|
Argumentai:
Nutarimo
projektas apėmė tik nedidelę mokyklos bendruomenių problemų, iššūkių ir
svarbumo spektrą, pabrėžiant tik patyčių prevencijos ir psichologinę pagalbą.
Suprantant, kad mokyklos bendruomenė apima kur kas daugiau ir kitų svarbių
sričių, siūloma šiame pasiūlyme papildyti ir akcentuoti kelias iš jų.
Siūlymuose
norima akcentuoti visos bendruomenės svarbą, visų suinteresuotų – mokinių,
mokytojų ir tėvų – įsitraukimą, taip prisidedant prie mokyklos sėkmės. Taip
pat siūloma pabrėžti mokyklos savarankiškumo svarbą ir būtinybę priimti šioje
srityje reikalingus sprendimus.
Atitinkamai
siūloma išbraukti mažiau aktualius ir smulkmeniškus punktus, siekiant juos
patikslinti, paliekant svarbiausius akcentus, kurie labiausiai prisideda prie
Mokyklos bendruomenių metų minėjimo.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto preambulę ir išdėstyti ją
taip:
„Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas
į Lietuvos moksleivių sąjungos (toliau – LMS), vienijančios ir
atstovaujančios daugiau negu 500 mokinių savivaldų visoje Lietuvoje bei
turinčios padalinius 32 savivaldybėse, prašymą minint 1990 m. sausio
mėn. paskelbto Švietimo įstatymo projekto, kuriuo prasidėjo šiuolaikinės
Lietuvos švietimo sistemos kūrimas, trisdešimtmetį, paskelbti 2020 metus
Mokyklų bendruomenių metais;
pripažindamas,
kad nuo bendruomenės aktyvumo, visaverčio dalyvavimo ir įsitraukimo į
mokyklos gyvenimą, priklauso visos mokyklos sėkmė;
akcentuodamas,
kad pasitikėjimas mokyklomis ir jų savarankiškumo stiprinimas yra viena
svarbiausių prielaidų bendruomenės įsitraukimui į mokyklos veiklas;
ragindamas
Vyriausybę neatidėliojant priimti mokyklų savarankiškumą išplečiančius
sprendimus, leidžiančius mokyklų bendruomenėms pačioms spręsti svarbiausius
klausimus, išlaisvinančius mokyklas nuo perdėtos biurokratijos;
reaguodamas į 2018 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje LMS atstovų pristatyto tyrimo apie
psichosocialinę aplinką mokyklose rezultatus, kurie rodo, kad 25 proc.
mokinių ir 31 proc. mokytojų su smurtu susiduria patys arba susiduria jų
kolegos, taip pat į Pasaulio sveikatos organizacijos 2018 m. atlikto
Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenis, kurie rodo, kad
Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, o 25
proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių nurodė, jog tyčiojasi iš kitų;
pripažindamas,
kad smurto ir patyčių paplitimas Lietuvos mokyklose išlieka didelis;
įvertindamas, kad švietimo pagalbos teikimo sistema Lietuvoje
stokoja efektyvumo:;
1) nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. kiekvienoje mokykloje 400
mokinių paslaugas turi teikti vienas psichologas, tačiau 2018 m. Lietuvos
Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atliktos švietimo būklės
analizės duomenimis, net 51 proc. mokyklų psichologo neturi. LMS atlikta
apklausa parodė, kad net ir tuo atveju, jeigu psichologas mokykloje yra,
mokiniai labiau linkę pagalbos kreiptis ne į jį, o į savo mokytoją;
2) mokyklose dubliuojasi psichologo ir socialinio
pedagogo funkcijos: dažnai neaišku, kokiu atveju į kurį specialistą kreiptis;
mokyklose, kuriose nedirba psichologas, psichologo funkciją atlieka
socialinis pedagogas ir kt.;
3) pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-663 patvirtintą Psichologinės pagalbos
teikimo tvarkos aprašą vienas savivaldybės pedagoginėje psichologinėje
tarnyboje (toliau – SPPT) dirbantis specialistas turėtų teikti pagalbą ne
daugiau kaip 2 000 mokinių. LMS atliktos apklausos duomenimis, net 53
proc. mokinių apskritai nežino, kas yra SPPT, o 31 proc. mokytojų nežino arba
yra tik girdėję apie tokią instituciją, kuri turėtų padėti mokytojams, tėvams
ir mokiniams ir kuruoti švietimo pagalbos teikimą savivaldybėje;
suvokdamas mokytojo vaidmens svarbą teikiant pirminę
emocinę pagalbą mokiniams, pripažįsta būtinybę
investuoti į deramą mokytojų pasirengimą, nuolatinį tobulėjimą; kaip tai rodo LMS tyrimo metu pateikti
atsakymai: „mokytojais pasitikiu labiau nei psichologu, nes psichologo
susitikimas mokykloje su mokiniais yra tik formalus ir nežinai būdo, kaip
kreiptis į jį, ir jautiesi nepatogiai dėl to“, „kreipčiausi į auklėtoją, o ne
psichologę, nes labiau pasitikiu ja“, ir tai, kad ne visi mokytojai yra
pasiruošę suteikti tinkamą pirmąją psichologinę pagalbą, reaguoti į pastebimus
patyčių, smurto atvejus tarp mokinių, o kartais ir patys tampa agresoriais
dirbdami su mokiniais;
pabrėždamas, kad saugi aplinka, pagrįsta visų mokyklos
bendruomenės narių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, tinkamas emocinio
intelekto ugdymas yra vieni svarbiausių aspektų, norint pasiekti gerų
akademinių rezultatų ir užaugti aktyviu, sąmoningu piliečiu; tai pagrindžia
ir tyrimai: socialinis emocinis ugdymas 11 proc. pagerina mokinių akademinius
rezultatus;
prisiimdamas atsakomybę aktualinti svarbiausius ir daugiausiai
iššūkių keliančius visuomenės klausimus ir problemas, siekiant jas nagrinėti
ir spręsti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;
ragindamas
Vyriausybę suteikti galimybę mokykloms gauti konkursinį finansavimą
bendruomenių iniciatyvoms įgyvendinti;
siekdamas atkreipti dėmesį į būtinybę gerinti emocinę
aplinką mokyklose, suartinti ir sutelkti bendram darbui mokyklos
bendruomenes, siekiant įveikti smurto ir patyčių iššūkius, stiprinant
pasitikėjimą mokyklomis ir plečiant jų savarankiškumą, įtraukiant visas
suinteresuotas grupes: mokytojus, mokinius, tėvus, nutaria:“
|