LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDIACIJOS ĮSTATYMO Nr. X-1702 20 STRAIPSNIO 1 PUNKTO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4238

 

2021-03-24          Nr. 102-P-8

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielius Landsbergis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisingumo ministerijos atstovės: viceministrė Jurga Greičienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Reda Gabrilavičiūtė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-12-02

1

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Neaišku, kokiam subjektui taikoma nuostata „kai yra gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje,  arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje.“ Manytume, kad ši nuostata turėtų būti taikoma vienai iš ginčo šalių, t.y., privalomoji mediacija negalima, jeigu dėl vienos iš ginčo šalių yra gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje,  arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Siūlytume atitinkamai tobulinti projektą.

Pritarti iš dalies

Projekto 1 straipsniu keičiamo Mediacijos įstatymo 20 straipsnis tikslintinas aiškiai nurodant, kokiems subjektams turėtų būti taikomos nuostatos, nustatančios privalomosios mediacijos netaikymo išimtį.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-12-02

1

1

 

2. Neaišku, kas turėtų konstatuoti ar nustatyti projekte nurodytas aplinkybes, darančias privalomąją mediacija negalima. Pastebėtina, kad pagal Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, prašymas dėl mediatoriaus skyrimo paduodamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai arba šalių pasirinktam mediatoriui, tačiau įstatymas nenustato pareigos nei nurodytai tarnybai, nei mediatoriui įsitikinti, ar privalomoji mediacija yra galima. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Kartu svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti pakeistas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, derinant jo nuostatas su vertinamu projektu siūloma nuostata.

Nepritarti

Pažymėtina, kad aplinkybes, darančias privalomąją mediaciją negalima, vertintų ir konstatuotų teismas, kuris gautų ieškinį dėl šeimos ginčo, t. y. teismas vertintų ieškinio priimtinumo klausimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) neturėtų pareigos vertinti, ar yra Mediacijos įstatyme numatyta išimtis dėl privalomosios mediacijos netaikymo, o gavusi šalių (šalies) prašymą dėl mediatoriaus skyrimo privalomajai mediacijai, tiesiog kaip ir šiuo metu vertintų, ar tai šeimos ginčas. Ginčo šalis, kuri siektų pasinaudoti išimtimi dėl privalomos mediacijos, apskritai nesikreiptų į Tarnybą, o kreiptųsi tiesiogiai į teismą. Be to, jei Įstatymo projektas būtų patikslintas pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus siūlymus, galimas smurtautojas vis tiek turėtų pareigą inicijuoti privalomąją mediaciją, o galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo išlaikytų teisę pasinaudoti privalomąja mediacija, tad, jei šie subjektai kreiptųsi į Tarnybą, Tarnyba turėtų pareigą organizuoti privalomąją mediaciją. Atsižvelgiant į tai, papildomos nuostatos Mediacijos įstatyme ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra reikalingos.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-12-02

1

1

 

3. Pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „LR Mediacijos įstatyme nenurodžius nuostatos, kad smurto artimoje aplinkoje atveju,  mediacija yra negalima, yra didelė grėsmė, kad ji bus taikoma praktikoje. Jau ir dabar – Specializuotos pagalbos centrų (Specialized Assistance Centers) specialistai pastebi, kad tokia praktika (nors įstatymo 20 str. įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.) yra taikoma.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos, vienijančios visus Lietuvoje veikiančius Specializuotos pagalbos centrus,  nariai  pastebi, kad:

- ikiteisminio tyrimo tyrėjai vykdydami nukentėjusiojo ir įtariamojo apklausą, dažnu atveju organizuoja akistatą, kurios metu yra siūloma susitaikyti;

- vykdant smurto artimoje aplinkoje atvejo vadybą (kuomet šeimoje yra nepilnamečių vaikų, nepaisant to jie tiesiogiai nukentėjo ar ne), atvejo vadybininkai, kurie nėra susipažinę su smurto artimoje aplinkoje dinamika yra linkę taikyti mediacijos/susitarimo praktiką, siekiant užtikrinti vaikų saugumą neatsižvelgiant į nukentėjusio asmens interesus, poreikius bei jo ir jo vaikų saugumą.

Mediacija galima tuomet kai abi šalys yra vienodoje galios pozicijoje. Kadangi smurto artimoje aplinkoje atveju smurtautojas kontroliuoja auką, jų pozicijos yra nevienodos. Auka pati negali sąmoningai įvertinti mediacijos paslaugų poreikio ir poveikio jos emocinei būsenai bei saugumui.“ Tačiau pagal projektą, esant smurto artimoje aplinkoje faktui, būtų negalima tik privalomoji mediacija. Tuo tarpu savanoriška mediacija ir toliau būtų galima, ją ir toliau savo nuožiūra galėtų rekomenduoti tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjai, tiek atvejo vadybininkai. Taigi abejotina, ar projektu siekiami tikslai bus pasiekti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, pritarus projektui, galės būti skiriama ir teisminė mediacija Civilinio proceso kodekso 2311 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nepritarti

Nepritartina pastabai, kadangi, atsižvelgus į minėtą pastabą, būtų paneigtas bendras siekis ginčus spręsti taikiai ir užkirstas kelias pasinaudoti mediacija, kai to nori pats smurtą patyręs asmuo ar kai abi šalys savanoriškai siekia išspręsti ginčą mediacijos būdu. Jei smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo vis dėlto siektų išspręsti jam aktualius šeimos ginče kilusius klausimus konfidencialiai, savanoriškai pasinaudodamas mediacijos paslaugomis, ginčo šalys turi turėti teisę ir galimybę spręsti ginčą mediacijos būdu, be to, teisę pasinaudoti mediacijos paslaugomis, finansuojamomis iš valstybės biudžeto lėšų. Įtvirtinus absoliutų draudimą naudotis mediacija, teisinis reguliavimas skatintų ginčo šalis kreiptis tiesiogiai į teismą ir teismo procese ginčo šalys turėtų susitikti teismo posėdyje. Privalomosios mediacijos vykdymo metu šalys neprivalo susitikti ir spręsti ginčą mediacijos sesijoje (Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Vykdant mediaciją gali būti taikomos įvairios technikos (individualūs susitikimai su šalimis ir kita), kurios užtikrina, kad ginčo šalys nesusitiktų, kad ginčo šalims nebūtų daroma neigiama įtaka. Ši pozicija atitinka Vyriausybės išvados 2 punkte nurodytus argumentus.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-12-02

I

 

 

4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma keisti Mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostata įsigalioja 2020 m. sausio 1 d., turėtų būti keičiamas Civilinių ginčų taikomojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-534, arba projekte turėtų būti nustatyta vėlesnė siūlomos nuostatos įsigaliojimo data, pvz. 2020 m. sausio 2 d.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-12-02

I

 

 

5. Projekto lyginamajame variante įstatymo pavadinime taisytinas keičiamo įstatymo numeris.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-12-02

I

 

 

6. Vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.2 punktu, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto pavadinimas.

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Europos teisės departamentas

2019-11-29

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 straipsnio 1 punkto pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4238 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specializuotos pagalbos centras

2019-12-04

1

1

 

Lietuvoje kas trečia moteris patiria smurtą artimoje aplinkoje, todėl  pati  nesaugiausia  vieta  moteriai vis dar yra jos namai. 2018 m. užregistruoti 9529 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje. 2019 m. Moterų informacijos centro atliktos apklausos duomenimis, net 60 proc. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų niekur nesikreipė pagalbos.

Nuo 2012 m. Lietuvoje   veikia Specializuotos pagalbos centrai (toliau - SPC), kurių konsultantai informuoja ir konsultuoja nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis, teikia specializuotą psichologinę; ir teisinę; pagalbą, tarpininkauja nekentėjusiam asmeniui bendraujant su kitomis institucijomis.

Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Specializuotos pagalbos centrai suteikė pagalbą 8185 nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims (6852 moterims, 1274 vyrams, 59 nepilnamečiams asmenims), iš kurių - 357 neįgalūs asmenys.

Specializuotos pagalbos centrai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios LR Mediacijos įstatymo 1 pataisos įteisins privalomą mediaciją šeimos ginčų atvejais. LR Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte numatoma, kad privalomoji mediacija bus taikoma sprendžiant šiuos ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl šių įstatymo pataisų priėmimo nebuvo diskutuojama su pilietine visuomene 1r organizacijomis, teikiančiomis pagalbą  nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims.

Šeimos ginčai yra ypatingai jautri sritis, kurioje dažni smurto artimoje aplinkoje atvejai. Smurtas nuo ginčo skiriasi tuo, kad smurto atveju šalių padėtis yra nelygiaverte, viena iš šalių naudoja manipuliacijas, kai tuo tarpu kita šalis jaučia baimę.

Vadovaujantis 1995 m. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo (CEDAW), smurto artimoje aplinkoje atvejais  mediacija negalima. Tokiais atvejais privaloma mediacija laikoma smurtą įteisinančia priemone ir vertinama kaip antrine viktimizacija, kuomet  auka verčiama  bendrauti  ir diskutuoti  su smurtautoju.  2019 m. lapkričio 8 d CEDAW Komitetas savo rekomendacijose2 Lietuvai pabrėžia, kad būtina iš naujo įvertinti teises aktus, įteisinančius privalomų mediacijų, dėl neigiamos įtakos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms moterims ir pakartotines jų reviktimizacijos pavojaus.

Mediacijos taikymas privaloma tvarka prieštarauja esminiam mediacijos savanoriškumo principui. Specializuotos pagalbos centrai savo darbo praktikoje jau pastebi atvejų, kai šalims taikant mediaciją  nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusi moteris yra priversta matytis su smurtautoju, mediatoriaus akivaizdoje aiškinti savo poziciją dėl išlaikymo vaikams reikalingumo ir kitų jai svarbių dalykų.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus LR Mediacijos įstatymo pataisoms, iš smurtinių santykių išeiti norinčioms moterims kreipiantis dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bus siūloma susitarti su smurtautoju taikiu būdu, siekiant išvengti bylinėjimosi teisme. Dėl šių pataisų galimai dar labiau sumažės kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Specializuotos pagalbos centrai ragina Jus apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų interesus ir išreikšti palaikymą LR Seime registruotam LR Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4238 ,

nematančiam išimtis dėl privalomo mediacijos taikymo šeimos ginčuose smurto artimoje aplinkoje atvejais.

Atsižvelgti

 

2.

Vilniaus moterų namai

2019-12-19

1

1

 

Asociacija Vilniaus moterų namai, turinti tarptautinio eksperto statusą moterų žmogaus teisių apsaugos bei smurto prieš moteris įveikimo srityje ir atstovaujanti tarptautinę skėtinę organizaciją WAVE (angl. Women Against Violence Europe, Moterys prieš smurtą Europje) kaip jos įgaliotas atstovas Lietuvai kartu su kitomis pilietinėmis organizacijomis reiškia susirūpinimą dėl LR Mediacijos įstatymo pataisų, prieštaraujančių moterų žmogaus teisių apsaugos ir įtvirtinimo reikalavimams, įsigaliosiančių nuo 2020 sausio 1 d. ir prašo jas stabdyti.

Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu plinta žalinga praktika - smurto artimoje aplinkoje atvejais taikoma mediacija, nors tą griežtai draudžia tarptautiniai teisės aktai, kurių dalininkė yra ir Lietuva (CEDAW Komiteto rekomendacijos Lietuvai 2019, 2014). Įgyvendindama savo įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei Valstybė turi pozityvią pareigą apsaugoti nukentėjusį asmenį nuo institucinio smurto tai yra institucijų galios panaudojimo priešingo nukentėjusio asmens interesams ir dėti pastangas palengvinti išėjimą iš traumuojančios situacijos (ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva, 2012). Padėtį dar labiau pablogintų Mediacijos įstatymo pataisa, įsigaliosianti 2020 metais – pataisa numato, kad šeimos ginčų atveju bus taikoma „privalomoji mediacija“ (LR mediacijos įstatymas, 20 str.).

Praėjus aštuoneriems metams nuo LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau- ASAAĮ) įsigaliojimo akivaizdu, kad smurtas artimoje aplinkoje yra su lytimi susijęs smurtas, o būtent vyrų smurtas prieš moteris ir vaikus šeimoje. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, daugiau nei 80 proc. nukentėjusių yra moterys, daugiau nei 90 proc. smurtautojų yra vyrai (2017). Tik apie 16 proc. atvejų nuo visų kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje pradedami ikiteisminiai tyrimai - tai reiškia, jog 84 proc. smurtą patiriančių asmenų negauna nei apsaugos, nei pagalbos, ir pasilieka pilkojoje zonoje. 2016 metais priimti ASAAĮ pakeitimai dar labiau susilpnino valstybės atsaką į smurtą artimoje aplinkoje, ko pasekoje kreipimųsi į policiją skaičius 2017 metais dramatiškai sumažėjo (nuo 66 547 iki 47 941) ir toliau mažėja. Svarbiausia struktūrinė vyrų smurto prieš moteris šeimoje priežastis yra smurtautojo piktnaudžiavimas galia ir kontrole savo aukos atžvilgiu, taigi smurtautojo ir aukos derybinės pozicijos iš anksto žinomai nelygios. Tuo tarpu mediacija gali būti taikoma tik tais atvejais, kai abi šalys turi vienodą galią derėtis ir priimti jų interesus atitinkančius informuotus sprendimus.

Moterys susidūrusios su neefektyviu institucijų atsaku ir netgi patyrusios antrinį traumavimą, daugiausia susijusį su nekvestionuojamomis aukos kaltinimo nuostatomis, nepalankiais ir atgrasančiais pareigūnų ir specialistų veiksmais, siekia šią problemą spręsti neišviešindamos smurto, tačiau bandydamos nutraukti smurtinę santuoką civiliniu būdu. Įvairiose pasaulio šalyse atliekami tyrimai rodo, jog dažniausia skyrybų priežastis yra smurtas šeimoje ir skyrybų siekiančioji pusė dažniausiai  yra smurtą patiriančios moterys 1 2. Štai tokia realybė ir  slepiasi už formuluotės „šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena“. Valstybė turi gebėti dekonstruoti šią paslėptą smurto prieš moteris problemą ir priimdama įstatymus nepažeisti moterų žmogaus teisių. Savo ruožtu, gerbiant LR Konstituciją ir jos saugomą privataus gyvenimo neliečiamumą (LR Konstitucija 22 str.,

„...Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.”) negalima versti asmenį išviešinti savo privačias patirtis, kaip ir netiesiogiai bausti už tai, kad jis to nepadarė. Primename, jog būtent Konstitucija saugo asmenį, jo žmogaus ir piliečio teises, nuo perteklinio valstybės kišimosi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Mediacijos įstatymo 20 str. pataisa pablogintų didelės asmenų grupės – smurtą ir prievartą patiriančių moterų – padėtį skyrybų atveju ir padidintų jų pažeidžiamumą, ką taip pat pabrėžia CEDAW Komitetas savo rekomendacijose Lietuvai (2019, 2014). Prašome šių pataisų atsisakyti. Padėties negelbsti ir dviejų Seimo narių pateiktas pasiūlymas XIIIP-4238 ir štai dėl kokių priežasčių:

Absoliuti dauguma tų moterų, kurių padėtį pablogintų šios pataisos, niekada nesikreipė į policiją, nebuvo pripažintos nukentėjusiosiomis baudžiamojoje byloje, dėl smurto prieš jas nepradėti ikiteisminiai tyrimai ir nepriimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai.

1. Atsižvelgiant į tai, kad smurtas išviešinamas tipo po vidutiniškai 14 -35 smurto epizodo, o 30 proc. nužudymų įvyksta ten, kur niekada nebuvo pranešta apie smurtą, mums kaip visuomenei naudinga yra, kad moteris turėtų galimybę nutraukti santuoką tol, kol jos sveikatai ir gyvybei neiškyla pavojus, todėl neturėtume daryti kliūčių smurtinę santuoką nutraukti civiliniu būdu. Atvirkščiai, viešojo intereso labui, šis išėjimas iš smurtinių  santykių turėtų būti neapsunkintas jokiomis priverstinėmis procedūromis.

2. Pati sąvoka privalomoji mediacija sukuria prieštaravimą apibrėžime, nes jokia viešoji paslauga negali būti „privaloma“.

3. Kai kurių teisininkų išsakomi argumentai, jog įstatymas numato galimybę moteriai atsisakyti „privalomosios mediacijos“ neatlaiko net ir paviršutiniškos kritikos, nes kam vadinti privalomu tai, ko galima atsisakyti.

Iš kitos pusės, vargu, ar smurtą ir prievartą patirianti moteris žinos ir galės pasipriešinti institucijų siūlomai mediacijai, jei įstatyme ji bus įvardinta kaip privalomoji.

4. Kaip žinia, mediacijos paprastai siekia smurtavęs sutuoktinis siekdamas išlaikyti kontrolę savo aukai. Priėmus tokią nuostatą valstybės institucijos de facto bendrininkautų su smurtavusiu asmeniu, kas prieštarauja ne tik teisingumo principui, bet ir gerai moralei.

5. Tyrimai rodo, kad moteriai pasiryžus nutraukti smurtinius santykius rizika būti sunkiai sužalotai ar net nužudytai padidėja 70 proc., todėl pataisos rengėjai turėtų prisiimti už tai atsakomybę ir tokie sprendimai galėtų būti skundžiami Europos žmogaus teisių teisme arba CEDAW Komitetui.

Atsižvelgiant į tai, kad JTO CEDAW Komitetas tiek 2014, tiek 2019 metais ragina Lietuvą atsisakyti mediacijos taikymo smurto artimoje aplinkoje atvejais, lieka tik apgailestauti, jog šioms rekomendacijoms prieštaraujančios Mediacijos įstatymo pataisos rimtai svarstomos atsakingų institucijų.

Mūsų ekspertine nuomone problema gali būti išspręsta tik visiškai atsisakius „privalomosios mediacijos“ sąvokos ir ją įtvirtinančio reglamentavimo – siūlomų Mediacijos įstatymo pataisų. Akivaizdu, jog šio klausimo teisingam sprendimui reikalinga tolesnė diskusija, todėl prašome pagal kompetenciją įtakoti, kad šių pataisų įsigaliojimas būtų atidėtas šešiems mėnesiams.

Atsižvelgti

 

3.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centras

2020-11-20

1

1

 

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija1 (toliau - LMTJA), remdamasi savo narių ekspertine darbo patirtimi smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu įveikimo srityje, atliktų tyrimų rezultatais bei nuolat renkama ir analizuojama informacija, teikia pasiūlymus dėl smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu mažinimui skirtų priemonių, siūlydama jas numatyti LR Vyriausybes programoje.

2020 m. liepos mėn. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje rezultatai parode, kad: net 23% moterų ir 12% vyrų yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje; 84% moterų smurtą patyrė nuo sutuoktinių ir sugyventinių (esamų ir buvusių), 44% vyrų - nuo tevų; net 60% smurtą patyrusių asmenų pagalbos apskritai nesikreipė;  policiją, kreipėsi tik 15%.2

LMTIA- nariai per 2020 m. devynis mėnesius užregistravo 12655 smurtą, artimoje aplinkoje patyrusius asmenis, iš kurių 81% nukentėjusiųjų - moterys, 89% smurtautojų - vyrai. 3

Pasiūlymai:

1. Ratifikuoti Europos tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, kuri įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš  moteris  ir  smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinti smurtą patyrusių moterų apsaugą, ir smurtautojų baudžiamąją atsakomybę.

2. Koreguoti LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris artimoje aplinkoje

įstatymo projektą, (toliau - įstatymo projektas):

-           Keisti įstatymo projekte naudojamą sąvoką,,, smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje" į ”smurtas

lyties pagrindu ".

Įtraukti įstatymo projekto 12 str. I dalyje policijos pareigūnų prievolę informuoti smurtą, patyrusį asmenį apie tai, kad su juo susisieks Specializuotos kompleksines pagalbos centras (toliau - SK.PC), kaip tai numatyta šiuo metu galiojančio LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 str. 1 dalyje;

Panaikinti įstatymo projekto 12 str. 2 dalyje esančią, nuostatą, ,,esant smurtą patyrusio asmens sutikimui ".

3. Priimti LR Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų aiškiai kriminalizuojamas išprievartavimas esant santuokoje ar partnerystėje ir keisti teisinį reglamentavimą,, .ii siejant su valios (active consent) nebuvimu.4

4. Priimti LR Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis butų aiškiai kriminalizuojamas smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą, lyties pagrindu patyrusių asmenų persekiojamas. Tai yra pavojinga, sukelianti rimtas pasekmes fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai veikla, kuri gali progresuoti į sunkesnį nusikaltimą prieš persekiojam asmenį (pvz., fizini ar seksualinį užpuolimą, sunkų sužalojimą ar nužudymą ).

5. LR Mediacijos įstatyme įtvirtinti nuostatą,, kad ,, mediacija negalima smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu atvejais ". Smurto artimoje aplinkoje atveju, skirtingai negu šeimos ginčo atveju, salių padėtis nėra lygiaverte, viena iš salių (dažniausiai vyrai) naudoja galios ir kontroles mechanizmus kitos šalies (dažniausiai moterų) atžvilgiu. Europos Sąjungos teisingumo teismas savo sprendime yra pasisakys, kad ,,sprendimai dėl mediacijos taikymo smurto artimoje aplinkoje atvejais turėtų būti priimami individualiai ištyrus aplinkybes" ir, kaip nurodo Nusikaltimų aukų direktyva, ,,laisva valia".

6. Priimti smurtą, artimoje aplinkoje reglamentuojančių LR teises aktų pataisas, kuriomis būtų aiškiai draudžiamas akistatų organizavimas tais atvejais, kai vyksta ikiteisminis tyrimas de! galimo smurto artimoje aplinkoje ar smurto lyties pagrindu.

LMTFA nares, susivienijusios į asociaciją5, koordinuotai sprendžia smurto lyties pagrindu problemą valstybes ir savivaldybių lygmenimis, užtikrina specializuotos kompleksines pagalbos efektyvų teikimą, stiprina tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir siekia nulinio pakantumo smurtui.

Remiantis ilgamete LMTIA narių smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu jveikimo srityje praktika bei sukauptomis ziniomis, prasome jtraukti LMTJA atstoves į LR Seimo komitetų ir ministerijų darbo grupes, kuriose svarstomi su smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu įveikimu susiję klausimai.

Atsižvelgti

 

4.

Asociacija Vilniaus Moterų namai

2021-02-22

1

1

 

Asociacija Vilniaus Moterų namai (toliau – VMN) vykdanti Vilniaus miesto specializuotos kompleksinės pagalbos centro (toliau – SKPC) funkcijas susipažino su  Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4238. Klausymų medžiaga ir teikia savo ekspertines rekomendacijas.

Pažymime, kad 2019 05 23 teikė savo rekomendacijas Dėl Mediacijos įstatymo pataisų. Apgailestaujame, kad į jas nebuvo atsižvelgta visa apimtimi, ypač ta dalimi, kurioje nurodoma, kad demokratinėje visuomenėje jokia viešoji paslauga negali būti privaloma. Tuo pačiu sveikiname Įstatymo leidėjo pastangas numatyti išimtis, atsižvelgti į mūsų ir kitų NVO rekomendacijas ir siekiant, kuo labiau apsaugoti smurtą ir prievartą patiriančias moteris nuo Mediacijos įstatymo pataisos programuojamos antrinės viktimizacijos, susijusios su neatsakingu ir/ar šiurkščiu institucijų veikimu, šiuo atveju neatsakingu ir pertekliniu mediacijos instituto taikymu, ko vengti valstybę įpareigoja ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva ir CEDAW Komiteto rekomendacijos Lietuvai.

            Šis saugiklis „yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla“ yra visiškai nepakankamas ir siūlome papildyti įstatymo projektą, įtraukiant nuostatą dėl asmeninės mediacija kaip viešąją paslaugą taikančio asmens, šiuo atveju mediatoriaus,  atsakomybės. Ir tai dėl žemiau išvardintų priežasčių:

            1. nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo stebima nukentėjusių asmenų apsaugai nepalanki tendencija: didėja kreipimųsi į policiją skaičius, tačiau tuo pačiu mažėja pradedamų ikiteisminių tyrimų skaičius (2012 metais buvo pradėta 7586 ikiteisminiai tyrimai, tai 41 proc. nuo visų kreipimųsi į policiją skaičiaus, 2015 metais – 27 proc., 2020 metais – 14 proc.). Ikiteisminių tyrimų skaičius mažėjimas iš esmės rodo (blogą) teisėsaugos daro kokybę, jų gebėjimą ar negebėjimą, norą ar nenorą atpažinti įvairias smurto prieš moteris šeimoje apraiškas ir taikyti galiojančias įstatymų nuostatas tiek aukos, tiek ir smurtautojo atžvilgiu. Tarptautinė bendruomenė reikalauja valstybės atsako efektyvumą vertinti  pagal santykį tarp kreipimųsi į policiją, pradėtų ikiteisminių tyrimų, išnagrinėtų bylų ir realiai nubaustų asmenų skaičių. Taikant šį kriterijų turime pripažinti, kad teisėsaugos darbo efektyvumas yra nepatenkinamas ir padėtis tolydžiai blogėja. Bandymai ikiteisminių tyrimų skaičių pateikti kaip smurto paplitimo rodiklį turi būti laikoma sąmoninga manipuliacija statistiniais duomenimis, siekiant paslėpti darbo trūkumus,  ir tai nedelsiant turi reaguoti parlamentinę kontrolę vykdantys komitetai.  Atsižvelgiant į tai, Įstatymo pataisoje siūlomas saugiklis „jei pradėtas ikiteisminis tyrimas“ yra tik abstraktus geros valios išreiškimas, tačiau jokiu būdu neužtikrina smurtą ir prievartą patiriančių moterų apsaugos.

            2. Tyrimai rodo, kad moteriai pasiryžus nutraukti smurtinius santykius rizika būti sunkiai sužalotai ar net nužudytai padidėja 70 proc.,. smurtas artimoje aplinkoje yra ypatingai latentiška nusikaltimų rūšis ir, tyrimų duomenimis, išviešinamas tik po vidutiniškai 14 -35 smurto epizodo, o 30 proc. nužudymų įvyksta ten, kur niekada nebuvo pranešta apie smurtą. Todėl negalima apsiriboti vien tik ikiteisminių tyrimų skaičiumi, kuris neatspindi realios padėties. Akivaizdu, jog valstybės pastangos turi būti nukreiptos į išsilaisvinimo iš smurtinės santuokos pagreitinimą, nekuriant papildomų barjerų santuoką nutraukti.

            3. svarbu numatyti asmeninę mediatoriaus atsakomybę, nustatant pareigą proaktyviai  išsiaiškinti, atskirai bendraujant su galimai smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu, tai yra moterimi, ir užduodant klausimus apie galima smurtinę patirtį. Pažymėtina, kad neutralumas lyties atžvilgiu sprendžiant mediacijos taikymo ar netaikymo klausimą reiškia  buvimą didesnę galią turinčio asmens, tai yra galimo smurtautojo, pusėje, todėl įstatymo leidėjas turi dėti pastangas visuose teisės aktuose įtvirtinti pareigą ginti ir įtvirtinti smurtą patiriančių asmenų teises. Vienas iš galimų šios nuostatos įgyvendinimo būdų – parengti ir patvirtinti specialią anketą, kurioje mediatorius savo parašu patvirtina, kad galimai smurtą patirianti šalis buvo saugiai, konfidencialiai ir draugiškai paklausta apie smurtinę patirtį. Jei moteris praneša apie sutuoktinio smurtą ar kontrolę jos atžvilgiu mediacija negali būti taikoma.  Tai yra galimai smurtavusio asmens teisės turi būti ribojamos siekiant apsaugoti smurtą ir prievartą patiriančio asmens teisę nepatirti tolimesnio smurto, manipuliacijų ir kontrolės, kaip tai numato ES Nusikaltimo aukų teisių direktyva ir CEDAW Komiteto rekomendacijos Lietuvai.

            Pripažįstant, jog smurtas artimoje neretai gali būti gyvybės ar mirties klausimas ir ypač tais atvejais, kai nėra apie tai nėra pranešta teisėsaugos institucijoms, mediatoriaus asmeninės atsakomybės reikalavimas negali būti vertinamas kaip perteklinis ir siūlome jį įtraukti.

Atsižvelgti

 

5.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centras

2021-03-02

1

1

 

PASIŪLYMAI DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDIACIJOS ĮSTATYMO NR. X-1702 20 IR

21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau - Asociacija) vienija 16 Specializuotos kompleksinės pagalbos centru (toliau - SKPC), kurie teikia pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje, t. y. vykdo valstybės deleguotą funkciją, kuri įvardinta LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnyje. Asociacija, susipažinusi su LR Mediacijos įstatymo Nr. 1702 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu, siūlo į šio įstatymo projekto 20 straipsnio 1 punktą įrašyti „arba pateikta Specializuotos kompleksinės pagalbos centro pažyma dėl asmens patirto smurto artimoje aplinkoje11 ir jį išdėstyti taip:

20 straipsnis. Privalomosios mediacijos atvejai.

1. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant Šiuos ginčus:

1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo Šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba pateikta Specializuotos kompleksinės pagalbos centro pažym a dėl asmens patirto smurto artimoje aplinkoje;

2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Asociacijos nuomone, įrašant šią formuluotę būtų maksimaliai apsaugoti asmenys:

- patyrę smurtą artimoje aplinkoje, dėl kurio nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas,

- patiriantys psichologinį, ekonominį, seksualinį smurtą ar persekiojimą artimoje aplinkoje.

Šis straipsnio papildymas padėtų išvengti antrinės smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų viktimizacijos.

Pritarti iš dalies

Pasiūlyta formuluotė problematiška dviem aspektais:

- SKPC negalėtų konstatuoti, kad buvo patirtas smurtas, kadangi galiojantys įstatymai nesuteikia šiam subjektui atitinkamų įgaliojimų, be to, tai galėtų sukelti neigiamas pasekmes galimam smurtautojui, kai smurto faktas dar nėra įrodytas, todėl formuluotė turėtų būti neutralesnė;

- abejonių kyla dėl paties SKPC įvardinimo. Galiojančiame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme vartojama Specializuotos pagalbos centro (SPC) formuluotė, todėl turėtų būti vartojamos galiojančiame įstatyme įtvirtintos formuluotės. Be to, teisėkūros prasme siekiant išvengti poreikio tikslinti Mediacijos įstatymo nuostatą, jei pasikeistų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, apskritai SPC būtų galima įvardinti taip pat neutraliau.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus  siūloma Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1  dalies 1 punktą papildyti tokia formuluote:

„arba pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje".

6.

Lietuvos mediatorių rūmai

2021-03-02

1

2

1

 

Lietuvos mediatorių rūmai (toliau – LMR) susipažino su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4238“ projektu ir teikia nuomonę dėl siūlomų Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – mediacijos įstatymas) pakeitimų. 

Mediacijos įstatymo nuostatos dėl privalomosios mediacijos taikymo sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galioja daugiau nei metus. Nepaisant to, pastebima, kad vis dar pasitaiko neteisingų mediacijos privalomumo interpretacijų ir kyla nepasitenkinimas šia į taikų jautrių šeimos ginčų sprendimą nukreipta galimybe. Pabrėžiama, kad jeigu yra procedūriškai numatyta asmens teisė ir galimybė atsisakyti pasinaudoti privalomai siūloma paslauga, taigi ji inter alia neturėtų būti traktuojama kaip imperatyviai privaloma. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis, asmuo, norintis pradėti šeimos ginčo sprendimą, privalo inicijuoti mediacijos procesą, tačiau turi teisę bet kada iš jo pasitraukti. Kita ginčo šalis turi teisę atsisakyti dalyvauti mediacijos procese. Tokia „švelni“ privalomos mediacijos forma išsaugo šalių savanoriškumą, kaip svarbiausią sąlygą mediacijos procesui vykti, bei garantuoja, kad tie asmenys, kurie atsisakys mediacijoje dalyvauti arba pasitrauks iš mediacijos jau jai prasidėjus, tą padarys turėdami objektyvią informaciją apie taikaus ginčų sprendimo galimybes, naudą bei mediatoriaus teikiamą pagalbą. Taigi, tiek Mediacijos įstatymo nuostatos, nustatančios tik privalomąjį mediacijos iniciavimą, tiek mediacijos savanoriškumo principas, tiek šalių laivės priimti sprendimą dalyvauti ar pasitraukti iš mediacijos, taip pat aukšti mediatorių profesionalumo standartai taikomi vertinant proceso aplinkybes sudaro prielaidas efektyviam mediacijos proceso įgyvendinimui ir ginčo šalių interesų patenkinimui. Valstybė teisiniu reguliavimu tik skatina ginčą spręsti mažiau destruktyviu būdu, o pačios ginčo šalims suteikiama teisė priimti sprendimą dėl realais naudojimosi arba nesinaudojimo mediacija.

Siekianti užtikrinti teikiamų mediacijos paslaugų kokybę Lietuvoje įtvirtinti aukšti mediatorių kvalifikaciniai reikalavimai.  Mediatoriumi gali tapti tik tas asmuo, kuris yra išklausęs nustatytą skaičių mediacijos mokymų valandų, išlaikęs sudėtingą dvipakopį kvalifikacinį egzaminą, turintis nepriekaištingą reputaciją bei atitinkantis kitus Mediacijos įstatyme numatytus reikalavimus. Mediatoriai taip turi nuolat kelti savo kvalifikaciją.

Šiuo metu LMR duomenimis daugiau kaip 80 Lietuvos mediatorių yra išklausę specializuotus mokymus „Šeimos mediacijos ypatumai, kai ginčo šalių santykiuose yra smurto artimoje aplinkoje požymių“. Šių mokymų tikslas – užtikrinti mediatorių žinių ir įgūdžių tobulinimą būtent tas atvejais, kai tenka medijuoti šeimos ginčus tarp kurių šalių praeityje yra buvę smurto. Šie mediatoriai yra parengti  atskirti atvejus, kada mediacija yra negalima, dirbti su smurtą patyrusia ir smurtavusia šalimi (jei yra jų abiejų sutikimas) sprendžiant civilinį ginčą, žino, kada pastebėjus smurto apraiškas, neišlyginamą jėgos disbalansą bei galimą grėsmę aukos sveikatai ar gyvybei mediaciją būtina nutraukti. Apmokyti mediatoriai yra įvaldę specifinius mediacijos proceso vykdymo metus, kurie yra taikomi šeiminio smurto atvejais, ir yra pripažinti gausioje tarptautinėje šeimos ginčų mediacijos praktikoje. Pavyzdžiui, šaudyklinė mediacija (mediacijos forma, kai šalys vienoje patalpoje nesusitinka, o bendrauja per  mediatorių), nuotolinė mediaciją (kai bendraujama naudojant informacines technologijas), dalyvavimas mediacijoje kartu su atstovais ir pan.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad mediacija gali būti ir yra labai naudinga visoms šeimos, sprendžiančioms ginčus, neišskiriant ir tų šeimų, kuriose buvo smurto. Tai yra galimybė žymiai efektyviau, greičiau, pigiau (neretai ir visai nemokamai) nutraukti santuoką, taip išvengiant ilgo bylinėjimosi, „akistatos“ teismo posėdžio metu su smurtavusiu vyrą /žmona ir pan. Taip pat mediacijos metu yra išsprendžiami ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai: vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymo, bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarka, taip užtikrinant vaiko interesų apsaugą ir gerovę.

Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta taikyti išimtį ir atleisti asmenis, kurie patyrė smurtą artimoje aplinkoje, nuo pareigos inicijuoti privalomąją mediaciją, būtina užtikrinti, kad toks ginčo šalių sprendimas būtų paremtas žinojimu, t. y. kad sprendimą nesinaudoti mediacija jie priimtų tik susipažinę su objektyvia informacija apie šį procesą ir jo teikiamą naudą bei galimybę dalyvauti procese išvengiant tiesioginio kontakto su smurtavusiu asmeniu. Manome, kad tokią informaciją turėtų suteikti privalomosios mediacijos paslaugos administratorius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba ginčui medijuoti paskirtas ar šalių pasirinktas mediatorius. Taip pat manome, kad tik suteikus pasirašytinai ginčo šaliai ar šalims tokią informaciją, VGTPT arba paskirtas ar pasirinktas mediatorius galėtų išduoti pažymą, kuri būtų teikiama teismui kaip dokumentas patvirtinantis galimybę pasinaudoti išimtimi iš privalomosios mediacijos taisyklės. Nepritariame minčiai, kad tokias pažymas galėtų teikti kiti subjektai, kurie nėra niekaip susiję su mediacijos administravimu ar vykdymu.

Pritariame siūlymui trumpinti kitos ginčo šalies sutikimo dėl mediacijos vykdymo terminą iki 14 kalendorinių dienų. Pastebime, kad šis terminas galėtų būti dar trumpesnis tais atvejais, kai yra žinomas kitos šalies elektroninio pašto adresas.

Pritarti iš dalies

Dėl projektui pateiktų pasiūlymų nepritartina privalomosios mediacijos išimties atsisakymui.  Nepritartina siūlymui dėl šalių informavimo per VGTPT dėl didelės administracinės naštos tiek VGTPT, tiek ginčo šalims.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-04-08

1

1

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1516 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4238 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patobulinti Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostatų, kitų privalomosios mediacijos nuostatų tikslas – skatinti taikų civilinių ginčų sprendimą, mažinti teismuose nagrinėjamų bylų skaičių ir teismų darbo krūvį. Įstatymo projektu siūloma netaikyti privalomosios mediacijos, be kita ko, tais atvejais, kai yra gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Siekiant teisinio apibrėžtumo, taip pat kad būtų pasiekti Mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostatų tikslai, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte turėtų būti išbraukti šie žodžiai: „yra gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, arba“. Remiantis Bendrojo pagalbos centro viešai skelbiamais statistiniais duomenimis, 2018 m. gauti 56 932 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje. Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešai skelbiamus duomenis, 2018 m. dėl smurto artimoje aplinkoje pradėta 9 530 ikiteisminių tyrimų. Taigi, palyginti su gautais pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje, tik apie 17 proc. atvejų pasitvirtino aplinkybės, sudarančios pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje.

Pritarti

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-04-08

1

2

 

2. Mediacijos įstatymo 22 straipsnis sudaro galimybę šeimos ginčo šalims nemokamai pasinaudoti mediacijos paslaugomis, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkto nuostatomis būtų panaikinta galimybė šeimos ginčo šalims nemokamai pasinaudoti iš valstybės biudžeto lėšų apmokamomis mediacijos paslaugomis net tais atvejais, kai abi šalys savanoriškai siekia išspręsti ginčą mediacijos būdu. Tai reiškia, kad jei smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo vis dėlto siektų išspręsti jam aktualius šeimos ginče kilusius klausimus konfidencialiai, savanoriškai pasinaudodamas mediacijos paslaugomis, ginčo šalys turėtų teisę ir galimybę spręsti ginčą mediacijos būdu, tačiau mediacijos paslaugos nebūtų finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų ir ginčo šalys turėtų pačios susimokėti už šias paslaugas. Toks teisinis reguliavimas skatintų ginčo šalis kreiptis tiesiogiai į teismą ir teismo procese ginčo šalys turėtų susitikti teismo posėdyje. Privalomosios mediacijos vykdymo metu šalys neprivalo susitikti ir spręsti ginčą mediacijos sesijoje (Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Vykdant mediaciją gali būti taikomos įvairios technikos (individualūs susitikimai su šalimis ir kita), kurios užtikrina, kad ginčo šalys nesusitiktų, kad ginčo šalims nebūtų daroma neigiama įtaka. Taigi, pritartina Įstatymo projekto tikslui, kad aptartais smurto artimoje aplinkoje atvejais šeimos ginčai galėtų būti sprendžiami iš karto kreipiantis į teismą. Vis dėlto, siekiant sudaryti galimybę smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, kuris siekia spręsti šeimos ginčą, savanoriškai nemokamai pasinaudoti mediacijos paslaugomis, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Mediacijos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka, Įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostata, aiškiai įtvirtinančia šią galimybę tais atvejais, kai šeimos ginčą mediacijos būdu siekia spręsti smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. 

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-04-08

3

 

 

3. Siekiant sudaryti galimybę šeimos ginčo šalims (taip pat ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, kai jie savanoriškai siekia pasinaudoti mediacijos paslaugomis) greičiau išspręsti ginčą mediacijos būdu, tačiau kartu užtikrinti, kad kitai šaliai bus sudaryta ne fiktyvi, o reali galimybė ją išklausyti, pareikšti nuomonę dėl dalyvavimo mediacijoje, siūlytina pakeisti Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti terminą, kurį turėtų būti laukiama kitos ginčo šalies sutikimo dėl mediacijos vykdymo, iki keturiolikos kalendorinių dienų.

Pritarti

Atitinkamai projektas pildytinas 3 straipsniu, numatančiu pereinamojo laikotarpio nuostatas.

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-04-08

1

1

 

4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas tikslintinas aiškiai nurodant, kokiems subjektams turėtų būti taikomos nuostatos, nustatančios privalomosios mediacijos netaikymo išimtį, t. y. siūloma išimtis turėtų būti taikoma tais atvejais, kai būtent ginčo šalys yra smurto artimoje aplinkoje subjektai (smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo ar smurtautojas). Kartu siūlytina, kad privalomosios mediacijos netaikymo išimtimi galėtų naudotis tik smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, kuris ketina inicijuoti šeimos ginčo sprendimą teisme, o smurtautojas nebūtų atleidžiamas nuo pareigos inicijuoti privalomąją mediaciją. Jei privalomąją mediaciją inicijuotų smurtautojas, smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, vadovaudamasis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, galėtų laisvai apsispręsti, ar dalyvauti mediacijoje.

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-04-08

1

1

 

5. Siekiant, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti privalomosios mediacijos netaikymo išimtis apimtų visas baudžiamojo proceso stadijas, keičiamame Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte papildomai įrašytini šie žodžiai: „arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje“.

Pritarti

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Stasys Šedbaras

 

 

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė