LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 29 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 366 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-02-08 Nr. XIVP-2413
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, teikiamo projekto tikslas – „į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą, kuomet yra atstovaujami seksualinį smurtą patyrusių vaikų teisės ir teisėti interesai“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrindus, kriterijus, ją teikiančius ir teisę gauti turinčius subjektus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.
Nepritarus šiai pastabai, žemiau pateikiamos pastabos dėl konkrečių projekto nuostatų tobulinimo.
2. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 29 straipsnio 7 dalies nuostatas dėstyti ne keičiamo įstatymo 29 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto.
3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai ,,tik specialiai parengti“, nes vadovaujantis Advokatūros įstatymu advokatų kvalifikacinių ir veiklos organizavimo egzaminų programos bei reikalavimai advokatu tapti siekiančiam asmeniui yra vienodi visiems advokatams, nepriklausomai nuo jų vėliau pasirenkamos teisinės veiklos specializacijos. Taigi visi advokatai yra „vienodai“ parengti, o siūlomu įstatymo projektu yra siekiama tik nustatyti reikalavimą, kad teikiant teisinio atstovavimo paslaugas galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju, advokatas būtų išklausęs specialius kursus.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų parengtą ir suderintą specialiąją mokymo programą.
5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu yra artimesnis keičiamo įstatymo 20 straipsniui, reglamentuojančiam vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, todėl siūlytume atitinkamai tikslinti projekto nuostatas.
6. Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 366 straipsnyje vartojama formuluotė „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“, kuri savaime nėra aiški. Nėra aišku, ar ji apimtų kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2414 1 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus „specialiai parengtus advokatus“. Siūlytume analizuojamo straipsnio nuostatą suderinti su kartu teikiamame įstatyme projekto reg. Nr. XIVP-2414 vartojama terminija bei 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostata ir vietoje formuluotės „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“ įrašyti formuluotę „išklausęs specialų kursą advokatas“, o 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies pabaigoje skliaustuose įrašyti trumpinį „(toliau – išklausę specialų kursą advokatai)“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 366 straipsnio 1 dalis.
7. Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 366 straipsnyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo terminiją, vietoje formuluotės „vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai“ įrašytina formuluotė „vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 366 straipsnio 1 dalis.
8. Tikslintina projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 366 straipsnio 2 dalis, vietoje žodžių „jų interesus atstovaujantiems suaugusiems“ įrašant žodžius „jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą“.
9. Projekto 5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 5 punkte, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktinas žodis „specializuotą“.
10. Tikslintina projekto 6 straipsnio 3 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra nurodyta Lietuvos advokatūra, nors ji pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, turės parengti ir su Teisingumo ministerija suderinti specialiąją mokymo programą.
11. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. balandžio 1 d. yra reali. Projektu siūloma įstatymo įsigaliojimo data nėra reali dar ir dėl to, kad projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui – specialaus mokymo kurso parengimui, šio kurso dėstytojų parinkimui ir advokatų, kurie būtų skiriami teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokymui reikalingas tam tikras terminas.
12. Siūlytume atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos įstatymo taikymo taisyklės, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros nustatymu. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 6 straipsnio pavadinimas.
13. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).
13.1. projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“;
13.2. projekto 3 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“;
13.3. projekto 5 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“.
14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, taip pat į keičiamo įstatymo 49 straipsnyje nustatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]