LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 47
STENOGRAMA
2017 m. balandžio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai I. DEGUTIENĖ ir G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, prašau užimti savo vietas. Kviečiu registruotis. Skelbiame 2017 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Visus Seimo narius, visus svečius, Vyriausybę ir žiniasklaidos atstovus sveikinu su šventėmis, su atgimimu, su pavasariu.
10.05 val.
Informaciniai pranešimai
Toliau, turėtume pasitvirtinti balsų skaičiavimo grupę nuo balandžio 18 dienos iki gegužės 18 dienos. Siūloma tokia grupė: R. Andrikis – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, K. Bacvinka – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, V. Čmilytė-Nielsen – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcija, S. Jovaiša – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, J. Narkevičius – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija ir A. Palionis – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Ar galime pasitvirtinti tokios sudėties balsų skaičiavimo grupę? Ačiū. Bendru sutarimu patvirtinta.
Turime dar vieną skelbimą, t. y. Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupės pirmininkės A. Armonaitės pareiškimą „Dėl parlamentinių ryšių grupės įkūrimo“. Pranešu, kad Tarpparlamentinių ryšių grupės su Nyderlandų Karalyste 2017 m. balandžio 5 d. posėdyje A. Armonaitė buvo išrinkta pirmininke, pavaduotojais – R. Budbergytė ir J. Džiugelis. Grupę sudaro 19 Seimo narių. Tiek.
10.07 val.
2017 m. balandžio 18 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Su darbotvarke esate susipažinę. Ar turite pastabų dėl šios dienos darbotvarkės? Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Patvirtinta.
10.07 val.
Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaita
1 klausimas – Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaita. Statuto 207 straipsnyje teigiama, kad „Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu. Vyriausybės ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja ir visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat atsako į klausimus“. Žemės ūkio ministras B. Markauskas su vizitu yra išvykęs į Kinijos Respubliką, todėl nedalyvaus. Kviečiame Ministrą Pirmininką.
S. SKVERNELIS (LVŽSF*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, ministrai, šiek daugiau negu prieš mėnesį, kovo 10 dieną, šioje tribūnoje teko pristatyti jums XVII Vyriausybės prioritetus, artimiausius darbus, įstatymų projektus, kuriuos jau pradėjome teikti Seimui pavasario darbų sesijoje. Seimo statutas numato tokią procedūrą, kad reikia pateikti praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą, tai bus ir padaryta. Buvusios Vyriausybės darbams pristatyti pasirinkome aiškiai pamatuojamus ir palyginamus rodiklius, kuriais iliustruojama padėtis šalyje 2016 metais. Kartu su jais priminsiu ne taip seniai pristatytas dabartinės Vyriausybės prioritetines kryptis, taip pat įvardysiu artimiausius 2017 metų numatomus įgyvendinti darbus. Pradėsiu nuo to, ką šiek tiek paminėjau. Būdamas šioje tribūnoje, pristatydamas pavasario sesijos darbų programą, įvardinau, kad Vyriausybė teiks 326 teisės aktų projektus arba paketus. Aišku, visada galima dirbti geriau, tačiau šiuo metu apie 150 įstatymų projektų iš Vyriausybės rūmų yra perkelti į Seimo darbotvarkę.
Pateikiama ataskaita, su kuria jums galbūt buvo proga susipažinti, yra struktūruojama pagal XVII Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetus, t. y. pirmas – darni, atsakinga ir sveika visuomenė; antras – švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas; trečia – viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas; ketvirta – darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra ir penkta – saugi valstybė.
Dėl pirmo prioriteto – darni, atsakinga ir sveika visuomenė – esamos situacijos trumpa apžvalga. Socialinėje srityje didžiausią susirūpinimą kelia skurdo ir socialinės atskirties rodikliai. 2015 metų duomenimis, asmenų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, šalyje buvo daugiau negu 29 %. O pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir auga nuo 2012 metų. 2015 metais 20 % turtingiausių žmonių pajamos šalyje buvo septynis su puse karto didesnės nei 20 % neturtingiausių žmonių.
Itin didelė problema Lietuvoje ir toliau lieka smurtas ir patyčios. Bent kartą per du mėnesius patyčias mokykloje patiria net 57 % vienuolikos metų ir 49 % penkiolikos metų mokinių. Nors gimstamumo rodiklis, palyginti su 2011 metais, šiek tiek pakilo, tačiau tai vis tiek neužtikrina natūralios gyventojų kaitos. Vienai moteriai tenka 1,7 vaiko.
Tačiau ne visi rodikliai prastėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2011 metų nuosekliai mažėja gyventojų nedarbas ir auga užimtumo lygis. Užimtumo rodiklis jau yra šiek tiek didesnis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.
Veiksmai. Dabartinė Vyriausybė socialines problemas užsibrėžusi spręsti konkrečiais darbais. Jau gegužės mėnesį teiksime Seimui Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektą, siekdami padėti asmenims, netekusiems darbo, saugiau jaustis dėl savo ir šeimos materialinės padėties darbo netekimo atveju. Ilginsime nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo trukmę nuo šešių iki devynių mėnesių. Taip pat siūlysime papildyti Užimtumo įstatymą nauja darbo įgūdžių įgijimo priemone, kad padidintume bedarbių galimybes greičiau įsilieti į darbo rinką, sustiprinus jų socialinius ir darbo įgūdžius. Siekdami mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, įvertinsime socialines išmokas ir susiesime jas su minimaliu vartojimo krepšeliu.
Sprendžiant socialinių įmonių veiklos problemas ir siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui pasinaudoti socialinės įmonės statuso suteikiamomis lengvatomis, jau artimiausiu metu Seimą pasieks naujos redakcijos Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo kursime tokį socialinių įmonių veiklos modelį, kuris užtikrintų efektyvų ir tikslingą valstybės pagalbos teikimą, įdarbinant socialiai pažeidžiamus asmenis, ir aiškiai atskirtų du skirtingų socialinių įmonių tipus: socialinę įmonę ir neįgaliųjų socialinę įmonę.
Didelis darbas jau padarytas, rengiamos Seimui teikti su Trišale taryba suderintos Darbo kodekso pataisos, kuriomis sudaromos sąlygos įtvirtinti lanksčius darbo santykius išlaikant darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą.
Siekdami paskatinti gimstamumą ir kurti šeimai palankią aplinką, sukursime ir įteisinsime išmokos vaikui, vadinamąją vaiko pinigų, sistemą. Suprantama, kad visiems efektyviems pokyčiams šalyje būtinas susitarimas ir visų visuomenės grupių susitelkimas, todėl Vyriausybė į šių sprendimų priėmimą siekia ir sieks įtraukti kuo daugiau socialinių, ekonominių partnerių bei rasti politinių partijų sutarimą.
Vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių visuomenės psichikos sveikatos būklę, yra savižudybių skaičius. Lietuvoje jis vis dar lieka itin didelis. 2016 metais 100 tūkst. gyventojų teko 29 savižudybės, o Europos Sąjungos vidurkis 12 savižudybių 100 tūkst. gyventojų. Moksliškai įrodyta, kad savižudybių riziką didinantys veiksniai yra alkoholis, narkotikai, psichikos sutrikimai, patyčios ir depresija.
Vyriausybė jau ėmėsi užtikrintų veiksmų siekdama sumažinti alkoholio prieinamumą, pritarė ir pateikė Seimui išvadą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Taip pat dirbama, siekiant reorganizuoti priklausomybių centrus, peržiūrima psichikos sveikatos centrų veikla.
Sveikatos apsaugos srityje imsimės priemonių mažinti vaistų kainas. Jau šioje Seimo pavasario sesijoje pateiksime Seimui svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlysime sumažinti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir paskatinti alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą. Parengsime vaistų politikos gaires, skatinančias racionalų vaistų vartojimą. Taip pat jau šiandien yra parengtas ir pateiktas įstatymo projektas, užtikrinantis Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių nepriklausomumą nuo išorės poveikio. Tai leis priimti skaidrius sprendimus dėl kompensuojamųjų vaistų.
Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas – sritis, kurioje jau dabar vyksta intensyvus darbas, tačiau pirmiausia apie rodiklius. Nuo 2012 metų mažėja mūsų mokinių pasiekimų lygis, ypač mokinių gamtamokslinis raštingumas, kitų sričių pasiekimai taip pat yra žemesni už EBPO šalių vidurkį. Darbo rinkos poreikiai ir rengiamų specialistų kvalifikacija vis dar nesubalansuoti. Beveik kas trečias profesinio mokymo mokyklos absolventas per metus nuo kvalifikacijos įgijimo neranda darbo. Daugiau kaip pusė Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmos pakopos absolventų, kurie netęsia studijų, įsidarbina dirbti ten, kur reikalinga aukšta kvalifikacija. Šie ir daugelis kitų švietimo srities problemas iliustruojančių rodiklių padiktavo aiškią kryptį. Jau dabar yra duotas startas mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkai, kurios tikslas – sukurti konkurencingą, stiprią, pasaulyje matomą mokslo ir studijų sistemą. Siekdami mažinti atskirtį tarp regionų ir miestų mokyklų kokybės aspektu, planuojame Seimui teikti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis įteisinamas klasės krepšelis.
Kalbėdami apie bendrojo ugdymo kokybės gerinimą, vertiname įvairias galimybes: mokytojų darbo sąlygų gerinimą, įskaitant etatinį apmokėjimą; mokymosi dienų skaičiaus didinimą; bendrojo ugdymo mokyklų finansinių ir žmogiškųjų išteklių optimizavimą. Atsiliepiant į aiškų nesusikalbėjimą tarp profesinio rengimo ir darbo rinkos, dar šiais metais numatyta pradėti profesinio mokymo tinklo pertvarką, skatinti pameistrystės modelį.
Seimui pateiksime ir Vyriausybės projektą dėl aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo, siekdami kelti aukštųjų mokyklų kokybę, telkti mokslo potencialą ir gerinti mokslininkų bei profesorių darbo sąlygas. Taip pat atnaujinsime studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką ir, siekdami padidinti mūsų piliečių konkurencingumą darbo rinkoje, siūlysime įteisinti trumpąsias studijas.
Siekdami kokybės ir efektyvumo, taip pat rengiame švietimo ir kultūros įstaigų vadovų paskyrimo ir kadencijų ribojimo projektus. Šiuo metu derinamas nutarimas dėl skaidrių konkursų į teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas. Intensyviai jau Seime diskutuojama dėl švietimo įstaigų vadovų kadencijų. Jau šiai sesijai rengiami pasiūlymai Seimui ir dėl kultūros įstaigų vadovų kadencijų. Siekdami sustiprinti kultūros vaidmenį valstybės politikoje, parengsime ir pateiksime Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymo pakeitimus ir kartu vykdysime sisteminę kultūros srities valdymo procesų peržiūrą, siekdami vėlesniuose etapuose padidinti kultūros įstaigų veiklos efektyvumą, sprendimų priėmimo skaidrumą, įdiegti sumanius vadybos sprendimus.
Dabar tarp ministerijų yra derinamas mecenatystės įstatymas, kuriuo turėtų būti sukurta klasikinė Europos valstybėse įsitvirtinusi mecenavimo kultūra, leidžianti pritraukti privačias investicijas kultūros projektams, paveldui, menui ir kitoms sritims.
Efektyvus viešasis sektorius vis dar didelis iššūkis Lietuvai. Pasaulio banko vertinimu, pagal valdymo efektyvumo indeksą Lietuva yra tik 19 vietoje iš 28 valstybių. Dar vienas daug pasakantis rodiklis – Lietuvos pozicija pagal korupcijos suvokimo indeksą: per metus iš 32 vietos nukritome į 38 vietą iš 176 valstybių. Rodiklių mažėjimas rodo, kad Lietuvoje trūko reikšmingų antikorupcinių pertvarkų. Šiandien svarbu užtikrinti ne tik pranešėjų apie galimus korupcijos atvejus apsaugą, bet ir imtis ryžtingų struktūrinių pertvarkų – iki šiol vangiai vykusio valstybės institucijų duomenų atvėrimo, stiprinti vadovų, lyderių korpusą.
Didinant viešojo sektoriaus efektyvumą jau dabar palaipsniui ruošiamasi kompleksiškam bendrųjų funkcijų konsolidavimui ir vidinių procesų optimizavimui ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose. Pradėtas valstybės valdomų įmonių sąrangos ir funkcijų išgryninimas, kad būtų aišku, kurios iš jų vykdo komercinę veiklą ir turi siekti pelno, o kuriose, teikiant viešąsias paslaugas, pelnas nėra tikslas. Valstybės valdomų įmonių pertvarka yra būtina sąlyga Lietuvai siekiant tapti EBPO nare, todėl šiai sričiai skiriamas aukštas prioritetas. Manau, tai aiškiai iliustruoja pokyčiai tam tikrose valstybės įmonėse, tokiose kaip „Lietuvos geležinkeliai“ arba „Oro navigacija“.
Seimui jau pateiktas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama efektyvaus ir skaidraus valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo ir vadovų ketverių metų kadencijos įtvirtinimo. Vyriausybė jau pritarė valstybės valdomų įmonių valdybų ir stebėtojų tarybų nepriklausomumo ir skaidrumo didinimui, nepriklausomų valdymo organų narių skaičius padidintas nuo trečdalio iki pusės. Nustatyta, kad valdybų, stebėtojų tarybų nariais negalės būti asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Jau šį mėnesį numatome Seimui teikti ir Kelių įstatymo pataisas, kuriomis bus siūloma pertvarkyti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias valstybės įmones. Seimą jau pasiekė Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame sprendžiami miškų urėdijų valdymo efektyvinimo klausimai.
Šalies ekonomikos padėtį iliustruojantys rodikliai nuteikia optimistiškai. 2016 metais reikšmingai augo vidutinis darbo užmokestis, buvo 7,9 % didesnis negu 2015 metais ir sudarė 770 eurų, neatskaičius mokesčių. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis sudarė 600 eurų ir padidėjo 8,3 %. Tai yra vienas didžiausių augimų Europos Sąjungoje. Bendrojo vidaus produkto augimas 2016 metais taip pat buvo spartesnis negu 2015 metais ir siekė 2,2 %. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, neskaitant naftos, 2016 metais augo 2,7 %, paslaugų eksportas padidėjo 13,5 %. Tačiau šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje ir toliau sudaro nuo 15 iki 25 %, yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos ir EBPO valstybių.
Mokesčių našta, tenkanti mažiausiai uždirbantiems, Lietuvoje vis dar lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Asmenims, gaunantiems 67 % vidutinio darbo užmokesčio, 2015 metais mokesčių našta Lietuvoje viršijo Europos Sąjungos 2,2 procentinio punkto vidurkį. Europos Komisijos parengtame Lietuvos ataskaitos projekte pabrėžiamas žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelis skirtumas, didėja kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Reaguodami į esamą situaciją jau įteisinome trūkstamų profesijų Lietuvoje sąrašą. Siekdami užsieniečiams gauti leidimą dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, leidome prilyginti aukštojo mokslo diplomą penkerių metų aukštos kvalifikacijos darbo patirčiai. Tai ypač svarbūs žingsniai norint išlikti konkurencingiems dėl tiesioginių užsienio investicijų. Kuriant palankią verslo aplinką, startuoliams jau įsigaliojo tvarka gauti vadinamąsias startuolio vizas, padedančias pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. 2016 metais į Lietuvą buvo pritraukti 36 tiesioginių investicijų projektai, kurie, planuojama, per trejus metus padės sukurti daugiau nei 3 tūkst. darbo vietų.
Šie skaičiai skatina ir toliau aktyviai veikti, todėl jau pateikėme Seimui Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame siūloma plėsti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas finansinių priemonių sritis. Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą turėti konkurencingiausią verslo aplinką regione. Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant šio tikslo – kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra. Artimiausiu metu pristatysime kryptis, kuriomis eisime efektyvindami mokesčių sistemą. Suprantame, kad Lietuvos ekonomikos strategija negali remtis pigia darbo jėga, todėl kryptingai skatinsime verslo ir mokslo bendradarbiavimą siekdami padėti pamatus inovacijomis grįstos ekonomikos vystymuisi. Ir toliau nuosekliai dirbsime, kad stambios gamybos investicijos, kuriančios daugiausia darbų vietų, ateitų į Lietuvą. „Investuok Lietuvoje“ sutelksime kompetentingus žmogiškuosius išteklius dirbti dėl stambių gamybos projektų pritraukimo, sukursime specialias rinkodaros priemones. Skatindami tolesnį eksporto augimą, numatėme sukurti įrankius, kurie padės verslo įmonėms greičiau ir lengviau gauti informaciją apie teisinį reglamentavimą kitose šalyse, leidimų išdavimą. Kitaip tariant, turi pradėti veikti vieno langelio koordinavimo ir komunikacijų sistema, skirta tikslinėms eksporto rinkoms.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinių tikslų. Teigiama žinia yra ta, kad 2010–2015 metų laikotarpiu šalies ūkio energijos intensyvumas nuosekliai mažėjo ir 2015 metais buvo mažiausias tarp Baltijos šalių. Tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Didžiausias energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas išlieka pastatų, transporto ir pramonės sektoriuose, kadangi galutinės energijos suvartojimas šituose sektoriuose stabilus arba didėja. Tyrimai rodo, kad daugiabučiai gyvenamieji pastatai Lietuvoje sunaudoja daugiausia šilumos energijos, tai yra 54 % galutinio šilumos energijos suvartojimo. Būtent šiame sektoriuje, kuris sudaro 60 % pastatų fondo pagal plotą, yra didžiausios šilumos energijos taupymo galimybės. Energetikos srityje vartojimo efektyvumo didinimas yra svarbus šios Vyriausybės prioritetas, nes pigiausia energija yra sutaupyta arba nepagaminta energija. Toliau įgyvendinsime pasiteisinusią daugiabučių namų atnaujinimo programą, kartu pradėdami įgyvendinti naują daugiabučių namų kvartalų atnaujinimo programą. Turime tikslą dar šiais metais pagaliau išjudinti viešosios paskirties pastatų atnaujinimo programą. Jau atlikome būtinus centrinės valdžios valdomų viešosios paskirties pastatų modelio teisinius pakeitimus. Tai artimiausiu metu leis paskelbti kvietimus Europos Sąjungos paramai gauti.
Kita prioritetine kryptimi laikome išmaniosios apskaitos ir energijos suvartojimo valdymo sistemų diegimą. Šios sistemos nuosekliai diegiamos elektros, dujų, šilumos, karšto ir geriamojo vandens vartotojams, taip pat pereisime prie naujoviško taupesnio gatvių apšvietimo. Siekdami taupyti pirminę energiją ir gerinti oro kokybę, šiais metais organizuojame namų ūkiuose esančių iškastinio kuro katilų arba senų neefektyvių biokuro katilų pakeitimą naujais efektyviais, atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančiais įrenginiais, šilumos siurbliais ar biokuro katilais, o esant galimybei – prioritetinį prisijungimą prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Siekdami didinti vidaus energijos gamybą panaudojant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, siūlome Seimui priimti jau pateiktus Atsinaujinančių išteklių, Energetikos įstatymų ir susijusius projektus. Ten siūlomas naujas teisinis reglamentavimas sudarytų skaidrias sąlygas valstybei nustatyti vėjo energetikos Baltijos jūroje galimybes, plėtros poreikį ir kaštus ir, nesudarant išimtinių teisių jokiems privatiems asmenims, atlikti išsamius tyrimus dėl galimybių Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje su mažiausiomis sąnaudomis. Jau pavasario sesijoje planuojame Seimui pateikti svarstyti strategiškai labai svarbų dokumentą – Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kuria nustatysime Lietuvos energetikos politikos tikslus iki 2030 metų ir politikos gaires iki 2050 metų.
Saugi valstybė – vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų. Svarbu pažymėti, kad 2015–2016 metais vykusio NATO vertinimo metu Lietuva pirmą kartą po įstojimo į NATO sulaukė palankių vertinimų. Teigiamai buvo įvertintas ne tik spartus gynybos biudžeto didinimas, bet ir teritorinės gynybos stiprinimas, Lietuvos kariuomenės struktūros plėtra, modernizacijos ir personalo didinimo planai.
Pagal modernizaciją, ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimui skiriamą gynybos biudžeto dalį 2016 metais Lietuva pakilo į antrą vietą tarp visų NATO valstybių. Kaip teigiama Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaitoje, 2016 metais tarptautinė Lietuvos padėtis išliko stabili, tačiau nacionalinį saugumą ir toliau veikė agresyvi Rusijos užsienio politika, kurios vienas pagrindinių uždavinių tebėra siekis ardyti euroatlantinę vienybę. Rusija toliau intensyviai vykdė informacinį karą prieš Lietuvą. Informacinių atakų objektu pirmiausia tapo Lietuvos ir NATO bendrų pajėgumų stiprinimas bei Lietuvos krašto apsaugos sistema, gynybiniai Lietuvos siekiai.
Europos Sąjungos šalių nesutarimų šaltinis išliko nelegalios migracijos problema. Ji skaldo Europos Sąjungos vienybę ir tai turi neigiamos įtakos Lietuvos nacionaliniams interesams.
2016 metais tęsėsi Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdoma kibernetinio šnipinėjimo veikla prieš svarbiausias Lietuvos valstybės institucijas, teisėsaugą, strateginę infrastruktūrą. Didėjanti tarptautinio terorizmo grėsmė Europos Sąjungai neigiamai veikė saugumo situaciją visose bendrijai ir Šengeno erdvei priklausančiose šalyse. Nors tiesioginė terorizmo grėsmė Lietuvai nekilo ir ji toliau išlieka mažai tikėtina, neatmestina, kad asmenys, susiję su teroristine veikla, gali naudotis Lietuva kaip tranzito valstybe.
Nuosekliai užtikrindami valstybės saugumą, Vyriausybės priemonių plane numatėme modernizuoti kariuomenę, sukurti kariuomenės plėtrai ir priimančios šalies paramos poreikiams reikalingą infrastruktūrą. Jau šiais metais Vyriausybės nutarimu numatyta didinti profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų koeficientus 5 %, o kitais metais – 10 %, kelti maitinimo išlaidų kompensacijos dydį Lietuvos kariams.
Informacinio karo akivaizdoje siekdami ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, informacinį raštingumą ir stiprinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms, numatome Seimui pateikti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenis deklaruoti per informacinę sistemą. Taip pat nustatytas įpareigojimas teikti informaciją apie visuomenės informavimo priemonių pajamas ir pajamų šaltinius, išlaidas ir naudos gavėjus.
Sudedamoji šalies saugumo dalis yra energetinis saugumas. Siekiant pradėti konkrečius darbus, kurie reikalingi strateginiam Baltijos šalių energetinio saugumo projektui įgyvendinti, su Estijos ir Latvijos atstovais sutarta jau artimiausiais mėnesiais priimti principinį politinį sprendimą dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos tinklais scenarijaus.
Kaip kovo 10 dieną, taip ir šiandien noriu pabrėžti, kad Vyriausybė, įgyvendindama suplanuotus darbus, siekia giluminių pokyčių rezultato. Taip pat svarbu ne tik laikytis suplanuotų darbų, bet ir reaguoti į nuolat kintančius visuomenės ir aplinkos poreikius.
Baigdamas savo pasisakymą noriu pabrėžti, kad akivaizdu, jog viena pagrindinių mūsų šalies bėdų, tai pabrėžia ir Europos Komisija, – mažėjanti darbo jėgos pasiūla ir augantis išlaikomo amžiaus žmonių skaičius, emigracijos pasekmė. Ką daryti, kad jaunimas ir aktyvaus amžiaus žmonės gyventų, kurtų ir dirbtų Lietuvoje? Turbūt nėra vieno recepto. Aš manau, kad tai, kas numatyta mūsų Vyriausybės programoje ir programos įgyvendinimo priemonių plane, leis išspręsti tas įsisenėjusias problemas. Vyriausybė pasiruošusi dirbti ramiai, kryptingai, nesiblaškydama, nepasiduodama bandymams destabilizuoti Vyriausybės darbą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame premjerui. Užsirašė klausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia Tėvynės sąjungos atstovas G. Landsbergis. Ruošiasi K. Glaveckas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). O! Ačiū už malonų netikėtumą. Dėkoju premjerui už pasakytus žodžius. Norėčiau priminti vieną tokią istorinę perspektyvą. 1933 metais Amerikos Prezidentu tapo toks visiems gerai žinomas F. Ruzveltas ir paskelbė Naująjį susitarimą. Kiek primena mūsų naują planą. Pagrindinė Naujojo susitarimo ašis buvo reformų planas. Per pirmąsias 100 dienų F. Ruzveltas Kongresui pateikė 15 reformų paketų. Lietuvoje praėjo 100 dienų, bet mes kol kas jokių reformų nematome – didelius svarstymus, diskusijas, debatus Seime. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė prašo dar 100 dienų, kol pradės dirbti. Pagrindinis klausimas šiandien viešojoje erdvėje, atrodo, yra atostogų trumpinimas ir mokslo metų ilginimas.
Premjere, atsakykite į paprastą klausimą, kada pradėsite dirbti ar kada bent kokią tują nupjausite?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai tujų nepjaustysiu. Esu vis dėlto Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.
Dėl darbo ir per pirmas 100 dienų pateiktų įstatymų projektų. Mes turėjome tokį pavyzdį, kada 2009 metais tai buvo daroma. Tiek XVI Vyriausybė, tiek ir mūsų Vyriausybė dar turi kovoti su tais nepamatuotais, neatsakingais, skubotais sprendimais. Todėl mūsų Vyriausybė mano, kad kiekviena reforma, kuri yra numatyta labai aiškiai tiek Vyriausybės programoje, tiek pagal datas ir terminus Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane, yra ir bus parengta atsakingai ir atsakingai įgyvendinama, kad XVIIII Vyriausybei nereikėtų vėlgi turėti pasekmių, kurios buvo padarytos dėl neatsakingų, nepamatuotų ir neteisingų sprendimų.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Atsiprašau K. Glavecko. Buvau paskelbęs. Ruošiasi R. Tamašunienė.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, šiek tiek žanras čia toks įdomus. Nelabai skiriasi nuo Vyriausybės programos pateikimo, priemonių plano pateikimo ir sesijos darbų programos, bet tiek to. Suprantame žanro kurioziškumą.
Dėl energetikos. Jūs paminėjote energetikos vartojimo efektyvumo skatinimą, katilų pakeitimą į efektyvesnius. Iš esmės tai – Aplinkos apsaugos ministerijos veikla. Aš nieko neišgirdau pasakyto apie didžiąsias energetikos problemas – stiprėjančią valstybinę „Lietuvos energijos“ monopoliją, nieko apie privataus kapitalo ignoravimą ar išstūmimą iš rinkos, nieko apie stambių investicijų į energetikos sektorių pritraukimą. Gal dėl to, kad žadate naikinti Energetikos ministeriją, ką esate įsipareigoję? Čia juokais.
Paminėjote strategiją. Gal toje naujoje strategijoje atsiras tie mano iškelti klausimai – monopolijos stiprėjimas, privataus kapitalo išstūmimas ir stambių investicijų neplanavimas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl energetikos sektoriaus. Labai aiškiai vėlgi Vyriausybės programoje numatyta, kokia strategija mes remsimės. Mes teikiame prioritetą vietiniams gamintojams, gaminantiems energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Galbūt mane dar papildys energetikos ministras, detaliau kalbėdamas. Aš tikrai nemanau, kad atskiros įmonės, kurios paminėtos, tokios kaip „Lietuvos energija“, išstumia privatų kapitalą. Taip, šitos valstybės įmonės yra atsakingos už stambius energetinius projektus, kaip ir buvo su Suskystintųjų dujų terminalu, kaip ir su elektros jungtimi, sinchronizacijos klausimais lygiai tą patį turės daryti, už kogeneracinių elektrinių, kurios pripažintos valstybei svarbiais objektais, statybą. Visa tai tikrai mūsų darbotvarkėje yra. Aš, aišku, manau, kad tikrai mes negalime sau leisti ir palikti to, kas buvo padaryta 2009–2012 metais. Nežinau, kodėl XVI Vyriausybė nesiėmė jokių priemonių? Gal nepavyko pasiekti, bet skaičiai, kurie vėlgi šiandien mus pasiekia apie iššvaistytus milijonus 2009–2012 metais, yra įspūdingi.
Manau, kad mes privalėsime grįžti prie jų ir gauti atsakymus, nes palikti taip ir nurašyti kelis šimtus, jeigu skaičiuotume, milijonų litų už ministerijos ir kontroliuojamų įmonių paslaugų, teisinių konsultacijų, viešųjų ryšių, mokymų įsigijimą tikrai negalime. Manau, kad turi būti duoti atsakymai. Negali tai būti nurašyta laikui, nes iš tų klaidų reikia mokytis. Mes tikrai manome, kad turime padarytas išvadas, kad nepadarytume tokių pačių žingsnių ir kad tai nebūtų pamiršta. Aš manau, kad mes turėsime kaip Vyriausybė ir politinės, ir teisinės valios, ir galėsime priimti tuos sprendimus, kad teisėsaugos institucijos atliktų savo darbą kokybiškai.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė, ruošiasi J. Imbrasas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas premjere, jeigu būtų pateiktas anketoje klausimas, ar premjeras pateikė ataskaitą, ir galimi atsakymo variantai: taip, ne, truputį, tai turbūt reikėtų pažymėti tą trečiąjį variantą. Iš tikrųjų pristatėte situacijos analizę ir Vyriausybės programos santrauką, ne ataskaitą. Ar vis dėlto 2016 metais nebuvo tų pokyčių ir buvusios Vyriausybės darbo? Ar jūs juos vertinate iš tikrųjų labai neigiamai? Pačioje pradžioje savo ataskaitos pasakėte, kad galima dirbti geriau, daugiau, bet mes linkime, kad vis dėlto ryžtingiau. Šių metų biudžete yra tiesiog užprogramuota tęstis socialiniai atskirčiai, pajamų skirtumui ir, deja, skurdui, kuriame gyvena ir mūsų vaikai. Tai štai, ar 2018 metų biudžete, kurio gairės jau yra dėliojamos dabar (finansų ministras komitete pristatė galimybes ir galimas „pagalves“, galimus ekonominius sunkumus), bus ta žinia visuomenei, kad svarbus žmogus, ir kokioje konkrečioje biudžeto eilutėje atsispindės, kad jie, žmonės, čia, Lietuvoje, galės gyventi oriau? Kalbu apie paramą šeimai, socialinės atskirties mažinimą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirmiausia dėl ataskaitos pateikimo. Jūs, kiekvienas Seimo narys, gavote 2016 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą su priedu – Nacionalinio saugumo dalimi. Ten yra įvardintos sėkmės ir nesėkmės. Man tikrai būtų neetiška vertinti ir aiškinti, kalbėti apie praeitos Vyriausybės darbą. Deja, toks Seimo statuto reikalavimas. Dėl to šitoje mano kalboje (tai nėra ataskaita, ataskaita yra pateikta) aš stengiausi vertinti arba pereiti per tuos pagrindinius ankstesnių metų rodiklius ir priderinti arba suderinti su mūsų Vyriausybės veiklos pagrindinėmis, prioritetinėmis kryptimis. Kitais metais tikiuosi, kad bus ataskaita kitokia, kitokios formos už tuos darbus, kuriuos mūsų Vyriausybė per tuos metus padarys.
Dėl biudžeto formavimo. Taip, mes tikrai pripažįstame, kad šių metų biudžetas yra toks, koks yra, jūs vėlgi žinote, kokiu būdu jis buvo tiek formuojamas, tiek priimamas. Vienas iš svarbiausių uždavinių, ir kitų metų biudžete tai atsispindės, yra socialinės atskirties mažinimas, mažiausias pajamas gaunančių žmonių apmokestinimo mažinimas ir taip pat tų socialinių problemų, kurios galbūt nebuvo taip sparčiai sprendžiamos, finansiškai pagrįstas sprendimas.
PIRMININKAS. Ar ministras norės papildyti? Ačiū. (Balsai salėje) Klausia Seimo narys J. Imbrasas, ruošiasi A. Maldeikienė.
J. IMBRASAS (TTF). Gerbiamas premjere, prieš šešis mėnesius, prieš rinkimus, jūs labai tvirtai, labai griežtai pasisakėte dėl kompanijos, kuri yra apvogusi vilniečius, dėl 24 mln. eurų. Mes teismuose įrodėme, kad vien per penkmetį jie pavogė per 100 mln. eurų, neįvertinti liko dar du penkmečiai. Jūs tada labai aiškiai, tvirtai pasisakėte. Jau po to praėjo šeši mėnesiai, jūs premjeru dirbate irgi ne vieną mėnesį, tačiau neteko girdėti, kad jūs būtumėte kažką šiuo klausimu padarę ir atkūrę teisybę piliečiams, kurie tikėjosi iš jūsų rinkdami jus, kadangi jūs prieš rinkimus šituo klausimu pasisakėte labai teisingai ir griežtai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Teisiniai procesai atlikti, ir Vyriausybė negali kištis į tuos procesus, kurie jau yra įvertinti, kaip ir minėjote, ir teisėsaugos, ir teismų. Problema, susijusi su „Vilniaus energija“, yra savivaldybės kompetencija, tiek, kiek reikia Vyriausybės ir yra galimybių šiuo atveju intervenuoti, tai yra daroma. Galbūt dar energetikos ministras mane papildys.
Ž. VAIČIŪNAS. Tai papildyčiau dėl 2012–2014 metų laikotarpio – būtent ta permoka, per didelis mokėjimas buvo pripažintas, jis jau buvo išieškotas, dalis išieškota. Dėl kitos dalies taip pat yra teisinės priemonės.
Dėl laikotarpio nuo 2010 iki 2015 metų, dėl šio laikotarpio, Kainų komisija kaip tik šiuo metu daro tyrimą ir skaičiuoja, kokia yra padaryta žala.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Maldeikienė, ruošiasi S. Tumėnas.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Pernai lapkričio 14 dieną aš su jumis šnekėjau ir jūs dar buvote visiškai normalus, gyvas žmogus. Pernai gruodžio 13 dieną, kai prašėte pritarimo savo Vyriausybei, irgi šnekėjote kaip, na, adekvačiai mąstantis žmogus. Tai, kaip dabar nuobodžiaujančiu tonu skaitėte menkai susietą statistinę informaciją, man iš tiesų kelia vieną labai paprastą žmogišką klausimą: kada ir kodėl numirė sveiko proto žmogus S. Skvernelis ir gimė gana pilkas biurokratas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už puikų įvertinimą, mes tikrai tokiu būdu keliame tam tikrą politinės etikos lygį Seime, nuolatos tą darome. Aš, jeigu taip jau, į tokį labai rimtą klausimą nelabai rimtai atsakyčiau: tai ir numirė tą gruodžio 13 dieną, kai pasirašė ir tapo premjeru. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys S. Tumėnas, ruošiasi I. Šiaulienė. (Šurmulys salėje)
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas premjere, ačiū už tokią vyrišką ataskaitą. Jūsų vadovaujamai Vyriausybei tenka gesinti gaisrus, kurių neužgesino praėjusios vyriausybės, tenka atlikti darbus, kurių neatliko praėjusios vyriausybės. Gyvename daugiau vajų principu, kai įvyksta problema – tada gesiname Vyriausybės, valstybės mastu. Turiu minty vaiko teisių apsaugos problemas ir t. t., ir t. t.
Dabar noriu pasiteirauti jūsų ir teisingumo ministrės. Turiu minty Probacijos tarnybą. Ar numatoma konkrečiai, realiai atlikti kokius nors veiksmus, kad Probacijos tarnybos darbas gerėtų? Noriu priminti, kad šiuo metu ten apgailėtinai mažiausi atlyginimai, vienam asmeniui tenka aptarnauti 70 asmenų vietoj 30. Vienas automobilis skiriamas dviem rajonams ir t. t., ir t. t. Ar numatomi konkretūs veiksmai šitam gaisrui užgesinti ir problemai spręsti? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai nei aš, nei, matyt, ir ministrai nesame šalininkai dirbti ir gyventi vajų sąlygomis, nes tie vajai labai dažnai atsisuka kitu galu ir tada būna dar blogiau negu gaisro gesinimas. Dėl to yra numatytos nuoseklios priemonės, tarp jų ir susijusios su bausmių vykdymo sistema. Taip, tai, kas buvo ilgą laikotarpį šioje sistemoje, galima vertinti ir remiantis tam tikrais objektyviais dalykais, kadangi sistema per paskutinius, matyt, dešimtmečius nebuvo finansuojama taip, kaip turėtų būti. Nebuvo daromos struktūrinės reformos ir dėl to vieną kartą atėjo tas momentas, kada jinai pratrūko.
Jeigu mes norime turėti iš esmės kitokią bausmių vykdymo sistemą, mes turime turėti kitą bausmių vykdymo politiką, kitokias įkalinimo įstaigas. Nėra populiaru pasakyti taip, kad reikia statyti naujas arba renovuoti įkalinimo įstaigas, visuomenėje, nes jiems – kaliniams nieko nereikia. Bet jeigu mes norime, kad ta įstaiga atitiktų bent kiek nors savo misiją, ne augintų toliau „universitetuose“ ir gimdytų agresiją, bet bandytų pakeisti žmones, į tai reikės investuoti, lygiai taip pat kaip ir į Kalėjimų departamento pareigūnų socialines garantijas. Naujasis statutas yra Seime, jis spręstų dalį klausimų, bet tai vėlgi susiję su finansiniais dalykais.
Probacijos tarnyba. Vėlgi buvo kažkada nuspręsta, kad jinai turi būti Kalėjimų departamento struktūriniu padaliniu. Mes, jeigu kalbame apie žmonių socializaciją ar resocializaciją, tam tikrą prevenciją… Mes turėjome atskirtas prevencijų sistemas policijoje, atsirado Kalėjimų departamentas, tai yra tai, ką gali leisti sau brangi valstybė. Taip, teisingumo ministrei yra vienas iš iššūkių, ir tuos skaudulius apnuogino paskutinis tyrimas dėl Kalėjimų departamento, kur turėjo keistis vadovė ir buvo atskleista daugiau šokiruojančių dalykų. Iš esmės, jeigu kalbėtume apie bausmių vykdymo sistemą, tai yra likusi ta pati sovietinė sistema, truputį adaptuota prie lietuviškos… subkultūra. Teisingumo ministrė galbūt dar papildys mane.
M. VAINIUTĖ. Ačiū už klausimą. Iš esmės, dėkoju premjerui, atsakė, manau, į pagrindinį klausimą, ir pratęsdama norėčiau atkreipti dėmesį, kad paskutiniu metu mes atlikome, manytume, gana daug darbų. Iš esmės už tuos klausimus, kuriuos jūs iškėlėte, yra atsakingas Kalėjimų departamentas. Šiuo metu kaip tik yra paskelbtas konkursas į Kalėjimų departamento vadovo pareigas ir labai tikimės, atėjus naujam vadovui, didelių reformų šioje srityje, kurią jūs palietėte. Tikrai ir aš pati šį savaitgalį parvykusi į savo tėviškę rajoniniame laikraštyje… Probacijos tarnyba taip pat šiuos klausimus kelia. Tai labai svarbus klausimas, bet tikrai eisime prie tų problemų ir jas tikrai spręsime, esame tam pasiruošę.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Šiaulienė. Ruošiasi M. Adomėnas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš suprantu jūsų subtilią padėtį, nes teko būti ir XVI Vyriausybės nariu, nors tai ir ne paskutiniais metais vertinant veiklą. Bet, sakykite, ar galėtumėte patvirtinti, kad pagal makroekonominius rodiklius, inovacijų indeksą, konkurencingumo pasiektus rodiklius, na, vis dėlto XVI Vyriausybė paliko ekonomiškai, finansiškai gana stabilią situaciją tam, kad jūs, kaip baigdamas savo kalboje akcentavote, galėtumėte siekti giluminių pokyčių ir rezultatų? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tikrai galiu patvirtinti tą, neigti akivaizdžius faktus būtų, matyt, ne visai racionalu. Ir pačiam teko darbuotis, ir ne tik man čia, prie šito dabar šioje pusėje sėdintiems asmenims, ir daugiau ministrų yra. Kiekvieną kartą norisi ir stengiamasi, kad būtų padaryta kuo geriau, kuo racionaliau, kuo efektyviau, bet neigti akivaizdžius faktus, kas yra pateikta ir Europos Komisijos vertinime ir ataskaitoje 2017 metais, būtų turbūt naivu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Adomėnas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, kai tvirtinome Seime jūsų kandidatūrą, jūs labai įtikinamai ir stipriai kalbėjote apie Lietuvos mokyklos problemas. Ir buvo jausmas, kad štai ateis Vyriausybė, kuri imsis iš pagrindų šitas problemas spręsti. Dabar skaitome ataskaitą, na, taip, suprastėjimas vienų, kitų rezultatų, taip, žemesni negu EBPO šalių rodikliai – na, tai tokia problemėlė. Bet Lietuvos mokyklų bendrasis ugdymas yra ne problemėlė, tai yra savižudybių lygmens problema. Mes velkamės Europos Sąjungos uodegoje, klojame pamatus suirusiai darbo rinkai, suirusiems gyvenimams, galų gale suirusiai profesionalumo struktūrai ir aukštajam mokslui. Tačiau sistemingo požiūrio ir reformų paketo mes nematome. Turime sporadiškus, fragmentiškus veiksmus, tokius kaip mokslo metų ilginimas, atostogų trumpinimas, bet tokie pleistrai neišspręs, neišgydys šitos tikrai įsisenėjusios ir sisteminės ligos. Vienintelis veiksmas, kuris yra dar ryškesnis, – vadovų kadencijų trumpinimas – tas pats ateina iš prezidentūros, ne iš Vyriausybės.
PIRMININKAS. Ar jau paklausėte? Laikas!
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kada matysime sisteminį paketą, nes visa, kas gera ir pažangu, mes esame pasirengę remti, bet laukiame jūsų iniciatyvos?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kad vis dar laukiate. Aš manau, kad lygiai po metų, kada aš pristatysiu Vyriausybės veiklos ataskaitą, savos Vyriausybės už metus, jūs tikrai rasite ne tik kad paketus projektų, bet jau ir įgyvendintus projektus, reikalingus paketus ir bent jau sisteminių pokyčių pradžią. Padaryti, kaip sakote, klijuoti pleistrus ant kiekvieno skaudulio dabar, per artimiausius du tris mėnesius, mes tikrai nematome prasmės ir būtinumo. Todėl dar kartą pabrėžiu – Vyriausybė dirba nuosekliai ir kompleksiškai, darys tuos sprendimus, kuriuos reikia padaryti, o ne gesins gaisrus.
PIRMININKAS. Ar švietimo ministrė norėtų papildyti?
J. PETRAUSKIENĖ. Aš tik norėčiau papildyti gerbiamąjį premjerą. Kalbant apie pertvarką švietimo srityje, Vyriausybės programoje yra numatytas visas kompleksas veiksmų. Tai, ką jūs paminėjote, yra du fragmentai. Ir visiškai objektyviai teigiate, kad reikalinga kompleksinė švietimo sistemos pertvarka. Pirmiausi dalykai, kurie yra numatyti, yra pedagogų rengimo sistemos pertvarka ir kvalifikacijos sistemos pertvarka. Jau yra pateikti siūlymai, per porą savaičių bus pristatyti, taip pat mokslo amžiaus jauninimas, numatant vaikams sudaryti galimybę ateiti į mokyklą šešerių metų, ugdymo programų peržiūra, finansavimo modelio peržiūra, etatinio mokytojų apmokėjimo įvedimas ir dar visi kiti veiksmai, kurie yra kaip kompleksas, reikalingas siekiant pertvarkyti bendrojo ugdymo sistemą, taip pat ir kitas švietimo grandis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ačiū už pristatymą, kurį jūs atlikote, padarėte. Klausimas turbūt iš mano patyrimo būtų dėl ateities. Po metų, kai jūs darysite pranešimą apie šių metų pasiektus rezultatus, aš manau, tradiciškai išliks trys arba keturi klausimai. Pirmas klausimas, kas kaltas? Aišku, kalta, kaip visada, bus prieš tai buvusi Vyriausybė arba taip toliau ir panašiai. Ką daryti? Šis klausimas, manau, dar bus neišspręstas. Kas tą padarys? Tai yra vienas iš svarbiausių klausimų, kuris dabartiniu metu kol kas dar turi labai neaiškius kontūrus, nes valdininkija su savo paragrafais iš tikrųjų dar išlaiko geriausias pozicijas ir jos darbo korekcija kompiuterizuojant vyksta labai sunkiai, nekalbant apie politinį visą kontekstą…
PIRMININKAS. Klauskite.
K. GLAVECKAS (LSF). …kada kanceliarija nekoreguojama ir kiti dalykai. Klausimas yra toks: sakykite, gerbiamasis, kada vis dėlto, jūs manote, prasidės pirmi rezultatai to, ką aš minėjau, ir rezultatai jūsų reformų? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimus. Jūs tik tris paminėjote, kad po metų reikės, ketvirto nepasakėte. Aš gal neišgirdau, bet dėl pirmo, kas kaltas, ir šiandien aš stengiausi neieškoti, nežiūrėti atgal, su viena išimtimi, kas kaltas, kas nekaltas. Tikrai nemanau, kad čia yra mūsų tikslas ir uždavinys ieškoti, kas ko nepadarė. Tai yra praeitis. Ką daryti? Yra ką daryti ir mes tikrai nuosekliai savo priemones įgyvendinsime, patinka, nepatinka, nori, blogos, geros, kas galvoja. Vyriausybės programa patvirtinta, priemonių planas yra ir mes kryptingai tą padarysime. Kas padarys? Mes padarysime. Kada bus matyti rezultatai? Įvairiose srityse, kalbant apie viešojo sektoriaus pertvarką, valstybės įmonėse jau matyti arba matysite. Kalbant apie aukštojo mokslo reformą, rezultatų, jeigu kalbame apie aukštojo mokslo kokybę, mes tikrai nepamatysime kitais metais. Bet tikiuosi, kad per ketverius metus mes padarysime tai, kas yra suplanuota, ir tie rezultatai bus matomi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius. Ruošiasi V. Poderys.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis premjere, pastaruoju metu žiniasklaida daug dėmesio skyrė didėjančiai skurdo tendencijai Lietuvoje. Europos Sąjungoje mes esame paskutinėje vietoje. Jūsų nuomone, kada mes pabėgsime iš tos paskutinės vietos ir kokiomis priemonėmis?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes nesame paskutinėje vietoje, esame turbūt ketvirti nuo galo pagal įvairius rodiklius. Vėlgi ne kartą šioje salėje buvo paminėta ir pasakyta, kokios priežastys tam turėjo įtakos. Aš norėčiau, kad mes pradėtume bėgti jau šiais metais iš tų vietų, kur esame dugne arba arti dugno, ir susieję būtent su tomis priemonėmis, kurios yra numatytos Vyriausybės programoje. Tačiau, kaip minėjau, ir dėl mažiausiai uždirbančių asmenų mokestinės naštos mažinimo, ir kalbėdamas apie tiesiogines užsienio investicijas, jų pritraukimą, apie galimybę ir mūsų, ir užsienio investuotojams vystyti čia gamybą, kurti tas darbo vietas, kurios yra vertinamos ne minimaliu darbo užmokesčiu, t. y. kvalifikuoto darbo reikalaujančias darbo vietas, atrasti galimybę, kalbėdami apie socialinės paramos, pačios politikos pakeitimą, kas jau irgi ne kartą buvo minėta, aš manau, mes turime padaryti ir padarysime žingsnį šiemet, kad pajaustume tą rezultatą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys V. Poderys. Ruošiasi A. Skardžius.
V. PODERYS (LVŽSF). Ačiū, premjere, už pristatymą. Mano klausimas energetinis, bet turbūt aplinkos ministrui, apie renovaciją. Renovacijos greitis yra maždaug 500 daugiabučių per metus. Iki 2020 metų bus renovuota apie 2 tūkst., bet renovuoti reikia dešimtis tūkstančių. Ar dabartinė Vyriausybė turi planą ar matymą, kas bus toliau, arba turi planą, kaip pagreitinti, arba gal turi planą, kad renovacijos projektai būtų įvairūs, tarp jų ir labai pigūs, kad kuo daugiau daugiabučių jau galėtų pasinaudoti šita priemone kaip labiausiai taupančia energiją? Dėkui.
K. NAVICKAS. Vienas iš planų, kurį teisingai paminėjote, dėl renovacijos greičio, tą svarstome su Finansų ministerija, t. y. pirmiausia įdarbinti privačius fondus, ne tik valstybės pinigus, nes šiandien tas intensyvumas – 500 namų dar net nepasiektas, jo siekiama, bet jis gali būti pasiektas tik su valstybės parama. Per kitus finansinius instrumentus, kuriuos svarstome kartu su Finansų ministerija, labai tikimės to proveržio ir patys to norėtume. O dėl greičio, tai žinote, ne visada kokybė su greičiu susijusi. Mes esame numatę ir tai darome dabar, ne tai, kad numatę, bet darome išsamų Renovacijos programos auditą. Finansinė dalis jau yra padaryta, tikimės bent jau administracinės naštos sumažinimo, kad tas greitis atsirastų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi D. Kreivys.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas taip pat energetinis. Lietuva šiandien gyvena pagal 2012 metų konservatorių energetinę strategiją. Kad ir kaip gaila būtų, tiekiant centralizuotą šilumą visą laiką prioritetas buvo skiriamas biokurui ir Lietuva tikrai pasiekė tą tikslą – 60 % šilumos pagaminama iš biokuro. Tačiau atsiradęs (…) terminalas, nėra kur dėti dujų, tada atsirado kitas prioritetas – SGD. Dabar kalbama ir jau daroma, vėl verslininkų skatinimu, dėl naujo prioriteto gaminti šilumą iš atliekų. Taip pat, gerbiamasis premjere, už viską tai turi susimokėti vartotojai. Todėl siūlymas būtų tiek dėl jūros, tiek dėl šilumos naudojimo, centralizuoto kuro, vis dėlto prisiimame strategiją, o po to jau verslininkai tegul tenkina savo tuos norus, kitaip vartotojai neišsimokės. Kaip jūs manote?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes tikrai matome, kokie buvo padaryti sprendimai, kiek tai kainavo mūsų vartotojams ir valstybei. Dėl strategijos mane papildys energetikos ministras, bet, kiek žinau, įsipareigojimas gegužės mėnesį pristatyti naująją Energetikos strategiją iki 2030 metų ir Energetikos politikos gaires iki 2050 metų bus įvykdytas.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėl strategijos terminų papildyčiau. Taip, strategijos projektas yra baigiamas rengti ir turėsime viešąsias konsultacijas balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Pagal pavasario darbų programą esame įsipareigoję birželio mėnesį pateikti Seimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys D. Kreivys. Ruošiasi S. Gentvilas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, bet kurios ligos gydymas prasideda nuo atliekamų tyrimų. Džiugu, kad šioje ataskaitoje Vyriausybė pateikė išsamų ir gana visapusišką ligos, kuria serga mūsų šalis, tyrimą. Visi pripažįstame faktą – ligonis sunkiai serga, didelė migracija, vangiai auganti ekonomika, skurdas, esminės švietimo ir sveikatos sistemos bėdos rodo, kad šalis rimtai negaluoja. Tačiau nustatyti diagnozę neužtenka, reikia kuo skubiau pradėti gydymą. Seimo statutas Vyriausybę įpareigoja ne tik paruošti ataskaitą, bet ir pateikti prioritetinius darbus, ne tik nustatyti diagnozę, bet ir išrašyti konkrečius receptus. Suprantame, kad šiandieninei Vyriausybei tenka imtis itin sunkios ligos, nes prieš tai ketverius metus šalį prižiūrėjęs gydytojas ne tik neturėjo kompetencijų, bet ir nesuprato ligos simptomų, ir pats pacientas, panašu, jam nelabai rūpėjo. To pasekmė – iki šiol besitęsianti Lietuvos evakuacija. Šiandien norėčiau iš premjero išgirsti pažadą, kad šalia šios ataskaitos bus pateikti ne 800, o dešimt…
PIRMININKAS. Klauskite.
D. KREIVYS (TS-LKDF). …pačių svarbiausių ir konkrečių šių metų prioritetų, kurių įgyvendinimą ir progresą jūs prižiūrėsite asmeniškai. Mano klausimas susijęs su tuo, kada šiuos dešimt svarbiausių darbų galėtume gauti.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Teks prie medicinos terminų prisiderinti. Taip, tyrimai parodo nevisiškai beviltišką ligonio situaciją. Jūs paminėjote, kad ekonomika ne auganti. Ji yra auganti, prognozuojamas ir šiais metais augimas. Bėda, matyt, kad mes nesugebame to augimo vaisiais pasidalinti ir perskirstyti taip ir į tas sritis, kur galėtų ligoniui labiausiai padėti. Tikrai nesutiksiu su tuo, ką jūs sakote apie buvusį gydytoją, pasakyti, kad pacientas nerūpėjo, tikrai būtų neetiška ir niekada su tuo nesutiksiu. Dar daugiau, jeigu kalbame apie evakuaciją, tai irgi pažiūrėkime skaičius, kada buvo masinė mūsų piliečių evakuacija iš Lietuvos ir dėl ko taip įvyko. Aš manau, kad tos diagnozės, kurias mes turime ir patys padarę, ir Europos Komisija pateikė, sutampa, nereikia daryti papildomų nacionalinių tyrimų, o jeigu… Aš suprantu, kad buvo nelabai įdomu klausytis, bet aš ir stengiausi, paminėdamas problemą, paminėti tuos darbus, kurie jau padaryti arba artimiausiu metu bus daromi. Visi mūsų 2017 metų priemonių plane iškelti planuojami darbai bus padaryti šiais metais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi A. Dumbrava.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis premjere, lūkesčiai, susiję su jumis ir valdančiąja dauguma, yra dideli. Išėjus į gatvę, žiūrint į reitingus, jūsų reitingai vis tiek dar yra aukšti, tikrai lūkesčiai ir pasitikėjimas didelis. Sunku kalbėti apie ataskaitą, nes ji yra tik atspindys Vyriausybės programos, bet aš norėčiau jūsų asmeniškai paklausti. Šiek tiek šitas periodas užsitęsė, darbo grupės žanras, kurį paveldėjote iš socialdemokratų, tęsėsi, vienas iš to pavyzdžių buvo jūsų Vyriausybės veiklos plano tvirtinimas: trys versijos, patvirtinta priešpaskutinę dieną. Mano klausimas jums. Ten, kur matomos reformos, verta pagirti, tai yra gerbiamojo R. Masiulio, gerbiamojo aplinkos ministro. Ten, kur yra įdirbis iš anksto, kur reformos yra jau paskelbiamos sausio mėnesį, bet likusioji Vyriausybė yra iš esmės užsivėlusi profesionalų Vyriausybės lėtu įsibėgėjimu. Šiandien Vyriausybėje jūs svarstote, kad Seimo nariai negalėtų tapti ministrais, būtų mažinamas Seimo narių skaičius, iš esmės einame profesionalėjimo link, bet ką mes matome faktiškai, tai yra neįsibėgėjęs Vyriausybės darbas. Ar galėtumėte įvertinti savo profesionalų Vyriausybės, kaip pasirinkto modelio, efektyvumą šios kadencijos pradžioje?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Apgailestauju dėl didelių reitingų, bet, deja. Aš pasistengsiu, kad jie būtų mažesni, kada mes pradėsime tuos darbus, kuriuos pradėjome realizuoti, tikėtina, kad taip ir bus. Tikrai nesiekiu, kad jie būtų išlaikyti. Tikiuosi, kad po metų jums šita frazė bus džiugesnė, geresnė. Tą tikrai galiu pažadėti.
Dėl plano rengimo versijų. Aš visą laiką laikausi normalių procedūrų, jeigu kas nors blaškosi ir spurda, jeigu numatyta trys mėnesiai planui patvirtinti, tai per tris mėnesiu ir bus patvirtinamas. Jeigu kas nors nori gauti originalią versiją, tiesiog kreipiasi ir mes duodame tą versiją. Bet yra, matyt, patogiau ieškoti po stalu, kažką surasti, tai aš irgi apgailestauju, kad nėra ko komentuoti ir skaityti beviltiškas versijas, kurios nieko bendro neturėjo su galutiniu variantu. Manau, kad reikėjo tiesiog kitaip padaryti.
Dėl tų sprendimų, dėl ministrų skaičiaus, ministrų galimybės būti ar nebūti, Vyriausybė privalo teikti dėl Seime įregistruotų įstatymų projektų išvadas, todėl mes ir teikiame. Vyriausybės darbas yra tikrai intensyvus, patikėkite, aš galiu pasakyti ir pagal Vyriausybės posėdžių, pasitarimų darbotvarkes, kurios yra. Dėl to darbo, kuris vyksta ir galbūt nėra matomas ir neįvardijamas formaliai, tą geriausiai gali atsakyti ministrai. Dėl kabineto formavimo principų, taip, aš dar kartą galiu pasakyti, aš džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė turi 14 ministrų ir Ministrą Pirmininką, jie yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ne vienos politinės partijos, kitos, trečios ar penktos deleguoti, kur vėlgi atstovauja pakankamai siaurai politinei jėgai, aš kol kas džiaugiuosi, kad ministrai išlaikė šitą egzaminą, jie tikrai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrai, tikiuosi, kad taip bus ir ateityje. Taip yra lengviau priimti tuos sprendimus, kurie susiję su horizontaliu bendradarbiavimu tarp ministerijų, ir nėra tokio požiūrio, kad čia mano daržas, jūs nelįskite, nes tai yra mano atsakomybė. Tai yra mūsų visų, 15 žmonių, atsakomybė už Vyriausybės programos įgyvendinimą, ir nesvarbu, kad yra finansų ministras ar teisingumo ministras. Mes esame atsakingi ir už švietimą, ir sveikatos priežiūrą, ir už aplinkosaugą. Tas principas, manau, yra teisingas.
PIRMININKAS. Ar norėtumėt komentarų daugiau? Ministre? Ačiū.
Klausia Seimo narys A. Dumbrava. Ruošiasi V. Sinkevičius.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, Pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasveikinti visą Vyriausybę su šventomis Velykomis, palinkėti sėkmės jums dirbant. Tikrai tų darbų yra labai daug.
Premjere, būkite malonus, norėjau paklausti jūsų, tęsdamas migracijos klausimą, kuris yra labai svarbus ir aktualus Lietuvai, vis tiek tas dalykas kainuoja daug, jūs puikiai suprantate. Tarkime, gynybos klausimais partijos labai puikiai sutarė, kai yra įrašytas konkretus skaičius, į ką mes galime orientuotis. Premjere, ar nemanote, kad galbūt migracijos ar reemigracijos skatinimo būtent partijų susitarimo pagrindas galėtų būti kažkoks BVP rodiklis? Tos priemonės, kurios yra numatytos Vyriausybės, yra labai svarbios, bet ar tikrai užtektų mums politinės valios, Vyriausybei ir įvykdyti tą priemonių planą? Galbūt mes, partijos, galėtume sutarti, kad būtų koks nors konkretus skaičius ir taip būtų lengviau ir jums? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą ir už palinkėjimą, ir pasveikinimą. Aš manau, kad tikrai nėra vieno recepto migracijos problemoms spręsti. Tas pats, ką jūs paminėjote, partijų sutarimas dėl gynybos finansavimo. Jūs gi matėte, kokia buvo situacija. Susitarimas buvo pasirašytas, bet retorika arba įgyvendinimas buvo visiškai kitoks, kol galiausiai mes patys kaip politinė bendruomenė sutarėme ir nusprendėme, kad tai reikia daryti. Ir net neabejoju, kad tai būtų padaryta ir nesant politinių partijų susitarimo dėl 2 %, nes tai yra gyvybiškai būtinas mūsų nacionaliniam saugumui sprendimas.
Lygiai toks pat gyvybiškai būtinas mūsų nacionaliniam saugumui ir išlikimui sprendimas yra susijęs su migracija. Aš laikausi savo pozicijos. Jeigu mes tikrai, mes be jūsų pagalbos to nepadarysime, reikės priimti čia sprendimus ir priimti įstatymus, kurie yra neišvengiami, galbūt nėra populiarūs, bet jeigu įgyvendinsime Vyriausybės programoje numatytas priemones, be abejo, tikėtina, bet, ko gero, bus ir Seimo narių, ir politinių partijų pasiūlymų, kurie tikrai bus racionalūs ir padėsiantys suvaldyti situaciją. Aš manau, kad tai yra geriausias sprendimas. Mums tikrai yra vienas iš variantų ir aš nematau, žiūrėdamas į kolegę G. Burokienę, kažko tragiško, jeigu mes dar kartą sudėsime, sudėliosime tuos darbus, bet juos reikės tiesiog traukti iš Vyriausybės programos ir įdėti. Bet ar nuo to tikrai bus tas rezultatas, ar mums bus ramiau, kad mes ką nors pasirašome? Aš manau, kad ramiau bus tada, kada įgyvendinsime. Galiausiai ir tokią situaciją turime. Mes šiandien dar net ir nežinome priežasčių, nesame apklausę normaliai tų žmonių, kurie yra išvykę, ne tik kad kokiomis blic apklausomis, kokios priežastys juos privertė išvykti, kiek jie dar jaučia ryšį su mūsų šalimi, kokios priemonės leistų grąžinti arba jiems grįžti į tėvynę. To nebuvo padaryta per tą laikotarpį. Mes, aišku, turime ir kitokių frazių, pasakymų. Pavyzdžiui, 2012 metų politiniai pareiškimai, kad prieš 22 metus iškovojome teisę šaliai ir laisvę emigruoti. Yra tokių pasakymų. Aš manau, kad reikia susitelkti ir dirbti tuos darbus, kurie numatyti Vyriausybės programoje, plius aš tikrai nesakau, kad ji yra tobula. Atsiras priemonių, kurios yra siūlomos. Geriau jas priimti, įgyvendinti, negu turėti kokį nors formalų dokumentą. Čia mano tokia nuomonė yra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Sinkevičius. Ruošiasi M. Bastys.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Dėkoju, premjere, už pristatymą. Iš tiesų galima tik pasidžiaugti, kad matomi labai rimti pokyčiai valstybės valdomose įmonėse. Ar galėtumėte galbūt pristatyti, kokie yra numatomi tolesni žingsniai valdant valstybės valdomas įmones? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirminiai žingsniai, kuriuos jūs įvardinote, yra priimti, kalbant apie depolitizavimą, nepriklausomų valdybų, tarybų, stebėtojų tarybų suformavimą, kadencijų įvedimą šių įmonių vadovams, rezultatų labai aiškų suformavimą ir grąžos gavimą. Po to mano esminis dalykas vėlgi, ką aš ir paminėjau, mes turime labai aiškiai apsispręsti, kurios valstybės įmonės yra orientuotos į pelną, kurios atlieka tam tikras socialines paslaugas, jas išgryninti. Tie darbai jau yra padaryti, nėra dar oficialiai įteisinti, bet labai aiškiai bent jau mums, Vyriausybei, matyti vaizdas, kaip įmonės turėtų būti atskirtos. Po to, aišku, lygiai taip pat kalbame apie jų teisinės registracijos formą, kurios turi išlikti būtent valstybės įmonės, kurios galėtų pereiti prie kitos teisinės registracijos formos, kalbant vėlgi apie jų tam tikrų rezultatų, orientuotų į pelną, pasiekimą. Pagal darbotvarkę nuosekliai šitie darbai vyksta ir mes tiesiog laikomės tos krypties ir žygiuojame į priekį. Kalbant ir apie valstybės įmonių kiekį, lygiai tas pats. Darbotvarkėje yra viešosios įstaigos, kurių yra ypač daug. Todėl nuoseklus darbas, dėl kurio reikalingi Vyriausybės nutarimai, sprendimai, yra daromas.
PIRMININKAS. Dėkojame. M. Bastys išsibraukė. Klausia Seimo narys J. Olekas. Gal per šoninį.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Ministre Pirmininke, už ataskaitą, ačiū už bendrą darbą XVI Vyriausybėje. Tikrai yra už ką padėkoti, ypač gynybos, nacionalinio saugumo srityje, vienijant krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos pastangas veikti kartu. Aš manau, kad jūsų paminėti XVI Vyriausybės darbai dėl dėmesio gynybos sričiai, dėl kai kurių faktų, tokių kaip darbo užmokesčio augimas, ir kiti, man atrodo, yra labai svarbūs. Suprantama, pereinamasis laikotarpis, todėl ta ataskaita tokia savotiška.
Mano klausimas būtų dėl jūsų minėto fakto dėl kibernetinio saugumo. Iš tikrųjų 2015 metais įsteigus Kibernetinio saugumo centrą, pradėjus jam veikti atsirado pajėgumų, bet jūs nepaminėjote apie šių metų ateitį. Ar galėtumėte keletą sakinių pasakyti, kaip manote vystyti toliau šiais metais ir ateityje? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Galbūt detaliau galėtų pasakyti krašto apsaugos ministras, bet kryptis labai aiški – orientavimasis ir kompetencijų, ir atsakomybės perdavimas visos, kalbant apie kibernetinį saugumą, krašto apsaugos sistemai, tarp jų ir atskiroms įmonėms, valstybės įmonėms, kurios dar yra išskaidytos kitur. Ką aš galiu pasakyti, kalbėdamas apie Vyriausybę, pačią kanceliariją, tai naujoje struktūroje numatytas, taip yra įvardijama, Krizių valdymo centras ar komitetas, nesvarbu kur. Taip pat bus aiškiai sudėliota ta pati viršutinė hierarchinė struktūra, kurios mes neturėjome arba ji neefektyviai veikė, žinant apie krizes, kurias mes patyrėme. O kalbant apie tą specifiką, tai viskas yra koncentruojama į ten, kur tie pajėgumai iš tiesų yra, tai yra krašto apsaugos sistema.
PIRMININKAS. Krašto apsaugos ministre, norėtumėte?
R. KAROBLIS. Labai ačiū ir tikrai ačiū ministrui už klausimą. Tikrai premjeras paaiškino bendras kryptis. Galiu pasakyti dar kartą dėl 2016 metų ir tikrai ačiū visiems dalyvavusiems – pabaigta tvirtinti visa įstatymų leidimų bazė, patvirtinti visi reikalavimai 2016 metais. Kovo mėnesį paskelbta 2016 metų kibernetinio saugumo ataskaita. Nepaisant gerų dalykų, vėl yra ir blogų dalykų. Bet blogiausia yra tai, kad institucijos neteikia šiam klausimui prioriteto ir jų įgyvendinimas yra tikrai vienas iš prioritetinių dalykų, kad šakinės institucijos būtent imtųsi atsakomybės. Daugiau prevencijos, o vis dėlto ne pačios krizės valdymo. Čia Vyriausybėje svarstytas klausimas, premjero pavedimu, per du mėnesius pateikti pažangos ataskaitą, kas dedasi. Jeigu ne, greičiausiai imsimės griežtesnių priemonių.
Kita sritis, be įgyvendinimo, buvo jau patvirtintas kibernetinio saugumo atžvilgiu prioritetinių įstaigų, įmonių sąrašas, kuriame yra virš šimto, jis galbūt bus dar ateityje tobulinamas, bet einama teisinga kryptimi, kur didesnė kontrolė.
Trečias dalykas, turbūt einama, sustiprintas dialogas dėl atsakingų institucijų ir šalia kibernetinės saugos gali būti, kad elektroninė sauga irgi taps Krašto apsaugos ministerijos dalimi. Kalbame su Vidaus reikalų ministerija. Taip pat diskutuojamas klausimas dėl valstybinės įmonės infrastruktūros perdavimo, atėmimo, sakykime, komercinių funkcijų ir tuo pagrindu galbūt būtų sudarytas saugomas valstybinis tinklas. Na, yra ir kitų tam tikrų minčių, bet galiu pasakyti, kad koordinavimas tarp atsakingų institucijų, koordinuojančių, įskaitant ir Susisiekimo ministerijai pavaldžias, Ryšių reguliavimo tarnybą ir kt., yra geras, dinamika gera ir tikrai išlaikysime prioritetinį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausimo svarstymo laikas baigėsi. (Balsai salėje) Diskusiją dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos planuojama rengti 2017 m. balandžio 27 dieną. Ataskaitą svarsto visi Seimo komitetai. Dėkojame Vyriausybei.
11.21 val.
Generalinio prokuroro E. Pašilio pranešimas (dėl Seimo nario Gintaro Steponavičiaus)
Kitą klausimą pristato generalinis prokuroras E. Pašilis. Kviečiame generalinį prokurorą.
E. PAŠILIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas premjere! 2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje „Itin kvalifikuotas kyšininkavimas“, 227 straipsnio 3 dalyje „Itin kvalifikuotas papirkimas“, taip pat 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse „Itin kvalifikuota prekyba poveikiu“. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Prašau drausmės, tylos! Kalba generalinis prokuroras.
E. PAŠILIS. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
Ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. vasario, priešingai nei Seimo nario tarnybos interesai, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, atliko šiuos veiksmus. 2015 m. spalio mėnesį susitikęs su vieno koncerno valdybos nariu susitarė su juo, jog šio koncerno įmonės perves pingines lėšas į su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos ir G. Steponavičiaus paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai finansuos politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklą.
Po šio susitarimo Lietuvos Respublikos Seimo narys G. Steponavičius 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais balsavo dėl dviejų koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. 2016 m. sausio mėnesį įvykusio G. Steponavičiaus ir to paties koncerno valdybos nario susitikimo metu aptarė neteisėto politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio finansavimo detales, paprašė ir susitarė, kad tam tikslui iš šio koncerno įmonių sąskaitų bus pervesti 10 tūkst. eurų į viešosios įstaigos sąskaitą, taip pat 5 tūkst. eurų į paramos fondo sąskaitą, taip pat 5 tūkst. eurų į specialiąją rinkimų sąskaitą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 metų kadencijos į Lietuvos Respublikos Seimą G. Steponavičiaus rinkimų kampanijai finansuoti.
Vykdydamas šį susitarimą koncerno valdybos narys davė nurodymą perversti 10 tūkst. eurų sumą į nurodytos viešosios įstaigos sąskaitą ir 5 tūkst. eurų į G. Steponavičiaus paramos fondo sąskaitą. Į viešosios įstaigos sąskaitą pervesti 10 tūkst. eurų buvo panaudoti įsiskolinimams už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos viešinimui ir politiko G. Steponavičiaus žinomumui didinti skirtą projektą. Į G. Steponavičiaus pramos fondo sąskaitą pervesti 5 tūkst. eurų buvo suplanuotai skirti politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis kandidato į 2016–2020 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą G. Steponavičiaus veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti.
Šie duomenys yra užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kaip liudytojo, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, apklausto G. Steponavičiaus apklausų protokoluose, kitų liudytojų apklausų protokoluose, iš Lietuvos bankų gautuose bankinių sąskaitų operacijų išrašuose ir kitoje šio ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar trims asmenims, kurie neturėjo ir šiuo metu nebeturi imuniteto baudžiamajai atsakomybei, taip pat vienam juridiniam asmeniui.
Tokie veiksmai vertintini kaip Seimo nario G. Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo statuto, Politinių partijų įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai. Taip pat manytina, kad dėl šių veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, buvo pažemintas Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos Seimo nario vardas. Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje. Šis tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.
G. Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra 2016–2020 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turi imunitetą baudžiamajai atsakomybei. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinės teisės normas. Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, G. Steponavičius jam sutikus buvo kelis kartus apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo metu visi galimi nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu G. Steponavičiumi yra atlikti. Ikiteisminio tyrimo metu būtina įteikti pranešimą apie įtarimą Lietuvos Respublikos Seimo nariui G. Steponavičiui, siekiant atskleisti nusikalstamas veikas, atlikti su juo kitus procesinius veiksmus.
Įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto nuostatas bei Seimo nario neliečiamumą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario G. Steponavičiaus atžvilgiu negalimas, negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narį G. Steponavičių. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Išklausėme generalinį prokurorą. Pagal Statuto 23 straipsnio 1 dalį, išklausius generalinio prokuroro pranešimą, daroma ne trumpesnė negu valandos, bet ne ilgesnė negu 2 valandų pertrauka. Todėl skelbiu pertrauką iki 12 valandos 30 minučių. Po pertraukos Seimas priims sprendimą. Dėkoju. Pertrauka.
Kviečiu registruotis, nes yra mažokai užsiregistravusių.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Pertrauka iki 12 val. 30 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, po valandos statutinės pertraukos tęsiame posėdį. Registracija. Prašom sėstis į savo vietas. Registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 75 Seimo nariai.
12.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-562 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Mes svarstome klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn sudarymo“ projektą Nr. XIIIP-562. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn sudarymo“. Seimas nutarė (1 straipsnis) sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Toliau, komisija iš 12 Seimo narių. 2 straipsnis. Patvirtinti šios sudėties komisiją: V. Ačienė, R. Juška, V. Kamblevičius, D. Kreivys, M. Mackevičius, A. Palionis, Ž. Pavilionis, V. Poderys, J. Razma, V. Simulikas, P. Valiūnas ir J. Varžgalys.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Nėra norinčių jūsų paklausti.
Gerbiami kolegos, gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu?
Svarstymas. Gerbiami kolegos, ar galime po svarstymo pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta. Ačiū, Pirmininke.
Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū. Pritarta. Galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
Dabar, kolegos, aš kviečiu išvardintus komisijos narius čia, prie tribūnos, labai greitai susirinkti (trijų minučių techninė pertrauka) ir išsirinkti pirmininką. Dar kartą skaitau: V. Ačienė, R. Juška, V. Kamblevičius, D. Kreivys, M. Mackevičius, A. Palionis, Ž. Pavilionis, V. Poderys, J. Razma, V. Simulikas, P. Valiūnas ir J. Varžgalys. Prašom, komiteto nariai, čia. Komisijos nariai. Jūs jau patvirtinti kaip komisijos nariai. Prašau greitai susibėgti ir išsirinkti pirmininką.
Pertrauka
PIRMININKAS. Kolegos, baigėme techninę pertrauką. 3 straipsnis. Komisijos pirmininku išrinktas V. Poderys. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
4 straipsnis. Komisija įsipareigoja per dvi dienas. Taigi iki balandžio 20 dienos. Galime pritarti? Galime. Ačiū.
Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti?
Tada balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Atsiprašau, nutarimo projekto. Balsavimas pradėtas dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-562. Balsavimas pradėtas, gerbiami kolegos. Prašau sėstis į savo vietas ir balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 106 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimui pritarta. (Gongas)
12.38 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-480(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Investicijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-480. Kviečiu į tribūną kolegę V. Ačienę. Prašom, kolege. Svarstymas. Taikoma skubos tvarka.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitete balandžio 5 dieną buvo svarstytas Investicijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Bendru sutarimu buvo pritarta minėto įstatymo pakeitimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jokių pataisų čia neturime. Yra norinčių dalyvauti diskusijoje. M. Majauskas. Kviečiu į tribūną. Nėra M. Majausko. K. Glaveckas. Kviečiu į tribūną. Kolega K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, įstatymo projektas vertas dėmesio ir yra toks nedidelis žingsnelis į finansinių instrumentų išplėtimą bandant spręsti tą problemą, kuri iš tikro yra labai didelė ir kuri labai svarbi, taip pat ir emigracijai. Jūs visi puikiai žinote, kad Lietuvos komerciniuose bankuose fizinių ir juridinių asmenų indėlių yra 18 mlrd. eurų. Valstybės finansinės galios taip pat matuojamos milijardais. Investicinė programa yra beveik 1,5 mlrd. eurų. Lietuviai, kurie yra užsienyje, kurie gyvena Anglijoje, Norvegijoje ir kitur (mes tikslių duomenų neturime), bet, ekspertiniais vertinimais, ten yra maždaug irgi apie 7–8 mlrd. eurų. Tai yra milžiniški pinigai, kurie iš esmės arba guli bankuose, arba labai menkai investuojami. Šito įstatymo žingsnelis (sakau, tik žingsnelis, ne žingsnis) yra nukreiptas į tai, kad tuos pinigus kaip nors įtrauktume į Lietuvos ekonomiką. Juos galima įtraukti visokiais būdais į infrastruktūrą, kad dalyvautų ir privatūs pinigai, ir užsieniečių lietuvių pinigai, ir valstybės pinigai. Valstybės pareiga būtų susijusi visų pirma su garantijomis ir tam tikrų minimalių palūkanų užtikrinimu, kas būtų iš tikro labai patrauklu. Nes žmonės, dabar gaudami bankuose nulį palūkanų, nulį palūkanų, iš esmės praranda dešimtis milijonų eurų ir tas ypač yra svarbu pagyvenusiems ir kitiems žmonėms, kurių atsargos tirpsta. Tai šitas įstatymo projektas yra mažytis žingsnis. Gaila, kad nėra finansų ministro. Finansų ministerija apie tai kalba daug metų, kad būtų parengti iš tikro realūs, konkretūs projektai infrastruktūros ir kitose srityse, netgi lazerių srityse arba technologijų srityse, į kurias galima būtų tuos pinigus investuoti su minimalia, tarkime, pradžiai garantuota valstybine marža, o paskui – priklausomai nuo gautos naudos.
Tai jeigu mes tą žingsnį iš tikrųjų padarytume, priverstume Finansų ministeriją taip elgtis, tai mes turėtume vieną iš veiksnių, dėl kurio lietuviai galėtų grįžti ateityje į Lietuvą. Vieną iš veiksnių. Kiti du veiksniai yra ne šios dienos kalbėjimo objektas. Todėl, aš manau, šiam įstatymui reikia pritarti, tačiau pareikalauti protokoliniu nutarimu ar kuo, kad Finansų ministerija imtųsi žymiai efektyvesnės pozicijos plėsdama tuos instrumentus, pareiškdama konkrečius sąrašus, programas objektų, į kuriuos galima būtų investuoti, ir valstybė prisiimtų įpareigojimą garantuoti tam tikrą naudą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pritarta.
12.42 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4597(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9… (Balsai salėje) Taip. Šitas, šitas. Taip, taip. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4597. A. Palionį kviečiu į tribūną. Prašom, kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų nėra dėl šio įstatymo. Taip pat profesorius K. Glaveckas kviečiamas į tribūną. (Balsai salėje) Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pasisakyti. Prašau. (Balsai salėje) Kaip jūs, gerbiamas profesoriau, tiek daug įstatymų galvoje laikote? Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai svarbūs įstatymai, aš manau, kad žymiai svarbesni, negu kur aplink tie plaukioja, aš iškart sakau. Aš noriu grąžinti į tą realią tikrovę, kuri labai yra svarbi Lietuvai ateities požiūriu, užtai, kad tiek finansiniai instrumentai, tiek būdai ne mažiau svarbūs, tarkime, kaip ir kokiam nors draugui davimas per galvą arba pritupdymas, arba kokio ispaniško bato panaudojimas prieš jo kojas. Tai aš noriu pasakyti štai ką: Lietuvos kelių situacija yra, jūs žinote, labai bloga, keliai subyrėję. Lenkijos keliai geresni, Estijos geresni. Iš esmės visi aplink mus turi geresnius kelius. To priežastis, be abejo, yra finansavimas. Tai Kelių programa yra toks šaltinis mūsų biudžeto, kad jeigu kur nors kam nors trūksta pinigų, tai paprastai iš Kelių programos tą viską ir nubraukiame. Jau kitų metų Kelių programa yra patvirtinta, lyg ir sakė, kad patvirtinta, biudžetas – 500 mln. eurų. Buvo pažadėta, kad bus pakeista 500 kilometrų žvyrkelių, o žvyrkeliams yra skirta tiktai 113 mln. Tai aš nelabai įsivaizduoju, kaip 500 kilometrų žvyrkelių pakeisti asfaltu, sutvarkyti vidutiniškai už 100 tūkst. 1 kilometrą. Jau aš blogas matematikas, bet iš tikro tokios kolizijos tiesiog nematau. Todėl reikia kalbėti apie tai, kaip išplėsti biudžeto galimybes dėl Kelių fondo finansavimo.
Dar noriu pasakyti vieną aspektą, kad Europos Komisija… Europos Komisijos po to, kai įvyko breksitas, kaip žinote, Europos fondai susitraukė, dotacijos sumažėjo 9 mlrd., yra siūlomas naujas mokestis – automobilių mokestis, tai yra už CO2 dujas, yra kalbama apie jį. Vokietijoje ir kitose šalyse yra. Bet visas įdomumas yra tas, kad tas mokestis greičiausia bus skirtas ne Kelių fondui, o Europos centrinei kasai, taip šiurkščiai pasakius. Todėl aš manau, kad mums visiems verta ateityje, tiek svarstant biudžetą, tiek kelių programas, turėti omeny tai, kad savivaldybės ir biudžetas turi turėti daugiau galimybių gerinti mūsų kelius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū K. Glaveckui. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po… Yra norinčių kalbėti prieš. K. Masiulis. Prašau. (Balsai salėje) Nenori. Tada K. Bartkevičius prieš.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Ar nori K. Bartkevičius?.. Nematau. Nenori?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Noriu, noriu, noriu.
PIRMININKAS. Nori? Prašau. Prieš.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Aš, atvirai pasakius, nepalaikau šio įstatymo projekto ir Biudžeto ir finansų komitete balsavau prieš dėl kelių motyvų. Šiandien Kelių priežiūros ir plėtros programos pinigai ir sąmatos tikrai dar nepasiekė dienos šviesos, o privataus kapitalo panaudojimą, sakykime, kad savivaldybės galėtų panaudoti, šis įstatymas paprasčiausiai draudžia, nes 57 savivaldybėms yra drastiškai sumažintas skolinimosi limitas taip, kad prie šio projekto galėtų prisidėti ir privačios kompanijos, kurios galėtų labai prisidėti prie mūsų infrastruktūros gerinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Butkevičius – už. Prašau, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad kelių infrastruktūra Lietuvoje tikrai yra išvystyta gana gerai. Džiaugiamės, kad Lietuva turi atskirą Kelių priežiūros ir plėtros programą, to, ko jau kai kurios Europos Sąjungos šalys neturi.
Antras dalykas, kada mes kalbame apie mūsų kelių infrastruktūros išvystymą ir lyginame su kitomis valstybėmis, tai reikia… ir ypač, kada buvo paminėta Didžioji Britanija. Reikia suprasti, kad Didžioji Britanija buvo ta šalis, kuri Europai diktavo visiškai naujas, sakyčiau, sąlygas arba nuėjo tokiu modernizavimo keliu, kada buvo naudojama koncesijos programa. Prie Finansų ministerijos buvo sukurta atskira grupė specialistų, arba atskiras departamentas, kuris daugiausia rūpinosi infrastruktūros plėtra – tiek kelių priežiūros plėtra, tiek naujų kelių tiesimu iš pritraukiamų privačių fondų, pritraukiant gyventojų lėšas, apie ką buvo kalbama ir naujame Investicijų įstatymo projekte. Aš manau, kad tikrai reikėtų žengti dar vieną žingsnį, jeigu mes norime regionuose pagerinti kelių būklę ir pritraukti lėšų iš privataus sektoriaus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame po svarstymo. Kas pritaria Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4597, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, gerbiami kolegos. (Balsai salėje) Po svarstymo.
Gerbiami kolegos, balsavo 114 Seimo narių: už – 103, prieš – 1, susilaikė 10. Po svarstymo pritarėme.
12.49 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804(2)ES, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4805(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7a, 1-7b klausimai – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804 ir Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4805. Siūlau svarstyti abu kartu. Kviečiu V. Vingrienę pristatyti komiteto pozicijas. Pataisų čia daug yra ir norinčių kalbėti daug. Prašau. (Balsai salėje) Prašau. (Balsai salėje) Išvadą komiteto. Taip, poveikio aplinkai. Taip.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pirmiausia pradėsiu pristatymą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai… (Balsai salėje) Prašau.
PIRMININKAS. Taip, taip, taip.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisa. Pataisa siekiama perkelti 2014 metų Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų nuostatas, taip pat suderinti direktyvos priedų nuostatas su įstatymo nuostatomis, panaikinant tam tikrus prieštaravimus ir taikomus atrankos vertinimo poveikio aplinkai procesus. Atsižvelgiant į praktinio taikymo metu išryškėjusius trūkumus, patikslinamos įstatymo nuostatos. Taip pat priede esančios veiklos rūšys suderinamos su direktyvos priede esančiomis veiklos rūšimis.
Komitetas, atsižvelgęs į Seimo Teisės departamento, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos, visų suinteresuotų institucijų ir Seimo narių, Aplinkos ministerijos pateiktas pastabas pateiktam įstatymo projektui pritarė septyniems nariams balsuojant už ir vienam susilaikius. Taigi kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. Sinkevičių, Ekonomikos komiteto pirmininką. Ačiū, kolege. Taip pat dėl abiejų. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Sveiki, kolegos! Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą, iš esmės siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Stančiką, Kaimo reikalų komiteto pirmininką. Taip pat dėl abiejų. Prašau. Prašom, kolega.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas abu įstatymus svarstė ir bendru sutarimu pritarė. Linkiu visiems palaikyti ir balsuoti teigiamai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Z. Streikų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom, kolega.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė bendru sutarimu, tačiau turi vieną pasiūlymą arba savo atskirąją nuomonę. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo palikti teisę savivaldybėms motyvuotu sprendimu nepritarti planuojamai taršai, taršiai ūkinei veiklai savivaldybės teritorijoje. Mes norėtume, kad Seimas balsuotų dėl šio atskiro pasiūlymo, nes vis dėlto siūlome palikti veto teisę savivaldybėms, kada klausimai nėra valstybinės reikšmės ir įgyvendinimas nenumatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, mes užfiksavome jūsų pasiūlymą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). O dėl antro.
PIRMININKAS. Taip, dėl antro.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Dėl antro klausimo. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Yra daug norinčių kalbėti. Pirmąjį kviečiu į tribūną M. Majauską. Penkios minutės, bet jeigu sutaupysite laiko, padėkosime. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Galite padėkoti, nes stengsiuosi kalbėti trumpai. Manau, kad tikrai labai reikalingas įstatymas, ir mes turime kalbėti apie priemones, visas įmanomas priemones, kurios paskatintų investicijų atėjimą, ypač užsienio investicijų, kurios kurtų darbo vietas ir mažintų socialinę atskirtį.
Į vieną dalyką labai norėčiau atkreipti dėmesį – tai dėl poveikio aplinkai vertinimo veto. Mes šiuo įstatymu lyg ir pervažiuotume per savivaldą, per savivaldos teisę ir galimybę spręsti, kokių investicijų nori, kokių darbo vietų nori. Aišku, nėra taip, kad galima rinktis iš bet kokių ir čia stovi šimtai investuotojų pasiruošę, bet tikrai yra tokių atvejų, kai vietos savivalda, bendruomenės tikrai prieštarauja tam tikroms investicijoms ir sako – mums nereikia čia jų šalia, nors ir kokios geros jos būtų ir kiek pridėtinės vertės valstybei kurtų.
Galime pažiūrėti pavyzdį dėl krematoriumo Užupyje. Užupio bendruomenė susibūrė ir sako – mes nenorime krematoriumo čia, nepaisant to, kad tai kurtų papildomas darbo vietas.
Palikti savivaldai teisę nuspręsti, ar iš tikrųjų reikia, ar nereikia, mano supratimu, mes turime, bet pakelti kartelę šiek tiek aukščiau, iki trijų ketvirtadalių tarybos narių. Man atrodo, tai būtų subalansuotas sprendimas. Taigi lengvintume sąlygas investuotojams, mažintume jiems barjerus, bet paliktume kontaktą savivaldybei su bendruomene išlaikyti tą ryšį ir priimti tą paskutinį sprendimą, jeigu vis dėlto nuspręstų vetuoti, bet tą daryti tik su labai griežta, tarkim, kaip yra užregistruota gerbiamojo Gentvilo, trijų ketvirtadalių labai aukšta, griežta riba. Tiek, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs tikrai sutaupėte laiko. Kviečiu į tribūną R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. Prašome, kolege. Primenu dar kartą, kolegos, kad abu įstatymai yra europiniai. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, suprantu, kad šiandien svarstomas klausimas yra jautrus, nes visada yra sunku suderinti aplinkosauginius aukštus standartus su ūkine veikla, ir natūralu, kad žmonės, ypač mūsų visuomenės, turi įvairių baimių ir niekada nieko nenori jų pačių kaimynystėje. Bet aš manau, kad šitas įstatymo projektas labai aiškiai iliustruoja vieną didžiausių problemų mūsų valstybėje – tai pasitikėjimo stygių, pasitikėjimo institucijomis, pasitikėjimo, nežinau, verslu tam tikrais atvejais, pasitikėjimo vieni kitais, tačiau mes negalime užstrigti šiame nepasitikėjime ir didesnį dėmesį skirti kontroliuojančioms institucijoms. Minimi pavyzdžiai, tarkim, daniškos kiaulidės ar kiti kokie nors atvejai, ar šiukšlių deginimo gamykla, kur nepastatytas tinkamas filtras. Iš tikrųjų kiekvienas toks piktnaudžiavimas ar įstatymo pažeidimas – vykdytojas vienos ar kitos veiklos turi atsakyti pagal įstatymą, bet mes negalime uždrausti apskritai jokios veiklos.
Tai, ką kalbėjo Mykolas apie ryšį su bendruomene. Bendruomenės yra įtraukiamos į konsultacinį procesą, teikia savo pasiūlymus ir kitus argumentuotus dalykus. Tačiau, kalbant apie savivaldybės veto ir motyvuotą sprendimą, man labai sunku pasakyti, koks gali būti motyvuotas savivaldybės tarybos narių sprendimas, su visa pagarba, jeigu yra duodamos išvados atitinkamų institucijų, kurios yra įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Tai yra kad dažniausiai žmonės… na, mes galime kalbėti apie emocinę taršą, kurios žmonės labiausiai bijo. Aš suprantu, kad yra tokios ūkio šakos, kurių vykdoma veikla galbūt dirgina visuomenę. Tačiau vėlgi noriu pakartoti, kad savivaldybės turi teisę per teritorijų planavimą, tos, kurios turi LEZʼus, irgi yra numatytos tam tikros veiklos kryptys ir būdai, kokia veikla yra numatoma ir užsiimama, todėl nematau jokio pagrindo savivaldybėms palikti veto.
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pateikusi savo išvadas, kad tai yra galimai neskaidrūs veikimai, dažnai mes žinome, kad savivaldybės tarybos nariai yra veikiami galbūt ir vietinio verslo tam tikrų ryšių, ir iš tikrųjų tie sprendimai priimami dažnu atveju remiantis neva bendruomenės lūkesčiais, bet labai dažnai tai būna tiesiog interesų kova.
Lygiai taip pat mane stebina kalbos apie regioninės politikos plėtrą ir svarbą, ypač tai akcentuojama ir šios Vyriausybės. Ir mes savo plane apie tai kalbėjome ir kalbame, ir mes suprantame investicijų pritraukimo svarbą. Kalbant apie tai, kada mes svarstome miškų pertvarkos klausimą, urėdijų reformą, kada, sako, žiūrėkite, bus atleidžiama rajonuose po keletą žmonių, tai man labai keista girdėti iš Savivaldybių asociacijos atstovų, kad naujos įmonės regionuose, na, kiek jos ten tų darbo vietų sukuria, po kelias. Iš tikrųjų, man atrodo, reikia žiūrėti principingai ir sąžiningai, žingsnis po žingsnio pritraukdami tinkamus investuotojus mūsų regionai turės bent kokį šansą gaivintis. Šiuo metu mes matome iš tikrųjų tokią situaciją: tuštėjančius regionus dėl trūkstamų darbo vietų ir kitų aplinkybių.
Aš kviečiu palaikyti pagrindinio komiteto pasiūlymą (mes tikrai nemažai diskutavome) ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs taip pat sutaupėte laiko. S. Gentvilas kviečiamas į tribūną. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra labai svarbus įstatymas jums, žmonėms iš regionų, tai labai svarbus įstatymas tiems, kas esate vienmandatininkai, nes žmonės į jus kreipsis dėl nepavyzdingų verslų, kurie vykdys veiklą šalia jūsų gyventojų arba jūsų rinkėjų. Todėl labai kviečiu atkreipti dėmesį į instrumentus, kaip jūs galėtumėte apginti savo rinkėją, savo gyventoją, lygiai taip, kaip kiekvienas savivaldybės meras norėtų prognozuoti savo miesto arba regiono plėtrą. Tam yra poveikio aplinkai vertinimo procedūra, pagal kurią yra numatyti kai kurie instrumentai jums, kaip politikams, o labiausiai tai savivaldybių politikams, užkirsti kelią investicijoms, kurios nėra susijusios su miesto strategija arba regiono strategija. Mūsų, 18 Seimo narių, pateiktas pasiūlymas dėl šio įstatymo projekto būtent leidžia 3/4 balsų dauguma savivaldybių tarybose pasakyti tokiems projektams ne.
Bet iš esmės, žvelgdami į poveikio aplinkai vertinimą, į šį įstatymo projektą, mes galime jį vertinti kontekste kitų Europos Sąjungos direktyvų. Kai kur mes esame labai greiti jas įgyvendinti, čia esame labai lėti. Lietuvos verslas sako, kad šita direktyva yra… poveikio aplinkai vertinimo procesas yra vienas didžiausių šiandieninių trukdžių ateiti žaliosioms investicijoms arba pramoninėms investicijoms. Po Teritorijų planavimo įstatymo tai yra antrasis didysis barjeras investicijoms ateiti. Aš noriu nuraminti tuos, kurie sako, kad savivaldybės dabar taps didžiausiu trukdžiu, kad tai nėra tiesa. Per dešimtmetį mes Aplinkos apsaugos komitete esame gavę visą ataskaitą, kiek kartų buvo panaudota savivaldybių veto teisė. Tai aš pasakysiu, kad ji buvo panaudota 31 kartą, per metus – po 3,1 karto. Padalinkite iš 60 savivaldybių, gausite 0,0… kažkiek karto savivaldybėje per metus.
Jeigu pažiūrėsite, kokiems projektams buvo duodama savivaldybės veto, panaudojama savivaldybės veto teisė, daugiausia tai buvo trys dalykai: tai buvo gyvulių fermos, tokios kaip kiaulidės, kiaunių arba brangiakailių gyvūnų fermos, tai buvo vėjo jėgainės ir tai buvo žvyro karjerai. Iš esmės dėl to buvo vetuojama. Bet nebuvo naudojama veto teisė rimtiems pramoniniams projektams atsirasti, kurie atsirasdavo arba LEZʼuose, arba tam numatytose industrinėse zonose. Gal kaip išimtį verta paminėti neseną Kėdainių atvejį, kada buvo pasakyta dėl Kėdainių LEZʼo, kad ten neįsikurs įmonė, kuri planavo turėti 70 tūkst. tonų cheminių medžiagų ir įkurti tik 25 vietas. Kėdainiuose, kur ir taip gamtos užterštumas yra didelis, jie nusprendė, kad daugiau taršių veiklų nepriims į regioną.
Siūlau apie tai susimąstyti, nes savivaldybės šiandien daromos kaip kraštutinis elementas, kuris nenori investicijų. Manau, atvirkščiai: jeigu kas nors regionuose pritrauks investicijas, tai tik gabūs ir įgalūs merai, kurie jaus, kad jie prisiima atsakomybę, o tą atsakomybę jie turi prisiimti, turėdami normalius instrumentus – poveikio aplinkai vertinimo trukmė, sutrumpinimas daugiau negu trečdaliu.
Labai kviečiu palaikyti visą įstatymą, nepaisyti, kaip bus balsuojama dėl savivaldybių veto, nors aš esu labai linkęs ir skatinčiau neįvardinti savivaldybių kaip didžiausio trukdžio, nes tai nėra tiesa. Tikrai turime kur pasistengti dėl kitų derinančių subjektų, tokių kaip Kultūros paveldo departamentas, kaip Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ten tikrai yra daug kur tobulėti. Ačiū. Kviečiu palaikyti įstatymą kartu su veto teise.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs taip pat sutaupėte laiko. P. Urbšys kviečiamas. Prašom, Povilai.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, šį kartą mes turėsime apsispręsti, kokiu keliu pasuks Lietuva: ar mes vis dėlto puoselėsime demokratinę valstybę, kur savivaldybė yra demokratinės valstybės pagrindas, ar mes pasuksime tuo nedemokratiniu keliu, autoritarinės valstybės link, kai savivaldybių nelieka, o lieka tik vykdomieji komitetai. Jeigu mes kalbame apie veto teisę, tai mes vis dėlto tą veto teisę išskiriame kaip tam tikrą savivaldybės kompetenciją. Ką tik prieš mane kalbėjęs Seimo narys aiškiai parodė, kad savivaldybės nepiktnaudžiavo tais savo išskirtiniais įgaliojimais. Ir keisčiausia yra tai, kad būtent šitas projektas, kuriuo norimas inicijuoti veto teisės paneigimas savivaldybėje, atsirado tame kontekste, kai buvo paminėta dėl Kėdainių. Jeigu mes kalbame apie iniciatyvų atsiradimą, taisant įstatymus, tai man kyla klausimas: nejaugi ta finansinė grupė, kuri nepajėgė įgyvendinti savo verslo projekto, gali šokdinti visą Seimą ir pakeisti visą mūsų valstybės demokratinės sistemos sąrangą? Tai čia viską lems būtent skaidrumas, nes dabar kažkaip labai daug kalbame apie savivaldybes, kurios yra neskaidrios.
Gerbiamieji, jeigu jūs dalyvavote Seimo rinkimų metu, tai kuris Seimo narys pasakė: „Gerbiamieji, savivaldoje jūs neteksite veto teisės, nes savivaldoje jūs esate korumpuoti. Mes norime jus apsaugoti nuo korumpuotos valdžios. Mes čia atsisėdę žinome geriausiai, mes čia esame patys skaidriausi“? Nė vienas to dalyko nepasakė. Kaip jūs galėsite pažiūrėti savo rinkėjams į akis per savivaldos tarybų rikimus, kai jūs priimsite sprendimą sumažinti savivaldybių galias? Daug kalbame apie investicijas. Taip, investicijos yra svarbu, ekonominis faktorius svarbus, bet kai mes nagrinėjame problemą dėl emigracijos, tai būtent specialistė, kuri dešimtmečiais gilinasi į šitą problemą, mums pasakė, kad pirmą kartą motyvavimas išvažiuoti į Lietuvą, nebelemia ekonominis faktorius. Didžiausia problema yra pasitikėjimo. Žmogus netiki savo asmeninėmis galiomis šioje valstybėje, jis netiki, kad jis yra reikalingas valstybei.
Tos asmeninės galios formuojasi būtent savivaldos lygmeniu. Mes daug kalbame apie investicijas, mes daug kalbame apie finansinį kapitalą, bet mes nieko dešimtmečiais nekalbėjome apie socialinį kapitalą. Kiek jis yra svarbus tose valstybėse, kurios yra išsivysčiusios, tai pirmiausias jų dėmuo – socialinis kapitalas. Socialinis kapitalas yra sukūrimas žmogaus pasitikėjimo valdžia, pasitikėjimo savo galiomis, kai jis tiki, kad jis kažką reiškia šitai valstybei. Tai sukuria palankesnes sąlygas visam kitam procesui.
Todėl aš norėčiau, kad jūs labai atsakingai pažiūrėtumėte į šitą balsavimą. Tikrai išsaugokime teisę žmonėms būti savo valstybės kūrėjais savivaldos lygmeniu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs taip pat sutaupėte laiko. T. Tomilinas kviečiamas į tribūną. Prašom, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš čia norėčiau pritarti prieš tai išsakytoms mintims ir galbūt šiek tiek papildyti. Mes šiandien diskutuojame dėl savivaldybės teisės dalyvauti formuojant ekonominę politiką vietos lygmeniu. Nei daugiau, nei mažiau aš nesutikčiau su ta mintimi, kad mes balsuojame už demokratiją ir už autoritarizmą. Ne, mes tiesiog vedame normalų pasaulėžiūrinį ideologinį ginčą, tiesiog norėčiau ypač kolegoms iš savo frakcijos paaiškinti, kad viskas, kad čia vyksta, turi bendrus dėsnius, ir mūsų diskusija dėl vidinių sandorių, ir dabartinė diskusija dėl PAVʼo. Tai yra tas pats, tai yra tos pačios tapatybinės ideologinės diskusijos dalis. Ir taip mes galime rinktis liberalų kelią, kai sakoma, kad verslo ir rinkos prioritetas yra svarbiausia, rinka iš esmės sprendžia mūsų problemas. Taip, yra toks požiūris, jis yra gerbtinas ir nieko bendro neturi su korupcija. Aš tikrai nenorėčiau, kad mes liberalizmą po šių dienų įvykių sietume su korupcija, tikrai ne. Tai yra geras, gerbtinas kelias, bet jis yra ne mūsų.
Mus išrinko todėl, kad mes pasiūlėme alternatyvų kelią, pasakėme, kad bendruomenė ir valstybė turi būti aktyvi ekonominių procesų dalyvė, turi turėti svertų vykdyti ekonominę politiką. Nesvarbu, kad šiandien mes neturime kompetentingų, pakankamai kompetentingų tarybos narių nei dešinėje, nei kairėje, nesvarbu, kad mūsų partijos nėra gerbiamos ir kol kas neturi to autoriteto, kokį turi turėti, tačiau mane žeidžia ir stebina mūsų bandymas primesti demokratiškiausiai institucijai – savivaldai korupcijos šešėlį. Kolegos, apie ką mes kalbame? Mes suteikiame galią ne bendruomenei, kuri priešinasi vėjo jėgainėms, ne seniūnaičiams, kurie neaišku, kaip renkami, ne asociacijai, kuriai gali būti kokio nors verslo įtaka, mes atimame teisę iš konstitucinės vertybės, iš savivaldos, kurią įtvirtinome, Konstitucijos tėvai, kūrėjai, tarpukariu ir šiandien. Todėl mes, bent kaip dauguma, esu tikras, neturime teisės atimti iš savivaldybės teisių. Jeigu mes turime problemų dėl krematoriumo, tai prašom balsuoti. Aš asmeniškai balsuosiu už partiją, kuri po dvejų metų drąsiai sakys, kad gerai tas krematoriumas Vilniuje, jokių problemų. Bet tai yra politinės diskusijos objektas, tai yra mūsų vertybinio pasirinkimo per rinkimus klausimas.
Mes negalime automatiškai atimti iš savivaldos teisės spręsti, kas yra gerai, kas ne. Motyvuotas sprendimas turi irgi labai blogą užtaisą, motyvuoto sprendimo sąvoka, nes motyvuotas sprendimas, kaip dabar projektuojama įstatymo pranešėjų, apibrėžiamas kaip sprendimas, remiantis tam tikrais teisės aktais. Patikėkite, gali savivalda priimti viešąjį interesą atitinkantį sprendimą, kuris niekuo nesiremia. Tiesiog tai yra politika, tai yra sprendimas, paremtas mūsų vertybėmis, mūsų norais, mūsų ekonominės politikos vizija ir jis jokio įstatyminio motyvo neprivalo turėti. (Balsai salėje) Arba interesus, žinoma. Tačiau kas man pasakys, kad interesai, atėję iš tam tikrų verslo grupių, kurie nori tam tikras investicijas daryti, yra aukštesni, negu savivaldos demokratiškai išrinktų žmonių noras vykdyti kitą arba kitaip tą politiką. Niekas neturi teisės iš savivaldos atimti tos teisės. Žinoma, su tam tikrais apribojimais – valstybės interesas, ypač svarbūs infrastruktūriniai objektai ir t. t. Mes galime diskutuoti dėl to kompromiso, kaip mes paliksime tą veto teisę. Aš manau, kad dabar siūlomas trijų ketvirtadalių procentas yra per didelis. Manau, kad mums reiktų pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai ir toliau pavesti dviem komitetams surasti kompromisinį sprendimą, kokia galiausiai bus formuluotė dėl veto teisės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu J. Varžgalį. Kaip profesorius K. Glaveckas pranešė, kad breksitas jau įvyko, jis dar neįvyko, kaip žinote. Dar dvejus metus vyksta. Atrodo, dabar po kelių minučių T. Mei paskelbs, aš atsiprašau kalbančiojo, priešlaikinius rinkimus Britanijoje. Tai bus įdomu, kas čia dar bus, todėl neskubėkime su prognozėmis. Prašom, kolega.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt nėra nė vieno posėdžio, kur nesvarstytume savivaldos reikalų. Ir kas svarbiausia, dažniausiai mes ką nors norime uždrausti, ko nors neleisti, apriboti ir t. t. Iš tikrųjų garbingos damos šioje tribūnoje kartais labai aršiai pasisako, kad savivaldybės korumpuotos, vidiniai sandoriai ir t. t. Negalima spręsti pagal vienetinius atvejus. Nė vieno mero dar niekas nenuteisė, nė vieno administracijos direktoriaus niekas nenuteisė, o mes skelbiame, kad savivalda korumpuota, korumpuota. Ką mes skelbiame? Mes patys sau meluojame.
O šiandien dėl veto teisės dėl poveikio aplinkai vertinimo tikrai nepritarsiu tokio sprendimo projektui. Tai yra nevykęs projektas, jį reikia dar tobulinti, pritariu Z. Streikaus nuomonei, kad šį projektą reikia tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, sveiki. Iš tiesų turbūt dažniausiai kalbu apie savivaldybes reikalaudamas daugiau joms teisių, tačiau šiandien aš kažkaip nesuprantu to noro vis dėlto labai aktyviai dalyvauti vertinant poveikį aplinkai iki paskutinės stadijos, t. y. iki investicijų. Teko turėti ir mero darbo patirties. Iš tikrųjų šiomis aplinkybėmis aš, ko gero, ir pats net savivaldybėje būdamas vengčiau galimybės dalyvauti tose kovose, kur yra investicijos. Tačiau savivaldybės turi daug galimybių, kur jos gali aktyviai dalyvauti. Tai yra didelė galimybė turi būti suteikta joms ir dabar ji yra, planuojant teritorijas, tai yra atrenkant galimybių laukus investicijoms, taip pat sudarant taisykles, kur ką galima daryti, kur ko negalima. Bet šiandien aš šiek tiek abejoju, kad vis dėlto reikėtų daryti daug politinių laiptelių, kur kalbama apie investicijas. Šiandien kalbėdami apie korupciją, negalėtume kalbėti, nes mes per daug šiandien žaidžiame tuo korupcijos atveju, kai bandome primesti visur korupciją, paskui pagal tą taikome įstatymus ir bandome kaip nors prastumti tuos įstatymus, prisidengdami didele korupcija. Manyčiau, kad pats principas politikų dalyvaujant, kai sprendimas priimamas iki paskutinio investicijų lygio, o poveikis aplinkai taip pat ir yra, kai iš esmės politikai pasako, ar tos investicijos galimos, ar ne, jau pats principas atbaido investicijas. Įsivaizduokite, kas norės pradėti investuoti, kai tu iki galo nežinai, ar tau bus užkirstas kelias, ar ne.
Todėl aš ir šiandien galvoju, kad galbūt turėtume atkreipti didesnį dėmesį į taisyklių sudarymą. Kad savivaldybės galėtų aktyviai dalyvauti planuodamos savo teritorijas, kad savivaldybės galėtų nustatyti savo teritorijose galimybes investicijų, tose teritorijose, tačiau pats dalyvavimas politikų paskutiniu atveju priimant sprendimus sukelia labai daug klausimų. Iš tikrųjų atsidūręs investitoriaus vietoje tu iš esmės negali prognozuoti. Kaip ir taisykles žinai, kaip ir atrodo viskas atitinka, bet po to prasideda tam tikros įtakos ir negalima pasakyti, kad tų įtakų nėra. Jos yra ne iš blogos valios. Iš esmės kiekvienam piliečiui tos investicijos, išskyrus galbūt į aplinką, į parkus ir panašiai, sukelia tam tikrų abejonių. Kaip ir sako, investicijos reikalingos, bet geriau, kad būtų toliau. Iš tikrųjų tada prasideda tam tikras poveikis. Ir tas poveikis vietos politikams tikrai nėra reikalingas. Manyčiau, kad tai yra apsunkinimas, ir tada tu neturi paprasčiausiai kur dėtis, tu turi tame dalyvauti ir tada lyg ir tampi tam tikru specialistu, higienistu ir pasakai: šiuo atveju galbūt ir negerai, tai dabar priimame sprendimus. Iš tikrųjų tam yra specialistai, tam yra planavimas, tam yra projekto derinimas, derinimo procedūros. Savivaldybės politikai gali aktyviai bendrauti su žmonėmis. Sakyti – dalyvaukite spręsdami tuos klausimus. Dalyvaukite tiesiogiai, o ne per politikus. Iš tikrųjų šiuo atveju tikrai daug kontroversijų ir aš manau, kad turėtume daugiau pagalvoti apie galimybes dalyvaujant, sprendžiant dėl tam tikrų taisyklių, negu vetuojant kokius nors projektus ir panašiai. Iš tikrųjų aš šiandien tikrai nepritarsiu, jei bus einama tuo keliu, kad vis dėlto kokios nors veto teisės ir panašiai. Manyčiau, kad vis dėlto turi būti taisyklės, politikai turi nustatyti žaidimo taisykles ir pasišalinti iš to žaidimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu L. Balsį į tribūną. Prašom, kolega.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia kai kurie kolegos sakė, šiandien spręsime, kaip demokratiškai Lietuva yra valdoma, tai aš pasakyčiau turbūt dar paprasčiau. Šiandien spręsime, kas valdo Lietuvą. Ar Lietuvą valdo kiaulininkai, naftininkai, korumpuoti aplinkosaugos biurokratai, ar Lietuvą valdo demokratiškai rinkta savivalda, piliečių bendruomenės ir demokratiškai rinktas Seimas?
Iš to, kaip vyko svarstymas Aplinkos apsaugos komitete, man susidarė įspūdis, kad šiandien Lietuvą valdo kiaulininkai, naftininkai ir korumpuoti aplinkosaugos biurokratai, nes per svarstymą kiaulininkai atvirai piktinosi, kas čia ta savivalda, kaip jie drįsta mums trukdyti. Investuotojų forumo, skaidriojo Investuotojų forumo atstovai nurodinėjo tiesiogiai Aplinkos ministerijos pareigūnams, ką reikia daryti, kaip reikia daryti. O šie sėdėjo nudūrę akis, nuleidę galvas ir viskam pritarė. O naftininkų atstovai iš viso paprasčiausiai pateikė oficialią įstatymo pataisą, pasirašydami naftos kompanijos pavadinimą, ir ta pataisa reiškia, kad naftos kompanija Žemaitijoje, jeigu jūs ją šiandien priimsite ir įteisinsite tą 500 tonų ribą, tai reiškia, kad naftos kompanijos Lietuvoje, arba naftos kompanija Lietuvoje, ta, kuri labiausiai čia gręžia, veža už dyką mūsų nacionalinį turtą – naftą, išteklius ir parduoda, tiesiog galės gręžti, kur nori, kada nori ir kiek nori. Ir jeigu kas nors turite Žemaitijoje ekologinį ūkį, pamirškite! Nebereikės jokio poveikio aplinkai vertinimo, nes ta riba nustatyta prisidengus direktyvos reikalavimais arba rekomendacijomis. Lietuvos atveju yra labai aukšta riba. Tokios ribos nė viena kompanija Lietuvoje nepasiekia. Pasiekia mažiau, vadinasi, neviršija normos, vadinasi, niekada nereikės jokio poveikio aplinkai vertinimo, jokio sutikimo, susitarimo su žmonėmis ir su bendruomene.
Tas pat su kiaulėmis. Atkreipkime dėmesį, kolegos, į to antro priedo sąrašą. Ten yra mano ir kitų kolegų siūlymai gerokai sumažinti tą leidžiamą kiekį. Ten dabar yra 1,5 tūkst. kiaulių ir 25 tūkst. paršelių. Ką tai reiškia? Kiaulininkai galės steigti fermą šalia jūsų namų, nereikės jiems jokio poveikio aplinkai vertinimo, nei atrankos, nieko, nes tai bus įteisinta šiame įstatymo apraše. Žinote, tokie dalykai verčia sunerimti. Aišku, svarbiausias dalykas – tai savivaldos teisės. Jeigu mes neatsižvelgsime į tas pataisas, t. y. mano ir kitų kolegų pataisas, kurios siūlo palikti savivaldos veto teisę, tai taip ir bus. Kas ką norės, tas tą darys, na, ir apie Orhuso konvenciją, apie Europos savivaldos chartiją galėsime tiesiog pamiršti. Aš manau, tai iš tikrųjų būtų didžiulis demokratijos raidos žingsnis atgal.
Šiandien mūsų gerbiamas premjeras S. Skvernelis pasisakydamas pasakė tokią labai gražią frazę: aš tujos nepjausiu, esu Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas. Aš tikiuosi, kad ypač Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovai įsiklausė į savo lyderio moralinę nuostatą tujos nepjauti, Lietuvos gamtos nenaikinti, savivaldos nežlugdyti. Tikiuosi, kad šiandien, kai pabalsuosime, turėsime tikrai gerą įstatymą, o ne tokį, koks buvo siūlomas priimti Aplinkos apsaugos komitete. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną K. Starkevičių. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų diskusija vyksta graži, įnirtinga, tikėsimės, rezultatas bus geras. Visi mes čia prieš savaitę kalbėjome apie regioninę politiką, visi žėrėme skaičius, visi sakėme kalbas, kaip mes padėsime regionams, tačiau, jeigu žvilgtelime į tuos regionus, tai pamatome, kas dar išlikę. Tai yra iš viso registruota 116 tūkst. ūkininkų, aktyvių ūkininkų apie 50 tūkst. Kur jie yra? Jie yra kaimuose, jie augina gyvulius, jiems reikia šio įstatymo, kurį mes šiandien priimsime. Man keista: iš Vyriausybės tikrai atėjo geras, specialistų išanalizuotas, Aplinkos ministerijos pritartas įstatymas, tačiau kai šiandien jį atsiverčiu ir matau atskirų kolegų pasiūlymus, tai viskas tiesiog braukta perpus nežiūrint – triušiai perpus sumažinti, vištos – perpus, viskas, viskas perpus. Tik galbūt gerai, pastebėjau, kad išlikę 250 sutartinių gyvulių, jaučių. Anksčiau mes diskutavome apie 300, dabar – 250, dar yra palikta šiokia tokia ferma.
Bet aš noriu pasakyti, kad visur čia yra iki… Nebijokime, kol tu pasieksi tą 250 jaučių ar karvių, reikės labai labai ilgai dirbti. Čia mes kalbame apie naujas fermas, kurios kursis. Tai suteikime šansą, nes pradeda nuo 20, nuo 40 ir eina į viršų. Duok Dieve, kad pasiektų apie 100, o 250 – tai jau yra viršutinė riba, kuri tikrai gamtos neterš, ar paimsime kitus gyvūnėlius, ar avis, ką galima rasti tose lentelėse. Aš tik nenorėčiau, kad viskas mechaniškai būtų braukiama per pusę. Ypač noriu ir žiūriu į daugumą, na, pasitikėkime Vyriausybe, ji tik pirmas dienas dirba ir jos įstatymas, kuris atėjo, tikrai buvo tinkamai parengtas, suderintas su visais specialistais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir užbaigs mūsų diskusiją V. Sinkevičius. Pašom, kolega. Netriukšmaujame iš vietų!
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau pasidžiaugti atliktu Vyriausybės darbu dėl šio įstatymo, nes pagaliau paskatinti direktyvos mes peržiūrėjome rimtą skaudulį investuotojams. Regione atrodėme visiškai nekonkurencingi, ilgos procedūros užtęsiamos, dažnai vilkinamos, ir tai lėmė, kad investuotojas nepasirinkdavo Lietuvos, nes būdavo per ilgai. Darbas iš tiesų buvo padarytas labai geras, procedūros sutrumpintos, tačiau šiandien mes diskutuojame dėl dar vieno labai svarbaus kliuvinio. Kolega S. Gentvilas minėjo, kad 31 kartą buvo vetuotas, buvo panaudotas veto. Aš galiu labai paprastai pasakyti. Investuotojas nedalins per dešimt metų 0,3, 0,1, kiek čia teko vienam gyventojui BVP ir panašiai, nebus to. Jei žiūri, kad 31 kartą buvo priimtas emociškai paremtas politinis sprendimas neįsileisti investicijų į Lietuvą, tai bus pasižiūrėta ir tai bus įvertinta, įvertinta kontekste, regione visų valstybių. Bus pasižiūrėta į Lenkiją, Latviją, Estiją, Slovėniją, Čekiją ir pasakyta, kad vienintelė Lietuva turi tokią veto teisę, kai jau atlikus procedūras, ekspertų vertinimus savivaldybė, nenorėdama įsileisti investuotojų, vetuoja galimas investicijas.
Kėdainių pavyzdys labai puikus. Šio įstatymo pataisa naikinti veto buvo dar iki Kėdainių pavyzdžio. Bet Kėdainių pavyzdys labai geras todėl, kad didelė chemijos įmonė, dirbanti Kėdainiuose, nenori įsileisti dar vienos. Kodėl nenori įsileisti dar vienos? Nes bus konkurencija dėl darbuotojų. Labai paprasta. O ką reiškia konkurencija? Tai augantys atlyginimai. Ką valstybė gali padaryti su didėjančiomis kainomis? Nieko. Bet valstybė gali padaryti tai, kad vis dėlto mūsų žmonės gautų orų atlyginimą, už kurį galėtų gyventi oriai.
Aš prašau šiandien į tai atsižvelgti ir vis dėlto nepalikti to kliuvinio, kuris užkliūva visiems investuotojams. Vis dėlto darbo vietos regionuose išgelbės pirmiausia regionus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, reikėtų pasitarti. Reikalas tas, kad šiam klausimui mūsų laikas baigėsi, o pataisų yra labai daug. (Balsai salėje) Siūlote padaryti pertrauką? A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, be abejo, reikėtų daryti pertrauką, tuo labiau kad iš pasisakančiųjų nuskambėjo, kad dar reikėtų derinti kažką ir visa kita. Iš dar viena noriu pasakyti, kad tai ne šios, o praeitos Vyriausybės projektas. Tai ačiū, kad taip gyrėte.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Kolegos, ar galime dėl pertraukos bendru sutarimu? Ačiū. (Balsai salėje) Ne? Galime bendru sutarimu dėl pertraukos? Taip. Iki kito posėdžio. Iki kitos dienos, taip.
13.27 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-387(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo Nr. XII-2683 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-388(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-389(2) (svarstymas)
Kolegos, darbotvarkės 1-8a, 1-8b, 1-8c klausimai – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, toliau – Saugomų teritorijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio.
Kviečiu į tribūną kolegą K. Mažeiką, komiteto pirmininką. Svarstymas. Prašom, gerbiamas kolega.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Išties čia vyksta faktiškai tik suderinimas su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tvarka. Komiteto išvada buvo pritarti ir svarstyti skubos tvarka. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Mes apsispręsime dėl skubos tvarkos, bet prieš tai suteiksime žodį diskusijoje S. Gentvilui. Ačiū, pirmininke, po to dar grįšime prie jūsų. S. Gentvilas, diskusija dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-387, Nr. XIIIP-388 ir Nr. XIIIP-389. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, komitete buvau vienas iš trijų susilaikiusiųjų dėl vienos paprastos priežasties. Man žmogiškai nesuvokiama, kodėl turėtų urėdai, aplinkosaugininkai nešiotis ginklą ir daryti tai tarp taikiai miškuose gyvenančių gyvūnų ir grybautojų. Per savo trumpą gyvenimą negirdėjau istorijos, ar yra nutikę kokių nors precedentų, bet manyčiau, kad perteklinio šaunamojo ginklo naudojimo ir kalbų apie fizinę prievartą turėtų būti kuo mažiau ir mes, kaip valstybė, turėtume leisti jos kuo mažiau, nepaisydami to, kad tai yra suderinta su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar yra norinčių? Yra norinčių prieš. V. Rinkevičius norėtų prieš. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Nežinau, kodėl mes norime apginkluoti (gal jau apginklavę) saugomų teritorijų pareigūnus, bet tiesiog dažnai dabar kalbame apie emigraciją, reemigraciją. Pažiūrėkime, kaip mes sutinkame žmones, mūsų piliečius, lankytojus gal ir užsieniečius saugomose teritorijose, parkuose – gražiausiose vietose su ginklu. Dažnai tenka kalbėtis, bendrauti su mūsų žmonėmis, gyvenančiais užsienyje, labai skiriasi tų žmonių bendravimas tokiose vietose kaip saugoma teritorija, kaip parkai, kaip kitur. Ten kiekvienas sutinkamas kaip svečias ir jam rodoma nuoširdžiai, su didele nuotaika jam viskas… Jis priimamas pas mus lyg potencialus nusikaltėlis. Jam ginkluotas pareigūnas ir t. t. Jis priimamas… Dar lyg nepasodintas, bet jau potencialus nusikaltėlis, su kuriuo reikia labai atsargiai… Pati psichologinė nuotaika ir pati atmosfera visai kitokia. Yra mūsų viena (iš tikrųjų tiesa) emigracijos priežastis. Ne vien ekonominė… Ne vien pinigai lemia. Tada pirmiausia reikia apginkluoti socialinius darbuotojus. Prisiminkime Kražių žudiką, kuris nužudė socialinį darbuotoją. Kiek man pačiam teko susidurti su socialinės rizikos šeima, kur konflikto metu nežinai, ar išeisi sveikas ir gyvas, ar ne… Pirmiausia nuo ten pradėkime, o ne saugomoje teritorijoje, kurioje vyrauja harmonija, graži gamta, kur viskas… Aš to visiškai nesuprantu. Tikrai kažkoks absurdas. Todėl ta mūsų šalis yra tokia ir bus, kol mes taip kvailai elgsimės. Aš balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius – už. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jau seniai tapo tokia politinė tendencija Lietuvoje, kad visuomenė jausis saugiau, jeigu visuomenės atstovai turės daugiau ginklų savo rankose, ar jie būtų miške, ar saugantys mūsų valstybės sienas, ar savanoriai. Aš manau, kad vis dėlto šiandieną miške priviso tiek vilkų, lūšys yra neatsakingai veisiamos, tai tikrai plėšrūs žvėrys, todėl manau, kad miškininkai taip pat turi būti apginkluoti. Manyčiau, kad reikėtų įstatyme dar įrašyti kalibrą, kad nebūtų ten tokie tiktai vien pagąsdinti, bet rimti, normalūs koviniai ginklai. Pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Liesys – prieš.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kalbant apie…
PIRMININKAS. Prašau dėmesio, kolegos!
J. LIESYS (LSF). …matyt, reikia jau tada ginkluoti ir uogautojus, ir grybautojus, ir kas tiktai ateina į mišką. Šiuo metu nedarysime mes, matyt, miške to karo ir nenorėtume, kad ten aidėtų tiktai šūviai, nes ir taip paukščiukai mažai dabar veisiasi, kiek turime saugomų teritorijų. Žiūrėkite, saugomoje teritorijoje net negalima rėkauti, o jūs norite pradėti šaudyti. Viena. Ar tikrai miškininkai, girininkai ir kiti gali vykdyti teisėsaugą? Tada reikalingi ir antrankiai, reikalinga ir areštuoti, reikalinga policija. Ką mes dabar čia darome? Vienu žodžiu – ginkluojame tautą, kuri tikrai, manau, šiandieną to nenusipelnė ir nėra reikalo to daryti. Negąsdinkime žmonių ir tikrai elkimės atsakingai.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Saudargas – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai nebūčiau kalbėjęs, nes, atrodo, įstatymas tikrai čia nėra pats šios dienos kontroversiškiausias ar svarbiausias, tačiau kolegų kalbos mane išprovokavo. Iš tiesų esu girdėjęs ne vieną atsitikimą ir istoriją (tai tikrai pasitaiko), kai dirbant miške dažnai susiduriama su brakonieriais: ar tai būtų žvėrių brakonieriai, ar tai būtų žuvų brakonieriai, ar galų gale nelegaliai kerta mišką, ar vykdo kitą nelegalią veiklą. Labai dažnai tie veikėjai būna ginkluoti ir neginkluotas pareigūnas jiems nieko negali padaryti. Esu girdėjęs daug istorijų, kaip stabdomos mašinos nestoja. Sako: „O kas tu man toks, aš tau neprivalau atsiskaityti.“ Ir kartais net pagrasinama ginklu ar tiesiog fiziškai susidoroti, jeigu yra keli asmenys. Tikrai tokios situacijos yra pakankamai pavojingos.
Vien jau žinia, kad aplinkos apsaugos pareigūnai ar miškininkai galėtų turėti ginklą, atgrasytų potencialius pažeidėjus nuo pasipriešinimo pareigūnams. Vien atgrasymo prasme tai yra naudingas dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir K. Mažeika – už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Trys klausimai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …išties nereikėjo tiek emocijų, nes bet kokiu atveju ir šiandien yra ta tvarka ir galimybė inspektoriams turėti ginklus. Čia yra tiktai suderinama su nauja tvarka, Policijos ir visais kitais įstatymais, kad būtų suvienodinta ginklo panaudojimo tvarka. Galimybių realiai šiandien taip pat yra, tiktai čia įtvirtinamas aiškumas ir konkretumas šiuo atveju. Čia mes dviračio neišrandame. Bet kokiu atveju (ir kolega prieš tai kalbėjo), kad šiandien turime 34 tūkst. oficialių medžiotojų, kurie turi ginklus, plius dar turime visokių kitokių veikėjų, kurie taip pat visokiomis formomis būna miške ir saugomose teritorijose, tai ta potenciali grėsmė tikrai yra. Jeigu ministerija mato poreikį, mes tikrai turime jiems pritarti, nes jie turbūt kasdienėse situacijose susiduria su tomis realiomis situacijomis. Kviečiu palaikyti ir nemitinguoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Sinkevičius – prieš.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Į mikrofoną!
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Iš tikrųjų aš manau, kad ginklų kiekis, naudojamas pareigūnų, ir pareigūnų rato plėtra neužtikrina saugesnio gyvenimo aplinkybių, o priešingai – sukelia daugiau rizikos. Kolegoms norėčiau priminti, kad mūsų atkurtos nepriklausomybės aušroje daugelis Seimo narių turėjo ginklus. Jie buvo išduoti, buvo specialūs kursai, kaip naudotis ginklu, kada negalima, kada galima. Jeigu paklaustumėte tuometinių signatarų, Seimo narių… Jie dabar dažnai klausia, kaip jam atsikratyti to ginklo, nes ginklas neužtikrino, nepadidino jų saugumo, o priešingai – sumažino saugumą. Ne kiekvienas galės šauti į žmogų. Aš manau, kad ir dabar miškininkai turi teisę, kaip komiteto pirmininkas sakė, naudoti ginklą, tačiau tą tvarką labiau išplėsti nematau jokių reikalingumo požymių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi nėra bendros nuomonės, balsuojame po svarstymo dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-387, Nr. XIIIP-388, Nr. XIIIP-389. Kas palaiko, pritaria šiems įstatymų projektams po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiamas kolega Nagli Puteiki, prašom balsuoti! Prašau.
Gerbiami kolegos, balsavo 114 Seimo narių: už – 68, prieš – 12, susilaikė 34. Pritarta po svarstymo.
Komitetas siūlo skubos tvarką. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ne. Nėra bendros nuomonės.
Balsuojame. Kas pritaria komiteto pasiūlymui svarstyti skubos tvarka, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)
Gerbiamas kolega Petrai, šiuo metu salėje jūs esate triukšmo šaltinis. (Balsai salėje) Palyginus taip. (Balsai salėje) Signatarai ir taip jau, kaip girdėjome, turi ginklus. (Balsai salėje) Profesorius pridavė.
Kolegos, balsavo 112 Seimo narių: už – 66, prieš – 35, susilaikė 11. Skubos tvarka.
13.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Kryževičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-553 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, mūsų darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Kryževičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-553. Kviečiame į tribūną Respublikos Prezidentės vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Gerbiami kolegos, po to bus slaptas balsavimas. Prašau, kolege. (Balsai salėje)
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamas posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Prašau negąsdinti damų! Prašau.
R. SVETIKAITĖ. …gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Respublikos Prezidentės 2017 m. balandžio 13 d. dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 4 punktu ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 ir 7 dalimis ir atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, Prezidentė teikia Seimui atleisti G. Kryževičių iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų dėl jo skyrimo į kitas pareigas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus atleidžia Seimas Prezidento teikimu. Gerbiamas G. Kryževičius, šių metų kovo 27 dienos Atrankos komisijos sprendimu, vienbalsiai buvo pripažintas tinkamiausiu pretendentu į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigas. Tokiam sprendimui vienbalsį palaikymą išreiškė Teisėjų taryba. Atsižvelgdama į tai, kad, iki pradėdamas eiti kitas pareigas, pretendentas turi būti atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, Prezidentė teikia šį dekretą ir prašo Seimo atleisti G. Kryževičių iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų dėl jo skyrimo į kitas pareigas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių jūsų paklausti. Gerbiami kolegos, ar galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta. Norinčių kalbėti nėra.
Svarstymas. Taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam. Po svarstymo. Prašau. Balsuojam po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-553. Balsavimas pradėtas. Kas pritaria įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas jūsų pageidavimu. (Balsai salėje) Supratau. Teisingai. Pritariu.
Gerbiami kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 3. Vis dėlto tiktai trys susilaikė. Po svarstymo pritarėme.
Dėl priėmimo, kaip žinote, balsuosime slaptu balsavimu. Kolegos, kviečiu balsų skaičiavimo grupę pasiruošti. O balsų skaičiavimo grupė yra tokia: R. Andrikis, L. Staniuvienė, V. Čmilytė-Nielsen, S. Jovaiša, J. Narkevičius, A. Palionis. Ar yra balsų skaičiavimo grupės nariai? Mažoka, kiek matau. Balsų skaičiavimo grupės narių mažoka.
Kolegos, tai Balsų skaičiavimo komisijos nariai rengiasi dirbti. Balsavimo biuletenį, kolegos, galime patvirtinti? Tekstas toks: „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Kryževičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-553“. Tie, kas balsuoja už, palieka už, kas kokią nors kitą nuomonę, paliekate tą nuomonę, už kurią pasisakote. Galime pritarti biuleteniui? Pritarta.
Gerbiami kolegos, kviečiu pradėti balsavimą nuo 13 val. 45 min. iki 14 val. 05 min. (20 minučių balsavimui). (Balsai salėje) Prašau. E. Gentvilas nori. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, prašau, gerbiamas pirmininke, paaiškinti savo šnekėjimą apie signatarus, ginklus, kad signatarai neturi kur ginklų dėti, aš neturiu jokio. Ką jūs čia turėjote omeny?
PIRMININKAS. Čia ne aš, čia kolegos taip kalbėjo. Aš tiesiog nustebau, kad jūs visi turite ginklų.
E. GENTVILAS (LSF). Aišku.
PIRMININKAS. Jūsų pavyzdį panaudojo kažkas iš kalbančiųjų…
E. GENTVILAS (LSF). Prašome nenaudoti be reikalo. (Juokas)
PIRMININKAS. Supratau. Atsiprašau, atsiimu. Prašau, Rasa.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš irgi noriu viešai deklaruoti dėl stenogramos, kad niekada gyvenime niekas man, kaip signatarei, jokio ginklo nėra siūlęs, nei dalyvavau kokiose diskusijose apie tai, nei to noriu, kad nekiltų kokių nors baimių Seime, kad čia ginkluoti signatarai vaikšto.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Čia tiktai dar vienas pavyzdys, kad dažnai kolegos vartoja tariamus argumentus. Posėdis baigtas. Taip.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tęsiame rytinį posėdį.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Kryževičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-553 (priėmimo tęsinys)
Baigėsi pertrauka, skirta slaptam balsavimui. Perskaitysiu rezultatus dėl Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Kryževičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 115 biuletenių, balsavo 115, galiojančių – 110, negaliojančių – 5. Už balsavo 94, prieš – 12, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-553) priimtas. (Gongas)
Į tribūną kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininką ir gerbiamąjį jau buvusį Aukščiausiojo Teismo teisėją.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, atrodo, kad mūsų atsistojimas ir reiškia tą pagarbą, kurios gerbiamas teisėjas G. Kryževičius yra nusipelnęs. Ačiū jam už tą teisingą darbą visų mūsų vardu. (Plojimai) Ir, žinoma, sveikiname su naujomis pareigomis.
PIRMININKĖ. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.