Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai 2020–2024 m. kadencija

Stenogramų leidiniai 2024–2028 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 130

STENOGRAMA

 

2026 m. balandžio 9 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas J. OLEKAS,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas
R. ŠUKYS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja
O. LEIPUTĖ

 


 

PIRMININKAS (J. OLEKAS). La­bą ry­tą, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me ba­lan­džio 9 die­nos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo po­sė­dį. Re­gist­ruo­ja­mės. Ačiū, ko­le­gos.

Už­si­re­gist­ra­vo 87 Sei­mo na­riai.

 

10.01 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Ba­lio Ga­jaus­ko 100-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Šian­dien po­sė­dį pra­de­da­me pa­mi­nė­da­mi Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro B. Ga­jaus­ko 100-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. Kvie­čiu į tri­bū­ną Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą V. Po­vi­lio­nį. Pra­šau.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Vid­man­to Po­vi­lio­nio kal­ba

 

V. POVILIONIS. Mie­li lie­tu­viai, po­nios ir po­nai, šian­dien mi­ni­me Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos na­rio, po­li­ti­nio ka­li­nio, vi­suo­me­nės vei­kė­jo B. Ga­jaus­ko gi­mi­mo 100-ąsias me­ti­nes. Žvelg­da­mi iš to­kio at­stu­mo jau ga­li­me kal­bė­ti apie is­to­ri­jos vyks­mą. Leis­ki­te ta pro­ga iš ma­no bokš­to pa­sam­pro­tau­ti apie tai, kas yra lai­min­gas ir ne­lai­min­gas žmo­gaus gy­ve­ni­mas.

Kas yra ne­lai­min­gas žmo­gus? 1974 me­tų ru­de­nį la­ge­rio ŽCH 385 Ba­ra­še­ve li­go­ni­nės zo­nos pa­kraš­ty­je prie spyg­liuo­tų vie­lų pri­sig­lau­du­sio­je tro­be­lė­je, mū­sų tro­be­lės šei­mi­nin­kui, bu­vu­siam ve­te­ri­no­riui, o da­bar džio­vi­nin­kų ir la­vo­nų skro­dė­jui, tau­ria pa­var­de Ka­ra­lius, šne­ku­čiuo­jant apie bū­tuo­sius lai­kus, pri­va­žia­vo nu­gei­bu­sio ar­klio­ko tem­pia­mas pa­kry­pęs ve­ži­mas. Ka­ra­lius pa­si­pra­šė: tuoj grį­šiu. Per lan­ge­lį ma­čiau, kaip į ve­ži­mą įkė­lė me­di­nę dė­žę ir ant jos už­me­tė prie maž­daug pirš­to sto­rio pa­ga­liu­ko pri­kal­tą sprin­džio dy­džio me­di­nę len­te­lę su nu­me­riu. Gal me­tų tas pa­ga­liu­kas ir ne­trauks, pa­gal­vo­jau. Šian­dien ant­ras, grį­žęs tars­te­lė­jo la­vo­ni­nės vir­ši­nin­kas pats jau ir­gi me­tuo­se. Kiek gir­dė­jau, jam taip pat ne­te­ko su­lauk­ti ka­li­ni­mo pa­bai­gos. Jo li­ki­mas, kaip ir dau­ge­lio ki­tų, šian­dien ne­ma­to­mas nei vi­sa­ži­nia­me ži­nia­tin­kly­je, nei ran­da­mas dirb­ti­niam pro­tui pa­de­dant. Ne vel­tui ke­lias die­nas ieš­ko­jau. Ne­lai­min­gie­ji dau­gu­ma bu­vo jau­ni. Jie ne­pa­li­ko sa­vo vai­kų. Jų iš trem­čių bei la­ge­rių ir vie­ti­nių stri­bų bei ko­mu­nis­tų į iš­grobs­ty­tas so­dy­bas su­grį­žę ar­ti­mie­ji vie­tos ko­la­bo­ran­tų, jų žo­džiais taip pat kū­ru­sių Lie­tu­vą, bu­vo iš­gui­ti į sve­ti­mas pa­svie­tes, kad ne­pri­min­tų, kad iš šimt­me­čių, nu­gy­ven­tų ši­to­je že­mė­je, nei var­do, nei pa­var­dės, nei so­dy­bos pėd­sa­ko at­ei­ty­je ne­lik­tų. Ne­lai­min­gas žmo­gus yra tas, ku­rio nei pa­var­dės, nei ka­po ne­lie­ka žmo­nių at­min­ty­je. Juo la­biau, kai jis iš­nyks­ta sve­ti­mo­je prie­šo že­mė­je, nors ko­kie jam mord­viar­ko­miai prie­šai. Tai ki­tų au­kų že­mės. Tūks­tan­čiai tūks­tan­čių ne­lai­min­gų žmo­nių, žu­vu­sių pa­čio­je jau­nys­tė­je, ne­pa­li­ku­sių pa­li­kuo­nių, už­kas­ti to­li­muo­se kraš­tuo­se ben­dro­se tran­šė­jo­se su se­niai nu­pu­vu­sio­mis ka­li­nio nu­me­rio len­te­lė­mis. O pas­ku­ti­nie­ji iš jų nė­ra la­bai to­li nu­to­lę nuo nū­die­nos. Tai te­be­vy­ko tuo­met, kai nė vie­nas iš da­bar ži­no­mų, ap­do­va­no­tų bei nu­si­pel­niu­sių mū­sų po­li­ti­kos, švie­ti­mo ir kul­tū­ros vei­kė­jų dar tik kan­di­da­ta­vo į SSRS ko­mu­nis­tų (bol­še­vi­kų) par­ti­jos na­rius.

Grįž­ki­me prie lai­min­gų­jų. Vie­nas iš to­kių yra B. Ga­jaus­kas. Į lie­tu­vius pir­miau­sia krei­piau­si, nes jis yra įkve­pian­tis lie­tu­vių tau­tos sū­naus lai­ky­se­nos pa­vyz­dys, ra­gi­nan­tis ir mus juo sek­ti. Yra ži­no­mos jo gy­ve­ni­miš­kos ke­lio­nės pra­džios ir pa­bai­gos da­tos, gy­ve­ni­mo eta­pai, ne­tek­tys ir pa­sie­ki­mai – vi­sa tai net ži­nia­tin­kly­je pa­ieš­ko­ję ga­li­me su­si­ras­ti, to­dėl pla­čiai ne­var­din­siu.

Gi­mė 1926 me­tais Vyg­re­lių kai­me, au­go ir bren­do lais­vos min­ties mies­te Kau­ne. Da­ly­va­vo pa­si­prie­ši­ni­me. 1948 me­tais su­im­tas, nu­teis­tas 15 me­tų, ka­lin­tas Bal­ka­še ir Žez­kaz­ga­ne, Ka­zach­sta­ne, o 1956–1973 me­tais – Mor­do­vi­jo­je. Mes tru­pu­tį pra­si­len­kė­me – aš į Mor­do­vi­ją at­vy­kau 1974 me­tais. Ba­lys pa­leis­tas be tei­sės grįž­ti į Lie­tu­vą. Bet grį­žo, ve­dė. 1977 me­tais vėl su­im­tas ir nu­teis­tas už agi­ta­ci­ją ir pro­pa­gan­dą de­šim­čiai me­tų ir pen­ke­riems me­tams trem­ties. 1978–1980 me­tais ka­lin­tas Mor­do­vi­jo­je, 1980–1987 me­tais – Ko­mi­jo­je, Per­mės sri­ties ypa­tin­go­jo re­ži­mo la­ge­ry­je. 1988 me­tais pa­leis­tas. Kai ku­rių iki šiol žmo­nė­mis te­be­va­di­na­mų va­lia Ba­lys iš­ka­lė­jo dau­giau kaip treč­da­lį Die­vo jam duo­to gy­ve­ni­mo už iš­ti­ki­my­bę tie­sai ir pa­si­prie­ši­ni­mą prie­var­tai. Su­si­lau­kė duk­ters ir vai­kai­čių. Su šei­ma bu­vo iš­leis­tas į Jung­ti­nes Vals­ti­jas, bet grį­žo į tė­vy­nę.

Gy­ve­ni­mo ke­ly­je su­si­dū­rė ir ben­dra­vo su žy­miais žmo­nė­mis, pa­sau­ly­je gar­siais žmo­gaus tei­sių gy­nė­jais bei po­li­ti­kais. Tie­sa ir tai, kad per dau­giau kaip treč­da­lį šimt­me­čio ka­li­ni­mo ne­lais­vė­je jis pa­ži­no daug dau­giau lais­vų žmo­nių, nei su­ti­ko jų lais­vė­je. Ta­po par­la­men­ta­ru, bal­sa­vo už mū­sų vals­ty­bės at­kū­ri­mą, už­ėmė svar­bias pa­rei­gas ir nu­vei­kė reikš­min­gus dar­bus, pa­ra­šė at­si­mi­ni­mų kny­gas, su­lau­kė gi­lios se­nat­vės ir po­il­sio at­gu­lė tė­vy­nės že­mė­je.

Svar­biau­sia jo gy­ve­ni­me yra tai, kad ne­pa­si­da­vė gun­do­mas ir gra­si­na­mas, ne­iš­da­vė sa­vo pa­žiū­rų bei ti­kė­ji­mo iki pas­ku­ti­nio­jo ato­dū­sio, gal to­dėl or­di­no nu­si­pel­nė tik pra­ėjus 15 me­tų po ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės at­kū­ri­mo. Šiuo po­žiū­riu jį ap­len­kė net bu­vu­sios Ko­mu­nis­tų par­ti­jos CK in­struk­to­rius.

Ta pro­ga de­ra kar­tu pa­mi­nė­ti ir ki­tą 34 me­tus iš­ka­lė­ju­sį lai­min­gą­jį, ku­rį ir man te­ko gar­bės su­tik­ti 19 zo­no­je Mor­do­vi­jo­je. Tai vi­suo­se po­lit­la­ge­riuo­se ger­bia­mas bei ži­no­mas ne­ei­li­nis eru­di­tas, vi­sų tau­ty­bių ka­li­nių ir net la­ge­rių pri­žiū­rė­to­jų pa­gar­biai svei­ki­na­mas po­nas Pet­ras. P. Pau­lai­tis. Jis taip pat gar­bin­gai per­ėjo vi­sus pra­ga­ro ra­tus ir gy­vas grį­žo į tė­vy­nę. De­ja, jau tė­vy­nė­je siun­do­mų ska­li­kų per­se­kio­ji­mai ap­kar­ti­no jo pas­ku­ti­ni­ą­sias die­nas, ir Ko­vo 11-osios jis ne­be­su­lau­kė.

At­kur­to­je vals­ty­bė­je ofi­cia­liai or­ga­ni­zuo­ti po­li­ti­niai ka­li­niai ten­ki­na­si de­ko­ra­ty­vi­niu vaid­me­niu. Jiems lei­džia­ma fo­to­gra­fuo­tis su pa­rei­gū­nais ir pa­sė­dė­ti kon­fe­ren­ci­jo­se. Pri­si­deng­da­mi mai­liaus ap­sau­ga, di­die­ji ryk­liai sėk­min­gai vals­ty­bės var­du ko­ne šimt­me­čiui įsi­slap­ti­no. Stab­dy­da­mi ar imi­tuo­da­mi nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mus, ra­miai lau­kia, kol iš­mirs jų nu­si­kal­ti­mų liu­dy­to­jai. Nu­ste­bi­no tik po­li­ti­niai ka­li­niai ir trem­ti­niai, jie, tar­si tu­rė­ję su­vok­ti, ką da­ro, bet bal­sa­vę ta­me spek­tak­ly­je ir pa­si­žen­kli­nę ne­nu­plau­na­ma gė­da prieš tau­tą ir ben­dra­žy­gius. Ne­bent dar ne­ži­no­me, kas iš tik­rų­jų sie­ja kai ku­rias au­kas ir jų bu­de­lius. Ne­už­mirš­ki­me, kad KGB re­zer­vo ve­te­ra­nai te­le­vi­zi­jų lai­do­se ar par­ti­jų po­sė­džiuo­se at­ro­do ne­pa­vo­jin­gai, ta­čiau jie dar ge­rai pri­si­me­na sa­vo prie­sa­kus ir už­duo­tis ki­lus grės­mei su jų są­ra­šuo­se esan­čiais žmo­nė­mis bei jų šei­mo­mis su­si­do­ro­ti taip, kaip mo­kė jų in­struk­to­riai iš 1941 me­tų Rai­nių ar prie Pra­vie­niš­kių. Bū­ki­te tik­ri, kad jau­no­ji stri­bi­te­lių pa­mai­na pa­ruoš­ta ir tik lau­kia sa­vo lai­ko.

Po­nai ir po­nios, šian­dien gy­ve­na­me ne­ra­miais, tau­tai ir jos vals­ty­bei grės­min­gais lai­kais, at­ei­ties nė vie­nas ne­ži­no­me. Kiek­vie­nam iš jū­sų lin­kiu lai­min­go žmo­gaus gy­ve­ni­mo, juk ne kiek­vie­nam pa­vyks su­spė­ti pa­si­slėp­ti už­sie­niuo­se pa­si­rū­pin­ta­me dva­re. Tiems, ku­riems iš jū­sų teks rink­tis tarp gar­bės, iš­ti­ki­my­bės tė­vy­nei, sa­vos ge­ro­vės, lais­vės ir gy­vy­bės, no­riu pa­lin­kė­ti svei­ka­tos ir sėk­mės, kad iš­ban­dy­mų me­tu pri­si­min­tu­mė­te lie­tu­viš­ką at­spa­ru­mą, kan­try­bę bei iš­tver­mę. Lin­kiu jums sem­tis stip­ry­bės iš B. Ga­jaus­ko ir ki­tų mū­sų gar­bin­gų, iš­tver­min­gų­jų lie­tu­vių pa­vyz­džių. Gal­būt kai ku­riems pa­vyks iš­lik­ti, gy­viems su­grįž­ti Tė­vy­nėn ir bū­ti pa­lai­do­tiems ne su­riš­to­mis vie­la ran­ko­mis be­var­džia­me ka­pe, o il­sė­tis po lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis už­ra­šy­tu pa­min­klu. Lin­kiu, kad jū­sų ka­po vie­ta bū­tų ži­no­ma, ir kad jū­sų pa­li­kuo­nims ne­bū­tų gė­da dėl jū­sų gy­ve­ni­mo. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rui V. Po­vi­lio­niui. Į tri­bū­ną kvie­čiu Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rę, Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę. Pra­šau, ko­le­ge.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tės Bi­ru­tės Va­lio­ny­tės kal­ba

 

B. VALIONYTĖ. Ger­bia­mo Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai! Šven­čia­me pir­mo­jo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro šimt­me­tį čia, ši­to­je sa­lė­je. Aš la­bai dė­kin­ga Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jai ir vi­sam Sei­mui, ku­rie pa­skel­bė pa­ga­liau (iš tre­čio­jo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bo siū­ly­mo pa­skelb­ti) šiuos me­tus B. Ga­jaus­ko me­tais.

Mes ne­tu­ri­me Lie­tu­vo­je ir Eu­ro­po­je il­giau ka­lė­ju­sio po­li­ti­nio ka­li­nio kaip B. Ga­jaus­kas. Man la­bai ap­mau­du, kad jis ne­ga­vo Lais­vės pre­mi­jos, ne­žiū­rint to, kad Sig­na­ta­rų klu­bas siū­lė vi­sus tris kar­tus, bet ne­pa­kliu­vo į tą iš­rink­tų­jų gre­tą. B. Ga­jaus­kas yra as­me­ny­bė mū­sų is­to­ri­jo­je, ku­ri tur­būt il­gai bus pri­si­me­na­ma ir nag­ri­nė­ja­ma mo­kyk­li­niuo­se va­do­vė­liuo­se. Ta­čiau tai yra žmo­gaus gy­ve­ni­mas, ku­ris pra­bė­go ten, to­li, Si­bi­re, gu­la­guo­se, ir tur­būt nie­kas apie jį čia, Lie­tu­vo­je, daug ne­ži­no­jo. Ir štai, pra­si­dė­jus At­gi­mi­mui, B. Ga­jaus­kas ta­po LTSR Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tu, pa­ties aukš­čiau­sio­jo oku­pa­ci­nio or­ga­no, ku­ris at­ku­ria Lie­tu­vos vals­ty­bę. Ar ga­li žmo­gus ti­kė­tis to­kios, sa­ky­čiau, iš ki­tos pu­sės, ir sėk­mės, įgy­ven­din­ti sa­vo sva­jo­nę sa­vo ran­ko­mis?

Bet man šian­dien yra ypač ža­vu ir tai, kad grį­žęs po ši­tiek me­tų iš gu­la­gų jis su­kū­rė šei­mą, su­si­lau­kė ir už­au­gi­no duk­rą Gra­ži­ną, ku­ri dir­ba čia, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, ir jūs ją pui­kiai pa­žįs­ta­te. Mie­la Gra­ži­na, tau tė­ve­lis už­dė­jo di­de­lę naš­tą ir at­sa­ko­my­bę iš­au­gin­ti vai­kus to­kia idė­ja ir to­kia dva­sia, ko­kia ji­sai gy­ve­no vi­są gy­ve­ni­mą. Jis tik­rai la­bai my­lė­jo lais­vą vė­ją, ku­rį jis pū­tė ir bū­da­mas ten, už­da­ry­tas to­li Si­bi­re. Ir tau Sig­na­ta­rų klu­bas do­va­no­ja ši­tą „Lais­vės vė­ją“. Aš la­bai no­riu, kad ši­to lais­vo vė­jo dva­sia du pui­kūs anū­kai kvė­puo­tų ir šian­dien. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rei B. Va­lio­ny­tei.

 

10.13 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2026 m. ba­lan­džio 9 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ko­le­gos, grįž­ta­me į mū­sų dar­bo­tvarkę. Jums yra pa­teik­ta Se­niū­nų su­ei­go­je pa­tvir­tin­ta dar­bo­tvarkė. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? J. Raz­ma. Pra­šom, ko­le­ga.

J. RAZMA (TS-LKDF*). Frak­ci­jos var­du siū­lau iš­brauk­ti pro­jek­tų blo­ką 1-7, ki­taip sa­kant, pro­jek­tus, ku­riais siū­lo­ma įkur­ti Ener­ge­ti­kos ko­mi­te­tą ir nu­ma­ty­ti jo pir­mi­nin­ko kė­dę A. Ged­vi­lui. Gal ver­tė­tų pa­lauk­ti, kol jo rei­ka­lų svars­ty­mas bus baig­tas An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jo­je, o gal so­cial­de­mok­ra­tai pa­keis ko­a­li­ci­jos part­ne­rius ir De­mok­ra­tų frak­ci­ja ne­be­rei­ka­laus to­kio ko­mi­te­to? Siū­lau ge­rai pa­gal­vo­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ge­rai pa­gal­vo­ja­me ir ap­si­spren­džia­me bal­suo­da­mi už frak­ci­jos var­du pa­teik­tą pa­siū­ly­mą. Kas pri­ta­ria­te dėl 1-7 klau­si­mo su ly­di­mai­siais klau­si­mais iš­brau­ki­mo, pra­šom bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 89 Sei­mo na­riai: už – 29, prieš – 46, su­si­lai­kė 14. Klau­si­mai lie­ka dar­bo­tvarkėje. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ti dar­bo­tvarkę? Ačiū, ma­tau jū­sų pri­ta­ri­mą. Ben­dru su­ta­ri­mu dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

 

10.15 val.

Ak­ci­zų įsta­ty­mo Nr. IX-569 9, 37, 371 ir 38 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1377(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Ak­ci­zų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1377. Į tri­bū­ną kvie­čiu Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką, Sei­mo na­rį A. Sy­są. Pra­šau, ko­le­ga.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ak­ci­zų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą. Bu­vo gau­ta Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų, į ku­rias iš da­lies at­si­žvelg­ta. Taip pat bu­vo gau­ti du Lie­tu­vos at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­kos kon­fe­de­ra­ci­jos pa­siū­ly­mai. Į juos mes neat­si­žvel­gė­me, nes šis spren­di­mas pri­ima­mas trum­pam lai­ko­tar­piui – 2 mė­ne­siams. Ko­mi­te­tas bal­sa­vo: 8 – už, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2 Sei­mo na­riai.

PIRMININKAS. Ačiū ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­mą kvie­čiu A. But­ke­vi­čių. Frak­ci­jos var­du. Pra­šau, ko­le­ga.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­nau, kad šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra la­bai vė­luo­jan­tis, dėl to no­rė­čiau iš­sa­ky­ti ke­le­tą min­čių.

Pir­miau­sia, de­ga­lų kai­nų au­gi­mas vi­sa­da nei­gia­mai at­si­lie­pia eko­no­mi­kai, ypač dėl pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų au­gi­mo. Kas yra blo­giau­sia? Tai, kad pa­di­dė­ju­si in­flia­ci­ja dėl de­ga­lų kai­nų pa­di­dė­ji­mo. Kai pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos už­fik­suo­ja­mos esant aukš­toms de­ga­lų kai­noms, tai jos fak­tiš­kai ir iš­lie­ka il­guo­ju lai­ko­tar­piu. Jei­gu mes pa­žiū­rė­si­me, 2022 me­tais Lie­tu­va tu­rė­jo be­veik pa­čią aukš­čiau­sią in­flia­ci­ją tarp vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, rug­sė­jo mė­ne­sį bu­vo dau­giau kaip 22 %, tai po 2 mė­ne­sių pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos ir­gi spar­čiai iš­au­go. Jos yra iš­li­ku­sios fak­tiš­kai iki šios die­nos ar­ba tie­siog su kiek­vie­nais me­tais po tru­pu­tį tik au­ga.

Ant­ras da­ly­kas, tie­siog pri­si­mi­niau kaž­ka­da M. Dra­gio pa­reng­tą kon­ku­ren­cin­gu­mo pla­ną. Jis kri­ti­kuo­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos ne­tu­rė­ji­mą nei eko­no­mi­kos mo­de­lio, nei fis­ka­li­nės ir so­cia­li­nės po­li­ti­kos mo­de­lio, nei ben­d­ro gy­ny­bos mo­de­lio. Iš­gir­dau fi­nan­sų mi­nist­rą kal­bant, kad rei­kė­jo de­rin­ti su Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­se. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­dėl Is­pa­ni­jai, ku­ri PVMʼo ta­ri­fą su­ma­ži­no nuo 21 % iki 10 %, ko­dėl Len­ki­jai, ku­ri nuo 23 % su­ma­ži­no PVM’o ta­ri­fą de­ga­lams iki 8 %, jo­kio de­ri­ni­mo lyg ir ne­rei­kė­jo? Tai pa­ro­do, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je tik­rai nė­ra ben­d­ros po­li­ti­kos ko­vo­ti su tam tik­rais iš­šū­kiais, ku­riuos su­ku­ria glo­ba­lus pa­sau­lis. Čia ir­gi, aš ma­nau, fi­nan­sų mi­nist­ras ECOFINʼo ta­ry­bo­je tu­rė­tų iš­kel­ti šį klau­si­mą.

Ga­lė­čiau apie tai kal­bė­ti la­bai kon­kre­čiai ki­tais pa­vyz­džiais. Ko­dėl mo­kes­čių ma­ži­ni­mas yra la­bai la­bai (pa­kar­to­siu) svar­bus? Tai yra va­di­na­ma an­ti­in­flia­ci­niu sky­du. Ma­nau, Len­ki­ja ir ki­tos ša­lys nu­ė­jo tuo ke­liu pir­miau­sia orien­tuo­da­mo­si į tai: ma­ži­na mo­kes­čius de­ga­lams tam tik­ram lai­ko­tar­piui, kad ne­pa­kil­tų pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos. Aiš­ku, kal­bė­ti apie Lie­tu­vą ir ly­gin­ti su Len­ki­ja yra la­bai su­dė­tin­ga, nes Len­ki­ja vi­sa­da bus at­spa­res­nė, kaip sa­ky­ti, įvai­rioms mo­kes­ti­nėms leng­va­toms, ne­tek­ti tam tik­rų biu­dže­to pa­ja­mų, pa­ly­gin­ti su Lie­tu­va. Len­ki­jos eko­no­mi­ka yra di­des­nė. Aš ma­nau, čia tam tik­rų te­ori­nių da­ly­kų ne­rei­kė­tų iš­ve­džio­ti, čia vi­siems yra aiš­ku.

Bet ką reiš­kia pi­ges­nis ku­ras? Tai yra di­de­lis pra­na­šu­mas. Pra­na­šu­mas toks, kad ve­žė­jai ga­li siū­ly­ti ma­žes­nes kai­nas, kad trans­por­ta­vi­mas at­si­lie­pia ir pre­kių, ir pa­slau­gų kai­noms. Ir čia aš no­rė­čiau pa­brėž­ti tai, kad mes kal­ba­me apie ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to spar­čiau­sią au­gi­mą Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis. Bet jei­gu pa­nag­ri­nė­si­me ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mo struk­tū­rą, tai pa­ma­ty­si­me, kad va­ro­mą­ja jė­ga Lie­tu­vo­je ta­po vi­daus var­to­ji­mas, o jei­gu kal­ba­me apie re­a­lų eks­por­tą, tai re­a­liam eks­por­tui di­džiau­sią įta­ką da­rė pa­slau­gų eks­por­tas. Jei­gu tu pra­de­di ana­li­zuo­ti dar gi­liau eks­por­to pa­slau­gų struk­tū­rą, tai pa­ma­tai, kad pra­ei­tais me­tais trans­por­to sek­to­riaus in­dė­lis į pa­slau­gų eks­por­tą bu­vo be­veik 2 mlrd., tai nuo ben­dro pa­slau­gų eks­por­to su­da­rė 45 %. Va­di­na­si, sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad, mū­sų trans­por­to sek­to­riui pa­blo­gi­nus są­ly­gas, il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je tai nei­gia­mai at­si­lieps ir biu­dže­to pa­ja­mų ge­res­niam su­rin­ki­mui, ir mū­sų eko­no­mi­kai, skai­čiuo­jant mū­sų ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mą.

Taip pat, aiš­ku, la­bai svar­bu įver­tin­ti tai, kad de­ga­lų kai­nos tie­sio­giai vei­kia ir mū­sų ga­my­bą, ir mū­sų pra­mo­nę, taip pat vei­kia ir kon­ku­ren­cin­gu­mą su kai­my­ni­nė­mis ša­li­mis. Tam tik­rą lai­ko­tar­pį Len­ki­ja ar­ba ir Lat­vi­ja pri­tai­kė tam tik­ras mo­kes­ti­nes leng­va­tas de­ga­lams, tai, sa­vai­me su­pran­ta­ma, mes jau, kai tam tik­ra kon­ku­ren­ci­nė ko­va, ir­gi esa­me daug blo­ges­nė­je si­tu­a­ci­jo­je, nes eks­por­tas sa­vo­tiš­kai tam­pa kon­ku­ren­cin­ges­nis ta­da, ka­da ener­ge­ti­nių iš­tek­lių kai­nos yra ma­žes­nės.

Baig­da­mas no­rė­čiau pa­sa­ky­ti tai, kad tam tik­rų grei­tų spren­di­mų pri­ėmi­mas tik­rai tu­ri di­de­lį po­vei­kį mū­sų eko­no­mi­kos plėt­rai ir vys­ty­mui. Ka­da šian­dien mū­sų De­mok­ra­tų frak­ci­ja „Var­dan Lie­tu­vos“ su­si­ti­ko su eko­no­mi­kos mi­nist­ru ir tu­rė­jo­me dis­ku­si­ją apie mū­sų ša­lies eko­no­mi­kos tam tik­ro mo­de­lio su­kū­ri­mą ar­ba eg­zis­ta­vi­mą, tai tik­rai rei­kia pa­sa­ky­ti, kad ne­iš­gir­do­me pa­grin­di­nių ak­cen­tų, kas yra vie­šai ne tik kal­ba­ma, bet ir eks­per­tų ly­giu aiš­ki­na­ma, kad Lie­tu­va 35 me­tus ėjo la­bai sėk­min­gu eko­no­mi­kos ke­liu, kad ta­sai 35 me­tų sėk­mės eta­pas pa­si­bai­gė, ir Lie­tu­va tu­ri tu­rė­ti nau­ją eko­no­mi­kos mo­de­lį. Tas mo­de­lis, ku­ris eg­zis­ta­vo, ga­li­ma sa­ky­ti, pi­gaus dar­bo už­mo­kes­čio są­nau­do­mis, ar­ba kai Lie­tu­va bu­vo pri­pa­žin­ta kaip vie­na iš sėk­min­giau­sių ša­lių in­teg­ruo­da­ma­si į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir pri­trauk­da­ma struk­tū­ri­nius fon­dus, tai šis eta­pas ir­gi pa­si­bai­gė.

Val­dan­tie­ji, jei­gu jūs su­pra­si­te, kad rei­ka­lin­gas aiš­kus eko­no­mi­nės di­plo­ma­ti­jos tam tik­ras mo­de­lis, tam tik­ri įsta­ty­mai, ku­rie pa­ska­tin­tų kon­ku­ren­cin­gu­mą, pa­ska­tin­tų ino­va­ci­jas, ku­rios tu­ri bū­ti pa­grįs­tos di­des­niais pi­ni­gais, nes ino­va­ci­jos ska­ti­na pro­duk­ty­vu­mą… Pro­duk­ty­vu­mas ge­ri­na ir kon­ku­ren­cin­gu­mo są­ly­gas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga, už nau­din­gas jū­sų įžval­gas. To­liau pa­si­sa­ky­ti no­ri S. Gen­t­vi­las. Pra­šom, ko­le­ga.

S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos gy­ven­to­jai ir pi­lie­čiai, man at­ro­do, ši Vy­riau­sy­bė stip­riai vė­luo­ja su spren­di­mais, o vi­sas mė­nuo bu­vo spren­di­mų pa­ieš­kos ten, kur jų nė­ra. Mes la­bai daug kal­bė­jo­me ko­mi­te­tuo­se, Sei­me, lai­do­se apie de­ga­li­nes. Fak­tas, kad de­ga­li­nių mar­ža per šią kri­zę su­si­trau­kė net nuo 13 cen­tų už lit­rą iki 2 cen­tų už lit­rą, bet mes nie­ko ne­kal­bė­jo­me apie Ma­žei­kių per­dir­bi­mo ga­myk­lą ir „Or­len Lie­tu­vą“. Nuo ka­ro pra­džios, kai ka­ras pra­si­dė­jo, nuo va­sa­rio 28 die­nos per dvi die­nas „Or­len Lie­tu­va“, ku­ri tie­kia 80 % Lie­tu­vos de­ga­lų, kai­ną pa­kė­lė 23 cen­tais. Už­va­kar, kai ka­ras bai­gė­si, „Or­len Lie­tu­va“ su­ge­bė­jo su­ma­žin­ti kai­ną vos 5 cen­tais. Tai reiš­kia, kad „Brent“ naf­ta kai­na­vo pir­mą ka­ro sa­vai­tę jau virš 100 do­le­rių už ba­re­lį, o šian­dien ji kai­nuo­ja ma­žiau ne­gu 100 do­le­rių už ba­re­lį, bet „Or­le­an Lie­tu­va“ par­duo­da bent 15 cen­tų jį bran­giau mū­sų de­ga­li­nių tin­klams.

Ko­dėl mes neš­ne­ka­me apie šį dram­blį kam­ba­ry­je, ko­dėl mes ne­kal­ba­me? Ar Vy­riau­sy­bė bu­vo su­si­ti­ku­si nors kar­tą su „Or­len Lie­tu­va“ pa­klaus­ti, ko­dėl jie taip pa­si­pi­ni­gau­ja? Lie­tu­va pu­sę sa­vo naf­tos im­por­tuo­ja iš Sau­do Ara­bi­jos: iš 9 mln. ba­re­lių per me­tus 4,4 at­plau­kia iš Sau­do Ara­bi­jos. Iš Sau­do Ara­bi­jos plau­kia tan­klai­vis 20 die­nų iki Lie­tu­vos. „Or­le­nas“ kai­nas pa­kė­lė tą pa­čią mi­nu­tę Lie­tu­vos ku­ro pre­ky­bi­nin­kams, pir­mą ka­ro die­ną, nors ku­ro bu­vo už­si­pirk­ta iki­ka­ri­nė­mis kai­no­mis. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė lei­do „Or­len Lie­tu­vai“ iš­leis­ti ku­ro re­zer­vą, ku­rį nu­si­pir­ko „Or­len Lie­tu­va“ iki ka­ro ma­žo­mis kai­no­mis, bet par­da­vė rin­kos kai­no­mis. Čia ant­ra­sis už­si­dir­bi­mas. Da­bar vyks­ta tre­čia­si už­si­dir­bi­mas: ka­ras bai­gė­si, „Or­len Lie­tu­va“ par­da­vi­nė­ja Lie­tu­vos de­ga­li­nėms ku­rą 15 cen­tų dau­giau, ne­gu ji­nai par­da­vi­nė­da­vo, kai ku­ro kai­nos pa­sau­li­nė­se bir­žo­se, „Bren­to“ kai­nos bu­vo že­mes­nės ne­gu 100 do­le­rių už to­ną.

Ar Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, ener­ge­ti­kos mi­nist­ras, fi­nan­sų mi­nist­ras, prem­je­rė nors kar­tą su­si­ti­ko su „Or­len Lie­tu­vos“ va­do­vais pa­klaus­ti, ko­dėl Lie­tu­vai yra siū­lo­mos to­kios kai­nos, kaip yra? Nė kar­to. Kiek bu­vo klaus­ta? Fi­nan­sų mi­nist­ro, tris kar­tus sto­vė­ju­sio ši­to­je tri­bū­no­je, klau­siau. Eu­ro­pos fi­nan­sų mi­nist­rai ap­ta­ri­nė­ja virš­pel­nio mo­kes­čius to­kioms ener­ge­ti­kos įmo­nėms kaip „Or­len Lie­tu­va“, ke­tu­rios Eu­ro­pos ša­lys at­vi­rai jau pa­sa­kė, kad įve­da. Ką Lie­tu­va da­ro? Nie­ko ne­da­ro, kad „Or­len Lie­tu­va“ bū­tų su­val­dy­ta. Nie­ko ne­pa­da­rė­me. Mes žiū­ri­me, pra­dė­jo­me skai­čiuo­ti be­ga­li­nių kai­nų vi­dur­kius. Na ir kas? De­ga­li­nės už­si­de­da tik­tai 2–5 cen­tus už lit­rą, o „Or­len Lie­tu­va“ už­si­de­da, kaip ma­to­me, da­bar ger­bia­mas R. Kuo­dis iš­mo­kė čia vi­są Sei­mą iš gra­fi­kų… Vi­du­ti­niš­kai per­dir­bi­mo ga­myk­los prieš tai už­dirb­da­vo 25 do­le­rius pel­no už ba­re­lį, da­bar už­dir­ba dvi­gu­bai – virš 50 do­le­rių. Pel­nas kau­pia­si „Or­len Lie­tu­vai“. Lie­tu­vos de­ga­li­nės par­duo­da tai, ką įma­no­ma nu­si­pirk­ti iš „Or­le­no“, ir Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė nie­ko ne­pa­da­rė.

Ši­tas pro­jek­tas at­ei­na kaip lak­mu­so po­pie­rė­lis, bet ji­sai ly­giai taip pat su­ly­gi­na­mas su PVM’u mais­tui pre­ky­bos cen­trams. Jei­gu PVM’as mais­tui bus su­ma­žin­tas, vi­si in cor­po­re eko­no­mis­tai sa­ko, de­ja, kon­ku­ren­ci­ja tarp pre­ky­bos cen­trų yra to­kia, kad kai­nos efek­tas ne­per­si­duos var­to­to­jui. Ly­giai taip pat ši­tas ak­ci­zo su­ma­ži­ni­mas ne­per­si­duos Lie­tu­vos var­to­to­jams, nes mes nie­ko ne­da­ro­me su „Or­len Lie­tu­vos“ lu­pi­ka­vi­mu, ir Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, de­ja, ši­tą dangs­to. Man at­ro­do, nie­ko ne­pa­da­ry­ta per ši­tą mė­ne­sį, pa­vė­luo­ta, o ak­ci­zo su­ma­ži­ni­mą su­val­gys „Or­len Lie­tu­vos“ go­du­mas.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga, už jū­sų min­tis. Kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo na­rę B. Vė­sai­tę. Pra­šau, ko­le­ge.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dėl Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės vė­la­vi­mo. Iš tik­rų­jų el­gia­mės tik­rai ko­rek­tiš­kai, taip, kaip pri­klau­so Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bei. Pir­miau­sia krei­pia­mės į Eu­ro­pos Są­jun­gą pra­šy­da­mi, kad bū­tent bū­tų leis­ta tai pa­da­ry­ti, ką pri­da­rė bu­vu­si Vy­riau­sy­bė, nes bu­vu­si Vy­riau­sy­bė Eu­ro­pos Ta­ry­bai dėl RRF’o bu­vo įsi­pa­rei­go­ju­si di­džiu­lius ak­ci­zus. Ar­gi ne taip, ko­le­gos? Tai da­bar jūs kal­ti­na­te mus už tai, ką pa­tys pri­da­rė­te.

Da­bar dėl „Or­le­no“. „Or­le­nas“, kaip jau ten bū­tų, yra be­veik mo­no­po­li­nis did­me­ni­nin­kas, ir prak­tiš­kai ki­tas did­me­ni­nin­kas, nes Es­ti­ja ten tu­ri tik­tai 15 %. Bet aš at­ėjau kal­bė­ti ne apie tai – aš at­ėjau kal­bė­ti apie mū­sų ve­žė­jus ir mū­sų ver­slą. Žiū­rė­ki­te, aš ma­nau, kad mums ne­rei­kia ap­si­ri­bo­ti vien tuo ma­žu ak­ci­zo su­ma­ži­ni­mu. Mū­sų ak­ci­zas, ly­gi­nant su kai­my­nais, su len­kais ir lat­viais, yra tik­rai ge­ro­kai di­des­nis, ge­ro­kai di­des­nis, ir už tai mū­sų ve­žė­jai pa­lie­ka… Su­pran­ta­te, Lie­tu­va pi­la ku­rą Len­ki­jo­je, mums lie­ka tik­tai tik­rai duo­bė­ti ke­liai ir dar mes skriau­džia­me sa­vo bio­ku­ro ga­min­to­jus, nes kai ve­žė­jai pi­la ku­rą Len­ki­jo­je, tai ati­tin­ka­mai ma­žiau su­pi­la­ma ir bio­e­ta­no­lio Lie­tu­vo­je. Pa­lau­ki­te, man at­ro­do, aš la­bai at­sa­kin­gai siū­lau – įves­ki­me da­li­nį ak­ci­zo grą­ži­ni­mą. Taip su­grą­žin­si­me mū­sų ve­žė­jus į Lie­tu­vą ir, be to, tru­pu­tį su­ma­žin­si­me ir kaš­tus, dėl ku­rių ky­la mū­sų mais­to pro­duk­tų kai­nos. Man at­ro­do, tai yra bū­ti­na pa­da­ry­ti, ir kuo grei­čiau. Tik­rai ne­pa­li­ki­me sau tik­tai duo­bė­tų ke­lių, bū­tent ne­pro­por­cin­gai pil­dy­da­mi Len­ki­jos biu­dže­tą. Ma­no siū­ly­mas toks, kad ir Vy­riau­sy­bė iš­girs­tų, ir Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas iš­girs­tų ši­tą siū­ly­mą.

PIRMININKAS. Ačiū, bi­čiu­le, už jū­sų nuo­mo­nę, už jū­sų pa­siū­ly­mus. Dau­giau dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Ar ga­li­me pa­lai­ky­ti pro­jek­tą? K. Ma­žei­ka no­ri. Pra­šau, ko­le­ga.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip ten sa­ko – tai yra ge­riau ne­gu nie­ko. Ko­dėl taip sa­kau? Tur­būt ką ir ki­ti ko­le­gos dis­ku­si­jo­je mi­nė­jo, kad ku­ro są­nau­dos, bū­tent to­kia 6 cen­tų leng­va­ta ga­lu­ti­nai su­skai­čia­vus pre­kių ir pa­slau­gų kai­nas, su­da­rys tik maž­daug 0,1 %. Tai iš tie­sų yra tik­rai ne­la­bai reikš­min­ga da­lis ir no­rė­tų­si pa­lin­kė­ti tik­rai am­bi­cin­ges­nių spren­di­mų.

Tur­būt bu­vo vie­nas tik­rai ne­blo­gas siū­ly­mas, tai yra 50 % leng­va­ta trau­ki­nių bi­lie­tams. Ta­čiau tik­rai ma­to­me, kad Lie­tu­vo­je nė­ra la­bai iš­vys­ty­tas trau­ki­nių bė­gių tin­klas, kad ga­lė­tu­me pa­siek­ti di­de­lę da­lį žmo­nių, kad jiems bū­tų reikš­min­gas pa­si­kei­ti­mas. No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad bus ženg­tas ir ki­tas žings­nis – siū­ly­mas dėl au­to­bu­sų, taip pat prie­mo­nės, ku­rios tik­rai pa­siek­tų ypač tuos sek­to­rius, ku­riems di­džiu­lį po­vei­kį da­ro ku­ro kai­na. Bū­tent da­bar pa­va­sa­rį ūki­nin­kams ku­ro kai­na, ži­no­me, ko­kia, apie 50–60 cen­tų yra pa­di­dė­ju­si, tai yra reikš­min­gas po­ky­tis. Taip pat so­cia­li­nės pa­slau­gos sa­vi­val­dy­bė­se – vėl­gi iš­ky­la iš­šū­kių, kaip pa­siek­ti so­cia­liai jaut­rius žmo­nes. Gir­di­si sig­na­lų, kad net to­kioms įstai­goms kaip po­li­ci­ja jau da­bar įve­da­mi ku­ro ri­bo­ji­mai, kiek ga­li per die­ną nu­va­žiuo­ti ki­lo­met­rų. Tik­rai ne­si­no­rė­tų, kad grįž­tu­me į 1998 me­tus, kai po­li­ci­ja ga­lė­jo nu­va­žiuo­ti tik ke­lis ki­lo­met­rus ir bu­vo tai­ko­mi ri­bo­ji­mai. Tur­būt ne­si­no­rė­tų pa­gal­vo­ti, kad pa­na­šūs ri­bo­ji­mai ga­lė­tų at­si­ras­ti tei­kiant grei­to­sios pa­gal­bos pa­slau­gas. Iš tie­sų, ko­le­gos, tik­rai tur­būt lin­kė­ji­mas Vy­riau­sy­bei, kad iš­si­kel­tų…

PIRMININKAS. Ko­le­ga, lai­kas.

K. MAŽEIKA (DFVL). …am­bi­cin­ges­nius tiks­lus, ir tai, ti­kiuo­si, bus tik pra­džia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už jū­sų pa­si­sa­ky­mą. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti svars­ty­mo sta­di­jo­je? Ačiū, pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je: „Ne­ga­li­ma.“) Ne­ga­li­ma. Bal­suo­ja­me. Kas čia no­ri už­si­re­gist­ruo­ti, bal­suo­ja­me.

Ačiū, ko­le­gos. Bal­sa­vo 110 Sei­mo na­rių: už – 102, prieš – 4, su­si­lai­kė 4. Po svars­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

 

10.34 val.

Įmo­nių ir įmo­nių gru­pių at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo Nr. XIV-2811 41 straips­nio ir priedo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1304(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XVP-1304(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Du strai­ps­niai. Ar yra prieš­ta­rau­jan­čių dėl pa­straips­niui? Nė­ra, pri­im­ta. Ko­le­gos, dėl vi­so no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti… Ar pa­straips­niui pri­im­ta? Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to – A. Zuo­kas. Pra­šau, ko­le­ga. Nuo­mo­nė už.

A. ZUOKAS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Čia ko­le­gos truk­do su­si­kaup­ti. Aš no­riu pa­lai­ky­ti ir pri­tar­ti šiam siū­ly­mui, nes tai yra ge­ras pa­vyz­dys, kai mes lai­ku ir efek­ty­viai re­a­guo­ja­me į per­tek­li­nius rei­ka­la­vi­mus, ku­rie at­ei­na iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų, ku­riuos net pa­čios Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos vė­liau kei­čia. Tai mū­sų po­zi­ci­ja tu­rė­tų bū­ti la­bai aiš­ki: jei­gu yra pri­va­lo­mie­ji rei­ka­la­vi­mai, tai­ky­ti jiems mak­si­ma­lius ter­mi­nus, ku­riuos lei­džia, ir ne­su­da­ry­ti pa­pil­do­mos biu­ro­kratinės naš­tos mū­sų įmo­nėms. Šis spren­di­mas yra bū­tent toks. Kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti ir džiau­giuo­si, kad ver­slas tu­rės ma­žes­nę biu­ro­kratinę naš­tą, ku­ri iš es­mės yra tik po­li­ti­nių, ide­o­lo­gi­nių spren­di­mų pa­sek­mė. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos. Nuo­mo­nių prieš nė­ra. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 113 Sei­mo na­rių: 111 – už, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.36 val.

Ver­ty­bi­nių po­pie­rių įsta­ty­mo Nr. X-1023 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1305(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1305(2). Vie­nas straips­nis. Ar yra prieš­ta­rau­jan­čių? Nė­ra, pri­im­ta. Dėl vi­so įsta­ty­mo pa­si­sa­ky­ti no­rin­čių nė­ra. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 112 Sei­mo na­rių: 110 – už, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XVP-1305) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.37 val.

Ver­ty­bi­nių po­pie­rių įsta­ty­mo Nr. X-1023 2, 12, 13, 14, 22, 27, 37 straips­nių, prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 151 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIV-2813 10 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1306(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1306(2). Vie­nas straips­nis. Prieš­ta­rau­jan­čių dėl straips­nio nė­ra. Dėl vi­so įsta­ty­mo pa­si­sa­ky­ti no­rin­čių taip pat nė­ra. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Ačiū. Bal­sa­vo 113 Sei­mo na­rių: 111 – už, 2 su­si­lai­kė, prieš nė­ra. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XVP-1306) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.37 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 591, 1715, 1717, 172, 173, 175, 177, 178 ir 2231 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 1716 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo neteku­siu ga­lios“ pro­jek­tas Nr. XVP-1117(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1117(2). De­šimt straips­nių. Ar dėl straips­nių prieš­ta­rau­jan­čių nė­ra? De­šimt straips­nių, ko­le­gos, bal­suo­si­me pa­straips­niui. Pri­min­siu, kad dėl kiek­vie­no straips­nio rei­kia 71 bal­so.

Bal­suo­ja­me už 1 straips­nį. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių, 114 – už. 1 straips­nis pri­im­tas. Dėl 2 straips­nio pa­si­sa­ky­ti no­rin­čių nė­ra. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: 113 – už, 1 su­si­lai­kė. 2 straips­nis pri­im­tas. Dėl 3 straips­nio pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 116 Sei­mo na­rių, 116 – už. 3 straips­nis pri­im­tas. 4 straips­nis. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 116 Sei­mo na­rių, 116 – už. 4 straips­nis pri­im­tas. 5 straips­nis. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių, 114 – už. 5 straips­nis pri­im­tas. 6 straips­nis. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių, 114 – už. 6 straips­nis pri­im­tas. 7 straips­nis. Pra­šom pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių, 115 – už. 7 straips­nis pri­im­tas. 8 straips­nis. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 118 Sei­mo na­rių, už – 118. 8 straips­nis pri­im­tas. 9 straips­nis. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 118 Sei­mo na­rių, 118 – už. 9 straips­nis pri­im­tas. Ir 10 straips­nis. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių, 115 – už. 10 straips­nis taip pat pri­im­tas. Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to pa­si­sa­ky­ti no­rin­čių nė­ra. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

 

Šio sta­tu­to pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 117 Sei­mo na­rių: 117 – už, prieš, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.43 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 49, 581 ir 225 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Sta­tu­to pa­pil­dy­mo 2263 straips­niu“ pro­jek­tas Nr. XVP-1104(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir Sta­tu­to pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1104(2). Pen­ki straips­niai. Pa­si­sa­ky­ti no­rin­čių nė­ra. Pra­šom bal­suo­ti dėl 1 straips­nio.

Bal­sa­vo 117 Sei­mo na­rių: 115 – už, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. 1 straips­niui pri­tar­ta. 2 straip­s­nis. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant. Ačiū.

Bal­sa­vo 116 Sei­mo na­rių: 114 – už, 2 su­si­lai­kė. 2 straips­niui pri­tar­ta. 3 straips­nis. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 119 Sei­mo na­rių: už – 116, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. 3 straips­niui pri­tar­ta. 4 straip­s­nis. Pra­šo­me ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 118 Sei­mo na­rių: už – 116, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. 4 straips­niui pri­tar­ta. 5 straip­s­nis. Pra­šo­me ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 112, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. 5 straips­niui pri­tar­ta.

 

Šio sta­tu­to pri­ėmi­mas

 

Dėl vi­so Sei­mo sta­tu­to pro­jek­to. Už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti nė­ra. Pra­šom bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 118 Sei­mo na­rių: už – 116, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Šiems Sei­mo sta­tu­to pa­kei­ti­mams pri­tar­ta. (Gon­gas) Ačiū.

 

10.46 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 10, 43, 44, 441, 58 ir 60 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Sta­tu­to pa­pil­dy­mo 443 ir 601 straips­niais“ pro­jek­tas Nr. XVP-1062(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1062. Yra aš­tuo­ni straips­niai. J. Raz­ma. Pra­šau, ko­le­ga.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl šio pro­jek­to, o kar­tu ir dėl vi­so pa­ke­to frak­ci­jos var­du pra­šau per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Frak­ci­jos var­du pra­šo­ma per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant. (Bal­sai sa­lė­je) Il­ges­nis va­ka­ri­nis po­sė­dis bus. Ačiū.

Bal­sa­vo 109 Sei­mo na­riai: už – 44, prieš – 47, su­si­lai­kė 18. Ka­dan­gi rei­kia penk­ta­da­lio Sei­mo na­rių opo­zi­ci­nei frak­ci­jai, jū­sų pa­siū­ly­mui Sei­mas pri­ta­rė. Per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio. (Bal­sai sa­lė­je) Ir ly­di­mie­ji.

 

10.48 val.

As­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ir pa­so įsta­ty­mo Nr. XII-1519 4, 5 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1091(2) (pri­ėmi­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mas – As­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ir pa­so įsta­ty­mo ke­lių straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1091(2). Įsta­ty­mas iš tri­jų straips­nių. Ar nė­ra prieš­ta­rau­jan­čių pri­ėmi­mui pa­straips­niui? (Bal­sai sa­lė­je) Nė­ra. Ta­da pa­straips­niui pri­im­ta. Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti ne­ma­tau. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 109 Sei­mo na­riai: už – 109, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių taip pat nė­ra. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Ka­dan­gi to­liau mū­sų dar­bo­tvarkėje yra dis­ku­si­ja, ku­rios kvies­ti­niai sve­čiai tur­būt dar tik ren­ka­si, kvie­čiu dar man pa­tal­kin­ti Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją O. Lei­pu­tę. Bet gal mes dar ga­li­me pa­im­ti iš po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės vie­ną klau­si­mą? (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos, ma­tau, su­tin­ka.

 

10.50 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-1060(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­tymo pro­jek­tas Nr. XVP-1060(2). Į tri­bū­ną kvie­čiu J. Sa­ba­taus­ką, nes čia yra du straips­niai. Dėl 1 straips­nio yra Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mas. Ko­kia yra ko­mi­te­to nuo­mo­nė?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas svars­tė Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir, at­si­žvel­gęs į Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nę, Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, pri­ta­rė pa­to­bu­lin­tam va­rian­tui: už – 9, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra.

PIRMININKAS. Ačiū, pri­tar­ta. Ar ga­li­me su ko­mi­te­to pri­ta­ri­mu pri­tar­ti 1 straips­niui? Ačiū, pri­tar­ta. 2 straips­nis. Taip pat pri­tar­ta. Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti nė­ra. Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 103 Sei­mo na­riai: už – 103, prieš, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.52 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2024 m. lap­kri­čio 14 d. nu­ta­ri­mo Nr. XV-10 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos su­da­ry­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-1357(2) (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ko­le­gos, re­zer­vi­nis 1 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2024 m. lap­kri­čio 14 d. nu­ta­ri­mo Nr. XV-10 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos su­da­ry­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-1357. Kvie­čiu pra­ne­šė­ją O. Lei­pu­tę. Pra­šau, ko­le­ge.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dė­ko­ju. Pa­keis­ti 1 straips­nį ir iš­dės­ty­ti taip: „Su­da­ry­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo se­niū­nų su­ei­gą ir įra­šy­ti 13 nu­me­riu R. Ja­nu­šo­nie­nę, iš­brauk­ti 14 nu­me­riu įra­šy­tą R. Mo­tu­zą, taip pat 21 nu­me­riu įra­šy­tą J. Šu­ke­vi­čie­nę iš­brauk­ti ir įra­šy­ti V. Tu­raus­kai­tę.“

Ir 2 straips­nis. „Nu­sta­ty­ti, kad šis nu­ta­ri­mas įsi­ga­lio­ja nuo jo ofi­cia­laus pa­skel­bi­mo.“

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs la­bai aiš­kiai pri­sta­tė­te. Klau­si­mų nė­ra. Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo sta­di­ja. Po svars­ty­mo ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta. Ačiū pra­nešė­jai. Kvie­čiu grįž­ti. Po svars­ty­mo pri­tar­ta. Pri­ėmi­mas. Pra­šom bal­suo­ti. J. Šu­ke­vi­čie­nė, 2 straips­nis, taip pat įsi­ga­lio­ja nuo pa­skel­bi­mo da­tos. Pra­šom – dėl vi­so.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 105 Sei­mo na­riai: už – 104, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Nu­ta­ri­mui pri­tar­ta. (Gon­gas)

10.54 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2024 m. gruo­džio 3 d. nu­ta­ri­mo Nr. XV-25 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­si­jų su­da­ry­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-1387 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas re­zer­vi­nis klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2024 m. gruo­džio 3 d. nu­ta­ri­mo Nr. XV-25 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­si­jų su­da­ry­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-1387. Pra­šom. Pra­ne­šė­ja O. Lei­pu­tė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dė­ko­ju. Pa­keis­ti 1 straips­nį ir iš­dės­ty­ti taip: „Su­da­ry­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ją iš 12 na­rių.“ 7 nu­me­riu įra­šy­tą J. Sa­ba­taus­ko pa­var­dę iš­brauk­ti ir įra­šy­ti R. Vy­žin­to pa­var­dę. „2 straips­nis. „Nu­sta­ty­ti, kad šis nu­ta­ri­mas įsi­ga­lio­ja nuo jo ofi­cia­laus pa­skel­bi­mo.“

PIRMININKAS. Ačiū, pa­klaus­ti jū­sų no­rin­čių nė­ra. Ar ga­li­ma po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta po svars­ty­mo. Ar ga­li­me po svars­ty­mo sta­di­jos pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Yra du straips­niai. Nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja. Pa­straips­niui pri­tar­ta.

Pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suo­jant dėl vi­so nu­ta­ri­mo pro­jek­to. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja O. Lei­pu­tė.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF). Už­si­re­gist­ra­vo 101, bal­sa­vo 101: už – 100, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Sei­mo nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.56 val.

Sei­mo sa­vai­tės (2026-04-13 – 2026-04-17) – 2026 m. ba­lan­džio 14 d. (ant­ra­die­nio) ir 16 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ki­tas re­zer­vi­nis klau­si­mas – ki­tos sa­vai­tės Sei­mo dar­bo­tvarkė. Pra­šom pra­ne­šė­ją Sei­mo Pir­mi­nin­ką J. Ole­ką.

J. OLEKAS. Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tą sa­vai­tę nu­ma­ty­ta in­ten­sy­vi dar­bo­tvarkė, tu­rė­si­me ir mū­sų svars­ty­tą Ak­ci­zų įsta­ty­mo pri­ėmi­mą. Taip pat nu­ma­ty­tas Kon­sti­tu­ci­jos 34 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pri­ėmi­mas, pir­ma­sis bal­sa­vi­mas. Taip pat Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Kap­čia­mies­čio ka­ri­nio po­li­go­no ir Kap­čia­mies­čio ka­ri­nio mo­ky­mo te­ri­to­ri­jos įsta­ty­mo pro­jek­tai. Taip pat įsta­ty­mai, su­si­ję su gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio pa­kei­ti­mais, As­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ir pa­so įsta­ty­mu. Yra vi­sas pa­ke­tas įsta­ty­mų pro­jek­tų dėl Sau­gaus eis­mo, Vals­ty­bės re­zer­vo, taip pat fis­ka­li­nės, fi­nan­si­nės da­lies, Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo ir Ban­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Dar­bo­tvarkė ga­na įtemp­ta. Siū­ly­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti J. Raz­ma. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). No­riu pa­klaus­ti ir kar­tu pra­šy­siu, kad po­sė­džio pir­mi­nin­kė teik­tų bal­suo­ti, nes tik­rai ne­su­pran­tu, ko­dėl vėl įra­šy­tas į dar­bo­tvarkę Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas? Ne taip se­niai jūs bu­vo­te tą pro­jek­tą įra­šę, Sei­mas bal­sa­vo ir di­de­le bal­sų dau­gu­ma iš­brau­kė iš dar­bo­tvarkės. Sei­mo va­lia kaip ir aiš­ki, kad nė­ra nu­si­tei­ki­mo to pro­jek­to svars­ty­ti. Kas gi at­si­ti­ko, kad jūs vėl jį įra­šo­te? Aš frak­ci­jos var­du pra­šy­siu, kad po­sė­džio pir­mi­nin­kė vėl teik­tų, kad jis bū­tų iš­brauk­tas, nes nė­ra, ma­tyt, ki­tos iš­ei­ties.

Taip pat ko­dėl jūs ne­įra­šo­te V. Ker­na­gio ir ki­tų Sei­mo na­rių įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pa­tai­sų pro­jek­to dėl drau­di­mo Ru­si­jo­je kon­cer­tuo­jan­tiems at­li­kė­jams kon­cer­tuo­ti Lie­tu­vo­je? Pra­šy­siu vėl­gi bal­suo­ti, kad tas pro­jek­tas bū­tų įra­šy­tas.

J. OLEKAS. Ge­rai, ko­le­ga, pa­si­tar­si­me. Dėl pir­mo­jo tai aš da­bar ne­tu­riu to­kio grei­to at­sa­ky­mo, dėl ant­ro­jo bu­vo­me su­ta­rę, kad pa­si­kal­bė­si­me su jū­sų frak­ci­jos se­niū­nu ir ap­si­tar­si­me, ka­da jį įtrauk­ti. Tai to su­si­ti­ki­mo ne­įvy­ko, ne­ma­tau ir da­bar se­niū­no tur­būt. Tai jei­gu bus, be­je, bū­ti­nai įra­šy­si­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti E. Zin­ge­ris. Pra­šom.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau pa­si­sa­ky­ti sa­vo ir čia esan­čio sig­na­ta­ro E. Gent­vi­lo var­du, ir pa­sa­ky­ti ši­to­je sa­lė­je apie pro­fe­so­rių V. Land­sber­gį. Čia kaž­kas no­ri pri­si­dė­ti prie jo grei­tes­nio iš­ėji­mo iš gy­ve­ni­mo, ka­dan­gi jis yra ne­la­bai ge­ros būk­lės. Ką tik mi­nė­jo­me gan vie­nin­gai A. Bra­zaus­ko įna­šą. Jei­gu vyks­ta to­kie re­van­šo da­ly­kai, ži­no­ma, aš su­pran­tu, kad tai ne­at­ei­na iš So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos, mes esa­me gi­liai su­krės­ti ši­tuo re­van­šu, ban­dy­mu 35 me­tams tuo me­tu, kai V. Pu­ti­nas ban­do įves­ti prieš mus re­van­šą už vi­sas mū­sų, Bal­ti­jos vals­ty­bių, re­vo­liu­ci­jas. Vis­gi pa­gal­vo­ki­te, kuo pa­virs šie de­ba­tai. Pra­šy­čiau iš­brauk­ti ši­tą klau­si­mą. Ačiū. (Bal­sas sa­lė­je) Aš ir­gi pra­šau bal­suo­ti. Čia ma­no ir E. Gent­vi­lo var­du. Ačiū.

J. OLEKAS. Ge­rai. Ne­pa­vers­ki­me de­ba­tais ten, kur jų ne­rei­kia. Pa­si­tar­si­me ir iš­sprę­si­me tuos klau­si­mus. (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ne. Bal­suo­ja­me. (Triukš­mas sa­lė­je) Ge­rai, Jur­gi, bal­suo­si­me. Yra siū­ly­mas iš­brauk­ti iš ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkės. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti da­bar… Pra­šau pa­sa­ky­ti nu­me­rį. Bet ar rei­kia tiks­liai įvar­din­ti? Pri­ei­ki­te prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no ir įvar­din­ki­te pro­jek­tą, dėl ku­rio jūs no­rė­tu­mė­te, kad įvyk­tų bal­sa­vi­mas.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XVP-161.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me dėl ką tik įvar­din­to pro­jek­to iš­brau­ki­mo iš ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkės. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 96, bal­sa­vo 94: už – 63, prieš – 16, su­si­lai­kė 15. Iš­brauk­tas iš dar­bo­tvarkės.

Pra­šau. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną Vik­to­ri­ja… Ne, vis­kas.

Ki­tas pra­šy­mas – dėl įra­šy­mo. Pra­šom pri­sta­ty­ti nu­me­rį. Nors Se­niū­nų su­ei­go­je bu­vo su­tar­ta, kad frak­ci­jos se­niū­nas su­si­tars su Sei­mo Pir­mi­nin­ku ir bus įtrauk­ta. Tai ne­rei­ka­lau­ja­te bal­suo­ti.

Bal­suo­ja­me dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Už­si­re­gist­ra­vo 101, bal­sa­vo 100: už – 88, prieš – 0, su­si­lai­kė 12. Ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkei yra pri­tar­ta.

 

11.03 val.

Dis­ku­si­ja „Sek­su­a­li­nis smur­tas Lie­tu­vo­je: sta­tis­ti­ka, prak­ti­ka, tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas“

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te pra­dė­ti la­bai svar­bią dis­ku­si­ją „Sek­su­a­li­nis smur­tas Lie­tu­vo­je: sta­tis­ti­ka, prak­ti­ka, tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas“. No­rė­tu­me pa­pra­šy­ti tu­rė­ti drą­sos iš­klau­sy­ti ir lik­ti šio­je dis­ku­si­jo­je iki ga­lo, net kai ji tam­pa ne­pa­to­gi. Prieš pra­dė­da­ma dis­ku­si­ją taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad vir­šu­je, bal­ko­ne, sė­di dau­giau kaip 30 žmo­nių – spe­cia­lis­tų, dir­ban­čių sek­su­a­li­nio smur­to pa­gal­bos, pre­ven­ci­jos sri­ty­se.

Pir­ma­sis pa­si­sa­ky­mas yra nu­ken­tė­ju­sios nuo sek­su­a­li­nio smur­to šei­mo­je mo­ters liu­di­ji­mas. Pra­šom įjung­ti įra­šą.

 

Nu­ken­tė­ju­sios nuo sek­su­a­li­nio smur­to šei­mo­je mo­ters liu­di­ji­mas (gar­so įra­šas)

Aš pa­ty­riau sek­su­a­li­nį smur­tą ne kur nors gat­vė­je, ne kur nors dar­be, gy­ve­nau san­tuo­ko­je. Iš­gy­ve­nau 15 me­tų. Aiš­ku, vis­kas vy­ko ne iš kar­to. Tie­siog tik da­bar at­si­grę­žu­si at­gal daug ką su­pra­tau ir ma­tau ki­taip. Ma­tau, kad tie daž­ni ly­ti­niai san­ty­kiai bu­vo tik jo ten­ki­ni­mas. Žadin­da­vo po­rą kar­tų per nak­tį. Vis ti­kė­jau­si, kad ka­da nors tai baig­sis. Dar­be su ko­le­ge pa­si­kal­bė­ju­si tie­siog ga­vau pa­ta­ri­mą: pa­ken­tėk, čia, ži­no­te, vy­ras, taip tu­ri bū­ti. Vė­liau, aiš­ku, skam­bi­nau ir į Pa­gal­bos mo­te­rims li­ni­ją, nes jau bu­vo, kad pa­varg­da­vau, ži­no­te, ne­iš­si­mie­gi, rei­kia ei­ti ir į dar­bą. Vė­liau dar pa­ste­bė­jau, kad vis daž­niau gar­siai bai­sė­da­vo­si tai ma­no plau­kų kir­pi­mu, tai plau­kų ar­ba na­gų spal­va, šiaip ko­jų na­gų pra­šy­da­vo ne­la­kuo­ti. Ta­da dar pra­dė­jo truk­dy­ti, tai pi­ža­mi­nės kel­nės jam ne­pa­tin­ka, pra­dė­jo kai ku­rias slėp­ti, ke­le­tą, ku­rios la­bai jau ne­pa­ti­ko, su­plė­šė. Ap­skri­tai na­muo­se ne­ga­lė­da­vau vaikš­čio­ti, nes ran­kas nuo­lat ir ko­jas glos­ty­da­vo, tie­siog kaip ir mei­lės, at­ro­do, iš­raiš­ka, su­pran­ti, gal vy­ras gei­džia, nuo­lat rei­kia. Ži­no­te, kaip sa­kau, tuos sek­su­a­li­nius fil­mus žiū­ri: ten ir vo­nio­je, ir vi­sur da­ro, tai tie­siog gal­vo­ji, gal ka­da nors pa­si­ten­kins ir tuo baig­sis, ne­ži­nau. Bet kuo to­liau, tuo jau­čiau­si vis la­biau ne­pa­to­giau na­muo­se – ne­iš­si­mie­go­ju­si, per­var­gu­si ir pik­ta, vi­sur pik­ta. Kai per­var­gau, rei­ka­la­vau, kad ji­sai tie­siog ne­be­ža­din­tų, ta­da ji­sai pra­dė­jo nau­do­ti jė­gą, man mie­gant, pra­dė­da­vo ma­ne nu­ren­gi­nė­ti, tie­siog vyk­da­vo grum­ty­nės, kar­tą kaž­kaip su­tren­kė au­sį. Skam­bin­da­vau į mo­te­rų pa­gal­bos cen­trus, vė­liau pra­dė­jo­me ben­drau­ti su Klai­pė­dos so­cia­li­nės psi­cholo­gi­nės pa­gal­bos cen­tro dar­buo­to­jais. Tie­siog, ži­no­te, vis dau­giau ma­tau, kad rei­kia im­tis ko­kių nors prie­mo­nių. Po ei­li­nio triukš­mo (steng­da­vau­si, aiš­ku, ir ty­liai nak­tį), bu­vo nak­tis ir pa­na­šiai, ir vai­kas iš­gir­dęs at­ėjo prie du­rų, mū­sų pra­šė: tė­ti, baik. Bu­vo nak­tis, bal­ko­nas ati­da­ry­tas ir, ma­nau, kai­my­nai gir­dė­jo, nes pa­ra­šė vai­kų tei­sėms, kas la­bai keis­ta iš tik­rų­jų gal net­gi, kaip sa­kau, aš ne­drį­sau kreip­tis dar vis, bet pa­ra­šė vai­kų tei­sėms, kad vai­kas gy­ve­na ne­sau­gio­je ap­lin­ko­je. Vai­kų tei­sės mus ap­lan­kė, mums bu­vo pa­skir­tas pa­gal­bos pla­nas.

Ir po vie­no nak­ties įvy­kio, kai aš at­si­sa­kiau ei­li­nių tų nak­ti­nių san­ty­kių, aš ėjau pas vai­ką į kam­ba­rį mie­go­ti. Vy­ras at­ėjo, vėl­gi tam­pė ma­ne, kaip sa­ky­ti, kad vėl grą­žin­tų ma­ne į kam­ba­rį, į lo­vą, ir ža­dė­jo, kad leis man mie­go­ti. Aš at­si­sa­kiau, ta­da ji­sai man tie­siog per vei­dą su­da­vė grum­ty­nių vėl­gi me­tu. Aš vėl­gi ne­iš­drį­sau… Ne­ži­nau, ko­dėl ta gė­da, tas, kad pas ta­ve at­va­žiuos po­li­ci­ja į na­mus, kad ma­tys kai­my­nai? Aš nu­va­žia­vau į sky­rių, bu­vo sek­ma­die­nis, kas kvai­liau­sia. Pa­si­žiū­rė­jau, pa­ra­šy­ta: dėl sku­bios pa­gal­bos kreip­ki­tės te­le­fo­nu. Tu vis­ką ži­nai, bet gal­vo­ji, gal ko­kį nors ste­buk­lin­gą tau žo­dį pa­sa­kys, pa­tars, kad vi­sa tai liau­tų­si. Nu­va­žia­vau, aiš­ku, dar­bo die­ną po to ir ta­da ma­no pa­reiš­ki­mą po­li­ci­jos pa­rei­gū­nė pri­ėmė, ta­čiau įtar­ti­nai žiū­rė­jo į vi­sa tai, nes, kaip ir sa­kau, siū­lė, kad rei­kia vis dėl­to kvies­ti čia ir da­bar, iš kar­to, kai įvyks­ta įvy­kis. To­kia si­tu­a­ci­ja bū­na, kad at­ro­do, at­va­žiuos, sa­kys: kur ta gal­va gal pra­skel­ta, ran­ka su­lau­žy­ta? Na, tie­siog gal­vo­ji, kad tu­ri bū­ti žmo­gus kaž­kuo už­dau­žy­tas ar ten kas nors pa­da­ry­ta, kad tu jaus­tu­mei­si ta­da, kad ver­ta to, kad jie at­va­žiuo­ja. Pa­rei­gū­nai sa­kė: vis­kas ge­rai, jei­gu jau­čia­tės, kad kas nors ne­ge­rai, bū­ti­nai kvies­ki­te, bū­ti­nai.

Kaž­kaip tik­rai daug ra­miau pa­si­jau­čiau po po­li­ci­jos krei­pi­mo­si. La­bai ge­rai, kad man pa­skam­bi­no Spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos cen­tro spe­cia­lis­tė, su ku­ria tik­rai daug pa­kal­bė­jau, bu­vo daug to­kių ne­ži­no­mų klaus­tu­kų. Man daug ką ji­nai pa­aiš­ki­no ir dėl tų 15 pa­rų, kad jo ne­bus. Aš ta­da… Vy­ras vėl­gi bu­vo, kad skam­bi­no, spau­di­mą da­rė, kad va, ma­ne čia… Tu da­bar krei­pei­si į po­li­ci­ją, ma­ne iš dar­bo iš­mes. Iš tik­rų­jų, ži­no­ki­te, per tas 15 pa­rų aš su­pra­tau, kad yra tik­rai daug ge­riau be jo. Pail­sė­jau ir ta­da pra­dė­jau gal­vo­ti, nes kai nuo­lat įtam­pą jau­ti, tu to nie­kaip ne­ga­li, to­je ko­šė­je to­kio­je jau­tie­si. Iš­si­sky­ru­si da­bar po tru­pu­tį at­si­tie­siau. Vis­kas tik­rai ge­rai su­si­dė­lio­ja. Ma­nau, vi­sa­da yra iš­ei­tis. Tu­riu da­bar žy­miai dau­giau jė­gų ir dirb­ti, ir pla­nuo­tis. Jei­gu ko­kia nors mo­te­ris abe­jo­ja ir gal­vo­ja, kad kas nors iš­spręs, tie­siog im­ki­tės ir da­ry­ki­te, nes, ži­no­ki­te, tik­rai, kiek aš rin­kau in­for­ma­ci­jos, skai­čiau, do­mė­jau­si, ir verk­da­vau, sė­dė­da­vau ir liū­dė­da­vau dėl jų ir po to gal­vo­da­vau, ko tu pa­ti kaž­ko ne­da­rai. To­dėl ir, sa­kau, su­ti­kau pa­si­da­lin­ti. Tik­rai ieš­ko­ki­te ir ne­lau­ki­te, kol kaž­kas pa­da­rys už jus. Aš pa­ty­riau sek­su­a­li­nį smur­tą ne kaž­kur gat­vė­je, ne kaž­kur…

 

Dė­ko­ja­me. Dė­ko­ja­me, kad iš­klau­sė­me įra­šą. Ir da­bar no­rė­čiau pa­kvies­ti į tri­bū­ną Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ją E. Ma­zi­liaus­kie­nę – „Sek­su­a­li­nis smur­tas Lie­tu­vo­je: Lie­tu­vos po­li­ci­jos sta­tis­ti­ka ir ten­den­ci­jos“.

Ger­bia­mas ko­le­ga, dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom la­bai trum­pai.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Eg­lė ne­su­pyks, nes pri­va­lau pa­sa­ky­ti tai, kad šian­dien de­šimt pra­ne­šė­jų, de­šimt pa­si­sa­kan­čių ir nė vie­no vy­ro. O sek­su­a­li­nis smur­tas ne­tu­ri ly­ties, to­dėl pri­pa­žin­ti ir kal­bė­ti tu­ri­me vi­si. Tik ta­da mes pa­lai­ky­si­me au­kas ir da­ry­si­me vis­ką, kad mū­sų vi­suo­me­nė bū­tų sau­ges­nė. Man ap­mau­du, kad tarp pra­ne­šė­jų nė­ra vy­rų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų pa­ste­bė­ji­mas yra vi­siš­kai tei­sin­gas. Mo­te­rų par­la­men­ti­nės gru­pės na­rės tik­rai mie­lai lauk­tų ini­cia­ty­vos ir ini­cia­ty­vų iš Sei­me dir­ban­čių Sei­mo na­rių vy­rų ir šiuo klau­si­mu, ir ki­tais, ypač su­si­ju­siais su mo­te­rų tei­sė­mis, si­tu­a­ci­ja ir pa­dė­ti­mi. Pra­ne­šė­ja, jums dė­me­sys ir, pra­šom, lau­kia­me.

 

Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jos Eg­lės Ma­zi­liaus­kie­nės pra­ne­ši­mas „Sek­su­a­li­nis smur­tas Lie­tu­vo­je: Lie­tu­vos po­li­ci­jos sta­tis­ti­ka ir tendenci­jos“

 

E. MAZILIAUSKIENĖ. La­ba die­na, dė­ko­ju už ga­li­my­bę, už pa­kvie­ti­mą. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Mik­ro­fo­nas įjung­tas, ar­čiau gal pa­ban­dy­ki­te ar­ba tri­bū­ną pa­si­kel­ki­te auk­š­čiau, ten šo­ne myg­tu­kas yra.

E. MAZILIAUSKIENĖ. Ar da­bar gir­di­si? Ge­rai. Dar kar­te­lį la­ba die­na, ačiū už ga­li­my­bę su­da­ly­vau­ti, už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti. Ma­no, kaip tei­sė­sau­gos at­sto­vo, mi­si­ja yra kal­bė­ti apie sta­tis­ti­nę si­tu­a­ci­ją, apie vy­rau­jan­čias ten­den­ci­jas. Sta­tis­ti­ka yra tik­rai vie­šai pri­ei­na­ma. Pa­si­steng­siu ne­gai­šin­ti ir ne­var­gin­ti skai­čiu­kais. Pa­grin­di­nės įžval­gos iš po­li­ci­jos per­spek­ty­vos.

Pir­miau­sia, į ką tu­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį, la­bai aiš­kiai su­vo­kia­mas da­ly­kas, kad sek­su­a­li­niai nu­si­kal­ti­mai yra ne tik vie­na jaut­riau­sių nu­si­kals­ta­mu­mo sri­čių, bet kar­tu ji­nai tu­ri, ma­tyt, vie­ną iš di­džiau­sių au­ten­tiš­ku­mų. To­dėl sta­tis­ti­ka ne­at­spin­di nei tik­ro­sios pa­dė­ties, nei ga­li bū­ti ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, ku­ris mums pa­ro­dy­tų, ko­kia gi yra mū­sų Lie­tu­vos si­tu­a­ci­ja. Sta­tis­ti­ka yra, ma­tyt, vie­nas iš ro­dik­lių, ku­ris ge­riau­siai pa­ro­do, kiek mū­sų au­kos, kiek mū­sų gy­ven­to­jai, vi­suo­me­nė pa­si­ti­ki bū­tent vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, kaip vei­kia mū­sų, kaip vals­ty­bės, ap­sau­ga ir kiek pa­vei­kios mū­sų prie­mo­nės yra šio­je sri­ty­je.

Kal­bant apie re­gist­ruo­tą nu­si­kals­ta­mu­mą, ma­tė­me šiek tiek ky­lan­čią ten­den­ci­ją 2023–2024 me­tais, bu­vo­me su­ne­ri­mę. 2025 me­tais si­tu­a­ci­ja sta­bi­li­za­vo­si. Pa­ly­gi­ni­mui, 2023 me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo re­gist­ruo­tos 284 mo­te­rys ir mer­gai­tės, nu­ken­tė­ju­sios nuo smur­to, nuo sek­su­a­li­nio smur­to. Ko­dėl kal­bė­siu sta­tis­ti­niais duo­me­ni­mis, kal­bė­da­ma apie nu­ken­tė­ju­sias mo­te­ris? To­dėl, kad nu­ken­tė­ju­sių ki­tos ly­ties yra la­bai ne­daug, tik­rai pa­vie­niai at­ve­jai. Tai­gi, 2024 me­tais skai­čius iš­au­go iki 324 re­gist­ruo­tų nu­ken­tė­ju­sių­jų. 2025 me­tais skai­čius šiek tiek su­ma­žė­jo ir ga­li­ma ver­tin­ti, kad sta­bi­li­za­vo­si šiek tiek aukš­tes­nia­me lyg­me­ny­je – nu­ken­tė­ju­sių­jų re­gist­ra­vo­me 262.

Su kuo su­si­ju­si ši­ta di­na­mi­ka ir ko­dėl skai­čiaus di­dė­ji­mas nė­ra, ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas la­bai dra­ma­tiš­kai? To­dėl, kad vi­sų pir­ma skai­čiaus di­dė­ji­mas pa­ro­do, kad vi­suo­me­nė tam­pa są­mo­nin­ges­nė, kad vi­suo­me­nė la­biau pa­si­ti­ki. Di­des­nis pa­si­ti­kė­ji­mas yra tiek tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis, tiek ki­to­mis vals­ty­bi­nio sek­to­riaus ins­ti­tu­ci­jo­mis, ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, ku­rios da­ly­vau­ja šiuo­se pro­ce­suo­se. Taip pat tu­ri­me pa­ste­bė­ti, kad vis daž­niau pra­ne­ša­ma iš ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios da­ly­vau­ja teik­da­mos so­cia­li­nes pa­slau­gas – iš mo­kyk­lų, iš gy­dy­mo įstai­gų, iš ki­tų spe­cia­lis­tų, ku­rie su­si­du­ria su ga­li­mo­mis au­ko­mis. Tai iš prin­ci­po ga­li bū­ti ver­ti­na­ma net­gi kaip mū­sų sis­te­mos, kaip mū­sų vals­ty­bės stip­rė­ji­mo po­žy­mis.

Ki­ta svar­bi ži­nu­tė iš vi­sų ši­tų skai­čių yra ta, kad net 80 % da­lį, kar­tais ir dau­giau, su­da­ro ne­pil­na­me­tės au­kos, tai yra kad sek­su­a­li­nis nu­si­kals­ta­mu­mas, bū­tent re­gist­ruo­ta da­lis, yra iš prin­ci­po ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos klau­si­mas. Čia, ma­tyt, svar­bu su­pras­ti, ko­dėl taip yra.

Pir­miau­sia, pa­žei­džia­mu­mas. Jau­nuo­liai, ne­pil­na­me­čiai na­tū­ra­liai yra la­biau pa­vei­kūs, jie ma­žiau tu­ri ge­bė­ji­mų ver­tin­ti vi­sas ri­zi­kas, yra la­biau lin­kę pa­si­ti­kė­ti ir daž­niau pa­ten­ka į si­tu­a­ci­jas, ku­rio­se spren­di­mai yra pri­ima­mi spon­ta­niš­kai ir im­pul­sy­viai.

An­tra, la­bai svar­bu, į tai at­krei­piu dė­me­sį, yra san­ty­kių po­bū­dis. Apie 70 % at­ve­jų, tai, ką mes ma­to­me ir iš ap­klau­sų, ir iš sta­tis­ti­nių duo­me­nų, ir iš sa­vo vi­daus ty­ri­mų, kad apie 70 % at­ve­jų įta­ria­ma­sis yra pa­žįs­ta­mas as­muo. Va­di­na­si, to­kio po­bū­džio nu­si­kals­ta­mu­mas daž­niau­siai vyks­ta pa­si­ti­kė­ji­mo, ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je – tarp pa­žįs­ta­mų, ar­ti­mų­jų ir au­to­ri­te­tų. To­kio­se si­tu­a­ci­jo­se ne tik pa­ti­ria­mas smur­tas, ypač kai mes kal­ba­me apie ne­pil­na­me­čius, bet daž­nai ga­li bū­ti la­bai su­dė­tin­ga įvar­din­ti ši­tą pro­ble­ma­ti­ką, įvar­din­ti pa­tį nu­si­kal­ti­mą ir tuo la­biau įver­tin­ti ap­lin­ką ir pa­sek­mes, kas bus to­je ap­lin­ko­je vė­liau.

Lai­ko di­men­si­ja – ir­gi la­bai skaus­min­gas mo­men­tas, kad šie nu­si­kal­ti­mai ga­li bū­ti ne pa­vie­nis at­ve­jis, bet pro­ce­sas, ku­ris ga­li tęs­tis ku­rį lai­ką, il­gą lai­ko tar­pą, ir kad nu­si­kals­ta­mu­mas įsi­tvir­ti­na ta­me san­ty­ky­je ir tam­pa pa­ste­bi­mas dar sun­kiau ne tik pa­čiai au­kai, bet ir ap­lin­kai.

At­sklei­di­mo bar­je­ras. Ne­pil­na­me­čiai pra­ne­ša apie smur­tą daž­niau­siai ne iš kar­to. Kai ty­ri­mas pra­si­de­da jau pra­ėjus lai­kui, tai ir mums at­sklei­di­mas yra daug su­dė­tin­ges­nis. Pro­ble­mą įvar­din­ti su­dė­tin­ga, bet ir iš­si­aiš­kin­ti kal­ti­nin­ką ir­gi tam­pa daug su­dė­tin­giau.

Penk­tas mo­men­tas, apie ku­rį no­rė­čiau už­si­min­ti, – tai skait­me­ni­nė ap­lin­ka. Vi­si pui­kiai su­pran­ta­me, kiek te­nai yra ri­zi­kų, kiek pa­vei­kūs yra žmo­nės, ku­rie ten pra­lei­džia dau­giau lai­ko. Jau kal­ba­me apie vi­sas nu­si­kal­ti­mų rū­šis, kad šian­dien di­džio­ji da­lis nu­si­kal­ti­mų ir pra­si­de­da, ir vys­to­si bū­tent skait­me­ni­nė­je erd­vė­je, kur ne tik su­dė­tin­ga… ne tik daug leng­viau tam­pa už­megz­ti kon­tak­tą, įgy­ti pa­si­ti­kė­ji­mą, bet ir slėp­ti ta­pa­ty­bę ir pa­slėp­ti nu­si­kal­ti­mo pėd­sa­kus.

Jei­gu per­ei­tu­me prie ver­ti­ni­mo, kaip Lie­tu­va at­ro­do Eu­ro­pos mas­tu, vėl­gi ly­gin­ti ša­lies su ša­li­mi jo­kiais bū­dais ne­ga­li­ma, tai pri­klau­so nuo la­bai daug veiks­nių: tiek nuo so­cia­li­nės ap­lin­kos, tiek nuo ge­o­po­li­ti­nės si­tu­a­ci­jos ir taip pat nuo tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo. Ly­gi­nant Eu­ros­ta­to duo­me­nis, Lie­tu­va smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų kon­teks­te yra že­miau pa­vo­jin­go vi­dur­kio, ta­čiau že­mos ri­zi­kos ša­li­mi ir­gi sa­vęs ne­ga­li­me pa­va­din­ti.

Per­ei­da­mi prie nu­si­kals­ta­mų vei­kų po­bū­džio, ma­to­me ten­den­ci­ją, kad smur­ti­nis vie­šo­se erd­vė­se pa­vie­nis nu­si­kals­ta­mu­mas jau ne­bė­ra tiek ašt­ri pro­ble­ma­ti­ka. Kaip jau mi­nė­jau, pa­kar­to­siu: pa­vo­jus yra ar­ti­ma ap­lin­ka ir bū­tent į ne­pil­na­me­čius nu­kreip­ti veiks­mai. Di­džiau­sią da­lį šių sek­su­a­li­nių nu­si­kal­ti­mų struk­tū­ro­je su­da­ro ne­pil­na­me­čių tvir­ki­ni­mo at­ve­jai. Ly­gi­nant sta­tis­ti­nius duo­me­nis, 2024 me­tais, tai yra už­pra­ė­ju­siais me­tais, mes tu­rė­jo­me 164 at­ve­jus, 2025-ai­siais to­kių – 112. Jei­gu ly­gin­tu­me su iš­ža­gi­ni­mu, tai yra to­kia bru­ta­liau­sia for­ma, nu­kreip­ta jau ir į fi­zi­nį pa­si­prie­ši­ni­mą, iš­ža­gi­ni­mų kas­met yra re­gist­ruo­ja­ma apie 60–70 per me­tus, sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo at­ve­jų – apie 40–50 at­ve­jų.

Dar kar­tą – la­bai svar­bu, ko­kia­me kon­teks­te vyks­ta šie nu­si­kal­ti­mai. Vėl­gi 70 % at­ve­jų įta­ria­ma­sis yra pa­žįs­ta­mas as­muo. Ir­gi rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, šei­my­ni­niuo­se san­ty­kiuo­se, part­ne­rys­tės san­ty­kiuo­se, ši­tų nu­si­kal­ti­mų la­ten­ti­ka yra žy­miai žy­miai di­des­nė. Taip pat bent treč­da­liu at­ve­jų yra pa­si­nau­do­ja­ma nu­ken­tė­ju­sio­jo ap­svai­gi­mu nuo al­ko­ho­lio. Fik­suo­ja­mi ir ap­svai­gi­ni­mo at­ve­jai, ta­čiau to­kius at­ve­jus iš­aiš­kin­ti mums, kaip tei­sė­sau­gai, yra dar su­dė­tin­giau. Pri­klau­so nuo re­a­ga­vi­mo lai­ko, nuo pra­ne­ši­mo lai­ko, nuo me­džia­gų, ku­rios pa­si­ša­li­na iš or­ga­niz­mo, kai ku­rios la­bai grei­tai.

Dar vie­nas mo­men­tas, kal­bant apie įta­ria­mo­jo pro­fi­lį, tok­sai la­bai gru­bus at­krei­pi­mas dė­me­sio, kad daž­niau­siai įta­ria­mie­ji yra su­au­gę vy­rai, tai yra nuo 30 iki 39 me­tų. Dar kar­tą pa­kar­to­siu – ak­cen­tas, kad di­džiau­sia ri­zi­ka ky­la ne vie­šo­sio­se erd­vė­se, o vis tik­tai si­tu­a­ci­jos su­si­for­muo­ja per so­cia­li­nius ry­šius pa­si­ti­kė­ji­mo pa­grin­du.

Kaip po­li­ci­ja, rei­kė­tų, ma­tyt, pa­kal­bė­ti, mes ver­ti­na­me sek­su­a­li­nius nu­si­kal­ti­mus kaip pri­ori­te­ti­nę sa­vo dar­bo sri­tį ir kaip sun­kų nu­si­kal­ti­mą. Ką tai reiš­kia? Tai reiš­kia, kad re­a­ga­vi­mas yra ne­ati­dė­lio­ti­nas, pir­mi­niai veiks­mai pa­da­ro­mi mak­si­ma­liai grei­tai, kaip tik­tai įma­no­ma. Iš pir­mi­nių veiks­mų vi­sa­da bū­na pri­ori­te­tas nu­ken­tė­ju­sio­jo ap­klau­sa, liu­dy­to­jų ap­klau­sa, bio­lo­gi­nių mė­gi­nių ir pėd­sa­kų pa­ė­mi­mas, skait­me­ni­nių įro­dy­mų rin­ki­mas, vaiz­do ir si­tu­a­ci­jos duo­me­nų ana­li­zė ir pri­rei­kus ne­vie­šo po­bū­džio veiks­mai.

Nu­ken­tė­ju­sie­ji, nu­ken­tė­ju­sio­sios, va­do­vau­jan­tis 2021 me­tų svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu, yra siun­čia­mos į spe­cia­li­zuo­tus svei­ka­tos cen­trus. Mes jau kal­ba­me ne tik apie me­di­ci­ni­nių pa­slau­gų tei­ki­mą, bet apie kom­plek­si­nės pa­gal­bos nuo to­kio nu­si­kal­ti­mo nu­ken­tė­ju­sioms au­koms tei­ki­mą. Čia yra la­bai svar­bus mo­men­tas, kal­bant jau ir apie vei­ki­mo al­go­rit­mus, tar­pins­ti­tu­ci­nę są­vei­ką ir mū­sų reg­la­men­ta­vi­mą, kad šiuo me­tu mes esa­me su­si­kon­cen­tra­vę, kal­bant apie me­di­ci­ni­nę ap­žiū­rą, mė­gi­nių pa­ė­mi­mą, pėd­sa­kų su­rin­ki­mą ir pa­gal­bos su­tei­ki­mą, jun­gia­mės prie pro­ce­si­nės sta­di­jos, tai yra iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pra­dė­ji­mo, bet svar­bu yra pa­mi­nė­ti, kad au­ka tu­ri bū­ti pri­im­ta, ne­svar­bu, ar po­li­ci­ja jau su­re­a­ga­vo. Jei­gu ji­nai krei­pė­si į gy­dy­mo įstai­gą, va­di­na­si, ten tu­ri bū­ti su­rink­ti vi­si įma­no­mi įro­dy­mai. Kal­bu kaip tei­sė­sau­gi­nin­kė, čia de­du ak­cen­tą – jai tu­ri bū­ti su­teik­ta mak­si­ma­li pa­gal­ba. Tai yra jau ne tik ins­ti­tu­ci­jos, bet ir vals­ty­bės at­sa­kas, kaip mes žiū­ri­me į šią pro­ble­ma­ti­ką.

Ki­tas da­ly­kas – ap­svai­gi­ni­mo at­ve­jai. Taip pat svar­bu švies­ti vi­suo­me­nę, svar­bu di­din­ti są­mo­nin­gu­mą. Kuo grei­čiau krei­pia­ma­si, kuo grei­čiau ap­lin­ka pa­ste­bi, pra­ne­ša ir iden­ti­fi­kuo­ja, ne­svar­bu, kad at­ve­jis gal­būt nepa­si­tvir­tins, bet tu­ri­me ne­lik­ti abe­jin­gi, tu­ri­me ska­tin­ti sa­vo ben­druo­me­nę re­a­guo­ti grei­tai į to­kius at­ve­jus, ka­dan­gi pir­mo­sios va­lan­dos yra pats svar­biau­sias da­ly­kas.

Tur­būt pa­grin­di­nius mo­men­tus pa­mi­nė­jau. Tik­tai dar kar­tą: iš tei­sė­sau­gos per­spek­ty­vos tu­ri­me nu­si­ma­tę tik­rai aiš­kias kryp­tis. Pir­ma, tai, ką ir pa­mi­nė­jau, kad pa­gal­ba tu­ri bū­ti su­tei­kia­ma, me­di­ci­ni­nė ap­žiū­ra ir įro­dy­mai tu­ri bū­ti su­rink­ti, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

An­tra, mums, kaip ins­ti­tu­ci­joms, vei­kian­čioms šia­me lau­ke, tai yra tiek tei­sė­sau­gos, pro­ku­ra­tū­ros, me­di­ci­nos, tiek so­cia­li­nės pa­gal­bos dar­buo­to­jams, ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms rei­kia dau­giau ko­mu­ni­kuo­ti, rei­kia stip­rin­ti sa­vo są­vei­ku­mą ir, ma­tyt, da­ry­ti ben­drus švie­tė­jiš­kus ren­gi­nius, mo­ky­mus. Tu­ri­me ak­cen­tuo­ti skait­me­ni­nę erd­vę. Tiek sa­vo ap­lin­ką, tiek švie­tė­jiš­kas pro­gra­mas nu­kreip­ti į tai, kaip yra pa­vei­kia­ma skait­me­ni­nė­je erd­vė­je, kaip yra fik­suo­ja­mi įro­dy­mai, kaip šif­ruo­ja­mos ta­pa­ty­bės, kaip svar­bu iš­sau­go­ti to­kius skait­me­ni­nius įro­dy­mus. Mums, kaip spe­cia­lis­tams, ir­gi yra la­bai svar­bu sa­vo ge­bė­ji­mus šio­je sri­ty­je di­din­ti. Ti­kiuo­si, spė­jau lai­ku. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me Eg­lei. Į tri­bū­ną kvie­čia­me vie­šo­sios įstai­gos „Ri­bo­lo­gi­ja“ ben­dra­į­kū­rė­ją ir „Pra­bilk“ cen­tro at­sto­vę R. But­ke­vi­čiū­tę. Jos pra­ne­ši­mo te­ma bus pa­si­sa­ky­mas „Sek­su­a­li­nis smur­tas – tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ir jo (ne)vei­ki­mas prak­ti­ko­je“. La­bai pra­šo­me sek­ti lai­ką. Ačiū.

 

VšĮ „Ri­bo­lo­gi­ja“ ben­dra­į­kū­rė­jos ir „Pra­bilk“ cen­tro at­sto­vės Ru­gi­lės But­ke­vi­čiū­tės pra­ne­ši­mas „Sek­su­a­li­nis smur­tas – tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ir jo (ne)vei­ki­mas prak­ti­ko­je. Prie­var­ta­vi­mo nar­ko­ti­kai“

 

R. BUTKEVIČIŪTĖ. Bū­ti­nai. Nu­si­sta­ty­siu net­gi laik­ma­tį. Aš, kaip ir dau­gu­ma mo­te­rų, esu su­si­dū­ru­si su sek­su­a­li­niu smur­tu. Per 17 sa­vo kar­je­ros me­tų dir­bau ne su vie­nu nuo to nu­ken­tė­ju­siu žmo­gu­mi – tiek mo­te­ri­mi, tiek vy­ru. Sek­su­a­li­nis smur­tas at­ima tai, ką mes tu­ri­me bran­giau­sią – sau­gu­mo jaus­mą, oru­mą ir kon­tro­lę, ta­čiau blo­giau­sia daž­nai nu­tin­ka ne ta­da, kai smur­tas vyks­ta. Blo­giau­sia nu­tin­ka po to, kai žmo­gus pra­by­la. Per daž­nai sis­te­ma jį nu­bau­džia dar kar­tą. Jei­gu nu­ken­tė­ju­sio žmo­gaus ke­lio­nė bū­tų kny­ga, I sky­rius va­din­tų­si „Tu ne žmo­gus, tu – by­la“. „Ma­ne iš­prie­var­ta­vo, o ta­da su ma­ni­mi el­gė­si kaip su įro­dy­mu. Pra­si­dė­jus gim­dy­mui man bu­vo šo­kas. Ne­ži­no­jau, kad esu nėš­čia. Pa­tė­vis ma­ne prie­var­ta­vo jau se­niai, o po gim­dy­mo vie­nin­te­lis klau­si­mas bu­vo: tai ar pa­im­si pa­ga­liau tu tą vai­ką mai­tin­ti? Ma­nęs nuo­lat klau­sia, ar aš ne­me­luo­ju. Jam jo­kių pa­sek­mių ne­ki­lo. Taip pra­si­dė­jo pir­mie­ji ma­no pil­na­me­tys­tės me­tai.“ Tai nė­ra pa­vie­nės klai­dos. Tai sis­te­ma, ku­ri daž­nai ne­su­ge­ba ap­sau­go­ti nu­ken­tė­ju­sių ir su­da­ro prie­lai­das smur­tau­to­jams iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės.

Kny­gos II sky­rius va­din­tų­si „Įro­dyk, kad ko­vo­jai“. Prak­ti­ko­je sek­su­a­li­nio smur­to by­lo­se vis dar per­ne­lyg daug svo­rio ten­ka fi­zi­nės prie­var­tos, gra­si­ni­mų ir ak­ty­vaus pa­si­prie­ši­ni­mo ver­ti­ni­mui. Nors moks­lo ži­nios se­niai ir aiš­kiai ro­do, kad žmo­gaus re­ak­ci­ja į prie­var­tą daž­nai yra su­stin­gi­mas. Va­di­na­si, jei­gu žmo­gus ne­si­prie­ši­no, nu­si­kal­ti­mas tam­pa sun­kiai įro­do­mas. Žmo­gus ne­ga­li pa­si­rink­ti, su­sting­ti ar ne, – tai da­ro žmo­gaus sme­ge­nys. Šian­dien Lie­tu­vo­je mes tu­ri­me sis­te­mą, ku­ri sa­ko: jei­gu ta­vo kū­nas su­re­a­ga­vo ne­tei­sin­gai, smur­tą įro­dy­ti bus sun­ku. Tai nė­ra tei­sin­gu­mas, tai bio­lo­gi­jos ig­no­ra­vi­mas. Re­a­ly­bė­je sek­su­a­li­nis smur­tas daž­nai vyks­ta be fi­zi­nės jė­gos pa­nau­do­ji­mo. Bet šian­die­nos įsta­ty­mai ne­pa­kan­ka­mai aiš­kiai ap­ima psi­cho­lo­gi­nio smur­to pa­nau­do­ji­mą sek­su­a­li­nei prie­var­tai, to­kio, kaip gir­dė­jo­te Lo­re­tos is­to­ri­jo­je – ma­ni­pu­lia­vi­mas, spau­di­mas, ga­lios dis­ba­lan­sas san­ty­kiuo­se.

III sky­rius va­din­tų­si „Ne­ma­to­mi nu­si­kal­ti­mai“. Kaip ir Eg­lė mi­nė­jo, ofi­cia­lūs duo­me­nys ro­do, kad vos ke­lio­li­ka iki­teis­mi­nių ty­ri­mų per me­tus tu­ri­me, kai as­me­nys sek­su­a­li­nio smur­to me­tu bu­vo ap­svai­gin­ti, o me­di­kai mums liu­di­ja, kad li­go­ni­nė­je tu­ri­me bent vie­ną to­kį at­ve­jį per sa­vai­tę. Tarp re­a­ly­bės ir sta­tis­ti­kos šian­dien pra­ra­ja, di­de­lė da­lis nu­si­kal­ti­mų ne­pa­sie­kia teis­mo, o smur­tau­to­jai lie­ka ne­nu­baus­ti. Klau­si­mas – ko­dėl? Nes šian­dien sis­te­ma yra orien­tuo­ta ne į as­mens va­lios ne­bu­vi­mą, o į ak­ty­vų pa­si­prie­ši­ni­mą. Vi­si sa­ko: ko­vok, va­žiuok į li­go­ni­nę, kreip­kis. „Po ap­svai­gi­ni­mo bu­vau tar­si gu­mi­nė lė­lė, vi­są nak­tį pra­gu­lė­ju­si ant tu­a­le­to grin­dų, net te­le­fo­ną lai­ky­ti bu­vo sun­ku.“ Jei žmo­gus ap­svai­gin­tas, dez­orien­tuo­tas ar su­stin­gęs, sis­te­ma tie­siog nu­sto­ja veik­ti, ir ta­da at­si­ran­da si­tu­a­ci­jos, ku­rio­se nu­si­kal­ti­mas įvyks­ta ne dėl jė­gos per­tek­liaus, o dėl sis­te­mos sil­pnu­mo. To­kia sis­te­ma nė­ra neut­ra­li, ji su­ku­ria ap­lin­ką, ku­rio­je nu­si­kal­ti­mas tam­pa są­mo­nin­gu ir ma­žos ri­zi­kos pa­si­rin­ki­mu.

IV sky­rius – „Tei­sė, ku­ri ne­vei­kia“. No­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį į la­bai kon­kre­čias tei­si­nes spra­gas šian­dien Lie­tu­vo­je. Pir­ma, jė­ga grįs­tas re­gu­lia­vi­mas su­kū­rė sis­te­mą, ku­rio­je la­bai su­dė­tin­ga įro­dy­ti sek­su­a­li­nį smur­tą, jei ne­bu­vo fi­zi­nės jė­gos, jei žmo­gus su­stin­go ar jei prieš tai tu­rė­jo san­ty­kių su smur­ta­vu­siu as­me­niu. Sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas dar­be bau­džia­mas tik tuo at­ve­ju, jei­gu jį pa­da­ro va­do­vas ar­ba va­do­vė, jei­gu pa­da­ro ko­le­ga ar­ba ko­le­gė, bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės šiuo me­tu Lie­tu­vo­je nė­ra. Sek­su­a­li­nis smur­tas prieš ber­niu­kus ir vy­rus yra ver­ti­na­mas mū­sų Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se kaip ma­žes­nis nu­si­kal­ti­mas nei sek­su­a­li­nis smur­tas prieš mer­gai­tes ir mo­te­ris. Prie­ka­bia­vi­mas vie­šo­se vie­to­se vis dar lai­ko­mas ge­riau­siu at­ve­ju vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mu ir daž­nai iš vi­so lie­ka ne­bau­džia­mas. To­kia sis­te­ma siun­čia šian­dien la­bai aiš­kią ži­nu­tę – ga­li­ma lik­ti ne­nu­baus­tam. Rei­ka­lin­gi pa­kei­ti­mai, no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne­pa­kei­čia įro­di­nė­ji­mo stan­dar­tų ir tik­rai ne­pa­nai­ki­na ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos, jie tiks­liau api­brė­žia, kas yra smur­tas, ir lei­džia ver­tin­ti re­a­lias si­tu­a­ci­jas. To­bu­la tu­ri bū­ti ne au­ka, o ją gi­nan­ti vals­ty­bė.

V sky­rius yra apie sis­te­mą, ku­ri ne­su­si­jun­gia. Pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me gu­lė­da­ma gi­ne­ko­lo­go kė­dė­je prie­var­tą pa­ty­ru­si mer­gi­na dre­ban­čio­mis ran­ko­mis tu­ri čia ir da­bar ap­si­spręs­ti, ar ji no­rės, kad bū­tų pra­dė­tas tei­si­nis pro­ce­sas. Me­di­kai lau­kia po­li­ci­jos, po­li­ci­ja lau­kia teis­mo me­di­kų, ku­rie lau­kia įro­dy­mų. Įro­dy­mų rin­ki­mui ne­tu­rint aiš­kaus al­go­rit­mo, jie dings­ta, ne­tu­ri­me ga­li­my­bės sau­go­ti įro­dy­mų at­ei­čiai. Tai ne vie­no žmo­gaus klai­da, tai sis­te­mos ar­chi­tek­tū­ra.

Ir VI sky­rius yra skir­tas jums, ger­bia­mi Sei­mo na­riai ir ger­bia­mos Sei­mo na­rės. Ry­tas, ku­ris pri­klau­so nuo jū­sų. Už kiek­vie­nos tei­si­nės spra­gos sto­vi žmo­gus. Mer­gai­tė, ku­ri su­stin­go, mo­te­ris, ku­ria ne­pa­ti­kė­jo, vy­ras, ku­riuo ne­pa­ti­kė­jo ir ku­ris pa­si­rin­ko ty­lą. Ap­svai­gin­tos au­kos, ku­rių at­min­ties spra­gos bu­vo pa­nau­do­tos prieš jas teis­me.

Tei­sės spra­gas ga­li­te pa­keis­ti tik jūs. Kai žmo­gus pa­ti­ria sek­su­a­li­nį smur­tą – pra­ran­da kon­tro­lę. Ta kon­tro­lė ga­li bū­ti grą­žin­ta ne po me­tų, ne teis­mo sa­lė­je ar po­li­ci­jos nuo­va­do­je, o čia, ši­to­je sa­lė­je. Jūs, kaip ir aš, ne­ga­li­te bū­ti ša­lia žmo­gaus prie­var­tos nak­tį, bet jūs ga­li­te nu­spręs­ti, kas žmo­gaus lauks ry­te. Sis­te­ma, ku­ri jį gins, ar sis­te­ma, ku­ri pri­vers gin­tis dar kar­tą.

Kvie­čiu jus vi­sas ir vi­sus pa­kel­ti akis į bal­ko­ną. Ja­me dau­giau ne­gu 30 kas­dien su nu­ken­tė­ju­siais dir­ban­čių eks­per­tų iš vi­sos Lie­tu­vos. Dar šim­tai žmo­nių šian­dien mus ste­bi nuo­to­liu, tarp jų – nu­ken­tė­ję žmo­nės, ku­riems rei­kia jū­sų pa­gal­bos. Kiek­vie­nas iš jū­sų kaž­ka­da pri­ėmė spren­di­mą bū­ti čia, Sei­me, bū­ti žmo­gu­mi, ku­ris ku­ria vals­ty­bę. Ne­be­ga­li­me gy­ven­ti vals­ty­bė­je, ku­rio­je ty­lė­ti yra sau­giau ne­gu ieš­ko­ti tei­sin­gu­mo. Lai­kas pa­dė­ti toms ir tiems, ku­rios ir ku­rie bu­vo pri­vers­ti ty­lė­ti per il­gai. Lai­kas keis­ti sek­su­a­li­nį smur­tą reg­la­men­tuo­jan­čius įsta­ty­mus ir su­teik­ti re­a­lias ga­li­my­bes ap­si­gin­ti. Jūs spren­džia­te ne tik dėl įsta­ty­mo pa­tai­sų ar straips­nių, jūs spren­džia­te, ar Lie­tu­vos tei­sė pri­pa­žins pa­ga­liau tai, ką jau se­niai ži­no moks­las, me­di­kai, pa­gal­bos spe­cia­lis­tai ir pa­tys nu­ken­tė­ję žmo­nės, kad sek­su­a­li­nis smur­tas ne vi­sa­da at­ro­do kaip ko­va, kad su­stin­gi­mas nė­ra su­ti­ki­mas, o ap­svai­gi­mas nė­ra pil­ko­ji zo­na.

Šian­dien jū­sų sek­su­a­li­nio smur­to reg­la­men­ta­vi­mo re­for­mos pa­lai­ky­mas reiš­kia tris da­ly­kus: aiš­kes­nį va­lios prin­ci­po tai­ky­mą, ge­res­nę ap­sau­gą pa­žei­džia­mo­se si­tu­a­ci­jo­se ir re­a­lią ga­li­my­bę tir­ti nu­si­kal­ti­mus, ku­rie šian­dien lie­ka še­šė­ly­je. To­dėl šian­dien kvie­čiu kur­ti vals­ty­bę, ku­rio­je nu­ken­tė­jęs žmo­gus po prie­var­tos ne­pri­va­lė­tų dar kar­tą gin­tis nuo sis­te­mos. Jūs ne­ga­li­te pa­keis­ti to, kas žmo­gui nu­ti­ko prie­var­tos nak­tį, bet jūs ga­li­te nu­spręs­ti, ar ry­te Lie­tu­va sto­vės nu­ken­tė­ju­sio pu­sė­je, ar pa­liks jį vie­ną. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me Ru­gi­lei. Į tri­bū­ną kvie­čia­me Pa­ra­mos vai­kams cen­tro psi­cho­lo­gę V. Ga­bę. Ji kal­bės apie sek­su­a­li­nį smur­tą prieš vai­kus in­ter­ne­te, vai­kų vi­lio­ji­mo pro­ble­mas. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pir­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas R. Šu­kys.

 

Pa­ra­mos vai­kams cen­tro psi­cho­lo­gės Vai­dos Ga­bės pra­ne­ši­mas „Sek­su­a­li­nis smurtas prieš vai­kus in­ter­ne­te. Vai­kų vi­lio­ji­mo pro­ble­ma“

 

V. GABĖ. La­ba die­na vi­siems. Tik­rai jau­di­nuo­si ir po to­kio įkve­pian­čio Ru­gi­lės pa­si­sa­ky­mo. Tur­būt iš sa­vo pu­sės pa­ban­dy­siu pa­pa­sa­ko­ti tą da­lį, ku­rią mes ma­to­me sa­vo dar­be.

Aš esu psi­cho­lo­gė V. Ga­bė, kaip ma­ne ir pri­sta­tė. Šian­dien šio­je sa­lė­je aš kal­bu vie­šo­sios įstai­gos Pa­ra­mos vai­kams cen­tro var­du, bet taip pat, ma­nau, ir vi­sų ko­le­gų, ki­tų spe­cia­lis­tų, ku­rie kas­die­nė­je sa­vo veik­lo­je dir­ba su vai­kais ir pa­aug­liais, ku­rie yra pa­ty­rę ko­kį nors sek­su­a­li­nį smur­tą ar sek­su­a­li­nį smur­tą in­ter­ne­te.

Trum­pai apie or­ga­ni­za­ci­ją, ku­riai at­sto­vau­ju. Vie­šo­ji įstai­ga Pa­ra­mos vai­kams cen­tras yra or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri dau­giau ne­gu 30 me­tų dar­buo­ja­si vai­kų, šei­mų psi­cho­lo­gi­nės ge­ro­vės sri­ty­je. Mū­sų spe­cia­lis­tai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, psi­cho­lo­gai kas­die­nė­je sa­vo veik­lo­je tei­kia pa­gal­bą vai­kams, pa­aug­liams, šei­moms, nu­ken­tė­ju­sioms nuo įvai­riau­sių rū­šių smur­to, įskai­tant ir sek­su­a­li­nį smur­tą. To­dėl šian­dien ga­liu pa­si­da­lin­ti su ju­mis tuo, ką ma­to­me kas­dien sa­vo dar­be ar net dar­bo ka­bi­ne­tuo­se, pa­kal­bė­ti apie sek­su­a­li­nį smur­tą in­ter­ne­te, su kuo su­si­du­ria vai­kai ir kaip tai juos pa­vei­kia.

Gir­dė­jo­me tam tik­rų skai­čių, bet no­riu dar trum­pai pa­teik­ti, pa­mi­nė­ti ke­le­tą ki­tų svar­bių skai­čių. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Psi­chot­rau­ma­to­lo­gi­jos cen­tro 2020 me­tais at­lik­tas ty­ri­mas, ku­ria­me da­ly­va­vo 12–16 me­tų pa­aug­liai, at­sklei­dė, kad sek­su­a­li­nę prie­var­tą iš su­au­gu­sių­jų yra pa­ty­rę be­veik 10 % ty­ri­me da­ly­va­vu­sių vai­kų ir pa­aug­lių. Sek­su­a­li­nę prie­var­tą iš ben­dra­am­žių yra pa­ty­rę dau­giau ne­gu 17 % pa­aug­lių. O su ne­tin­ka­mu sek­su­a­li­niu el­ge­siu in­ter­ne­te su­si­dū­rę yra treč­da­lis – be­veik 32 % – pa­aug­lių. Ir šie skai­čiai ap­ima įvai­rias sek­su­a­li­nio smur­to ap­raiš­kas, įskai­tant to­kias pa­tir­tis kaip sek­su­a­li­nio po­bū­džio po­kal­biai, spau­di­mas siųs­ti nu­ogo kū­no nuo­trau­kas ar­ba tų nuo­trau­kų pla­ti­ni­mas.

Ką dar no­riu prie šių skai­čių pri­dė­ti – tai, ką ma­to mū­sų spe­cia­lis­tai, ku­rie vai­kams, pa­aug­liams ve­da smur­to pre­ven­ci­jos už­si­ė­mi­mus, ku­riuo­se yra kal­ba­ma ir apie sek­su­a­li­nio smur­to pre­ven­ci­ją. Vai­kai, pa­aug­liai da­li­na­si, kad ne­pa­gei­dau­ja­mas ži­nu­tes, sek­su­a­li­nio tu­ri­nio prie­ka­bia­vi­mą, kvie­ti­mą ben­drau­ti pa­ti­ria tik­rai be­veik kiek­vie­nas. Tas kas kar­tą nu­ste­bi­na. Kai pa­klau­si vai­kų, kiek iš jū­sų ga­vo­te ži­nu­tes, tai jie da­li­na­si tuo, kad tai yra tik­rai kaž­koks įpras­tas da­ly­kas, su kuo jie su­si­du­ria in­ter­ne­te. Man at­ro­do, svar­bu pri­si­min­ti, ir ką Eg­lė sa­kė, kad tai yra to­kia erd­vė, ku­rio­je vyks­ta daug la­bai įvai­rių da­ly­kų ir smur­tas ten at­si­tin­ka.

Ką no­riu pa­sa­ky­ti ir vėl­gi pa­pil­dy­ti ko­le­gių, prieš tai kal­bė­ju­sių, pa­si­sa­ky­mus, kad ta grės­mė, tas pa­vo­jus, sek­su­a­li­nis smur­tas in­ter­ne­te, jei­gu kal­bė­tu­me, tai la­bai re­tai ka­da pra­si­de­da nuo re­a­lios grės­mės. Iš tik­rų­jų, ką kal­ba­me su ko­le­go­mis, kad re­a­lią grės­mę, sa­ky­ki­me, aki­vaiz­džiai ne­tin­ka­mo tu­ri­nio ži­nu­tes ar nuo­trau­kas vai­kai, pa­aug­liai ge­ba at­pa­žin­ti. Bet pra­si­de­da nuo san­ty­kio kū­ri­mo, ką vėl­gi kal­bu pa­pil­dy­da­ma prieš tai kal­bė­ju­sias ko­le­ges, kad su­au­gęs as­muo do­mi­si vai­ku, pa­aug­liu, ro­do dė­me­sį, klau­si­nė­ja, gi­ria, siū­lo ar­ba ža­da do­va­nas ir to­kiu bū­du vai­kas yra su­klai­di­na­mas. Iš tik­rų­jų, čia yra la­bai svar­bu tą tu­rė­ti min­ty­je. Yra su­klai­di­na­mas ir pa­ma­žu įtrau­kia­mas, siū­lant jam tai, ko la­biau­siai tuo me­tu trūks­ta: gal­būt pa­lai­ky­mą, su­pra­ti­mą, iš­klau­sy­mą ir pa­na­šiai. Tai ypač svar­bu tu­rė­ti min­ty­je, ži­nant, kiek vai­kų jau­čia­si vie­ni­ši (iš vi­sur gir­di­me apie pa­ti­ria­mą vie­ni­šu­mą), taip pat pa­ti­ria pa­ty­čias. Vai­kai, pa­aug­liai sun­kiai su­si­ran­da drau­gų. Ypač di­de­lė­je ri­zi­ko­je at­si­du­ria tie, ku­rie tu­ri ko­kių nors rai­dos iš­šū­kių – gal­būt au­tiz­mo spek­tro su­tri­ki­mą ar in­te­lek­ti­nę ne­ga­lią.

Prie to tur­būt dar pri­dė­siu: mes esa­me so­cia­lūs, mums rei­kia žmo­nių. Vai­kai iš pri­gim­ties yra smal­sūs, no­rin­tys ben­drau­ti, kur­ti ry­šius, ir tai yra vi­siš­kai nor­ma­lu. Ta­čiau dėl am­žiaus, dėl rai­dos ypa­tu­mų, dėl bran­dos, pa­tir­ties sto­kos vai­kai ne­ga­li įver­tin­ti si­tu­a­ci­jų. Jau ko­le­gė ir­gi apie tai mi­nė­jo, kad čia yra ne tik psi­cho­lo­gų toks pa­ste­bė­ji­mas, bet aki­vaiz­džiai vai­kai ne­tu­ri ga­li­my­bių įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją, nu­ma­ty­ti ki­to žmo­gaus ke­ti­ni­mą ir kaž­kaip at­pa­žin­ti pa­vo­jų, kad tai yra pa­vo­jin­ga.

Be to, dar ką pri­dė­siu, kad vai­kams yra sun­ku pa­si­prie­šin­ti su­au­gu­sia­jam – ypač tam, ku­ris bu­vo ma­lo­nus ir drau­giš­kas, ku­ris kal­bė­jo­si, do­mė­jo­si ir mez­gė ry­šį. Vai­kai au­ga gir­dė­da­mi, kad su­au­gu­sių­jų rei­kia klau­sy­ti. Vai­kai au­ga gir­dė­da­mi, kad su­au­gę ži­no ge­riau, ir tai dar la­biau ap­sun­ki­na jų ga­li­my­bes pa­sa­ky­ti ne. Kas vyks­ta po to­kio vi­lio­ji­mo, su­klai­di­ni­mo ir įtrau­ki­mo į san­ty­kį? Po to­kio vi­lio­ji­mo in­ter­ne­te ga­li sek­ti dar sun­kes­nės pa­tir­tys – šan­ta­žas, por­nog­ra­fi­nio tu­ri­nio kū­ri­mas, įvai­rių ki­tų for­mų sek­su­a­li­nis iš­nau­do­ji­mas. Tai­gi, pa­sek­mės vai­kui ga­li bū­ti il­ga­lai­kės ir la­bai su­dė­tin­gos.

Apie ką kal­ba vai­kai? Ką gir­di spe­cia­lis­tai iš vai­kų, pa­ty­ru­sių sek­su­a­li­nį smur­tą, prie­ka­bia­vi­mą ir įvai­riau­sius pa­ty­ri­mus in­ter­ne­te? Vai­kai daž­nai ir po ke­le­rių me­tų gy­ve­na bai­mė­je ne­ri­mau­da­mi, ar jų pa­si­da­lin­tas tu­ri­nys: nuo­trau­kos, vi­deoįra­šai, ar tai tik­rai yra pa­ša­lin­ta? Ar nė­ra kaž­kur, kad kas nors žiū­ri, kas nors vis dar ma­to? To­kiu bū­du tik­rai yra pra­ran­da­ma kon­tro­lė ir sau­gu­mas, ku­rį yra la­bai sun­ku su­si­grą­žin­ti.

Daž­nu at­ve­ju tai nė­ra vien vai­ko pro­ble­ma – tai yra vi­sos šei­mos kri­zė. Tai pa­lie­čia vi­są šei­mą. Esa­me su­si­dū­rę su at­ve­jais, kai ir tė­vai bu­vo šan­ta­žuo­ja­mi. Vai­kai pa­sa­ko­ja, kad, šei­mai su­ži­no­jus, ki­lo kon­flik­tų, ki­lo įtam­pa, o pa­tiems vai­kams no­rė­jo­si pa­si­slėp­ti, bū­ti ne­ma­to­miems, pa­bėg­ti. Da­lis vai­kų su sa­vo iš­gy­ve­ni­mais lie­ka vie­ni, nes apie to­kias pa­tir­tis yra la­bai sun­ku kal­bė­­ti. Vai­kai iš­gy­ve­na stip­rų gė­dos, kal­tės jaus­mą, jau­čia­si vie­ni­ši, izo­liuo­ti ir pa­si­da­lin­ti tuo, kas nu­ti­ko, ne­ga­li net su ar­ti­miau­siais drau­gais. Taip pat vai­kai pa­sa­ko­ja apie la­bai stip­rius iš­gy­ve­na­mus vi­di­nius kon­flik­tus, apie tai, kad jie tar­si ga­vo dė­me­sio, pa­gy­ri­mų, bet tuo pat me­tu jau­čia to­kį gi­lų pa­si­šlykš­tė­ji­mą sa­vi­mi, sa­vo el­ge­siu, sa­vo kū­nu, ir vai­kams tik­rai daž­nai tam­pa sun­ku tęs­ti įpras­tą gy­ve­ni­mą, mo­ky­tis, ben­drau­ti, kur­ti san­ty­kius. Da­lis vai­kų pa­ti­ria il­ga­lai­kius po­trau­mi­nio stre­so simp­to­mus, to­kius kaip įky­rūs pri­si­mi­ni­mai, ne­ri­mas, ven­gi­mas, pa­di­dė­jęs jaut­ru­mas.

Ką pa­si­lie­ku pa­bai­gai? Vai­kams, pa­aug­liams daž­nai at­ro­do, kad jie pa­tys yra kal­ti, nes juk jie įsi­trau­kė į tą ben­dra­vi­mą, jie pa­tys siun­tė nuo­trau­kas. Kar­tais taip ma­no ir ša­lia esan­tys su­au­gu­sie­ji. Vai­kai gir­di to­kias ži­nu­tes iš ap­lin­kos: tu pats kal­tas, tu­rė­jai, pri­va­lė­jai ži­no­ti ir kaip nors su­sto­ti. Ta­čiau čia tik­rai no­riu pa­brėž­ti ir la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti – at­sa­ko­my­bė vi­sa­da ten­ka su­au­gu­sia­jam. Vi­sa­da. Nė­ra jo­kių iš­im­čių. Net jei­gu vai­kui, ap­lin­ki­niams at­ro­do, kad vai­kas ga­lė­jo, tu­rė­jo su­pras­ti, tai dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, kad dėl sa­vo rai­dos ypa­tu­mų, dėl bran­dos, pa­tir­ties sto­kos ne­ga­lė­jo. At­sa­ko­my­bė vi­sa­da yra su­au­gu­sių­jų.

Aš, kaip ir Ru­gi­lė, krei­piuo­si į vi­sus esan­čius šio­je sa­lė­je ir tuos, ku­rie iš­ėjo iš sa­lės, ir tik­rai kvie­čiu gir­dė­ti vie­niems ki­tus, įsi­klau­sy­ti ir kar­tu veik­ti dėl kiek­vie­no Lie­tu­vos vai­ko sau­gu­mo ir ge­ro­vės. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, NAF). Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jai. Kvie­čiu kal­bė­ti dis­ku­si­jo­je My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to do­cen­tę dak­ta­rę R. Jakš­tie­nę ir pri­sta­ty­ti tei­sės eks­per­to po­zi­ci­ją apie Lie­tu­vos tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo pro­ble­mas, kas ne­vei­kia ir nuo ko tu­ri­me pra­dė­ti tai keis­ti (tarp­tau­ti­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai). Pra­šom.

 

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to do­cen­tės dak­ta­rės Ra­mu­nės Jakš­tie­nės pra­ne­ši­mas „Lie­tu­vos tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo pro­ble­mos (tei­sės eks­per­to po­zi­ci­ja): kas ne­vei­kia ir nuo ko tu­ri­me pra­dė­ti tai keis­ti? Tarp­tau­ti­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai“

 

R. JAKŠTIENĖ. La­ba die­na. Ger­bia­mie­ji, dė­ko­ju už ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti ir eks­per­ti­nę tei­sės moks­lo per­spek­ty­vą šia­me dis­kur­se. Tai­gi pa­grin­di­nė moks­li­nin­kų ži­nu­tė po­li­ti­kos for­muo­to­jams ir įsta­ty­mų lei­dė­jui šiuo klau­si­mu yra ta, kad tei­si­nis at­sa­kas į sek­su­a­li­nį smur­tą yra efek­ty­vus tik ta­da, kai jis pri­tai­ky­tas to­kio smur­to spe­ci­fi­kai. Mo­der­nus tarp­tau­ti­nis tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, jo in­ter­pre­ta­ci­ja ir tai­ky­mo prak­ti­ka kaip tik ir yra pa­grįs­ti to­kiu po­žiū­riu. Tai yra re­mia­si žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos pa­ra­dig­ma, moks­li­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tais, at­si­žvel­gia į ly­ties as­pek­tą ir trau­muo­jan­tį po­vei­kį, yra pa­lan­kūs nu­ken­tė­ju­sia­jam. Toks me­cha­niz­mas yra įtvir­tin­tas Stam­bu­lo kon­ven­ci­jo­je, Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vo­je dėl ko­vos su smur­tu prieš mo­te­ris ir smur­tu ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, Nu­si­kal­ti­mų au­kų tei­sių di­rek­ty­vo­je, Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo ir CEDAW ko­mi­te­to prak­ti­ko­je, GREVIO ko­mi­te­to re­ko­men­da­ci­jo­se. Su­ti­ki­mu, o ne prie­var­ta grįs­ta sek­su­a­li­nio smur­to kon­cep­ci­ja yra aiš­ki tarp­tau­ti­nių žmo­gaus tei­sių stan­dar­tų kryp­tis, ku­ria ima sek­ti ir kai ku­rių Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na. Su­ti­ki­mo są­vo­ka jau yra at­skleis­ta įvai­rių dis­cip­li­nų dok­tri­no­je, taip pat ir tei­sės tai­ky­mo prak­ti­ko­je. Tai­gi su­ti­ki­mas tu­ri bū­ti lais­vas, iš­anks­ti­nis, in­for­muo­tas, spe­ci­fi­nis, ak­ty­viai iš­reikš­tas ir at­šau­kia­mas. Ty­lė­ji­mas ar fi­zi­nio pa­si­prie­ši­ni­mo ne­bu­vi­mas ne­reiš­kia su­ti­ki­mo. Įro­di­nė­ji­mas tu­ri bū­ti su­fo­ku­suo­tas nu­sta­ty­ti aiš­kų su­ti­ki­mo da­vi­mą, o ne ne­su­ti­ki­mo iš­raiš­ką. Efek­ty­vus at­sa­kas į sek­su­a­li­nį smur­tą yra su­si­jęs su kom­plek­si­nių prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mu, įskai­tant adek­va­čią po­li­ti­ką, pre­ven­ci­ją, švie­ti­mą, nu­ken­tė­ju­sių­jų ap­sau­gą ir pa­ra­mą. Ypač svar­bus vaid­muo šia­me kon­teks­te ten­ka bau­džia­ma­jam per­se­kio­ji­mui.

Nors Lie­tu­vo­je stip­rė­ja ins­ti­tu­ci­nė re­ak­ci­ja ir dau­gė­ja vie­šų­jų dis­ku­si­jų, sek­su­a­li­nio smur­to pro­ble­ma te­bė­ra gi­liai struk­tū­ri­nė. Sek­su­a­li­nis smur­tas Lie­tu­vo­je yra ypač la­ten­tiš­kas ir dar ga­na stip­riai to­le­ruo­ja­mas dėl vis dar pa­pli­tu­sių ste­re­o­ti­pų, su­si­ju­sių su ly­čių vaid­me­ni­mis. At­sa­ko­my­bės ir kal­tės per­kė­li­mas nu­ken­tė­ju­siam as­me­niui taip pat vis dar pla­čiai pa­pli­tęs. Dau­gu­ma iki­teis­mi­nių ty­ri­mų yra nu­trau­kia­mi, ke­lia­mas aukš­tas įro­di­nė­ji­mo stan­dar­tas ir ide­a­lios au­kos lū­kes­tis. Ne­re­tai įro­di­nė­ji­mo naš­ta ap­skri­tai yra per­ke­lia­ma nu­ken­tė­ju­sia­jam. Tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nams ne­re­tai trūks­ta spe­cia­lių ži­nių, to­dėl sek­su­a­li­nis smur­tas vis dar ne­re­tai ver­ti­na­mas mo­ra­li­niu, o ne žmo­gaus tei­sių as­pek­tu. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė pa­gal Lie­tu­vos bau­džia­mą­jį ko­dek­są yra grįs­ta prie­var­tos mo­de­liu. Skir­tin­gos sek­su­a­li­nio smur­to for­mos ne­pa­grįs­tai kri­mi­na­li­zuo­tos at­ski­ro­mis nuo­sta­to­mis, di­fe­ren­ci­juo­jant sank­ci­jų griež­tu­mą. Lie­tu­vos teis­mų prak­ti­kos ana­li­zė ro­do, kad nors sek­su­a­li­niai veiks­mai prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią yra vie­nas iš nu­si­kal­ti­mų po­žy­mių, ta­čiau teis­mų ju­ris­prudencija dau­giau­sia kon­cen­truo­ja­si į nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lios pa­lau­ži­mo mo­men­tą. Dėl šių prie­žas­čių Lie­tu­vos tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ir prak­ti­ka, grin­džia­mi prie­var­tos mo­de­liu, ne­vi­siš­kai ati­tin­ka trau­muo­jan­čių sek­su­a­li­nio smur­to pa­tir­čių, ypač, pa­vyz­džiui, kai į smur­tą nu­ken­tė­jęs as­muo re­a­guo­ja su­stin­gi­mo ar di­so­cia­ci­jos bū­se­na ar yra ap­svai­gin­tas psi­chi­ką vei­kian­čio­mis me­džia­go­mis, va­di­na­mai­siais prie­var­ta­vi­mų nar­ko­ti­kais, ir dėl to ne­su­ge­ba nuo­sek­liai at­kur­ti įvy­kio de­ta­lių. To­dėl nu­ken­tė­ju­sių­jų tei­sių ap­sau­ga yra ri­bo­ta, ky­la ri­zi­ka pa­tir­ti pa­kar­to­ti­nę ar ant­ri­nę vik­ti­mi­za­ci­ją, dėl to at­si­ran­da nu­si­vy­li­mas tei­sė­sau­gos sis­te­ma, jis pri­si­de­da prie la­ten­tiš­ku­mo au­gi­mo.

Prie­var­ta grįs­ta lo­gi­ka pa­lai­ko ly­čių ste­re­o­ti­pus, šiurkš­čiai pa­žei­džia as­mens pri­va­tu­mą, bū­tent to­dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės, pa­vyz­džiui, Pran­cū­zi­ja, Is­pa­ni­ja, Šve­di­ja, Vo­kie­ti­ja, per­ėjo prie aiš­kiai įtvir­tin­to su­ti­ki­mo mo­de­lio. Kai ku­rios iš jų pa­si­rin­ko, kad „ne“ reiš­kia ne, ki­tos, kad tik „taip“ reiš­kia mo­de­lį, na, o mū­siš­kis na­cio­na­li­nis tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas dėl sek­su­a­li­nio smur­to šiuo me­tu ne­ati­tin­ka tarp­tau­ti­nių stan­dar­tų. Tai yra su­si­ję ne tik su vals­ty­bės re­pu­ta­ci­ja, bet ir su po­ten­cia­lio­mis kon­kre­čio­mis tei­si­nė­mis pa­sek­mė­mis, kad ir, pa­vyz­džiui, skun­du Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mui prieš Lie­tu­vą. Šis Teis­mas nuo­sek­liai plė­to­ja prak­ti­ką dėl vals­ty­bių po­zi­ty­vio­sios pa­rei­gos, gi­nant as­me­nis nuo sek­su­a­li­nės prie­var­tos bau­džia­mo­sios tei­sės nor­mo­mis. Ši pa­rei­ga ap­ima tiek ma­te­ria­li­nių, tiek pro­ce­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų as­pek­tą, tai yra rei­ka­la­vi­mą nu­sta­ty­ti tin­ka­mą tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą, kri­mi­na­li­zuo­jant sek­su­a­li­nę prie­var­tą, ir at­lik­ti veiks­min­gą, kruopš­tų, ope­ra­ty­vų, jaut­rų bau­džia­mą­jį pro­ce­są. Ne­tin­ka­mas šios pa­rei­gos vyk­dy­mas, ypač nu­ken­tė­ju­sių vai­kų at­žvil­giu, ga­li bū­ti pa­grin­das kon­sta­tuo­ti vie­ną sun­kiau­sių pa­žei­di­mų – Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­jos 3 straips­nio. Be to, 2027 me­tų bir­že­lį su­ei­na ter­mi­nas per­kel­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vos nuo­sta­tas. Va­di­na­si, yra aiš­kus po­rei­kis per­žiū­rė­ti – ne­ati­dė­lio­ti­nai, sis­te­miš­kai per­žiū­rė­ti bau­džia­muo­sius tei­si­nius me­cha­niz­mus, tiek ma­te­ria­li­nius, tiek pro­ce­si­nius.

Pir­miau­sia ir svar­biau­sia bū­ti­na eks­pli­ci­tiš­kai Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se įtvir­tin­ti su­ti­ki­mu grįs­tą bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės už sek­su­a­li­nį smur­tą mo­de­lį. Bū­ti­na aiš­kiai de­kla­ruo­ti, kad sek­su­a­li­niai veiks­mai be part­ne­rio su­ti­ki­mo yra nu­si­kal­ti­mas. Tai tik­rai ne­bū­tų re­vo­liu­ci­ja mū­sų tei­sė­je, nes prie­lai­dų rem­tis to­kiu mo­de­liu mū­sų na­cio­na­li­nė­je kri­mi­na­li­nė­je jus­ti­ci­jo­je jau yra, nes nu­ken­tė­ju­sio as­mens va­lios ne­bu­vi­mas jau ir da­bar yra sek­su­a­li­nių nu­si­kal­ti­mų po­žy­mis, o teis­mai, jį aiš­kin­da­mi, jau da­bar for­muo­ja su­ti­ki­mo kon­cep­ci­ją. Tai­gi šis siū­ly­mas yra re­a­lis­tiš­kas, įgy­ven­di­na­mas, sis­te­miš­kai de­ra su Bau­džia­muo­ju ko­dek­su, ne­ke­lia sis­te­mos iš­de­ri­ni­mo ri­zi­kos ir ati­tin­ka pa­žan­giau­sius Eu­ro­pos stan­dar­tus.

Be nu­si­kals­ta­mų vei­kų su­dė­čių per­konst­ra­vi­mo, taip pat rei­ka­lin­gos ir ki­to­kio po­bū­džio ko­rek­ci­jos, įskai­tant bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo ex of­fi­cio at­ve­jų iš­plė­ti­mą, įro­dy­mų, ypač me­di­ci­ni­nių duo­me­nų, rin­ki­mą ir už­tik­ri­ni­mą, kal­ti­nin­kų ska­ti­ni­mą da­ly­vau­ti in­ter­ven­ci­nė­se pro­gra­mo­se, kad bū­tų su­ma­žin­ta re­ci­dy­vo ri­zi­ka.

To­dėl kvie­čiu kon­so­li­duo­ti pa­jė­gas, po­li­ti­nę va­lią, eks­per­ti­nes ži­nias ir taip su­stip­rin­ti mū­sų bau­džia­mą­ją tei­si­nę sis­te­mą, kad ji tap­tų mo­der­ni, veiks­min­ga ir ati­tik­tų mo­der­nią Eu­ro­pos kryp­tį šio­je sri­ty­je. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jai. Ir to­liau bai­gia­mie­ji pa­si­sa­ky­mai. Pa­si­sa­kys kiek­vie­nos frak­ci­jos at­sto­vės. Pra­šy­mas bū­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad iki Vy­riau­sy­bės va­lan­dos tu­ri­me pa­gal dar­bo­tvarkę ri­bo­tą lai­ką, tai 2 mi­nu­tes. Pir­mo­ji pa­si­sa­kys A. Bi­lo­tai­tė – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja. Pra­šom.

 

Sei­mo na­rės Ag­nės Bi­lo­tai­tės kal­ba

 

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­ne­šė­jai, sve­čiai, ba­lan­dis yra sek­su­a­li­nio smur­to pre­ven­ci­jos mė­nuo ir tai, kad šian­dien apie tai kal­ba­me čia, ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je (pir­mą kar­tą, no­riu pa­žy­mė­ti), yra la­bai svar­bus žings­nis. Sek­su­a­li­nis smur­tas nė­ra pa­vie­niai at­ve­jai – tai yra sis­te­mi­nė pro­ble­ma. Ir kol ji ne­pa­lie­čia mū­sų as­me­niš­kai, mes per daž­nai ją ig­no­ruo­ja­me. At­ro­do la­bai to­li­ma, bet kas ga­li ga­ran­tuo­ti, kad ry­toj tai ne­taps ma­no ar­ba jū­sų re­a­ly­be? Bet ku­rio iš mū­sų vai­kas ga­li pa­kliū­ti į pa­vo­jin­gas pin­kles in­ter­ne­te. Mū­sų duk­ros ga­li pa­tir­ti prie­ka­bia­vi­mą, mū­sų ar­ti­mi žmo­nės ga­li bū­ti ap­svai­gin­ti ir iš­nau­do­ti. Ir tai ne­vyks­ta kaž­kur to­li – tai vyks­ta ša­lia ir tai vyks­ta kas­dien. Tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad vals­ty­bė dar ne­pa­da­ro vis­ko, ką pri­va­lo. Per daug žmo­nių ty­li, per daug at­ve­jų lie­ka be at­sa­ko­my­bės. Ty­lė­ti reiš­kia leis­ti tam tęs­tis. At­ėjo lai­kas ne kal­bė­ti, o veik­ti.

Be­veik prieš me­tus Sei­mo val­dy­ba su­da­rė dar­bo gru­pę, ku­riai aš va­do­vau­ju, ku­ri pra­dė­jo reng­ti ir šiuo me­tu ren­gia Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­kei­ti­mus. Mes dir­ba­me tri­mis kryp­ti­mis. Pir­miau­sia, ple­čia­me at­sa­ko­my­bę už sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą, kei­čia­me sek­su­a­li­nio smur­to api­brė­ži­mą ir stip­ri­na­me at­sa­ko­my­bę už vai­kų vi­lio­ji­mą in­ter­ne­te. Taip pat tu­riu pa­žy­mė­ti, kad šian­dien bus pa­teik­ti la­bai svar­būs įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai dėl skait­me­ni­nės ne­pil­na­me­tys­tės. Ma­nau, kad tai yra la­bai svar­bus žings­nis. Iki mė­ne­sio pa­bai­gos mū­sų dar­bo gru­pė pa­teiks pa­siū­ly­mus Sei­mui ir la­bai ti­kiuo­si pla­taus pa­lai­ky­mo tiek iš vy­rų, tiek iš mo­te­rų, ne­pri­klau­so­mai nuo po­li­ti­nių pa­žiū­rų ir po­li­ti­nių frak­ci­jų, nes šiuo at­ve­ju tik­rai ne­tu­ri bū­ti vie­tos abe­jin­gu­mui. Mū­sų tiks­las yra aiš­kus – kad au­kos ne­ty­lė­tų, kad sis­te­ma veik­tų ir kad nu­si­kal­tė­liai ne­iš­veng­tų at­sa­ko­my­bės. Mes pa­si­rin­ko­me veik­ti.

Ir pa­bai­go­je tik­rai no­riu nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti vi­siems eks­per­tams, ku­rie dir­ba ir la­bai pri­si­de­da prie to, kad tu­rė­tu­me tą re­zul­ta­tą. Taip pat no­riu pa­dė­ko­ti vi­soms Sei­mo frak­ci­jų at­stovėms už su­si­tel­ki­mą, taip pat Sei­mo Pir­mi­nin­kui J. Ole­kui ir Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jai O. Lei­pu­tei už tai, kad šian­dien mes tu­ri­me šią dis­ku­si­ją ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kvie­čiu A. Nor­kie­nę – Lie­tu­vos vals­tie­čių, ža­lių­jų ir Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­ja. Pra­šom.

 

Sei­mo na­rės Auš­ri­nės Nor­kie­nės kal­ba

 

A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ge­rą die­ną, ko­le­gos, pra­ne­šė­jos ir vi­si su­si­rin­kę šian­die­ną Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me. Sek­su­a­li­nis smur­tas yra ne tik di­džiu­lė, bet ir pa­slėp­ta pro­ble­ma. Ofi­cia­li sta­tis­ti­ka ne­ati­tin­ka iš tik­rų­jų re­a­lios si­tu­a­ci­jos: Lie­tu­vo­je net 80 % nu­ken­tė­ju­sių­jų nuo sek­su­a­li­nio smur­to, tai yra aš­tuo­ni iš de­šim­ties sek­sua­li­nį smur­tą pa­ty­ru­sių žmo­nių, apie tai nie­kam ne­pra­ne­ša, ne­si­krei­pia pa­gal­bos nei į me­di­kus, nei į po­li­ci­ją. Ky­la pa­grįs­tas klau­si­mas, ko­dėl? Gal to­dėl, kad au­kos ne­si­ti­ki tei­sin­gu­mo? Gal tai reiš­kia, kad sis­te­ma nė­ra sau­gi nu­ken­tė­ju­sie­siems? Mū­sų pa­rei­ga – pa­keis­ti tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą taip, kad ši, kaip aš įvar­din­čiau, ty­los epi­de­mi­ja liau­tų­si. To­dėl pri­va­lo­me stip­rin­ti pa­gal­bos me­cha­niz­mus, už­tik­rin­ti leng­vai pri­ei­na­mą ano­ni­miš­ką ir vi­so­je Lie­tu­vo­je vei­kian­čią pa­gal­bos sis­te­mą. Mū­sų va­lio­je tai pa­keis­ti. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jai. Kvie­čiu į tri­bū­ną pa­si­sa­ky­ti V. Čmi­ly­tę-Niel­sen – Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja.

 

Sei­mo na­rės Vik­to­ri­jos Čmi­ly­tės-Niel­sen kal­ba

 

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, sek­su­a­li­nio smur­to te­ma yra la­bai skau­di, ji yra la­bai jaut­ri ir jos su­dė­ti į 2 mi­nu­tes nie­kaip ne­pa­vyks, to­dėl aš pa­mi­nė­siu tik ke­lis es­mi­nius, ma­no gal­va, ak­cen­tus.

Au­kų kal­ti­ni­mas Lie­tu­vo­je yra vis dar ga­jus, o sek­su­a­li­nio smur­to at­ve­jais jis yra ypač ža­lin­gas – jis nu­til­do, jis au­ką izo­liuo­ja ir ne­lei­džia kreip­tis pa­gal­bos. Mū­sų, kaip įsta­ty­mo lei­dė­jo, pa­rei­ga yra ne tik kal­bė­ti apie šią pro­ble­mą ar su­teik­ti tri­bū­ną eks­per­tams – mū­sų pa­rei­ga už­pil­dy­ti tei­si­nės sis­te­mos spra­gas, re­a­guo­ti į nau­jus pa­vo­jus in­ter­ne­te, kur pa­žei­džia­miau­si, ypač ne­pil­na­me­čiai, daž­nai lie­ka be re­a­lios ap­sau­gos. Tu­ri­me su­kur­ti veiks­min­gą pa­gal­bos au­koms sis­te­mą, to­kią, ku­ri sau­go­tų jų oru­mą ir pa­dė­tų su­grįž­ti į pil­na­ver­tį gy­ve­ni­mą. Tu­ri­me ne­bi­jo­ti kal­bė­ti ir apie švie­ti­mą, kad jau­ni žmo­nės aug­tų, bręs­tų ge­rai su­vok­da­mi, kad tik „taip“ reiš­kia „taip“. San­ty­kiai tu­ri bū­ti grįs­ti pa­gar­ba, o ne spau­di­mu ar bai­me.

Taip pat no­riu pa­an­trin­ti prieš tai kal­bė­ju­siam ko­le­gai V. Gai­liui, kad tu­ri­me įtrauk­ti mak­si­ma­liai vy­rus par­la­men­ta­rus, žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tus, švie­ti­mie­čius į šios pro­ble­mos spren­di­mą. Tai yra už­duo­tis ne vien spren­di­mų pri­ėmė­jams, bet ir vi­sai vi­suo­me­nei. Su­si­tel­ki­me. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kvie­čiu į tri­bū­ną D. Že­be­lie­nę – „Ne­mu­no auš­ros“ frak­ci­ja.

 

Sei­mo na­rės Dai­vos Že­be­lie­nės kal­ba

 

D. ŽEBELIENĖ (NAF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, šian­dien ypač svar­bu ug­dy­ti vi­suo­me­nės su­pra­ti­mą apie as­me­ni­nes ri­bas, pa­gar­bą žmo­gui ir aiš­kaus su­ti­ki­mo reikš­mę. Vis di­des­nė su­ti­ki­mo reikš­mė tu­ri bū­ti tei­kia­ma prin­ci­pui: bet koks so­cia­li­nis veiks­mas be aiš­kaus, lais­vai duo­to, są­mo­nin­go ir bet ka­da at­šau­kia­mo su­ti­ki­mo tu­ri bū­ti ver­ti­na­mas kaip smur­tas. Su­ti­ki­mas ne­ga­li bū­ti iš­gau­tas ma­ni­pu­lia­ci­ja, gra­si­ni­mais, pri­klau­so­my­bės san­ty­kiais ar pa­si­nau­do­jant žmo­gaus be­jė­giš­ka būk­le. Tu­ri­me nuo­sek­liai nai­kin­ti ir vi­suo­me­nė­je vis dar ga­jus mi­tus, kad ty­lė­ji­mas reiš­kia su­ti­ki­mą, kad smur­tau­ja tik ne­pa­žįs­ta­mi as­me­nys ir kad au­kos lin­ku­sios me­luo­ti.

Šian­dien dar per­ne­lyg daž­nai dė­me­sys yra nu­krei­pia­mas į au­kos re­ak­ci­ją, o ne į smur­tau­to­jo veiks­mus. Tai iš­krei­pia tei­sin­gu­mo sam­pra­tą ir at­gra­so žmo­nes nuo krei­pi­mo­si pa­gal­bos. Ver­ti­ni­mo cen­tre tu­ri bū­ti ne tai, ar au­ka prie­ši­no­si, o tai, ar bu­vo duo­tas su­ti­ki­mas. De­ja, Lie­tu­vos su­ti­ki­mo prin­ci­pas dar vis nė­ra vi­siš­kai įver­tin­tas kaip es­mi­nis sek­su­a­li­nių nu­si­kal­ti­mų su­dė­ties ele­men­tas, to­dėl tu­ri­me aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­kai jį įtvir­tin­ti tei­sė­je. Tu­ri­me kur­ti sis­te­mą, ku­rio­je žmo­gus ne­bi­jo­tų kal­bė­ti, kur bū­tų iš­girs­tas be kal­ti­ni­mų ir kur tei­sin­gu­mas bū­tų ne de­kla­ra­ty­vus, o re­a­liai vei­kian­tis. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kvie­čiu pa­si­sa­ky­ti A. Ja­ka­vi­čiu­tę-Mi­liaus­kie­nę – De­mok­ra­tų frak­ci­ja „Var­dan Lie­tu­vos“. Pra­šom.

 

Sei­mo na­rės Ag­nės Ja­ka­vi­čiu­tės-Mi­liaus­kie­nės kal­ba

 

A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos, mie­li ne­vy­riau­sy­bi­nin­kai ir vi­si tie, ku­rie ste­bi mū­sų dis­ku­si­ją nuo­to­liu. Sek­su­a­li­nis smur­tas šian­dien ne­bė­ra tik fi­zi­nė­je erd­vė­je. Jis ty­liai ir pa­vo­jin­gai per­si­ke­lia į skait­me­ni­nį pa­sau­lį, ten, kur vai­kai tu­rė­tų jaus­tis smal­sūs ir sau­gūs. Jie vis daž­niau tam­pa ma­ni­pu­lia­ci­jų, vi­lio­ji­mo ir iš­nau­do­ji­mo au­ko­mis. Nu­si­kal­tė­liai sle­pia­si už ek­ra­nų, ku­ria pa­si­ti­kė­ji­mą ir pa­ma­žu per­žen­gia ri­bas. O su­au­gu­sie­ji daž­nai to net ne­pa­ste­bi.

Kaip tri­jų vai­kų ma­ma, šią te­mą jau­čiu ypač as­me­niš­kai. Man svar­bu ži­no­ti, kad ma­no vai­kai yra sau­gūs ne tik gat­vė­je ar mo­kyk­lo­je, bet ir ten, kur jie pra­lei­džia vis dau­giau lai­ko – in­ter­ne­te. Šian­dien to sau­gu­mo dar per ma­žai. Tai ke­lia ne­ri­mą. Ne­ri­mą ke­lia ir tai, kad mū­sų da­bar­ti­niai įsta­ty­mai ne­spė­ja su šia re­a­ly­be. Tech­no­lo­gi­jos ju­da grei­tai, bet ap­sau­ga – per lė­tai. Vai­kai lie­ka pa­žei­džia­mi ten, kur tu­rė­tu­me juos sau­go­ti la­biau­siai. To­dėl ne­ga­li­me dels­ti – rei­kia aiš­kių, griež­tų ir šiuo­lai­kiš­kų spren­di­mų. Tu­ri­me stip­rin­ti įsta­ty­mus, švie­ti­mą ir pre­ven­ci­ją, kad nė vie­nas vai­kas ne­lik­tų vie­nas prieš šias grės­mes. Skait­me­ni­nė erd­vė tu­ri tap­ti sau­gi ne tik ry­toj, bet jau šian­dien. Dė­ko­ju. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ir baig­ti dis­ku­si­ją kvie­čiu O. Lei­pu­tę. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja. Pra­šom.

 

Sei­mo Pirmininko pavaduotojos Orintos Leiputės kal­ba

 

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia aš no­rė­čiau pa­dė­ko­ti eks­per­tėms, ku­rios sto­vė­jo tri­bū­no­je, bei eks­per­tėms ir eks­per­tams, ku­rie sė­di čia, tri­bū­no­se, mo­ja mums. (Plo­ji­mai) Tik­rai la­bai sma­gu, kad mes ga­li­me su­si­telk­ti, ir la­bai svar­bu spręs­ti tuos klau­si­mus, ku­rie nė­ra to­kie jau la­bai leng­vi. Tik­rai nuo­šir­džiai dė­ko­ju už jū­sų dar­bą, nes dirb­ti to­kį dar­bą nė­ra vien dar­bas. Tai yra gy­ve­ni­mo bū­das. Mes su­pran­ta­me, kiek rei­kia em­pa­ti­jos ir vi­di­nės stip­ry­bės iš­klau­sy­ti, iš­girs­ti ir pa­dė­ti.

Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­te­rys ir vy­rai, ačiū jums, ku­rie esa­te čia, mū­sų vi­sų Mo­te­rų par­la­men­ti­nės gru­pės var­du. Mes su­pran­ta­me, kad kar­tais ga­li­ma ras­ti la­bai daug svar­bių prie­žas­čių, bet šį kar­tą ne­li­ko abe­jin­gos nė vie­nos frak­ci­jos – vi­sos frak­ci­jos pri­si­dė­jo prie šios dis­kusi­jos.

Yra su­da­ry­ta Sei­mo dar­bo gru­pė ir dar­bo gru­pė­je ren­gia­mi tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mo pro­jek­tai dėl sek­su­a­li­nio smur­to ga­li lik­ti vien po­pie­riu­je, jei­gu ne­bus po­li­ti­nės va­lios. Aš la­bai ti­kiuo­si, kad ta po­li­ti­nė va­lia bus ir sa­vo ar­gu­men­tais, klau­si­mais, pa­siū­ly­mais mo­te­rys ir vy­rai pri­si­dės, kad tei­sės ak­tai iš­ei­tų to­kie, ko­kių rei­kia mū­sų vi­suo­me­nė­je. Tai yra ir tiems žmo­nėms, ku­rie pa­ti­ria sek­su­a­li­nį smur­tą, ir tiems, ku­rie dir­ba su au­ko­mis, kad bū­tų už­tik­rin­ta pre­ven­ci­nė veik­la, ap­skri­tai švie­ti­mas, kad to­kių da­ly­kų ne­lik­tų.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas ir sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas ga­li bū­ti ti­ria­mi tik dėl nu­ken­tė­ju­sio­jo skun­do ar­ba pro­ku­ro­ro ini­cia­ty­va. Toks re­gu­lia­vi­mas truk­do efek­ty­viai pra­dė­ti bau­džia­mą­jį pro­ce­są. Rei­kė­tų, kad kiek­vie­nas, ku­ris su­ži­no apie sek­su­a­li­nį smur­tą, tiek liu­di­nin­kas, tiek ins­ti­tu­ci­ja, tu­rė­tų pri­va­lo­mą įsi­pa­rei­go­ji­mą pra­neš­ti pro­ku­ro­rui, o už ne­pra­ne­ši­mą bū­tų nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė. Rei­kia iš­plės­ti sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo api­brė­ži­mą. Be to, bū­ti­na už­tik­rin­ti grei­tes­nį ir sau­ges­nį nu­ken­tė­ju­sių­jų pro­ce­si­nį sta­tu­są teis­me, įskai­tant psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą ir ki­tą pa­ra­mą. Tu­ri­me veik­ti da­bar. Tai mū­sų at­sa­ko­my­bė su­kur­ti sis­te­mą, ku­ri gins, o ne nu­ty­lės. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Tai­gi, ger­bia­mi ko­le­gos, dė­ko­ja­me šios dis­ku­si­jos or­ga­ni­za­to­riams, vi­siems pa­si­sa­kiu­siems, vi­siems da­ly­viams. Dis­ku­si­ja „Sek­su­a­li­nis smur­tas Lie­tu­vo­je: sta­tis­ti­ka, prak­ti­ka, tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas“ baig­ta.

12.03 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

Tai­gi, pa­gal dar­bo­tvarkę, mes to­liau tu­ri­me Vy­riau­sy­bės va­lan­dą. Kvie­čiu Vy­riau­sy­bės na­rius už­im­ti sa­vo vie­tas Vy­riau­sy­bės lo­žė­je. Kol Vy­riau­sy­bės na­riai su­si­rinks, no­riu in­for­muo­ti, kad prem­je­rė I. Ru­gi­nie­nė ne­da­ly­vau­ja, ka­dan­gi yra ko­man­di­ruo­tė­je, J. Ta­mins­kas taip pat yra ko­man­di­ruo­tė­je ir V. Kon­dra­to­vi­čius taip pat yra ko­man­di­ruo­tė­je. Vi­si ki­ti mi­nist­rai yra in­for­ma­vę, kad da­ly­vaus. Tai­gi, ger­bia­mi ko­le­gos, už­si­ra­šė 26 Sei­mo na­riai pa­klaus­ti. Pir­ma­sis frak­ci­jos var­du klau­sia M. Lin­gė. Pra­šom.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. No­rė­jau pa­klaus­ti kul­tū­ros mi­nist­rės. Va­kar įvy­ko jau n-ta­sis mi­tin­gas prieš žo­džio lais­vės su­var­žy­mus, ta­čiau pa­na­šu, kad val­dan­čio­ji dau­gu­ma ne­lin­ku­si gir­dė­ti, kaip ir ne­lin­ku­si gir­dė­ti tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, to­kių kaip Eu­ro­pos tran­sliuo­to­jų są­jun­ga, Ve­ne­ci­jos ko­mi­si­ja, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, „Re­por­te­riai be sie­nų“ ir dar ke­le­tas, ra­gi­ni­mų ir nuo­gąs­ta­vi­mų ne tik dėl tu­ri­nio, bet ir dėl pa­ties pro­ce­so. Pa­na­šu, kad Lie­tu­vos var­das tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je vis la­biau skam­ba ir skam­bės nei­gia­ma­me kon­teks­te dėl stu­mia­mų pa­tai­sų.

Ne­tru­kus Lie­tu­vai teks pir­mi­nin­kau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gai, ir jums, mi­nist­re, teks pir­mi­nin­kau­ti Eu­ro­pos Kul­tū­ros mi­nist­rų ta­ry­bai. Ar jums yra svar­bi tarp­tau­ti­nė Lie­tu­vos re­pu­ta­ci­ja? Ir kai Lie­tu­vos var­das skam­bės nei­gia­ma­me kon­teks­te pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu dėl tų pro­ce­sų, ku­rie vyks­ta, ką to­kio ver­tin­go su­ku­ria šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, dėl ku­rio jūs esa­te pa­si­ren­gę au­ko­ti ša­lies re­pu­ta­ci­ją?

V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). La­ba die­na, ačiū už pa­teik­tą klau­si­mą. Taip, mes pa­si­ruo­šę esa­me pir­mi­nin­ka­vi­mo eta­pui, da­ro­me vis­ką, ką ga­li­me, kad pro­ce­sas vyk­tų kuo pui­kiau­siai. Dėl šio įsta­ty­mo pro­ce­so, bū­tent vyks­ta pro­ce­sas, vi­sos da­lys yra iš­pil­dy­tos, vyks­ta šiuo me­tu klau­sy­mai ko­mi­te­te, dis­ku­tuo­ja­ma, kal­ba­ma­si dėl pro­jek­to ir ga­liu pa­ti­kin­ti, kad vis­kas yra la­bai ge­rai. Mes sklei­džia­me ži­nią apie mū­sų ša­lį, ge­rą ži­nią, o po­li­ti­niai žai­di­mai vyks­ta to­kie, ko­kie vyks­ta. Man la­bai gai­la, kad ki­ti po­li­ti­kai nau­do­ja­si šia si­tu­a­ci­ja ir ban­do pa­teik­ti mū­sų ša­lį kaip ko­kią nors blo­gą, ne­ži­nau net kaip įvar­din­ti, tai tie­siog kiek­vie­no po­li­ti­ko po­žiū­ris, kaip pri­sta­ty­ti sa­vo ša­lį, lie­ka jo są­ži­nės lau­ke.

PIRMININKAS. To­liau frak­ci­jos var­du klau­sia T. To­mi­li­nas. Pra­šom.

T. TOMILINAS (DFVL). La­bai ačiū. Ger­bia­mas ener­ge­ti­kos mi­nist­re Žy­gi­man­tai, no­riu pir­miau­sia pa­si­džiaug­ti ir pa­dė­ko­ti jums už la­bai ge­rą ini­cia­ty­vą dėl de­ga­li­nių kai­nų, ei­na­mų­jų kai­nų skel­bi­mo. Tie­są sa­kant, mes jau ku­rį lai­ką ruo­šė­me net spe­cia­lų įsta­ty­mo pro­jek­tą bū­tent tam, bet iš­gir­dę tą nau­jie­ną iš jū­sų tik­rai pa­si­džiau­gė­me, kad jau dar­bas pa­da­ry­tas. Bet ma­no klau­si­mas yra su­si­jęs, ar jūs ma­no­te, kad jū­sų įsa­ky­mo yra pa­kan­ka­mai, kad ta sis­te­ma funk­cio­nuo­tų sta­bi­liai ir pa­si­bai­gus kri­zei ne­bū­tų kaip nors už­gin­čy­ta ir už­slo­pin­ta, taip sa­kant? Gal ver­tė­tų vis dėl­to įsta­ty­mą pa­ruoš­ti dėl to, kad to­kios kai­nos bū­tų nuo­lat skel­bia­mos? Ačiū.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą ir dė­kui už pa­lai­ky­mą. Pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti de­ga­li­nių ope­ra­to­riams, nes klau­si­mas ne­bu­vo leng­vas, dvi sa­vai­tes dir­bo­me tuo klau­si­mu. Va­kar bu­vo pa­teik­ti pir­mie­ji duo­me­nys, pa­tei­kė 537 de­ga­li­nės, iš vi­so Lie­tu­vo­je yra apie 700 de­ga­li­nių, va­kar vy­ko ak­ty­vūs po­kal­biai su de­ga­li­nių ope­ra­to­riais. Šian­dien 14 va­lan­dą tu­rė­si­me Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos agen­tū­ros, ku­ri ir­gi tam ski­ria pri­ori­te­tą, vie­šai pa­teik­tą sta­tis­ti­ką, ir tik­rai bus skai­čiai dar ge­res­ni. Tai ši­tie da­ly­kai re­gu­liuo­ja­mi mi­nist­ro įsa­ky­mu.

Klau­si­mas yra tur­būt ki­tas dėl ki­tos da­lies. Pir­miau­sia to­bu­li­name sis­te­mą ir, aš ma­nau, svar­bu tai, kad tie duo­me­nys yra at­vi­ri rin­kai ir pro­gra­mė­lių kū­rė­jai ga­li jais nau­do­tis, ir kai ku­rie jau nau­do­ja­si, in­teg­ruo­ja sa­vo sis­te­mas. Vyk­do­me po­kal­bius su gūg­lu, su wa­ze ir ki­tais ope­ra­to­riais, kad var­to­to­jams tai bū­tų pa­čiu pa­to­giau­siu mo­men­tu pa­teik­ta. Klau­si­mas yra tur­būt es­mi­nis dėl de­ga­lų kai­nų po­ky­čio de­ga­li­nė­se, nes pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką bū­tent pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie kai­nas 10 va­lan­dą. Ieš­ko­me spren­di­mų ir bū­dų, kad ta in­for­ma­ci­ja bū­tų ak­tu­a­li kiek įma­no­ma ei­na­muo­ju lai­ku, ir dėl to esa­me… Vie­nas iš pa­kei­ti­mų, jau yra ini­ci­juo­tas. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pa­tei­ku­si ir įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą, šiuo me­tu jis yra vie­šo­jo­je kon­sul­ta­ci­jo­je, vie­šo­ji kon­sul­ta­ci­ja vyks­ta iki sa­vai­tės, iki šios sa­vai­tės pa­bai­gos, be abe­jo, tai nė­ra baig­ti­nis pro­ce­sas, nuo­la­ti­nis to­bu­li­ni­mas yra rei­ka­lin­gas, tą da­ro­me ir su jū­sų pa­lai­ky­mu da­ry­si­me to­liau.

PIRMININKAS. V. Čmi­ly­tė-Niel­sen klau­sia frak­ci­jos var­du. Pra­šom.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas yra kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rui R. Kau­nui. Ger­bia­mas mi­nist­re, dar va­kar Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te da­ly­va­vo­me su­dė­tin­go­je dis­ku­si­jo­je dėl po­li­go­no stei­gi­mo, kur no­ri ne­no­ri, bet jūs at­si­dū­rė­te vie­no­je pu­sė­je su opo­zi­ci­ja ir di­džiau­sios kri­ti­kos su­lau­kė­te iš sa­vo ko­a­li­ci­jos part­ne­rių dėl Kap­čia­mies­čio po­li­go­no stei­gi­mo, ta­čiau, ne­pai­sy­da­mas to, jau va­ka­re jūs la­bai su­as­me­ni­no­te Kap­čia­mies­čio po­li­go­no pa­lai­ky­mą, kad tai yra jū­sų nuo­pel­nas, ir pa­žė­rė­te kri­ti­kos prie Sei­mo vy­ku­siam pi­ke­tui „Ša­lin ran­kas nuo lais­vo žo­džio“. Ma­no klau­si­mas yra apie žo­dį, apie pa­si­ti­kė­ji­mą juo. Prieš tam tik­rą lai­ką jūs sa­kė­te, kad yra klau­si­mų, ku­rie yra rau­do­na li­ni­ja jums as­me­niš­kai šio­je ko­a­li­ci­jo­je, es­mi­niai klau­si­mai vals­ty­bei, ir kad ne­ma­to­te po­rei­kio tęs­ti ko­a­li­ci­ją, jei dėl po­li­go­no pa­lai­ky­mo ne­bus. Ar ga­li­ma jū­sų žo­džiu pa­si­ti­kė­ti?

R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū už ge­rą klau­si­mą. Si­tu­a­ci­ja yra la­bai pa­pras­ta. Ma­no ko­men­ta­re yra pa­ra­šy­ta, kad aš ne­su prieš lais­vą žo­dį, aš esu prieš ges­tus ir elg­se­ną, apie to­kią dis­ku­si­jos for­mą, ku­ri bu­vo pa­teik­ta. Ir min­tis yra apie tai, kad jei­gu to­kia pat for­ma bū­tu­me dis­ku­ta­vę su ne­drau­giš­kai nu­si­tei­ku­sia vi­suo­me­nės da­li­mi Kap­čia­mies­ty­je, ko­kį re­zul­ta­tą mes šian­dien tu­rė­tu­me? Ar tik­rai toks pa­lai­ky­mas bū­tų?

Aš ne­kves­tio­nuo­ju par­ti­jų pa­lai­ky­mo, tai yra ne apie tai, tai yra apie dis­ku­si­jos for­mą, kul­tū­rą, elg­se­ną, ku­ri pas­kui per­si­duo­da vi­siems vi­suo­me­nės sluoks­niams. Mes no­ri­me pa­gar­bos mo­ky­to­jams? No­ri­me. O ko­kį pa­vyz­dį ro­do­me nuo sce­nos? Apie tai rei­kė­tų pa­gal­vo­ti ir dis­ku­tuo­ti. Kul­tū­rin­gai, be ges­tų.

Da­bar dėl pa­lai­ky­mo. Tik­rai dė­ko­ju Li­be­ra­lų frak­ci­jai, tik­rai dė­ko­ju Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jai, De­mok­ra­tų frak­ci­jai, iš da­lies „Ne­mu­no auš­ros“ frak­ci­jai, nes da­lis ir­gi pa­lai­ko, Miš­riai frak­ci­jai, Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jai, So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jai, ku­rios vi­sos sten­gia­si pa­lai­ky­ti spren­di­mus, rei­ka­lin­gus vals­ty­bės sau­gu­mui. Ma­no pa­sa­ky­mas bu­vo aiš­kus: kad ko­a­li­ci­ja rei­ka­lin­ga tam, kad sun­kius, ne­po­pu­lia­rius, su­dė­tin­gus spren­di­mus ge­bė­tu­me pri­im­ti. Pra­ei­tas bal­sa­vi­mas pa­ro­dė, kad, de­ja, ne vi­si frak­ci­jos na­riai ge­ba gal­būt šį iš­šū­kį pri­im­ti.

Pa­sa­ky­siu taip: kal­ba­mės, kvie­čiu ly­giai taip pat kiek­vie­ną par­la­men­to na­rį per­gal­vo­ti, pa­gal­vo­ti ir pri­im­ti tei­sin­gus spren­di­mus, ku­rie rei­ka­lin­gi vals­ty­bės sau­gu­mui, nes tik­tai kar­tu mes ga­li­me tai už­tik­rin­ti. Bet aš sa­vo žo­džių ly­giai taip pat ne­at­si­sa­kau ir to­je pa­čio­je vie­šo­jo­je erd­vė­je esu pa­sa­kęs, kad nu­si­vy­liau pra­ei­tu bal­sa­vi­mu.

Į klau­si­mus mes to­liau at­sa­ki­nė­si­me, in­for­ma­ci­ją to­liau teik­si­me taip, kaip da­rė­me vi­są lai­ką. Tad tie­siog dar kar­tą ra­gi­nu, kar­tu su­si­tel­kus, bal­suo­ti taip, kaip rei­kia Lie­tu­vos sau­gu­mui.

PIRMININKAS. Prieš su­teik­da­mas žo­dį pa­klaus­ti ki­tam Sei­mo na­riui, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną dėl ve­di­mo tvar­kos no­riu su­teik­ti žo­dį D. Ul­bi­nai­tei. Pra­šom.

D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­riu pa­kvies­ti, ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi mi­nist­rai, pa­svei­kin­ti šian­dien mū­sų po­sė­dį ste­bin­čius sve­čius iš Šal­či­nin­kų, tai yra bu­vę vi­daus rei­ka­lų sis­te­mos pa­rei­gū­nai iš Šal­či­nin­kų. Ačiū, mie­lie­ji, už tar­ny­bą ir ge­rų jums įspū­džių Sei­me! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dėl ve­di­mo tvar­kos – I. Bra­ziu­lie­nė. Pra­šom.

I. BRAZIULIENĖ (LSDPF). Aš taip pat la­bai no­rė­čiau pa­pra­šy­ti ko­le­gų, kad pa­si­džiaug­tu­mė­te – šian­dien mus lan­ko Ma­žei­kių tre­čio­jo uni­ver­si­te­to stu­den­tai. Ačiū, kad jūs at­va­žia­vo­te, jūs da­ly­vau­ja­te Vy­riau­sy­bės va­lan­do­je. Ačiū jums. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. To­liau frak­ci­jos var­du klau­sia A. Zuo­kas. Pra­šom.

A. ZUOKAS (MSNG). Dė­ko­ju. Ma­no klau­si­mas bū­tų skir­tas ger­bia­mai kul­tū­ros mi­nist­rei. 2012–2013 me­tais, tuo­me­ti­nės Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos ir Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus spren­di­mu, bu­vo nu­tar­ta iš­kirs­ti me­džius ant Ge­di­mi­no kal­no, taip sie­kiant jį ap­sau­go­ti nuo griu­vi­mo. Pra­ėjo dau­giau ne­gu de­šimt me­tų, Ge­di­mi­no kal­nas iki šiol yra tvar­ko­mas. Kiek esu skai­čia­vęs, virš 15 mln. yra iš­leis­ta, bet ga­lo ne­ma­ty­ti.

Iš vi­suo­me­nės bu­vo su­lauk­ta daug kri­ti­kos dėl spren­di­mo iš­kirs­ti me­džius, jis bu­vo mo­ty­vuo­tas, kad tai yra bū­ti­na prie­mo­nė ar­ba są­ly­ga sie­kiant ap­sau­go­ti kal­ną. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks: ka­da baig­sis Ge­di­mi­no kal­no gel­bė­ji­mo dar­bai ir ar ne­bū­tų tiks­lin­ga iš nau­jo per­svars­ty­ti klau­si­mą, ar tik­rai bu­vo rei­ka­lin­ga iš­kirs­ti ąžuo­lus ir ki­tus me­džius, ku­rie tuo me­tu au­go ant Ge­di­mi­no kal­no? Dė­kui.

V. ALEKNAVIČIENĖ. Ačiū už pa­teik­tą klau­si­mą. Taip, tuo me­tu toks spren­di­mas bu­vo pri­im­tas Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos ir mu­zie­jaus. Šiuo me­tu vyks­ta sta­bi­li­za­vi­mo dar­bai, ku­rie yra su­skirs­ty­ti į du eta­pus: pir­ma­sis eta­pas bū­tent bu­vo nu­ma­ty­tas 2025–2027 me­tais. Kiek­vie­nam eta­pui yra skir­ta po 5 mln. kiek­vie­nais me­tais. Kaip jūs ir mi­nė­jo­te, tvar­ky­bos dar­bams yra iš­leis­ta 15 mln.

Nuo 2028 iki 2035 me­tų yra nu­ma­ty­tas ant­ra­sis kal­no tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Pla­nuo­ja­ma, kad iki 2030 me­tų kal­no il­ga­lai­kio sta­bi­li­za­vi­mo prie­mo­nė­mis bū­tų sta­bi­li­zuo­tas va­ka­ri­nis kal­no šlai­tas. Ti­ki­mės, kad mums tai pa­vyks. O dėl me­džių ar at­so­di­ni­mo, ar me­džių, ne­ži­nau, ąžuo­lų, gė­lių ar dar ko, tai ga­lė­tų į šį klau­si­mą at­sa­ky­ti tur­būt moks­li­nin­kai ir eks­per­tai. Klau­si­mas svars­ty­ti­nas. Vi­sa­da ga­li­ma grįž­ti prie dis­ku­si­jų.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. Rad­vi­la­vi­čius. Pra­šom.

A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau kreip­tis į ap­lin­kos mi­nist­rą. Sei­me pra­dė­jo­me gau­ti laiš­kus su tam tik­ro­mis bai­mė­mis dėl ap­ri­bo­ji­mų įsi­gy­ti į vie­nas ran­kas 1 tūkst. 500 hek­ta­rų miš­kų ūkio pa­skir­ties že­mės. Aš no­rė­čiau jums pa­teik­ti du klau­si­mus: ko­kiais kon­kre­čiais tei­si­niais, eko­no­mi­niais ar vie­šo­jo in­te­re­so ar­gu­men­tais yra grin­džia­mas ši­tas pa­siū­ly­mas, ku­ris bus tur­būt gal kiek ir per anks­ti čia da­bar pa­reikš­tas? Tos bai­mės bus Miš­kų įsta­ty­me. Kaip tai de­ra su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­ta pa­rei­ga sau­go­ti gam­tos iš­tek­lius, taip pat su Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­se, ku­ri ne­drau­džia to da­ry­ti, jei­gu tai yra pa­grįs­ta vie­šuo­ju in­te­re­su?

Ant­ras klau­si­mas. Kaip bus su­val­dy­tos ga­li­mos nei­gia­mos pa­sek­mės, pa­nai­ki­nus šį ri­bo­ji­mą, stam­bių miš­kų val­dy­to­jų kon­cen­tra­ci­ją? Ir ar jūs ne­ma­to­te, kad ga­li, bus ri­zi­kos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui? Taip pat ar nė­ra lo­bis­ti­nės įta­kos iš tų stam­bių­jų, sa­ky­ki­me, ypač už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nių? Ar bu­vo svars­ty­ta al­ter­na­ty­vos? Gal­būt rei­kė­tų to­bu­lin­ti šį įsta­ty­mą, o jei ne, iš vi­so pa­nai­kin­ti?

K. ŽUROMSKAS. Dė­kui ger­bia­mam Sei­mo na­riui už klau­si­mą. Tie­siog no­riu pa­sa­ky­ti, kad yra pa­teik­tas pa­siū­ly­mas, ku­ris yra pa­teik­tas dar prieš tai bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės, ir tai yra tik pa­siū­ly­mas. Mes tu­ri­me to­kį kaip ir pra­šy­mą iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, kad ne­lik­tų to ri­bo­ji­mo dėl pa­žei­di­mo pro­ce­dū­ros. Ta­čiau tie­siog no­riu pa­tiks­lin­ti, kad tai nė­ra ga­lu­ti­nis spren­di­mas. Mes tai svars­to­me ko­mi­te­te ir tie­siog taip pat gau­na­me daug laiš­kų. Bet, kaip pa­sa­ky­ti, tai nė­ra pri­im­tas joks spren­di­mas. Ta­da ko­mi­te­to na­riai ga­lės pri­im­ti vie­no­kį ar ki­to­kį spren­di­mą. Ši­tas pa­siū­ly­mas taip pat bus svars­to­mas ir Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te. Tie­siog pa­siū­ly­mas bu­vo iš­brauk­tas dar pra­ei­tos Vy­riau­sy­bės, bet bū­tent dėl eu­ro­pi­nių rei­ka­la­vi­mų. Bet tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad vyks­ta dis­ku­si­jos ir spren­di­mas tik­rai nė­ra dar pri­im­tas. Dė­kui.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų fi­nan­sų mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, siek­da­ma su­ma­žin­ti iš­au­gu­sias de­ga­lų kai­nas, Vy­riau­sy­bė lei­do pa­nau­do­ti 80 tūkst. to­nų vals­ty­bės re­zer­vo, sau­go­mo įmo­nė­je „Orlen“. Kai­nų su­ma­žė­ji­mo fak­tiš­kai mes, kaip var­to­to­jai, ne­pa­ju­to­me. Kiek vals­ty­bei kai­nuos šio re­zer­vo at­kū­ri­mas ir kiek iš šio san­do­rio ga­li­mai už­dir­bo įmo­nė „Orlen“? Ačiū.

K. VAITIEKŪNAS. Dė­kui už klau­si­mą ger­bia­mam Sei­mo na­riui. Taip, re­zer­vą bu­vo nu­spręs­ta pa­nau­do­ti. Re­zer­vą bu­vo nu­spręs­ta pa­nau­do­ti so­li­da­riai su ki­to­mis Va­ka­rų vals­ty­bė­mis, ne tik Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis, bet ir Ja­po­ni­ja, Aust­ra­li­ja ir ki­to­mis Va­ka­rų blo­kui pri­klau­san­čio­mis ša­li­mis. Ma­nau, kad spren­di­mas lai­ky­tis so­li­da­ru­mo yra tei­sin­gas. Čia tas toks pat so­li­da­ru­mo prin­ci­pas, kaip ga­lio­ja ir NATO, kur mū­sų in­dė­lis nė­ra di­de­lis, bet jis yra bū­ti­nas. Šios at­sar­gos pa­te­ko į ben­drą pa­sau­lio rin­ką, kaip ir ki­tų vals­ty­bių, ku­rios pa­nau­do­jo ši­tą re­zer­vą, ir to­kiu bū­du to­je rin­ko­je at­si­ra­do pa­pil­do­ma ža­lia­va, ku­ri tu­rė­jo įta­kos pa­sau­li­nėms kai­noms.

Da­bar no­rė­čiau tik pa­brėž­ti, kad yra pa­nau­do­ta ne­di­de­lė da­lis re­zer­vo – tik 12 die­nų re­zer­vas iš dau­giau ne­gu 90 tu­ri­mų. Tai yra ko­mer­ci­nis re­zer­vas, ku­riam at­kur­ti ben­dro­vė tu­ri įpras­tą ter­mi­ną, bet dėl ne­įpras­tų ap­lin­ky­bių tas ter­mi­nas, ti­kė­ti­na, bus pra­tęs­tas ir bus ga­li­ma at­kur­ti, kai naf­tos kai­nos nu­kris že­miau. Kiek už­dir­bo „Or­le­nas“ iš ši­to veiks­mo, at­sa­ky­ti tik­rai ne­ga­liu. Gal čia pa­pil­dy­ti ma­ne ener­ge­ti­kos mi­nist­ras ga­lė­tų, jei­gu kur nors su­kly­dau dėl ener­ge­ti­nių da­ly­kų. Dė­kui už klau­si­mą.

Ž. VAIČIŪNAS. Aš la­bai trum­pai. Vi­sa es­mė bu­vo tei­sin­gai ak­cen­tuo­ta, kad tai bu­vo so­li­da­rus veiks­mas. Dėl re­zer­vo at­kū­ri­mo tik­tai no­riu ak­cen­tuo­ti, kad taip pat bus Tarp­tau­ti­nės ener­ge­ti­kos agen­tū­ros nu­sta­ty­tos pro­ce­dū­ros ir ter­mi­nai, ka­da tas re­zer­vas bus at­ku­ria­mas. Tam, kad bū­tent jo at­kū­ri­mas ne­bū­tų aukš­ta kai­na, taip mi­ni­mi­zuo­jant po­vei­kį var­to­to­jams.

PIRMININKAS. To­liau tu­rė­tų klaus­ti V. Ąžuo­las. Jo nė­ra sa­lė­je šiuo me­tu. Klau­sia Ž. Pa­vi­lio­nis. Pra­šom.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Aš no­rė­čiau klau­si­mą už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui. Vi­si ste­bi­me da­bar Ame­ri­kos po­li­ti­ką, įvai­rūs pa­reiš­ki­mai, įvai­rūs po­sū­kiai. Ką mes kaip Lie­tu­va, ne tik po­zi­ci­ja, bet ir opo­zi­ci­ja, ne tik Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, bet ir ki­tos ži­ny­bos, ki­ti vals­ty­bės ar Vy­riau­sy­bės va­do­vai tu­ri­me pa­da­ry­ti, kad tie mū­sų san­ty­kiai su Ame­ri­ka iš­lik­tų tvir­ti, kad Ame­ri­kos ka­riai ne­pa­lik­tų Lie­tu­vos, o gal net pa­si­nau­do­ti da­bar­ti­nė­mis dis­ku­si­jo­mis ir pa­da­ry­ti taip, kad tų ka­rių ga­lė­tų at­si­ras­ti ir dau­giau? Žo­džiu, kaip mes ga­lė­tu­me tą trans­at­lan­ti­nį ry­šį su­stip­rin­ti tol, kol pa­tys Eu­ro­po­je už­si­au­gin­si­me pa­kan­ka­mai rau­me­nų, kad tas grės­mes at­lai­ky­tu­me?

K. BUDRYS. Ačiū už klau­si­mą. La­bai ak­tu­a­lus ir svar­bus. Ra­gi­ni­mas bū­tų ir par­la­men­tui ak­ty­vin­ti par­la­men­ti­nę di­plo­ma­ti­ją, pa­nau­do­ti vi­sus sa­vo tu­ri­mus ry­šius Va­šing­to­ne ir at­ski­ro­se vals­ti­jo­se, plės­ti tuos ry­šius, pa­nau­do­ti ren­gi­nius. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ra­gi­no ir ra­gins tai da­ry­ti. Tai yra svar­bu. Taip pat džiau­giuo­si, kad yra įsi­trau­kęs ne vie­nas mi­nist­ras ir mi­nis­te­ri­ja į įvai­rius po­kal­bius su Jung­ti­nė­mis Vals­ti­jo­mis. Ša­lia to, kas na­tū­ra­lu: Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ir ki­tos. Rei­kia su­pras­ti, kad trans­at­lan­ti­nių san­ty­kių būk­lė ne vien tik nuo mū­sų ry­šių su Va­šing­to­nu in­ten­sy­vu­mo pri­klau­so, bet ir taip pat nuo ki­tų eu­ro­pie­čių san­ty­kių su JAV. Tos di­džio­sios, sa­ky­ki­me, nuo­tai­kos, ku­rios yra for­muo­ja­mos JAV, taip pat yra su­si­ju­sios ir su nuo­tai­ko­mis Eu­ro­pos sos­ti­nė­se. Dėl to trans­at­lan­ti­niam ry­šiui stip­rin­ti taip pat ra­gi­nu iš­nau­do­ti ir mū­sų san­ty­kius su eu­ro­pie­čiais. Nuo­lat pa­brėž­ti ir pa­brėž­ti, kaip tai yra svar­bu mū­sų gy­ny­bai, kaip tai yra su­si­ję su Eu­ro­pos sau­gu­mo in­te­re­sais. Tas lai­kas yra mums vi­siems da­ry­ti na­mų dar­bus. Aš esu nu­si­vy­lęs, kad daž­nai su tais gar­siais bal­sais, kaip čia rei­kia pa­ro­dy­ti vie­tą, kaip čia rei­kia pa­aiš­kin­ti, ką rei­kia da­ry­ti Jung­ti­nėms Ame­ri­kos Vals­ti­joms, su to­kiais pa­reiš­ki­mais ei­na la­bai la­bai skur­dūs žings­niai gy­ny­bos stip­ri­ni­mo lin­kme. Ga­lė­tu­me net iš­ves­ti ko­re­lia­ci­ją tarp BVP gy­ny­bai ir tarp rė­ka­vi­mų į JAV pu­sę. Dėl to rei­kia su jais dirb­ti, rei­kia jiems ir­gi aiš­kin­ti apie ža­lą. Dė­kui.

PIRMININKAS. K. Ma­žei­kos nė­ra sa­lė­je. Tuo­met su­tei­kia­mas žo­dis pa­klaus­ti S. Gent­vi­lui. Pra­šom.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju. Aš gal to­kį kom­plek­si­nį klau­si­mą kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rui ir švie­ti­mo mi­nist­rei. Va­kar Klai­pė­do­je įvy­ko in­for­ma­ci­nė ata­ka dėl se­pa­ra­tis­ti­nių nuo­tai­kų ska­ti­ni­mo. VSD ją už­fik­sa­vo. Klai­pė­da yra pui­ki ba­zė tam, nes daug ru­sų ma­žu­mos mo­kyk­lų. Čia gal pir­mas klau­si­mas švie­ti­mo mi­nist­rei. Aš pats prak­tiš­kai esu su­si­dū­ręs su Vil­niaus ru­sa­kal­bė­mis mo­kyk­lo­mis, ku­rio­se dvy­li­ka­me­čiai vai­kai ne­su­ge­ba su­pras­ti klau­si­mo. Jie čia, Sei­me, yra bu­vę, at­va­žia­vę, tai mo­ky­to­jai ne­su­ge­ba su­pras­ti ir už­duo­ti klau­si­mų lie­tu­vių kal­ba. Kas da­ro­ma, kad tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se Lie­tu­vos pi­lie­čiai mo­kė­tų lie­tu­vių kal­bą ir bū­tų at­spa­rūs to­kioms ata­koms? Nes Klai­pė­da, Vi­sa­gi­nas, ki­tos ma­žu­mų vie­to­vės yra itin jaut­rios to­kioms ata­koms ir ne­drau­giš­kos už­sie­nio vals­ty­bės tą da­ro. Ar pla­nuo­ja­me ką nors da­ry­ti, kad Lie­tu­vos pi­lie­čiai kal­bė­tų ofi­cia­li­ą­ja lie­tu­vių kal­ba vals­ty­bi­nė­se mo­kyk­lo­se? Ačiū.

R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Mo­kyk­los Lie­tu­vo­je vei­kia pa­gal Švie­ti­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ta­čiau jū­sų klau­si­mas dėl lie­tu­vių kal­bos stip­ri­ni­mo tik­rai la­bai ak­tu­a­lus. Va­kar Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­te, pa­si­bai­gus dar­bo gru­pės dar­bui, bu­vo pri­sta­ty­ti siū­ly­mai, re­ko­men­da­ci­jos dėl lie­tu­vių kal­bos stip­ri­ni­mo tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se. Mi­nis­te­ri­ja tik­rai gaus, spręs ir ieš­kos gal tų pa­grin­di­nių prie­mo­nių, ko­kias ga­li­ma bū­tų dar pa­pil­do­mai įves­ti dėl lie­tu­vių kal­bos stip­ri­ni­mo. Bet mes šiuo me­tu tik­rai įgy­ven­di­na­me ir teis­mo spren­di­mą, ku­ris tu­rė­jo bū­ti vyk­do­mas jau nuo 2011 me­tų. Aš tą jau daž­nai kar­to­ju. Mes tik­rai gal­būt, sa­ky­čiau, pir­mie­ji pra­dė­jo­me de­rin­ti tą ben­druo­siuo­se ug­dy­mo pla­nuo­se, no­rė­da­mi įves­ti ir dau­giau lie­tu­vių kal­bos tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se, ta­čiau su­si­dū­rė­me su hi­gie­nos nor­ma. Šiuo me­tu, vi­sai ne­tru­kus, at­ne­ši­me į Sei­mą įsta­ty­mo pa­tai­sas – pra­šy­si­me pri­tar­ti, kad Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja ga­lė­tų re­gu­liuo­ti hi­gie­nos nor­mas (šiuo me­tu jas re­gu­lia­vo Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja) dėl va­lan­dų skai­čiaus di­di­ni­mo. Mes tik­rai de­ri­na­me ir su mo­kyk­lų ben­druo­me­nė­mis bū­tent di­des­nį lie­tu­vių kal­bos va­lan­dų skai­čių jau pra­di­nė­se kla­sė­se, bet, kaip ži­no­ma, di­de­lis dė­me­sys da­bar tu­ri bū­ti skir­tas net­gi iki­mo­kyk­li­niam ug­dy­mui, nes tai yra, na, tos pa­čios pa­grin­di­nės, kaip aš sa­kau, pats pa­grin­di­nis vai­kų am­žius, kuo­met yra la­bai svar­bus ug­dy­mas lie­tu­vių kal­ba.

PIRMININKAS. Klau­sia T. Pra­ja­ra. Pra­šom.

T. PRAJARA (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Esu pa­si­žy­mė­jęs du svar­bius vi­suo­me­nei klau­si­mus. Pir­ma­sis – kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rui. Ar Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ne­per­ver­ti­no Kap­čia­mies­čio po­li­go­no pro­jek­to svar­bos, jei pa­grin­di­niai mū­sų part­ne­riai, ypač Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos, vie­šai svars­to ma­žin­ti sa­vo bu­vi­mą mū­sų re­gio­ne, o Len­ki­jos Vy­riau­sy­bė vi­siš­kai at­si­sa­ko pri­si­jung­ti prie šios jū­sų ini­cia­ty­vos? Ir ta­da, ko­kia kon­kre­ti šio pro­jek­to stra­te­gi­nė bei prak­ti­nė pras­mė Lie­tu­vai to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis li­ko?

Ant­ra­sis – ger­bia­mam fi­nan­sų mi­nist­rui. Vi­sai ne­se­niai svars­tė­te ak­ci­zų pa­kei­ti­mus ga­na siau­ro­je sri­ty­je. Ar, jū­sų nuo­mo­ne, ne­rei­kė­tų po­li­tiš­kai iš es­mės per­žiū­rė­ti ak­ci­zų po­li­ti­kos vi­soms rū­šims, kad ji bū­tų nuo­sek­li, su­ba­lan­suo­ta ir pa­grįs­ta aiš­kia il­ga­lai­ke stra­te­gi­ja? Ka­ras lai­ki­nai su­sto­jo, ta­čiau ne­aiš­ku, ar ne­at­si­nau­jins po ke­lių die­nų. Ačiū.

R. KAUNAS (LSDPF). Ge­ras klau­si­mas iš tik­rų­jų, nes ta­da vi­są lai­ką ga­li­ma pa­teik­ti ir, ti­kiuo­si, gir­di­mus at­sa­ky­mus, kad Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos ne­svars­to jo­kių ga­li­my­bių Lie­tu­vo­je ma­žin­ti sa­vo ka­rių bu­vi­mo. To­kios dis­ku­si­jos bu­vo, jos vyks­ta, bet šian­dien mes esa­me pa­da­rę vi­sus na­mų dar­bus, kad Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos, jų ka­riai čia jaus­tų­si kaip na­mie: at­lie­pė­me tiek tre­ni­ruo­čių ga­li­my­bes, tai yra po­li­go­nai, mo­ko­mo­sios te­ri­to­ri­jos, tiek in­fra­s­truk­tū­ros klau­si­mus, tiek net­gi den­gia­me iš da­lies jų iš­lai­das, kaip sa­ky­ti, ro­ta­ci­jos, bu­vi­mo čio­nai. Mes ma­to­me ir gir­di­me vi­si dėl Ira­no ky­lan­čias įvai­rias įtam­pas, dis­ku­si­jas. Dis­ku­si­jos yra ge­rai, dis­ku­si­jo­se gims­ta tie­sa, spren­di­mai su­ran­da­mi ir taip to­liau, ta­čiau Lie­tu­va nė­ra mi­ni­ma tarp tų vals­ty­bių, ku­rios, sa­ky­ki­me taip, nu­vy­lė Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jos. Mes esa­me mi­ni­mi tarp są­jun­gi­nin­kų, ku­rie ro­do sa­vo dar­bais, sa­vo ryž­tu, kad yra kar­tu ir kad stra­te­gi­nė part­ne­rys­tė nė­ra tik­tai žo­džiai, o tai yra dar­bais, veik­lo­mis pa­grįs­ti spren­di­mai. To­dėl ir są­jun­gi­nin­kų ka­rių bu­vi­mas Lie­tu­vo­je tik­tai augs, taip pat ir Vo­kie­ti­jos bri­ga­da, taip pat ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė di­vi­zi­ja, kur pro­fe­sio­na­lių ka­rių prak­tiš­kai dvi­gu­bės iki 2030 me­tų, plius šauk­ti­niai, plius re­zer­vo ka­riai, plius Lie­tu­vos šau­liai. Tad po­li­go­nų, bū­tent mo­ko­mų­jų vie­tų, ku­rio­se ka­riuo­me­nė ga­lė­tų mo­ky­tis, po­rei­kis ir po­rei­kis tre­ni­ruo­tis yra kri­tiš­kai svar­bus. Mums ne­už­ten­ka tik įsi­gy­ti įran­gos, mums ne­už­ten­ka tik pa­sam­dy­ti, pa­va­din­ki­me taip, ka­rį – mums rei­kia, kad ka­rys lik­tų pro­fe­sio­na­lu, ge­bė­tų dirb­ti, ben­dra­dar­biau­ti. To­dėl Kap­čia­mies­čio po­li­go­nas yra kri­tiš­kai svar­bus ir, sa­ky­čiau, rei­kė­tų dar la­biau su­reikš­min­ti, ka­dan­gi mes šne­ka­me ir apie veid­ro­di­nio po­li­go­no, tai yra prie­šais Bal­ta­ru­si­ją, Go­žos po­li­go­no, coun­ter, sa­ky­ki­me, to­kią at­sva­rą. Uk­rai­no­je mes ma­tė­me, kai pra­si­dė­jo ka­ras: Ru­si­ja su­tel­kė sa­vo ka­rius, pri­si­deng­da­ma mo­ky­mais, į pa­sie­nius, į po­li­go­nus ša­lia Uk­rai­nos. Jei­gu mes ma­ty­tu­me ko­kį nors ju­de­sį Bal­ta­ru­si­jo­je po­li­go­ne, mes ga­lė­tu­me ly­giai taip pat re­a­guo­ti sa­vo po­li­go­ne, mo­ky­mus or­ga­ni­zuo­ti, tei­sin­gai? To­dėl ši­tas klau­si­mas yra ypa­tin­gai svar­bus – ge­bė­ji­mas, tu­rė­ji­mas vie­tų, są­vei­ka­vi­mas su ta pa­čia Len­ki­ja, su Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis ir Su­val­kų ko­ri­do­riaus ap­gi­na­mu­mas. To­dėl vi­sos in­ter­pre­ta­ci­jos, kad kaž­ko ne­rei­kia… Ger­bia­mie­ji, jei­gu kaž­ko ne­rei­kė­tų, to ir ne­da­ry­tu­me. Tik­rai lė­šų trūks­ta vi­so­se sri­ty­se, vi­so­se sri­ty­se in­ves­tuo­ja­ma ir dir­ba­ma to­ly­giai, tad la­bai at­sa­kin­gai spren­džia­ma, ko­kie pri­ori­te­tai pas mus yra šian­dien.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia T. Do­mar­kas. Pra­šom.

K. VAITIEKŪNAS. Aš dar tur­būt tu­rė­čiau at­sa­ky­ti į an­trą klau­si­mą, ger­bia­mo T. Pra­ja­ros už­duo­tą.

PIRMININKAS. Pra­šom, ger­bia­mas fi­nan­sų mi­nist­re.

K. VAITIEKŪNAS. Bu­vo iš­ties ge­ras klau­si­mas apie tai, kad mes ga­nė­ti­nai siau­rai žiū­ri­me į ak­ci­zų po­li­ti­ką, da­bar dis­ku­tuo­ja­me apie dy­ze­li­nį ku­rą, gal­būt dar kar­tais apie ki­tas ku­ro rū­šis, bet ne­pa­žiū­ri­me į tai pla­čiau, vi­sos mo­kes­čių sis­te­mos kon­teks­te. Taip, Lie­tu­vo­je ak­ci­zai yra ga­na aukš­ti, ne tik­tai ku­ro, bet ir al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, ta­ba­ko ga­mi­nių ga­nė­ti­nai aukš­ti, bet mes už­mirš­ta­me pa­si­džiaug­ti, kad pas mus yra že­miau­sias re­gio­ne pel­no mo­kes­čio ta­ri­fas, kad gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ri­fai yra vie­ni že­mes­nių, tur­to mo­kes­čiai yra tur­būt pa­tys že­miau­si, vie­nin­te­liai Eu­ro­pos Są­jun­go­je, man at­ro­do, ne­tu­ri­me au­to­mo­bi­lių mo­kes­čio. Tai tik­rai reik­tų vi­są mo­kes­ti­nę sis­te­mą ver­tin­ti kom­plek­siš­kai. Jei­gu no­rė­tu­me keis­ti ak­ci­zų po­li­ti­ką iš es­mės, tai yra pa­da­ry­ti že­mes­nių ak­ci­zų ap­lin­ką, tu­rė­tu­me pa­gal­vo­ti ir apie tai, kad ki­ti mo­kes­čiai tu­rė­tų ne­abe­jo­ti­nai pa­kil­ti ta­da.

PIRMININKAS. Klau­sia T. Do­mar­kas. Pra­šom.

T. DOMARKAS (NAF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Klau­si­mas bū­tų ger­bia­mam eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rui E. Grik­šui. Prieš 6 mė­ne­sius, lap­kri­čio mė­ne­sį, pra­si­dė­jo pro­ble­mos „Or­le­ne“, ban­kru­ta­vo ar ban­kru­tuo­ja „Pet­ro­fa­cas“, ge­ne­ra­li­nis ran­go­vas, ir pa­lik­ta daug įmo­nių, lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nių, sta­ty­bi­nin­kų, su­bran­go­vų, me­džia­gų tie­kė­jų – de­šim­tys mi­li­jo­nų sko­lų. Ko­kia si­tu­a­ci­ja po pu­sės me­tų, kas nu­veik­ta ir ko dar ti­kė­tis įmo­nėms, ku­rios dar šian­dien ban­do iš­gy­ven­ti ir ti­ki­si, kad ši­tas klau­si­mas bus iš­spręs­tas ir įmo­nės vie­naip ar ki­taip su­lauks at­si­skai­ty­mo? Ačiū.

E. GRIKŠAS. Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, už jū­sų klau­si­mą. Klau­si­mas tik­rai ak­tu­a­lus. Kal­bant apie tą Bot­tom of the Bar­rel pro­jek­tą, ku­rį „Or­le­nas“ kar­tu su „Pet­ro­fa­cu“ vyk­dė, tai taip, va­sa­rio mė­ne­sį mes tam su­kū­rė­me spe­cia­lią tarp­mi­nis­te­ri­nę dar­bo gru­pę, ją ve­da Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris, da­ly­vau­ja Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ir Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja. Su „Or­le­no“ at­sto­vais su­si­ti­kę ap­ta­rė­me si­tu­a­ci­ją ir jie pa­ti­ki­no, kad ba­lan­džio mė­ne­sį jie tu­rė­tų at­si­rink­ti nau­ją ge­ne­ra­li­nį ran­go­vą, ku­ris už­tik­rin­tų „Pet­ro­fa­co“ pri­si­im­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų tęs­ti­nu­mą. Pats pro­jek­tas pra­tę­sia­mas iki 2027 me­tų. Dar kol kas, jau ba­lan­džio mė­ne­sis, bet dar iš „Or­le­no“ ne­ga­vo­me in­for­ma­ci­jos apie nau­jo ge­ne­ra­li­nio ran­go­vo at­ran­ką, tai ti­ki­mės, kad ar­ti­miau­siu me­tu taip bus. Ta­da vėl rink­si­mės vi­sos mi­nis­te­ri­jos kar­tu su „Or­le­nu“ spręs­ti si­tu­a­ci­ją, kad, ži­no­ma, ne­bū­tų nu­ken­tė­ju­sių ir tų ki­tų tie­kė­jų, ką jūs ir įvar­di­jo­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia R. J. Jan­kū­nas. Pra­šom.

R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Dė­kui. No­rė­čiau pa­klaus­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro. Mes prieš bet ku­rį veiks­mą no­rė­tu­me, kad bū­tų įver­tin­tos pa­sek­mės. Prieš pen­ke­rius me­tus, ma­tyt, ne­bu­vo įver­tin­tos ga­li­mos pa­sek­mės, nu­trau­kiant bal­ta­ru­siš­kų trą­šų tran­zi­tą. Ma­no klau­si­mas, ar da­bar Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja tu­ri ko­kius nors ver­ti­ni­mus, kiek dėl šių veiks­mų už­dir­bo „Ru­si­jos ge­le­žin­ke­liai“, kiek pra­ra­do „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“? Kiek už­dir­bo Ust-Lu­gos, Pri­mors­ko ir Sankt Pe­ter­bur­go jū­rų uos­tai? Kiek pra­ra­do Klai­pė­dos jū­rų uos­tas? Kiek dėl to už­dir­bo „Ural­ka­lis“? Ačiū.

K. BUDRYS. Ačiū. Jums len­te­lę rei­kė­tų pa­pil­dy­ti ki­to­mis ei­lu­tė­mis: kiek bu­vo nu­žu­dy­ta ci­vi­lių Uk­rai­no­je per tą lai­ką iš Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jos, or­lai­viai bu­vo nau­do­ja­mi Bal­ta­ru­si­jos oro erd­vė­je, pa­jė­gos, ku­rios bu­vo ap­rū­pin­tos iš Bal­ta­ru­si­jos ga­myk­lų. Jums taip pat rei­kė­tų pri­dė­ti ei­lu­tę, kiek Bal­ta­ru­si­jos sto­vyk­lo­se bu­vo pa­grob­tų uk­rai­nie­čių vai­kų rein­dok­tri­nuo­ta, kiek mig­ran­tų bu­vo prie Lie­tu­vos sie­nų at­siųs­ta, kiek ba­lio­nų pa­leis­ta ir kiek pro­pa­gan­dai pi­ni­gų iš­leis­ta, kad vi­sa tai pa­lai­ky­tų taip pat ir Lie­tu­vo­je.

O at­sa­kant į tuos klau­si­mus, taip, dėl ne­gau­tų pa­ja­mų – tie skai­čiai yra, aš da­bar jų čia su sa­vi­mi ne­tu­riu, bet jūs ei­li­nį sy­kį ga­li­te pa­ra­šy­ti už­klau­są ir mes jums de­ta­liai juos iš­dės­ty­si­me: kiek pa­ja­mų ne­ga­vo ve­žė­jas, tai yra „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, kiek pa­ja­mų ne­ga­vo Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas. O kiek tiks­liai kas kur su­si­rin­ko Ru­si­jo­je, o dar kas ko­kį at­ka­tą ga­vo, ky­šį, kur nors te­nai su­mo­kė­tą ga­vo ko­kia­me Ust-Lu­gos uos­te ir pa­na­šiai, tai tos in­for­ma­ci­jos, ti­kė­ti­na, mes ne­tu­rė­si­me. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Raz­ma. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Klau­si­mas už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui. Ste­bė­da­mi pas­ta­ro­jo lai­ko­tar­pio Ru­si­jos veiks­mus, ofi­cia­lius pa­reiš­ki­mus, ži­nu­tes, pla­ti­na­mas so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, kai ku­rie ana­li­ti­kai jau skel­bia, kad tai ga­li ro­dy­ti tam tik­rą pa­ren­gia­mą­jį eta­pą pla­nuo­jant ag­re­si­ją prieš Bal­ti­jos vals­ty­bes. Kaip jūs ver­ti­na­te tą si­tu­a­ci­ją, ar pri­ta­ria­te to­kioms ana­li­ti­kų įžval­goms ir ko ima­si Vy­riau­sy­bė, kad tos grės­mės bū­tų kuo ma­žes­nės?

K. BUDRYS. Ačiū. Taip, ver­ti­na­me kal­ti­ni­mus Bal­ti­jos ša­lims kaip dar vie­ną pro­pa­gan­dos por­ci­ją, ku­ri yra nu­kreip­ta tiek į mū­sų vi­suo­me­nę, tiek į mū­sų są­jun­gi­nin­kus, tiek į Ru­si­jos vi­suo­me­nę. Aki­vaiz­du, kad re­ži­mui rei­kia pa­si­tei­sin­ti, kaip taip yra, kad ne­įvei­kia­ma oro gy­ny­ba vis dėl­to pra­lei­džia Uk­rai­nos dro­nus ir jie su­ke­lia tiek daug ža­los Ru­si­jos in­fra­struk­tū­rai. Vie­na prie­žas­tis.

Ki­ta, aiš­ku, pas mus įtam­pą di­din­ti ir kel­ti abe­jo­nių dėl to, ką mes da­ro­me. Mes ne­pri­ima­me to kaip dar vie­nos ba­la­lai­kos iš Krem­liaus – mes pri­ima­me tai rim­tai ir apie tai są­jun­gi­nin­kus ir­gi in­for­muo­ja­me, kad tai yra vi­siš­kai ne­pri­im­ti­na. Ša­lia to, pa­nei­gia­me bet ko­kius kal­ti­ni­mus dėl Bal­ti­jos ša­lių te­ri­to­ri­jos ar oro erd­vės nau­do­ji­mo ko­kioms nors ata­koms prieš Ru­si­ją. Tai yra tie­siog ne­tie­sa.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Ru­de­lie­nė. Pra­šom.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš ap­lin­kos mi­nist­rui tu­riu klau­si­mą, no­riu su­grįž­ti prie klau­si­mo, ku­rį už­da­viau ko­vo 19 die­ną dėl Ka­zo­kiš­kių są­var­ty­no, nes si­tu­a­ci­ja vis dar nė­ra ge­ra, tam tik­ri veiks­mai da­ro­mi, bet, man at­ro­do, ne­pa­kan­ka­mi ar­ba ne to­kie grei­ti, kaip ti­ki­si gy­ven­to­jai. Vie­šo­jo­je spau­do­je vis pa­si­ro­do tam tik­ra in­for­ma­ci­ja apie ga­li­mą są­var­ty­no už­da­ry­mą ar­ba, ki­taip ta­riant, jo eks­plo­a­ta­vi­mo bai­gi­mą. Tai ar yra toks svars­ty­mas iš vi­so apie ši­tą są­var­ty­ną, kad bū­tų ga­li­my­bė jį už­da­ry­ti? Jei­gu taip, tai kas to­liau? Ačiū.

K. ŽUROMSKAS. La­bai dė­kui už klau­si­mą. Kiek man te­ko, kiek aš ži­nau ir ma­no ži­nio­mis, kau­pas šiuo me­tu yra su­ly­gin­tas ir už­deng­tas, vi­sos tos at­lie­kos, ku­rios bu­vo ve­ža­mos iš „Ener­ges­ma­no“, da­bar yra tie­siog už­deng­tos. Ma­no ži­nio­mis, tie kva­pai nė­ra to­kie, jie yra su­ma­žė­ję, bet vis dar ieš­ko­ma to šal­ti­nio.

Dėl są­var­ty­no už­da­ry­mo – tai nė­ra Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos kom­pe­ten­ci­ja ir tai tu­rė­tų spręs­ti Eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ope­ra­ci­jų cen­tras kar­tu su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­be, taip pat ir su vi­so­mis sa­vi­val­dy­bė­mis, ku­rioms tas są­var­ty­nas yra nau­do­ja­mas. Jei­gu bū­tų svars­to­ma apie šio są­var­ty­no už­da­ry­mą, taip pat rei­kė­tų su­pras­ti ir tai, ko­kia tu­rė­tų bū­ti ki­ta vie­ta, kur bū­tų ve­ža­mos vi­so to re­gio­no sa­vi­val­dy­bių šiukš­lės pas­ku­ti­nia­me eta­pe. Tai toks bū­tų trum­pas ma­no at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Šu­ke­vi­čie­nė. Pra­šom.

J. ŠUKEVIČIENĖ (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rei. Mi­nist­re, ne­ma­žai kal­ba­me apie prie­mo­nes gims­ta­mu­mui ska­tin­ti ir šei­mų stip­ri­ni­mą. Iš tie­sų tai yra vie­nas iš šios Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tų. Ta­čiau no­rė­tų­si pa­klaus­ti, ar for­muo­jant nau­jas prie­mo­nes pa­kan­ka­mai įver­ti­na­mos skir­tin­gos šei­mų si­tu­a­ci­jos ir so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas? Pa­vyz­džiui, ne­iš­ne­šio­tų kū­di­kių su­si­lau­kian­čios šei­mos šian­dien su­si­du­ria su ne vi­sai tei­sin­ga pa­dė­ti­mi, nes dėl anks­ty­vo gi­mi­mo jos pra­ran­da ir da­lį vai­ko prie­žiū­ros atos­to­gų lai­ko, ir gau­na ma­žes­nes iš­mo­kas. Iš tik­rų­jų tai jaut­rus klau­si­mas, nes tu­ri­ma ome­ny­je, kad to­kios šei­mos daž­nai pa­ti­ria pa­pil­do­mų emo­ci­nių, svei­ka­tos ir fi­nan­si­nių iš­šū­kių. Tai­gi gal­būt pla­nuo­ja­te sis­te­miš­kai spręs­ti ne­iš­ne­šio­tų kū­di­kių tė­vų si­tu­a­ci­ją, gal per­žiū­rė­da­mi prie­žiū­ros atos­to­gų skai­čia­vi­mo tvar­ką ar iš­mo­kų me­cha­niz­mus, kad at­spin­dė­tų re­a­lius šei­mų po­rei­kius? La­bai ačiū.

J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai mū­sų mi­nis­te­ri­ja, kaip ir mū­sų Vy­riau­sy­bė, daug dė­me­sio ski­ria gims­ta­mu­mui ska­tin­ti, ieš­ko­me prie­mo­nių, ką ga­lė­tu­me da­ry­ti. Per­žiū­rė­jo­me esa­mas iš­mo­kas, ku­rios tik­rai yra la­bai svar­bios, ir tu­ri­me pa­ren­gę pa­ke­tą per­skai­čiuo­toms iš­mo­koms skai­čiuo­ti ir pri­tai­ky­ti. Ly­giai taip pat esa­me kal­bė­ję ir su „Ne­iš­ne­šio­tu­ko“ aso­cia­ci­ja, kad tu­ri­me at­si­gręž­ti į tas ma­mas ir į tuos tė­vus, ku­rie tu­ri pro­ble­mų. Gi­męs kū­di­kis, bū­na at­ve­jų, kad ir ne­iš­gy­ve­na. O da­bar­ti­nė sis­te­ma tuos tė­vus bau­džia, nes ma­žes­nės ir mo­ti­nys­tės iš­mo­kos, ir vi­si ki­ti da­ly­kai.

Mū­sų pla­nuo­se yra ir da­bar mū­sų mi­nis­te­ri­ja sie­kia ati­tai­sy­ti tą tei­sin­gu­mą. Ieš­ko­me spren­di­mų, kaip pail­gin­ti… su­vie­no­din­ti ir pa­čias mo­ti­nys­tės iš­mo­kas, pa­tį il­gį, ly­giai taip pat ne­ver­tin­da­mi, kiek kū­di­kis iš­gy­ve­no, kad ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta ir me­di­kams bū­tų ma­žes­nė. Su šiais pa­ke­tais mes pla­nuo­ja­me at­ei­ti į Sei­mą. Ly­giai taip pat gal­vo­ja­me ir dėl tų ma­mų, ku­rios ge­rai jau­čia­si ir, sa­ky­ki­me, dir­ba iki pat vos ne gim­dy­mo. Jas baus­da­vo, nes mo­kė­da­vo 2 mė­ne­sius iki gim­dy­mo ir 2 mė­ne­sius po gim­dy­mo 100 %. Da­bar mes no­ri­me pa­siū­ly­ti, kad ne­svar­bu, ka­da ma­ma iš­ei­na į mo­ti­nys­tės atos­to­gas, kad 4 mė­ne­sius 100 % at­ly­gi­ni­mo jos gau­tų. Yra ir dau­giau prie­mo­nių šio­je sri­ty­je. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ged­vi­las. Pra­šom.

A. GEDVILAS (NAF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tu­riu klau­si­mą ger­bia­mai kul­tū­ros mi­nist­rei. Va­kar prie Sei­mo vy­ku­sia­me mi­tin­ge te­ko pa­ste­bė­ti daug nau­jų die­gia­mų stan­dar­tų, ku­rie, pa­na­šu, ga­li­mai grei­tu lai­ku įsi­tvir­tins mū­sų kul­tū­ro­je. Tu­riu ome­ny­je vie­ną la­biau­siai at­pa­žįs­ta­mų LRT vei­dų – žur­na­lis­tę R. Mi­liū­tę, ku­ri vi­sus ap­do­va­no­jo ga­na ne­pa­do­riu ges­tu. Ar šio žen­klo da­bar jau vei­du ta­pu­si sa­vi­nin­kė to­liau puoš na­cio­na­li­nio tran­sliuo­to­jo ete­rį? Kiek šiuo­se veiks­muo­se įžvel­gia­te kul­tū­ros? Ar iš­vis re­a­guo­si­te į tai? Ačiū.

V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Ačiū už pa­teik­tą klau­si­mą ir pa­ste­bė­ji­mą. Taip, kaip kul­tū­ros mi­nist­rė ir tur­būt kaip ir bet ku­ris Sei­mo na­rys su­pran­ta­me, kad to­kį ges­tą vi­suo­me­nei ro­dy­ti tik­rai yra ne­etiš­ka ir ne­kul­tū­rin­ga. Tik­rai to­kių da­ly­kų ne­tu­rė­tų vyk­ti. Tai yra tie­siog ne­pa­tei­si­na­ma, ne­pa­do­ru ir ne­nor­ma­lu.

PIRMININKAS. Klau­sia G. Bal­čy­ty­tė. Pra­šom.

G. BALČYTYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ma­no klau­si­mas bus už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui. Ką tik pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja, kad ge­gu­žės 1 die­ną Lie­tu­vo­je lan­ky­sis ži­no­mas len­kų kil­mės Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys Gž. Brau­nas, kraš­tu­ti­nis ra­di­ka­las, kaip ži­no­me, ryš­kus an­ti­se­mi­tas, an­ti­uk­rai­nie­tiš­kas, pro­ru­siš­kas vei­kė­jas, dėl ku­rio Eu­ro­pos Par­la­men­tas yra su­lau­kęs net, man at­ro­do, de­vy­nių pra­šy­mų pa­nai­kin­ti Par­la­men­to na­rio ne­lie­čia­my­bę. Jis lan­ky­sis Lie­tu­vo­je ge­gu­žės 1 die­ną. Ne­ži­nau, ar čia su­ta­pi­mas, ar kaž­kaip su­si­ję ir su so­cial­de­mok­ra­tų pir­mi­nin­ko rin­ki­mais, bet gal ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti, gal ži­no­te, kie­no kvie­ti­mu lan­ko­si šis vei­kė­jas? Jūs, kaip bu­vęs tar­ny­bų žmo­gus, gal ga­lė­tu­mė­te įver­tin­ti grės­mės na­cio­na­li­niam sau­gu­mui as­pek­tus? Kaip ap­skri­tai ver­ti­na­te to­kių vei­kė­jų lan­ky­mą­si Lie­tu­vo­je ir ga­li­my­bę jiems čia ras­ti pla­t­for­mą kal­bė­ti? Ačiū.

K. BUDRYS. Ačiū už jū­sų klau­si­mą. In­for­ma­ci­jos apie tai ne­tu­riu, bet bū­ti­nai grį­žęs pa­si­tiks­lin­siu ir jums at­sa­ky­si­me dėl to, jei­gu yra kas nors ži­no­ma Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je. O kal­bant apie kon­kre­čius as­me­nis, jų ke­lia­mas grės­mes, tai, kaip bu­vęs pa­rei­gū­nas, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad esa­mi pa­rei­gū­nai te­gu ver­ti­na ši­tuos. Dė­kui.

PIRMININKAS. E. Gent­vi­lo nė­ra sa­lė­je. Tuo­met klau­sia R. Ja­nu­šo­nie­nė. Pra­šom. Įdė­ki­te, pra­šom, kor­te­lę tei­sin­gai.

R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. At­si­pra­šau. Tu­riu vie­ną la­bai pa­pras­tą klau­si­mą. Ne­ži­nau, kas at­sa­kys, gal švie­ti­mo, gal fi­nan­sų… Ka­dan­gi ar­tė­ja Dai­nų šven­tė ir kiek­vie­nas vis dėl­to pa­klau­sia, ar už­tik­rin­si­te vai­kams svei­ką mai­ti­ni­mą, aiš­ku, fi­nan­sų – fi­nan­sų, o švie­ti­mo tur­būt ar­ba kul­tū­ros, kaip jums pa­vyks ši­tai įgy­ven­din­ti? La­bai svar­bu vai­kams. Ačiū.

R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai vi­sai ne­se­niai, ro­dos, ant­ra­die­nį, bu­vo spau­dos kon­fe­ren­ci­ja, nes 100 die­nų li­ko iki Moks­lei­vių dai­nų šven­tės. Be jo­kios abe­jo­nės, ruo­šia­mės, jau ir anks­čiau, žy­miai anks­čiau pra­dė­jo­me ruoš­tis – 24 tūkst. da­ly­vių yra tik­rai la­bai daug. Po de­šim­ties me­tų grįž­ta Moks­lei­vių dai­nų šven­tė­je, nes ko­vi­do lai­ko­tar­pis tam bu­vo su­truk­dęs, ir tik­rai moks­lei­vių yra dau­giau, ne­gu bu­vo prieš de­šimt me­tų. Ži­no­ma, apie 5 mln. yra ski­ria­ma lė­šų vi­sai Moks­lei­vių dai­nų šven­tei. Mai­ti­ni­mas yra la­bai la­bai svar­bi ir ak­tu­a­li te­ma, ir ne tik Moks­lei­vių dai­nų šven­tė­je, bet mes ži­no­me, kad ir Šimt­me­čio bu­vo dai­nų šven­tė, ir ki­tos, vi­są lai­ką vi­si la­bai ste­bi, kaip vi­sa tai or­ga­ni­zuo­ja­ma. Ži­no­ma, or­ga­ni­zuo­ti yra la­bai su­dė­tin­ga, nes yra di­de­lis da­ly­vių skai­čius, vie­šie­ji pir­ki­mai daug ką re­gu­liuo­ja, ir tai yra tarp­tau­ti­niai pir­ki­mai, tai la­bai, ka­dan­gi di­de­lis skai­čius da­ly­vių, dėl to dar su­dė­tin­gė­ja tos są­ly­gos. Bet kaip tik pa­tvir­ti­no­me ir mai­ti­ni­mo nor­mą, ko­re­guo­ja­me val­gia­raš­čius ir da­bar yra kaip tik pa­skelb­ti šio­mis die­no­mis mai­ti­ni­mo vie­šie­ji pir­ki­mai, tai la­bai la­bai ti­kiuo­si, kad tie­kė­jai, aiš­ku, pa­gal tam tik­ras są­ly­gas, bus tie, ku­rie tik­rai įgy­ven­dins ir vai­kus pa­mai­tins ko­ky­biš­kai, svei­kai, ir už­tik­rins sau­gu­mą.

Ta­čiau no­riu pa­sa­ky­ti, kad moks­lei­viai gy­vens mo­kyk­lo­se, kur tik­rai siek­si­me, kad tiek pus­ry­čius, tiek va­ka­rie­nę grį­žę iš re­pe­ti­ci­jų ga­lė­tų val­gy­ti bū­tent mo­kyk­lo­se, to­se vie­to­se, ir gal­būt mai­ti­ni­mo įmo­nės ga­lės tą įgy­ven­din­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Juo­za­pai­tis. Pra­šom.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tęs­da­mas pirš­to te­mą, pri­me­nu, kad maž­daug prieš mė­ne­sį Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­tas taip šmaikš­tau­da­mas sa­kė, kad gal ir ge­rai, kad ta trau­ma įvy­ko, tai ne­ga­lė­siu ro­dy­ti ne­pa­do­rių ges­tų tuo pirš­tu. Tai, ma­tyt, ruo­šė­si val­dan­tie­siems pa­ro­dy­ti ką nors ne­pa­do­raus ar­ba gra­si­nan­čio, ar­ba įspė­jan­čio. Tai, kad jū­sų frak­ci­ja, ger­bia­mie­ji so­cial­de­mok­ra­tai, ne vie­ną kar­tą iš­sau­go sa­vo frak­ci­jos na­rius nuo tei­sė­sau­gos, taip pat yra ne vie­nas pirš­tas, ir ap­skri­tai toks po­žiū­ris į tei­sė­sau­gą ir į ir vi­suo­me­nę tur­būt yra ne­su­vo­kia­mas. Čia aš ne­gi­nu ko­kių nors ne­pa­do­rių ges­tų, bet, ma­tyt, tu­ri­te, ko nu­si­pel­nė­te.

Bet klau­si­mas, kul­tū­ros mi­nist­re, jūs sa­kė­te, kad rei­kia apie są­ži­nę kal­bė­ti ir vi­sa ki­ta, ir pa­sa­ko­jo­te, kad va­kar bu­vo klau­sy­mai, o kur jūs bu­vo­te va­kar? Ko­dėl jūs iki šiol, kaip mi­nist­rė ir mi­nis­te­ri­ja in cor­po­re, ne­pa­tei­ku­si jo­kios sa­vo nuo­mo­nės apie tą įsta­ty­mo pro­jek­tą dėl LRT, kur yra jū­sų tie­sio­gi­nė pa­rei­ga. Ko­dėl Vy­riau­sy­bė ne­pri­si­i­ma at­sa­ko­my­bės ir ne­tei­kia iš­va­dos, ko­dėl Sei­mo val­dan­tie­ji ne­pai­so Sta­tu­to, ku­ris pri­myg­ti­nai rei­ka­lau­ja vals­ty­bės iš­va­dos, jei­gu kal­ba­ma apie biu­dže­to pa­di­di­ni­mą, o kal­bant apie LRT be biu­dže­to pa­di­di­ni­mo ne­ga­li bū­ti jo­kios kal­bos. Mes kvie­tė­me ir fi­nan­sų mi­nist­rą ar­ba mi­nis­te­ri­jos at­sto­vą į klau­sy­mus, de­ja, nie­kas ne­pa­si­ro­dė. Ar jums tik­rai vie­no­dai, ar jums ne­lei­džia apie tai kal­bė­ti gar­siai? Ačiū.

V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Ačiū už pa­teik­tą klau­si­mų vir­ti­nę vie­na­me klau­si­me. Pa­ban­dy­siu kaip nors trum­pai, pa­pras­tai at­sa­ky­ti. Kul­tū­ros mi­nist­rė V. Alek­na­vi­čie­nė yra Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to na­rė ir jūs pui­kiai ži­no­te, kad tuo me­tu vyks­ta bū­tent šis ko­mi­te­tas… ku­ria­me ji­nai da­ly­vau­ja. Bet man la­bai sma­gu, kad jūs vi­sa­da pa­si­tei­rau­ja­te, kur aš esu. Jei­gu man kas nors at­si­tik­tų, tik­rai bū­tų grei­tai su­teik­ta pa­gal­ba, nes bū­tų jau pa­si­rū­pin­ta ir iš­si­aiš­kin­ta, kad ma­nęs nė­ra ko­mi­te­te. Jau net pa­mir­šau vi­sus tuos klau­si­mus, ku­rie bu­vo pa­teik­ti. Tie­siog pro­ce­sas vyks­ta, jau ne­be­rei­kia at­sa­ky­mo. Ge­ros die­nos.

PIRMININKAS. Klau­sian­čia­jam ne­bu­vo iki ga­lo įdo­mu jū­sų at­sa­ky­mai. De­ja, V. Tu­raus­kai­tės ne­ma­to­me sa­lė­je. Tuo­met klau­sia J. Se­jo­nie­nė. Pra­šom.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bus vi­siems Vy­riau­sy­bės na­riams, ma­tyt, pa­pil­dan­tis ger­bia­mo V. Juo­za­pai­čio klau­si­mą. Man ir­gi įdo­mu, ar mi­nist­rai, ku­rie tu­ri ku­ra­vi­mo sri­tis, daž­nai lan­ko­si sa­vo ko­mi­te­tuo­se? Nes Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te mi­nist­rė bu­vo fak­tiš­kai prieš dve­jus me­tus, o klau­si­mų tik­rai yra daug, ir Vy­riau­sy­bės va­lan­da, ma­tyt, nė­ra tas for­ma­tas, kur yra pa­to­giau­sia už­duo­ti, nes ne vi­sa­da pa­vyks­ta: ir lai­kas yra ri­bo­tas, o klau­si­mų yra daug, ir per mi­nu­tę juos vi­sus už­duo­ti yra su­dė­tin­ga. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ar ger­bia­mi mi­nist­rai lan­ko­si sa­vo ko­mi­te­tuo­se pa­gal sa­vo ku­ruo­ja­mas sri­tis?

K. VAITIEKŪNAS. At­sa­ky­siu už sa­ve. Ki­ti mi­nist­rai gal ir­gi pa­sa­kys. Tik­rai lan­ko­mės ko­mi­te­tuo­se vi­suo­se, į ku­riuos kvie­čia, pa­gal ga­li­my­bes. Aiš­ku, bū­na, kad bū­ni iš­vy­kęs ar­ba dub­liuo­ja­si ki­tas ren­gi­nys, bet, be abe­jo, Sei­mas yra be ga­lo svar­bu ir lan­ko­mės.

K. BUDRYS. Ačiū už klau­si­mą. Lan­kau­si Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te, kai ne­su iš­vy­kęs, taip pat Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te.

R. POPOVIENĖ (LSDPF). Aš esu ir to ko­mi­te­to na­rė, tai da­ly­vau­ju tik­rai.

R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Kai ko­mi­te­tas kvie­čia, tik­rai po­li­ti­nis at­sto­va­vi­mas iš mi­nis­te­ri­jos yra už­tik­ri­na­mas, ar­ba vi­ce­mi­nist­rai… Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te da­ly­vau­ju daž­niau­siai pa­ti, nes toks yra ko­mi­te­to pa­gei­da­vi­mas.

K. ŽUROMSKAS. Ačiū už klau­si­mą. Da­ly­vau­ju tiek Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te, tiek Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te, tiek Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te ir ki­tuo­se, į ku­riuos kvie­čia.

J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ma­no ana­lo­giš­ki at­sa­ky­mai – po­li­ti­nis da­ly­va­vi­mas už­tik­ri­na­mas. Aš pa­ti dir­bu Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­te, kai dub­liuo­ja­si, tie­siog ne­ga­liu da­ly­vau­ti dvie­juo­se, bet tik­rai da­ly­vau­ju, ben­drau­ju ir yra vi­ce­mi­nist­rai, ku­rie at­sto­vau­ja.

M. JAKUBAUSKIENĖ. Taip pat ga­liu pa­an­trin­ti, kad Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te da­ly­vau­ju aš ar­ba vi­ce­mi­nist­rai, kai ne­ga­liu da­ly­vau­ti pa­ti. Taip pat Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te vi­sa­da da­ly­vau­ju pa­ti.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Taip pat pa­gal ga­li­my­bes mak­si­ma­liai sten­giuo­si da­ly­vau­ti tiek Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te, tiek Ener­ge­ti­kos ir dar­nios plėt­ros ko­mi­si­jo­je. Jei­gu ne­ga­liu da­ly­vau­ti – da­ly­vau­ja vi­ce­mi­nist­rai. Yra niu­an­sas, kad daž­nai ko­mi­te­to po­sė­džiai yra tre­čia­die­nį 13 va­lan­dą ir su­tam­pa su Vy­riau­sy­bės po­sė­džiu.

V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai at­sto­vau­ja ir da­ly­vau­ja ko­man­dos na­riai, vi­ce­mi­nist­rai pa­gal tos die­nos ko­mi­te­to nag­ri­nė­ja­mus klau­si­mus.

E. GRIKŠAS. Ačiū už jū­sų klau­si­mą. Taip pat ir­gi, kiek lei­džia dar­bo­tvarkės ga­li­my­bės, sten­giuo­si da­ly­vau­ti pats ir ko­mi­te­tų po­sė­džiuo­se, ir frak­ci­jo­se. Bet vėl­gi no­riu pa­si­džiaug­ti sa­vo kom­pe­ten­tin­ga vi­ce­mi­nist­rų ko­man­da, jie tik­rai tin­ka­mai at­sto­vau­ja Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jai. Vėl­gi, ką ir ko­le­ga ener­ge­ti­kos mi­nist­ras įvar­di­jo, dau­ge­lis mums ak­tu­a­lių ko­mi­te­tų po­sė­džių vyks­ta tre­čia­die­nį tuo pat me­tu, kai vyks­ta ir Vy­riau­sy­bės po­sė­dis. Ačiū.

R. KAUNAS (LSDPF). Tur­būt nie­ko ne­nu­ste­bin­siu, kaip ir ko­le­gos at­sa­ky­siu taip pat, kad esant ga­li­my­bėms vi­sa­da da­ly­vau­ja­me. Va­kar bu­vo NSGK po­sė­dis, ja­me tik­rai bu­vau.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, re­pli­kos pa­gei­dau­ja per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną V. Juo­za­pai­tis. Pra­šom.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ne re­pli­ka – dėl ve­di­mo tvar­kos. Aš tik pri­min­siu po­niai mi­nist­rei, kad ji vi­sų pir­ma yra mi­nist­rė, ji pri­va­lo da­ly­vau­ti ten, kur pri­va­lu da­ly­vau­ti mi­nist­rams. O kaip Sei­mo na­rės čia jū­sų jau pa­si­rin­ki­mo tei­sė ir vi­sa­da tu­ri­te ga­li­my­bę, kad jus pa­keis­tų pa­kai­ti­nis as­muo. Bet, kaip mi­nist­rė, jūs pri­va­lo­te at­sa­ky­ti į Sei­mo na­rių tei­kia­mus klau­si­mus, ko­kie jums jie at­ro­dy­tų juo­kin­gi, ir ko­ke­ta­vi­mas iš jū­sų pu­sės yra tie­siog ne­pa­do­rus. Šiuo at­ve­ju tai nė­ra drau­gu­žių kaž­ko­kių, ži­no­te, va­ka­rė­lis ir ten jū­sų pa­si­gen­da kaž­kas. Taip, kaip mi­nist­rės, jū­sų pa­si­gen­da­me, vi­sai tei­sin­gai. To­dėl aš krei­piuo­si į jus, kaip į mi­nist­rę, raš­tu at­sa­ky­ti į ma­no pa­teik­tus klau­si­mus, kas yra nu­ma­ty­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to. At­si­su­ki­te įra­šą, pa­klau­sy­ki­te dar kar­tą ir pra­šau at­siųs­ti man raš­tu at­sa­ky­mus. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia P. Vi­soc­kas. Pra­šom.

P. VISOCKAS (LSDPF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro. Šiuo me­tu yra Sei­me svars­to­mas vie­nas iš svar­biau­sių vals­ty­bės sau­gu­mui pro­jek­tų, tai Kap­čia­mies­čio spe­cia­lu­sis įsta­ty­mas. Ten, tik­rai ži­no­me, yra nu­ma­ty­tos tam tik­ros kom­pen­sa­ci­jos tur­to sa­vi­nin­kams, že­mės sa­vi­nin­kams. Jos su­da­ry­tos iš dvie­jų da­lių: vie­na yra ne­pri­klau­so­mų tur­to ver­tin­to­jų, ki­ta yra pa­pil­do­ma kom­pen­sa­ci­ja. Tai du klau­si­mus tu­rė­čiau. Su ko­kiu ma­to vie­ne­tu yra su­sie­ta pa­pil­do­ma kom­pen­sa­ci­ja – ar tai už tur­to vie­ne­tą, ar už da­lį tur­to, ar su­si­ju­sį su že­mės plo­tu, ar pa­sta­to dy­džiu? Ir ant­ras klau­si­mas: ar yra nu­ma­ty­ta ki­tos pa­skir­ties že­mei kom­pen­sa­ci­ja, ne tik miš­kų ūkio?

R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Jei­gu tei­sin­gai su­pra­tau, tai kom­pen­sa­ci­ja su­sie­ta yra ne su tur­ti­ne ver­te, ne su plo­tu, o su vie­ne­tu, ob­jek­tu. Pa­aiš­ki­nu ko­dėl. To­dėl, kad vi­si, vi­sas ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas bus per­ka­mas rin­kos ver­te, ne­pri­klau­so­mas rin­kos ver­ti­ni­mas bus, ta­da at­si­ran­da ta tur­to ver­tė, prie tur­to ver­tės pri­de­da­ma fik­suo­to dy­džio kom­pen­sa­ci­ja. Po­li­go­no mes tu­ri­me, ro­dos, be­veik 53 tūkst. eu­rų prie tur­to ver­tės, miš­ko že­mės skly­po at­ve­ju – apie 5 tūkst. eu­rų prie tur­to ver­tės už vie­ne­tą, už ob­jek­tą. Ne už hek­ta­rus, ne už kvad­ra­ti­nius met­rus ar pa­na­šiai. Tiks­las nė­ra, kad dau­giau tu­rin­tys, na, sa­ky­ki­me, tur­tin­ges­ni gau­tų di­des­nes kom­pen­sa­ci­jas. Tiks­las yra vi­siems vie­no­dai at­liep­ti ky­lan­čius iš­šū­kius, ku­rie ky­la dėl vals­ty­bės sau­gu­mo po­rei­kių. Tai kad bū­tų są­ži­nin­ga ir la­bai, kaip sa­ky­ti, ko­rek­tiš­ka.

Ne… Ki­tos pa­skir­ties ver­tė, ki­tos pa­skir­ties tur­tas. Va­kar Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te mes apie tai dis­ku­ta­vo­me. Ir­gi pri­ta­rė­me, kad ki­tos pa­skir­ties tur­tas bū­tų to­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis kom­pen­suo­ja­mas, tai yra gel­to­no­sios tos te­ri­to­ri­jos, ma­nev­ro te­ri­to­ri­jos, są­ly­go­mis.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ul­bi­nai­tė. Pra­šom.

D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Ma­no klau­si­mas kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rui ir kul­tū­ros mi­nist­rei. No­riu pa­si­tei­rau­ti apie ko­vą su dez­in­for­ma­ci­ja. Iš tik­rų­jų, kiek­vie­ną die­ną pa­ti­ria­me vis su­dė­tin­ges­nes dez­in­for­ma­ci­nes ata­kas ir kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras tik­rai pri­sta­ty­da­mas po­li­go­nų klau­si­mą ne kar­tą pa­brė­žė, kad ir pats… ko­kio su­dė­tin­gu­mo dez­in­for­ma­ci­nės ata­kos bu­vo svars­tant šį klau­si­mą. Taip pat tu­ri­me nau­ją pra­ne­ši­mą iš Na­cio­na­li­nio kri­zių val­dy­mo cen­tro apie in­for­ma­ci­nę ata­ką, kur jau vi­sai ne­juo­kin­ga da­ro­si, nes ke­lia­mos abe­jo­nės dėl Lie­tu­vos te­ri­to­ri­nio vien­ti­su­mo. Tai ma­no klau­si­mas: ko­kio­je sta­di­jo­je, mi­nist­re, yra ko­vos su dez­in­for­ma­ci­ja ir ma­ni­pu­lia­ci­jo­mis pla­nas? Ir ar ne­ma­no­te, kad rei­kia sku­bes­nių prie­mo­nių ir griež­tes­nių prie­mo­nių, nes in­for­ma­ci­nis ka­ras vyks­ta, o mes ne­tu­ri­me kuo at­si­šau­dy­ti?

R. KAUNAS (LSDPF). Jūs la­bai tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te ir ačiū už ge­rą klau­si­mą, kad bū­tent in­for­ma­ci­nis ka­ras vyks­ta. Tai ne vien tik Lie­tu­vos klau­si­mas, ne vien tik Klai­pė­dos nau­jau­sias, sa­ky­ki­me, at­ve­jis, ne vien gra­si­ni­mas vi­soms Bal­ti­jos vals­ty­bėms, bet ir Es­ti­jo­je, Nar­vos klau­si­mas. Šian­dien ir­gi su Es­ti­jos am­ba­sa­do­re mes apie tai kal­bė­jo­me. Ki­tą sa­vai­tę at­vyks­ta Es­ti­jos pre­zi­den­tas ir gy­ny­bos mi­nist­ras. Tai, be abe­jo, ir­gi bus vie­nas iš klau­si­mų, to­dėl mes ko­or­di­nuo­ja­mės pir­miau­sia tarp vals­ty­bių, tarp mū­sų žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų, tarp mū­sų kontr­žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų, kaip, kas ir ko­dėl tu­ri bū­ti re­a­guo­ja­ma.

Pro­ce­sas yra di­na­miš­kas – ji­sai nė­ra ne­tu­rin­tis to­kios vie­no­dos ei­gos. Yra pa­si­tel­kia­mas tas pats dirb­ti­nis in­te­lek­tas – ma­ni­pu­liuo­ti, kur­ti, grei­tai ma­ni­pu­liuo­ti. Mes, kaip vi­sos vals­ty­bės, šiek tiek lė­čiau pri­si­tai­ko­me, bet pri­si­tai­ko­me. Šian­dien ir­gi kal­bė­jau su mū­sų AOTD va­do­vu apie ši­tą pro­ble­ma­ti­ką. Yra pa­reng­tas prie­mo­nių pla­nas, ko mums rei­kė­tų, kaip mes tu­rė­tu­me ju­dė­ti, kad ge­bė­tu­me at­liep­ti ky­lan­čias grės­mes. Pa­gal tą pla­ną ir ju­da­me. Sei­me bus tei­kia­mas Kontr­žval­gy­bos įsta­ty­mas, ku­ris ir­gi at­lie­pia mū­sų žval­gy­bos ir ge­bė­ji­mo at­si­spir­ti tai dez­in­for­ma­ci­jai po­rei­kius.

V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Taip, mi­nis­te­ri­jo­je yra su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­rios tiks­las yra pa­reng­ti ko­vos su dez­in­for­ma­ci­ja ir ma­ni­pu­lia­ci­jo­mis pla­ną. Jis už­tik­rin­tų nuo­sek­lią ir in­teg­ruo­tą vals­ty­bės re­ak­ci­ją į in­for­ma­ci­nes grės­mes. Ši dar­bo gru­pė dir­ba, ren­gia pla­ną.

Dar no­rė­čiau tur­būt at­kreip­ti dė­me­sį. Nors ši dar­bo gru­pė nė­ra ope­ra­ty­vi­nio re­a­ga­vi­mo me­cha­niz­mas ir tie­sio­giai ne­spren­džia pa­vie­nių in­ci­den­tų, ta­čiau jos dar­be taip pat yra nu­ma­ty­ta ver­tin­ti ir kon­kre­čius at­ve­jus bū­tent sie­kiant iden­ti­fi­kuo­ti pa­si­kar­to­jan­čius mo­de­lius, spra­gas ir ko­kios bū­tų ga­li­mos bū­ti­nos in­ter­ven­ci­jos.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Pet­ro­šius. Pra­šom.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Ne­be­si­ti­kė­jau, bet tik­rai dė­ko­ju už ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Ak­ci­zų te­ma. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro čia ne­ma­tau, prem­je­rės taip pat, bet fi­nan­sų mi­nist­ras, ma­tyt, ne­sun­kiai ga­lės at­sa­ky­ti į klau­si­mą. Tik­rai pa­kė­liau ant­akį, kuo­met kaip vie­na iš prie­mo­nių ku­ro kai­noms su­val­dy­ti bu­vo nu­ma­ty­ta nuo­lai­da ke­lio­nėms ge­le­žin­ke­liais. Kas yra va­žia­vę trau­ki­niais, man at­ro­do, tik­rai su­tiks, kad tuo pa­lan­kiu lai­ku, kai bai­gia­si dar­bai, gau­ti trau­ki­nių bi­lie­tų ir taip yra be­veik ne­įma­no­ma. Man at­ro­do, pro­ble­mą kur kas la­biau spręs­tų pa­pil­do­mų va­go­nų nu­pir­ki­mas. Ta­čiau ma­ne la­bai nu­ste­bi­no tas mo­men­tas, kad ne­bu­vo pa­žiū­rė­ta ap­skri­tai į vi­są vie­šą­jį trans­por­tą. Ko­dėl pa­si­rink­ti „Ge­le­žin­ke­liai“, ko­dėl ke­lio­nės au­to­bu­sais ne­pa­lies­tos? Ke­lio­nių au­to­bu­sais yra ir vie­ti­nių, ir tarp­mies­ti­nių, ap­ima vi­są pla­tų seg­men­tą, tad tik­rai bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti apie žmo­nių įpro­čių pa­si­kei­ti­mą. Gal ga­li­te pa­ko­men­tuo­ti?

K. VAITIEKŪNAS. Ga­liu pa­ko­men­tuo­ti. Gai­la, kad nė­ra su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro, de­ta­liau at­sa­ky­tų. (Bal­sas sa­lė­je) Ko­dėl pa­si­rink­ti „Ge­le­žin­ke­liai“? „Ge­le­žin­ke­liai“ pa­si­rink­ti vi­sų pir­ma to­dėl, kad tai yra vals­ty­bi­nė ben­dro­vė, tai la­bai leng­va yra pa­da­ry­ti iš kar­to, bu­vo leng­va pa­skai­čiuo­ti, kiek tai kai­nuos. Vie­šo­jo trans­por­to nuo­lai­dos yra ga­nė­ti­nai bran­gi prie­mo­nė. Mes ban­do­me įsi­ver­tin­ti šiuo me­tu, kiek kai­nuo­tų, jei­gu pa­da­ry­tu­me bent da­lį au­to­bu­sų, ka­dan­gi tai yra pri­va­tūs par­kai, ypač va­žiuo­jan­tys tarp mies­tų, ne mies­tų vi­du­je. Šiuo me­tu tai ver­ti­na­me. Bet per pra­ei­tą kri­zę jau bu­vo įver­tin­ta, kad šios prie­mo­nės vis dėl­to yra bran­gios. Trau­ki­niai nė­ra to­kie bran­gūs, na, su­pran­ta­ma, jų nė­ra la­bai daug.

Kas dėl bi­lie­tų, tai kai ku­rie marš­ru­tai pi­ko me­tu, taip, jie yra la­bai pa­klau­sūs ir ten bi­lie­tų trūks­ta, bet iš es­mės (da­bar čia tru­pu­tį už su­si­sie­ki­mo mi­nist­rą šne­ku, tai ga­liu ir su­klys­ti dėl skai­čių) ke­lei­vi­nių trau­ki­nių ap­kro­vu­mas yra 40 %. Įve­dus ši­tą prie­mo­nę, tik­rai yra pa­di­dė­ji­mas iki 60 %. Ma­to­me, kad prie­mo­nė yra taik­li, yra šio da­ly­ko pa­klau­sa. Jei­gu ši­tie skai­čiai iš­liks per vi­są prie­mo­nės tai­ky­mo lai­ko­tar­pį, tai yra per 2 mė­ne­sius, tai svars­ty­si­me, kad pa­na­šios prie­mo­nės, kiek tai leis vals­ty­bės biu­dže­tas, ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mos sie­kiant pa­nai­kin­ti tas nei­gia­mas ku­ro bran­gi­mo pa­sek­mes. Vis­kas pri­klau­so, ar ne­at­slūgs tas nau­do­ji­ma­sis trau­ki­niais. Gal­būt tai bu­vo tik toks pir­mi­nis no­ras pa­si­nau­do­ti šia prie­mo­ne, o vė­liau tas po­pu­lia­ru­mas su­ma­žės, bet jei­gu ne­su­ma­žės, tai prie­mo­nė bus pra­tęs­ta ir gal­būt net iš­plės­ta. Dė­kui.

PIRMININKAS. Tai­gi, ger­bia­mi ko­le­gos, Vy­riau­sy­bės va­lan­dai skir­tas lai­kas bai­gė­si. Dė­ko­ja­me vi­siems Vy­riau­sy­bės na­riams.

2026 m. ba­lan­džio 9 d. ry­ti­nį ple­na­ri­nį Sei­mo po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas) Pa­reiš­ki­mų ne­bu­vo.



* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokra­tų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.