|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], atsisk. sąskaita LT574010051004670211 Luminor Bank AS, banko kodas 40100. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2020-10- Nr. |
|
|
Į 2020-09-28 Nr. S-2020-4070-XIIIP-5211 |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1, 4 IR 101 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑5211
Įvertinę Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1564 1, 4 ir 10(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5211 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabas.
1. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti ribojimą šilumos gamintojams įsigyti visą jiems šilumos gamybai reikalingą biokuro kiekį, pagamintą iš trečiųjų šalių biomasės.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto tikslas – skatinti šilumos gamybą iš tvariai pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių, o tarp įstatymo projekto uždavinių nurodomi siekis užtikrinti balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biomasės importo iš trečiųjų šalių, siekis mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo.
Aptariami įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai iš esmės neprieštarauja Europos Sąjungos politikai dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, kadangi tiek galiojančioje Direktyvoje 2009/28/EB[1], tiek ją panaikinančioje Direktyvoje (ES) 2018/2001[2] (bus taikoma nuo 2021 m. birželio 30 d.) yra numatyta, kad valstybės narės turėtų vengti rinką iškreipiančių situacijų, dėl kurių iš trečiųjų valstybių intensyviai importuojami ištekliai. Be to, pagal nurodytas Europos Sąjungos direktyvas valstybės narės gali skatinti vietinių energijos išteklių naudojimą. Šiais tikslais pagal Direktyvą 2009/28/EB bei Direktyvą (ES) 2018/2001 valstybės narės gali taikyti paramos schemas, pagal kurias parama teikiama tik tai atsinaujinančių išteklių energijai, kuri gaminama jų teritorijoje.
Vis dėlto, konkrečių importą ribojančių priemonių šios direktyvos nenumato, kadangi jos nereguliuoja prekybos su trečiosiomis valstybėmis. Todėl Projekto tikslams pasiekti siūlomos importą ribojančios priemonės turėtų būti vertinamos ne pagal nurodytas direktyvas, tačiau remiantis Europos Sąjungos bendrosios prekybos politikos nuostatomis. Prekybos su trečiosiomis valstybėmis apribojimai patenka į Europos Sąjungos išimtinės kompetencijos bendrosios prekybos politikos sritį (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies e punktas). Tai reiškia, kad Projekte numatytus importo apribojimus valstybė narė negali taikyti vienašališkai, prieš tai nesuderinusi savo veiksmų su Europos Komisija.
Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Projekte numatytas importo ribojimas neturėtų būti taikomas biokurui, kuriuo prekiaujama Europos Sąjungos vidaus rinkoje, nepaisant jo kilmės. Taip yra dėl to, jog visos teisėtai į vidaus rinką (kitas valstybes nares) įvežtos ir jos apyvartoje esančios prekės yra laikomos Sąjungos prekėmis, nepaisant jų kilmės. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniu tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.
2. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje taip pat siūloma, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija biokurui ir (ar) biokuro gamyboje naudojamai biomasei nustatytų tvarumo kriterijus. Tai darydama, Vyriausybė turės atsižvelgti į Europos Sąjungoje galiojančias tvarumo sistemas, kadangi siekiant reguliavimo nuoseklumo ir siekiant išvengti diskriminacijos, tvarumo kriterijai biokurui ir biomasei turėtų atspindėti ir bendruosius kriterijus, nustatytus Direktyvoje 2009/28/EB ir Direktyvoje (ES) 2018/2001 bei taikytinus vertinant kitos rūšies biodegalų ar bioproduktų tvarumą.
Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal nurodytas Europos Sąjungos direktyvas Europos Komisija stebi valstybių narių nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus, todėl apie bet kokius jų pasikeitimus Lietuvos valdžios institucijos informuoja Europos Komisiją.
Galiausiai, įstatymo projektu siūlomas reguliavimas turės tiesioginės įtakos Lietuvos atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planui ir Vyriausybės veiksmams, įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/2001. Remdamiesi nurodytais argumentais, siūlome dėl įstatymo projekto prašyti Vyriausybės išvados.
Teisingumo ministras
Elvinas Jankevičius
Ričard Dzikovič, (8 5) 266 2939, el. p. [email protected]