2019-11-13

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4014

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
			Argumentai. 2018-2019 metais valstybei papildomai pavesta finansuoti kalinių gydymą. Su 2020 metų biudžetu teikiamas siūlymas drausti valstybės lėšomis nuteistuosius, o nuo 2020 metų 07 mėn. asmenims virš 75 metų pilnai kompensuoti vaistus. Tačiau papildomai lėšų asignavimų eilutėje tam nenumatyta ir siūloma skirti 36 408 tūkst. eurų, kaip ir 2019 metais.       Valstybė PSDF pavedė papildomų funkcijų vykdyti už 152 218 tūkst. eurų, bet 2020 metams numato skirti tik 36 408 tūkst. eurų. 2020 metais iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto už vieną asmenį draudžiamą valstybės lėšomis planuojama mokėti 438 eur. per metus. Tuo tarpu dirbantis pilietis, uždirbantis vidutinį 1289 eur. atlyginimą sumoka  į PSDF 1079,66 eur. per metus. Jei valstybė, už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis mokėtų tokias pat įmokas, kaip ir vidutinį atlyginimą uždirbantys piliečiai, PSDF pasipildytų 952 312 630 eur. per metus. Taip pat yra 21 gyventojų grupė, kurioms yra taikomos išimtys arba lengvatos teikiant paslaugas arba mokant įmokas. Dėl jų sveikatos draudimo irgi prarandama ženkli suma.        Konstitucinis teismas savo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu konstatavo, kad būtinoji pagalba reikalinga gyvybei gelbėti ir išsaugoti taip pat turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Tam reikalinga 57 467 tūkst. eurų. Pasiūlymas: · Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokoms ir asignavimams – 115 810 tūkst. eurų. · Būtinajai pagalbai reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti - 57 467 tūkst. eurų. · Suvienodinus asmenų draudžiamų valstybės lėšomis ir vidutinį darbo užmokestį uždirbančių piliečių įmokas – 952 312 630 eur. Iš viso – 1 125 589 630 eur.        Suprantu, kad gauti tokias lėšas iš biudžeto yra beveik nerealu, bet šiuo pasiūlymu noriu atkreipti dėmesį, kad kiekvienais metais valstybė į PSDF nesumoka virš 1 mlrd. eur. įstatymuose numatytų įmokų. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos sveikatos biudžetas pasiektų kitų Europos Sąjungos valstybių sveikatos sistemai skiriamos BVP dalies vidurkį ir iš esmės išspręstų visas problemas susijusias su medikų atlyginimais, medikamentų trūkumu, paslaugų kokybe ir prieinamumu. Lėšų šaltinis Lėtesnis neapmokestinamojo pajamų dydžio tarifo didinimas arba neapmokestinamojo pajamų dydžio tarifo nedidinimas.

 Teikia:  

Seimo nariai            Antanas Matulas

                                 Raimundas Martinėlis