|
Stenogramas galima rasti |
|
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 130
STENOGRAMA
2026 m. balandžio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas J. OLEKAS,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja O. LEIPUTĖ
PIRMININKAS (J. OLEKAS). Labą rytą, gerbiami kolegos. Pradedame balandžio 9 dienos Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. Registruojamės. Ačiū, kolegos.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai.
10.01 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Šiandien posėdį pradedame paminėdami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro B. Gajausko 100-ąsias gimimo metines. Kviečiu į tribūną Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą V. Povilionį. Prašau.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Vidmanto Povilionio kalba
V. POVILIONIS. Mieli lietuviai, ponios ir ponai, šiandien minime Aukščiausiosios Tarybos nario, politinio kalinio, visuomenės veikėjo B. Gajausko gimimo 100-ąsias metines. Žvelgdami iš tokio atstumo jau galime kalbėti apie istorijos vyksmą. Leiskite ta proga iš mano bokšto pasamprotauti apie tai, kas yra laimingas ir nelaimingas žmogaus gyvenimas.
Kas yra nelaimingas žmogus? 1974 metų rudenį lagerio ŽCH 385 Baraševe ligoninės zonos pakraštyje prie spygliuotų vielų prisiglaudusioje trobelėje, mūsų trobelės šeimininkui, buvusiam veterinoriui, o dabar džiovininkų ir lavonų skrodėjui, tauria pavarde Karalius, šnekučiuojant apie būtuosius laikus, privažiavo nugeibusio arklioko tempiamas pakrypęs vežimas. Karalius pasiprašė: tuoj grįšiu. Per langelį mačiau, kaip į vežimą įkėlė medinę dėžę ir ant jos užmetė prie maždaug piršto storio pagaliuko prikaltą sprindžio dydžio medinę lentelę su numeriu. Gal metų tas pagaliukas ir netrauks, pagalvojau. Šiandien antras, grįžęs tarstelėjo lavoninės viršininkas pats jau irgi metuose. Kiek girdėjau, jam taip pat neteko sulaukti kalinimo pabaigos. Jo likimas, kaip ir daugelio kitų, šiandien nematomas nei visažiniame žiniatinklyje, nei randamas dirbtiniam protui padedant. Ne veltui kelias dienas ieškojau. Nelaimingieji dauguma buvo jauni. Jie nepaliko savo vaikų. Jų iš tremčių bei lagerių ir vietinių stribų bei komunistų į išgrobstytas sodybas sugrįžę artimieji vietos kolaborantų, jų žodžiais taip pat kūrusių Lietuvą, buvo išguiti į svetimas pasvietes, kad neprimintų, kad iš šimtmečių, nugyventų šitoje žemėje, nei vardo, nei pavardės, nei sodybos pėdsako ateityje neliktų. Nelaimingas žmogus yra tas, kurio nei pavardės, nei kapo nelieka žmonių atmintyje. Juo labiau, kai jis išnyksta svetimoje priešo žemėje, nors kokie jam mordviarkomiai priešai. Tai kitų aukų žemės. Tūkstančiai tūkstančių nelaimingų žmonių, žuvusių pačioje jaunystėje, nepalikusių palikuonių, užkasti tolimuose kraštuose bendrose tranšėjose su seniai nupuvusiomis kalinio numerio lentelėmis. O paskutinieji iš jų nėra labai toli nutolę nuo nūdienos. Tai tebevyko tuomet, kai nė vienas iš dabar žinomų, apdovanotų bei nusipelniusių mūsų politikos, švietimo ir kultūros veikėjų dar tik kandidatavo į SSRS komunistų (bolševikų) partijos narius.
Grįžkime prie laimingųjų. Vienas iš tokių yra B. Gajauskas. Į lietuvius pirmiausia kreipiausi, nes jis yra įkvepiantis lietuvių tautos sūnaus laikysenos pavyzdys, raginantis ir mus juo sekti. Yra žinomos jo gyvenimiškos kelionės pradžios ir pabaigos datos, gyvenimo etapai, netektys ir pasiekimai – visa tai net žiniatinklyje paieškoję galime susirasti, todėl plačiai nevardinsiu.
Gimė 1926 metais Vygrelių kaime, augo ir brendo laisvos minties mieste Kaune. Dalyvavo pasipriešinime. 1948 metais suimtas, nuteistas 15 metų, kalintas Balkaše ir Žezkazgane, Kazachstane, o 1956–1973 metais – Mordovijoje. Mes truputį prasilenkėme – aš į Mordoviją atvykau 1974 metais. Balys paleistas be teisės grįžti į Lietuvą. Bet grįžo, vedė. 1977 metais vėl suimtas ir nuteistas už agitaciją ir propagandą dešimčiai metų ir penkeriems metams tremties. 1978–1980 metais kalintas Mordovijoje, 1980–1987 metais – Komijoje, Permės srities ypatingojo režimo lageryje. 1988 metais paleistas. Kai kurių iki šiol žmonėmis tebevadinamų valia Balys iškalėjo daugiau kaip trečdalį Dievo jam duoto gyvenimo už ištikimybę tiesai ir pasipriešinimą prievartai. Susilaukė dukters ir vaikaičių. Su šeima buvo išleistas į Jungtines Valstijas, bet grįžo į tėvynę.
Gyvenimo kelyje susidūrė ir bendravo su žymiais žmonėmis, pasaulyje garsiais žmogaus teisių gynėjais bei politikais. Tiesa ir tai, kad per daugiau kaip trečdalį šimtmečio kalinimo nelaisvėje jis pažino daug daugiau laisvų žmonių, nei sutiko jų laisvėje. Tapo parlamentaru, balsavo už mūsų valstybės atkūrimą, užėmė svarbias pareigas ir nuveikė reikšmingus darbus, parašė atsiminimų knygas, sulaukė gilios senatvės ir poilsio atgulė tėvynės žemėje.
Svarbiausia jo gyvenime yra tai, kad nepasidavė gundomas ir grasinamas, neišdavė savo pažiūrų bei tikėjimo iki paskutiniojo atodūsio, gal todėl ordino nusipelnė tik praėjus 15 metų po nepriklausomos valstybės atkūrimo. Šiuo požiūriu jį aplenkė net buvusios Komunistų partijos CK instruktorius.
Ta proga dera kartu paminėti ir kitą 34 metus iškalėjusį laimingąjį, kurį ir man teko garbės sutikti 19 zonoje Mordovijoje. Tai visuose politlageriuose gerbiamas bei žinomas neeilinis eruditas, visų tautybių kalinių ir net lagerių prižiūrėtojų pagarbiai sveikinamas ponas Petras. P. Paulaitis. Jis taip pat garbingai perėjo visus pragaro ratus ir gyvas grįžo į tėvynę. Deja, jau tėvynėje siundomų skalikų persekiojimai apkartino jo paskutiniąsias dienas, ir Kovo 11-osios jis nebesulaukė.
Atkurtoje valstybėje oficialiai organizuoti politiniai kaliniai tenkinasi dekoratyviniu vaidmeniu. Jiems leidžiama fotografuotis su pareigūnais ir pasėdėti konferencijose. Prisidengdami mailiaus apsauga, didieji rykliai sėkmingai valstybės vardu kone šimtmečiui įsislaptino. Stabdydami ar imituodami nusikaltimų tyrimus, ramiai laukia, kol išmirs jų nusikaltimų liudytojai. Nustebino tik politiniai kaliniai ir tremtiniai, jie, tarsi turėję suvokti, ką daro, bet balsavę tame spektaklyje ir pasiženklinę nenuplaunama gėda prieš tautą ir bendražygius. Nebent dar nežinome, kas iš tikrųjų sieja kai kurias aukas ir jų budelius. Neužmirškime, kad KGB rezervo veteranai televizijų laidose ar partijų posėdžiuose atrodo nepavojingai, tačiau jie dar gerai prisimena savo priesakus ir užduotis kilus grėsmei su jų sąrašuose esančiais žmonėmis bei jų šeimomis susidoroti taip, kaip mokė jų instruktoriai iš 1941 metų Rainių ar prie Pravieniškių. Būkite tikri, kad jaunoji stribitelių pamaina paruošta ir tik laukia savo laiko.
Ponai ir ponios, šiandien gyvename neramiais, tautai ir jos valstybei grėsmingais laikais, ateities nė vienas nežinome. Kiekvienam iš jūsų linkiu laimingo žmogaus gyvenimo, juk ne kiekvienam pavyks suspėti pasislėpti užsieniuose pasirūpintame dvare. Tiems, kuriems iš jūsų teks rinktis tarp garbės, ištikimybės tėvynei, savos gerovės, laisvės ir gyvybės, noriu palinkėti sveikatos ir sėkmės, kad išbandymų metu prisimintumėte lietuvišką atsparumą, kantrybę bei ištvermę. Linkiu jums semtis stiprybės iš B. Gajausko ir kitų mūsų garbingų, ištvermingųjų lietuvių pavyzdžių. Galbūt kai kuriems pavyks išlikti, gyviems sugrįžti Tėvynėn ir būti palaidotiems ne surištomis viela rankomis bevardžiame kape, o ilsėtis po lietuviškais rašmenimis užrašytu paminklu. Linkiu, kad jūsų kapo vieta būtų žinoma, ir kad jūsų palikuonims nebūtų gėda dėl jūsų gyvenimo. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Nepriklausomybės Akto signatarui V. Povilioniui. Į tribūną kviečiu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarę, Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę. Prašau, kolege.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiamo Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai! Švenčiame pirmojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro šimtmetį čia, šitoje salėje. Aš labai dėkinga Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai ir visam Seimui, kurie paskelbė pagaliau (iš trečiojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo siūlymo paskelbti) šiuos metus B. Gajausko metais.
Mes neturime Lietuvoje ir Europoje ilgiau kalėjusio politinio kalinio kaip B. Gajauskas. Man labai apmaudu, kad jis negavo Laisvės premijos, nežiūrint to, kad Signatarų klubas siūlė visus tris kartus, bet nepakliuvo į tą išrinktųjų gretą. B. Gajauskas yra asmenybė mūsų istorijoje, kuri turbūt ilgai bus prisimenama ir nagrinėjama mokykliniuose vadovėliuose. Tačiau tai yra žmogaus gyvenimas, kuris prabėgo ten, toli, Sibire, gulaguose, ir turbūt niekas apie jį čia, Lietuvoje, daug nežinojo. Ir štai, prasidėjus Atgimimui, B. Gajauskas tapo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, paties aukščiausiojo okupacinio organo, kuris atkuria Lietuvos valstybę. Ar gali žmogus tikėtis tokios, sakyčiau, iš kitos pusės, ir sėkmės, įgyvendinti savo svajonę savo rankomis?
Bet man šiandien yra ypač žavu ir tai, kad grįžęs po šitiek metų iš gulagų jis sukūrė šeimą, susilaukė ir užaugino dukrą Gražiną, kuri dirba čia, Lietuvos Respublikos Seime, ir jūs ją puikiai pažįstate. Miela Gražina, tau tėvelis uždėjo didelę naštą ir atsakomybę išauginti vaikus tokia idėja ir tokia dvasia, kokia jisai gyveno visą gyvenimą. Jis tikrai labai mylėjo laisvą vėją, kurį jis pūtė ir būdamas ten, uždarytas toli Sibire. Ir tau Signatarų klubas dovanoja šitą „Laisvės vėją“. Aš labai noriu, kad šito laisvo vėjo dvasia du puikūs anūkai kvėpuotų ir šiandien. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Nepriklausomybės Akto signatarei B. Valionytei.
10.13 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2026 m. balandžio 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Kolegos, grįžtame į mūsų darbotvarkę. Jums yra pateikta Seniūnų sueigoje patvirtinta darbotvarkė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Frakcijos vardu siūlau išbraukti projektų bloką 1-7, kitaip sakant, projektus, kuriais siūloma įkurti Energetikos komitetą ir numatyti jo pirmininko kėdę A. Gedvilui. Gal vertėtų palaukti, kol jo reikalų svarstymas bus baigtas Antikorupcijos komisijoje, o gal socialdemokratai pakeis koalicijos partnerius ir Demokratų frakcija nebereikalaus tokio komiteto? Siūlau gerai pagalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerai pagalvojame ir apsisprendžiame balsuodami už frakcijos vardu pateiktą pasiūlymą. Kas pritariate dėl 1-7 klausimo su lydimaisiais klausimais išbraukimo, prašom balsuoti.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 29, prieš – 46, susilaikė 14. Klausimai lieka darbotvarkėje. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Ačiū, matau jūsų pritarimą. Bendru sutarimu darbotvarkė patvirtinta.
10.15 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 37, 371 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1377(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1377. Į tribūną kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, Seimo narį A. Sysą. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, į kurias iš dalies atsižvelgta. Taip pat buvo gauti du Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos pasiūlymai. Į juos mes neatsižvelgėme, nes šis sprendimas priimamas trumpam laikotarpiui – 2 mėnesiams. Komitetas balsavo: 8 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Diskutuoti užsirašė keletas Seimo narių. Pirmą kviečiu A. Butkevičių. Frakcijos vardu. Prašau, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, aš manau, kad šis įstatymo projektas yra labai vėluojantis, dėl to norėčiau išsakyti keletą minčių.
Pirmiausia, degalų kainų augimas visada neigiamai atsiliepia ekonomikai, ypač dėl prekių ir paslaugų kainų augimo. Kas yra blogiausia? Tai, kad padidėjusi infliacija dėl degalų kainų padidėjimo. Kai prekių ir paslaugų kainos užfiksuojamos esant aukštoms degalų kainoms, tai jos faktiškai ir išlieka ilguoju laikotarpiu. Jeigu mes pažiūrėsime, 2022 metais Lietuva turėjo beveik pačią aukščiausią infliaciją tarp visų Europos Sąjungos šalių, rugsėjo mėnesį buvo daugiau kaip 22 %, tai po 2 mėnesių prekių ir paslaugų kainos irgi sparčiai išaugo. Jos yra išlikusios faktiškai iki šios dienos arba tiesiog su kiekvienais metais po truputį tik auga.
Antras dalykas, tiesiog prisiminiau kažkada M. Dragio parengtą konkurencingumo planą. Jis kritikuoja Europos Sąjungos neturėjimą nei ekonomikos modelio, nei fiskalinės ir socialinės politikos modelio, nei bendro gynybos modelio. Išgirdau finansų ministrą kalbant, kad reikėjo derinti su Europos Sąjungos teise. Norėčiau paklausti, kodėl Ispanijai, kuri PVMʼo tarifą sumažino nuo 21 % iki 10 %, kodėl Lenkijai, kuri nuo 23 % sumažino PVM’o tarifą degalams iki 8 %, jokio derinimo lyg ir nereikėjo? Tai parodo, kad Europos Sąjungoje tikrai nėra bendros politikos kovoti su tam tikrais iššūkiais, kuriuos sukuria globalus pasaulis. Čia irgi, aš manau, finansų ministras ECOFINʼo taryboje turėtų iškelti šį klausimą.
Galėčiau apie tai kalbėti labai konkrečiai kitais pavyzdžiais. Kodėl mokesčių mažinimas yra labai labai (pakartosiu) svarbus? Tai yra vadinama antiinfliaciniu skydu. Manau, Lenkija ir kitos šalys nuėjo tuo keliu pirmiausia orientuodamosi į tai: mažina mokesčius degalams tam tikram laikotarpiui, kad nepakiltų prekių ir paslaugų kainos. Aišku, kalbėti apie Lietuvą ir lyginti su Lenkija yra labai sudėtinga, nes Lenkija visada bus atsparesnė, kaip sakyti, įvairioms mokestinėms lengvatoms, netekti tam tikrų biudžeto pajamų, palyginti su Lietuva. Lenkijos ekonomika yra didesnė. Aš manau, čia tam tikrų teorinių dalykų nereikėtų išvedžioti, čia visiems yra aišku.
Bet ką reiškia pigesnis kuras? Tai yra didelis pranašumas. Pranašumas toks, kad vežėjai gali siūlyti mažesnes kainas, kad transportavimas atsiliepia ir prekių, ir paslaugų kainoms. Ir čia aš norėčiau pabrėžti tai, kad mes kalbame apie bendrojo vidaus produkto sparčiausią augimą Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis. Bet jeigu panagrinėsime bendrojo vidaus produkto augimo struktūrą, tai pamatysime, kad varomąja jėga Lietuvoje tapo vidaus vartojimas, o jeigu kalbame apie realų eksportą, tai realiam eksportui didžiausią įtaką darė paslaugų eksportas. Jeigu tu pradedi analizuoti dar giliau eksporto paslaugų struktūrą, tai pamatai, kad praeitais metais transporto sektoriaus indėlis į paslaugų eksportą buvo beveik 2 mlrd., tai nuo bendro paslaugų eksporto sudarė 45 %. Vadinasi, savaime suprantama, kad, mūsų transporto sektoriui pabloginus sąlygas, ilgalaikėje perspektyvoje tai neigiamai atsilieps ir biudžeto pajamų geresniam surinkimui, ir mūsų ekonomikai, skaičiuojant mūsų bendrojo vidaus produkto augimą.
Taip pat, aišku, labai svarbu įvertinti tai, kad degalų kainos tiesiogiai veikia ir mūsų gamybą, ir mūsų pramonę, taip pat veikia ir konkurencingumą su kaimyninėmis šalimis. Tam tikrą laikotarpį Lenkija arba ir Latvija pritaikė tam tikras mokestines lengvatas degalams, tai, savaime suprantama, mes jau, kai tam tikra konkurencinė kova, irgi esame daug blogesnėje situacijoje, nes eksportas savotiškai tampa konkurencingesnis tada, kada energetinių išteklių kainos yra mažesnės.
Baigdamas norėčiau pasakyti tai, kad tam tikrų greitų sprendimų priėmimas tikrai turi didelį poveikį mūsų ekonomikos plėtrai ir vystymui. Kada šiandien mūsų Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ susitiko su ekonomikos ministru ir turėjome diskusiją apie mūsų šalies ekonomikos tam tikro modelio sukūrimą arba egzistavimą, tai tikrai reikia pasakyti, kad neišgirdome pagrindinių akcentų, kas yra viešai ne tik kalbama, bet ir ekspertų lygiu aiškinama, kad Lietuva 35 metus ėjo labai sėkmingu ekonomikos keliu, kad tasai 35 metų sėkmės etapas pasibaigė, ir Lietuva turi turėti naują ekonomikos modelį. Tas modelis, kuris egzistavo, galima sakyti, pigaus darbo užmokesčio sąnaudomis, arba kai Lietuva buvo pripažinta kaip viena iš sėkmingiausių šalių integruodamasi į Europos Sąjungą ir pritraukdama struktūrinius fondus, tai šis etapas irgi pasibaigė.
Valdantieji, jeigu jūs suprasite, kad reikalingas aiškus ekonominės diplomatijos tam tikras modelis, tam tikri įstatymai, kurie paskatintų konkurencingumą, paskatintų inovacijas, kurios turi būti pagrįstos didesniais pinigais, nes inovacijos skatina produktyvumą… Produktyvumas gerina ir konkurencingumo sąlygas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už naudingas jūsų įžvalgas. Toliau pasisakyti nori S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Lietuvos gyventojai ir piliečiai, man atrodo, ši Vyriausybė stipriai vėluoja su sprendimais, o visas mėnuo buvo sprendimų paieškos ten, kur jų nėra. Mes labai daug kalbėjome komitetuose, Seime, laidose apie degalines. Faktas, kad degalinių marža per šią krizę susitraukė net nuo 13 centų už litrą iki 2 centų už litrą, bet mes nieko nekalbėjome apie Mažeikių perdirbimo gamyklą ir „Orlen Lietuvą“. Nuo karo pradžios, kai karas prasidėjo, nuo vasario 28 dienos per dvi dienas „Orlen Lietuva“, kuri tiekia 80 % Lietuvos degalų, kainą pakėlė 23 centais. Užvakar, kai karas baigėsi, „Orlen Lietuva“ sugebėjo sumažinti kainą vos 5 centais. Tai reiškia, kad „Brent“ nafta kainavo pirmą karo savaitę jau virš 100 dolerių už barelį, o šiandien ji kainuoja mažiau negu 100 dolerių už barelį, bet „Orlean Lietuva“ parduoda bent 15 centų jį brangiau mūsų degalinių tinklams.
Kodėl mes nešnekame apie šį dramblį kambaryje, kodėl mes nekalbame? Ar Vyriausybė buvo susitikusi nors kartą su „Orlen Lietuva“ paklausti, kodėl jie taip pasipinigauja? Lietuva pusę savo naftos importuoja iš Saudo Arabijos: iš 9 mln. barelių per metus 4,4 atplaukia iš Saudo Arabijos. Iš Saudo Arabijos plaukia tanklaivis 20 dienų iki Lietuvos. „Orlenas“ kainas pakėlė tą pačią minutę Lietuvos kuro prekybininkams, pirmą karo dieną, nors kuro buvo užsipirkta ikikarinėmis kainomis. Lietuvos Vyriausybė leido „Orlen Lietuvai“ išleisti kuro rezervą, kurį nusipirko „Orlen Lietuva“ iki karo mažomis kainomis, bet pardavė rinkos kainomis. Čia antrasis užsidirbimas. Dabar vyksta trečiasi užsidirbimas: karas baigėsi, „Orlen Lietuva“ pardavinėja Lietuvos degalinėms kurą 15 centų daugiau, negu jinai pardavinėdavo, kai kuro kainos pasaulinėse biržose, „Brento“ kainos buvo žemesnės negu 100 dolerių už toną.
Ar Lietuvos Vyriausybė, energetikos ministras, finansų ministras, premjerė nors kartą susitiko su „Orlen Lietuvos“ vadovais paklausti, kodėl Lietuvai yra siūlomos tokios kainos, kaip yra? Nė karto. Kiek buvo klausta? Finansų ministro, tris kartus stovėjusio šitoje tribūnoje, klausiau. Europos finansų ministrai aptarinėja viršpelnio mokesčius tokioms energetikos įmonėms kaip „Orlen Lietuva“, keturios Europos šalys atvirai jau pasakė, kad įveda. Ką Lietuva daro? Nieko nedaro, kad „Orlen Lietuva“ būtų suvaldyta. Nieko nepadarėme. Mes žiūrime, pradėjome skaičiuoti begalinių kainų vidurkius. Na ir kas? Degalinės užsideda tiktai 2–5 centus už litrą, o „Orlen Lietuva“ užsideda, kaip matome, dabar gerbiamas R. Kuodis išmokė čia visą Seimą iš grafikų… Vidutiniškai perdirbimo gamyklos prieš tai uždirbdavo 25 dolerius pelno už barelį, dabar uždirba dvigubai – virš 50 dolerių. Pelnas kaupiasi „Orlen Lietuvai“. Lietuvos degalinės parduoda tai, ką įmanoma nusipirkti iš „Orleno“, ir Lietuvos Vyriausybė nieko nepadarė.
Šitas projektas ateina kaip lakmuso popierėlis, bet jisai lygiai taip pat sulyginamas su PVM’u maistui prekybos centrams. Jeigu PVM’as maistui bus sumažintas, visi in corpore ekonomistai sako, deja, konkurencija tarp prekybos centrų yra tokia, kad kainos efektas nepersiduos vartotojui. Lygiai taip pat šitas akcizo sumažinimas nepersiduos Lietuvos vartotojams, nes mes nieko nedarome su „Orlen Lietuvos“ lupikavimu, ir Lietuvos Vyriausybė, deja, šitą dangsto. Man atrodo, nieko nepadaryta per šitą mėnesį, pavėluota, o akcizo sumažinimą suvalgys „Orlen Lietuvos“ godumas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų mintis. Kviečiu į tribūną Seimo narę B. Vėsaitę. Prašau, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dėl Lietuvos Vyriausybės vėlavimo. Iš tikrųjų elgiamės tikrai korektiškai, taip, kaip priklauso Europos Sąjungos valstybei. Pirmiausia kreipiamės į Europos Sąjungą prašydami, kad būtent būtų leista tai padaryti, ką pridarė buvusi Vyriausybė, nes buvusi Vyriausybė Europos Tarybai dėl RRF’o buvo įsipareigojusi didžiulius akcizus. Argi ne taip, kolegos? Tai dabar jūs kaltinate mus už tai, ką patys pridarėte.
Dabar dėl „Orleno“. „Orlenas“, kaip jau ten būtų, yra beveik monopolinis didmenininkas, ir praktiškai kitas didmenininkas, nes Estija ten turi tiktai 15 %. Bet aš atėjau kalbėti ne apie tai – aš atėjau kalbėti apie mūsų vežėjus ir mūsų verslą. Žiūrėkite, aš manau, kad mums nereikia apsiriboti vien tuo mažu akcizo sumažinimu. Mūsų akcizas, lyginant su kaimynais, su lenkais ir latviais, yra tikrai gerokai didesnis, gerokai didesnis, ir už tai mūsų vežėjai palieka… Suprantate, Lietuva pila kurą Lenkijoje, mums lieka tiktai tikrai duobėti keliai ir dar mes skriaudžiame savo biokuro gamintojus, nes kai vežėjai pila kurą Lenkijoje, tai atitinkamai mažiau supilama ir bioetanolio Lietuvoje. Palaukite, man atrodo, aš labai atsakingai siūlau – įveskime dalinį akcizo grąžinimą. Taip sugrąžinsime mūsų vežėjus į Lietuvą ir, be to, truputį sumažinsime ir kaštus, dėl kurių kyla mūsų maisto produktų kainos. Man atrodo, tai yra būtina padaryti, ir kuo greičiau. Tikrai nepalikime sau tiktai duobėtų kelių, būtent neproporcingai pildydami Lenkijos biudžetą. Mano siūlymas toks, kad ir Vyriausybė išgirstų, ir Biudžeto ir finansų komitetas išgirstų šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū, bičiule, už jūsų nuomonę, už jūsų pasiūlymus. Daugiau diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime palaikyti projektą? K. Mažeika nori. Prašau, kolega.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip ten sako – tai yra geriau negu nieko. Kodėl taip sakau? Turbūt ką ir kiti kolegos diskusijoje minėjo, kad kuro sąnaudos, būtent tokia 6 centų lengvata galutinai suskaičiavus prekių ir paslaugų kainas, sudarys tik maždaug 0,1 %. Tai iš tiesų yra tikrai nelabai reikšminga dalis ir norėtųsi palinkėti tikrai ambicingesnių sprendimų.
Turbūt buvo vienas tikrai neblogas siūlymas, tai yra 50 % lengvata traukinių bilietams. Tačiau tikrai matome, kad Lietuvoje nėra labai išvystytas traukinių bėgių tinklas, kad galėtume pasiekti didelę dalį žmonių, kad jiems būtų reikšmingas pasikeitimas. Norėtųsi tikėti, kad bus žengtas ir kitas žingsnis – siūlymas dėl autobusų, taip pat priemonės, kurios tikrai pasiektų ypač tuos sektorius, kuriems didžiulį poveikį daro kuro kaina. Būtent dabar pavasarį ūkininkams kuro kaina, žinome, kokia, apie 50–60 centų yra padidėjusi, tai yra reikšmingas pokytis. Taip pat socialinės paslaugos savivaldybėse – vėlgi iškyla iššūkių, kaip pasiekti socialiai jautrius žmones. Girdisi signalų, kad net tokioms įstaigoms kaip policija jau dabar įvedami kuro ribojimai, kiek gali per dieną nuvažiuoti kilometrų. Tikrai nesinorėtų, kad grįžtume į 1998 metus, kai policija galėjo nuvažiuoti tik kelis kilometrus ir buvo taikomi ribojimai. Turbūt nesinorėtų pagalvoti, kad panašūs ribojimai galėtų atsirasti teikiant greitosios pagalbos paslaugas. Iš tiesų, kolegos, tikrai turbūt linkėjimas Vyriausybei, kad išsikeltų…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …ambicingesnius tikslus, ir tai, tikiuosi, bus tik pradžia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pasisakymą. Ar galime bendru sutarimu pritarti svarstymo stadijoje? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje: „Negalima.“) Negalima. Balsuojame. Kas čia nori užsiregistruoti, balsuojame.
Ačiū, kolegos. Balsavo 110 Seimo narių: už – 102, prieš – 4, susilaikė 4. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
10.34 val.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 41 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1304(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XVP-1304(2). Priėmimo stadija. Du straipsniai. Ar yra prieštaraujančių dėl pastraipsniui? Nėra, priimta. Kolegos, dėl viso norinčių pasisakyti… Ar pastraipsniui priimta? Dėl viso įstatymo projekto – A. Zuokas. Prašau, kolega. Nuomonė už.
A. ZUOKAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. (Šurmulys salėje) Čia kolegos trukdo susikaupti. Aš noriu palaikyti ir pritarti šiam siūlymui, nes tai yra geras pavyzdys, kai mes laiku ir efektyviai reaguojame į perteklinius reikalavimus, kurie ateina iš Europos Sąjungos institucijų, kuriuos net pačios Europos Sąjungos institucijos vėliau keičia. Tai mūsų pozicija turėtų būti labai aiški: jeigu yra privalomieji reikalavimai, taikyti jiems maksimalius terminus, kuriuos leidžia, ir nesudaryti papildomos biurokratinės naštos mūsų įmonėms. Šis sprendimas yra būtent toks. Kviečiu visus palaikyti ir džiaugiuosi, kad verslas turės mažesnę biurokratinę naštą, kuri iš esmės yra tik politinių, ideologinių sprendimų pasekmė. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonių prieš nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: 111 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1305(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XVP-1305(2). Vienas straipsnis. Ar yra prieštaraujančių? Nėra, priimta. Dėl viso įstatymo pasisakyti norinčių nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: 110 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XVP-1305) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 12, 13, 14, 22, 27, 37 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2813 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1306(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XVP-1306(2). Vienas straipsnis. Prieštaraujančių dėl straipsnio nėra. Dėl viso įstatymo pasisakyti norinčių taip pat nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Balsavo 113 Seimo narių: 111 – už, 2 susilaikė, prieš nėra. Įstatymas (projektas Nr. XVP-1306) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 591, 1715, 1717, 172, 173, 175, 177, 178 ir 2231 straipsnių pakeitimo ir 1716 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XVP-1117(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1117(2). Dešimt straipsnių. Ar dėl straipsnių prieštaraujančių nėra? Dešimt straipsnių, kolegos, balsuosime pastraipsniui. Priminsiu, kad dėl kiekvieno straipsnio reikia 71 balso.
Balsuojame už 1 straipsnį. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 114 Seimo narių, 114 – už. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio pasisakyti norinčių nėra. Balsuojame.
Balsavo 114 Seimo narių: 113 – už, 1 susilaikė. 2 straipsnis priimtas. Dėl 3 straipsnio prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 116 Seimo narių, 116 – už. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 116 Seimo narių, 116 – už. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 114 Seimo narių, 114 – už. 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 114 Seimo narių, 114 – už. 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis. Prašom pareikšti savo nuomonę balsuojant.
Balsavo 115 Seimo narių, 115 – už. 7 straipsnis priimtas. 8 straipsnis. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 118 Seimo narių, už – 118. 8 straipsnis priimtas. 9 straipsnis. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 118 Seimo narių, 118 – už. 9 straipsnis priimtas. Ir 10 straipsnis. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 115 Seimo narių, 115 – už. 10 straipsnis taip pat priimtas. Dėl viso įstatymo projekto pasisakyti norinčių nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: 117 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 581 ir 225 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 2263 straipsniu“ projektas Nr. XVP-1104(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo įstatymo projektas Nr. XVP-1104(2). Penki straipsniai. Pasisakyti norinčių nėra. Prašom balsuoti dėl 1 straipsnio.
Balsavo 117 Seimo narių: 115 – už, prieš nėra, susilaikė 2. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsnis. Prašom apsispręsti balsuojant. Ačiū.
Balsavo 116 Seimo narių: 114 – už, 2 susilaikė. 2 straipsniui pritarta. 3 straipsnis. Prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 3. 3 straipsniui pritarta. 4 straipsnis. Prašome apsispręsti balsuojant.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 2. 4 straipsniui pritarta. 5 straipsnis. Prašome apsispręsti balsuojant.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 3. 5 straipsniui pritarta.
Šio statuto priėmimas
Dėl viso Seimo statuto projekto. Užsirašiusių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 2. Šiems Seimo statuto pakeitimams pritarta. (Gongas) Ačiū.
10.46 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10, 43, 44, 441, 58 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 443 ir 601 straipsniais“ projektas Nr. XVP-1062(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XVP-1062. Yra aštuoni straipsniai. J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl šio projekto, o kartu ir dėl viso paketo frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Prašom apsispręsti balsuojant. (Balsai salėje) Ilgesnis vakarinis posėdis bus. Ačiū.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 44, prieš – 47, susilaikė 18. Kadangi reikia penktadalio Seimo narių opozicinei frakcijai, jūsų pasiūlymui Seimas pritarė. Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Ir lydimieji.
10.48 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 4, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1091(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-8 klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1091(2). Įstatymas iš trijų straipsnių. Ar nėra prieštaraujančių priėmimui pastraipsniui? (Balsai salėje) Nėra. Tada pastraipsniui priimta. Dėl viso įstatymo projekto norinčių pasisakyti nematau. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 109, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Kadangi toliau mūsų darbotvarkėje yra diskusija, kurios kviestiniai svečiai turbūt dar tik renkasi, kviečiu dar man patalkinti Seimo Pirmininko pavaduotoją O. Leiputę. Bet gal mes dar galime paimti iš popietinės darbotvarkės vieną klausimą? (Balsai salėje) Kolegos, matau, sutinka.
10.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1060(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1060(2). Į tribūną kviečiu J. Sabatauską, nes čia yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Kokia yra komiteto nuomonė?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į Vyriausybės nuomonę, Teisės departamento pastabas, pritarė patobulintam variantui: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Ar galime su komiteto pritarimu pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pritarta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 103, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. XV-10 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-1357(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. XV-10 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-1357. Kviečiu pranešėją O. Leiputę. Prašau, kolege.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Pakeisti 1 straipsnį ir išdėstyti taip: „Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigą ir įrašyti 13 numeriu R. Janušonienę, išbraukti 14 numeriu įrašytą R. Motuzą, taip pat 21 numeriu įrašytą J. Šukevičienę išbraukti ir įrašyti V. Turauskaitę.“
Ir 2 straipsnis. „Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo.“
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs labai aiškiai pristatėte. Klausimų nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymo ir priėmimo stadija. Po svarstymo galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ačiū pranešėjai. Kviečiu grįžti. Po svarstymo pritarta. Priėmimas. Prašom balsuoti. J. Šukevičienė, 2 straipsnis, taip pat įsigalioja nuo paskelbimo datos. Prašom – dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimui pritarta. (Gongas)
10.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XV-25 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-1387 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XV-25 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-1387. Prašom. Pranešėja O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Pakeisti 1 straipsnį ir išdėstyti taip: „Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją iš 12 narių.“ 7 numeriu įrašytą J. Sabatausko pavardę išbraukti ir įrašyti R. Vyžinto pavardę. „2 straipsnis. „Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo.“
PIRMININKAS. Ačiū, paklausti jūsų norinčių nėra. Ar galima po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta po svarstymo. Ar galime po svarstymo stadijos pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Yra du straipsniai. Niekas neprieštarauja. Pastraipsniui pritarta.
Prašom apsispręsti balsuojant dėl viso nutarimo projekto. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja O. Leiputė.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF). Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 100, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Seimo savaitės (2026-04-13 – 2026-04-17) – 2026 m. balandžio 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas rezervinis klausimas – kitos savaitės Seimo darbotvarkė. Prašom pranešėją Seimo Pirmininką J. Oleką.
J. OLEKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kitą savaitę numatyta intensyvi darbotvarkė, turėsime ir mūsų svarstytą Akcizų įstatymo priėmimą. Taip pat numatytas Konstitucijos 34 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas, pirmasis balsavimas. Taip pat Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektai. Taip pat įstatymai, susiję su gyventojų pajamų mokesčio pakeitimais, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu. Yra visas paketas įstatymų projektų dėl Saugaus eismo, Valstybės rezervo, taip pat fiskalinės, finansinės dalies, Lietuvos banko įstatymo ir Bankų įstatymo pakeitimai. Darbotvarkė gana įtempta. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Noriu paklausti ir kartu prašysiu, kad posėdžio pirmininkė teiktų balsuoti, nes tikrai nesuprantu, kodėl vėl įrašytas į darbotvarkę Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas? Ne taip seniai jūs buvote tą projektą įrašę, Seimas balsavo ir didele balsų dauguma išbraukė iš darbotvarkės. Seimo valia kaip ir aiški, kad nėra nusiteikimo to projekto svarstyti. Kas gi atsitiko, kad jūs vėl jį įrašote? Aš frakcijos vardu prašysiu, kad posėdžio pirmininkė vėl teiktų, kad jis būtų išbrauktas, nes nėra, matyt, kitos išeities.
Taip pat kodėl jūs neįrašote V. Kernagio ir kitų Seimo narių įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projekto dėl draudimo Rusijoje koncertuojantiems atlikėjams koncertuoti Lietuvoje? Prašysiu vėlgi balsuoti, kad tas projektas būtų įrašytas.
J. OLEKAS. Gerai, kolega, pasitarsime. Dėl pirmojo tai aš dabar neturiu tokio greito atsakymo, dėl antrojo buvome sutarę, kad pasikalbėsime su jūsų frakcijos seniūnu ir apsitarsime, kada jį įtraukti. Tai to susitikimo neįvyko, nematau ir dabar seniūno turbūt. Tai jeigu bus, beje, būtinai įrašysime.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų norėtų paklausti E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasisakyti savo ir čia esančio signataro E. Gentvilo vardu, ir pasakyti šitoje salėje apie profesorių V. Landsbergį. Čia kažkas nori prisidėti prie jo greitesnio išėjimo iš gyvenimo, kadangi jis yra nelabai geros būklės. Ką tik minėjome gan vieningai A. Brazausko įnašą. Jeigu vyksta tokie revanšo dalykai, žinoma, aš suprantu, kad tai neateina iš Socialdemokratų frakcijos, mes esame giliai sukrėsti šituo revanšu, bandymu 35 metams tuo metu, kai V. Putinas bando įvesti prieš mus revanšą už visas mūsų, Baltijos valstybių, revoliucijas. Visgi pagalvokite, kuo pavirs šie debatai. Prašyčiau išbraukti šitą klausimą. Ačiū. (Balsas salėje) Aš irgi prašau balsuoti. Čia mano ir E. Gentvilo vardu. Ačiū.
J. OLEKAS. Gerai. Nepaverskime debatais ten, kur jų nereikia. Pasitarsime ir išspręsime tuos klausimus. (Balsai salėje) Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. (Triukšmas salėje) Gerai, Jurgi, balsuosime. Yra siūlymas išbraukti iš kitos savaitės darbotvarkės. Negaliu pasakyti dabar… Prašau pasakyti numerį. Bet ar reikia tiksliai įvardinti? Prieikite prie šoninio mikrofono ir įvardinkite projektą, dėl kurio jūs norėtumėte, kad įvyktų balsavimas.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Darbotvarkės 2-11 klausimas – projektas Nr. XVP-161.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl ką tik įvardinto projekto išbraukimo iš kitos savaitės darbotvarkės. Balsuojame.
Užsiregistravo 96, balsavo 94: už – 63, prieš – 16, susilaikė 15. Išbrauktas iš darbotvarkės.
Prašau. Per šoninį mikrofoną Viktorija… Ne, viskas.
Kitas prašymas – dėl įrašymo. Prašom pristatyti numerį. Nors Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad frakcijos seniūnas susitars su Seimo Pirmininku ir bus įtraukta. Tai nereikalaujate balsuoti.
Balsuojame dėl visos darbotvarkės. Užsiregistravo 101, balsavo 100: už – 88, prieš – 0, susilaikė 12. Kitos savaitės darbotvarkei yra pritarta.
11.03 val.
Diskusija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: statistika, praktika, teisinis reguliavimas“
Gerbiami kolegos, leiskite pradėti labai svarbią diskusiją „Seksualinis smurtas Lietuvoje: statistika, praktika, teisinis reguliavimas“. Norėtume paprašyti turėti drąsos išklausyti ir likti šioje diskusijoje iki galo, net kai ji tampa nepatogi. Prieš pradėdama diskusiją taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad viršuje, balkone, sėdi daugiau kaip 30 žmonių – specialistų, dirbančių seksualinio smurto pagalbos, prevencijos srityse.
Pirmasis pasisakymas yra nukentėjusios nuo seksualinio smurto šeimoje moters liudijimas. Prašom įjungti įrašą.
Nukentėjusios nuo seksualinio smurto šeimoje moters liudijimas (garso įrašas)
Aš patyriau seksualinį smurtą ne kur nors gatvėje, ne kur nors darbe, gyvenau santuokoje. Išgyvenau 15 metų. Aišku, viskas vyko ne iš karto. Tiesiog tik dabar atsigręžusi atgal daug ką supratau ir matau kitaip. Matau, kad tie dažni lytiniai santykiai buvo tik jo tenkinimas. Žadindavo porą kartų per naktį. Vis tikėjausi, kad kada nors tai baigsis. Darbe su kolege pasikalbėjusi tiesiog gavau patarimą: pakentėk, čia, žinote, vyras, taip turi būti. Vėliau, aišku, skambinau ir į Pagalbos moterims liniją, nes jau buvo, kad pavargdavau, žinote, neišsimiegi, reikia eiti ir į darbą. Vėliau dar pastebėjau, kad vis dažniau garsiai baisėdavosi tai mano plaukų kirpimu, tai plaukų arba nagų spalva, šiaip kojų nagų prašydavo nelakuoti. Tada dar pradėjo trukdyti, tai pižaminės kelnės jam nepatinka, pradėjo kai kurias slėpti, keletą, kurios labai jau nepatiko, suplėšė. Apskritai namuose negalėdavau vaikščioti, nes rankas nuolat ir kojas glostydavo, tiesiog kaip ir meilės, atrodo, išraiška, supranti, gal vyras geidžia, nuolat reikia. Žinote, kaip sakau, tuos seksualinius filmus žiūri: ten ir vonioje, ir visur daro, tai tiesiog galvoji, gal kada nors pasitenkins ir tuo baigsis, nežinau. Bet kuo toliau, tuo jaučiausi vis labiau nepatogiau namuose – neišsimiegojusi, pervargusi ir pikta, visur pikta. Kai pervargau, reikalavau, kad jisai tiesiog nebežadintų, tada jisai pradėjo naudoti jėgą, man miegant, pradėdavo mane nurenginėti, tiesiog vykdavo grumtynės, kartą kažkaip sutrenkė ausį. Skambindavau į moterų pagalbos centrus, vėliau pradėjome bendrauti su Klaipėdos socialinės psichologinės pagalbos centro darbuotojais. Tiesiog, žinote, vis daugiau matau, kad reikia imtis kokių nors priemonių. Po eilinio triukšmo (stengdavausi, aišku, ir tyliai naktį), buvo naktis ir panašiai, ir vaikas išgirdęs atėjo prie durų, mūsų prašė: tėti, baik. Buvo naktis, balkonas atidarytas ir, manau, kaimynai girdėjo, nes parašė vaikų teisėms, kas labai keista iš tikrųjų gal netgi, kaip sakau, aš nedrįsau kreiptis dar vis, bet parašė vaikų teisėms, kad vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje. Vaikų teisės mus aplankė, mums buvo paskirtas pagalbos planas.
Ir po vieno nakties įvykio, kai aš atsisakiau eilinių tų naktinių santykių, aš ėjau pas vaiką į kambarį miegoti. Vyras atėjo, vėlgi tampė mane, kaip sakyti, kad vėl grąžintų mane į kambarį, į lovą, ir žadėjo, kad leis man miegoti. Aš atsisakiau, tada jisai man tiesiog per veidą sudavė grumtynių vėlgi metu. Aš vėlgi neišdrįsau… Nežinau, kodėl ta gėda, tas, kad pas tave atvažiuos policija į namus, kad matys kaimynai? Aš nuvažiavau į skyrių, buvo sekmadienis, kas kvailiausia. Pasižiūrėjau, parašyta: dėl skubios pagalbos kreipkitės telefonu. Tu viską žinai, bet galvoji, gal kokį nors stebuklingą tau žodį pasakys, patars, kad visa tai liautųsi. Nuvažiavau, aišku, darbo dieną po to ir tada mano pareiškimą policijos pareigūnė priėmė, tačiau įtartinai žiūrėjo į visa tai, nes, kaip ir sakau, siūlė, kad reikia vis dėlto kviesti čia ir dabar, iš karto, kai įvyksta įvykis. Tokia situacija būna, kad atrodo, atvažiuos, sakys: kur ta galva gal praskelta, ranka sulaužyta? Na, tiesiog galvoji, kad turi būti žmogus kažkuo uždaužytas ar ten kas nors padaryta, kad tu jaustumeisi tada, kad verta to, kad jie atvažiuoja. Pareigūnai sakė: viskas gerai, jeigu jaučiatės, kad kas nors negerai, būtinai kvieskite, būtinai.
Kažkaip tikrai daug ramiau pasijaučiau po policijos kreipimosi. Labai gerai, kad man paskambino Specializuotos pagalbos centro specialistė, su kuria tikrai daug pakalbėjau, buvo daug tokių nežinomų klaustukų. Man daug ką jinai paaiškino ir dėl tų 15 parų, kad jo nebus. Aš tada… Vyras vėlgi buvo, kad skambino, spaudimą darė, kad va, mane čia… Tu dabar kreipeisi į policiją, mane iš darbo išmes. Iš tikrųjų, žinokite, per tas 15 parų aš supratau, kad yra tikrai daug geriau be jo. Pailsėjau ir tada pradėjau galvoti, nes kai nuolat įtampą jauti, tu to niekaip negali, toje košėje tokioje jautiesi. Išsiskyrusi dabar po truputį atsitiesiau. Viskas tikrai gerai susidėlioja. Manau, visada yra išeitis. Turiu dabar žymiai daugiau jėgų ir dirbti, ir planuotis. Jeigu kokia nors moteris abejoja ir galvoja, kad kas nors išspręs, tiesiog imkitės ir darykite, nes, žinokite, tikrai, kiek aš rinkau informacijos, skaičiau, domėjausi, ir verkdavau, sėdėdavau ir liūdėdavau dėl jų ir po to galvodavau, ko tu pati kažko nedarai. Todėl ir, sakau, sutikau pasidalinti. Tikrai ieškokite ir nelaukite, kol kažkas padarys už jus. Aš patyriau seksualinį smurtą ne kažkur gatvėje, ne kažkur…
Dėkojame. Dėkojame, kad išklausėme įrašą. Ir dabar norėčiau pakviesti į tribūną Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoją E. Maziliauskienę – „Seksualinis smurtas Lietuvoje: Lietuvos policijos statistika ir tendencijos“.
Gerbiamas kolega, dėl vedimo tvarkos. Prašom labai trumpai.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Eglė nesupyks, nes privalau pasakyti tai, kad šiandien dešimt pranešėjų, dešimt pasisakančių ir nė vieno vyro. O seksualinis smurtas neturi lyties, todėl pripažinti ir kalbėti turime visi. Tik tada mes palaikysime aukas ir darysime viską, kad mūsų visuomenė būtų saugesnė. Man apmaudu, kad tarp pranešėjų nėra vyrų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų pastebėjimas yra visiškai teisingas. Moterų parlamentinės grupės narės tikrai mielai lauktų iniciatyvos ir iniciatyvų iš Seime dirbančių Seimo narių vyrų ir šiuo klausimu, ir kitais, ypač susijusiais su moterų teisėmis, situacija ir padėtimi. Pranešėja, jums dėmesys ir, prašom, laukiame.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojos Eglės Maziliauskienės pranešimas „Seksualinis smurtas Lietuvoje: Lietuvos policijos statistika ir tendencijos“
E. MAZILIAUSKIENĖ. Laba diena, dėkoju už galimybę, už pakvietimą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Mikrofonas įjungtas, arčiau gal pabandykite arba tribūną pasikelkite aukščiau, ten šone mygtukas yra.
E. MAZILIAUSKIENĖ. Ar dabar girdisi? Gerai. Dar kartelį laba diena, ačiū už galimybę sudalyvauti, už galimybę pasisakyti. Mano, kaip teisėsaugos atstovo, misija yra kalbėti apie statistinę situaciją, apie vyraujančias tendencijas. Statistika yra tikrai viešai prieinama. Pasistengsiu negaišinti ir nevarginti skaičiukais. Pagrindinės įžvalgos iš policijos perspektyvos.
Pirmiausia, į ką turime atkreipti dėmesį, labai aiškiai suvokiamas dalykas, kad seksualiniai nusikaltimai yra ne tik viena jautriausių nusikalstamumo sričių, bet kartu jinai turi, matyt, vieną iš didžiausių autentiškumų. Todėl statistika neatspindi nei tikrosios padėties, nei gali būti vertinimo kriterijus, kuris mums parodytų, kokia gi yra mūsų Lietuvos situacija. Statistika yra, matyt, vienas iš rodiklių, kuris geriausiai parodo, kiek mūsų aukos, kiek mūsų gyventojai, visuomenė pasitiki būtent valstybės institucijomis, kaip veikia mūsų, kaip valstybės, apsauga ir kiek paveikios mūsų priemonės yra šioje srityje.
Kalbant apie registruotą nusikalstamumą, matėme šiek tiek kylančią tendenciją 2023–2024 metais, buvome sunerimę. 2025 metais situacija stabilizavosi. Palyginimui, 2023 metais Lietuvoje buvo registruotos 284 moterys ir mergaitės, nukentėjusios nuo smurto, nuo seksualinio smurto. Kodėl kalbėsiu statistiniais duomenimis, kalbėdama apie nukentėjusias moteris? Todėl, kad nukentėjusių kitos lyties yra labai nedaug, tikrai pavieniai atvejai. Taigi, 2024 metais skaičius išaugo iki 324 registruotų nukentėjusiųjų. 2025 metais skaičius šiek tiek sumažėjo ir galima vertinti, kad stabilizavosi šiek tiek aukštesniame lygmenyje – nukentėjusiųjų registravome 262.
Su kuo susijusi šita dinamika ir kodėl skaičiaus didėjimas nėra, negali būti vertinamas labai dramatiškai? Todėl, kad visų pirma skaičiaus didėjimas parodo, kad visuomenė tampa sąmoningesnė, kad visuomenė labiau pasitiki. Didesnis pasitikėjimas yra tiek teisėsaugos institucijomis, tiek kitomis valstybinio sektoriaus institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios dalyvauja šiuose procesuose. Taip pat turime pastebėti, kad vis dažniau pranešama iš institucijų, kurios dalyvauja teikdamos socialines paslaugas – iš mokyklų, iš gydymo įstaigų, iš kitų specialistų, kurie susiduria su galimomis aukomis. Tai iš principo gali būti vertinama netgi kaip mūsų sistemos, kaip mūsų valstybės stiprėjimo požymis.
Kita svarbi žinutė iš visų šitų skaičių yra ta, kad net 80 % dalį, kartais ir daugiau, sudaro nepilnametės aukos, tai yra kad seksualinis nusikalstamumas, būtent registruota dalis, yra iš principo nepilnamečių apsaugos klausimas. Čia, matyt, svarbu suprasti, kodėl taip yra.
Pirmiausia, pažeidžiamumas. Jaunuoliai, nepilnamečiai natūraliai yra labiau paveikūs, jie mažiau turi gebėjimų vertinti visas rizikas, yra labiau linkę pasitikėti ir dažniau patenka į situacijas, kuriose sprendimai yra priimami spontaniškai ir impulsyviai.
Antra, labai svarbu, į tai atkreipiu dėmesį, yra santykių pobūdis. Apie 70 % atvejų, tai, ką mes matome ir iš apklausų, ir iš statistinių duomenų, ir iš savo vidaus tyrimų, kad apie 70 % atvejų įtariamasis yra pažįstamas asmuo. Vadinasi, tokio pobūdžio nusikalstamumas dažniausiai vyksta pasitikėjimo, artimoje aplinkoje – tarp pažįstamų, artimųjų ir autoritetų. Tokiose situacijose ne tik patiriamas smurtas, ypač kai mes kalbame apie nepilnamečius, bet dažnai gali būti labai sudėtinga įvardinti šitą problematiką, įvardinti patį nusikaltimą ir tuo labiau įvertinti aplinką ir pasekmes, kas bus toje aplinkoje vėliau.
Laiko dimensija – irgi labai skausmingas momentas, kad šie nusikaltimai gali būti ne pavienis atvejis, bet procesas, kuris gali tęstis kurį laiką, ilgą laiko tarpą, ir kad nusikalstamumas įsitvirtina tame santykyje ir tampa pastebimas dar sunkiau ne tik pačiai aukai, bet ir aplinkai.
Atskleidimo barjeras. Nepilnamečiai praneša apie smurtą dažniausiai ne iš karto. Kai tyrimas prasideda jau praėjus laikui, tai ir mums atskleidimas yra daug sudėtingesnis. Problemą įvardinti sudėtinga, bet ir išsiaiškinti kaltininką irgi tampa daug sudėtingiau.
Penktas momentas, apie kurį norėčiau užsiminti, – tai skaitmeninė aplinka. Visi puikiai suprantame, kiek tenai yra rizikų, kiek paveikūs yra žmonės, kurie ten praleidžia daugiau laiko. Jau kalbame apie visas nusikaltimų rūšis, kad šiandien didžioji dalis nusikaltimų ir prasideda, ir vystosi būtent skaitmeninėje erdvėje, kur ne tik sudėtinga… ne tik daug lengviau tampa užmegzti kontaktą, įgyti pasitikėjimą, bet ir slėpti tapatybę ir paslėpti nusikaltimo pėdsakus.
Jeigu pereitume prie vertinimo, kaip Lietuva atrodo Europos mastu, vėlgi lyginti šalies su šalimi jokiais būdais negalima, tai priklauso nuo labai daug veiksnių: tiek nuo socialinės aplinkos, tiek nuo geopolitinės situacijos ir taip pat nuo teisinio reglamentavimo. Lyginant Eurostato duomenis, Lietuva smurtinių nusikaltimų kontekste yra žemiau pavojingo vidurkio, tačiau žemos rizikos šalimi irgi savęs negalime pavadinti.
Pereidami prie nusikalstamų veikų pobūdžio, matome tendenciją, kad smurtinis viešose erdvėse pavienis nusikalstamumas jau nebėra tiek aštri problematika. Kaip jau minėjau, pakartosiu: pavojus yra artima aplinka ir būtent į nepilnamečius nukreipti veiksmai. Didžiausią dalį šių seksualinių nusikaltimų struktūroje sudaro nepilnamečių tvirkinimo atvejai. Lyginant statistinius duomenis, 2024 metais, tai yra užpraėjusiais metais, mes turėjome 164 atvejus, 2025-aisiais tokių – 112. Jeigu lygintume su išžaginimu, tai yra tokia brutaliausia forma, nukreipta jau ir į fizinį pasipriešinimą, išžaginimų kasmet yra registruojama apie 60–70 per metus, seksualinio prievartavimo atvejų – apie 40–50 atvejų.
Dar kartą – labai svarbu, kokiame kontekste vyksta šie nusikaltimai. Vėlgi 70 % atvejų įtariamasis yra pažįstamas asmuo. Irgi reikia turėti omenyje, kad artimoje aplinkoje, šeimyniniuose santykiuose, partnerystės santykiuose, šitų nusikaltimų latentika yra žymiai žymiai didesnė. Taip pat bent trečdaliu atvejų yra pasinaudojama nukentėjusiojo apsvaigimu nuo alkoholio. Fiksuojami ir apsvaiginimo atvejai, tačiau tokius atvejus išaiškinti mums, kaip teisėsaugai, yra dar sudėtingiau. Priklauso nuo reagavimo laiko, nuo pranešimo laiko, nuo medžiagų, kurios pasišalina iš organizmo, kai kurios labai greitai.
Dar vienas momentas, kalbant apie įtariamojo profilį, toksai labai grubus atkreipimas dėmesio, kad dažniausiai įtariamieji yra suaugę vyrai, tai yra nuo 30 iki 39 metų. Dar kartą pakartosiu – akcentas, kad didžiausia rizika kyla ne viešosiose erdvėse, o vis tiktai situacijos susiformuoja per socialinius ryšius pasitikėjimo pagrindu.
Kaip policija, reikėtų, matyt, pakalbėti, mes vertiname seksualinius nusikaltimus kaip prioritetinę savo darbo sritį ir kaip sunkų nusikaltimą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad reagavimas yra neatidėliotinas, pirminiai veiksmai padaromi maksimaliai greitai, kaip tiktai įmanoma. Iš pirminių veiksmų visada būna prioritetas nukentėjusiojo apklausa, liudytojų apklausa, biologinių mėginių ir pėdsakų paėmimas, skaitmeninių įrodymų rinkimas, vaizdo ir situacijos duomenų analizė ir prireikus neviešo pobūdžio veiksmai.
Nukentėjusieji, nukentėjusiosios, vadovaujantis 2021 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra siunčiamos į specializuotus sveikatos centrus. Mes jau kalbame ne tik apie medicininių paslaugų teikimą, bet apie kompleksinės pagalbos nuo tokio nusikaltimo nukentėjusioms aukoms teikimą. Čia yra labai svarbus momentas, kalbant jau ir apie veikimo algoritmus, tarpinstitucinę sąveiką ir mūsų reglamentavimą, kad šiuo metu mes esame susikoncentravę, kalbant apie medicininę apžiūrą, mėginių paėmimą, pėdsakų surinkimą ir pagalbos suteikimą, jungiamės prie procesinės stadijos, tai yra ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bet svarbu yra paminėti, kad auka turi būti priimta, nesvarbu, ar policija jau sureagavo. Jeigu jinai kreipėsi į gydymo įstaigą, vadinasi, ten turi būti surinkti visi įmanomi įrodymai. Kalbu kaip teisėsaugininkė, čia dedu akcentą – jai turi būti suteikta maksimali pagalba. Tai yra jau ne tik institucijos, bet ir valstybės atsakas, kaip mes žiūrime į šią problematiką.
Kitas dalykas – apsvaiginimo atvejai. Taip pat svarbu šviesti visuomenę, svarbu didinti sąmoningumą. Kuo greičiau kreipiamasi, kuo greičiau aplinka pastebi, praneša ir identifikuoja, nesvarbu, kad atvejis galbūt nepasitvirtins, bet turime nelikti abejingi, turime skatinti savo bendruomenę reaguoti greitai į tokius atvejus, kadangi pirmosios valandos yra pats svarbiausias dalykas.
Turbūt pagrindinius momentus paminėjau. Tiktai dar kartą: iš teisėsaugos perspektyvos turime nusimatę tikrai aiškias kryptis. Pirma, tai, ką ir paminėjau, kad pagalba turi būti suteikiama, medicininė apžiūra ir įrodymai turi būti surinkti, nepriklausomai nuo to, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Antra, mums, kaip institucijoms, veikiančioms šiame lauke, tai yra tiek teisėsaugos, prokuratūros, medicinos, tiek socialinės pagalbos darbuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms reikia daugiau komunikuoti, reikia stiprinti savo sąveikumą ir, matyt, daryti bendrus švietėjiškus renginius, mokymus. Turime akcentuoti skaitmeninę erdvę. Tiek savo aplinką, tiek švietėjiškas programas nukreipti į tai, kaip yra paveikiama skaitmeninėje erdvėje, kaip yra fiksuojami įrodymai, kaip šifruojamos tapatybės, kaip svarbu išsaugoti tokius skaitmeninius įrodymus. Mums, kaip specialistams, irgi yra labai svarbu savo gebėjimus šioje srityje didinti. Tikiuosi, spėjau laiku. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame Eglei. Į tribūną kviečiame viešosios įstaigos „Ribologija“ bendraįkūrėją ir „Prabilk“ centro atstovę R. Butkevičiūtę. Jos pranešimo tema bus pasisakymas „Seksualinis smurtas – teisinis reguliavimas ir jo (ne)veikimas praktikoje“. Labai prašome sekti laiką. Ačiū.
VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėjos ir „Prabilk“ centro atstovės Rugilės Butkevičiūtės pranešimas „Seksualinis smurtas – teisinis reguliavimas ir jo (ne)veikimas praktikoje. Prievartavimo narkotikai“
R. BUTKEVIČIŪTĖ. Būtinai. Nusistatysiu netgi laikmatį. Aš, kaip ir dauguma moterų, esu susidūrusi su seksualiniu smurtu. Per 17 savo karjeros metų dirbau ne su vienu nuo to nukentėjusiu žmogumi – tiek moterimi, tiek vyru. Seksualinis smurtas atima tai, ką mes turime brangiausią – saugumo jausmą, orumą ir kontrolę, tačiau blogiausia dažnai nutinka ne tada, kai smurtas vyksta. Blogiausia nutinka po to, kai žmogus prabyla. Per dažnai sistema jį nubaudžia dar kartą. Jeigu nukentėjusio žmogaus kelionė būtų knyga, I skyrius vadintųsi „Tu ne žmogus, tu – byla“. „Mane išprievartavo, o tada su manimi elgėsi kaip su įrodymu. Prasidėjus gimdymui man buvo šokas. Nežinojau, kad esu nėščia. Patėvis mane prievartavo jau seniai, o po gimdymo vienintelis klausimas buvo: tai ar paimsi pagaliau tu tą vaiką maitinti? Manęs nuolat klausia, ar aš nemeluoju. Jam jokių pasekmių nekilo. Taip prasidėjo pirmieji mano pilnametystės metai.“ Tai nėra pavienės klaidos. Tai sistema, kuri dažnai nesugeba apsaugoti nukentėjusių ir sudaro prielaidas smurtautojams išvengti atsakomybės.
Knygos II skyrius vadintųsi „Įrodyk, kad kovojai“. Praktikoje seksualinio smurto bylose vis dar pernelyg daug svorio tenka fizinės prievartos, grasinimų ir aktyvaus pasipriešinimo vertinimui. Nors mokslo žinios seniai ir aiškiai rodo, kad žmogaus reakcija į prievartą dažnai yra sustingimas. Vadinasi, jeigu žmogus nesipriešino, nusikaltimas tampa sunkiai įrodomas. Žmogus negali pasirinkti, sustingti ar ne, – tai daro žmogaus smegenys. Šiandien Lietuvoje mes turime sistemą, kuri sako: jeigu tavo kūnas sureagavo neteisingai, smurtą įrodyti bus sunku. Tai nėra teisingumas, tai biologijos ignoravimas. Realybėje seksualinis smurtas dažnai vyksta be fizinės jėgos panaudojimo. Bet šiandienos įstatymai nepakankamai aiškiai apima psichologinio smurto panaudojimą seksualinei prievartai, tokio, kaip girdėjote Loretos istorijoje – manipuliavimas, spaudimas, galios disbalansas santykiuose.
III skyrius vadintųsi „Nematomi nusikaltimai“. Kaip ir Eglė minėjo, oficialūs duomenys rodo, kad vos keliolika ikiteisminių tyrimų per metus turime, kai asmenys seksualinio smurto metu buvo apsvaiginti, o medikai mums liudija, kad ligoninėje turime bent vieną tokį atvejį per savaitę. Tarp realybės ir statistikos šiandien praraja, didelė dalis nusikaltimų nepasiekia teismo, o smurtautojai lieka nenubausti. Klausimas – kodėl? Nes šiandien sistema yra orientuota ne į asmens valios nebuvimą, o į aktyvų pasipriešinimą. Visi sako: kovok, važiuok į ligoninę, kreipkis. „Po apsvaiginimo buvau tarsi guminė lėlė, visą naktį pragulėjusi ant tualeto grindų, net telefoną laikyti buvo sunku.“ Jei žmogus apsvaigintas, dezorientuotas ar sustingęs, sistema tiesiog nustoja veikti, ir tada atsiranda situacijos, kuriose nusikaltimas įvyksta ne dėl jėgos pertekliaus, o dėl sistemos silpnumo. Tokia sistema nėra neutrali, ji sukuria aplinką, kurioje nusikaltimas tampa sąmoningu ir mažos rizikos pasirinkimu.
IV skyrius – „Teisė, kuri neveikia“. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į labai konkrečias teisines spragas šiandien Lietuvoje. Pirma, jėga grįstas reguliavimas sukūrė sistemą, kurioje labai sudėtinga įrodyti seksualinį smurtą, jei nebuvo fizinės jėgos, jei žmogus sustingo ar jei prieš tai turėjo santykių su smurtavusiu asmeniu. Seksualinis priekabiavimas darbe baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jį padaro vadovas arba vadovė, jeigu padaro kolega arba kolegė, baudžiamosios atsakomybės šiuo metu Lietuvoje nėra. Seksualinis smurtas prieš berniukus ir vyrus yra vertinamas mūsų Baudžiamajame kodekse kaip mažesnis nusikaltimas nei seksualinis smurtas prieš mergaites ir moteris. Priekabiavimas viešose vietose vis dar laikomas geriausiu atveju viešosios tvarkos pažeidimu ir dažnai iš viso lieka nebaudžiamas. Tokia sistema siunčia šiandien labai aiškią žinutę – galima likti nenubaustam. Reikalingi pakeitimai, noriu atkreipti dėmesį, kad nepakeičia įrodinėjimo standartų ir tikrai nepanaikina nekaltumo prezumpcijos, jie tiksliau apibrėžia, kas yra smurtas, ir leidžia vertinti realias situacijas. Tobula turi būti ne auka, o ją ginanti valstybė.
V skyrius yra apie sistemą, kuri nesusijungia. Pirmą kartą gyvenime gulėdama ginekologo kėdėje prievartą patyrusi mergina drebančiomis rankomis turi čia ir dabar apsispręsti, ar ji norės, kad būtų pradėtas teisinis procesas. Medikai laukia policijos, policija laukia teismo medikų, kurie laukia įrodymų. Įrodymų rinkimui neturint aiškaus algoritmo, jie dingsta, neturime galimybės saugoti įrodymų ateičiai. Tai ne vieno žmogaus klaida, tai sistemos architektūra.
Ir VI skyrius yra skirtas jums, gerbiami Seimo nariai ir gerbiamos Seimo narės. Rytas, kuris priklauso nuo jūsų. Už kiekvienos teisinės spragos stovi žmogus. Mergaitė, kuri sustingo, moteris, kuria nepatikėjo, vyras, kuriuo nepatikėjo ir kuris pasirinko tylą. Apsvaigintos aukos, kurių atminties spragos buvo panaudotos prieš jas teisme.
Teisės spragas galite pakeisti tik jūs. Kai žmogus patiria seksualinį smurtą – praranda kontrolę. Ta kontrolė gali būti grąžinta ne po metų, ne teismo salėje ar policijos nuovadoje, o čia, šitoje salėje. Jūs, kaip ir aš, negalite būti šalia žmogaus prievartos naktį, bet jūs galite nuspręsti, kas žmogaus lauks ryte. Sistema, kuri jį gins, ar sistema, kuri privers gintis dar kartą.
Kviečiu jus visas ir visus pakelti akis į balkoną. Jame daugiau negu 30 kasdien su nukentėjusiais dirbančių ekspertų iš visos Lietuvos. Dar šimtai žmonių šiandien mus stebi nuotoliu, tarp jų – nukentėję žmonės, kuriems reikia jūsų pagalbos. Kiekvienas iš jūsų kažkada priėmė sprendimą būti čia, Seime, būti žmogumi, kuris kuria valstybę. Nebegalime gyventi valstybėje, kurioje tylėti yra saugiau negu ieškoti teisingumo. Laikas padėti toms ir tiems, kurios ir kurie buvo priversti tylėti per ilgai. Laikas keisti seksualinį smurtą reglamentuojančius įstatymus ir suteikti realias galimybes apsiginti. Jūs sprendžiate ne tik dėl įstatymo pataisų ar straipsnių, jūs sprendžiate, ar Lietuvos teisė pripažins pagaliau tai, ką jau seniai žino mokslas, medikai, pagalbos specialistai ir patys nukentėję žmonės, kad seksualinis smurtas ne visada atrodo kaip kova, kad sustingimas nėra sutikimas, o apsvaigimas nėra pilkoji zona.
Šiandien jūsų seksualinio smurto reglamentavimo reformos palaikymas reiškia tris dalykus: aiškesnį valios principo taikymą, geresnę apsaugą pažeidžiamose situacijose ir realią galimybę tirti nusikaltimus, kurie šiandien lieka šešėlyje. Todėl šiandien kviečiu kurti valstybę, kurioje nukentėjęs žmogus po prievartos neprivalėtų dar kartą gintis nuo sistemos. Jūs negalite pakeisti to, kas žmogui nutiko prievartos naktį, bet jūs galite nuspręsti, ar ryte Lietuva stovės nukentėjusio pusėje, ar paliks jį vieną. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame Rugilei. Į tribūną kviečiame Paramos vaikams centro psichologę V. Gabę. Ji kalbės apie seksualinį smurtą prieš vaikus internete, vaikų viliojimo problemas. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Šukys.
Paramos vaikams centro psichologės Vaidos Gabės pranešimas „Seksualinis smurtas prieš vaikus internete. Vaikų viliojimo problema“
V. GABĖ. Laba diena visiems. Tikrai jaudinuosi ir po tokio įkvepiančio Rugilės pasisakymo. Turbūt iš savo pusės pabandysiu papasakoti tą dalį, kurią mes matome savo darbe.
Aš esu psichologė V. Gabė, kaip mane ir pristatė. Šiandien šioje salėje aš kalbu viešosios įstaigos Paramos vaikams centro vardu, bet taip pat, manau, ir visų kolegų, kitų specialistų, kurie kasdienėje savo veikloje dirba su vaikais ir paaugliais, kurie yra patyrę kokį nors seksualinį smurtą ar seksualinį smurtą internete.
Trumpai apie organizaciją, kuriai atstovauju. Viešoji įstaiga Paramos vaikams centras yra organizacija, kuri daugiau negu 30 metų darbuojasi vaikų, šeimų psichologinės gerovės srityje. Mūsų specialistai, socialiniai darbuotojai, psichologai kasdienėje savo veikloje teikia pagalbą vaikams, paaugliams, šeimoms, nukentėjusioms nuo įvairiausių rūšių smurto, įskaitant ir seksualinį smurtą. Todėl šiandien galiu pasidalinti su jumis tuo, ką matome kasdien savo darbe ar net darbo kabinetuose, pakalbėti apie seksualinį smurtą internete, su kuo susiduria vaikai ir kaip tai juos paveikia.
Girdėjome tam tikrų skaičių, bet noriu dar trumpai pateikti, paminėti keletą kitų svarbių skaičių. Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro 2020 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 12–16 metų paaugliai, atskleidė, kad seksualinę prievartą iš suaugusiųjų yra patyrę beveik 10 % tyrime dalyvavusių vaikų ir paauglių. Seksualinę prievartą iš bendraamžių yra patyrę daugiau negu 17 % paauglių. O su netinkamu seksualiniu elgesiu internete susidūrę yra trečdalis – beveik 32 % – paauglių. Ir šie skaičiai apima įvairias seksualinio smurto apraiškas, įskaitant tokias patirtis kaip seksualinio pobūdžio pokalbiai, spaudimas siųsti nuogo kūno nuotraukas arba tų nuotraukų platinimas.
Ką dar noriu prie šių skaičių pridėti – tai, ką mato mūsų specialistai, kurie vaikams, paaugliams veda smurto prevencijos užsiėmimus, kuriuose yra kalbama ir apie seksualinio smurto prevenciją. Vaikai, paaugliai dalinasi, kad nepageidaujamas žinutes, seksualinio turinio priekabiavimą, kvietimą bendrauti patiria tikrai beveik kiekvienas. Tas kas kartą nustebina. Kai paklausi vaikų, kiek iš jūsų gavote žinutes, tai jie dalinasi tuo, kad tai yra tikrai kažkoks įprastas dalykas, su kuo jie susiduria internete. Man atrodo, svarbu prisiminti, ir ką Eglė sakė, kad tai yra tokia erdvė, kurioje vyksta daug labai įvairių dalykų ir smurtas ten atsitinka.
Ką noriu pasakyti ir vėlgi papildyti kolegių, prieš tai kalbėjusių, pasisakymus, kad ta grėsmė, tas pavojus, seksualinis smurtas internete, jeigu kalbėtume, tai labai retai kada prasideda nuo realios grėsmės. Iš tikrųjų, ką kalbame su kolegomis, kad realią grėsmę, sakykime, akivaizdžiai netinkamo turinio žinutes ar nuotraukas vaikai, paaugliai geba atpažinti. Bet prasideda nuo santykio kūrimo, ką vėlgi kalbu papildydama prieš tai kalbėjusias koleges, kad suaugęs asmuo domisi vaiku, paaugliu, rodo dėmesį, klausinėja, giria, siūlo arba žada dovanas ir tokiu būdu vaikas yra suklaidinamas. Iš tikrųjų, čia yra labai svarbu tą turėti mintyje. Yra suklaidinamas ir pamažu įtraukiamas, siūlant jam tai, ko labiausiai tuo metu trūksta: galbūt palaikymą, supratimą, išklausymą ir panašiai. Tai ypač svarbu turėti mintyje, žinant, kiek vaikų jaučiasi vieniši (iš visur girdime apie patiriamą vienišumą), taip pat patiria patyčias. Vaikai, paaugliai sunkiai susiranda draugų. Ypač didelėje rizikoje atsiduria tie, kurie turi kokių nors raidos iššūkių – galbūt autizmo spektro sutrikimą ar intelektinę negalią.
Prie to turbūt dar pridėsiu: mes esame socialūs, mums reikia žmonių. Vaikai iš prigimties yra smalsūs, norintys bendrauti, kurti ryšius, ir tai yra visiškai normalu. Tačiau dėl amžiaus, dėl raidos ypatumų, dėl brandos, patirties stokos vaikai negali įvertinti situacijų. Jau kolegė irgi apie tai minėjo, kad čia yra ne tik psichologų toks pastebėjimas, bet akivaizdžiai vaikai neturi galimybių įvertinti situaciją, numatyti kito žmogaus ketinimą ir kažkaip atpažinti pavojų, kad tai yra pavojinga.
Be to, dar ką pridėsiu, kad vaikams yra sunku pasipriešinti suaugusiajam – ypač tam, kuris buvo malonus ir draugiškas, kuris kalbėjosi, domėjosi ir mezgė ryšį. Vaikai auga girdėdami, kad suaugusiųjų reikia klausyti. Vaikai auga girdėdami, kad suaugę žino geriau, ir tai dar labiau apsunkina jų galimybes pasakyti ne. Kas vyksta po tokio viliojimo, suklaidinimo ir įtraukimo į santykį? Po tokio viliojimo internete gali sekti dar sunkesnės patirtys – šantažas, pornografinio turinio kūrimas, įvairių kitų formų seksualinis išnaudojimas. Taigi, pasekmės vaikui gali būti ilgalaikės ir labai sudėtingos.
Apie ką kalba vaikai? Ką girdi specialistai iš vaikų, patyrusių seksualinį smurtą, priekabiavimą ir įvairiausius patyrimus internete? Vaikai dažnai ir po kelerių metų gyvena baimėje nerimaudami, ar jų pasidalintas turinys: nuotraukos, videoįrašai, ar tai tikrai yra pašalinta? Ar nėra kažkur, kad kas nors žiūri, kas nors vis dar mato? Tokiu būdu tikrai yra prarandama kontrolė ir saugumas, kurį yra labai sunku susigrąžinti.
Dažnu atveju tai nėra vien vaiko problema – tai yra visos šeimos krizė. Tai paliečia visą šeimą. Esame susidūrę su atvejais, kai ir tėvai buvo šantažuojami. Vaikai pasakoja, kad, šeimai sužinojus, kilo konfliktų, kilo įtampa, o patiems vaikams norėjosi pasislėpti, būti nematomiems, pabėgti. Dalis vaikų su savo išgyvenimais lieka vieni, nes apie tokias patirtis yra labai sunku kalbėti. Vaikai išgyvena stiprų gėdos, kaltės jausmą, jaučiasi vieniši, izoliuoti ir pasidalinti tuo, kas nutiko, negali net su artimiausiais draugais. Taip pat vaikai pasakoja apie labai stiprius išgyvenamus vidinius konfliktus, apie tai, kad jie tarsi gavo dėmesio, pagyrimų, bet tuo pat metu jaučia tokį gilų pasišlykštėjimą savimi, savo elgesiu, savo kūnu, ir vaikams tikrai dažnai tampa sunku tęsti įprastą gyvenimą, mokytis, bendrauti, kurti santykius. Dalis vaikų patiria ilgalaikius potrauminio streso simptomus, tokius kaip įkyrūs prisiminimai, nerimas, vengimas, padidėjęs jautrumas.
Ką pasilieku pabaigai? Vaikams, paaugliams dažnai atrodo, kad jie patys yra kalti, nes juk jie įsitraukė į tą bendravimą, jie patys siuntė nuotraukas. Kartais taip mano ir šalia esantys suaugusieji. Vaikai girdi tokias žinutes iš aplinkos: tu pats kaltas, turėjai, privalėjai žinoti ir kaip nors sustoti. Tačiau čia tikrai noriu pabrėžti ir labai aiškiai pasakyti – atsakomybė visada tenka suaugusiajam. Visada. Nėra jokių išimčių. Net jeigu vaikui, aplinkiniams atrodo, kad vaikas galėjo, turėjo suprasti, tai dar kartą noriu pabrėžti, kad dėl savo raidos ypatumų, dėl brandos, patirties stokos negalėjo. Atsakomybė visada yra suaugusiųjų.
Aš, kaip ir Rugilė, kreipiuosi į visus esančius šioje salėje ir tuos, kurie išėjo iš salės, ir tikrai kviečiu girdėti vieniems kitus, įsiklausyti ir kartu veikti dėl kiekvieno Lietuvos vaiko saugumo ir gerovės. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS (R. ŠUKYS, NAF). Dėkojame pranešėjai. Kviečiu kalbėti diskusijoje Mykolo Romerio universiteto docentę daktarę R. Jakštienę ir pristatyti teisės eksperto poziciją apie Lietuvos teisinio reguliavimo problemas, kas neveikia ir nuo ko turime pradėti tai keisti (tarptautiniai įsipareigojimai). Prašom.
Mykolo Romerio universiteto docentės daktarės Ramunės Jakštienės pranešimas „Lietuvos teisinio reguliavimo problemos (teisės eksperto pozicija): kas neveikia ir nuo ko turime pradėti tai keisti? Tarptautiniai įsipareigojimai“
R. JAKŠTIENĖ. Laba diena. Gerbiamieji, dėkoju už galimybę pristatyti ir ekspertinę teisės mokslo perspektyvą šiame diskurse. Taigi pagrindinė mokslininkų žinutė politikos formuotojams ir įstatymų leidėjui šiuo klausimu yra ta, kad teisinis atsakas į seksualinį smurtą yra efektyvus tik tada, kai jis pritaikytas tokio smurto specifikai. Modernus tarptautinis teisinis reguliavimas, jo interpretacija ir taikymo praktika kaip tik ir yra pagrįsti tokiu požiūriu. Tai yra remiasi žmogaus teisių apsaugos paradigma, mokslinių tyrimų rezultatais, atsižvelgia į lyties aspektą ir traumuojantį poveikį, yra palankūs nukentėjusiajam. Toks mechanizmas yra įtvirtintas Stambulo konvencijoje, Europos Sąjungos direktyvoje dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir CEDAW komiteto praktikoje, GREVIO komiteto rekomendacijose. Sutikimu, o ne prievarta grįsta seksualinio smurto koncepcija yra aiški tarptautinių žmogaus teisių standartų kryptis, kuria ima sekti ir kai kurių Europos Sąjungos valstybių konstitucinė doktrina. Sutikimo sąvoka jau yra atskleista įvairių disciplinų doktrinoje, taip pat ir teisės taikymo praktikoje. Taigi sutikimas turi būti laisvas, išankstinis, informuotas, specifinis, aktyviai išreikštas ir atšaukiamas. Tylėjimas ar fizinio pasipriešinimo nebuvimas nereiškia sutikimo. Įrodinėjimas turi būti sufokusuotas nustatyti aiškų sutikimo davimą, o ne nesutikimo išraišką. Efektyvus atsakas į seksualinį smurtą yra susijęs su kompleksinių priemonių įgyvendinimu, įskaitant adekvačią politiką, prevenciją, švietimą, nukentėjusiųjų apsaugą ir paramą. Ypač svarbus vaidmuo šiame kontekste tenka baudžiamajam persekiojimui.
Nors Lietuvoje stiprėja institucinė reakcija ir daugėja viešųjų diskusijų, seksualinio smurto problema tebėra giliai struktūrinė. Seksualinis smurtas Lietuvoje yra ypač latentiškas ir dar gana stipriai toleruojamas dėl vis dar paplitusių stereotipų, susijusių su lyčių vaidmenimis. Atsakomybės ir kaltės perkėlimas nukentėjusiam asmeniui taip pat vis dar plačiai paplitęs. Dauguma ikiteisminių tyrimų yra nutraukiami, keliamas aukštas įrodinėjimo standartas ir idealios aukos lūkestis. Neretai įrodinėjimo našta apskritai yra perkeliama nukentėjusiajam. Teisėsaugos pareigūnams neretai trūksta specialių žinių, todėl seksualinis smurtas vis dar neretai vertinamas moraliniu, o ne žmogaus teisių aspektu. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą yra grįsta prievartos modeliu. Skirtingos seksualinio smurto formos nepagrįstai kriminalizuotos atskiromis nuostatomis, diferencijuojant sankcijų griežtumą. Lietuvos teismų praktikos analizė rodo, kad nors seksualiniai veiksmai prieš nukentėjusiojo valią yra vienas iš nusikaltimų požymių, tačiau teismų jurisprudencija daugiausia koncentruojasi į nukentėjusiojo valios palaužimo momentą. Dėl šių priežasčių Lietuvos teisinis reguliavimas ir praktika, grindžiami prievartos modeliu, nevisiškai atitinka traumuojančių seksualinio smurto patirčių, ypač, pavyzdžiui, kai į smurtą nukentėjęs asmuo reaguoja sustingimo ar disociacijos būsena ar yra apsvaigintas psichiką veikiančiomis medžiagomis, vadinamaisiais prievartavimų narkotikais, ir dėl to nesugeba nuosekliai atkurti įvykio detalių. Todėl nukentėjusiųjų teisių apsauga yra ribota, kyla rizika patirti pakartotinę ar antrinę viktimizaciją, dėl to atsiranda nusivylimas teisėsaugos sistema, jis prisideda prie latentiškumo augimo.
Prievarta grįsta logika palaiko lyčių stereotipus, šiurkščiai pažeidžia asmens privatumą, būtent todėl Europos Sąjungos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, Ispanija, Švedija, Vokietija, perėjo prie aiškiai įtvirtinto sutikimo modelio. Kai kurios iš jų pasirinko, kad „ne“ reiškia ne, kitos, kad tik „taip“ reiškia modelį, na, o mūsiškis nacionalinis teisinis reguliavimas dėl seksualinio smurto šiuo metu neatitinka tarptautinių standartų. Tai yra susiję ne tik su valstybės reputacija, bet ir su potencialiomis konkrečiomis teisinėmis pasekmėmis, kad ir, pavyzdžiui, skundu Europos Žmogaus Teisių Teismui prieš Lietuvą. Šis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką dėl valstybių pozityviosios pareigos, ginant asmenis nuo seksualinės prievartos baudžiamosios teisės normomis. Ši pareiga apima tiek materialinių, tiek procesinių įsipareigojimų aspektą, tai yra reikalavimą nustatyti tinkamą teisinį reguliavimą, kriminalizuojant seksualinę prievartą, ir atlikti veiksmingą, kruopštų, operatyvų, jautrų baudžiamąjį procesą. Netinkamas šios pareigos vykdymas, ypač nukentėjusių vaikų atžvilgiu, gali būti pagrindas konstatuoti vieną sunkiausių pažeidimų – Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio. Be to, 2027 metų birželį sueina terminas perkelti Europos Sąjungos direktyvos nuostatas. Vadinasi, yra aiškus poreikis peržiūrėti – neatidėliotinai, sistemiškai peržiūrėti baudžiamuosius teisinius mechanizmus, tiek materialinius, tiek procesinius.
Pirmiausia ir svarbiausia būtina eksplicitiškai Baudžiamajame kodekse įtvirtinti sutikimu grįstą baudžiamosios atsakomybės už seksualinį smurtą modelį. Būtina aiškiai deklaruoti, kad seksualiniai veiksmai be partnerio sutikimo yra nusikaltimas. Tai tikrai nebūtų revoliucija mūsų teisėje, nes prielaidų remtis tokiu modeliu mūsų nacionalinėje kriminalinėje justicijoje jau yra, nes nukentėjusio asmens valios nebuvimas jau ir dabar yra seksualinių nusikaltimų požymis, o teismai, jį aiškindami, jau dabar formuoja sutikimo koncepciją. Taigi šis siūlymas yra realistiškas, įgyvendinamas, sistemiškai dera su Baudžiamuoju kodeksu, nekelia sistemos išderinimo rizikos ir atitinka pažangiausius Europos standartus.
Be nusikalstamų veikų sudėčių perkonstravimo, taip pat reikalingos ir kitokio pobūdžio korekcijos, įskaitant baudžiamojo persekiojimo ex officio atvejų išplėtimą, įrodymų, ypač medicininių duomenų, rinkimą ir užtikrinimą, kaltininkų skatinimą dalyvauti intervencinėse programose, kad būtų sumažinta recidyvo rizika.
Todėl kviečiu konsoliduoti pajėgas, politinę valią, ekspertines žinias ir taip sustiprinti mūsų baudžiamąją teisinę sistemą, kad ji taptų moderni, veiksminga ir atitiktų modernią Europos kryptį šioje srityje. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Ir toliau baigiamieji pasisakymai. Pasisakys kiekvienos frakcijos atstovės. Prašymas būtų atkreipti dėmesį, kad iki Vyriausybės valandos turime pagal darbotvarkę ribotą laiką, tai 2 minutes. Pirmoji pasisakys A. Bilotaitė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Prašom.
Seimo narės Agnės Bilotaitės kalba
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, pranešėjai, svečiai, balandis yra seksualinio smurto prevencijos mėnuo ir tai, kad šiandien apie tai kalbame čia, plenarinių posėdžių salėje (pirmą kartą, noriu pažymėti), yra labai svarbus žingsnis. Seksualinis smurtas nėra pavieniai atvejai – tai yra sisteminė problema. Ir kol ji nepaliečia mūsų asmeniškai, mes per dažnai ją ignoruojame. Atrodo labai tolima, bet kas gali garantuoti, kad rytoj tai netaps mano arba jūsų realybe? Bet kurio iš mūsų vaikas gali pakliūti į pavojingas pinkles internete. Mūsų dukros gali patirti priekabiavimą, mūsų artimi žmonės gali būti apsvaiginti ir išnaudoti. Ir tai nevyksta kažkur toli – tai vyksta šalia ir tai vyksta kasdien. Turime pripažinti, kad valstybė dar nepadaro visko, ką privalo. Per daug žmonių tyli, per daug atvejų lieka be atsakomybės. Tylėti reiškia leisti tam tęstis. Atėjo laikas ne kalbėti, o veikti.
Beveik prieš metus Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai aš vadovauju, kuri pradėjo rengti ir šiuo metu rengia Baudžiamojo kodekso pakeitimus. Mes dirbame trimis kryptimis. Pirmiausia, plečiame atsakomybę už seksualinį priekabiavimą, keičiame seksualinio smurto apibrėžimą ir stipriname atsakomybę už vaikų viliojimą internete. Taip pat turiu pažymėti, kad šiandien bus pateikti labai svarbūs įstatymo pakeitimai dėl skaitmeninės nepilnametystės. Manau, kad tai yra labai svarbus žingsnis. Iki mėnesio pabaigos mūsų darbo grupė pateiks pasiūlymus Seimui ir labai tikiuosi plataus palaikymo tiek iš vyrų, tiek iš moterų, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ir politinių frakcijų, nes šiuo atveju tikrai neturi būti vietos abejingumui. Mūsų tikslas yra aiškus – kad aukos netylėtų, kad sistema veiktų ir kad nusikaltėliai neišvengtų atsakomybės. Mes pasirinkome veikti.
Ir pabaigoje tikrai noriu nuoširdžiai padėkoti visiems ekspertams, kurie dirba ir labai prisideda prie to, kad turėtume tą rezultatą. Taip pat noriu padėkoti visoms Seimo frakcijų atstovėms už susitelkimą, taip pat Seimo Pirmininkui J. Olekui ir Seimo Pirmininko pavaduotojai O. Leiputei už tai, kad šiandien mes turime šią diskusiją plenariniame posėdyje. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu A. Norkienę – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Prašom.
Seimo narės Aušrinės Norkienės kalba
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerą dieną, kolegos, pranešėjos ir visi susirinkę šiandieną Lietuvos Respublikos Seime. Seksualinis smurtas yra ne tik didžiulė, bet ir paslėpta problema. Oficiali statistika neatitinka iš tikrųjų realios situacijos: Lietuvoje net 80 % nukentėjusiųjų nuo seksualinio smurto, tai yra aštuoni iš dešimties seksualinį smurtą patyrusių žmonių, apie tai niekam nepraneša, nesikreipia pagalbos nei į medikus, nei į policiją. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl? Gal todėl, kad aukos nesitiki teisingumo? Gal tai reiškia, kad sistema nėra saugi nukentėjusiesiems? Mūsų pareiga – pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad ši, kaip aš įvardinčiau, tylos epidemija liautųsi. Todėl privalome stiprinti pagalbos mechanizmus, užtikrinti lengvai prieinamą anonimišką ir visoje Lietuvoje veikiančią pagalbos sistemą. Mūsų valioje tai pakeisti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Kviečiu į tribūną pasisakyti V. Čmilytę-Nielsen – Liberalų sąjūdžio frakcija.
Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, seksualinio smurto tema yra labai skaudi, ji yra labai jautri ir jos sudėti į 2 minutes niekaip nepavyks, todėl aš paminėsiu tik kelis esminius, mano galva, akcentus.
Aukų kaltinimas Lietuvoje yra vis dar gajus, o seksualinio smurto atvejais jis yra ypač žalingas – jis nutildo, jis auką izoliuoja ir neleidžia kreiptis pagalbos. Mūsų, kaip įstatymo leidėjo, pareiga yra ne tik kalbėti apie šią problemą ar suteikti tribūną ekspertams – mūsų pareiga užpildyti teisinės sistemos spragas, reaguoti į naujus pavojus internete, kur pažeidžiamiausi, ypač nepilnamečiai, dažnai lieka be realios apsaugos. Turime sukurti veiksmingą pagalbos aukoms sistemą, tokią, kuri saugotų jų orumą ir padėtų sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. Turime nebijoti kalbėti ir apie švietimą, kad jauni žmonės augtų, bręstų gerai suvokdami, kad tik „taip“ reiškia „taip“. Santykiai turi būti grįsti pagarba, o ne spaudimu ar baime.
Taip pat noriu paantrinti prieš tai kalbėjusiam kolegai V. Gailiui, kad turime įtraukti maksimaliai vyrus parlamentarus, žmogaus teisių aktyvistus, švietimiečius į šios problemos sprendimą. Tai yra užduotis ne vien sprendimų priėmėjams, bet ir visai visuomenei. Susitelkime. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną D. Žebelienę – „Nemuno aušros“ frakcija.
Seimo narės Daivos Žebelienės kalba
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Gerbiami kolegos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, šiandien ypač svarbu ugdyti visuomenės supratimą apie asmenines ribas, pagarbą žmogui ir aiškaus sutikimo reikšmę. Vis didesnė sutikimo reikšmė turi būti teikiama principui: bet koks socialinis veiksmas be aiškaus, laisvai duoto, sąmoningo ir bet kada atšaukiamo sutikimo turi būti vertinamas kaip smurtas. Sutikimas negali būti išgautas manipuliacija, grasinimais, priklausomybės santykiais ar pasinaudojant žmogaus bejėgiška būkle. Turime nuosekliai naikinti ir visuomenėje vis dar gajus mitus, kad tylėjimas reiškia sutikimą, kad smurtauja tik nepažįstami asmenys ir kad aukos linkusios meluoti.
Šiandien dar pernelyg dažnai dėmesys yra nukreipiamas į aukos reakciją, o ne į smurtautojo veiksmus. Tai iškreipia teisingumo sampratą ir atgraso žmones nuo kreipimosi pagalbos. Vertinimo centre turi būti ne tai, ar auka priešinosi, o tai, ar buvo duotas sutikimas. Deja, Lietuvos sutikimo principas dar vis nėra visiškai įvertintas kaip esminis seksualinių nusikaltimų sudėties elementas, todėl turime aiškiai ir nedviprasmiškai jį įtvirtinti teisėje. Turime kurti sistemą, kurioje žmogus nebijotų kalbėti, kur būtų išgirstas be kaltinimų ir kur teisingumas būtų ne deklaratyvus, o realiai veikiantis. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu pasisakyti A. Jakavičiutę-Miliauskienę – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Prašom.
Seimo narės Agnės Jakavičiutės-Miliauskienės kalba
A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). Laba diena, gerbiami kolegos, mieli nevyriausybininkai ir visi tie, kurie stebi mūsų diskusiją nuotoliu. Seksualinis smurtas šiandien nebėra tik fizinėje erdvėje. Jis tyliai ir pavojingai persikelia į skaitmeninį pasaulį, ten, kur vaikai turėtų jaustis smalsūs ir saugūs. Jie vis dažniau tampa manipuliacijų, viliojimo ir išnaudojimo aukomis. Nusikaltėliai slepiasi už ekranų, kuria pasitikėjimą ir pamažu peržengia ribas. O suaugusieji dažnai to net nepastebi.
Kaip trijų vaikų mama, šią temą jaučiu ypač asmeniškai. Man svarbu žinoti, kad mano vaikai yra saugūs ne tik gatvėje ar mokykloje, bet ir ten, kur jie praleidžia vis daugiau laiko – internete. Šiandien to saugumo dar per mažai. Tai kelia nerimą. Nerimą kelia ir tai, kad mūsų dabartiniai įstatymai nespėja su šia realybe. Technologijos juda greitai, bet apsauga – per lėtai. Vaikai lieka pažeidžiami ten, kur turėtume juos saugoti labiausiai. Todėl negalime delsti – reikia aiškių, griežtų ir šiuolaikiškų sprendimų. Turime stiprinti įstatymus, švietimą ir prevenciją, kad nė vienas vaikas neliktų vienas prieš šias grėsmes. Skaitmeninė erdvė turi tapti saugi ne tik rytoj, bet jau šiandien. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir baigti diskusiją kviečiu O. Leiputę. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Prašom.
Seimo Pirmininko pavaduotojos Orintos Leiputės kalba
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau padėkoti ekspertėms, kurios stovėjo tribūnoje, bei ekspertėms ir ekspertams, kurie sėdi čia, tribūnose, moja mums. (Plojimai) Tikrai labai smagu, kad mes galime susitelkti, ir labai svarbu spręsti tuos klausimus, kurie nėra tokie jau labai lengvi. Tikrai nuoširdžiai dėkoju už jūsų darbą, nes dirbti tokį darbą nėra vien darbas. Tai yra gyvenimo būdas. Mes suprantame, kiek reikia empatijos ir vidinės stiprybės išklausyti, išgirsti ir padėti.
Gerbiami kolegos, moterys ir vyrai, ačiū jums, kurie esate čia, mūsų visų Moterų parlamentinės grupės vardu. Mes suprantame, kad kartais galima rasti labai daug svarbių priežasčių, bet šį kartą neliko abejingos nė vienos frakcijos – visos frakcijos prisidėjo prie šios diskusijos.
Yra sudaryta Seimo darbo grupė ir darbo grupėje rengiami teisės aktų pakeitimo projektai dėl seksualinio smurto gali likti vien popieriuje, jeigu nebus politinės valios. Aš labai tikiuosi, kad ta politinė valia bus ir savo argumentais, klausimais, pasiūlymais moterys ir vyrai prisidės, kad teisės aktai išeitų tokie, kokių reikia mūsų visuomenėje. Tai yra ir tiems žmonėms, kurie patiria seksualinį smurtą, ir tiems, kurie dirba su aukomis, kad būtų užtikrinta prevencinė veikla, apskritai švietimas, kad tokių dalykų neliktų.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse seksualinis prievartavimas ir seksualinis priekabiavimas gali būti tiriami tik dėl nukentėjusiojo skundo arba prokuroro iniciatyva. Toks reguliavimas trukdo efektyviai pradėti baudžiamąjį procesą. Reikėtų, kad kiekvienas, kuris sužino apie seksualinį smurtą, tiek liudininkas, tiek institucija, turėtų privalomą įsipareigojimą pranešti prokurorui, o už nepranešimą būtų numatyta atsakomybė. Reikia išplėsti seksualinio priekabiavimo apibrėžimą. Be to, būtina užtikrinti greitesnį ir saugesnį nukentėjusiųjų procesinį statusą teisme, įskaitant psichologinę pagalbą ir kitą paramą. Turime veikti dabar. Tai mūsų atsakomybė sukurti sistemą, kuri gins, o ne nutylės. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Taigi, gerbiami kolegos, dėkojame šios diskusijos organizatoriams, visiems pasisakiusiems, visiems dalyviams. Diskusija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: statistika, praktika, teisinis reguliavimas“ baigta.
12.03 val.
Vyriausybės valanda
Taigi, pagal darbotvarkę, mes toliau turime Vyriausybės valandą. Kviečiu Vyriausybės narius užimti savo vietas Vyriausybės ložėje. Kol Vyriausybės nariai susirinks, noriu informuoti, kad premjerė I. Ruginienė nedalyvauja, kadangi yra komandiruotėje, J. Taminskas taip pat yra komandiruotėje ir V. Kondratovičius taip pat yra komandiruotėje. Visi kiti ministrai yra informavę, kad dalyvaus. Taigi, gerbiami kolegos, užsirašė 26 Seimo nariai paklausti. Pirmasis frakcijos vardu klausia M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti kultūros ministrės. Vakar įvyko jau n-tasis mitingas prieš žodžio laisvės suvaržymus, tačiau panašu, kad valdančioji dauguma nelinkusi girdėti, kaip ir nelinkusi girdėti tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos transliuotojų sąjunga, Venecijos komisija, Europos Komisija, „Reporteriai be sienų“ ir dar keletas, raginimų ir nuogąstavimų ne tik dėl turinio, bet ir dėl paties proceso. Panašu, kad Lietuvos vardas tarptautinėje erdvėje vis labiau skamba ir skambės neigiamame kontekste dėl stumiamų pataisų.
Netrukus Lietuvai teks pirmininkauti Europos Sąjungai, ir jums, ministre, teks pirmininkauti Europos Kultūros ministrų tarybai. Ar jums yra svarbi tarptautinė Lietuvos reputacija? Ir kai Lietuvos vardas skambės neigiamame kontekste pirmininkavimo metu dėl tų procesų, kurie vyksta, ką tokio vertingo sukuria šis įstatymo projektas, dėl kurio jūs esate pasirengę aukoti šalies reputaciją?
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Laba diena, ačiū už pateiktą klausimą. Taip, mes pasiruošę esame pirmininkavimo etapui, darome viską, ką galime, kad procesas vyktų kuo puikiausiai. Dėl šio įstatymo proceso, būtent vyksta procesas, visos dalys yra išpildytos, vyksta šiuo metu klausymai komitete, diskutuojama, kalbamasi dėl projekto ir galiu patikinti, kad viskas yra labai gerai. Mes skleidžiame žinią apie mūsų šalį, gerą žinią, o politiniai žaidimai vyksta tokie, kokie vyksta. Man labai gaila, kad kiti politikai naudojasi šia situacija ir bando pateikti mūsų šalį kaip kokią nors blogą, nežinau net kaip įvardinti, tai tiesiog kiekvieno politiko požiūris, kaip pristatyti savo šalį, lieka jo sąžinės lauke.
PIRMININKAS. Toliau frakcijos vardu klausia T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiamas energetikos ministre Žygimantai, noriu pirmiausia pasidžiaugti ir padėkoti jums už labai gerą iniciatyvą dėl degalinių kainų, einamųjų kainų skelbimo. Tiesą sakant, mes jau kurį laiką ruošėme net specialų įstatymo projektą būtent tam, bet išgirdę tą naujieną iš jūsų tikrai pasidžiaugėme, kad jau darbas padarytas. Bet mano klausimas yra susijęs, ar jūs manote, kad jūsų įsakymo yra pakankamai, kad ta sistema funkcionuotų stabiliai ir pasibaigus krizei nebūtų kaip nors užginčyta ir užslopinta, taip sakant? Gal vertėtų vis dėlto įstatymą paruošti dėl to, kad tokios kainos būtų nuolat skelbiamos? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą ir dėkui už palaikymą. Pirmiausia noriu padėkoti degalinių operatoriams, nes klausimas nebuvo lengvas, dvi savaites dirbome tuo klausimu. Vakar buvo pateikti pirmieji duomenys, pateikė 537 degalinės, iš viso Lietuvoje yra apie 700 degalinių, vakar vyko aktyvūs pokalbiai su degalinių operatoriais. Šiandien 14 valandą turėsime Lietuvos energetikos agentūros, kuri irgi tam skiria prioritetą, viešai pateiktą statistiką, ir tikrai bus skaičiai dar geresni. Tai šitie dalykai reguliuojami ministro įsakymu.
Klausimas yra turbūt kitas dėl kitos dalies. Pirmiausia tobuliname sistemą ir, aš manau, svarbu tai, kad tie duomenys yra atviri rinkai ir programėlių kūrėjai gali jais naudotis, ir kai kurie jau naudojasi, integruoja savo sistemas. Vykdome pokalbius su gūglu, su waze ir kitais operatoriais, kad vartotojams tai būtų pačiu patogiausiu momentu pateikta. Klausimas yra turbūt esminis dėl degalų kainų pokyčio degalinėse, nes pagal dabartinę tvarką būtent pateikiama informacija apie kainas 10 valandą. Ieškome sprendimų ir būdų, kad ta informacija būtų aktuali kiek įmanoma einamuoju laiku, ir dėl to esame… Vienas iš pakeitimų, jau yra inicijuotas. Energetikos ministerija pateikusi ir įstatymo pakeitimo projektą, šiuo metu jis yra viešojoje konsultacijoje, viešoji konsultacija vyksta iki savaitės, iki šios savaitės pabaigos, be abejo, tai nėra baigtinis procesas, nuolatinis tobulinimas yra reikalingas, tą darome ir su jūsų palaikymu darysime toliau.
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen klausia frakcijos vardu. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra krašto apsaugos ministrui R. Kaunui. Gerbiamas ministre, dar vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dalyvavome sudėtingoje diskusijoje dėl poligono steigimo, kur nori nenori, bet jūs atsidūrėte vienoje pusėje su opozicija ir didžiausios kritikos sulaukėte iš savo koalicijos partnerių dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, tačiau, nepaisydamas to, jau vakare jūs labai suasmeninote Kapčiamiesčio poligono palaikymą, kad tai yra jūsų nuopelnas, ir pažėrėte kritikos prie Seimo vykusiam piketui „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Mano klausimas yra apie žodį, apie pasitikėjimą juo. Prieš tam tikrą laiką jūs sakėte, kad yra klausimų, kurie yra raudona linija jums asmeniškai šioje koalicijoje, esminiai klausimai valstybei, ir kad nematote poreikio tęsti koaliciją, jei dėl poligono palaikymo nebus. Ar galima jūsų žodžiu pasitikėti?
R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū už gerą klausimą. Situacija yra labai paprasta. Mano komentare yra parašyta, kad aš nesu prieš laisvą žodį, aš esu prieš gestus ir elgseną, apie tokią diskusijos formą, kuri buvo pateikta. Ir mintis yra apie tai, kad jeigu tokia pat forma būtume diskutavę su nedraugiškai nusiteikusia visuomenės dalimi Kapčiamiestyje, kokį rezultatą mes šiandien turėtume? Ar tikrai toks palaikymas būtų?
Aš nekvestionuoju partijų palaikymo, tai yra ne apie tai, tai yra apie diskusijos formą, kultūrą, elgseną, kuri paskui persiduoda visiems visuomenės sluoksniams. Mes norime pagarbos mokytojams? Norime. O kokį pavyzdį rodome nuo scenos? Apie tai reikėtų pagalvoti ir diskutuoti. Kultūringai, be gestų.
Dabar dėl palaikymo. Tikrai dėkoju Liberalų frakcijai, tikrai dėkoju Konservatorių frakcijai, Demokratų frakcijai, iš dalies „Nemuno aušros“ frakcijai, nes dalis irgi palaiko, Mišriai frakcijai, Valstiečių ir žaliųjų frakcijai, Socialdemokratų frakcijai, kurios visos stengiasi palaikyti sprendimus, reikalingus valstybės saugumui. Mano pasakymas buvo aiškus: kad koalicija reikalinga tam, kad sunkius, nepopuliarius, sudėtingus sprendimus gebėtume priimti. Praeitas balsavimas parodė, kad, deja, ne visi frakcijos nariai geba galbūt šį iššūkį priimti.
Pasakysiu taip: kalbamės, kviečiu lygiai taip pat kiekvieną parlamento narį pergalvoti, pagalvoti ir priimti teisingus sprendimus, kurie reikalingi valstybės saugumui, nes tiktai kartu mes galime tai užtikrinti. Bet aš savo žodžių lygiai taip pat neatsisakau ir toje pačioje viešojoje erdvėje esu pasakęs, kad nusivyliau praeitu balsavimu.
Į klausimus mes toliau atsakinėsime, informaciją toliau teiksime taip, kaip darėme visą laiką. Tad tiesiog dar kartą raginu, kartu susitelkus, balsuoti taip, kaip reikia Lietuvos saugumui.
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį paklausti kitam Seimo nariui, per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos noriu suteikti žodį D. Ulbinaitei. Prašom.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pakviesti, gerbiami kolegos, gerbiami ministrai, pasveikinti šiandien mūsų posėdį stebinčius svečius iš Šalčininkų, tai yra buvę vidaus reikalų sistemos pareigūnai iš Šalčininkų. Ačiū, mielieji, už tarnybą ir gerų jums įspūdžių Seime! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – I. Braziulienė. Prašom.
I. BRAZIULIENĖ (LSDPF). Aš taip pat labai norėčiau paprašyti kolegų, kad pasidžiaugtumėte – šiandien mus lanko Mažeikių trečiojo universiteto studentai. Ačiū, kad jūs atvažiavote, jūs dalyvaujate Vyriausybės valandoje. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau frakcijos vardu klausia A. Zuokas. Prašom.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju. Mano klausimas būtų skirtas gerbiamai kultūros ministrei. 2012–2013 metais, tuometinės Kultūros ministerijos ir Nacionalinio muziejaus sprendimu, buvo nutarta iškirsti medžius ant Gedimino kalno, taip siekiant jį apsaugoti nuo griuvimo. Praėjo daugiau negu dešimt metų, Gedimino kalnas iki šiol yra tvarkomas. Kiek esu skaičiavęs, virš 15 mln. yra išleista, bet galo nematyti.
Iš visuomenės buvo sulaukta daug kritikos dėl sprendimo iškirsti medžius, jis buvo motyvuotas, kad tai yra būtina priemonė arba sąlyga siekiant apsaugoti kalną. Mano klausimas būtų toks: kada baigsis Gedimino kalno gelbėjimo darbai ir ar nebūtų tikslinga iš naujo persvarstyti klausimą, ar tikrai buvo reikalinga iškirsti ąžuolus ir kitus medžius, kurie tuo metu augo ant Gedimino kalno? Dėkui.
V. ALEKNAVIČIENĖ. Ačiū už pateiktą klausimą. Taip, tuo metu toks sprendimas buvo priimtas Kultūros ministerijos ir muziejaus. Šiuo metu vyksta stabilizavimo darbai, kurie yra suskirstyti į du etapus: pirmasis etapas būtent buvo numatytas 2025–2027 metais. Kiekvienam etapui yra skirta po 5 mln. kiekvienais metais. Kaip jūs ir minėjote, tvarkybos darbams yra išleista 15 mln.
Nuo 2028 iki 2035 metų yra numatytas antrasis kalno tvarkybos darbų etapas. Planuojama, kad iki 2030 metų kalno ilgalaikio stabilizavimo priemonėmis būtų stabilizuotas vakarinis kalno šlaitas. Tikimės, kad mums tai pavyks. O dėl medžių ar atsodinimo, ar medžių, nežinau, ąžuolų, gėlių ar dar ko, tai galėtų į šį klausimą atsakyti turbūt mokslininkai ir ekspertai. Klausimas svarstytinas. Visada galima grįžti prie diskusijų.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Radvilavičius. Prašom.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į aplinkos ministrą. Seime pradėjome gauti laiškus su tam tikromis baimėmis dėl apribojimų įsigyti į vienas rankas 1 tūkst. 500 hektarų miškų ūkio paskirties žemės. Aš norėčiau jums pateikti du klausimus: kokiais konkrečiais teisiniais, ekonominiais ar viešojo intereso argumentais yra grindžiamas šitas pasiūlymas, kuris bus turbūt gal kiek ir per anksti čia dabar pareikštas? Tos baimės bus Miškų įstatyme. Kaip tai dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta pareiga saugoti gamtos išteklius, taip pat su Europos Sąjungos teise, kuri nedraudžia to daryti, jeigu tai yra pagrįsta viešuoju interesu?
Antras klausimas. Kaip bus suvaldytos galimos neigiamos pasekmės, panaikinus šį ribojimą, stambių miškų valdytojų koncentraciją? Ir ar jūs nematote, kad gali, bus rizikos nacionaliniam saugumui? Taip pat ar nėra lobistinės įtakos iš tų stambiųjų, sakykime, ypač užsienio kapitalo įmonių? Ar buvo svarstyta alternatyvos? Galbūt reikėtų tobulinti šį įstatymą, o jei ne, iš viso panaikinti?
K. ŽUROMSKAS. Dėkui gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Tiesiog noriu pasakyti, kad yra pateiktas pasiūlymas, kuris yra pateiktas dar prieš tai buvusios Vyriausybės, ir tai yra tik pasiūlymas. Mes turime tokį kaip ir prašymą iš Europos Sąjungos, kad neliktų to ribojimo dėl pažeidimo procedūros. Tačiau tiesiog noriu patikslinti, kad tai nėra galutinis sprendimas. Mes tai svarstome komitete ir tiesiog taip pat gauname daug laiškų. Bet, kaip pasakyti, tai nėra priimtas joks sprendimas. Tada komiteto nariai galės priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Šitas pasiūlymas taip pat bus svarstomas ir Kaimo reikalų komitete. Tiesiog pasiūlymas buvo išbrauktas dar praeitos Vyriausybės, bet būtent dėl europinių reikalavimų. Bet tik noriu pasakyti, kad vyksta diskusijos ir sprendimas tikrai nėra dar priimtas. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Gerbiamas ministre, siekdama sumažinti išaugusias degalų kainas, Vyriausybė leido panaudoti 80 tūkst. tonų valstybės rezervo, saugomo įmonėje „Orlen“. Kainų sumažėjimo faktiškai mes, kaip vartotojai, nepajutome. Kiek valstybei kainuos šio rezervo atkūrimas ir kiek iš šio sandorio galimai uždirbo įmonė „Orlen“? Ačiū.
K. VAITIEKŪNAS. Dėkui už klausimą gerbiamam Seimo nariui. Taip, rezervą buvo nuspręsta panaudoti. Rezervą buvo nuspręsta panaudoti solidariai su kitomis Vakarų valstybėmis, ne tik Europos valstybėmis, bet ir Japonija, Australija ir kitomis Vakarų blokui priklausančiomis šalimis. Manau, kad sprendimas laikytis solidarumo yra teisingas. Čia tas toks pat solidarumo principas, kaip galioja ir NATO, kur mūsų indėlis nėra didelis, bet jis yra būtinas. Šios atsargos pateko į bendrą pasaulio rinką, kaip ir kitų valstybių, kurios panaudojo šitą rezervą, ir tokiu būdu toje rinkoje atsirado papildoma žaliava, kuri turėjo įtakos pasaulinėms kainoms.
Dabar norėčiau tik pabrėžti, kad yra panaudota nedidelė dalis rezervo – tik 12 dienų rezervas iš daugiau negu 90 turimų. Tai yra komercinis rezervas, kuriam atkurti bendrovė turi įprastą terminą, bet dėl neįprastų aplinkybių tas terminas, tikėtina, bus pratęstas ir bus galima atkurti, kai naftos kainos nukris žemiau. Kiek uždirbo „Orlenas“ iš šito veiksmo, atsakyti tikrai negaliu. Gal čia papildyti mane energetikos ministras galėtų, jeigu kur nors suklydau dėl energetinių dalykų. Dėkui už klausimą.
Ž. VAIČIŪNAS. Aš labai trumpai. Visa esmė buvo teisingai akcentuota, kad tai buvo solidarus veiksmas. Dėl rezervo atkūrimo tiktai noriu akcentuoti, kad taip pat bus Tarptautinės energetikos agentūros nustatytos procedūros ir terminai, kada tas rezervas bus atkuriamas. Tam, kad būtent jo atkūrimas nebūtų aukšta kaina, taip minimizuojant poveikį vartotojams.
PIRMININKAS. Toliau turėtų klausti V. Ąžuolas. Jo nėra salėje šiuo metu. Klausia Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau klausimą užsienio reikalų ministrui. Visi stebime dabar Amerikos politiką, įvairūs pareiškimai, įvairūs posūkiai. Ką mes kaip Lietuva, ne tik pozicija, bet ir opozicija, ne tik Užsienio reikalų ministerija, bet ir kitos žinybos, kiti valstybės ar Vyriausybės vadovai turime padaryti, kad tie mūsų santykiai su Amerika išliktų tvirti, kad Amerikos kariai nepaliktų Lietuvos, o gal net pasinaudoti dabartinėmis diskusijomis ir padaryti taip, kad tų karių galėtų atsirasti ir daugiau? Žodžiu, kaip mes galėtume tą transatlantinį ryšį sustiprinti tol, kol patys Europoje užsiauginsime pakankamai raumenų, kad tas grėsmes atlaikytume?
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Labai aktualus ir svarbus. Raginimas būtų ir parlamentui aktyvinti parlamentinę diplomatiją, panaudoti visus savo turimus ryšius Vašingtone ir atskirose valstijose, plėsti tuos ryšius, panaudoti renginius. Užsienio reikalų ministerija ragino ir ragins tai daryti. Tai yra svarbu. Taip pat džiaugiuosi, kad yra įsitraukęs ne vienas ministras ir ministerija į įvairius pokalbius su Jungtinėmis Valstijomis. Šalia to, kas natūralu: Krašto apsaugos ministerija, Energetikos ministerija, Finansų ministerija ir kitos. Reikia suprasti, kad transatlantinių santykių būklė ne vien tik nuo mūsų ryšių su Vašingtonu intensyvumo priklauso, bet ir taip pat nuo kitų europiečių santykių su JAV. Tos didžiosios, sakykime, nuotaikos, kurios yra formuojamos JAV, taip pat yra susijusios ir su nuotaikomis Europos sostinėse. Dėl to transatlantiniam ryšiui stiprinti taip pat raginu išnaudoti ir mūsų santykius su europiečiais. Nuolat pabrėžti ir pabrėžti, kaip tai yra svarbu mūsų gynybai, kaip tai yra susiję su Europos saugumo interesais. Tas laikas yra mums visiems daryti namų darbus. Aš esu nusivylęs, kad dažnai su tais garsiais balsais, kaip čia reikia parodyti vietą, kaip čia reikia paaiškinti, ką reikia daryti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, su tokiais pareiškimais eina labai labai skurdūs žingsniai gynybos stiprinimo linkme. Galėtume net išvesti koreliaciją tarp BVP gynybai ir tarp rėkavimų į JAV pusę. Dėl to reikia su jais dirbti, reikia jiems irgi aiškinti apie žalą. Dėkui.
PIRMININKAS. K. Mažeikos nėra salėje. Tuomet suteikiamas žodis paklausti S. Gentvilui. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Aš gal tokį kompleksinį klausimą krašto apsaugos ministrui ir švietimo ministrei. Vakar Klaipėdoje įvyko informacinė ataka dėl separatistinių nuotaikų skatinimo. VSD ją užfiksavo. Klaipėda yra puiki bazė tam, nes daug rusų mažumos mokyklų. Čia gal pirmas klausimas švietimo ministrei. Aš pats praktiškai esu susidūręs su Vilniaus rusakalbėmis mokyklomis, kuriose dvylikamečiai vaikai nesugeba suprasti klausimo. Jie čia, Seime, yra buvę, atvažiavę, tai mokytojai nesugeba suprasti ir užduoti klausimų lietuvių kalba. Kas daroma, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvos piliečiai mokėtų lietuvių kalbą ir būtų atsparūs tokioms atakoms? Nes Klaipėda, Visaginas, kitos mažumų vietovės yra itin jautrios tokioms atakoms ir nedraugiškos užsienio valstybės tą daro. Ar planuojame ką nors daryti, kad Lietuvos piliečiai kalbėtų oficialiąja lietuvių kalba valstybinėse mokyklose? Ačiū.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Mokyklos Lietuvoje veikia pagal Švietimo įstatymo nuostatas, tačiau jūsų klausimas dėl lietuvių kalbos stiprinimo tikrai labai aktualus. Vakar Švietimo ir mokslo komitete, pasibaigus darbo grupės darbui, buvo pristatyti siūlymai, rekomendacijos dėl lietuvių kalbos stiprinimo tautinių mažumų mokyklose. Ministerija tikrai gaus, spręs ir ieškos gal tų pagrindinių priemonių, kokias galima būtų dar papildomai įvesti dėl lietuvių kalbos stiprinimo. Bet mes šiuo metu tikrai įgyvendiname ir teismo sprendimą, kuris turėjo būti vykdomas jau nuo 2011 metų. Aš tą jau dažnai kartoju. Mes tikrai galbūt, sakyčiau, pirmieji pradėjome derinti tą bendruosiuose ugdymo planuose, norėdami įvesti ir daugiau lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklose, tačiau susidūrėme su higienos norma. Šiuo metu, visai netrukus, atnešime į Seimą įstatymo pataisas – prašysime pritarti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galėtų reguliuoti higienos normas (šiuo metu jas reguliavo Sveikatos apsaugos ministerija) dėl valandų skaičiaus didinimo. Mes tikrai deriname ir su mokyklų bendruomenėmis būtent didesnį lietuvių kalbos valandų skaičių jau pradinėse klasėse, bet, kaip žinoma, didelis dėmesys dabar turi būti skirtas netgi ikimokykliniam ugdymui, nes tai yra, na, tos pačios pagrindinės, kaip aš sakau, pats pagrindinis vaikų amžius, kuomet yra labai svarbus ugdymas lietuvių kalba.
PIRMININKAS. Klausia T. Prajara. Prašom.
T. PRAJARA (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Esu pasižymėjęs du svarbius visuomenei klausimus. Pirmasis – krašto apsaugos ministrui. Ar Krašto apsaugos ministerija nepervertino Kapčiamiesčio poligono projekto svarbos, jei pagrindiniai mūsų partneriai, ypač Jungtinės Amerikos Valstijos, viešai svarsto mažinti savo buvimą mūsų regione, o Lenkijos Vyriausybė visiškai atsisako prisijungti prie šios jūsų iniciatyvos? Ir tada, kokia konkreti šio projekto strateginė bei praktinė prasmė Lietuvai tokiomis aplinkybėmis liko?
Antrasis – gerbiamam finansų ministrui. Visai neseniai svarstėte akcizų pakeitimus gana siauroje srityje. Ar, jūsų nuomone, nereikėtų politiškai iš esmės peržiūrėti akcizų politikos visoms rūšims, kad ji būtų nuosekli, subalansuota ir pagrįsta aiškia ilgalaike strategija? Karas laikinai sustojo, tačiau neaišku, ar neatsinaujins po kelių dienų. Ačiū.
R. KAUNAS (LSDPF). Geras klausimas iš tikrųjų, nes tada visą laiką galima pateikti ir, tikiuosi, girdimus atsakymus, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nesvarsto jokių galimybių Lietuvoje mažinti savo karių buvimo. Tokios diskusijos buvo, jos vyksta, bet šiandien mes esame padarę visus namų darbus, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, jų kariai čia jaustųsi kaip namie: atliepėme tiek treniruočių galimybes, tai yra poligonai, mokomosios teritorijos, tiek infrastruktūros klausimus, tiek netgi dengiame iš dalies jų išlaidas, kaip sakyti, rotacijos, buvimo čionai. Mes matome ir girdime visi dėl Irano kylančias įvairias įtampas, diskusijas. Diskusijos yra gerai, diskusijose gimsta tiesa, sprendimai surandami ir taip toliau, tačiau Lietuva nėra minima tarp tų valstybių, kurios, sakykime taip, nuvylė Jungtines Amerikos Valstijos. Mes esame minimi tarp sąjungininkų, kurie rodo savo darbais, savo ryžtu, kad yra kartu ir kad strateginė partnerystė nėra tiktai žodžiai, o tai yra darbais, veiklomis pagrįsti sprendimai. Todėl ir sąjungininkų karių buvimas Lietuvoje tiktai augs, taip pat ir Vokietijos brigada, taip pat ir Lietuvos nacionalinė divizija, kur profesionalių karių praktiškai dvigubės iki 2030 metų, plius šauktiniai, plius rezervo kariai, plius Lietuvos šauliai. Tad poligonų, būtent mokomųjų vietų, kuriose kariuomenė galėtų mokytis, poreikis ir poreikis treniruotis yra kritiškai svarbus. Mums neužtenka tik įsigyti įrangos, mums neužtenka tik pasamdyti, pavadinkime taip, karį – mums reikia, kad karys liktų profesionalu, gebėtų dirbti, bendradarbiauti. Todėl Kapčiamiesčio poligonas yra kritiškai svarbus ir, sakyčiau, reikėtų dar labiau sureikšminti, kadangi mes šnekame ir apie veidrodinio poligono, tai yra priešais Baltarusiją, Gožos poligono, counter, sakykime, tokią atsvarą. Ukrainoje mes matėme, kai prasidėjo karas: Rusija sutelkė savo karius, prisidengdama mokymais, į pasienius, į poligonus šalia Ukrainos. Jeigu mes matytume kokį nors judesį Baltarusijoje poligone, mes galėtume lygiai taip pat reaguoti savo poligone, mokymus organizuoti, teisingai? Todėl šitas klausimas yra ypatingai svarbus – gebėjimas, turėjimas vietų, sąveikavimas su ta pačia Lenkija, su Baltijos valstybėmis ir Suvalkų koridoriaus apginamumas. Todėl visos interpretacijos, kad kažko nereikia… Gerbiamieji, jeigu kažko nereikėtų, to ir nedarytume. Tikrai lėšų trūksta visose srityse, visose srityse investuojama ir dirbama tolygiai, tad labai atsakingai sprendžiama, kokie prioritetai pas mus yra šiandien.
PIRMININKAS. Toliau klausia T. Domarkas. Prašom.
K. VAITIEKŪNAS. Aš dar turbūt turėčiau atsakyti į antrą klausimą, gerbiamo T. Prajaros užduotą.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas finansų ministre.
K. VAITIEKŪNAS. Buvo išties geras klausimas apie tai, kad mes ganėtinai siaurai žiūrime į akcizų politiką, dabar diskutuojame apie dyzelinį kurą, galbūt dar kartais apie kitas kuro rūšis, bet nepažiūrime į tai plačiau, visos mokesčių sistemos kontekste. Taip, Lietuvoje akcizai yra gana aukšti, ne tiktai kuro, bet ir alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ganėtinai aukšti, bet mes užmirštame pasidžiaugti, kad pas mus yra žemiausias regione pelno mokesčio tarifas, kad gyventojų pajamų mokesčio tarifai yra vieni žemesnių, turto mokesčiai yra turbūt patys žemiausi, vieninteliai Europos Sąjungoje, man atrodo, neturime automobilių mokesčio. Tai tikrai reiktų visą mokestinę sistemą vertinti kompleksiškai. Jeigu norėtume keisti akcizų politiką iš esmės, tai yra padaryti žemesnių akcizų aplinką, turėtume pagalvoti ir apie tai, kad kiti mokesčiai turėtų neabejotinai pakilti tada.
PIRMININKAS. Klausia T. Domarkas. Prašom.
T. DOMARKAS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Klausimas būtų gerbiamam ekonomikos ir inovacijų ministrui E. Grikšui. Prieš 6 mėnesius, lapkričio mėnesį, prasidėjo problemos „Orlene“, bankrutavo ar bankrutuoja „Petrofacas“, generalinis rangovas, ir palikta daug įmonių, lietuviško kapitalo įmonių, statybininkų, subrangovų, medžiagų tiekėjų – dešimtys milijonų skolų. Kokia situacija po pusės metų, kas nuveikta ir ko dar tikėtis įmonėms, kurios dar šiandien bando išgyventi ir tikisi, kad šitas klausimas bus išspręstas ir įmonės vienaip ar kitaip sulauks atsiskaitymo? Ačiū.
E. GRIKŠAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už jūsų klausimą. Klausimas tikrai aktualus. Kalbant apie tą Bottom of the Barrel projektą, kurį „Orlenas“ kartu su „Petrofacu“ vykdė, tai taip, vasario mėnesį mes tam sukūrėme specialią tarpministerinę darbo grupę, ją veda Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris, dalyvauja Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Su „Orleno“ atstovais susitikę aptarėme situaciją ir jie patikino, kad balandžio mėnesį jie turėtų atsirinkti naują generalinį rangovą, kuris užtikrintų „Petrofaco“ prisiimtų įsipareigojimų tęstinumą. Pats projektas pratęsiamas iki 2027 metų. Dar kol kas, jau balandžio mėnesis, bet dar iš „Orleno“ negavome informacijos apie naujo generalinio rangovo atranką, tai tikimės, kad artimiausiu metu taip bus. Tada vėl rinksimės visos ministerijos kartu su „Orlenu“ spręsti situaciją, kad, žinoma, nebūtų nukentėjusių ir tų kitų tiekėjų, ką jūs ir įvardijote. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Jankūnas. Prašom.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Dėkui. Norėčiau paklausti užsienio reikalų ministro. Mes prieš bet kurį veiksmą norėtume, kad būtų įvertintos pasekmės. Prieš penkerius metus, matyt, nebuvo įvertintos galimos pasekmės, nutraukiant baltarusiškų trąšų tranzitą. Mano klausimas, ar dabar Užsienio reikalų ministerija turi kokius nors vertinimus, kiek dėl šių veiksmų uždirbo „Rusijos geležinkeliai“, kiek prarado „Lietuvos geležinkeliai“? Kiek uždirbo Ust-Lugos, Primorsko ir Sankt Peterburgo jūrų uostai? Kiek prarado Klaipėdos jūrų uostas? Kiek dėl to uždirbo „Uralkalis“? Ačiū.
K. BUDRYS. Ačiū. Jums lentelę reikėtų papildyti kitomis eilutėmis: kiek buvo nužudyta civilių Ukrainoje per tą laiką iš Baltarusijos teritorijos, orlaiviai buvo naudojami Baltarusijos oro erdvėje, pajėgos, kurios buvo aprūpintos iš Baltarusijos gamyklų. Jums taip pat reikėtų pridėti eilutę, kiek Baltarusijos stovyklose buvo pagrobtų ukrainiečių vaikų reindoktrinuota, kiek migrantų buvo prie Lietuvos sienų atsiųsta, kiek balionų paleista ir kiek propagandai pinigų išleista, kad visa tai palaikytų taip pat ir Lietuvoje.
O atsakant į tuos klausimus, taip, dėl negautų pajamų – tie skaičiai yra, aš dabar jų čia su savimi neturiu, bet jūs eilinį sykį galite parašyti užklausą ir mes jums detaliai juos išdėstysime: kiek pajamų negavo vežėjas, tai yra „Lietuvos geležinkeliai“, kiek pajamų negavo Lietuvos valstybinis jūrų uostas. O kiek tiksliai kas kur susirinko Rusijoje, o dar kas kokį atkatą gavo, kyšį, kur nors tenai sumokėtą gavo kokiame Ust-Lugos uoste ir panašiai, tai tos informacijos, tikėtina, mes neturėsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Klausimas užsienio reikalų ministrui. Stebėdami pastarojo laikotarpio Rusijos veiksmus, oficialius pareiškimus, žinutes, platinamas socialiniuose tinkluose, kai kurie analitikai jau skelbia, kad tai gali rodyti tam tikrą parengiamąjį etapą planuojant agresiją prieš Baltijos valstybes. Kaip jūs vertinate tą situaciją, ar pritariate tokioms analitikų įžvalgoms ir ko imasi Vyriausybė, kad tos grėsmės būtų kuo mažesnės?
K. BUDRYS. Ačiū. Taip, vertiname kaltinimus Baltijos šalims kaip dar vieną propagandos porciją, kuri yra nukreipta tiek į mūsų visuomenę, tiek į mūsų sąjungininkus, tiek į Rusijos visuomenę. Akivaizdu, kad režimui reikia pasiteisinti, kaip taip yra, kad neįveikiama oro gynyba vis dėlto praleidžia Ukrainos dronus ir jie sukelia tiek daug žalos Rusijos infrastruktūrai. Viena priežastis.
Kita, aišku, pas mus įtampą didinti ir kelti abejonių dėl to, ką mes darome. Mes nepriimame to kaip dar vienos balalaikos iš Kremliaus – mes priimame tai rimtai ir apie tai sąjungininkus irgi informuojame, kad tai yra visiškai nepriimtina. Šalia to, paneigiame bet kokius kaltinimus dėl Baltijos šalių teritorijos ar oro erdvės naudojimo kokioms nors atakoms prieš Rusiją. Tai yra tiesiog netiesa.
PIRMININKAS. Klausia E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš aplinkos ministrui turiu klausimą, noriu sugrįžti prie klausimo, kurį uždaviau kovo 19 dieną dėl Kazokiškių sąvartyno, nes situacija vis dar nėra gera, tam tikri veiksmai daromi, bet, man atrodo, nepakankami arba ne tokie greiti, kaip tikisi gyventojai. Viešojoje spaudoje vis pasirodo tam tikra informacija apie galimą sąvartyno uždarymą arba, kitaip tariant, jo eksploatavimo baigimą. Tai ar yra toks svarstymas iš viso apie šitą sąvartyną, kad būtų galimybė jį uždaryti? Jeigu taip, tai kas toliau? Ačiū.
K. ŽUROMSKAS. Labai dėkui už klausimą. Kiek man teko, kiek aš žinau ir mano žiniomis, kaupas šiuo metu yra sulygintas ir uždengtas, visos tos atliekos, kurios buvo vežamos iš „Energesmano“, dabar yra tiesiog uždengtos. Mano žiniomis, tie kvapai nėra tokie, jie yra sumažėję, bet vis dar ieškoma to šaltinio.
Dėl sąvartyno uždarymo – tai nėra Aplinkos ministerijos kompetencija ir tai turėtų spręsti Ekstremalių situacijų operacijų centras kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, taip pat ir su visomis savivaldybėmis, kurioms tas sąvartynas yra naudojamas. Jeigu būtų svarstoma apie šio sąvartyno uždarymą, taip pat reikėtų suprasti ir tai, kokia turėtų būti kita vieta, kur būtų vežamos viso to regiono savivaldybių šiukšlės paskutiniame etape. Tai toks būtų trumpas mano atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia J. Šukevičienė. Prašom.
J. ŠUKEVIČIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Ministre, nemažai kalbame apie priemones gimstamumui skatinti ir šeimų stiprinimą. Iš tiesų tai yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetų. Tačiau norėtųsi paklausti, ar formuojant naujas priemones pakankamai įvertinamos skirtingos šeimų situacijos ir socialinis teisingumas? Pavyzdžiui, neišnešiotų kūdikių susilaukiančios šeimos šiandien susiduria su ne visai teisinga padėtimi, nes dėl ankstyvo gimimo jos praranda ir dalį vaiko priežiūros atostogų laiko, ir gauna mažesnes išmokas. Iš tikrųjų tai jautrus klausimas, nes turima omenyje, kad tokios šeimos dažnai patiria papildomų emocinių, sveikatos ir finansinių iššūkių. Taigi galbūt planuojate sistemiškai spręsti neišnešiotų kūdikių tėvų situaciją, gal peržiūrėdami priežiūros atostogų skaičiavimo tvarką ar išmokų mechanizmus, kad atspindėtų realius šeimų poreikius? Labai ačiū.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tikrai mūsų ministerija, kaip ir mūsų Vyriausybė, daug dėmesio skiria gimstamumui skatinti, ieškome priemonių, ką galėtume daryti. Peržiūrėjome esamas išmokas, kurios tikrai yra labai svarbios, ir turime parengę paketą perskaičiuotoms išmokoms skaičiuoti ir pritaikyti. Lygiai taip pat esame kalbėję ir su „Neišnešiotuko“ asociacija, kad turime atsigręžti į tas mamas ir į tuos tėvus, kurie turi problemų. Gimęs kūdikis, būna atvejų, kad ir neišgyvena. O dabartinė sistema tuos tėvus baudžia, nes mažesnės ir motinystės išmokos, ir visi kiti dalykai.
Mūsų planuose yra ir dabar mūsų ministerija siekia atitaisyti tą teisingumą. Ieškome sprendimų, kaip pailginti… suvienodinti ir pačias motinystės išmokas, patį ilgį, lygiai taip pat nevertindami, kiek kūdikis išgyveno, kad administracinė našta ir medikams būtų mažesnė. Su šiais paketais mes planuojame ateiti į Seimą. Lygiai taip pat galvojame ir dėl tų mamų, kurios gerai jaučiasi ir, sakykime, dirba iki pat vos ne gimdymo. Jas bausdavo, nes mokėdavo 2 mėnesius iki gimdymo ir 2 mėnesius po gimdymo 100 %. Dabar mes norime pasiūlyti, kad nesvarbu, kada mama išeina į motinystės atostogas, kad 4 mėnesius 100 % atlyginimo jos gautų. Yra ir daugiau priemonių šioje srityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turiu klausimą gerbiamai kultūros ministrei. Vakar prie Seimo vykusiame mitinge teko pastebėti daug naujų diegiamų standartų, kurie, panašu, galimai greitu laiku įsitvirtins mūsų kultūroje. Turiu omenyje vieną labiausiai atpažįstamų LRT veidų – žurnalistę R. Miliūtę, kuri visus apdovanojo gana nepadoriu gestu. Ar šio ženklo dabar jau veidu tapusi savininkė toliau puoš nacionalinio transliuotojo eterį? Kiek šiuose veiksmuose įžvelgiate kultūros? Ar išvis reaguosite į tai? Ačiū.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Ačiū už pateiktą klausimą ir pastebėjimą. Taip, kaip kultūros ministrė ir turbūt kaip ir bet kuris Seimo narys suprantame, kad tokį gestą visuomenei rodyti tikrai yra neetiška ir nekultūringa. Tikrai tokių dalykų neturėtų vykti. Tai yra tiesiog nepateisinama, nepadoru ir nenormalu.
PIRMININKAS. Klausia G. Balčytytė. Prašom.
G. BALČYTYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas bus užsienio reikalų ministrui. Ką tik pasiekė informacija, kad gegužės 1 dieną Lietuvoje lankysis žinomas lenkų kilmės Europos Parlamento narys Gž. Braunas, kraštutinis radikalas, kaip žinome, ryškus antisemitas, antiukrainietiškas, prorusiškas veikėjas, dėl kurio Europos Parlamentas yra sulaukęs net, man atrodo, devynių prašymų panaikinti Parlamento nario neliečiamybę. Jis lankysis Lietuvoje gegužės 1 dieną. Nežinau, ar čia sutapimas, ar kažkaip susiję ir su socialdemokratų pirmininko rinkimais, bet gal galėtumėte pasakyti, gal žinote, kieno kvietimu lankosi šis veikėjas? Jūs, kaip buvęs tarnybų žmogus, gal galėtumėte įvertinti grėsmės nacionaliniam saugumui aspektus? Kaip apskritai vertinate tokių veikėjų lankymąsi Lietuvoje ir galimybę jiems čia rasti platformą kalbėti? Ačiū.
K. BUDRYS. Ačiū už jūsų klausimą. Informacijos apie tai neturiu, bet būtinai grįžęs pasitikslinsiu ir jums atsakysime dėl to, jeigu yra kas nors žinoma Užsienio reikalų ministerijoje. O kalbant apie konkrečius asmenis, jų keliamas grėsmes, tai, kaip buvęs pareigūnas, galiu pasakyti, kad esami pareigūnai tegu vertina šituos. Dėkui.
PIRMININKAS. E. Gentvilo nėra salėje. Tuomet klausia R. Janušonienė. Prašom. Įdėkite, prašom, kortelę teisingai.
R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Atsiprašau. Turiu vieną labai paprastą klausimą. Nežinau, kas atsakys, gal švietimo, gal finansų… Kadangi artėja Dainų šventė ir kiekvienas vis dėlto paklausia, ar užtikrinsite vaikams sveiką maitinimą, aišku, finansų – finansų, o švietimo turbūt arba kultūros, kaip jums pavyks šitai įgyvendinti? Labai svarbu vaikams. Ačiū.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tikrai visai neseniai, rodos, antradienį, buvo spaudos konferencija, nes 100 dienų liko iki Moksleivių dainų šventės. Be jokios abejonės, ruošiamės, jau ir anksčiau, žymiai anksčiau pradėjome ruoštis – 24 tūkst. dalyvių yra tikrai labai daug. Po dešimties metų grįžta Moksleivių dainų šventėje, nes kovido laikotarpis tam buvo sutrukdęs, ir tikrai moksleivių yra daugiau, negu buvo prieš dešimt metų. Žinoma, apie 5 mln. yra skiriama lėšų visai Moksleivių dainų šventei. Maitinimas yra labai labai svarbi ir aktuali tema, ir ne tik Moksleivių dainų šventėje, bet mes žinome, kad ir Šimtmečio buvo dainų šventė, ir kitos, visą laiką visi labai stebi, kaip visa tai organizuojama. Žinoma, organizuoti yra labai sudėtinga, nes yra didelis dalyvių skaičius, viešieji pirkimai daug ką reguliuoja, ir tai yra tarptautiniai pirkimai, tai labai, kadangi didelis skaičius dalyvių, dėl to dar sudėtingėja tos sąlygos. Bet kaip tik patvirtinome ir maitinimo normą, koreguojame valgiaraščius ir dabar yra kaip tik paskelbti šiomis dienomis maitinimo viešieji pirkimai, tai labai labai tikiuosi, kad tiekėjai, aišku, pagal tam tikras sąlygas, bus tie, kurie tikrai įgyvendins ir vaikus pamaitins kokybiškai, sveikai, ir užtikrins saugumą.
Tačiau noriu pasakyti, kad moksleiviai gyvens mokyklose, kur tikrai sieksime, kad tiek pusryčius, tiek vakarienę grįžę iš repeticijų galėtų valgyti būtent mokyklose, tose vietose, ir galbūt maitinimo įmonės galės tą įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tęsdamas piršto temą, primenu, kad maždaug prieš mėnesį Ekscelencija Prezidentas taip šmaikštaudamas sakė, kad gal ir gerai, kad ta trauma įvyko, tai negalėsiu rodyti nepadorių gestų tuo pirštu. Tai, matyt, ruošėsi valdantiesiems parodyti ką nors nepadoraus arba grasinančio, arba įspėjančio. Tai, kad jūsų frakcija, gerbiamieji socialdemokratai, ne vieną kartą išsaugo savo frakcijos narius nuo teisėsaugos, taip pat yra ne vienas pirštas, ir apskritai toks požiūris į teisėsaugą ir į ir visuomenę turbūt yra nesuvokiamas. Čia aš neginu kokių nors nepadorių gestų, bet, matyt, turite, ko nusipelnėte.
Bet klausimas, kultūros ministre, jūs sakėte, kad reikia apie sąžinę kalbėti ir visa kita, ir pasakojote, kad vakar buvo klausymai, o kur jūs buvote vakar? Kodėl jūs iki šiol, kaip ministrė ir ministerija in corpore, nepateikusi jokios savo nuomonės apie tą įstatymo projektą dėl LRT, kur yra jūsų tiesioginė pareiga. Kodėl Vyriausybė neprisiima atsakomybės ir neteikia išvados, kodėl Seimo valdantieji nepaiso Statuto, kuris primygtinai reikalauja valstybės išvados, jeigu kalbama apie biudžeto padidinimą, o kalbant apie LRT be biudžeto padidinimo negali būti jokios kalbos. Mes kvietėme ir finansų ministrą arba ministerijos atstovą į klausymus, deja, niekas nepasirodė. Ar jums tikrai vienodai, ar jums neleidžia apie tai kalbėti garsiai? Ačiū.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Ačiū už pateiktą klausimų virtinę viename klausime. Pabandysiu kaip nors trumpai, paprastai atsakyti. Kultūros ministrė V. Aleknavičienė yra Švietimo ir mokslo komiteto narė ir jūs puikiai žinote, kad tuo metu vyksta būtent šis komitetas… kuriame jinai dalyvauja. Bet man labai smagu, kad jūs visada pasiteiraujate, kur aš esu. Jeigu man kas nors atsitiktų, tikrai būtų greitai suteikta pagalba, nes būtų jau pasirūpinta ir išsiaiškinta, kad manęs nėra komitete. Jau net pamiršau visus tuos klausimus, kurie buvo pateikti. Tiesiog procesas vyksta, jau nebereikia atsakymo. Geros dienos.
PIRMININKAS. Klausiančiajam nebuvo iki galo įdomu jūsų atsakymai. Deja, V. Turauskaitės nematome salėje. Tuomet klausia J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus visiems Vyriausybės nariams, matyt, papildantis gerbiamo V. Juozapaičio klausimą. Man irgi įdomu, ar ministrai, kurie turi kuravimo sritis, dažnai lankosi savo komitetuose? Nes Sveikatos reikalų komitete ministrė buvo faktiškai prieš dvejus metus, o klausimų tikrai yra daug, ir Vyriausybės valanda, matyt, nėra tas formatas, kur yra patogiausia užduoti, nes ne visada pavyksta: ir laikas yra ribotas, o klausimų yra daug, ir per minutę juos visus užduoti yra sudėtinga. Norėčiau paklausti, ar gerbiami ministrai lankosi savo komitetuose pagal savo kuruojamas sritis?
K. VAITIEKŪNAS. Atsakysiu už save. Kiti ministrai gal irgi pasakys. Tikrai lankomės komitetuose visuose, į kuriuos kviečia, pagal galimybes. Aišku, būna, kad būni išvykęs arba dubliuojasi kitas renginys, bet, be abejo, Seimas yra be galo svarbu ir lankomės.
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Lankausi Užsienio reikalų komitete, kai nesu išvykęs, taip pat Europos reikalų komitete.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Aš esu ir to komiteto narė, tai dalyvauju tikrai.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Kai komitetas kviečia, tikrai politinis atstovavimas iš ministerijos yra užtikrinamas, arba viceministrai… Europos reikalų komitete dalyvauju dažniausiai pati, nes toks yra komiteto pageidavimas.
K. ŽUROMSKAS. Ačiū už klausimą. Dalyvauju tiek Aplinkos apsaugos komitete, tiek Kaimo reikalų komitete, tiek Europos reikalų komitete ir kituose, į kuriuos kviečia.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Mano analogiški atsakymai – politinis dalyvavimas užtikrinamas. Aš pati dirbu Žmogaus teisių komitete, kai dubliuojasi, tiesiog negaliu dalyvauti dviejuose, bet tikrai dalyvauju, bendrauju ir yra viceministrai, kurie atstovauja.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Taip pat galiu paantrinti, kad Sveikatos reikalų komitete dalyvauju aš arba viceministrai, kai negaliu dalyvauti pati. Taip pat Europos reikalų komitete visada dalyvauju pati.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip pat pagal galimybes maksimaliai stengiuosi dalyvauti tiek Ekonomikos komitete, tiek Energetikos ir darnios plėtros komisijoje. Jeigu negaliu dalyvauti – dalyvauja viceministrai. Yra niuansas, kad dažnai komiteto posėdžiai yra trečiadienį 13 valandą ir sutampa su Vyriausybės posėdžiu.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Kultūros ministerijai atstovauja ir dalyvauja komandos nariai, viceministrai pagal tos dienos komiteto nagrinėjamus klausimus.
E. GRIKŠAS. Ačiū už jūsų klausimą. Taip pat irgi, kiek leidžia darbotvarkės galimybės, stengiuosi dalyvauti pats ir komitetų posėdžiuose, ir frakcijose. Bet vėlgi noriu pasidžiaugti savo kompetentinga viceministrų komanda, jie tikrai tinkamai atstovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Vėlgi, ką ir kolega energetikos ministras įvardijo, daugelis mums aktualių komitetų posėdžių vyksta trečiadienį tuo pat metu, kai vyksta ir Vyriausybės posėdis. Ačiū.
R. KAUNAS (LSDPF). Turbūt nieko nenustebinsiu, kaip ir kolegos atsakysiu taip pat, kad esant galimybėms visada dalyvaujame. Vakar buvo NSGK posėdis, jame tikrai buvau.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, replikos pageidauja per šoninį mikrofoną V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Ne replika – dėl vedimo tvarkos. Aš tik priminsiu poniai ministrei, kad ji visų pirma yra ministrė, ji privalo dalyvauti ten, kur privalu dalyvauti ministrams. O kaip Seimo narės čia jūsų jau pasirinkimo teisė ir visada turite galimybę, kad jus pakeistų pakaitinis asmuo. Bet, kaip ministrė, jūs privalote atsakyti į Seimo narių teikiamus klausimus, kokie jums jie atrodytų juokingi, ir koketavimas iš jūsų pusės yra tiesiog nepadorus. Šiuo atveju tai nėra draugužių kažkokių, žinote, vakarėlis ir ten jūsų pasigenda kažkas. Taip, kaip ministrės, jūsų pasigendame, visai teisingai. Todėl aš kreipiuosi į jus, kaip į ministrę, raštu atsakyti į mano pateiktus klausimus, kas yra numatyta Lietuvos Respublikos Seimo statuto. Atsisukite įrašą, paklausykite dar kartą ir prašau atsiųsti man raštu atsakymus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia P. Visockas. Prašom.
P. VISOCKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti krašto apsaugos ministro. Šiuo metu yra Seime svarstomas vienas iš svarbiausių valstybės saugumui projektų, tai Kapčiamiesčio specialusis įstatymas. Ten, tikrai žinome, yra numatytos tam tikros kompensacijos turto savininkams, žemės savininkams. Jos sudarytos iš dviejų dalių: viena yra nepriklausomų turto vertintojų, kita yra papildoma kompensacija. Tai du klausimus turėčiau. Su kokiu mato vienetu yra susieta papildoma kompensacija – ar tai už turto vienetą, ar už dalį turto, ar susijusį su žemės plotu, ar pastato dydžiu? Ir antras klausimas: ar yra numatyta kitos paskirties žemei kompensacija, ne tik miškų ūkio?
R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Jeigu teisingai supratau, tai kompensacija susieta yra ne su turtine verte, ne su plotu, o su vienetu, objektu. Paaiškinu kodėl. Todėl, kad visi, visas nekilnojamasis turtas bus perkamas rinkos verte, nepriklausomas rinkos vertinimas bus, tada atsiranda ta turto vertė, prie turto vertės pridedama fiksuoto dydžio kompensacija. Poligono mes turime, rodos, beveik 53 tūkst. eurų prie turto vertės, miško žemės sklypo atveju – apie 5 tūkst. eurų prie turto vertės už vienetą, už objektą. Ne už hektarus, ne už kvadratinius metrus ar panašiai. Tikslas nėra, kad daugiau turintys, na, sakykime, turtingesni gautų didesnes kompensacijas. Tikslas yra visiems vienodai atliepti kylančius iššūkius, kurie kyla dėl valstybės saugumo poreikių. Tai kad būtų sąžininga ir labai, kaip sakyti, korektiška.
Ne… Kitos paskirties vertė, kitos paskirties turtas. Vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes apie tai diskutavome. Irgi pritarėme, kad kitos paskirties turtas būtų tomis pačiomis sąlygomis kompensuojamas, tai yra geltonosios tos teritorijos, manevro teritorijos, sąlygomis.
PIRMININKAS. Klausia D. Ulbinaitė. Prašom.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už galimybę paklausti. Mano klausimas krašto apsaugos ministrui ir kultūros ministrei. Noriu pasiteirauti apie kovą su dezinformacija. Iš tikrųjų, kiekvieną dieną patiriame vis sudėtingesnes dezinformacines atakas ir krašto apsaugos ministras tikrai pristatydamas poligonų klausimą ne kartą pabrėžė, kad ir pats… kokio sudėtingumo dezinformacinės atakos buvo svarstant šį klausimą. Taip pat turime naują pranešimą iš Nacionalinio krizių valdymo centro apie informacinę ataką, kur jau visai nejuokinga darosi, nes keliamos abejonės dėl Lietuvos teritorinio vientisumo. Tai mano klausimas: kokioje stadijoje, ministre, yra kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planas? Ir ar nemanote, kad reikia skubesnių priemonių ir griežtesnių priemonių, nes informacinis karas vyksta, o mes neturime kuo atsišaudyti?
R. KAUNAS (LSDPF). Jūs labai teisingai pastebėjote ir ačiū už gerą klausimą, kad būtent informacinis karas vyksta. Tai ne vien tik Lietuvos klausimas, ne vien tik Klaipėdos naujausias, sakykime, atvejis, ne vien grasinimas visoms Baltijos valstybėms, bet ir Estijoje, Narvos klausimas. Šiandien irgi su Estijos ambasadore mes apie tai kalbėjome. Kitą savaitę atvyksta Estijos prezidentas ir gynybos ministras. Tai, be abejo, irgi bus vienas iš klausimų, todėl mes koordinuojamės pirmiausia tarp valstybių, tarp mūsų žvalgybos institucijų, tarp mūsų kontržvalgybos institucijų, kaip, kas ir kodėl turi būti reaguojama.
Procesas yra dinamiškas – jisai nėra neturintis tokios vienodos eigos. Yra pasitelkiamas tas pats dirbtinis intelektas – manipuliuoti, kurti, greitai manipuliuoti. Mes, kaip visos valstybės, šiek tiek lėčiau prisitaikome, bet prisitaikome. Šiandien irgi kalbėjau su mūsų AOTD vadovu apie šitą problematiką. Yra parengtas priemonių planas, ko mums reikėtų, kaip mes turėtume judėti, kad gebėtume atliepti kylančias grėsmes. Pagal tą planą ir judame. Seime bus teikiamas Kontržvalgybos įstatymas, kuris irgi atliepia mūsų žvalgybos ir gebėjimo atsispirti tai dezinformacijai poreikius.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Taip, ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kurios tikslas yra parengti kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planą. Jis užtikrintų nuoseklią ir integruotą valstybės reakciją į informacines grėsmes. Ši darbo grupė dirba, rengia planą.
Dar norėčiau turbūt atkreipti dėmesį. Nors ši darbo grupė nėra operatyvinio reagavimo mechanizmas ir tiesiogiai nesprendžia pavienių incidentų, tačiau jos darbe taip pat yra numatyta vertinti ir konkrečius atvejus būtent siekiant identifikuoti pasikartojančius modelius, spragas ir kokios būtų galimos būtinos intervencijos.
PIRMININKAS. Klausia A. Petrošius. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Nebesitikėjau, bet tikrai dėkoju už galimybę paklausti. Akcizų tema. Susisiekimo ministro čia nematau, premjerės taip pat, bet finansų ministras, matyt, nesunkiai galės atsakyti į klausimą. Tikrai pakėliau antakį, kuomet kaip viena iš priemonių kuro kainoms suvaldyti buvo numatyta nuolaida kelionėms geležinkeliais. Kas yra važiavę traukiniais, man atrodo, tikrai sutiks, kad tuo palankiu laiku, kai baigiasi darbai, gauti traukinių bilietų ir taip yra beveik neįmanoma. Man atrodo, problemą kur kas labiau spręstų papildomų vagonų nupirkimas. Tačiau mane labai nustebino tas momentas, kad nebuvo pažiūrėta apskritai į visą viešąjį transportą. Kodėl pasirinkti „Geležinkeliai“, kodėl kelionės autobusais nepaliestos? Kelionių autobusais yra ir vietinių, ir tarpmiestinių, apima visą platų segmentą, tad tikrai būtų galima kalbėti apie žmonių įpročių pasikeitimą. Gal galite pakomentuoti?
K. VAITIEKŪNAS. Galiu pakomentuoti. Gaila, kad nėra susisiekimo ministro, detaliau atsakytų. (Balsas salėje) Kodėl pasirinkti „Geležinkeliai“? „Geležinkeliai“ pasirinkti visų pirma todėl, kad tai yra valstybinė bendrovė, tai labai lengva yra padaryti iš karto, buvo lengva paskaičiuoti, kiek tai kainuos. Viešojo transporto nuolaidos yra ganėtinai brangi priemonė. Mes bandome įsivertinti šiuo metu, kiek kainuotų, jeigu padarytume bent dalį autobusų, kadangi tai yra privatūs parkai, ypač važiuojantys tarp miestų, ne miestų viduje. Šiuo metu tai vertiname. Bet per praeitą krizę jau buvo įvertinta, kad šios priemonės vis dėlto yra brangios. Traukiniai nėra tokie brangūs, na, suprantama, jų nėra labai daug.
Kas dėl bilietų, tai kai kurie maršrutai piko metu, taip, jie yra labai paklausūs ir ten bilietų trūksta, bet iš esmės (dabar čia truputį už susisiekimo ministrą šneku, tai galiu ir suklysti dėl skaičių) keleivinių traukinių apkrovumas yra 40 %. Įvedus šitą priemonę, tikrai yra padidėjimas iki 60 %. Matome, kad priemonė yra taikli, yra šio dalyko paklausa. Jeigu šitie skaičiai išliks per visą priemonės taikymo laikotarpį, tai yra per 2 mėnesius, tai svarstysime, kad panašios priemonės, kiek tai leis valstybės biudžetas, galėtų būti taikomos siekiant panaikinti tas neigiamas kuro brangimo pasekmes. Viskas priklauso, ar neatslūgs tas naudojimasis traukiniais. Galbūt tai buvo tik toks pirminis noras pasinaudoti šia priemone, o vėliau tas populiarumas sumažės, bet jeigu nesumažės, tai priemonė bus pratęsta ir galbūt net išplėsta. Dėkui.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiami kolegos, Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi. Dėkojame visiems Vyriausybės nariams.
2026 m. balandžio 9 d. rytinį plenarinį Seimo posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Pareiškimų nebuvo.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.