­ti mai­ti­ni­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­jos dy­dį Lie­tu­vos ka­riams.

In­for­ma­ci­nio ka­ro aki­vaiz­do­je siek­da­mi ug­dy­ti vi­suo­me­nės kri­ti­nį mąs­ty­mą, in­for­ma­ci­nį raš­tin­gu­mą ir stip­rin­ti vi­suo­me­nės at­spa­ru­mą in­for­ma­ci­nėms grės­mėms, nu­ma­to­me Sei­mui pa­teik­ti Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tą, ku­riuo bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jų ir sklei­dė­jų duo­me­nis de­kla­ruo­ti per in­for­ma­ci­nę sis­te­mą. Taip pat nu­sta­ty­tas įpa­rei­go­ji­mas teik­ti in­for­ma­ci­ją apie vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių pa­ja­mas ir pa­ja­mų šal­ti­nius, iš­lai­das ir nau­dos ga­vė­jus.

Su­de­da­mo­ji ša­lies sau­gu­mo da­lis yra ener­ge­ti­nis sau­gu­mas. Sie­kiant pra­dė­ti kon­kre­čius dar­bus, ku­rie rei­ka­lin­gi stra­te­gi­niam Bal­ti­jos ša­lių ener­ge­ti­nio sau­gu­mo pro­jek­tui įgy­ven­din­ti, su Es­ti­jos ir Lat­vi­jos at­sto­vais su­tar­ta jau ar­ti­miau­siais mė­ne­siais pri­im­ti prin­ci­pi­nį po­li­ti­nį spren­di­mą dėl Bal­ti­jos ša­lių sin­chro­ni­za­ci­jos su Eu­ro­pos tin­klais sce­na­ri­jaus.

Kaip ko­vo 10 die­ną, taip ir šian­dien no­riu pa­brėž­ti, kad Vy­riau­sy­bė, įgy­ven­din­da­ma su­pla­nuo­tus dar­bus, sie­kia gi­lu­mi­nių po­ky­čių re­zul­ta­to. Taip pat svar­bu ne tik lai­ky­tis su­pla­nuo­tų dar­bų, bet ir re­a­guo­ti į nuo­lat kin­tan­čius vi­suo­me­nės ir ap­lin­kos po­rei­kius.

Baig­da­mas sa­vo pa­si­sa­ky­mą no­riu pa­brėž­ti, kad aki­vaiz­du, jog vie­na pa­grin­di­nių mū­sų ša­lies bė­dų, tai pa­brė­žia ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, – ma­žė­jan­ti dar­bo jė­gos pa­siū­la ir au­gan­tis iš­lai­ko­mo am­žiaus žmo­nių skai­čius, emig­ra­ci­jos pa­sek­mė. Ką da­ry­ti, kad jau­ni­mas ir ak­ty­vaus am­žiaus žmo­nės gy­ven­tų, kur­tų ir dirb­tų Lie­tu­vo­je? Tur­būt nė­ra vie­no re­cep­to. Aš ma­nau, kad tai, kas nu­ma­ty­ta mū­sų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je ir pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­ne, leis iš­spręs­ti tas įsi­se­nė­ju­sias pro­ble­mas. Vy­riau­sy­bė pa­si­ruo­šu­si dirb­ti ra­miai, kryp­tin­gai, ne­si­blaš­ky­da­ma, ne­pa­si­duo­da­ma ban­dy­mams de­sta­bilizuoti Vy­riau­sy­bės dar­bą. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me prem­je­rui. Už­si­ra­šė klaus­ti daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia Tė­vy­nės są­jun­gos at­sto­vas G. Land­sber­gis. Ruo­šia­si K. Gla­vec­kas.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). O! Ačiū už ma­lo­nų ne­ti­kė­tu­mą. Dė­ko­ju prem­je­rui už pa­sa­ky­tus žo­džius. No­rė­čiau pri­min­ti vie­ną to­kią is­to­ri­nę per­spek­ty­vą. 1933 me­tais Ame­ri­kos Pre­zi­den­tu ta­po toks vi­siems ge­rai ži­no­mas F. Ruz­vel­tas ir pa­skel­bė Nau­ją­jį su­si­ta­ri­mą. Kiek pri­me­na mū­sų nau­ją pla­ną. Pa­grin­di­nė Nau­jo­jo su­si­ta­ri­mo ašis bu­vo re­for­mų pla­nas. Per pir­mą­sias 100 die­nų F. Ruz­vel­tas Kon­gre­sui pa­tei­kė 15 re­for­mų pa­ke­tų. Lie­tu­vo­je pra­ėjo 100 die­nų, bet mes kol kas jo­kių re­for­mų ne­ma­to­me – di­de­lius svars­ty­mus, dis­ku­si­jas, de­ba­tus Sei­me. Su­si­da­ro įspū­dis, kad Vy­riau­sy­bė pra­šo dar 100 die­nų, kol pra­dės dirb­ti. Pa­grin­di­nis klau­si­mas šian­dien vie­šo­jo­je erd­vė­je, at­ro­do, yra atos­to­gų trum­pi­ni­mas ir moks­lo me­tų il­gi­ni­mas.

Prem­je­re, at­sa­ky­ki­te į pa­pras­tą klau­si­mą, ka­da pra­dė­si­te dirb­ti ar ka­da bent ko­kią tu­ją nu­pjau­si­te?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai tu­jų ne­pjaus­ty­siu. Esu vis dėl­to Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos na­rys.

Dėl dar­bo ir per pir­mas 100 die­nų pa­teik­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Mes tu­rė­jo­me to­kį pa­vyz­dį, ka­da 2009 me­tais tai bu­vo da­ro­ma. Tiek XVI Vy­riau­sy­bė, tiek ir mū­sų Vy­riau­sy­bė dar tu­ri ko­vo­ti su tais ne­pa­ma­tuo­tais, ne­at­sa­kin­gais, sku­bo­tais spren­di­mais. To­dėl mū­sų Vy­riau­sy­bė ma­no, kad kiek­vie­na re­for­ma, ku­ri yra nu­ma­ty­ta la­bai aiš­kiai tiek Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, tiek pa­gal da­tas ir ter­mi­nus Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo pla­ne, yra ir bus pa­reng­ta at­sa­kin­gai ir at­sa­kin­gai įgy­ven­di­na­ma, kad XVIIII Vy­riau­sy­bei ne­rei­kė­tų vėl­gi tu­rė­ti pa­sek­mių, ku­rios bu­vo pa­da­ry­tos dėl ne­at­sa­kin­gų, ne­pa­ma­tuo­tų ir ne­tei­sin­gų spren­di­mų.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Gent­vi­las. At­si­pra­šau K. Gla­vec­ko. Bu­vau pa­skel­bęs. Ruo­šia­si R. Tama­šu­nie­nė.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas prem­je­re, šiek tiek žan­ras čia toks įdo­mus. Ne­la­bai ski­ria­si nuo Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pa­tei­ki­mo, prie­mo­nių pla­no pa­tei­ki­mo ir se­si­jos dar­bų pro­gra­mos, bet tiek to. Su­pran­ta­me žan­ro ku­rio­ziš­ku­mą.

Dėl ener­ge­ti­kos. Jūs pa­mi­nė­jo­te ener­ge­ti­kos var­to­ji­mo efek­ty­vu­mo ska­ti­ni­mą, ka­ti­lų pa­kei­ti­mą į efek­ty­ves­nius. Iš es­mės tai – Ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos veik­la. Aš nie­ko ne­iš­gir­dau pa­sa­ky­to apie di­dži­ą­sias ener­ge­ti­kos pro­ble­mas – stip­rė­jan­čią vals­ty­bi­nę „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ mo­no­po­li­ją, nie­ko apie pri­va­taus ka­pi­ta­lo ig­no­ra­vi­mą ar iš­stū­mi­mą iš rin­kos, nie­ko apie stam­bių in­ves­ti­ci­jų į ener­ge­ti­kos sek­to­rių pri­trau­ki­mą. Gal dėl to, kad ža­da­te nai­kin­ti Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ją, ką esa­te įsi­pa­rei­go­ję? Čia juo­kais.

Pa­mi­nė­jo­te stra­te­gi­ją. Gal to­je nau­jo­je stra­te­gi­jo­je at­si­ras tie ma­no iš­kel­ti klau­si­mai – mo­no­po­li­jos stip­rė­ji­mas, pri­va­taus ka­pi­ta­lo iš­stū­mi­mas ir stam­bių in­ves­ti­ci­jų ne­pla­na­vi­mas?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl ener­ge­ti­kos sek­to­riaus. La­bai aiš­kiai vėl­gi Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ta, ko­kia stra­te­gi­ja mes rem­si­mės. Mes tei­kia­me pri­ori­te­tą vie­ti­niams ga­min­to­jams, ga­mi­nan­tiems ener­gi­ją iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių. Gal­būt ma­ne dar pa­pil­dys ener­ge­ti­kos mi­nist­ras, de­ta­liau kal­bė­da­mas. Aš tik­rai ne­ma­nau, kad at­ski­ros įmo­nės, ku­rios pa­mi­nė­tos, to­kios kaip „Lie­tu­vos ener­gi­ja“, iš­stu­mia pri­va­tų ka­pi­ta­lą. Taip, ši­tos vals­ty­bės įmo­nės yra at­sa­kin­gos už stam­bius ener­ge­ti­nius pro­jek­tus, kaip ir bu­vo su Su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lu, kaip ir su elek­tros jung­ti­mi, sin­chro­ni­za­ci­jos klau­si­mais ly­giai tą pa­tį tu­rės da­ry­ti, už ko­ge­ne­ra­ci­nių elek­tri­nių, ku­rios pri­pa­žin­tos vals­ty­bei svar­biais ob­jek­tais, sta­ty­bą. Vi­sa tai tik­rai mū­sų dar­bo­tvarkėje yra. Aš, aiš­ku, ma­nau, kad tik­rai mes ne­ga­li­me sau leis­ti ir pa­lik­ti to, kas bu­vo pa­da­ry­ta 2009–2012 me­tais. Ne­ži­nau, ko­dėl XVI Vy­riau­sy­bė ne­si­ė­mė jo­kių prie­mo­nių? Gal ne­pa­vy­ko pa­siek­ti, bet skai­čiai, ku­rie vėl­gi šian­dien mus pa­sie­kia apie iš­švais­ty­tus mi­li­jo­nus 2009–2012 me­tais, yra įspū­din­gi.

Ma­nau, kad mes pri­va­lė­si­me grįž­ti prie jų ir gau­ti at­sa­ky­mus, nes pa­lik­ti taip ir nu­ra­šy­ti ke­lis šim­tus, jei­gu skai­čiuo­tu­me, mi­li­jo­nų li­tų už mi­nis­te­ri­jos ir kon­tro­liuo­ja­mų įmo­nių pa­slau­gų, tei­si­nių kon­sul­ta­ci­jų, vie­šų­jų ry­šių, mo­ky­mų įsi­gi­ji­mą tik­rai ne­ga­li­me. Ma­nau, kad tu­ri bū­ti duo­ti at­sa­ky­mai. Ne­ga­li tai bū­ti nu­ra­šy­ta lai­kui, nes iš tų klai­dų rei­kia mo­ky­tis. Mes tik­rai ma­no­me, kad tu­ri­me pa­da­ry­tas iš­va­das, kad ne­pa­da­ry­tu­me to­kių pa­čių žings­nių ir kad tai ne­bū­tų pa­mirš­ta. Aš ma­nau, kad mes tu­rė­si­me kaip Vy­riau­sy­bė ir po­li­ti­nės, ir tei­si­nės va­lios, ir ga­lė­si­me pri­im­ti tuos spren­di­mus, kad tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos at­lik­tų sa­vo dar­bą ko­ky­biš­kai.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė, ruo­šia­si J. Imb­ra­sas.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, jei­gu bū­tų pa­teik­tas an­ke­to­je klau­si­mas, ar prem­je­ras pa­tei­kė ata­skai­tą, ir ga­li­mi at­sa­ky­mo va­rian­tai: taip, ne, tru­pu­tį, tai tur­būt rei­kė­tų pa­žy­mė­ti tą tre­či­ą­jį va­rian­tą. Iš tik­rų­jų pri­sta­tė­te si­tu­a­ci­jos ana­li­zę ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos san­trau­ką, ne ata­skai­tą. Ar vis dėl­to 2016 me­tais ne­bu­vo tų po­ky­čių ir bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės dar­bo? Ar jūs juos ver­ti­na­te iš tik­rų­jų la­bai nei­gia­mai? Pa­čio­je pra­džio­je sa­vo ata­skai­tos pa­sa­kė­te, kad ga­li­ma dirb­ti ge­riau, dau­giau, bet mes lin­ki­me, kad vis dėl­to ryž­tin­giau. Šių me­tų biu­dže­te yra tie­siog už­prog­ra­muo­ta tęs­tis so­cia­li­niai at­skir­čiai, pa­ja­mų skir­tu­mui ir, de­ja, skur­dui, ku­ria­me gy­ve­na ir mū­sų vai­kai. Tai štai, ar 2018 me­tų biu­dže­te, ku­rio gai­rės jau yra dė­lio­ja­mos da­bar (fi­nan­sų mi­nist­ras ko­mi­te­te pri­sta­tė ga­li­my­bes ir ga­li­mas „pa­gal­ves“, ga­li­mus eko­no­mi­nius sun­ku­mus), bus ta ži­nia vi­suo­me­nei, kad svar­bus žmo­gus, ir ko­kio­je kon­kre­čio­je biu­dže­to ei­lu­tė­je at­si­spin­dės, kad jie, žmo­nės, čia, Lie­tu­vo­je, ga­lės gy­ven­ti oriau? Kal­bu apie pa­ra­mą šei­mai, so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mą.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pir­miau­sia dėl ata­skai­tos pa­tei­ki­mo. Jūs, kiek­vie­nas Sei­mo na­rys, ga­vo­te 2016 me­tų Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tą su prie­du – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo da­li­mi. Ten yra įvar­din­tos sėk­mės ir ne­sėk­mės. Man tik­rai bū­tų ne­etiš­ka ver­tin­ti ir aiš­kin­ti, kal­bė­ti apie pra­ei­tos Vy­riau­sy­bės dar­bą. De­ja, toks Sei­mo sta­tu­to rei­ka­la­vi­mas. Dėl to ši­to­je ma­no kal­bo­je (tai nė­ra ata­skai­ta, ata­skai­ta yra pa­teik­ta) aš sten­giau­si ver­tin­ti ar­ba per­ei­ti per tuos pa­grin­di­nius anks­tes­nių me­tų ro­dik­lius ir pri­de­rin­ti ar­ba su­de­rin­ti su mū­sų Vy­riau­sy­bės veik­los pa­grin­di­nė­mis, pri­ori­te­ti­nė­mis kryp­ti­mis. Ki­tais me­tais ti­kiuo­si, kad bus ata­skai­ta ki­to­kia, ki­to­kios for­mos už tuos dar­bus, ku­riuos mū­sų Vy­riau­sy­bė per tuos me­tus pa­da­rys.

Dėl biu­dže­to for­ma­vi­mo. Taip, mes tik­rai pri­pa­žįs­ta­me, kad šių me­tų biu­dže­tas yra toks, koks yra, jūs vėl­gi ži­no­te, ko­kiu bū­du jis bu­vo tiek for­muo­ja­mas, tiek pri­ima­mas. Vie­nas iš svar­biau­sių už­da­vi­nių, ir ki­tų me­tų biu­dže­te tai at­si­spin­dės, yra so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mas, ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­čių žmo­nių ap­mo­kes­ti­ni­mo ma­ži­ni­mas ir taip pat tų so­cia­li­nių pro­ble­mų, ku­rios gal­būt ne­bu­vo taip spar­čiai spren­džia­mos, fi­nan­siš­kai pa­grįs­tas spren­di­mas.

PIRMININKAS. Ar mi­nist­ras no­rės pa­pil­dy­ti? Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je) Klau­sia Sei­mo na­rys J. Imb­ra­sas, ruo­šia­si A. Mal­dei­kie­nė.

J. IMBRASAS (TTF). Ger­bia­mas prem­je­re, prieš še­šis mė­ne­sius, prieš rin­ki­mus, jūs la­bai tvir­tai, la­bai griež­tai pa­si­sa­kė­te dėl kom­pa­ni­jos, ku­ri yra ap­vo­gu­si vil­nie­čius, dėl 24 mln. eu­rų. Mes teis­muo­se įro­dė­me, kad vien per pen­kme­tį jie pa­vo­gė per 100 mln. eu­rų, ne­įver­tin­ti li­ko dar du pen­kme­čiai. Jūs ta­da la­bai aiš­kiai, tvir­tai pa­si­sa­kė­te. Jau po to pra­ėjo še­ši mė­ne­siai, jūs prem­je­ru dir­ba­te ir­gi ne vie­ną mė­ne­sį, ta­čiau ne­te­ko gir­dė­ti, kad jūs bū­tu­mė­te kaž­ką šiuo klau­si­mu pa­da­rę ir at­kū­rę tei­sy­bę pi­lie­čiams, ku­rie ti­kė­jo­si iš jū­sų rink­da­mi jus, ka­dan­gi jūs prieš rin­ki­mus ši­tuo klau­si­mu pa­si­sa­kė­te la­bai tei­sin­gai ir griež­tai.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tei­si­niai pro­ce­sai at­lik­ti, ir Vy­riau­sy­bė ne­ga­li kiš­tis į tuos pro­ce­sus, ku­rie jau yra įver­tin­ti, kaip ir mi­nė­jo­te, ir tei­sė­sau­gos, ir teis­mų. Pro­ble­ma, su­si­ju­si su „Vil­niaus ener­gi­ja“, yra sa­vi­val­dy­bės kom­pe­ten­ci­ja, tiek, kiek rei­kia Vy­riau­sy­bės ir yra ga­li­my­bių šiuo at­ve­ju in­ter­ve­nuo­ti, tai yra da­ro­ma. Gal­būt dar ener­ge­ti­kos mi­nist­ras ma­ne pa­pil­dys.

Ž. VAIČIŪNAS. Tai pa­pil­dy­čiau dėl 2012–2014 me­tų lai­ko­tar­pio – bū­tent ta per­mo­ka, per di­de­lis mo­kė­ji­mas bu­vo pri­pa­žin­tas, jis jau bu­vo iš­ieš­ko­tas, da­lis iš­ieš­ko­ta. Dėl ki­tos da­lies taip pat yra tei­si­nės prie­mo­nės.

Dėl lai­ko­tar­pio nuo 2010 iki 2015 me­tų, dėl šio lai­ko­tar­pio, Kai­nų ko­mi­si­ja kaip tik šiuo me­tu da­ro ty­ri­mą ir skai­čiuo­ja, ko­kia yra pa­da­ry­ta ža­la.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rė A. Mal­dei­kie­nė, ruo­šia­si S. Tu­mė­nas.

A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Per­nai lap­kri­čio 14 die­ną aš su ju­mis šne­kė­jau ir jūs dar bu­vo­te vi­siš­kai nor­ma­lus, gy­vas žmo­gus. Per­nai gruo­džio 13 die­ną, kai pra­šė­te pri­ta­ri­mo sa­vo Vy­riau­sy­bei, ir­gi šne­kė­jo­te kaip, na, adek­va­čiai mąs­tan­tis žmo­gus. Tai, kaip da­bar nuo­bo­džiau­jan­čiu to­nu skai­tė­te men­kai su­sie­tą sta­tis­ti­nę in­for­ma­ci­ją, man iš tie­sų ke­lia vie­ną la­bai pa­pras­tą žmo­giš­ką klau­si­mą: ka­da ir ko­dėl nu­mi­rė svei­ko pro­to žmo­gus S. Skver­ne­lis ir gi­mė ga­na pil­kas biu­ro­kratas?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už pui­kų įver­ti­ni­mą, mes tik­rai to­kiu bū­du ke­lia­me tam tik­rą po­li­ti­nės eti­kos ly­gį Sei­me, nuo­la­tos tą da­ro­me. Aš, jei­gu taip jau, į to­kį la­bai rim­tą klau­si­mą ne­la­bai rim­tai at­sa­ky­čiau: tai ir nu­mi­rė tą gruo­džio 13 die­ną, kai pa­si­ra­šė ir ta­po prem­je­ru. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia Sei­mo na­rys S. Tu­mė­nas, ruo­šia­si I. Šiau­lie­nė. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mas prem­je­re, ačiū už to­kią vy­riš­ką ata­skai­tą. Jū­sų va­do­vau­ja­mai Vy­riau­sy­bei ten­ka ge­sin­ti gais­rus, ku­rių ne­už­ge­si­no pra­ėju­sios vy­riau­sy­bės, ten­ka at­lik­ti dar­bus, ku­rių ne­at­li­ko pra­ėju­sios vy­riau­sy­bės. Gy­ve­na­me dau­giau va­jų prin­ci­pu, kai įvyks­ta pro­ble­ma – ta­da ge­si­na­me Vy­riau­sy­bės, vals­ty­bės mas­tu. Tu­riu min­ty vai­ko tei­sių ap­sau­gos pro­ble­mas ir t. t., ir t. t.

Da­bar no­riu pa­si­tei­rau­ti jū­sų ir tei­sin­gu­mo mi­nist­rės. Tu­riu min­ty Pro­ba­ci­jos tar­ny­bą. Ar nu­ma­to­ma kon­kre­čiai, re­a­liai at­lik­ti ko­kius nors veiks­mus, kad Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos dar­bas ge­rė­tų? No­riu pri­min­ti, kad šiuo me­tu ten ap­gai­lė­ti­nai ma­žiau­si at­ly­gi­ni­mai, vie­nam as­me­niui ten­ka ap­tar­nau­ti 70 as­me­nų vie­toj 30. Vie­nas au­to­mo­bi­lis ski­ria­mas dviem ra­jo­nams ir t. t., ir t. t. Ar nu­ma­to­mi kon­kre­tūs veiks­mai ši­tam gais­rui už­ge­sin­ti ir pro­ble­mai spręs­ti? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tik­rai nei aš, nei, ma­tyt, ir mi­nist­rai ne­sa­me ša­li­nin­kai dirb­ti ir gy­ven­ti va­jų są­ly­go­mis, nes tie va­jai la­bai daž­nai at­si­su­ka ki­tu ga­lu ir ta­da bū­na dar blo­giau ne­gu gais­ro ge­si­ni­mas. Dėl to yra nu­ma­ty­tos nuo­sek­lios prie­mo­nės, tarp jų ir su­si­ju­sios su baus­mių vyk­dy­mo sis­te­ma. Taip, tai, kas bu­vo il­gą lai­ko­tar­pį šio­je sis­te­mo­je, ga­li­ma ver­tin­ti ir remiantis tam tik­rais ob­jek­ty­viais da­ly­kais, ka­dan­gi sis­te­ma per pas­ku­ti­nius, ma­tyt, de­šimt­me­čius ne­bu­vo fi­nan­suo­ja­ma taip, kaip tu­rė­tų bū­ti. Ne­bu­vo da­ro­mos struk­tū­ri­nės re­for­mos ir dėl to vie­ną kar­tą at­ėjo tas mo­men­tas, ka­da ji­nai pra­trū­ko.

Jei­gu mes no­ri­me tu­rė­ti iš es­mės ki­to­kią baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mą, mes tu­ri­me tu­rė­ti ki­tą baus­mių vyk­dy­mo po­li­ti­ką, ki­to­kias įka­li­ni­mo įstai­gas. Nė­ra po­pu­lia­ru pa­sa­ky­ti taip, kad rei­kia sta­ty­ti nau­jas ar­ba re­no­vuo­ti įka­li­ni­mo įstai­gas, vi­suo­me­nė­je, nes jiems – ka­li­niams nie­ko ne­rei­kia. Bet jei­gu mes no­ri­me, kad ta įstai­ga ati­tik­tų bent kiek nors sa­vo mi­si­ją, ne au­gin­tų to­liau „uni­ver­si­te­tuo­se“ ir gim­dy­tų ag­re­si­ją, bet ban­dy­tų pa­keis­ti žmo­nes, į tai rei­kės in­ves­tuo­ti, ly­giai taip pat kaip ir į Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nų so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas. Nau­ja­sis sta­tu­tas yra Sei­me, jis spręs­tų da­lį klau­si­mų, bet tai vėl­gi su­si­ję su fi­nan­si­niais da­ly­kais.

Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba. Vėl­gi bu­vo kaž­ka­da nu­spręs­ta, kad ji­nai tu­ri bū­ti Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to struk­tū­ri­niu pa­da­li­niu. Mes, jei­gu kal­ba­me apie žmo­nių so­cia­li­za­ci­ją ar re­so­cia­li­za­ci­ją, tam tik­rą pre­ven­ci­ją… Mes tu­rė­jo­me at­skir­tas pre­ven­ci­jų sis­te­mas po­li­ci­jo­je, at­si­ra­do Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas, tai yra tai, ką ga­li leis­ti sau bran­gi vals­ty­bė. Taip, tei­sin­gu­mo mi­nist­rei yra vie­nas iš iš­šū­kių, ir tuos skau­du­lius ap­nuo­gi­no pas­ku­ti­nis ty­ri­mas dėl Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to, kur tu­rė­jo keis­tis va­do­vė ir buvo at­skleis­ta dau­giau šo­ki­ruo­jan­čių da­ly­kų. Iš es­mės, jei­gu kal­bė­tu­me apie baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mą, tai yra li­ku­si ta pa­ti so­vie­ti­nė sis­te­ma, tru­pu­tį adap­tuo­ta prie lie­tu­viš­kos… sub­kul­tū­ra. Tei­sin­gu­mo mi­nist­rė gal­būt dar pa­pil­dys ma­ne.

M. VAINIUTĖ. Ačiū už klau­si­mą. Iš es­mės, dė­ko­ju prem­je­rui, at­sa­kė, ma­nau, į pa­grin­di­nį klau­si­mą, ir pra­tęs­da­ma no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad pas­ku­ti­niu me­tu mes at­li­ko­me, ma­ny­tu­me, ga­na daug dar­bų. Iš es­mės už tuos klau­si­mus, ku­riuos jūs iš­kė­lė­te, yra at­sa­kin­gas Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas. Šiuo me­tu kaip tik yra pa­skelb­tas kon­kur­sas į Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to va­do­vo pa­rei­gas ir la­bai ti­ki­mės, at­ėjus nau­jam va­do­vui, di­de­lių re­for­mų šio­je sri­ty­je, ku­rią jūs pa­lie­tė­te. Tik­rai ir aš pa­ti šį sa­vait­ga­lį par­vy­ku­si į sa­vo tė­viš­kę ra­jo­ni­nia­me laik­raš­ty­je… Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba taip pat šiuos klau­si­mus ke­lia. Tai la­bai svar­bus klau­si­mas, bet tik­rai ei­si­me prie tų pro­ble­mų ir jas tik­rai sprę­si­me, esa­me tam pa­si­ruo­šę.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rė I. Šiau­lie­nė. Ruo­šia­si M. Ado­mė­nas.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, aš su­pran­tu jū­sų sub­ti­lią pa­dė­tį, nes te­ko bū­ti ir XVI Vy­riau­sy­bės na­riu, nors tai ir ne ­pas­ku­ti­niais me­tais ver­ti­nant veik­lą. Bet, sa­ky­ki­te, ar ga­lė­tu­mė­te pa­tvir­tin­ti, kad pa­gal mak­ro­e­ko­no­mi­nius ro­dik­lius, ino­va­ci­jų in­dek­są, kon­ku­ren­cin­gu­mo pa­siek­tus ro­dik­lius, na, vis dėl­to XVI Vy­riau­sy­bė pa­li­ko eko­no­miš­kai, fi­nan­siš­kai ga­na sta­bi­lią si­tu­a­ci­ją tam, kad jūs, kaip baig­da­mas sa­vo kal­bo­je ak­cen­ta­vo­te, ga­lė­tu­mė­te siek­ti gi­lu­mi­nių po­ky­čių ir re­zul­ta­tų? Dė­ko­ju.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tik­rai ga­liu pa­tvir­tin­ti tą, neig­ti aki­vaiz­džius fak­tus bū­tų, ma­tyt, ne vi­sai ra­cio­na­lu. Ir pa­čiam te­ko dar­buo­tis, ir ne tik man čia, prie ši­to da­bar šio­je pu­sė­je sė­din­tiems as­me­nims, ir dau­giau mi­nist­rų yra. Kiek­vie­ną kar­tą no­ri­si ir sten­gia­ma­si, kad bū­tų pa­da­ry­ta kuo ge­riau, kuo ra­cio­na­liau, kuo efek­ty­viau, bet neig­ti aki­vaiz­džius fak­tus, kas yra pa­teik­ta ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ver­ti­ni­me ir ata­skai­to­je 2017 me­tais, bū­tų tur­būt nai­vu.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys M. Ado­mė­nas. Ruo­šia­si K. Gla­vec­kas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, kai tvir­ti­no­me Sei­me jū­sų kan­di­da­tū­rą, jūs la­bai įti­ki­na­mai ir stip­riai kal­bė­jo­te apie Lie­tu­vos mo­kyk­los pro­ble­mas. Ir bu­vo jaus­mas, kad štai at­eis Vy­riau­sy­bė, ku­ri im­sis iš pa­grin­dų ši­tas pro­ble­mas spręs­ti. Da­bar skai­to­me ata­skai­tą, na, taip, su­pras­tė­ji­mas vie­nų, ki­tų re­zul­ta­tų, taip, že­mes­ni ne­gu EBPO ša­lių ro­dik­liai – na, tai to­kia pro­ble­mė­lė. Bet Lie­tu­vos mo­kyk­lų ben­dra­sis ug­dy­mas yra ne pro­ble­mė­lė, tai yra sa­vi­žu­dy­bių lyg­mens pro­ble­ma. Mes vel­ka­mės Eu­ro­pos Są­jun­gos uo­de­go­je, klo­ja­me pa­ma­tus su­iru­siai dar­bo rin­kai, su­iru­siems gy­ve­ni­mams, ga­lų ga­le su­iru­siai pro­fe­sio­na­lu­mo struk­tū­rai ir aukš­ta­jam moks­lui. Ta­čiau sis­te­min­go po­žiū­rio ir re­for­mų pa­ke­to mes ne­ma­to­me. Tu­ri­me spo­ra­diš­kus, frag­men­tiš­kus veiks­mus, to­kius kaip moks­lo me­tų il­gi­ni­mas, atos­to­gų trum­pi­ni­mas, bet to­kie pleist­rai ne­iš­spręs, ne­iš­gy­dys ši­tos tik­rai įsi­se­nė­ju­sios ir sis­te­mi­nės li­gos. Vie­nin­te­lis veiks­mas, ku­ris yra dar ryš­kes­nis, – va­do­vų ka­den­ci­jų trum­pi­ni­mas – tas pats at­ei­na iš pre­zi­den­tū­ros, ne iš Vy­riau­sy­bės.

PIRMININKAS. Ar jau pa­klau­sė­te? Lai­kas!

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ka­da ma­ty­si­me sis­te­mi­nį pa­ke­tą, nes vi­sa, kas ge­ra ir pa­žan­gu, mes esa­me pa­si­ren­gę rem­ti, bet lau­kia­me jū­sų ini­cia­ty­vos?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kad vis dar lau­kia­te. Aš ma­nau, kad ly­giai po me­tų, ka­da aš pri­sta­ty­siu Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tą, sa­vos Vy­riau­sy­bės už me­tus, jūs tik­rai ra­si­te ne tik kad pa­ke­tus pro­jek­tų, bet jau ir įgy­ven­din­tus pro­jek­tus, rei­ka­lin­gus pa­ke­tus ir bent jau sis­te­mi­nių po­ky­čių pra­džią. Pa­da­ry­ti, kaip sa­ko­te, kli­juo­ti pleist­rus ant kiek­vie­no skau­du­lio da­bar, per ar­ti­miau­sius du tris mė­ne­sius, mes tik­rai ne­ma­to­me pras­mės ir bū­ti­nu­mo. To­dėl dar kar­tą pa­brė­žiu – Vy­riau­sy­bė dir­ba nuo­sek­liai ir kom­plek­siš­kai, da­rys tuos spren­di­mus, ku­riuos rei­kia pa­da­ry­ti, o ne ge­sins gais­rus.

PIRMININKAS. Ar švie­ti­mo mi­nist­rė no­rė­tų pa­pil­dy­ti?

J. PETRAUSKIENĖ. Aš tik no­rė­čiau pa­pil­dy­ti ger­bia­mą­jį prem­je­rą. Kal­bant apie per­tvar­ką švie­ti­mo sri­ty­je, Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je yra nu­ma­ty­tas vi­sas kom­plek­sas veiks­mų. Tai, ką jūs pa­mi­nė­jo­te, yra du frag­men­tai. Ir vi­siš­kai ob­jek­ty­viai tei­gia­te, kad rei­ka­lin­ga kom­plek­si­nė švie­ti­mo sis­te­mos per­tvar­ka. Pir­miau­si da­ly­kai, ku­rie yra nu­ma­ty­ti, yra pe­da­go­gų ren­gi­mo sis­te­mos per­tvar­ka ir kva­li­fi­ka­ci­jos sis­te­mos per­tvar­ka. Jau yra pa­teik­ti siū­ly­mai, per po­rą sa­vai­čių bus pri­sta­ty­ti, taip pat moks­lo am­žiaus jau­ni­ni­mas, nu­ma­tant vai­kams su­da­ry­ti ga­li­my­bę at­ei­ti į mo­kyk­lą še­še­rių me­tų, ug­dy­mo pro­gra­mų per­žiū­ra, fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lio per­žiū­ra, eta­ti­nio mo­ky­to­jų ap­mo­kė­ji­mo įve­di­mas ir dar vi­si ki­ti veiks­mai, ku­rie yra kaip kom­plek­sas, rei­ka­lin­gas sie­kiant per­tvar­ky­ti ben­dro­jo ug­dy­mo sis­te­mą, taip pat ir ki­tas švie­ti­mo gran­dis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia Sei­mo na­rys K. Gla­vec­kas. Ruo­šia­si V. Kam­ble­vi­čius.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­ma­sis Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, ačiū už pri­sta­ty­mą, ku­rį jūs at­li­ko­te, pa­da­rė­te. Klau­si­mas tur­būt iš ma­no pa­ty­ri­mo bū­tų dėl at­ei­ties. Po me­tų, kai jūs da­ry­si­te pra­ne­ši­mą apie šių me­tų pa­siek­tus re­zul­ta­tus, aš ma­nau, tra­di­ciš­kai iš­liks trys ar­ba ke­tu­ri klau­si­mai. Pir­mas klau­si­mas, kas kal­tas? Aiš­ku, kal­ta, kaip vi­sa­da, bus prieš tai bu­vu­si Vy­riau­sy­bė ar­ba taip to­liau ir pa­na­šiai. Ką da­ry­ti? Šis klau­si­mas, ma­nau, dar bus ne­iš­spręs­tas. Kas tą pa­da­rys? Tai yra vie­nas iš svar­biau­sių klau­si­mų, ku­ris da­bar­ti­niu me­tu kol kas dar tu­ri la­bai ne­aiš­kius kon­tū­rus, nes val­di­nin­ki­ja su sa­vo pa­ra­gra­fais iš tik­rų­jų dar iš­lai­ko ge­riau­sias po­zi­ci­jas ir jos dar­bo ko­rek­ci­ja kom­piu­te­ri­zuo­jant vyks­ta la­bai sun­kiai, ne­kal­bant apie po­li­ti­nį vi­są kon­teks­tą…

PIRMININKAS. Klaus­ki­te.

K. GLAVECKAS (LSF). …ka­da kan­ce­lia­ri­ja ne­ko­re­guo­ja­ma ir ki­ti da­ly­kai. Klau­si­mas yra toks: sa­ky­ki­te, ger­bia­ma­sis, ka­da vis dėl­to, jūs ma­no­te, pra­si­dės pir­mi re­zul­ta­tai to, ką aš mi­nė­jau, ir re­zul­ta­tai jū­sų re­for­mų? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mus. Jūs tik tris pa­mi­nė­jo­te, kad po me­tų rei­kės, ket­vir­to ne­pa­sa­kė­te. Aš gal ne­iš­gir­dau, bet dėl pir­mo, kas kal­tas, ir šian­dien aš sten­giau­si ne­ieš­ko­ti, ne­žiū­rė­ti at­gal, su vie­na iš­im­ti­mi, kas kal­tas, kas ne­kal­tas. Tik­rai ne­ma­nau, kad čia yra mū­sų tiks­las ir už­da­vi­nys ieš­ko­ti, kas ko ne­pa­da­rė. Tai yra pra­ei­tis. Ką da­ry­ti? Yra ką da­ry­ti ir mes tik­rai nuo­sek­liai sa­vo prie­mo­nes įgy­ven­din­si­me, pa­tin­ka, ne­pa­tin­ka, no­ri, blo­gos, ge­ros, kas gal­vo­ja. Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma pa­tvir­tin­ta, prie­mo­nių pla­nas yra ir mes kryp­tin­gai tą pa­da­ry­si­me. Kas pa­da­rys? Mes pa­da­ry­si­me. Ka­da bus ma­ty­ti re­zul­ta­tai? Įvai­rio­se sri­ty­se, kal­bant apie vie­šo­jo sek­to­riaus per­tvar­ką, vals­ty­bės įmo­nė­se jau ma­ty­ti ar­ba ma­ty­si­te. Kal­bant apie aukš­to­jo moks­lo re­for­mą, re­zul­ta­tų, jei­gu kal­ba­me apie aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bę, mes tik­rai ne­pa­ma­ty­si­me ki­tais me­tais. Bet ti­kiuo­si, kad per ket­ve­rius me­tus mes pa­da­ry­si­me tai, kas yra su­pla­nuo­ta, ir tie re­zul­ta­tai bus ma­tomi.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys V. Kam­ble­vi­čius. Ruo­šia­si V. Po­de­rys.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, pas­ta­ruo­ju me­tu ži­niask­lai­da daug dė­me­sio sky­rė di­dė­jan­čiai skur­do ten­den­ci­jai Lie­tu­vo­je. Eu­ro­pos Są­jun­go­je mes esa­me pas­ku­ti­nė­je vie­to­je. Jū­sų nuo­mo­ne, ka­da mes pa­bėg­si­me iš tos pas­ku­ti­nės vie­tos ir ko­kio­mis prie­mo­nė­mis?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes ne­sa­me pas­ku­ti­nė­je vie­to­je, esa­me tur­būt ket­vir­ti nuo ga­lo pa­gal įvai­rius ro­dik­lius. Vėl­gi ne kar­tą šio­je sa­lė­je bu­vo pa­mi­nė­ta ir pa­sa­ky­ta, ko­kios prie­žas­tys tam tu­rė­jo įta­kos. Aš no­rė­čiau, kad mes pra­dė­tu­me bėg­ti jau šiais me­tais iš tų vie­tų, kur esa­me dug­ne ar­ba ar­ti dug­no, ir su­sie­ję bū­tent su to­mis prie­mo­nė­mis, ku­rios yra nu­ma­ty­tos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je. Ta­čiau, kaip mi­nė­jau, ir dėl ma­žiau­siai už­dir­ban­čių as­me­nų mo­kes­ti­nės naš­tos ma­ži­ni­mo, ir kal­bėdamas apie tie­sio­gi­nes už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas, jų pri­trau­ki­mą, apie ga­li­my­bę ir mū­sų, ir už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams vys­ty­ti čia ga­my­bą, kur­ti tas dar­bo vie­tas, ku­rios yra ver­ti­na­mos ne mi­ni­ma­liu dar­bo už­mo­kes­čiu, t. y. kva­li­fi­kuo­to dar­bo rei­ka­lau­jan­čias dar­bo vie­tas, at­ras­ti ga­li­my­bę, kal­bėdami apie so­cia­li­nės pa­ra­mos, pa­čios po­li­ti­kos pa­kei­ti­mą, kas jau ir­gi ne kar­tą bu­vo mi­nė­ta, aš ma­nau, mes tu­ri­me pa­da­ry­ti ir pa­da­ry­si­me žings­nį šie­met, kad pa­jaus­tu­me tą re­zul­ta­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia Sei­mo na­rys V. Po­de­rys. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

V. PODERYS (LVŽSF). Ačiū, prem­je­re, už pri­sta­ty­mą. Ma­no klau­si­mas ener­ge­ti­nis, bet tur­būt ap­lin­kos mi­nist­rui, apie re­no­va­ci­ją. Re­no­va­ci­jos grei­tis yra maž­daug 500 dau­gia­bu­čių per me­tus. Iki 2020 me­tų bus re­no­vuo­ta apie 2 tūkst., bet re­no­vuo­ti rei­kia de­šim­tis tūks­tan­čių. Ar da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė tu­ri pla­ną ar ma­ty­mą, kas bus to­liau, ar­ba tu­ri pla­ną, kaip pa­grei­tin­ti, ar­ba gal tu­ri pla­ną, kad re­no­va­ci­jos pro­jek­tai bū­tų įvai­rūs, tarp jų ir la­bai pi­gūs, kad kuo dau­giau dau­gia­bu­čių jau ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti ši­ta prie­mo­ne kaip la­biau­siai tau­pan­čia ener­gi­ją? Dė­kui.

K. NAVICKAS. Vie­nas iš pla­nų, ku­rį tei­sin­gai pa­mi­nė­jo­te, dėl re­no­va­ci­jos grei­čio, tą svar­s­to­me su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, t. y. pir­miau­sia įdar­bin­ti pri­va­čius fon­dus, ne tik vals­ty­bės pi­ni­gus, nes šian­dien tas in­ten­sy­vu­mas – 500 na­mų dar net ne­pa­siek­tas, jo sie­kia­ma, bet jis ga­li bū­ti pa­siek­tas tik su vals­ty­bės pa­ra­ma. Per ki­tus fi­nan­si­nius in­stru­men­tus, ku­riuos svars­to­me kar­tu su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, la­bai ti­ki­mės to pro­ver­žio ir pa­tys to no­rė­tu­me. O dėl grei­čio, tai ži­no­te, ne vi­sa­da ko­ky­bė su grei­čiu su­si­ju­si. Mes esa­me nu­ma­tę ir tai da­ro­me da­bar, ne tai, kad nu­ma­tę, bet da­ro­me iš­sa­mų Re­no­va­ci­jos pro­gra­mos au­di­tą. Fi­nan­si­nė da­lis jau yra pa­da­ry­ta, ti­ki­mės bent jau ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos su­ma­ži­ni­mo, kad tas grei­tis at­si­ras­tų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Skar­džius. Ruo­šia­si D. Krei­vys.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas taip pat ener­ge­ti­nis. Lie­tu­va šian­dien gy­ve­na pa­gal 2012 me­tų kon­ser­va­to­rių ener­ge­ti­nę stra­te­gi­ją. Kad ir kaip gai­la bū­tų, tie­kiant cen­tra­li­zuo­tą ši­lu­mą vi­są lai­ką pri­ori­te­tas bu­vo ski­ria­mas bio­ku­rui ir Lie­tu­va tik­rai pa­sie­kė tą tiks­lą – 60 % ši­lu­mos pa­ga­mi­na­ma iš bio­ku­ro. Ta­čiau at­si­ra­dęs (…) ter­mi­na­las, nė­ra kur dė­ti du­jų, ta­da at­si­ra­do ki­tas pri­ori­te­tas – SGD. Da­bar kal­ba­ma ir jau da­ro­ma, vėl ver­sli­nin­kų ska­ti­ni­mu, dėl nau­jo pri­ori­te­to ga­min­ti ši­lu­mą iš at­lie­kų. Taip pat, ger­bia­ma­sis prem­je­re, už vis­ką tai tu­ri su­si­mo­kė­ti var­to­to­jai. To­dėl siū­ly­mas bū­tų tiek dėl jū­ros, tiek dėl ši­lu­mos nau­do­ji­mo, cen­tra­li­zuo­to ku­ro, vis dėl­to pri­si­i­ma­me stra­te­gi­ją, o po to jau ver­sli­nin­kai te­gul ten­ki­na sa­vo tuos no­rus, ki­taip var­to­to­jai ne­iš­si­mo­kės. Kaip jūs ma­no­te?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes tik­rai ma­to­me, ko­kie bu­vo pa­da­ry­ti spren­di­mai, kiek tai kai­na­vo mū­sų var­to­to­jams ir vals­ty­bei. Dėl stra­te­gi­jos ma­ne pa­pil­dys ener­ge­ti­kos mi­nist­ras, bet, kiek ži­nau, įsi­pa­rei­go­ji­mas ge­gu­žės mė­ne­sį pri­sta­ty­ti nau­ją­ją Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją iki 2030 me­tų ir Ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos gai­res iki 2050 me­tų bus įvyk­dy­tas.

Ž. VAIČIŪNAS. Dėl stra­te­gi­jos ter­mi­nų pa­pil­dy­čiau. Taip, stra­te­gi­jos pro­jek­tas yra bai­gia­mas reng­ti ir tu­rė­si­me vie­šą­sias kon­sul­ta­ci­jas ba­lan­džio pa­bai­go­je–­ge­gu­žės pra­džio­je. Pa­gal pa­va­sa­rio dar­bų pro­gra­mą esa­me įsi­pa­rei­go­ję bir­že­lio mė­ne­sį pa­teik­ti Sei­mui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia Sei­mo na­rys D. Krei­vys. Ruo­šia­si S. Gent­vi­las.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis prem­je­re, bet ku­rios li­gos gy­dy­mas pra­si­de­da nuo at­lie­ka­mų ty­ri­mų. Džiu­gu, kad šio­je ata­skai­to­je Vy­riau­sy­bė pa­tei­kė iš­sa­mų ir ga­na vi­sa­pu­siš­ką li­gos, ku­ria ser­ga mū­sų ša­lis, ty­ri­mą. Vi­si pri­pa­žįs­ta­me fak­tą – li­go­nis sun­kiai ser­ga, di­de­lė mi­g­ra­ci­ja, van­giai au­gan­ti eko­no­mi­ka, skur­das, es­mi­nės švie­ti­mo ir svei­ka­tos sis­te­mos bė­dos ro­do, kad ša­lis rim­tai ne­ga­luo­ja. Ta­čiau nu­sta­ty­ti diag­no­zę ne­už­ten­ka, rei­kia kuo sku­biau pra­dė­ti gy­dy­mą. Sei­mo sta­tu­tas Vy­riau­sy­bę įpa­rei­go­ja ne tik pa­ruoš­ti ata­skai­tą, bet ir pa­teik­ti pri­ori­te­ti­nius dar­bus, ne tik nu­sta­ty­ti diag­no­zę, bet ir iš­ra­šy­ti kon­kre­čius re­cep­tus. Su­pran­ta­me, kad šian­die­ni­nei Vy­riau­sy­bei ten­ka im­tis itin sun­kios li­gos, nes prieš tai ket­ve­rius me­tus ša­lį pri­žiū­rė­jęs gy­dy­to­jas ne tik ne­tu­rė­jo kom­pe­ten­ci­jų, bet ir ne­su­pra­to li­gos simp­to­mų, ir pats pa­cien­tas, pa­na­šu, jam ne­la­bai rū­pė­jo. To pa­sek­mė – iki šiol be­si­tę­sian­ti Lie­tu­vos eva­ku­a­ci­ja. Šian­dien no­rė­čiau iš prem­je­ro iš­girs­ti pa­ža­dą, kad ša­lia šios ata­skai­tos bus pa­teik­ti ne 800, o de­šimt…

PIRMININKAS. Klaus­ki­te.

D. KREIVYS (TS-LKDF). …pa­čių svar­biau­sių ir kon­kre­čių šių me­tų pri­ori­te­tų, ku­rių įgy­ven­di­ni­mą ir pro­gre­są jūs pri­žiū­rė­si­te as­me­niš­kai. Ma­no klau­si­mas su­si­jęs su tuo, ka­da šiuos de­šimt svar­biau­sių dar­bų ga­lė­tu­me gau­ti.

PIRMININKAS. Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Teks prie me­di­ci­nos ter­mi­nų pri­si­de­rin­ti. Taip, ty­ri­mai pa­ro­do ne­vi­siš­kai be­vil­tiš­ką li­go­nio si­tu­a­ci­ją. Jūs pa­mi­nė­jo­te, kad eko­no­mi­ka ne au­gan­ti. Ji yra augan­ti, prog­no­zuo­ja­mas ir šiais me­tais au­gi­mas. Bė­da, ma­tyt, kad mes ne­su­ge­ba­me to au­gi­mo vai­siais pa­si­da­lin­ti ir per­skirs­ty­ti taip ir į tas sri­tis, kur ga­lė­tų li­go­niui la­biau­siai pa­dė­ti. Tik­rai ne­su­tik­siu su tuo, ką jūs sa­ko­te apie bu­vu­sį gy­dy­to­ją, pa­sa­ky­ti, kad pa­cien­tas ne­rū­pė­jo, tik­rai bū­tų ne­etiš­ka ir nie­ka­da su tuo ne­su­tik­siu. Dar dau­giau, jei­gu kal­ba­me apie eva­ku­a­ci­ją, tai ir­gi pa­žiū­rė­ki­me skai­čius, ka­da bu­vo ma­si­nė mū­sų pi­lie­čių eva­ku­a­ci­ja iš Lie­tu­vos ir dėl ko taip įvy­ko. Aš ma­nau, kad tos diag­no­zės, ku­rias mes tu­ri­me ir pa­tys pa­da­rę, ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­tei­kė, su­tam­pa, ne­rei­kia da­ry­ti pa­pil­do­mų na­cio­na­li­nių ty­ri­mų, o jei­gu… Aš su­pran­tu, kad bu­vo ne­la­bai įdo­mu klau­sy­tis, bet aš ir sten­giau­si, pa­mi­nė­da­mas pro­ble­mą, pa­mi­nė­ti tuos dar­bus, ku­rie jau pa­da­ry­ti ar­ba ar­ti­miau­siu me­tu bus da­ro­mi. Vi­si mū­sų 2017 me­tų prie­mo­nių pla­ne iš­kel­ti pla­nuo­ja­mi dar­bai bus pa­da­ry­ti šiais me­tais.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia Sei­mo na­rys S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si A. Dumb­ra­va.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­ma­sis prem­je­re, lū­kes­čiai, su­si­ję su ju­mis ir val­dan­či­ą­ja dau­gu­ma, yra di­de­li. Iš­ėjus į gat­vę, žiū­rint į rei­tin­gus, jū­sų rei­tin­gai vis tiek dar yra aukš­ti, tik­rai lū­kes­čiai ir pa­si­ti­kė­ji­mas di­de­lis. Sun­ku kal­bė­ti apie ata­skai­tą, nes ji yra tik at­spin­dys Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos, bet aš no­rė­čiau jū­sų as­me­niš­kai pa­klaus­ti. Šiek tiek ši­tas pe­ri­odas už­si­tę­sė, dar­bo gru­pės žan­ras, ku­rį pa­vel­dė­jo­te iš so­cial­de­mok­ra­tų, tę­sė­si, vie­nas iš to pa­vyz­džių bu­vo jū­sų Vy­riau­sy­bės veik­los pla­no tvir­ti­ni­mas: trys ver­si­jos, pa­tvir­tin­ta prieš­pas­ku­ti­nę die­ną. Ma­no klau­si­mas jums. Ten, kur ma­to­mos re­for­mos, ver­ta pa­gir­ti, tai yra ger­bia­mo­jo R. Ma­siu­lio, ger­bia­mo­jo ap­lin­kos mi­nist­ro. Ten, kur yra įdir­bis iš anks­to, kur re­for­mos yra jau pa­skel­bia­mos sau­sio mė­ne­sį, bet li­ku­sio­ji Vy­riau­sy­bė yra iš es­mės už­si­vė­lu­si pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bės lė­tu įsi­bė­gė­ji­mu. Šian­dien Vy­riau­sy­bė­je jūs svars­to­te, kad Sei­mo na­riai ne­ga­lė­tų tap­ti mi­nist­rais, bū­tų ma­ži­na­mas Sei­mo na­rių skai­čius, iš es­mės ei­na­me pro­fe­sio­na­lė­ji­mo link, bet ką mes ma­to­me fak­tiš­kai, tai yra ne­įsi­bė­gė­jęs Vy­riau­sy­bės dar­bas. Ar ga­lė­tu­mė­te įver­tin­ti sa­vo pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bės, kaip pa­si­rink­to mo­de­lio, efek­ty­vu­mą šios ka­den­ci­jos pra­džio­je?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ap­gai­les­tau­ju dėl di­de­lių rei­tin­gų, bet, de­ja. Aš pa­si­steng­siu, kad jie bū­tų ma­žes­ni, ka­da mes pra­dė­si­me tuos dar­bus, ku­riuos pra­dė­jo­me re­a­li­zuo­ti, ti­kė­ti­na, kad taip ir bus. Tik­rai ne­sie­kiu, kad jie bū­tų iš­lai­ky­ti. Ti­kiuo­si, kad po me­tų jums ši­ta fra­zė bus džiu­ges­nė, ge­res­nė. Tą tik­rai ga­liu pa­ža­dė­ti.

Dėl pla­no ren­gi­mo ver­si­jų. Aš vi­są lai­ką lai­kau­si nor­ma­lių pro­ce­dū­rų, jei­gu kas nors blaš­ko­si ir spur­da, jei­gu nu­ma­ty­ta trys mė­ne­siai pla­nui pa­tvir­tin­ti, tai per tris mė­ne­siu ir bus pa­tvir­ti­na­mas. Jei­gu kas nors no­ri gau­ti ori­gi­na­lią ver­si­ją, tie­siog krei­pia­si ir mes duo­da­me tą ver­si­ją. Bet yra, ma­tyt, pa­to­giau ieš­ko­ti po sta­lu, kaž­ką su­ras­ti, tai aš ir­gi ap­gai­les­tau­ju, kad nė­ra ko ko­men­tuo­ti ir skai­ty­ti be­vil­tiš­kas ver­si­jas, ku­rios nie­ko ben­dro ne­tu­rė­jo su ga­lu­ti­niu va­rian­tu. Ma­nau, kad rei­kė­jo tie­siog ki­taip pa­da­ry­ti.

Dėl tų spren­di­mų, dėl mi­nist­rų skai­čiaus, mi­nist­rų ga­li­my­bės bū­ti ar ne­bū­ti, Vy­riau­sy­bė pri­va­lo teik­ti dėl Sei­me įre­gist­ruo­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų iš­va­das, to­dėl mes ir tei­kia­me. Vy­riau­sy­bės dar­bas yra tik­rai in­ten­sy­vus, pa­ti­kė­ki­te, aš ga­liu pa­sa­ky­ti ir pa­gal Vy­riau­sy­bės po­sė­džių, pa­si­ta­ri­mų dar­bo­tvarkes, ku­rios yra. Dėl to dar­bo, ku­ris vyks­ta ir gal­būt nė­ra ma­to­mas ir ne­įvar­di­ja­mas for­ma­liai, tą ge­riau­siai ga­li at­sa­ky­ti mi­nist­rai. Dėl ka­bi­ne­to for­ma­vi­mo prin­ci­pų, taip, aš dar kar­tą ga­liu pa­sa­ky­ti, aš džiau­giuo­si, kad ši Vy­riau­sy­bė tu­ri 14 mi­nist­rų ir Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką, jie yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė. Ne vie­nos po­li­ti­nės par­ti­jos, ki­tos, tre­čios ar penk­tos de­le­guo­ti, kur vėl­gi at­sto­vau­ja pa­kan­ka­mai siau­rai po­li­ti­nei jė­gai, aš kol kas džiau­giuo­si, kad mi­nist­rai iš­lai­kė ši­tą eg­za­mi­ną, jie tik­rai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės mi­nist­rai, ti­kiuo­si, kad taip bus ir at­ei­ty­je. Taip yra leng­viau pri­im­ti tuos spren­di­mus, ku­rie su­si­ję su ho­ri­zon­ta­liu ben­dra­dar­bia­vi­mu tarp mi­nis­te­ri­jų, ir nė­ra to­kio po­žiū­rio, kad čia ma­no dar­žas, jūs ne­lįs­ki­te, nes tai yra ma­no at­sa­ko­my­bė. Tai yra mū­sų vi­sų, 15 žmo­nių, at­sa­ko­my­bė už Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mą, ir ne­svar­bu, kad yra fi­nan­sų mi­nist­ras ar tei­sin­gu­mo mi­nist­ras. Mes esa­me at­sa­kin­gi ir už švie­ti­mą, ir svei­ka­tos prie­žiū­rą, ir už ap­lin­ko­sau­gą. Tas prin­ci­pas, ma­nau, yra tei­sin­gas.

PIRMININKAS. Ar no­rė­tu­mėt ko­men­ta­rų dau­giau? Mi­nist­re? Ačiū.

Klau­sia Sei­mo na­rys A. Dumb­ra­va. Ruo­šia­si V. Sin­ke­vi­čius.

A. DUMBRAVA (TTF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­svei­kin­ti vi­są Vy­riau­sy­bę su šven­to­mis Ve­ly­ko­mis, pa­lin­kė­ti sėk­mės jums dir­bant. Tik­rai tų dar­bų yra la­bai daug.

Prem­je­re, bū­ki­te ma­lo­nus, no­rė­jau pa­klaus­ti jū­sų, tęs­da­mas mig­ra­ci­jos klau­si­mą, ku­ris yra la­bai svar­bus ir ak­tu­a­lus Lie­tu­vai, vis tiek tas da­ly­kas kai­nuo­ja daug, jūs pui­kiai su­pran­ta­te. Tar­ki­me, gy­ny­bos klau­si­mais par­ti­jos la­bai pui­kiai su­ta­rė, kai yra įra­šy­tas kon­kre­tus skai­čius, į ką mes ga­li­me orien­tuo­tis. Prem­je­re, ar ne­ma­no­te, kad gal­būt mig­ra­ci­jos ar re­e­mig­ra­cijos ska­ti­ni­mo bū­tent par­ti­jų su­si­ta­ri­mo pa­grin­das ga­lė­tų bū­ti kaž­koks BVP ro­dik­lis? Tos prie­mo­nės, ku­rios yra nu­ma­ty­tos Vy­riau­sy­bės, yra la­bai svar­bios, bet ar tik­rai už­tek­tų mums po­li­ti­nės va­lios, Vy­riau­sy­bei ir įvyk­dy­ti tą prie­mo­nių pla­ną? Gal­būt mes, par­ti­jos, ga­lė­tu­me su­tar­ti, kad bū­tų koks nors kon­kre­tus skai­čius ir taip bū­tų leng­viau ir jums? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą ir už pa­lin­kė­ji­mą, ir pa­svei­ki­ni­mą. Aš ma­nau, kad tik­rai nė­ra vie­no re­cep­to mig­ra­ci­jos pro­ble­moms spręs­ti. Tas pats, ką jūs pa­mi­nė­jo­te, par­ti­jų su­ta­ri­mas dėl gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo. Jūs gi ma­tė­te, ko­kia bu­vo si­tu­a­ci­ja. Su­si­ta­ri­mas bu­vo pa­si­ra­šy­tas, bet re­to­ri­ka ar­ba įgy­ven­di­ni­mas bu­vo vi­siš­kai ki­toks, kol ga­liau­siai mes pa­tys kaip po­li­ti­nė ben­druo­me­nė su­ta­rė­me ir nu­spren­dė­me, kad tai rei­kia da­ry­ti. Ir net ne­abe­jo­ju, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta ir ne­sant po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mo dėl 2 %, nes tai yra gy­vy­biš­kai bū­ti­nas mū­sų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui spren­di­mas.

Ly­giai toks pat gy­vy­biš­kai bū­ti­nas mū­sų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ir iš­li­ki­mui spren­di­mas yra su­si­jęs su mig­ra­ci­ja. Aš lai­kau­si sa­vo po­zi­ci­jos. Jei­gu mes tik­rai, mes be jū­sų pa­gal­bos to ne­pa­da­ry­si­me, rei­kės pri­im­ti čia spren­di­mus ir pri­im­ti įsta­ty­mus, ku­rie yra ne­iš­ven­gia­mi, gal­būt nė­ra po­pu­lia­rūs, bet jei­gu įgy­ven­din­si­me Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je nu­ma­ty­tas prie­mo­nes, be abe­jo, ti­kė­ti­na, bet, ko ge­ro, bus ir Sei­mo na­rių, ir po­li­ti­nių par­ti­jų pa­siū­ly­mų, ku­rie tik­rai bus ra­cio­na­lūs ir pa­dė­sian­tys su­val­dy­ti si­tu­a­ci­ją. Aš ma­nau, kad tai yra ge­riau­sias spren­di­mas. Mums tik­rai yra vie­nas iš va­rian­tų ir aš ne­ma­tau, žiū­rė­da­mas į ko­le­gę G. Bu­ro­kie­nę, kaž­ko tra­giš­ko, jei­gu mes dar kar­tą su­dė­si­me, su­dė­lio­si­me tuos dar­bus, bet juos rei­kės tie­siog trauk­ti iš Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos ir įdė­ti. Bet ar nuo to tik­rai bus tas re­zul­ta­tas, ar mums bus ra­miau, kad mes ką nors pa­si­ra­šo­me? Aš ma­nau, kad ra­miau bus ta­da, ka­da įgy­ven­din­si­me. Ga­liau­siai ir to­kią si­tu­a­ci­ją tu­ri­me. Mes šian­dien dar net ir ne­ži­no­me prie­žas­čių, ne­sa­me ap­klau­sę nor­ma­liai tų žmo­nių, ku­rie yra iš­vy­kę, ne tik kad ko­kio­mis blic ap­klau­so­mis, ko­kios prie­žas­tys juos pri­ver­tė iš­vyk­ti, kiek jie dar jau­čia ry­šį su mū­sų ša­li­mi, ko­kios prie­mo­nės leis­tų grą­žin­ti ar­ba jiems grįž­ti į tė­vy­nę. To ne­bu­vo pa­da­ry­ta per tą lai­ko­tar­pį. Mes, aiš­ku, tu­ri­me ir ki­to­kių fra­zių, pa­sa­ky­mų. Pa­vyz­džiui, 2012 me­tų po­li­ti­niai pa­reiš­ki­mai, kad prieš 22 me­tus iš­ko­vo­jo­me tei­sę ša­liai ir lais­vę emig­ruo­ti. Yra to­kių pa­sa­ky­mų. Aš ma­nau, kad rei­kia su­si­telk­ti ir dirb­ti tuos dar­bus, ku­rie nu­ma­ty­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, plius aš tik­rai ne­sa­kau, kad ji yra to­bu­la. At­si­ras prie­mo­nių, ku­rios yra siū­lo­mos. Ge­riau jas pri­im­ti, įgy­ven­din­ti, ne­gu tu­rė­ti ko­kį nors for­ma­lų do­ku­men­tą. Čia ma­no to­kia nuo­mo­nė yra.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys V. Sin­ke­vi­čius. Ruo­šia­si M. Bas­tys.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju, prem­je­re, už pri­sta­ty­mą. Iš tie­sų ga­li­ma tik pa­si­džiaug­ti, kad ma­to­mi la­bai rim­ti po­ky­čiai vals­ty­bės val­do­mo­se įmo­nė­se. Ar ga­lė­tu­mė­te gal­būt pri­sta­ty­ti, ko­kie yra nu­ma­to­mi to­les­ni žings­niai val­dant vals­ty­bės val­do­mas įmo­nes? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pir­mi­niai žings­niai, ku­riuos jūs įvar­di­no­te, yra pri­im­ti, kal­bant apie de­po­li­ti­za­vi­mą, ne­pri­klau­so­mų val­dy­bų, ta­ry­bų, ste­bė­to­jų ta­ry­bų su­for­ma­vi­mą, ka­den­ci­jų įve­di­mą šių įmo­nių va­do­vams, re­zul­ta­tų la­bai aiš­kų su­for­ma­vi­mą ir grą­žos ga­vi­mą. Po to ma­no es­mi­nis da­ly­kas vėl­gi, ką aš ir pa­mi­nė­jau, mes tu­ri­me la­bai aiš­kiai ap­si­spręs­ti, ku­rios vals­ty­bės įmo­nės yra orien­tuo­tos į pel­ną, ku­rios at­lie­ka tam tik­ras so­cia­li­nes pa­slau­gas, jas iš­gry­nin­ti. Tie dar­bai jau yra pa­da­ry­ti, nė­ra dar ofi­cia­liai įtei­sin­ti, bet la­bai aiš­kiai bent jau mums, Vy­riau­sy­bei, ma­ty­ti vaiz­das, kaip įmo­nės tu­rė­tų bū­ti at­skir­tos. Po to, aiš­ku, ly­giai taip pat kal­ba­me apie jų tei­si­nės re­gist­ra­ci­jos for­mą, ku­rios tu­ri iš­lik­ti bū­tent vals­ty­bės įmo­nės, ku­rios ga­lė­tų per­ei­ti prie ki­tos tei­si­nės re­gist­ra­ci­jos for­mos, kal­bant vėl­gi apie jų tam tik­rų re­zul­ta­tų, orien­tuo­tų į pel­ną, pa­sie­ki­mą. Pagal dar­bo­tvarkę nuo­sek­liai ši­tie dar­bai vyks­ta ir mes tie­siog lai­ko­mės tos kryp­ties ir žy­giuo­ja­me į prie­kį. Kal­bant ir apie vals­ty­bės įmo­nių kie­kį, ly­giai tas pats. Dar­bo­tvarkėje yra vie­šo­sios įstai­gos, ku­rių yra ypač daug. To­dėl nuo­sek­lus dar­bas, dėl ku­rio rei­ka­lin­gi Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mai, spren­di­mai, yra da­ro­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. M. Bas­tys iš­si­brau­kė. Klau­sia Sei­mo na­rys J. Ole­kas. Gal per šo­ni­nį.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, už ata­skai­tą, ačiū už ben­drą dar­bą XVI Vy­riau­sy­bė­je. Tik­rai yra už ką pa­dė­ko­ti, ypač gy­ny­bos, na­cio­na­li­nio sau­gu­mo sri­ty­je, vie­ni­jant kraš­to ap­sau­gos ir vi­daus rei­ka­lų sis­te­mos pa­stan­gas veik­ti kar­tu. Aš ma­nau, kad jū­sų pa­mi­nė­ti XVI Vy­riau­sy­bės dar­bai dėl dė­me­sio gy­ny­bos sri­čiai, dėl kai ku­rių fak­tų, tokių kaip dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas, ir ki­ti, man at­ro­do, yra la­bai svar­būs. Su­pran­ta­ma, per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis, to­dėl ta ata­skai­ta to­kia sa­vo­tiš­ka.

Ma­no klau­si­mas bū­tų dėl jū­sų mi­nė­to fak­to dėl ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo. Iš tik­rų­jų 2015 me­tais įstei­gus Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­trą, pra­dė­jus jam veik­ti at­si­ra­do pa­jė­gu­mų, bet jūs ne­pa­mi­nė­jo­te apie šių me­tų at­ei­tį. Ar ga­lė­tu­mė­te ke­le­tą sa­ki­nių pa­sa­ky­ti, kaip ma­no­te vys­ty­ti to­liau šiais me­tais ir at­ei­ty­je? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal­būt de­ta­liau ga­lė­tų pa­sa­ky­ti kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras, bet kryp­tis la­bai aiš­ki – orien­ta­vi­ma­sis ir kom­pe­ten­ci­jų, ir at­sa­ko­my­bės per­da­vi­mas vi­sos, kal­bant apie ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą, kraš­to ap­sau­gos sis­te­mai, tarp jų ir at­ski­roms įmo­nėms, vals­ty­bės įmo­nėms, ku­rios dar yra iš­skai­dy­tos ki­tur. Ką aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kal­bė­da­mas apie Vy­riau­sy­bę, pa­čią kan­ce­lia­ri­ją, tai nau­jo­je struk­tū­ro­je nu­ma­ty­tas, taip yra įvar­di­ja­ma, Kri­zių val­dy­mo cen­t­ras ar ko­mi­te­tas, ne­svar­bu kur. Taip pat bus aiš­kiai su­dė­lio­ta ta pa­ti vir­šu­ti­nė hie­rar­chi­nė stru­k­tū­ra, ku­rios mes ne­tu­rė­jo­me ar­ba ji ne­efek­ty­viai vei­kė, ži­nant apie kri­zes, ku­rias mes pa­ty­rė­me. O kal­bant apie tą spe­ci­fi­ką, tai vis­kas yra kon­cen­truo­ja­ma į ten, kur tie pa­jė­gu­mai iš tie­sų yra, tai yra kraš­to ap­sau­gos sis­te­ma.

PIRMININKAS. Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­re, no­rė­tu­mė­te?

R. KAROBLIS. La­bai ačiū ir tik­rai ačiū mi­nist­rui už klau­si­mą. Tik­rai prem­je­ras pa­aiš­ki­no ben­dras kryp­tis. Ga­liu pa­sa­ky­ti dar kar­tą dėl 2016 me­tų ir tik­rai ačiū vi­siems da­ly­va­vu­siems – pa­baig­ta tvir­tin­ti vi­sa įsta­ty­mų lei­di­mų ba­zė, pa­tvir­tin­ti vi­si rei­ka­la­vi­mai 2016 me­tais. Ko­vo mė­ne­sį pa­skelb­ta 2016 me­tų ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo ata­skai­ta. Ne­pai­sant ge­rų da­ly­kų, vėl yra ir blo­gų da­ly­kų. Bet blo­giau­sia yra tai, kad ins­ti­tu­ci­jos ne­tei­kia šiam klau­si­mui pri­ori­te­to ir jų įgy­ven­di­ni­mas yra tik­rai vie­nas iš pri­ori­te­ti­nių da­ly­kų, kad ša­ki­nės ins­ti­tu­ci­jos bū­tent im­tų­si at­sa­ko­my­bės. Dau­giau pre­ven­ci­jos, o vis dėl­to ne pa­čios kri­zės val­dy­mo. Čia Vy­riau­sy­bė­je svars­ty­tas klau­si­mas, prem­je­ro pa­ve­di­mu, per du mė­ne­sius pa­teik­ti pa­žan­gos ata­skai­tą, kas de­da­si. Jei­gu ne, grei­čiau­siai im­si­mės griež­tes­nių prie­mo­nių.

Ki­ta sri­tis, be įgy­ven­di­ni­mo, bu­vo jau pa­tvir­tin­tas ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo at­žvil­giu pri­ori­te­ti­nių įstai­gų, įmo­nių są­ra­šas, ku­ria­me yra virš šim­to, jis gal­būt bus dar at­ei­ty­je to­bu­li­na­mas, bet ei­na­ma tei­sin­ga kryp­ti­mi, kur di­des­nė kon­tro­lė.

Tre­čias da­ly­kas, tur­būt ei­na­ma, su­stip­rin­tas dia­lo­gas dėl at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų ir ša­lia ki­ber­ne­ti­nės sau­gos ga­li bū­ti, kad elek­tro­ni­nė sau­ga ir­gi taps Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos da­li­mi. Kal­ba­me su Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Taip pat dis­ku­tuo­ja­mas klau­si­mas dėl vals­ty­bi­nės įmo­nės in­fra­struk­tū­ros per­da­vi­mo, at­ėmi­mo, sa­ky­ki­me, ko­mer­ci­nių funk­ci­jų ir tuo pa­grin­du gal­būt bū­tų su­da­ry­tas sau­go­mas vals­ty­bi­nis tin­klas. Na, yra ir ki­tų tam tik­rų min­čių, bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ko­or­di­na­vi­mas tarp at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų, ko­or­di­nuo­jan­čių, įskai­tant ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai pa­val­džias, Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bą ir kt., yra ge­ras, di­na­mi­ka ge­ra ir tik­rai iš­lai­ky­si­me pri­ori­te­ti­nį klau­si­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­si­mo svars­ty­mo lai­kas bai­gė­si. (Bal­sai sa­lė­je) Dis­ku­si­ją dėl Vy­riau­sy­bės me­ti­nės veik­los ata­skai­tos pla­nuo­ja­ma reng­ti 2017 m. ba­lan­džio 27 die­ną. Ata­skai­tą svars­to vi­si Sei­mo ko­mi­te­tai. Dė­ko­ja­me Vy­riau­sy­bei.

 

11.21 val.

Ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro E. Pa­ši­lio pra­ne­ši­mas (dėl Sei­mo na­rio Gin­ta­ro Ste­po­na­vi­čiaus)

 

Ki­tą klau­si­mą pri­sta­to ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras E. Pa­ši­lis. Kvie­čia­me ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą.

E. PAŠILIS. Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ger­bia­mas prem­je­re! 2016 m. ge­gu­žės 11 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Vil­niaus val­dy­bos iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sky­riu­je bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pa­gal po­žy­mius nu­si­kal­timų, nu­ma­ty­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 225 straips­nio 3 da­ly­je „Itin kva­li­fi­kuo­tas ky­ši­nin­ka­vi­mas“, 227 straips­nio 3 da­ly­je „Itin kva­li­fi­kuo­tas pa­pir­ki­mas“, taip pat 226 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se „Itin kva­li­fi­kuo­ta pre­ky­ba po­vei­kiu“. (Triukš­mas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Pra­šau draus­mės, ty­los! Kal­ba ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras.

E. PAŠILIS. Šį iki­teis­mi­nį ty­ri­mą or­ga­ni­zuo­ja ir kon­tro­liuo­ja Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo su­rink­ti duo­me­nys lei­džia pa­grįs­tai ma­ny­ti, kad 2012–2016 me­tų ka­den­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rys, par­la­men­ti­nės po­li­ti­nės par­ti­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, šios po­li­ti­nės par­ti­jos Sei­me frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jas G. Ste­po­na­vi­čius nuo 2015 m. spa­lio iki 2016 m. va­sa­rio, prie­šin­gai nei Sei­mo na­rio tar­ny­bos in­te­re­sai, pik­tnau­džiau­da­mas Sei­mo na­rio tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir tu­ri­mais kon­sti­tu­ci­niais Sei­mo na­rio įga­lio­ji­mais, at­li­ko šiuos veiks­mus. 2015 m. spa­lio mė­ne­sį su­si­ti­kęs su vie­no kon­cer­no val­dy­bos na­riu su­si­ta­rė su juo, jog šio kon­cer­no įmo­nės per­ves pin­gi­nes lė­šas į su po­li­ti­ne par­ti­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džiu su­si­ju­sios vie­šo­sios įstai­gos ir G. Ste­po­na­vi­čiaus pa­ra­mos fon­do są­skai­tas ir taip ne­tei­sė­tai fi­nan­suos po­li­ti­nės par­ti­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džio veik­lą.

Po šio su­si­ta­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rys G. Ste­po­na­vi­čius 2015 m. lap­kri­čio ir gruo­džio mė­ne­siais bal­sa­vo dėl dvie­jų kon­cer­nui nau­din­gų tei­sės ak­tų pri­ėmi­mo. 2016 m. sau­sio mė­ne­sį įvy­ku­sio G. Ste­po­na­vi­čiaus ir to pa­ties kon­cer­no val­dy­bos na­rio su­si­ti­ki­mo me­tu ap­ta­rė ne­tei­sė­to po­li­ti­nės par­ti­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džio fi­nan­sa­vi­mo de­ta­les, pa­pra­šė ir su­si­ta­rė, kad tam tiks­lui iš šio kon­cer­no įmo­nių są­skai­tų bus per­ves­ti 10 tūkst. eu­rų į vie­šo­sios įstai­gos są­skai­tą, taip pat 5 tūkst. eu­rų į pa­ra­mos fon­do są­skai­tą, taip pat 5 tūkst. eu­rų į spe­cia­li­ą­ją rin­ki­mų są­skai­tą po­li­ti­nės par­ti­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džio kan­di­da­to į 2016–2020 me­tų ka­den­ci­jos į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą G. Ste­po­na­vi­čiaus rin­ki­mų kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti.

Vyk­dy­da­mas šį su­si­ta­ri­mą kon­cer­no val­dy­bos na­rys da­vė nu­ro­dy­mą per­vers­ti 10 tūkst. eu­rų su­mą į nu­ro­dy­tos vie­šo­sios įstai­gos są­skai­tą ir 5 tūkst. eu­rų į G. Ste­po­na­vi­čiaus pa­ra­mos fon­do są­skai­tą. Į vie­šo­sios įstai­gos są­skai­tą per­ves­ti 10 tūkst. eu­rų bu­vo pa­nau­do­ti įsi­sko­li­ni­mams už po­li­ti­nės par­ti­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džio veik­los vie­ši­ni­mui ir po­li­ti­ko G. Ste­po­na­vi­čiaus ži­no­mu­mui di­din­ti skir­tą pro­jek­tą. Į G. Ste­po­na­vi­čiaus pra­mos fon­do są­skai­tą per­ves­ti 5 tūkst. eu­rų bu­vo su­pla­nuo­tai skir­ti po­li­ti­nės par­ti­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­dis kan­di­da­to į 2016–2020 me­tų ka­den­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą G. Ste­po­na­vi­čiaus veik­los vie­ši­ni­mui skir­tiems ren­gi­niams fi­nan­suo­ti.

Šie duo­me­nys yra už­fik­suo­ti kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos veiks­mų at­li­ki­mo pro­to­ko­luo­se, kaip liu­dy­to­jo, ku­ris ga­li duo­ti pa­ro­dy­mus apie sa­vo ga­li­mai pa­da­ry­tą nu­si­kals­ta­mą vei­ką, ap­klaus­to G. Ste­po­na­vi­čiaus ap­klau­sų pro­to­ko­luo­se, ki­tų liu­dy­to­jų ap­klau­sų pro­to­ko­luo­se, iš Lie­tu­vos ban­kų gau­tuo­se ban­ki­nių są­skai­tų ope­ra­ci­jų iš­ra­šuo­se ir ki­to­je šio iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­go­je. Dėl šio­je by­lo­je ti­ria­mų nu­si­kals­ta­mų vei­kų pra­ne­ši­mai apie įta­ri­mus yra įteik­ti dar trims as­me­nims, ku­rie ne­tu­rė­jo ir šiuo me­tu ne­be­tu­ri imu­ni­te­to bau­džia­majai at­sa­ko­my­bei, taip pat vie­nam ju­ri­di­niam as­me­niui.

To­kie veiks­mai ver­tin­ti­ni kaip Sei­mo na­rio G. Ste­po­na­vi­čiaus pik­tnau­džia­vi­mas kon­sti­tu­ci­niais Sei­mo na­rio įga­lio­ji­mais, Sei­mo na­rio prie­sai­kos su­lau­žy­mas, Sei­mo sta­tu­to, Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo ir Vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio ko­dek­so pa­žei­di­mai. Taip pat ma­ny­ti­na, kad dėl šių veiks­mų di­de­lės ne­tur­ti­nio po­bū­džio mo­ra­li­nės ža­los pa­ty­rė vals­ty­bė, nes bu­vo pa­žeis­ti įsta­ty­mo vir­še­ny­bės, tei­sė­tu­mo, tei­sin­gu­mo ir skaid­ru­mo prin­ci­pai, bu­vo pa­že­min­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo, kaip Tau­tos at­sto­vy­bės, au­to­ri­te­tas ir dis­kre­di­tuo­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio var­das. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už to­kią ga­li­mai pa­da­ry­tą nu­si­kals­ta­mą vei­ką yra nu­ma­ty­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 222 straips­nio „Pik­tnau­džia­vi­mas“ 2 da­ly­je. Šis ty­či­nis nu­si­kal­ti­mas yra pri­ski­ria­mas sun­kių nu­si­kal­ti­mų ka­te­go­ri­jai.

G. Ste­po­na­vi­čius nuo 2016 m. lap­kri­čio 14 d. yra 2016–2020 me­tų ka­den­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rys ir tu­ri imu­ni­te­tą bau­džia­ma­jai at­sa­ko­my­bei. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 32 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to, kad nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­riu­siam as­me­niui, ku­ris bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ga­li bū­ti pa­trauk­tas tik kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos lei­di­mu, bau­džia­ma­sis pro­ce­sas pra­de­da­mas, ta­čiau jam ne­ga­li bū­ti su­ra­šy­tas pra­ne­ši­mas apie įta­ri­mą, jis ne­ga­li bū­ti ap­klau­sia­mas kaip įta­ria­ma­sis ar pri­pa­žįs­ta­mas įta­ria­muo­ju, ne­ga­li bū­ti su­ima­mas ar ki­taip su­var­žo­ma jo lais­vė. Ki­tos pro­ce­si­nės prie­var­tos prie­mo­nės šiam as­me­niui tai­ko­mos tiek, kiek tai ne­drau­džia­ma pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus ir tarp­tau­ti­nės tei­sės nor­mas. Sie­kiant nu­sta­ty­ti by­lai reikš­min­gas ap­lin­ky­bes, G. Ste­po­na­vi­čius jam su­ti­kus bu­vo ke­lis kar­tus ap­klaus­tas kaip liu­dy­to­jas, ku­ris ga­li duo­ti pa­ro­dy­mus apie sa­vo pa­ties ga­li­mai pa­da­ry­tą nu­si­kals­ta­mą vei­ką. Šiuo me­tu vi­si ga­li­mi ne­drau­džia­mi at­lik­ti pro­ce­so veiks­mai su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riu G. Ste­po­na­vi­čiu­mi yra at­lik­ti. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu bū­ti­na įteik­ti pra­ne­ši­mą apie įta­ri­mą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riui G. Ste­po­na­vi­čiui, sie­kiant at­skleis­ti nu­si­kals­ta­mas vei­kas, at­lik­ti su juo ki­tus pro­ce­si­nius veiks­mus.

Įver­ti­nus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos, Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­tas bei Sei­mo na­rio ne­lie­čia­mu­mą ir nu­sta­ty­tas fak­ti­nes ap­lin­ky­bes, kon­sta­tuo­ti­na, kad to­les­nis bau­džia­ma­sis pro­ce­sas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio G. Ste­po­na­vi­čiaus at­žvil­giu ne­ga­li­mas, ne­ga­vus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo su­ti­ki­mo pa­trauk­ti šį as­me­nį bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn. To­dėl, rem­da­ma­sis tuo, kas iš­dės­ty­ta, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 62 strai­ps­nio 2 da­li­mi, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 22 straips­nio 3 da­li­mi, pra­šau Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą leis­ti pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rį G. Ste­po­na­vi­čių. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Iš­klau­sė­me ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą. Pa­gal Sta­tu­to 23 straips­nio 1 da­lį, iš­klau­sius ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pra­ne­ši­mą, da­ro­ma ne trum­pes­nė ne­gu va­lan­dos, bet ne il­ges­nė ne­gu 2 va­lan­dų per­trau­ka. To­dėl skel­biu per­trau­ką iki 12 va­lan­dos 30 mi­nu­čių. Po per­trau­kos Sei­mas pri­ims spren­di­mą. Dė­ko­ju. Per­trau­ka.

Kvie­čiu re­gist­ruo­tis, nes yra ma­žo­kai už­si­re­gist­ra­vu­sių.

Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Pertrauka iki 12 val. 30 min.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, po va­lan­dos sta­tu­ti­nės per­trau­kos tę­sia­me po­sė­dį. Re­gist­ra­ci­ja. Pra­šom sės­tis į sa­vo vie­tas. Re­gist­ra­ci­ja.

Ger­bia­mi ko­le­gos, už­si­re­gist­ra­vo 75 Sei­mo na­riai.

 

12.31 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo lai­ki­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos dėl su­ti­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rį Gin­ta­rą Ste­po­na­vi­čių pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn su­da­ry­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-562 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Mes svars­to­me klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo lai­ki­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos dėl su­ti­ki­mo Gin­ta­rą Ste­po­na­vi­čių pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn sudarymo“ projektą Nr. XIIIP-562. Kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ką į tri­bū­ną. Pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas, pri­ėmi­mas. Pra­šom, Pir­mi­nin­ke.

V. PRANCKIETIS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mą „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo lai­ki­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos dėl su­ti­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rį Gin­ta­rą Ste­po­na­vi­čių pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn su­da­ry­mo“. Sei­mas nu­ta­rė (1 straips­nis) su­da­ry­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo lai­ki­ną­ją ty­ri­mo ko­mi­si­ją dėl su­ti­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rį G. Ste­po­na­vi­čių pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn.

To­liau, ko­mi­si­ja iš 12 Sei­mo na­rių. 2 straips­nis. Pa­tvir­tin­ti šios su­dė­ties ko­mi­si­ją: V. Ačie­nė, R. Juš­ka, V. Kam­ble­vi­čius, D. Krei­vys, M. Mac­ke­vi­čius, A. Pa­lio­nis, Ž. Pa­vi­lio­nis, V. Po­de­rys, J. Raz­ma, V. Si­mu­li­kas, P. Va­liū­nas ir J. Varž­ga­lys.

PIRMININKAS. Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Nė­ra no­rin­čių jū­sų pa­klaus­ti.

Ger­bia­mi ko­le­gos, gal ga­li­me po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu?

Svars­ty­mas. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me po svars­ty­mo pri­tar­ti? Ga­li­me. Ačiū. Pri­tar­ta. Ačiū, Pir­mi­nin­ke.

Pa­straips­niui. Ga­li­me pri­tar­ti 1 straips­niui? Ačiū. Pri­tar­ta. Ga­li­me pri­tar­ti 2 straips­niui? Ačiū. Pri­tar­ta.

Da­bar, ko­le­gos, aš kvie­čiu iš­var­din­tus ko­mi­si­jos na­rius čia, prie tri­bū­nos, la­bai grei­tai su­si­rink­ti (tri­jų mi­nu­čių tech­ni­nė per­trau­ka) ir iš­si­rink­ti pir­mi­nin­ką. Dar kar­tą skai­tau: V. Ačie­nė, R. Juš­ka, V. Kam­ble­vi­čius, D. Krei­vys, M. Mac­ke­vi­čius, A. Pa­lio­nis, Ž. Pa­vi­lio­nis, V. Po­de­rys, J. Raz­ma, V. Si­mu­li­kas, P. Va­liū­nas ir J. Varž­ga­lys. Pra­šom, ko­mi­te­to na­riai, čia. Ko­mi­si­jos na­riai. Jūs jau pa­tvir­tin­ti kaip ko­mi­si­jos na­riai. Pra­šau grei­tai su­si­bėg­ti ir iš­si­rink­ti pir­mi­nin­ką.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS. Ko­le­gos, bai­gė­me tech­ni­nę per­trau­ką. 3 straips­nis. Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku iš­rink­tas V. Po­de­rys. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta.

4 straips­nis. Ko­mi­si­ja įsi­pa­rei­go­ja per dvi die­nas. Tai­gi iki ba­lan­džio 20 die­nos. Ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me. Ačiū.

Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ga­li­me pri­tar­ti?

Ta­da bal­suo­ja­me dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to. At­si­pra­šau, nu­ta­ri­mo pro­jek­to. Bal­sa­vi­mas pra­dė­tas dėl nu­ta­ri­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-562. Bal­sa­vi­mas pra­dė­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­šau sės­tis į sa­vo vie­tas ir bal­suo­ti.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Ko­le­gos, bal­sa­vo 106 Sei­mo na­riai: už – 105, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Sei­mo nu­ta­ri­mui pri­tar­ta. (Gon­gas)

 

12.38 val.

In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1312 12 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-480(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo 12 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-480. Kvie­čiu į tri­bū­ną ko­le­gę V. Ačie­nę. Pra­šom, ko­le­ge. Svars­ty­mas. Tai­ko­ma sku­bos tvar­ka.

V. AČIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te ba­lan­džio 5 die­ną bu­vo svars­ty­tas In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo 12 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ben­dru su­ta­ri­mu bu­vo pri­tar­ta mi­nė­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma ko­le­ge. Jo­kių pa­tai­sų čia ne­tu­ri­me. Yra no­rin­čių da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je. M. Ma­jaus­kas. Kvie­čiu į tri­bū­ną. Nė­ra M. Ma­jaus­ko. K. Gla­vec­kas. Kvie­čiu į tri­bū­ną. Ko­le­ga K. Gla­vec­kas. Pra­šau.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, įsta­ty­mo pro­jek­tas ver­tas dė­me­sio ir yra toks ne­di­de­lis žings­ne­lis į fi­nan­si­nių in­stru­men­tų iš­plė­ti­mą ban­dant spręs­ti tą pro­ble­mą, ku­ri iš tik­ro yra la­bai di­de­lė ir ku­ri la­bai svar­bi, taip pat ir emig­ra­ci­jai. Jūs vi­si pui­kiai ži­no­te, kad Lie­tu­vos ko­mer­ci­niuo­se ban­kuo­se fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų in­dė­lių yra 18 mlrd. eu­rų. Vals­ty­bės fi­nan­si­nės ga­lios taip pat ma­tuo­ja­mos mi­li­jar­dais. In­ves­ti­ci­nė pro­gra­ma yra be­veik 1,5 mlrd. eu­rų. Lie­tu­viai, ku­rie yra už­sie­ny­je, ku­rie gy­ve­na An­gli­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je ir ki­tur (mes tiks­lių duo­me­nų ne­tu­ri­me), bet, eks­per­ti­niais ver­ti­ni­mais, ten yra maž­daug ir­gi apie 7–8 mlrd. eu­rų. Tai yra mil­ži­niš­ki pi­ni­gai, ku­rie iš es­mės ar­ba gu­li ban­kuo­se, ar­ba la­bai men­kai in­ves­tuo­ja­mi. Ši­to įsta­ty­mo žings­ne­lis (sa­kau, tik žings­ne­lis, ne žings­nis) yra nu­kreip­tas į tai, kad tuos pi­ni­gus kaip nors įtrauk­tu­me į Lie­tu­vos eko­no­mi­ką. Juos ga­li­ma įtrauk­ti vi­so­kiais bū­dais į in­fra­struk­tū­rą, kad da­ly­vau­tų ir pri­va­tūs pi­ni­gai, ir už­sie­nie­čių lie­tu­vių pi­ni­gai, ir vals­ty­bės pi­ni­gai. Vals­ty­bės pa­rei­ga bū­tų su­si­ju­si vi­sų pir­ma su ga­ran­ti­jomis ir tam tik­rų mi­ni­ma­lių pa­lū­ka­nų už­tik­ri­ni­mu, kas bū­tų iš tik­ro la­bai pa­trauk­lu. Nes žmo­nės, da­bar gau­da­mi ban­kuo­se nu­lį pa­lū­ka­nų, nu­lį pa­lū­ka­nų, iš es­mės pra­ran­da de­šim­tis mi­li­jo­nų eu­rų ir tas ypač yra svar­bu pa­gy­ve­nu­siems ir ki­tiems žmo­nėms, ku­rių at­sar­gos tirps­ta. Tai ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas yra ma­žy­tis žings­nis. Gai­la, kad nė­ra fi­nan­sų mi­nist­ro. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja apie tai kal­ba daug me­tų, kad bū­tų pa­reng­ti iš tik­ro re­a­lūs, kon­kre­tūs pro­jek­tai in­fra­struk­tū­ros ir ki­to­se sri­ty­se, net­gi la­ze­rių sri­ty­se ar­ba tech­no­lo­gi­jų sri­ty­se, į ku­rias ga­li­ma bū­tų tuos pi­ni­gus in­ves­tuo­ti su mi­ni­ma­lia, tar­ki­me, pra­džiai ga­ran­tuo­ta vals­ty­bi­ne mar­ža, o pas­kui – pri­klau­so­mai nuo gau­tos nau­dos.

Tai jei­gu mes tą žings­nį iš tik­rų­jų pa­da­ry­tu­me, pri­vers­tu­me Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ją taip elg­tis, tai mes tu­rė­tu­me vie­ną iš veiks­nių, dėl ku­rio lie­tu­viai ga­lė­tų grįž­ti at­ei­ty­je į Lie­tu­vą. Vie­ną iš veiks­nių. Ki­ti du veiks­niai yra ne šios die­nos kal­bė­ji­mo ob­jek­tas. To­dėl, aš ma­nau, šiam įsta­ty­mui rei­kia pri­tar­ti, ta­čiau pa­rei­ka­lau­ti pro­to­ko­li­niu nu­ta­ri­mu ar kuo, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja im­tų­si žy­miai efek­ty­ves­nės po­zi­ci­jos plėsdama tuos in­stru­men­tus, pa­reiš­kdama kon­kre­čius są­ra­šus, pro­gra­mas ob­jek­tų, į ku­riuos ga­li­ma bū­tų in­ves­tuo­ti, ir vals­ty­bė pri­si­im­tų įpa­rei­go­ji­mą ga­ran­tuo­ti tam tik­rą nau­dą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu, ar rei­kia bal­suo­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ačiū. Pri­tar­ta.

 

12.42 val.

Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-2032 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4597(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo 9… (Bal­sai sa­lė­je) Taip. Ši­tas, ši­tas. Taip, taip. Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4597. A. Pa­lio­nį kvie­čiu į tri­bū­ną. Pra­šom, ko­le­ga.

A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas svars­tė mi­nė­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ko­mi­te­to spren­di­mas – pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 6, su­si­lai­kė 4.

PIRMININKAS. Ačiū. Pa­tai­sų nė­ra dėl šio įsta­ty­mo. Taip pat pro­fe­so­rius K. Gla­vec­kas kvie­čia­mas į tri­bū­ną. (Bal­sai sa­lė­je) Dėl Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Pa­si­sa­ky­ti. Pra­šau. (Bal­sai sa­lė­je) Kaip jūs, ger­bia­mas pro­fe­so­riau, tiek daug įsta­ty­mų gal­vo­je lai­ko­te? Pra­šau.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų tai svar­būs įsta­ty­mai, aš ma­nau, kad žy­miai svar­bes­ni, ne­gu kur ap­link tie plau­kio­ja, aš iš­kart sa­kau. Aš no­riu grą­žin­ti į tą re­a­lią tik­ro­vę, ku­ri la­bai yra svar­bi Lie­tu­vai at­ei­ties po­žiū­riu, už­tai, kad tiek fi­nan­si­niai in­stru­men­tai, tiek bū­dai ne ma­žiau svar­būs, tar­ki­me, kaip ir ko­kiam nors drau­gui da­vi­mas per gal­vą ar­ba pri­tup­dy­mas, ar­ba ko­kio is­pa­niš­ko ba­to pa­nau­do­ji­mas prieš jo ko­jas. Tai aš no­riu pa­sa­ky­ti štai ką: Lie­tu­vos ke­lių si­tu­a­ci­ja yra, jūs ži­no­te, la­bai blo­ga, ke­liai su­by­rė­ję. Len­ki­jos ke­liai ge­res­ni, Es­ti­jos ge­res­ni. Iš es­mės vi­si ap­link mus tu­ri ge­res­nius ke­lius. To prie­žas­tis, be abe­jo, yra fi­nan­sa­vi­mas. Tai Ke­lių pro­gra­ma yra toks šal­ti­nis mū­sų biu­dže­to, kad jei­gu kur nors kam nors trūks­ta pi­ni­gų, tai pa­pras­tai iš Ke­lių pro­gra­mos tą vis­ką ir nu­brau­kia­me. Jau ki­tų me­tų Ke­lių pro­gra­ma yra pa­tvir­tin­ta, lyg ir sa­kė, kad pa­tvir­tin­ta, biu­dže­tas – 500 mln. eu­rų. Bu­vo pa­ža­dė­ta, kad bus pa­keis­ta 500 ki­lo­met­rų žvyr­ke­lių, o žvyr­ke­liams yra skir­ta tik­tai 113 mln. Tai aš ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ju, kaip 500 ki­lo­met­rų žvyr­ke­lių pa­keis­ti as­fal­tu, su­tvar­ky­ti vi­du­ti­niš­kai už 100 tūkst. 1 ki­lo­met­rą. Jau aš blo­gas ma­te­ma­ti­kas, bet iš tik­ro to­kios ko­li­zi­jos tie­siog ne­ma­tau. To­dėl rei­kia kal­bė­ti apie tai, kaip iš­plės­ti biu­dže­to ga­li­my­bes dėl Ke­lių fon­do fi­nan­sa­vi­mo.

Dar no­riu pa­sa­ky­ti vie­ną as­pek­tą, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja… Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos po to, kai įvy­ko brek­si­tas, kaip ži­no­te, Eu­ro­pos fon­dai su­si­trau­kė, do­ta­ci­jos su­ma­žė­jo 9 mlrd., yra siū­lo­mas nau­jas mo­kes­tis – au­to­mo­bi­lių mo­kes­tis, tai yra už CO2 du­jas, yra kal­ba­ma apie jį. Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se yra. Bet vi­sas įdo­mu­mas yra tas, kad tas mo­kes­tis grei­čiau­sia bus skir­tas ne Ke­lių fon­dui, o Eu­ro­pos cen­tri­nei ka­sai, taip šiurkš­čiai pa­sa­kius. To­dėl aš ma­nau, kad mums vi­siems ver­ta at­ei­ty­je, tiek svars­tant biu­dže­tą, tiek ke­lių pro­gra­mas, tu­rė­ti ome­ny tai, kad sa­vi­val­dy­bės ir biu­dže­tas tu­ri tu­rė­ti dau­giau ga­li­my­bių ge­rin­ti mū­sų ke­lius. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū K. Gla­vec­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po… Yra no­rin­čių kal­bė­ti prieš. K. Ma­siu­lis. Pra­šau. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­no­ri. Ta­da K. Bart­ke­vi­čius prieš.

K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Ar no­ri K. Bart­ke­vi­čius?.. Ne­ma­tau. Ne­no­ri?

K. BARTKEVIČIUS (TTF). No­riu, no­riu, no­riu.

PIRMININKAS. No­ri? Pra­šau. Prieš.

K. BARTKEVIČIUS (TTF). Aš, at­vi­rai pa­sa­kius, ne­pa­lai­kau šio įsta­ty­mo pro­jek­to ir Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te bal­sa­vau prieš dėl ke­lių mo­ty­vų. Šian­dien Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos pi­ni­gai ir są­ma­tos tik­rai dar ne­pa­sie­kė die­nos švie­sos, o pri­va­taus ka­pi­ta­lo pa­nau­do­ji­mą, sa­ky­ki­me, kad sa­vi­val­dy­bės ga­lė­tų pa­nau­do­ti, šis įsta­ty­mas pa­pras­čiau­siai drau­džia, nes 57 sa­vi­val­dy­bėms yra dras­tiš­kai su­ma­žin­tas sko­li­ni­mo­si li­mi­tas taip, kad prie šio pro­jek­to ga­lė­tų pri­si­dė­ti ir pri­va­čios kom­pa­ni­jos, ku­rios ga­lė­tų la­bai pri­si­dė­ti prie mū­sų in­fra­struk­tū­ros ge­ri­ni­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A. But­ke­vi­čius – už. Pra­šau, ko­le­ga.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ke­lių in­fra­struk­tū­ra Lie­tu­vo­je tik­rai yra iš­vys­ty­ta ga­na ge­rai. Džiau­gia­mės, kad Lie­tu­va tu­ri at­ski­rą Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mą, to, ko jau kai ku­rios Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys ne­tu­ri.

Ant­ras da­ly­kas, ka­da mes kal­ba­me apie mū­sų ke­lių in­fra­struk­tū­ros iš­vys­ty­mą ir ly­gi­na­me su ki­to­mis vals­ty­bė­mis, tai rei­kia… ir ypač, ka­da bu­vo pa­mi­nė­ta Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja. Rei­kia su­pras­ti, kad Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja bu­vo ta ša­lis, ku­ri Eu­ro­pai dik­ta­vo vi­siš­kai nau­jas, sa­ky­čiau, są­ly­gas ar­ba nu­ė­jo to­kiu mo­der­ni­za­vi­mo ke­liu, ka­da bu­vo nau­do­ja­ma kon­ce­si­jos pro­gra­ma. Prie Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos bu­vo su­kur­ta at­ski­ra gru­pė spe­cia­lis­tų, ar­ba at­ski­ras de­par­ta­men­tas, ku­ris dau­giau­sia rū­pi­no­si in­fra­struk­tū­ros plėt­ra – tiek ke­lių prie­žiū­ros plėt­ra, tiek nau­jų ke­lių tie­si­mu iš pri­trau­kia­mų pri­va­čių fon­dų, pri­trau­kiant gy­ven­to­jų lė­šas, apie ką bu­vo kal­ba­ma ir nau­ja­me In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo pro­jek­te. Aš ma­nau, kad tik­rai rei­kė­tų ženg­ti dar vie­ną žings­nį, jei­gu mes no­ri­me re­gio­nuo­se pa­ge­rin­ti ke­lių būk­lę ir pri­trauk­ti lė­šų iš pri­va­taus sek­to­riaus.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Bal­suo­ja­me po svars­ty­mo. Kas pri­ta­ria Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4597, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Bal­sa­vi­mas pra­dė­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. (Bal­sai sa­lė­je) Po svars­ty­mo.

Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: už – 103, prieš – 1, su­si­lai­kė 10. Po svars­ty­mo pri­ta­rė­me.

 

12.49 val.

Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo Nr. I-1495 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4804(2)ES, Ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir 16, 17, 18 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4805(2)ES (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7a, 1-7b klau­si­mai – Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4804 ir Ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4805. Siū­lau svars­ty­ti abu kar­tu. Kvie­čiu V. Ving­rie­nę pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to po­zi­ci­jas. Pa­tai­sų čia daug yra ir no­rin­čių kal­bė­ti daug. Pra­šau. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau. (Bal­sai sa­lė­je) Iš­va­dą ko­mi­te­to. Taip, po­vei­kio ap­lin­kai. Taip.

V. VINGRIENĖ (LVŽSF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Pir­miau­sia pra­dė­siu pri­sta­ty­mą Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai… (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau.

PIRMININKAS. Taip, taip, taip.

V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pa­tai­sa. Pa­tai­sa sie­kia­ma per­kel­ti 2014 me­tų Par­la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­vos dėl po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo rei­ka­la­vi­mų nuo­sta­tas, taip pat su­de­rin­ti di­rek­ty­vos prie­dų nuo­sta­tas su įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis, pa­nai­ki­nant tam tik­rus prieš­ta­ra­vi­mus ir tai­ko­mus at­ran­kos ver­ti­ni­mo po­vei­kio ap­lin­kai pro­ce­sus. At­si­žvel­giant į prak­ti­nio tai­ky­mo me­tu iš­ryš­kė­ju­sius trū­ku­mus, pa­tiks­li­na­mos įsta­ty­mo nuo­s­ta­tos. Taip pat prie­de esan­čios veik­los rū­šys su­de­ri­na­mos su di­rek­ty­vos prie­de esan­čio­mis vei­k­los rū­ši­mis.

Ko­mi­te­tas, at­si­žvel­gęs į Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to, taip pat Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos, vi­sų su­in­te­re­suo­tų ins­ti­tu­ci­jų ir Sei­mo na­rių, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tas pa­sta­bas pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­ta­rė sep­ty­niems na­riams bal­suo­jant už ir vie­nam su­si­lai­kius. Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu V. Sin­ke­vi­čių, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Ačiū, ko­le­ge. Taip pat dėl abie­jų. Pra­šau.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Svei­ki, ko­le­gos! Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas svars­tė šį klau­si­mą, iš es­mės siū­lo pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir pa­siū­ly­ti Sei­mo pa­skir­tam pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui jį to­bu­lin­ti at­si­žvel­giant į pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus, ku­riems pri­ta­rė Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Spren­di­mas pri­im­tas ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu A. Stan­či­ką, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Taip pat dėl abie­jų. Pra­šau. Pra­šom, ko­le­ga.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas abu įsta­ty­mus svars­tė ir ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė. Lin­kiu vi­siems pa­lai­ky­ti ir bal­suo­ti tei­gia­mai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu Z. Strei­kų, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Pra­šom, ko­le­ga.

Z. STREIKUS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas iš es­mės pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu, ta­čiau tu­ri vie­ną pa­siū­ly­mą ar­ba sa­vo at­ski­rą­ją nuo­mo­nę. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas siū­lo pa­lik­ti tei­sę sa­vi­val­dy­bėms mo­ty­vuo­tu spren­di­mu ne­pri­tar­ti pla­nuo­ja­mai tar­šai, tar­šiai ūki­nei veik­lai sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je. Mes no­rė­tu­me, kad Sei­mas bal­suo­tų dėl šio at­ski­ro pa­siū­ly­mo, nes vis dėl­to siū­lo­me pa­lik­ti ve­to tei­sę sa­vi­val­dy­bėms, ka­da klau­si­mai nė­ra vals­ty­bi­nės reikš­mės ir įgy­ven­di­ni­mas ne­nu­ma­ty­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tuo­se vals­ty­bės stra­te­gi­niuo­se pla­nuo­se.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, mes už­fik­sa­vo­me jū­sų pa­siū­ly­mą.

Z. STREIKUS (LVŽSF). O dėl an­tro.

PIRMININKAS. Taip, dėl an­tro.

Z. STREIKUS (LVŽSF). Dėl an­tro klau­si­mo. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis ko­le­ga. Yra daug no­rin­čių kal­bė­ti. Pir­mą­jį kvie­čiu į tri­bū­ną M. Ma­jaus­ką. Pen­kios mi­nu­tės, bet jei­gu su­tau­py­si­te lai­ko, pa­dė­ko­si­me. Pra­šau, ko­le­ga.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ga­li­te pa­dė­ko­ti, nes steng­siuo­si kal­bė­ti trum­pai. Ma­nau, kad tik­rai la­bai rei­ka­lin­gas įsta­ty­mas, ir mes tu­ri­me kal­bė­ti apie prie­mo­nes, vi­sas įma­no­mas prie­mo­nes, ku­rios pa­ska­tin­tų in­ves­ti­ci­jų at­ėji­mą, ypač už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų, ku­rios kur­tų dar­bo vie­tas ir ma­žin­tų so­cia­li­nę at­skir­tį.

Į vie­ną da­ly­ką la­bai no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį – tai dėl po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ve­to. Mes šiuo įsta­ty­mu lyg ir per­va­žiuo­tu­me per sa­vi­val­dą, per sa­vi­val­dos tei­sę ir ga­li­my­bę spręs­ti, ko­kių in­ves­ti­ci­jų no­ri, ko­kių dar­bo vie­tų no­ri. Aiš­ku, nė­ra taip, kad ga­li­ma rink­tis iš bet ko­kių ir čia sto­vi šim­tai in­ves­tuo­to­jų pa­si­ruo­šę, bet tik­rai yra to­kių at­ve­jų, kai vie­tos sa­vi­val­da, ben­druo­me­nės tik­rai prieš­ta­rau­ja tam tik­roms in­ves­ti­ci­joms ir sa­ko – mums ne­rei­kia čia jų ša­lia, nors ir ko­kios ge­ros jos bū­tų ir kiek pri­dė­ti­nės ver­tės vals­ty­bei kur­tų.

Ga­li­me pa­žiū­rė­ti pa­vyz­dį dėl kre­ma­to­riu­mo Už­upy­je. Už­upio ben­druo­me­nė su­si­bū­rė ir sa­ko – mes ne­no­ri­me kre­ma­to­riu­mo čia, ne­pai­sant to, kad tai kur­tų pa­pil­do­mas dar­bo vie­tas.

Pa­lik­ti sa­vi­val­dai tei­sę nu­spręs­ti, ar iš tik­rų­jų rei­kia, ar ne­rei­kia, ma­no su­pra­ti­mu, mes turi­me, bet pa­kel­ti kar­te­lę šiek tiek aukš­čiau, iki tri­jų ket­vir­ta­da­lių ta­ry­bos na­rių. Man at­ro­do, tai bū­tų su­ba­lan­suo­tas spren­di­mas. Tai­gi leng­vin­tu­me są­ly­gas in­ves­tuo­to­jams, ma­žin­tu­me jiems bar­je­rus, bet pa­lik­tu­me kon­tak­tą sa­vi­val­dy­bei su ben­druo­me­ne iš­lai­ky­ti tą ry­šį ir pri­im­ti tą pas­ku­ti­nį spren­di­mą, jei­gu vis dėl­to nu­spręs­tų ve­tuo­ti, bet tą da­ry­ti tik su la­bai griež­ta, tar­kim, kaip yra už­re­gist­ruo­ta ger­bia­mo­jo Gent­vi­lo, tri­jų ket­vir­ta­da­lių la­bai aukš­ta, griež­ta ri­ba. Tiek, ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs tik­rai su­tau­pė­te lai­ko. Kvie­čiu į tri­bū­ną R. Mor­kū­nai­tę-Mi­ku­lė­nie­nę. Pra­šo­me, ko­le­ge. Pri­me­nu dar kar­tą, ko­le­gos, kad abu įsta­ty­mai yra eu­ro­pi­niai. Pra­šau.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Mie­lie­ji ko­le­gos, su­pran­tu, kad šian­dien svars­to­mas klau­si­mas yra jaut­rus, nes vi­sa­da yra sun­ku su­de­rin­ti ap­lin­ko­sau­gi­nius aukš­tus stan­dar­tus su ūki­ne veik­la, ir na­tū­ra­lu, kad žmo­nės, ypač mū­sų vi­suo­me­nės, tu­ri įvai­rių bai­mių ir nie­ka­da nie­ko ne­no­ri jų pa­čių kai­my­nys­tė­je. Bet aš ma­nau, kad ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas la­bai aiš­kiai iliust­ruo­ja vie­ną di­džiau­sių pro­ble­mų mū­sų vals­ty­bė­je – tai pa­si­ti­kė­ji­mo sty­gių, pa­si­ti­kė­ji­mo ins­ti­tu­ci­jo­mis, pa­si­ti­kė­ji­mo, ne­ži­nau, ver­slu tam tik­rais at­ve­jais, pa­si­ti­kė­ji­mo vie­ni ki­tais, ta­čiau mes ne­ga­li­me už­strig­ti šia­me ne­pa­si­ti­kė­ji­me ir di­des­nį dė­me­sį skir­ti kon­tro­liuo­jan­čioms ins­ti­tu­ci­joms. Mi­ni­mi pa­vyz­džiai, tar­kim, da­niš­kos kiau­li­dės ar ki­ti ko­kie nors at­ve­jai, ar šiukš­lių de­gi­ni­mo ga­myk­la, kur ne­pa­sta­ty­tas tin­ka­mas fil­tras. Iš tik­rų­jų kiek­vie­nas toks pik­tnau­džia­vi­mas ar įsta­ty­mo pa­žei­di­mas – vyk­dy­to­jas vie­nos ar ki­tos veik­los tu­ri at­sa­ky­ti pa­gal įsta­ty­mą, bet mes ne­ga­li­me už­draus­ti ap­skri­tai jo­kios veik­los.

Tai, ką kal­bė­jo My­ko­las apie ry­šį su ben­druo­me­ne. Ben­druo­me­nės yra įtrau­kia­mos į kon­sul­ta­ci­nį pro­ce­są, tei­kia sa­vo pa­siū­ly­mus ir ki­tus ar­gu­men­tuo­tus da­ly­kus. Ta­čiau, kal­bant apie sa­vi­val­dy­bės ve­to ir mo­ty­vuo­tą spren­di­mą, man la­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, koks ga­li bū­ti mo­ty­vuo­tas sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių spren­di­mas, su vi­sa pa­gar­ba, jei­gu yra duo­da­mos iš­va­dos ati­tin­ka­mų ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios yra įtrauk­tos į po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­ce­dū­rą. Tai yra kad daž­niau­siai žmo­nės… na, mes ga­li­me kal­bė­ti apie emo­ci­nę tar­šą, ku­rios žmo­nės la­biau­siai bi­jo. Aš su­pran­tu, kad yra to­kios ūkio ša­kos, ku­rių vyk­do­ma veik­la gal­būt dir­gi­na vi­suo­me­nę. Ta­čiau vėl­gi no­riu pa­kar­to­ti, kad sa­vi­val­dy­bės tu­ri tei­sę per te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mą, tos, ku­rios tu­ri LEZʼus, ir­gi yra nu­ma­ty­tos tam tik­ros veik­los kryp­tys ir bū­dai, ko­kia veik­la yra nu­ma­to­ma ir už­si­i­ma­ma, to­dėl ne­ma­tau jo­kio pa­grin­do sa­vi­val­dy­bėms pa­lik­ti ve­to.

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba yra pa­tei­ku­si sa­vo iš­va­das, kad tai yra ga­li­mai ne­skaid­rūs vei­ki­mai, daž­nai mes ži­no­me, kad sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai yra vei­kia­mi gal­būt ir vie­ti­nio ver­slo tam tik­rų ry­šių, ir iš tik­rų­jų tie spren­di­mai pri­ima­mi daž­nu at­ve­ju re­mian­tis ne­va ben­druo­me­nės lū­kes­čiais, bet la­bai daž­nai tai bū­na tie­siog in­te­re­sų ko­va.

Ly­giai taip pat ma­ne ste­bi­na kal­bos apie re­gio­ni­nės po­li­ti­kos plėt­rą ir svar­bą, ypač tai ak­cen­tuo­ja­ma ir šios Vy­riau­sy­bės. Ir mes sa­vo pla­ne apie tai kal­bė­jo­me ir kal­ba­me, ir mes su­pran­ta­me in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo svar­bą. Kal­bant apie tai, ka­da mes svars­to­me miš­kų per­tvar­kos klau­si­mą, urė­di­jų re­for­mą, ka­da, sa­ko, žiū­rė­ki­te, bus at­lei­džia­ma ra­jo­nuo­se po ke­le­tą žmo­nių, tai man la­bai keis­ta gir­dė­ti iš Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos at­sto­vų, kad nau­jos įmo­nės re­gio­nuo­se, na, kiek jos ten tų dar­bo vie­tų su­ku­ria, po ke­lias. Iš tik­rų­jų, man at­ro­do, rei­kia žiū­rė­ti prin­ci­pin­gai ir są­ži­nin­gai, žings­nis po žings­nio pri­trau­kdami tin­ka­mus in­ves­tuo­to­jus mū­sų re­gio­nai tu­rės bent ko­kį šan­są gai­vin­tis. Šiuo me­tu mes ma­to­me iš tik­rų­jų to­kią si­tu­a­ci­ją: tuš­tė­jan­čius re­gio­nus dėl trūks­ta­mų dar­bo vie­tų ir ki­tų ap­lin­ky­bių.

Aš kvie­čiu pa­lai­ky­ti pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pa­siū­ly­mą (mes tik­rai ne­ma­žai dis­ku­ta­vo­me) ir Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs taip pat su­tau­pė­te lai­ko. S. Gent­vi­las kvie­čia­mas į tri­bū­ną. Pra­šau, ko­le­ga.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tai yra la­bai svar­bus įsta­ty­mas jums, žmo­nėms iš re­gio­nų, tai la­bai svar­bus įsta­ty­mas tiems, kas esa­te vien­man­da­ti­nin­kai, nes žmo­nės į jus kreip­sis dėl ne­pa­vyz­din­gų ver­slų, ku­rie vyk­dys veik­lą ša­lia jū­sų gy­ven­to­jų ar­ba jū­sų rin­kė­jų. To­dėl la­bai kvie­čiu at­kreip­ti dė­me­sį į in­stru­men­tus, kaip jūs ga­lė­tu­mė­te ap­gin­ti sa­vo rin­kė­ją, sa­vo gy­ven­to­ją, ly­giai taip, kaip kiek­vie­nas sa­vi­val­dy­bės me­ras no­rė­tų prog­no­zuo­ti sa­vo mies­to ar­ba re­gio­no plėt­rą. Tam yra po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­ce­dū­ra, pa­gal ku­rią yra nu­ma­ty­ti kai ku­rie in­stru­men­tai jums, kaip po­li­ti­kams, o la­biau­siai tai sa­vi­val­dy­bių po­li­ti­kams, už­kirs­ti ke­lią in­ves­ti­ci­joms, ku­rios nė­ra su­si­ju­sios su mies­to stra­te­gi­ja ar­ba re­gio­no stra­te­gi­ja. Mū­sų, 18 Sei­mo na­rių, pa­teik­tas pa­siū­ly­mas dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to bū­tent lei­džia 3/4 bal­sų dau­gu­ma sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bo­se pa­sa­ky­ti to­kiems pro­jek­tams ne.

Bet iš es­mės, žvelg­da­mi į po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą, į šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, mes ga­li­me jį ver­tin­ti kon­teks­te ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vų. Kai kur mes esa­me la­bai grei­ti jas įgy­ven­din­ti, čia esa­me la­bai lė­ti. Lie­tu­vos ver­slas sa­ko, kad ši­ta di­rek­ty­va yra… po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­ce­sas yra vie­nas di­džiau­sių šian­die­ni­nių truk­džių at­ei­ti ža­lio­sioms in­ves­ti­ci­joms ar­ba pra­mo­ni­nėms in­ves­ti­ci­joms. Po Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo tai yra ant­ra­sis di­dy­sis bar­je­ras in­ves­ti­ci­joms at­ei­ti. Aš no­riu nu­ra­min­ti tuos, ku­rie sa­ko, kad sa­vi­val­dy­bės da­bar taps di­džiau­siu truk­džiu, kad tai nė­ra tie­sa. Per de­šimt­me­tį mes Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te esa­me ga­vę vi­są ata­skai­tą, kiek kar­tų bu­vo pa­nau­do­ta sa­vi­val­dy­bių ve­to tei­sė. Tai aš pa­sa­ky­siu, kad ji bu­vo pa­nau­do­ta 31 kar­tą, per me­tus – po 3,1 kar­to. Pa­da­lin­ki­te iš 60 sa­vi­val­dy­bių, gau­si­te 0,0… kaž­kiek kar­to sa­vi­val­dy­bė­je per me­tus.

Jei­gu pa­žiū­rė­si­te, ko­kiems pro­jek­tams bu­vo duo­da­ma sa­vi­val­dy­bės ve­to, pa­nau­do­ja­ma sa­vi­val­dy­bės ve­to tei­sė, dau­giau­sia tai bu­vo trys da­ly­kai: tai bu­vo gy­vu­lių fer­mos, to­kios kaip kiau­li­dės, kiau­nių ar­ba bran­gia­kai­lių gy­vū­nų fer­mos, tai bu­vo vė­jo jė­gai­nės ir tai bu­vo žvy­ro kar­je­rai. Iš es­mės dėl to bu­vo ve­tuo­ja­ma. Bet ne­bu­vo nau­do­ja­ma ve­to tei­sė rim­tiems pra­mo­ni­niams pro­jek­tams at­si­ras­ti, ku­rie at­si­ras­da­vo ar­ba LEZʼuo­se, ar­ba tam nu­ma­ty­to­se in­dust­ri­nė­se zo­no­se. Gal kaip iš­im­tį ver­ta pa­mi­nė­ti ne­se­ną Kė­dai­nių at­ve­jį, ka­da bu­vo pa­sa­ky­ta dėl Kė­dai­nių LEZʼo, kad ten ne­įsi­kurs įmo­nė, ku­ri pla­na­vo tu­rė­ti 70 tūkst. to­nų che­mi­nių me­džia­gų ir įkur­ti tik 25 vie­tas. Kė­dai­niuo­se, kur ir taip gam­tos už­terš­tu­mas yra di­de­lis, jie nu­spren­dė, kad dau­giau tar­šių veik­lų ne­pri­ims į re­gio­ną.

Siū­lau apie tai su­si­mąs­ty­ti, nes sa­vi­val­dy­bės šian­dien da­ro­mos kaip kraš­tu­ti­nis ele­men­tas, ku­ris ne­no­ri in­ves­ti­ci­jų. Ma­nau, at­virkš­čiai: jei­gu kas nors re­gio­nuo­se pri­trauks in­ves­ti­ci­jas, tai tik ga­būs ir įga­lūs me­rai, ku­rie jaus, kad jie pri­si­i­ma at­sa­ko­my­bę, o tą at­sa­ko­my­bę jie tu­ri pri­si­im­ti, tu­rė­da­mi nor­ma­lius in­stru­men­tus – po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo truk­mė, su­trum­pi­ni­mas dau­giau ne­gu treč­da­liu.

La­bai kvie­čiu pa­lai­ky­ti vi­są įsta­ty­mą, ne­pai­sy­ti, kaip bus bal­suo­ja­ma dėl sa­vi­val­dy­bių ve­to, nors aš esu la­bai lin­kęs ir ska­tin­čiau ne­įvar­din­ti sa­vi­val­dy­bių kaip di­džiau­sio truk­džio, nes tai nė­ra tie­sa. Tik­rai tu­ri­me kur pa­si­steng­ti dėl ki­tų de­ri­nan­čių sub­jek­tų, to­kių kaip Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas, kaip Na­cio­na­li­nis vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tras, ten tik­rai yra daug kur to­bu­lė­ti. Ačiū. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti įsta­ty­mą kar­tu su ve­to tei­se.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs taip pat su­tau­pė­te lai­ko. P. Urb­šys kvie­čia­mas. Pra­šom, Po­vi­lai.

P. URBŠYS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, šį kar­tą mes tu­rė­si­me ap­si­spręs­ti, ko­kiu ke­liu pa­suks Lie­tu­va: ar mes vis dėl­to puo­se­lė­si­me de­mo­kra­tinę vals­ty­bę, kur sa­vi­val­dy­bė yra de­mo­kra­tinės vals­ty­bės pa­grin­das, ar mes pa­suk­si­me tuo ne­de­mok­ra­ti­niu ke­liu, au­to­ri­ta­ri­nės vals­ty­bės link, kai sa­vi­val­dy­bių ne­lie­ka, o lie­ka tik vyk­do­mie­ji ko­mi­te­tai. Jei­gu mes kal­ba­me apie ve­to tei­sę, tai mes vis dėl­to tą ve­to tei­sę iš­ski­ria­me kaip tam tik­rą sa­vi­val­dy­bės kom­pe­ten­ci­ją. Ką tik prieš ma­ne kal­bė­jęs Sei­mo na­rys aiš­kiai pa­ro­dė, kad sa­vi­val­dy­bės ne­pik­tnau­džia­vo tais sa­vo iš­skir­ti­niais įga­lio­ji­mais. Ir keis­čiau­sia yra tai, kad bū­tent ši­tas pro­jek­tas, ku­riuo no­ri­mas ini­ci­juo­ti ve­to tei­sės pa­nei­gi­mas sa­vi­val­dy­bė­je, at­si­ra­do ta­me kon­teks­te, kai bu­vo pa­mi­nė­ta dėl Kė­dai­nių. Jei­gu mes kal­ba­me apie ini­cia­ty­vų at­si­ra­di­mą, tai­sant įsta­ty­mus, tai man ky­la klau­si­mas: ne­jau­gi ta fi­nan­si­nė gru­pė, ku­ri ne­pa­jė­gė įgy­ven­din­ti sa­vo ver­slo pro­je­k­to, ga­li šok­din­ti vi­są Sei­mą ir pa­keis­ti vi­są mū­sų vals­ty­bės de­mo­kra­tinės sis­te­mos są­ran­gą? Tai čia vis­ką lems bū­tent skaid­ru­mas, nes da­bar kaž­kaip la­bai daug kal­ba­me apie sa­vi­val­dy­bes, ku­rios yra ne­skaid­rios.

Ger­bia­mie­ji, jei­gu jūs da­ly­va­vo­te Sei­mo rin­ki­mų me­tu, tai ku­ris Sei­mo na­rys pa­sa­kė: „Ger­bia­mie­ji, sa­vi­val­do­je jūs ne­tek­si­te ve­to tei­sės, nes sa­vi­val­do­je jūs esa­te ko­rum­puo­ti. Mes no­ri­me jus ap­sau­go­ti nuo ko­rum­puo­tos val­džios. Mes čia at­si­sė­dę ži­no­me ge­riau­siai, mes čia esa­me pa­tys skaid­riau­si“? Nė vie­nas to da­ly­ko ne­pa­sa­kė. Kaip jūs ga­lė­si­te pa­žiū­rė­ti sa­vo rin­kė­jams į akis per sa­vi­val­dos ta­ry­bų ri­ki­mus, kai jūs pri­im­si­te spren­di­mą su­ma­žin­ti sa­vi­val­dy­bių ga­lias? Daug kal­ba­me apie in­ves­ti­ci­jas. Taip, in­ves­ti­ci­jos yra svar­bu, eko­no­mi­nis fak­to­rius svar­bus, bet kai mes nag­ri­nė­ja­me pro­ble­mą dėl emig­ra­ci­jos, tai bū­tent spe­cia­lis­tė, ku­ri de­šimt­me­čiais gi­li­na­si į ši­tą pro­ble­mą, mums pa­sa­kė, kad pir­mą kar­tą mo­ty­va­vi­mas iš­va­žiuo­ti į Lie­tu­vą, ne­be­le­mia eko­no­mi­nis fak­to­rius. Di­džiau­sia pro­ble­ma yra pa­si­ti­kė­ji­mo. Žmo­gus ne­ti­ki sa­vo as­me­ni­nė­mis ga­lio­mis šio­je vals­ty­bė­je, jis ne­ti­ki, kad jis yra rei­ka­lin­gas vals­ty­bei.

Tos as­me­ni­nės ga­lios for­muo­ja­si bū­tent sa­vi­val­dos lyg­me­niu. Mes daug kal­ba­me apie in­ves­ti­ci­jas, mes daug kal­ba­me apie fi­nan­si­nį ka­pi­ta­lą, bet mes nie­ko de­šimt­me­čiais ne­kal­bė­jo­me apie so­cia­li­nį ka­pi­ta­lą. Kiek jis yra svar­bus to­se vals­ty­bė­se, ku­rios yra iš­si­vys­čiu­sios, tai pir­miau­sias jų dė­muo – so­cia­li­nis ka­pi­ta­las. So­cia­li­nis ka­pi­ta­las yra su­kū­ri­mas žmo­gaus pa­si­ti­kė­ji­mo val­džia, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vo ga­lio­mis, kai jis ti­ki, kad jis kaž­ką reiš­kia ši­tai vals­ty­bei. Tai su­ku­ria pa­lan­kes­nes są­ly­gas vi­sam ki­tam pro­ce­sui.

To­dėl aš no­rė­čiau, kad jūs la­bai at­sa­kin­gai pa­žiū­rė­tu­mė­te į ši­tą bal­sa­vi­mą. Tik­rai iš­sau­go­ki­me tei­sę žmo­nėms bū­ti sa­vo vals­ty­bės kū­rė­jais sa­vi­val­dos lyg­me­niu.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jūs taip pat su­tau­pė­te lai­ko. T. To­mi­li­nas kvie­čia­mas į tri­bū­ną. Pra­šom, ko­le­ga.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš čia no­rė­čiau pri­tar­ti prieš tai iš­sa­ky­toms min­tims ir gal­būt šiek tiek pa­pil­dy­ti. Mes šian­dien dis­ku­tuo­ja­me dėl sa­vi­val­dy­bės tei­sės da­ly­vau­ti for­muo­jant eko­no­mi­nę po­li­ti­ką vie­tos lyg­me­niu. Nei dau­giau, nei ma­žiau aš ne­su­tik­čiau su ta min­ti­mi, kad mes bal­suo­ja­me už de­mo­kra­tiją ir už au­to­ri­ta­riz­mą. Ne, mes tie­siog ve­da­me nor­ma­lų pa­sau­lė­žiū­ri­nį ide­o­lo­gi­nį gin­čą, tie­siog no­rė­čiau ypač ko­le­goms iš sa­vo frak­ci­jos pa­aiš­kin­ti, kad vis­kas, kad čia vyks­ta, tu­ri ben­drus dės­nius, ir mū­sų dis­ku­si­ja dėl vi­di­nių san­do­rių, ir da­bar­ti­nė dis­ku­si­ja dėl PAVʼo. Tai yra tas pats, tai yra tos pa­čios ta­pa­ty­bi­nės ide­o­lo­gi­nės dis­ku­si­jos da­lis. Ir taip mes ga­li­me rink­tis li­be­ra­lų ke­lią, kai sa­ko­ma, kad ver­slo ir rin­kos pri­ori­te­tas yra svar­biau­sia, rin­ka iš es­mės spren­džia mū­sų pro­ble­mas. Taip, yra toks po­žiū­ris, jis yra gerb­ti­nas ir nie­ko ben­dro ne­tu­ri su ko­rup­ci­ja. Aš tik­rai ne­no­rė­čiau, kad mes li­be­ra­liz­mą po šių die­nų įvy­kių sie­tu­me su ko­rup­ci­ja, tik­rai ne. Tai yra ge­ras, gerb­ti­nas ke­lias, bet jis yra ne mū­sų.

Mus iš­rin­ko to­dėl, kad mes pa­siū­lė­me al­ter­na­ty­vų ke­lią, pa­sa­kė­me, kad ben­druo­me­nė ir vals­ty­bė tu­ri bū­ti ak­ty­vi eko­no­mi­nių pro­ce­sų da­ly­vė, tu­ri tu­rė­ti sver­tų vyk­dy­ti eko­no­mi­nę po­li­ti­ką. Ne­svar­bu, kad šian­dien mes ne­tu­ri­me kom­pe­ten­tin­gų, pa­kan­ka­mai kom­pe­ten­tin­gų ta­ry­bos na­rių nei de­ši­nė­je, nei kai­rė­je, ne­svar­bu, kad mū­sų par­ti­jos nė­ra ger­bia­mos ir kol kas ne­tu­ri to au­to­ri­te­to, ko­kį tu­ri tu­rė­ti, ta­čiau ma­ne žei­džia ir ste­bi­na mū­sų ban­dy­mas pri­mes­ti de­mo­kra­tiškiausiai ins­ti­tu­ci­jai – sa­vi­val­dai ko­rup­ci­jos še­šė­lį. Ko­le­gos, apie ką mes kal­ba­me? Mes su­tei­kia­me ga­lią ne ben­druo­me­nei, ku­ri prie­ši­na­si vė­jo jė­gai­nėms, ne se­niū­nai­čiams, ku­rie ne­aiš­ku, kaip ren­ka­mi, ne aso­cia­ci­jai, ku­riai ga­li bū­ti ko­kio nors ver­slo įta­ka, mes at­ima­me tei­sę iš kon­sti­tu­ci­nės ver­ty­bės, iš sa­vi­val­dos, ku­rią įtvir­ti­no­me, Kon­sti­tu­ci­jos tė­vai, kū­rė­jai, tar­pu­ka­riu ir šian­dien. To­dėl mes, bent kaip dau­gu­ma, esu tik­ras, ne­tu­ri­me tei­sės at­im­ti iš sa­vi­val­dy­bės tei­sių. Jei­gu mes tu­ri­me pro­ble­mų dėl kre­ma­to­riu­mo, tai pra­šom bal­suo­ti. Aš as­me­niš­kai bal­suo­siu už par­ti­ją, ku­ri po dve­jų me­tų drą­siai sa­kys, kad ge­rai tas kre­ma­to­riu­mas Vil­niu­je, jo­kių pro­ble­mų. Bet tai yra po­li­ti­nės dis­ku­si­jos ob­jek­tas, tai yra mū­sų ver­ty­bi­nio pa­si­rin­ki­mo per rin­ki­mus klau­si­mas.

Mes ne­ga­li­me au­to­ma­tiš­kai at­im­ti iš sa­vi­val­dos tei­sės spręs­ti, kas yra ge­rai, kas ne. Mo­ty­vuo­tas spren­di­mas tu­ri ir­gi la­bai blo­gą už­tai­są, mo­ty­vuo­to spren­di­mo są­vo­ka, nes mo­ty­vuo­tas spren­di­mas, kaip da­bar pro­jek­tuo­ja­ma įsta­ty­mo pra­ne­šė­jų, api­brė­žia­mas kaip spren­di­mas, re­mian­tis tam tik­rais tei­sės ak­tais. Pa­ti­kė­ki­te, ga­li sa­vi­val­da pri­im­ti vie­šą­jį in­te­re­są ati­tin­kan­tį spren­di­mą, ku­ris nie­kuo ne­si­re­mia. Tie­siog tai yra po­li­ti­ka, tai yra spren­di­mas, pa­rem­tas mū­sų ver­ty­bė­mis, mū­sų no­rais, mū­sų eko­no­mi­nės po­li­ti­kos vi­zi­ja ir jis jo­kio įsta­ty­mi­nio mo­ty­vo ne­pri­va­lo tu­rė­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ar­ba in­te­re­sus, ži­no­ma. Ta­čiau kas man pa­sa­kys, kad in­te­re­sai, at­ėję iš tam tik­rų ver­slo gru­pių, ku­rie no­ri tam tik­ras in­ves­ti­ci­jas da­ry­ti, yra aukš­tes­ni, ne­gu sa­vi­val­dos de­mo­kra­tiškai iš­rink­tų žmo­nių no­ras vyk­dy­ti ki­tą ar­ba ki­taip tą po­li­ti­ką. Nie­kas ne­tu­ri tei­sės iš sa­vi­val­dos at­im­ti tos tei­sės. Ži­no­ma, su tam tik­rais ap­ri­bo­ji­mais – vals­ty­bės in­te­re­sas, ypač svar­būs in­fra­struk­tū­ri­niai ob­jek­tai ir t. t. Mes ga­li­me dis­ku­tuo­ti dėl to kom­pro­mi­so, kaip mes pa­lik­si­me tą ve­to tei­sę. Aš ma­nau, kad da­bar siū­lo­mas tri­jų ket­vir­ta­da­lių pro­cen­tas yra per di­de­lis. Ma­nau, kad mums reik­tų pri­tar­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­dai ir to­liau pa­ves­ti dviem ko­mi­te­tams su­ras­ti kom­pro­mi­si­nį spren­di­mą, ko­kia ga­liau­siai bus for­mu­luo­tė dėl ve­to tei­sės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Į tri­bū­ną kvie­čiu J. Varž­ga­lį. Kaip pro­fe­so­rius K. Gla­vec­kas pra­ne­šė, kad brek­si­tas jau įvy­ko, jis dar ne­įvy­ko, kaip ži­no­te. Dar dve­jus me­tus vyks­ta. At­ro­do, da­bar po ke­lių mi­nu­čių T. Mei pa­skelbs, aš at­si­pra­šau kal­ban­čio­jo, prieš­lai­ki­nius rin­ki­mus Bri­ta­ni­jo­je. Tai bus įdo­mu, kas čia dar bus, to­dėl ne­sku­bė­ki­me su prog­no­zė­mis. Pra­šom, ko­le­ga.

J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų tur­būt nė­ra nė vie­no po­sė­džio, kur ne­svars­ty­tu­me sa­vi­val­dos rei­ka­lų. Ir kas svar­biau­sia, daž­niau­siai mes ką nors no­ri­me už­draus­ti, ko nors ne­leis­ti, ap­ri­bo­ti ir t. t. Iš tik­rų­jų gar­bin­gos da­mos šio­je tri­bū­no­je kar­tais la­bai ar­šiai pa­si­sa­ko, kad sa­vi­val­dy­bės ko­rum­puo­tos, vi­di­niai san­do­riai ir t. t. Ne­ga­li­ma spręs­ti pa­gal vie­ne­ti­nius at­ve­jus. Nė vie­no me­ro dar nie­kas ne­nu­tei­sė, nė vie­no ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­toriaus nie­kas ne­nu­tei­sė, o mes skel­bia­me, kad sa­vi­val­da ko­rum­puo­ta, ko­rum­puo­ta. Ką mes skel­bia­me? Mes pa­tys sau me­luo­ja­me.

O šian­dien dėl ve­to tei­sės dėl po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo tik­rai ne­pri­tar­siu to­kio spren­di­mo pro­jek­tui. Tai yra ne­vy­kęs pro­jek­tas, jį rei­kia dar to­bu­lin­ti, pri­ta­riu Z. Strei­kaus nuo­mo­nei, kad šį pro­jek­tą rei­kia to­bu­lin­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­ga E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, svei­ki. Iš tie­sų tur­būt daž­niau­siai kal­bu apie sa­vi­val­dy­bes rei­ka­lau­da­mas dau­giau joms tei­sių, ta­čiau šian­dien aš kaž­kaip ne­su­pran­tu to no­ro vis dėl­to la­bai ak­ty­viai da­ly­vau­ti ver­ti­nant po­vei­kį ap­lin­kai iki pas­ku­ti­nės sta­di­jos, t. y. iki in­ves­ti­ci­jų. Te­ko tu­rė­ti ir me­ro dar­bo pa­tir­ties. Iš tik­rų­jų šio­mis ap­lin­ky­bė­mis aš, ko ge­ro, ir pats net sa­vi­val­dy­bė­je bū­da­mas veng­čiau ga­li­my­bės da­ly­vau­ti to­se ko­vo­se, kur yra in­ves­ti­ci­jos. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bės tu­ri daug ga­li­my­bių, kur jos ga­li ak­ty­viai da­ly­vau­ti. Tai yra di­de­lė ga­li­my­bė tu­ri bū­ti su­teik­ta joms ir da­bar ji yra, pla­nuo­jant te­ri­to­ri­jas, tai yra at­ren­kant ga­li­my­bių lau­kus in­ves­ti­ci­joms, taip pat su­da­rant tai­syk­les, kur ką ga­li­ma da­ry­ti, kur ko ne­ga­li­ma. Bet šian­dien aš šiek tiek abe­jo­ju, kad vis dėl­to rei­kė­tų da­ry­ti daug po­li­ti­nių laip­te­lių, kur kal­ba­ma apie in­ves­ti­ci­jas. Šian­dien kal­bėdami apie ko­rup­ci­ją, ne­ga­lė­tu­me kal­bė­ti, nes mes per daug šian­dien žai­džia­me tuo ko­rup­ci­jos at­ve­ju, kai ban­do­me pri­mes­ti vi­sur ko­rup­ci­ją, pas­kui pa­gal tą tai­ko­me įsta­ty­mus ir ban­do­me kaip nors pra­stum­ti tuos įsta­ty­mus, pri­si­deng­da­mi di­de­le ko­rup­ci­ja. Ma­ny­čiau, kad pats prin­ci­pas po­li­ti­kų da­ly­vau­jant, kai spren­di­mas pri­ima­mas iki pas­ku­ti­nio in­ves­ti­ci­jų ly­gio, o po­vei­kis ap­lin­kai taip pat ir yra, kai iš es­mės po­li­ti­kai pa­sa­ko, ar tos in­ves­ti­ci­jos ga­li­mos, ar ne, jau pats prin­ci­pas at­bai­do in­ves­ti­ci­jas. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kas no­rės pra­dė­ti in­ves­tuo­ti, kai tu iki ga­lo ne­ži­nai, ar tau bus už­kirs­tas ke­lias, ar ne.

To­dėl aš ir šian­dien gal­vo­ju, kad gal­būt tu­rė­tu­me at­kreip­ti di­des­nį dė­me­sį į tai­syk­lių su­da­ry­mą. Kad sa­vi­val­dy­bės ga­lė­tų ak­ty­viai da­ly­vau­ti pla­nuo­da­mos sa­vo te­ri­to­ri­jas, kad sa­vi­val­dy­bės ga­lė­tų nu­sta­ty­ti sa­vo te­ri­to­ri­jo­se ga­li­my­bes in­ves­ti­ci­jų, to­se te­ri­to­ri­jo­se, ta­čiau pats da­ly­va­vi­mas po­li­ti­kų pas­ku­ti­niu at­ve­ju pri­imant spren­di­mus su­ke­lia la­bai daug klau­si­mų. Iš tik­rų­jų at­si­dū­ręs in­ves­ti­to­riaus vie­to­je tu iš es­mės ne­ga­li prog­no­zuo­ti. Kaip ir tai­syk­les ži­nai, kaip ir at­ro­do vis­kas ati­tin­ka, bet po to pra­si­de­da tam tik­ros įta­kos ir ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad tų įta­kų nė­ra. Jos yra ne iš blo­gos va­lios. Iš es­mės kiek­vie­nam pi­lie­čiui tos in­ves­ti­ci­jos, iš­sky­rus gal­būt į ap­lin­ką, į par­kus ir pa­na­šiai, su­ke­lia tam tik­rų abe­jo­nių. Kaip ir sa­ko, in­ves­ti­ci­jos rei­ka­lin­gos, bet ge­riau, kad bū­tų to­liau. Iš tik­rų­jų ta­da pra­si­de­da tam tik­ras po­vei­kis. Ir tas po­vei­kis vie­tos po­li­ti­kams tik­rai nė­ra rei­ka­lin­gas. Ma­ny­čiau, kad tai yra ap­sun­ki­ni­mas, ir ta­da tu ne­tu­ri pa­pras­čiau­siai kur dė­tis, tu tu­ri tame da­ly­vau­ti ir ta­da lyg ir tam­pi tam tik­ru spe­cia­lis­tu, hi­gie­nis­tu ir pa­sa­kai: šiuo atveju gal­būt ir ne­ge­rai, tai da­bar pri­ima­me spren­di­mus. Iš tik­rų­jų tam yra spe­cia­lis­tai, tam yra pla­na­vi­mas, tam yra pro­jek­to de­ri­ni­mas, de­ri­ni­mo pro­ce­dū­ros. Sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kai ga­li ak­ty­viai ben­drau­ti su žmo­nė­mis. Sa­ky­ti – da­ly­vau­ki­te spręs­da­mi tuos klau­si­mus. Da­ly­vau­ki­te tie­sio­giai, o ne per po­li­ti­kus. Iš tik­rų­jų šiuo atveju tik­rai daug kon­tro­ver­si­jų ir aš ma­nau, kad tu­rė­tu­me dau­giau pa­gal­vo­ti apie ga­li­my­bes da­ly­vau­jant, spren­džiant dėl tam tik­rų tai­syk­lių, ne­gu ve­tuo­jant ko­kius nors pro­jek­tus ir pa­na­šiai. Iš tik­rų­jų aš šian­dien tik­rai ne­pri­tar­siu, jei bus ei­na­ma tuo ke­liu, kad vis dėl­to ko­kios nors ve­to tei­sės ir pa­na­šiai. Ma­ny­čiau, kad vis dėl­to tu­ri bū­ti tai­syk­lės, po­li­ti­kai tu­ri nu­sta­ty­ti žai­di­mo tai­syk­les ir pa­si­ša­lin­ti iš to žai­di­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu L. Bal­sį į tri­bū­ną. Pra­šom, ko­le­ga.

L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, čia kai ku­rie ko­le­gos sa­kė, šian­dien sprę­si­me, kaip de­mo­kra­tiškai Lie­tu­va yra val­do­ma, tai aš pa­sa­ky­čiau tur­būt dar pa­pras­čiau. Šian­dien sprę­si­me, kas val­do Lie­tu­vą. Ar Lie­tu­vą val­do kiau­li­nin­kai, naf­ti­nin­kai, ko­rum­puo­ti ap­lin­ko­sau­gos biu­ro­kratai, ar Lie­tu­vą val­do de­mo­kra­tiškai rink­ta sa­vi­val­da, pi­lie­čių ben­druo­me­nės ir de­mo­kra­tiškai rink­tas Sei­mas?

Iš to, kaip vy­ko svars­ty­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te, man su­si­da­rė įspū­dis, kad šian­dien Lie­tu­vą val­do kiau­li­nin­kai, naf­ti­nin­kai ir ko­rum­puo­ti ap­lin­ko­sau­gos biu­ro­kratai, nes per svars­ty­mą kiau­li­nin­kai at­vi­rai pik­ti­no­si, kas čia ta sa­vi­val­da, kaip jie drįs­ta mums truk­dy­ti. In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mo, skaid­rio­jo In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mo at­sto­vai nu­ro­di­nė­jo tie­sio­giai Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nams, ką rei­kia da­ry­ti, kaip rei­kia da­ry­ti. O šie sė­dė­jo nu­dū­rę akis, nu­lei­dę gal­vas ir vis­kam pri­ta­rė. O naf­ti­nin­kų at­sto­vai iš vi­so pa­pras­čiau­siai pa­tei­kė ofi­cia­lią įsta­ty­mo pa­tai­są, pa­si­ra­šy­da­mi naf­tos kom­pa­ni­jos pa­va­di­ni­mą, ir ta pa­tai­sa reiš­kia, kad naf­tos kom­pa­ni­ja Že­mai­ti­jo­je, jei­gu jūs ją šian­dien pri­im­si­te ir įtei­sin­si­te tą 500 to­nų ri­bą, tai reiš­kia, kad naf­tos kom­pa­ni­jos Lie­tu­vo­je, ar­ba naf­tos kom­pa­ni­ja Lie­tu­vo­je, ta, ku­ri la­biau­siai čia grę­žia, ve­ža už dy­ką mū­sų na­cio­na­li­nį tur­tą – naf­tą, iš­tek­lius ir par­duo­da, tie­siog ga­lės gręž­ti, kur no­ri, ka­da no­ri ir kiek no­ri. Ir jei­gu kas nors tu­ri­te Že­mai­ti­jo­je eko­lo­gi­nį ūkį, pa­mirš­ki­te! Ne­be­rei­kės jo­kio po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo, nes ta ri­ba nu­sta­ty­ta pri­si­den­gus di­rek­ty­vos rei­ka­la­vi­mais ar­ba re­ko­men­da­ci­jo­mis. Lie­tu­vos at­ve­ju yra la­bai aukš­ta ri­ba. To­kios ri­bos nė vie­na kom­pa­ni­ja Lie­tu­vo­je ne­pa­sie­kia. Pa­sie­kia ma­žiau, va­di­na­si, ne­vir­ši­ja nor­mos, va­di­na­si, nie­ka­da ne­rei­kės jo­kio po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo, jo­kio su­ti­ki­mo, su­si­ta­ri­mo su žmo­nė­mis ir su ben­druo­me­ne.

Tas pat su kiau­lė­mis. At­kreip­ki­me dė­me­sį, ko­le­gos, į to an­tro prie­do są­ra­šą. Ten yra ma­no ir ki­tų ko­le­gų siū­ly­mai ge­ro­kai su­ma­žin­ti tą lei­džia­mą kie­kį. Ten da­bar yra 1,5 tūkst. kiau­lių ir 25 tūkst. par­še­lių. Ką tai reiš­kia? Kiau­li­nin­kai ga­lės steig­ti fer­mą ša­lia jū­sų na­mų, ne­rei­kės jiems jo­kio po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo, nei at­ran­kos, nie­ko, nes tai bus įtei­sin­ta šia­me įsta­ty­mo ap­ra­še. Ži­no­te, to­kie da­ly­kai ver­čia su­ne­rim­ti. Aiš­ku, svar­biau­sias da­ly­kas – tai sa­vi­val­dos tei­sės. Jei­gu mes neat­si­žvelg­si­me į tas pa­tai­sas, t. y. ma­no ir ki­tų ko­le­gų pa­tai­sas, ku­rios siū­lo pa­lik­ti sa­vi­val­dos ve­to tei­sę, tai taip ir bus. Kas ką no­rės, tas tą da­rys, na, ir apie Or­hu­so kon­ven­ci­ją, apie Eu­ro­pos sa­vi­val­dos char­ti­ją ga­lė­si­me tie­siog pa­mirš­ti. Aš ma­nau, tai iš tik­rų­jų bū­tų di­džiu­lis de­mo­kra­tijos rai­dos žings­nis at­gal.

Šian­dien mū­sų ger­bia­mas prem­je­ras S. Skver­ne­lis pa­si­sa­ky­da­mas pa­sa­kė to­kią la­bai gra­žią fra­zę: aš tu­jos ne­pjau­siu, esu Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos at­sto­vas. Aš ti­kiuo­si, kad ypač Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos at­sto­vai įsi­klau­sė į sa­vo ly­de­rio mo­ra­li­nę nuo­sta­tą tu­jos ne­pjau­ti, Lie­tu­vos gam­tos ne­nai­kin­ti, sa­vi­val­dos ne­žlug­dy­ti. Ti­kiuo­si, kad šian­dien, kai pa­bal­suo­si­me, tu­rė­si­me tik­rai ge­rą įsta­ty­mą, o ne to­kį, koks bu­vo siū­lo­mas pri­im­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu į tri­bū­ną K. Star­ke­vi­čių. Pra­šom, ko­le­ga.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Iš tik­rų­jų dis­ku­si­ja vyks­ta gra­ži, įnir­tin­ga, ti­kė­si­mės, re­zul­ta­tas bus ge­ras. Vi­si mes čia prieš sa­vai­tę kal­bė­jo­me apie re­gio­ni­nę po­li­ti­ką, vi­si žė­rė­me skai­čius, vi­si sa­kė­me kal­bas, kaip mes pa­dė­si­me re­gio­nams, ta­čiau, jei­gu žvilg­te­li­me į tuos re­gio­nus, tai pa­ma­to­me, kas dar iš­li­kę. Tai yra iš vi­so re­gist­ruo­ta 116 tūkst. ūki­nin­kų, ak­ty­vių ūki­nin­kų apie 50 tūkst. Kur jie yra? Jie yra kai­muo­se, jie au­gi­na gy­vu­lius, jiems rei­kia šio įsta­ty­mo, ku­rį mes šian­dien pri­im­si­me. Man keis­ta: iš Vy­riau­sy­bės tik­rai at­ėjo ge­ras, spe­cia­lis­tų iš­ana­li­zuo­tas, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pri­tar­tas įsta­ty­mas, ta­čiau kai šian­dien jį at­si­ver­čiu ir ma­tau at­ski­rų ko­le­gų pa­siū­ly­mus, tai vis­kas tie­siog brauk­ta per­pus ne­žiū­rint – triu­šiai per­pus su­ma­žin­ti, viš­tos – per­pus, vis­kas, vis­kas per­pus. Tik gal­būt ge­rai, pa­ste­bė­jau, kad iš­li­kę 250 su­tar­ti­nių gy­vu­lių, jau­čių. Anks­čiau mes dis­ku­ta­vo­me apie 300, da­bar – 250, dar yra pa­lik­ta šio­kia to­kia fer­ma.

Bet aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad vi­sur čia yra iki… Ne­bi­jo­ki­me, kol tu pa­siek­si tą 250 jau­čių ar kar­vių, rei­kės la­bai la­bai il­gai dirb­ti. Čia mes kal­ba­me apie nau­jas fer­mas, ku­rios kur­sis. Tai su­tei­ki­me šan­są, nes pra­de­da nuo 20, nuo 40 ir ei­na į vir­šų. Duok Die­ve, kad pa­siek­tų apie 100, o 250 – tai jau yra vir­šu­ti­nė ri­ba, ku­ri tik­rai gam­tos ne­terš, ar pa­im­si­me ki­tus gy­vū­nė­lius, ar avis, ką ga­li­ma ras­ti to­se len­te­lė­se. Aš tik ne­no­rė­čiau, kad vis­kas me­cha­niš­kai bū­tų brau­kia­ma per pu­sę. Ypač no­riu ir žiū­riu į dau­gu­mą, na, pa­si­ti­kė­ki­me Vy­riau­sy­be, ji tik pir­mas die­nas dir­ba ir jos įsta­ty­mas, ku­ris at­ėjo, tik­rai bu­vo tin­ka­mai pa­reng­tas, su­de­rin­tas su vi­sais spe­cia­lis­tais. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir už­baigs mū­sų dis­ku­si­ją V. Sin­ke­vi­čius. Pa­šom, ko­le­ga. Ne­triuk­š­mau­ja­me iš vie­tų!

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pir­miau­sia no­rė­čiau pa­si­džiaug­ti at­lik­tu Vy­riau­sy­bės dar­bu dėl šio įsta­ty­mo, nes pa­ga­liau pa­ska­tin­ti di­rek­ty­vos mes per­žiū­rė­jo­me rim­tą skau­du­lį in­ves­tuo­to­jams. Re­gio­ne at­ro­dė­me vi­siš­kai ne­kon­ku­ren­cin­gi, il­gos pro­ce­dū­ros už­tę­sia­mos, daž­nai vil­ki­na­mos, ir tai lė­mė, kad in­ves­tuo­to­jas ne­pa­si­rink­da­vo Lie­tu­vos, nes bū­da­vo per il­gai. Dar­bas iš tie­sų bu­vo pa­da­ry­tas la­bai ge­ras, pro­ce­dū­ros su­trum­pin­tos, ta­čiau šian­dien mes dis­ku­tuo­ja­me dėl dar vie­no la­bai svar­baus kliu­vi­nio. Ko­le­ga S. Gent­vi­las mi­nė­jo, kad 31 kar­tą bu­vo ve­tuo­tas, bu­vo pa­nau­do­tas ve­to. Aš ga­liu la­bai pa­pras­tai pa­sa­ky­ti. In­ves­tuo­to­jas ne­da­lins per de­šimt me­tų 0,3, 0,1, kiek čia te­ko vie­nam gy­ven­to­jui BVP ir pa­na­šiai, ne­bus to. Jei žiū­ri, kad 31 kar­tą bu­vo pri­im­tas emo­ciš­kai pa­rem­tas po­li­ti­nis spren­di­mas ne­įsi­leis­ti in­ves­ti­ci­jų į Lie­tu­vą, tai bus pa­si­žiū­rė­ta ir tai bus įver­tin­ta, įver­tin­ta kon­teks­te, re­gio­ne vi­sų vals­ty­bių. Bus pa­si­žiū­rė­ta į Len­ki­ją, Lat­vi­ją, Es­ti­ją, Slo­vė­ni­ją, Če­ki­ją ir pa­sa­ky­ta, kad vie­nin­te­lė Lie­tu­va tu­ri to­kią ve­to tei­sę, kai jau at­li­kus pro­ce­dū­ras, eks­per­tų ver­ti­ni­mus sa­vi­val­dy­bė, ne­no­rė­da­ma įsi­leis­ti in­ves­tuo­to­jų, ve­tuo­ja ga­li­mas in­ves­ti­ci­jas.

Kė­dai­nių pa­vyz­dys la­bai pui­kus. Šio įsta­ty­mo pa­tai­sa nai­kin­ti ve­to bu­vo dar iki Kė­dai­nių pa­vyz­džio. Bet Kė­dai­nių pa­vyz­dys la­bai ge­ras to­dėl, kad di­de­lė che­mi­jos įmo­nė, dir­ban­ti Kė­dai­niuo­se, ne­no­ri įsi­leis­ti dar vie­nos. Ko­dėl ne­no­ri įsi­leis­ti dar vie­nos? Nes bus kon­ku­ren­ci­ja dėl dar­buo­to­jų. La­bai pa­pras­ta. O ką reiš­kia kon­ku­ren­ci­ja? Tai au­gan­tys at­ly­gi­ni­mai. Ką vals­ty­bė ga­li pa­da­ry­ti su di­dė­jan­čio­mis kai­no­mis? Nie­ko. Bet vals­ty­bė ga­li pa­da­ry­ti tai, kad vis dėl­to mū­sų žmo­nės gau­tų orų at­ly­gi­ni­mą, už ku­rį ga­lė­tų gy­ven­ti oriai.

Aš pra­šau šian­dien į tai at­si­žvelg­ti ir vis dėl­to ne­pa­lik­ti to kliu­vi­nio, ku­ris už­kliū­va vi­siems in­ves­tuo­to­jams. Vis dėl­to dar­bo vie­tos re­gio­nuo­se iš­gel­bės pir­miau­sia re­gio­nus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Ger­bia­mi ko­le­gos, rei­kė­tų pa­si­tar­ti. Rei­ka­las tas, kad šiam klau­si­mui mū­sų lai­kas bai­gė­si, o pa­tai­sų yra la­bai daug. (Bal­sai sa­lė­je) Siū­lo­te pa­da­ry­ti per­trau­ką? A. Sa­la­ma­ki­nas. Pra­šom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pir­mi­nin­ke, be abe­jo, rei­kė­tų da­ry­ti per­trau­ką, tuo la­biau kad iš pa­si­sa­kan­čių­jų nu­skam­bė­jo, kad dar rei­kė­tų de­rin­ti kaž­ką ir vi­sa ki­ta. Iš dar vie­na no­riu pa­sa­ky­ti, kad tai ne šios, o pra­ei­tos Vy­riau­sy­bės pro­jek­tas. Tai ačiū, kad taip gy­rė­te.

PIRMININKAS. Ačiū už pa­sta­bą. Ko­le­gos, ar ga­li­me dėl per­trau­kos ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je) Ne? Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu dėl per­trau­kos? Taip. Iki ki­to po­sė­džio. Iki ki­tos die­nos, taip.

 

13.27 val.

Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-387(2), Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 321 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XII-2683 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-388(2), Sau­go­mų terito­ri­jų įsta­ty­mo Nr. I-301 30 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-389(2) (svars­ty­mas)

 

Ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 1-8a, 1-8b, 1-8c klau­si­mai – Miš­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, to­liau – Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įstatymo 30 straips­nio.

Kvie­čiu į tri­bū­ną ko­le­gą K. Ma­žei­ką, ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Svars­ty­mas. Pra­šom, ger­bia­mas ko­le­ga.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Iš­ties čia vyks­ta fak­tiš­kai tik su­de­ri­ni­mas su Gin­klų ir šaud­me­nų kon­tro­lės įsta­ty­mo tvar­ka. Ko­mi­te­to iš­va­da bu­vo pri­tar­ti ir svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 6, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3.

PIRMININKAS. Ačiū, pir­mi­nin­ke. Mes ap­si­sprę­si­me dėl sku­bos tvar­kos, bet prieš tai su­teik­si­me žo­dį dis­ku­si­jo­je S. Gent­vi­lui. Ačiū, pir­mi­nin­ke, po to dar grį­ši­me prie jū­sų. S. Gent­vi­las, dis­ku­si­ja dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų Nr. XIIIP-387, Nr. XIIIP-388 ir Nr. XIIIP-389. Pra­šau.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­te bu­vau vie­nas iš tri­jų su­si­lai­kiu­sių­jų dėl vie­nos pa­pras­tos prie­žas­ties. Man žmo­giš­kai ne­su­vo­kia­ma, ko­dėl tu­rė­tų urė­dai, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ne­šio­tis gin­klą ir da­ry­ti tai tarp tai­kiai miš­kuo­se gy­ve­nan­čių gy­vū­nų ir gry­bau­to­jų. Per sa­vo trum­pą gy­ve­ni­mą ne­gir­dė­jau is­to­ri­jos, ar yra nu­ti­kę ko­kių nors pre­ce­den­tų, bet ma­ny­čiau, kad per­tek­li­nio šau­na­mo­jo gin­klo nau­do­ji­mo ir kal­bų apie fi­zi­nę prie­var­tą tu­rė­tų bū­ti kuo ma­žiau ir mes, kaip vals­ty­bė, tu­rė­tu­me leis­ti jos kuo ma­žiau, ne­pai­sydami to, kad tai yra su­de­rin­ta su Gin­klų ir šaud­me­nų kon­tro­lės įsta­ty­mu. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar yra no­rin­čių? Yra no­rin­čių prieš. V. Rin­ke­vi­čius no­rė­tų prieš. Pra­šau.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ne­ži­nau, ko­dėl mes no­ri­me ap­gin­kluo­ti (gal jau ap­gin­kla­vę) sau­go­mų te­ri­to­ri­jų pa­rei­gū­nus, bet tie­siog daž­nai da­bar kal­ba­me apie emig­ra­ci­ją, re­e­mig­ra­ci­ją. Pa­žiū­rė­ki­me, kaip mes su­tin­ka­me žmo­nes, mū­sų pi­lie­čius, lan­ky­to­jus gal ir už­sie­nie­čius sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, par­kuo­se – gra­žiau­sio­se vie­to­se su gin­klu. Daž­nai ten­ka kal­bė­tis, ben­drau­ti su mū­sų žmo­nė­mis, gy­ve­nan­čiais už­sie­ny­je, la­bai ski­ria­si tų žmo­nių ben­dra­vi­mas to­kio­se vie­to­se kaip sau­go­ma te­ri­to­ri­ja, kaip par­kai, kaip ki­tur. Ten kiek­vie­nas su­tin­ka­mas kaip sve­čias ir jam ro­do­ma nuo­šir­džiai, su di­de­le nuo­tai­ka jam vis­kas… Jis pri­ima­mas pas mus lyg po­ten­cia­lus nu­si­kal­tė­lis. Jam gin­kluo­tas pa­rei­gū­nas ir t. t. Jis pri­ima­mas… Dar lyg ne­pa­so­din­tas, bet jau po­ten­cia­lus nu­si­kal­tė­lis, su ku­riuo rei­kia la­bai at­sar­giai… Pa­ti psi­cho­lo­gi­nė nuo­tai­ka ir pa­ti at­mo­sfe­ra vi­sai ki­to­kia. Yra mū­sų vie­na (iš tik­rų­jų tie­sa) emig­ra­ci­jos prie­žas­tis. Ne vien eko­no­mi­nė… Ne vien pi­ni­gai le­mia. Ta­da pir­miau­sia rei­kia ap­gin­kluo­ti so­cia­li­nius dar­buo­to­jus. Pri­si­min­ki­me Kra­žių žu­di­ką, ku­ris nu­žu­dė so­cia­li­nį dar­buo­to­ją. Kiek man pa­čiam te­ko su­si­dur­ti su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­ma, kur kon­flik­to me­tu ne­ži­nai, ar iš­ei­si svei­kas ir gy­vas, ar ne… Pir­miau­sia nuo ten pra­dė­ki­me, o ne sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je, ku­rio­je vy­rau­ja har­mo­ni­ja, gra­ži gam­ta, kur vis­kas… Aš to vi­siš­kai ne­su­pran­tu. Tik­rai kaž­koks ab­sur­das. To­dėl ta mū­sų ša­lis yra to­kia ir bus, kol mes taip kvai­lai elg­si­mės. Aš bal­suo­ju prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. A. Skar­džius – už. Pra­šau, ko­le­ga.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Jau se­niai ta­po to­kia po­li­ti­nė ten­den­ci­ja Lie­tu­vo­je, kad vi­suo­me­nė jau­sis sau­giau, jei­gu vi­suo­me­nės at­sto­vai tu­rės dau­giau gin­klų sa­vo ran­ko­se, ar jie bū­tų miš­ke, ar sau­gan­tys mū­sų vals­ty­bės sie­nas, ar sa­va­no­riai. Aš ma­nau, kad vis dėl­to šian­die­ną miš­ke pri­vi­so tiek vil­kų, lū­šys yra ne­at­sa­kin­gai vei­sia­mos, tai tik­rai plėš­rūs žvė­rys, to­dėl ma­nau, kad miš­ki­nin­kai taip pat tu­ri bū­ti ap­gin­kluo­ti. Ma­ny­čiau, kad rei­kė­tų įsta­ty­me dar įra­šy­ti ka­lib­rą, kad ne­bū­tų ten to­kie tik­tai vien pa­gąs­din­ti, bet rim­ti, nor­ma­lūs ko­vi­niai gin­klai. Pa­si­sa­kau už.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Lie­sys – prieš.

J. LIESYS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. J. Lie­sys.

J. LIESYS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Kal­bant apie…

PIRMININKAS. Pra­šau dė­me­sio, ko­le­gos!

J. LIESYS (LSF). …ma­tyt, rei­kia jau ta­da gin­kluo­ti ir uo­gau­to­jus, ir gry­bau­to­jus, ir kas tik­tai at­ei­na į miš­ką. Šiuo me­tu ne­da­ry­si­me mes, ma­tyt, miš­ke to ka­ro ir ne­no­rė­tu­me, kad ten ai­dė­tų tik­tai šū­viai, nes ir taip paukš­čiu­kai ma­žai da­bar vei­sia­si, kiek tu­ri­me sau­go­mų te­ri­to­ri­jų. Žiū­rė­ki­te, sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je net ne­ga­li­ma rė­kau­ti, o jūs no­ri­te pra­dė­ti šau­dy­ti. Vie­na. Ar tik­rai miš­ki­nin­kai, gi­ri­nin­kai ir ki­ti ga­li vyk­dy­ti tei­sė­sau­gą? Ta­da rei­ka­lin­gi ir ant­ran­kiai, rei­ka­lin­ga ir areš­tuo­ti, rei­ka­lin­ga po­li­ci­ja. Ką mes da­bar čia da­ro­me? Vie­nu žo­džiu – gin­kluo­ja­me tau­tą, ku­ri tik­rai, ma­nau, šian­die­ną to ne­nu­si­pel­nė ir nė­ra rei­ka­lo to da­ry­ti. Ne­gąs­din­ki­me žmo­nių ir tik­rai el­ki­mės at­sa­kin­gai.

PIRMININKAS. Ačiū. P. Sau­dar­gas – už.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai ne­bū­čiau kal­bė­jęs, nes, at­ro­do, įsta­ty­mas tik­rai čia nė­ra pats šios die­nos kon­tro­ver­siš­kiau­sias ar svar­biau­sias, ta­čiau ko­le­gų kal­bos ma­ne iš­pro­vo­ka­vo. Iš tie­sų esu gir­dė­jęs ne vie­ną at­si­ti­ki­mą ir is­to­ri­ją (tai tik­rai pa­si­tai­ko), kai dir­bant miš­ke daž­nai su­si­du­ria­ma su bra­ko­nie­riais: ar tai bū­tų žvė­rių bra­ko­nie­riai, ar tai bū­tų žu­vų bra­ko­nie­riai, ar ga­lų ga­le ne­le­ga­liai ker­ta miš­ką, ar vyk­do ki­tą ne­le­ga­lią veik­lą. La­bai daž­nai tie vei­kė­jai bū­na gin­kluo­ti ir ne­gin­kluo­tas pa­rei­gū­nas jiems nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. Esu gir­dė­jęs daug is­to­ri­jų, kaip stab­do­mos ma­ši­nos ne­sto­ja. Sa­ko: „O kas tu man toks, aš tau ne­pri­va­lau at­si­skai­ty­ti.“ Ir kar­tais net pa­gra­si­na­ma gin­klu ar tie­siog fi­ziš­kai su­si­do­ro­ti, jei­gu yra ke­li as­me­nys. Tik­rai to­kios si­tu­a­ci­jos yra pa­kan­ka­mai pa­vo­jin­gos.

Vien jau ži­nia, kad ap­lin­kos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai ar miš­ki­nin­kai ga­lė­tų tu­rė­ti gin­klą, at­gra­sy­tų po­ten­cia­lius pa­žei­dė­jus nuo pa­si­prie­ši­ni­mo pa­rei­gū­nams. Vien at­gra­sy­mo pras­me tai yra nau­din­gas da­ly­kas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir K. Ma­žei­ka – už.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos…

PIRMININKAS. Trys klau­si­mai.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). …iš­ties ne­rei­kė­jo tiek emo­ci­jų, nes bet ko­kiu at­ve­ju ir šian­dien yra ta tvar­ka ir ga­li­my­bė ins­pek­to­riams tu­rė­ti gin­klus. Čia yra tik­tai su­de­ri­na­ma su nau­ja tvar­ka, Po­li­ci­jos ir vi­sais ki­tais įsta­ty­mais, kad bū­tų su­vie­no­din­ta gin­klo pa­nau­do­ji­mo tvar­ka. Ga­li­my­bių re­a­liai šian­dien taip pat yra, tik­tai čia įtvir­ti­na­mas aiš­ku­mas ir kon­kre­tu­mas šiuo at­ve­ju. Čia mes dvi­ra­čio ne­iš­ran­da­me. Bet ko­kiu at­ve­ju (ir ko­le­ga prieš tai kal­bė­jo), kad šian­dien tu­ri­me 34 tūkst. ofi­cia­lių me­džio­to­jų, ku­rie tu­ri gin­klus, plius dar tu­ri­me vi­so­kių ki­to­kių vei­kė­jų, ku­rie taip pat vi­so­kio­mis for­mo­mis bū­na miš­ke ir sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, tai ta po­ten­cia­li grės­mė tik­rai yra. Jei­gu mi­nis­te­ri­ja ma­to po­rei­kį, mes tik­rai tu­ri­me jiems pri­tar­ti, nes jie tur­būt kas­die­nė­se si­tu­a­ci­jo­se su­si­du­ria su to­mis re­a­lio­mis si­tu­a­ci­jo­mis. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti ir ne­mi­tin­guo­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. R. Sin­ke­vi­čius – prieš.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Į mik­ro­fo­ną!

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Iš tik­rų­jų aš ma­nau, kad gin­klų kie­kis, nau­do­ja­mas pa­rei­gū­nų, ir pa­rei­gū­nų ra­to plėt­ra ne­už­tik­ri­na sau­ges­nio gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bių, o prie­šin­gai – su­ke­lia dau­giau ri­zi­kos. Ko­le­goms no­rė­čiau pri­min­ti, kad mū­sų at­kur­tos ne­pri­klau­so­my­bės auš­ro­je dau­ge­lis Sei­mo na­rių tu­rė­jo gin­klus. Jie bu­vo iš­duo­ti, bu­vo spe­cia­lūs kur­sai, kaip nau­do­tis gin­klu, ka­da ne­ga­li­ma, ka­da ga­li­ma. Jei­gu pa­klaus­tu­mė­te tuo­me­ti­nių sig­na­ta­rų, Sei­mo na­rių… Jie da­bar daž­nai klau­sia, kaip jam at­si­kra­ty­ti to gin­klo, nes gin­klas ne­už­tik­ri­no, ne­pa­di­di­no jų sau­gu­mo, o prie­šin­gai – su­ma­ži­no sau­gu­mą. Ne kiek­vie­nas ga­lės šau­ti į žmo­gų. Aš ma­nau, kad ir da­bar miš­ki­nin­kai tu­ri tei­sę, kaip ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas sa­kė, nau­do­ti gin­klą, ta­čiau tą tvar­ką la­biau iš­plės­ti ne­ma­tau jo­kių rei­ka­lin­gu­mo po­žy­mių.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi nė­ra ben­dros nuo­mo­nės, bal­suo­ja­me po svars­ty­mo dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų Nr. XIIIP-387, Nr. XIIIP-388, Nr. XIIIP-389. Kas pa­lai­ko, pri­ta­ria šiems įsta­ty­mų pro­jek­tams po svars­ty­mo, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Bal­sa­vi­mas pra­dė­tas, ko­le­gos.

Ger­bia­mas ko­le­ga Nag­li Pu­tei­ki, pra­šom bal­suo­ti! Pra­šau.

Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: už – 68, prieš – 12, su­si­lai­kė 34. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

Ko­mi­te­tas siū­lo sku­bos tvar­ką. Ar ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ne. Nė­ra ben­dros nuomo­nės.

Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria ko­mi­te­to pa­siū­ly­mui svars­ty­ti sku­bos tvar­ka, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. (Bal­sai sa­lė­je) Bal­sa­vi­mas pra­dė­tas. (Bal­sai sa­lė­je)

Ger­bia­mas ko­le­ga Pet­rai, šiuo me­tu sa­lė­je jūs esa­te triukš­mo šal­ti­nis. (Bal­sai sa­lė­je) Pa­ly­gi­nus taip. (Bal­sai sa­lė­je) Sig­na­ta­rai ir taip jau, kaip gir­dė­jo­me, tu­ri gin­klus. (Bal­sai sa­lė­je) Pro­fe­so­rius pri­da­vė.

Ko­le­gos, bal­sa­vo 112 Sei­mo na­rių: už – 66, prieš – 35, su­si­lai­kė 11. Sku­bos tvar­ka.

 

13.39 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Gin­ta­ro Kry­že­vi­čiaus at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-553 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, mū­sų dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Gin­taro Kry­že­vi­čiaus at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-553. Kvie­čia­me į tri­bū­ną Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės vy­riau­si­ą­ją pa­ta­rė­ją R. Sve­ti­kai­tę. Pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas, pri­ėmi­mas. Ger­bia­mi ko­le­gos, po to bus slap­tas bal­sa­vi­mas. Pra­šau, ko­le­ge. (Bal­sai sa­lė­je)

R. SVETIKAITĖ. Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke…

PIRMININKAS. Pra­šau ne­gąs­din­ti da­mų! Pra­šau.

R. SVETIKAITĖ. …ger­bia­mi Sei­mo na­riai, leis­ki­te jums pri­sta­ty­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės 2017 m. ba­lan­džio 13 d. dek­re­tą, ku­riuo, va­do­vau­da­ma­si Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 11 punk­tu, 112 straips­nio 2 da­li­mi, 115 straips­nio 4 punk­tu ir Teis­mų įsta­ty­mo 90 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tu, 3 ir 7 da­li­mis ir at­si­žvelg­da­ma į Tei­sė­jų ta­ry­bos pa­ta­ri­mą, Pre­zi­den­tė tei­kia Sei­mui at­leis­ti G. Kry­že­vi­čių iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų dėl jo sky­ri­mo į ki­tas pa­rei­gas.

Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus at­lei­džia Sei­mas Pre­zi­den­to tei­ki­mu. Ger­bia­mas G. Kry­že­vi­čius, šių me­tų ko­vo 27 die­nos At­ran­kos ko­mi­si­jos spren­di­mu, vien­bal­siai bu­vo pri­pa­žin­tas tin­ka­miau­siu pre­ten­den­tu į Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo tei­sė­jo ir šio teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. To­kiam spren­di­mui vien­bal­sį pa­lai­ky­mą iš­reiš­kė Tei­sė­jų ta­ry­ba. At­si­žvelg­da­ma į tai, kad, iki pra­dė­da­mas ei­ti ki­tas pa­rei­gas, pre­ten­den­tas tu­ri bū­ti at­leis­tas iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų, Pre­zi­den­tė tei­kia šį dek­re­tą ir pra­šo Sei­mo at­leis­ti G. Kry­že­vi­čių iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų dėl jo sky­ri­mo į ki­tas pa­rei­gas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nė­ra no­rin­čių jū­sų pa­klaus­ti. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­ma pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra.

Svars­ty­mas. Taip pat nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je: „Bal­suo­jam!“) Bal­suo­jam. Po svars­ty­mo. Pra­šau. Bal­suo­jam po svars­ty­mo dėl įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-553. Bal­sa­vi­mas pra­dė­tas. Kas pri­ta­ria įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Bal­sa­vi­mas jū­sų pa­gei­da­vi­mu. (Bal­sai sa­lė­je) Su­pra­tau. Tei­sin­gai. Pri­ta­riu.

Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­sa­vo 104 Sei­mo na­riai: už – 101, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Vis dėl­to tik­tai trys su­si­lai­kė. Po svars­ty­mo pri­ta­rė­me.

Dėl pri­ėmi­mo, kaip ži­no­te, bal­suo­si­me slap­tu bal­sa­vi­mu. Ko­le­gos, kvie­čiu bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pę pa­si­ruoš­ti. O bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pė yra to­kia: R. An­dri­kis, L. Sta­niu­vie­nė, V. Čmi­ly­tė-Niel­sen, S. Jo­vai­ša, J. Nar­ke­vi­čius, A. Pa­lio­nis. Ar yra bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pės na­riai? Ma­žo­ka, kiek ma­tau. Bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pės na­rių ma­žo­ka.

Ko­le­gos, tai Bal­sų skai­čia­vi­mo ko­mi­si­jos na­riai ren­gia­si dirb­ti. Bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį, ko­le­gos, ga­li­me pa­tvir­tin­ti? Teks­tas toks: „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Gin­ta­ro Kry­že­vi­čiaus at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­to Nr. XIIIP-553“. Tie, kas bal­suo­ja už, pa­lie­ka už, kas ko­kią nors ki­tą nuo­mo­nę, pa­lie­ka­te tą nuo­mo­nę, už ku­rią pa­si­sa­ko­te. Ga­li­me pri­tar­ti biu­le­te­niui? Pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu pra­dė­ti bal­sa­vi­mą nuo 13 val. 45 min. iki 14 val. 05 min. (20 mi­nu­čių bal­sa­vi­mui). (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau. E. Gent­vi­las no­ri. Pra­šau.

E. GENTVILAS (LSF). Taip, pra­šau, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, pa­aiš­kin­ti sa­vo šne­kė­ji­mą apie sig­na­ta­rus, gin­klus, kad sig­na­ta­rai ne­tu­ri kur gin­klų dė­ti, aš ne­tu­riu jo­kio. Ką jūs čia tu­rė­jo­te ome­ny?

PIRMININKAS. Čia ne aš, čia ko­le­gos taip kal­bė­jo. Aš tie­siog nu­ste­bau, kad jūs vi­si tu­ri­te gin­klų.

E. GENTVILAS (LSF). Aiš­ku.

PIRMININKAS. Jū­sų pa­vyz­dį pa­nau­do­jo kaž­kas iš kal­ban­čių­jų…

E. GENTVILAS (LSF). Pra­šo­me ne­nau­do­ti be rei­ka­lo. (Juo­kas)

PIRMININKAS. Su­pra­tau. At­si­pra­šau, at­si­i­mu. Pra­šau, Ra­sa.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš ir­gi no­riu vie­šai de­kla­ruo­ti dėl ste­nog­ra­mos, kad nie­ka­da gy­ve­ni­me nie­kas man, kaip sig­na­ta­rei, jo­kio gin­klo nė­ra siū­lęs, nei da­ly­va­vau ko­kio­se dis­kusijo­se apie tai, nei to no­riu, kad ne­kil­tų ko­kių nors bai­mių Sei­me, kad čia gin­kluo­ti sig­na­ta­rai vaikš­to.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge. Čia tik­tai dar vie­nas pa­vyz­dys, kad daž­nai ko­le­gos var­to­ja ta­ria­mus ar­gu­men­tus. Po­sė­dis baig­tas. Taip.

 

Pertrauka

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me ry­ti­nį po­sė­dį.

 

15.01 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Gin­ta­ro Kry­že­vi­čiaus at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-553 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Bai­gė­si per­trau­ka, skir­ta slap­tam bal­sa­vi­mui. Per­skai­ty­siu re­zul­ta­tus dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Gin­ta­ro Kry­že­vi­čiaus at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ projekto.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Iš vi­so iš­duo­ta 115 biu­le­te­nių, bal­sa­vo 115, ga­lio­jan­čių – 110, ne­ga­lio­jan­čių – 5. Už bal­sa­vo 94, prieš – 12, su­si­lai­kė 4. Sei­mo nu­ta­ri­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-553) pri­im­tas. (Gon­gas)

Į tri­bū­ną kvie­čiu ger­bia­mą Sei­mo Pir­mi­nin­ką ir ger­bia­mą­jį jau bu­vu­sį Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ją.

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mi ko­le­gos, at­ro­do, kad mū­sų at­si­sto­ji­mas ir reiš­kia tą pa­gar­bą, ku­rios ger­bia­mas tei­sė­jas G. Kry­že­vi­čius yra nu­si­pel­nęs. Ačiū jam už tą tei­sin­gą dar­bą vi­sų mū­sų var­du. (Plo­ji­mai) Ir, ži­no­ma, svei­ki­na­me su nau­jo­mis pa­rei­go­mis.

PIRMININKĖ. Ry­ti­nis po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.