LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 225
STENOGRAMA
2015 m. kovo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF*). Dabar mes galime pradėti vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Galime registruotis.
Ačiū. Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Pone Remigijau, jūs norėtumėte? Prašau. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu priminti, kad ryte buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio dėl Miškų įstatymo, ir turėtų būti pirmas klausimas, bet kompiuteryje to nematome, kad jis būtų dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tačiau kito posėdžio, būtent šito posėdžio, darbotvarkę sudaro opozicinė frakcija. Mes turime šį klausimą suderinti, nes pagal Statutą iš principo negalime nei papildyti, nei išbraukti be frakcijos sutikimo. Taigi, gerbiamasis frakcijos pirmininke pone Razma, ar jūs neprieštaraujate, kad 1-6 klausimas dėl miškų būtų įtrauktas į jūsų darbotvarkę ir dabar galėtume pradėti? Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš neturiu galimybės, kaip čia pasakius, duoti sutikimą. Kadangi kai mes frakcijoje tvirtinome darbotvarkę, tas siūlymas nebuvo žinomas, todėl aš neturiu galimybės jį priimti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Prašau. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, išties tokiais atvejais apsisprendžia Seimas. Tai aš siūlyčiau sprendimą pavesti Seimui, visos frakcijos galėtų pasisakyti.
PIRMININKAS. Iš principo nelabai su jumis sutikčiau todėl, kad Statute šis atvejis nenumatytas, bet aiškiai pasakyta, kad opozicijos posėdžio darbotvarkę sudaro opozicinė frakcija, kuriai numatyta. Taigi atsakymą jūs girdėjote. Aš manau, kad… (Balsai salėje) Prašau, padiskutuokime. Gerai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pirmininke, tada pasakykite. Statuto straipsnyje yra aiškiai pasakyta, jeigu yra pertrauka iki kito posėdžio, nesvarbu, kad yra opozicinė darbotvarkė, įtraukiama. Prisiminkite, kiek prieš tai turėjome posėdžių, ir aną kadenciją, kai buvo, tai lygiai taip pat mes ir darydavome, nors buvo mūsų tvarkiečių, tarkime, socdemų, darbiečių būdavo opozicinė darbotvarkė. Jeigu iki kito posėdžio, tai mes įrašydavome į kitą.
PIRMININKAS. Prašau. Ponas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, įstatymo įsigaliojimo data, apie ką mes kalbame, numatyta kitų metų sausio 1 d. Tai kur mes dabar skubame? Dar kartą komitetas antradienį renkasi, dar kartą pažiūrėsime jūsų nuomones, siūlymus ir kitą antradienį po švenčių ateisime į Seimą. Kas čia dega? Ar dėl savaitės kas sugrius, ponai Artūrai ir Remigijau? Niekas nuo to nepasikeis. Aš manau, kad atnešime kur kas tobulesnį, nei yra dabar, įstatymą. Tada ir nebus tų diskusijų per daug, vieni vieną pusę palaiko, kiti kitą palaiko. Aš antradienį planuoju daryti dar vieną posėdį. Iki įstatymo įsigaliojimo, taigi, Dieve, kiek dar laiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. Ponas Artūras dar kartą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, išties įstatymo įsigaliojimas, toks, kurį minėjo gerbiamasis A. Salamakinas, jo pataisa numatyta, ir jai nepritarė komitetas. Būtent 2016 m. sausio 1 d., o ne paties įstatymo įsigaliojimas. Tai nereikėtų čia klaidinti. Yra pagrįstas statutinis reikalavimas, t. y. kadangi buvo nuspręsta iki kito posėdžio ir kito reikalavimo Statute nenumatyta, todėl būtų prašymas, pirmininke, laikytis Statuto.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau dar, pone Salamakinai.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Tikrai paskutinį kartą kalbu. Buvo numatyta šių metų kovo 1 d. Vakar komitetas bendru sutarimu pritarė skirti naują datą, ir ne A. Salamakino pataisa ten yra, su tuo visi sutiko. Nes yra daug darbų, parengti poįstatyminius aktus, suskaičiuoti, kiek tų perdirbėjų Lietuvoje yra, ankstesnės datos tikrai negalime skirti. Artūrai, na, skaityk įstatymą! Pagal kažkokią savo sampratą kalbi, ir viskas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Čia jau ne dėl šito. Prašau. Ponia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų skaitykime Statutą, ir pirmininkas viską teisingai sako. Nuo 15 val. prasideda opozicinė darbotvarkė, kur pagal Statutą ji iš anksto yra numatoma, ir mes patvirtiname. Niekas neturi teisės kaitalioti opozicinės darbotvarkės. Jeigu buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tai iki normalaus posėdžio, o ne iki popietinio dabartinės opozicinės darbotvarkės posėdžio. Taigi skaitykite Statutą. Ir nepriklauso dabar šio klausimo svarstyti, nes opozicinė frakcija turi savo darbotvarkę. Tęskime savo darbą pagal patvirtintą opozicinę darbotvarkę. O Miškų įstatymo klausimas bus kitą kartą, kai bus normalus posėdis.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad mes padiskutavome, išsiaiškinome ir priėmėme sprendimą, kad kitą posėdį, tai yra kai bus kitas Seimo posėdis.
15.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIIP-2860 (priėmimo tęsinys)
Dabar pradėsime nuo opozicinės darbotvarkės. Bet prieš tai norėčiau grįžti dar prie rytinės darbotvarkės, būtent darbotvarkės 1-15 klausimo dėl E. Vaitekūno paskyrimo Radijo ir televizijos komisijos pirmininku. Taigi norėčiau supažindinti jus su balsų skaičiavimo protokolu.
Iš viso išduota 86 biuleteniai, rasta 86 biuleteniai, galiojančių – 81, negaliojančių – 5. Už balsavo 44, prieš balsavo 19, susilaikė 18. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkė ponia I. Rozova. Taigi 1 straipsnis – paskirti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininką E. Vaitekūną. Taigi šitą 1 straipsnį mes galime laikyti priimtu.
Dabar 2 straipsnis. 2 straipsnis – paskirti Radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoją J. Korenką. Dabar mes galime bendru sutarimu dėl šito sutarti, jeigu niekas neprieštarauja, nebūtinai balsuoti. Jeigu jūs prašote, mes galime balsuoti. Priminsiu, kad pavaduotojas skiriamas pasiūlymu, taigi ne slaptai, o normaliai balsuojant.
Balsuojame. Gerai. Dėl 2 straipsnio skelbiu balsavimą. Priminsiu, balsuojame dėl 2 straipsnio – paskirti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoju J. Korenką. Vyksta balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Balsavo 78 iš 79 užsiregistravusių Seimo narių: už – 60, prieš nėra, susilaikė 18. Taigi 2 straipsnis yra priimtas.
Tai yra Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas, 1 straipsnis priimtas slaptai balsuojant, 2 straipsnis – viešai, taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamasis pone Edmundai Vaitekūnai ir gerbiamasis pone Jonai Korenka, mes sveikiname jus tęsiant darbą, linkime sėkmingo, objektyvaus ir kūrybingo darbo Seimo Pirmininkės ir Seimo vardu. Ačiū. (Plojimai)
E. VAITEKŪNAS. Dėkoju už pasitikėjimą ir patikinu, kad ir toliau sieksime tinkamai vykdyti mums pavestas užduotis. Ačiū.
J. KORENKA. Dėkui, kad išrinkote.
PIRMININKAS. Ačiū. Grįžtame prie mūsų opozicinės darbotvarkės.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
15.11 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1614(2) (priėmimas)
Dabar 2-9 klausimas, toks buvo prašymas. Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1614. Priėmimas. Įstatymas susideda iš dviejų straipsnių.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Balsuojame dėl viso. Motyvų nėra. Yra vienas, atsiprašau.
Pone Matulai, ar jūs norėsite kalbėti už, nes prieš nėra? Ne.
Skelbiu balsavimą. Priėmimas. Balsuojame dėl Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Vyksta balsavimas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81. Balsavo 80: už – 49, prieš – 3, susilaikė 28. Balsų dauguma įstatymas (projektas Nr. XIIP-1614) yra priimtas. (Gongas)
Ponas A. Matulas – po balsavimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai ačiū už tai, kad balsavote už šį įstatymą. Noriu atkreipti dėmesį jaunimo, kuris dabar yra balkone. Priėmėme tikrai istorinį sprendimą. Jeigu šį įstatymą pasirašys Prezidentė, automobilyje, jeigu jame yra nepilnametis iki 18 m., rūkyti nebus galima, taip pat nebus galima rūkyti, jeigu automobilyje bus nėščia moteris. Šiuo sprendimu susidomėjo ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kaip jis baigsis. Aš tikrai džiaugiuosi, kad nors sunkiai, bet mes jį priėmėme. Visiems ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Judame toliau.
15.14 val.
Konstitucijos 67, 119, 120, 121, 122, 123, 141, 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2305 (pateikimas)
2-1 klausimas. Pateikimas. Ponas J. Razma. Prašau pateikti mums Konstitucijos 67, 119, 120, 121, 122, 123, 141, 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašau, ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, neseniai pasidžiaugėme tiesioginiais merų rinkimais, kuriuos lėmė mūsų inicijuoti neseni įstatymų pakeitimai. Matėme, kad rinkimuose dalyvavo daugiau rinkėjų, negu būtų buvę pagal prognozes, jeigu nebūtų tų tiesioginių rinkimų. Galima daryti išvadą, kad bent daliai rinkėjų tiesioginės demokratijos plėtimo siūlymai yra priimtini.
Šiuo Konstitucijos pataisų projektu mes siūlome žengti dar vieną žingsnį, ne mažiau svarbų negu tiesioginiai mero rinkimai, tai yra numatyti galimybę savivaldybių gyventojams tiesiogiai išsirinkti ir seniūnus. Deja, čia neišeina taip gudriai padaryti, kaip buvo padaryta su tiesioginiais merų rinkimais nekeičiant Konstitucijos, nes dėl merų, kaip žinote, radome tokias išeitis merą laikydami tuo vienu, ypatinguoju tarybos nariu, išrinktu pagal mažoritarinę sistemą, bet tiesiog fiksuodami, kad tai yra tarybos nario rinkimai.
Tuo tarpu seniūną būtų sudėtinga laikyti tarybos nariu ir taip išspręsti dėl jo išrinkimo. Todėl yra siūlomos Konstitucijos pataisos, greta renkamų savivaldybės tarybos narių, įvardintų Konstitucijoje, įrašoma ir savivaldybės seniūnas. Be abejo, yra minima ir seniūnija, suprantant tai kaip atskirą juridinį asmenį su savo biudžetu. Biudžetą tvirtinti yra paliekama ne pačiai seniūnijai, o savivaldybės tarybai, bet seniūnijos teikimu. Tai štai tokie paprasti pasiūlymai dėl tiesioginių seniūnų rinkimų.
Žinoma, visas detales, kaip tas seniūnas būtų išrenkamas, koks būtų jo galių santykis su savivaldybės taryba, meru ir t. t., viską numatytų įstatymai. Be abejo, kad numačius tiesioginį seniūnų išrinkimą reiktų plėsti jų galias, seniūnijoms duoti didesnį savarankiškumą, negu jos turi dabar. Bet detalių Konstitucijoje neaprašysi, čia jau nustatytų atskiri įstatymai.
Baigdamas noriu padėkoti pataisą pasirašiusiems savo frakcijos kolegoms, Mišrios grupės atstovams, Liberalų sąjūdžio atstovams, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovams, Lenkų rinkimų akcijos atstovams. Nors Darbo partijos ir socialdemokratų atstovų nėra tarp pasirašiusiųjų, bet, man atrodo, kadangi pasirašiusiųjų jau pakako, mes labai ir neprašėme. Tikiuosi, kad tai nesutrukdys ir šių frakcijų atstovams paremti siūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Jurgi. Klausimai. Pirmoji klausimą užduoda ponia M. Petrauskienė. Prašau.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, kolega, šiuo projektu yra siūlomas kardinalus žingsnis, bet mes prisiminkime, niekaip nesugebėjome priimti Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų. Dabar siūlymas dėl tiesioginių seniūnų rinkimų vėlgi, sakyčiau, yra nepakankamai išdiskutuotas ir galbūt nėra toks skubus. Ko gi mes siekiame? Gal tiesiog turėtume žinoti, koks bus modelis, koks bus statusas tiesiogiai išrinkto seniūno – su savivaldybės administracija, su taryba? Ar tai noras vėl atkurti žemesnės pakopos savivaldą?
Kiek kalbu su rinkėjais, rinkėjai ne tiek kelia klausimą dėl tiesioginių seniūnių rinkimų, bet dėl seniūnijų savarankiškumo, kad jos turėtų didesnį savarankiškumą, kad taptų seniūnijos asignavimų valdytojais. Prie to klausimo yra dirbama, yra sudaryta Vidaus reikalų ministerijos darbo grupė, yra tam tikri siūlymai…
PIRMININKAS. Prašome klausti, nes jūsų laikas baigėsi.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gal tiesiog nereikėtų skubėti? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, pataisų siūlymo tikslai yra parašyti. Manau, jūs sutiksite, kad žmonėms svarbu patiems išsirinkti tą savo atstovą, kuris yra arčiausia jų. Tai yra labai svarbi aplinkybė. Aš sutinku, kad su projektu nereikia toliau skubėti, kaip jūs ir sakote.
Jeigu Seimo nariai nori gerai suvokti tą pasekmių vaizdą, kuris gali būti po tokių pataisų priėmimo, galime pateikę Konstitucijos pataisas dirbti prie įstatymų projektų, kurie jau būtų susiję su tomis pataisomis. Kita vertus, kai nesi garantuotas, kad Konstitucijos pataisos bus priimtos, gali to įkvėpimo dirbti prie įstatymų projektų ir nebūti per daug. Čia yra tokia šiek tiek dviprasmiška situacija. Bet galima ir taip, ir taip.
Įstatymų projektai atskleistų ir galių pokyčius, ir santykius su kitomis savivaldybės institucijomis. Aš nemanau, kad čia yra kažkas tokio labai sudėtingo. Man atrodo, mes taip praktiškai pasižiūrėję nesunkiai sutartume, ką dera palikti seniūnijų sprendimams, ką dera palikti savivaldybės lygiui. Nemanau, kad čia kas nors būtų tokio ypatingo ir reikėtų labai daug daryti pataisų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš gal pasisakysiu ir išsakysiu nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis Jurgi, tikrai sveikinu, nors jūs kalbėjote apie darbiečius, kad nepasirašė, būtumėt davę, tikrai būčiau pasirašęs tokį. Kalbat apie tai, kad nereikia greitai, aš manau, kad jau vakar reikėjo būti priėmus tokį įstatymą, nes žmonės to tikrai nori, to labai reikia. Tik man kilo keletas klausimų. Kokia jūsų vizija, kiek kainuotų tokie rinkimai? Vienas dalykas. Ar jų laikas turėtų sutapti su Seimo, su savivaldybių rinkimais?
Dar klausimas. Kaip turėtų būti keliami seniūnai, pagal partinius sąrašus? Keli tokie darbiniai klausimai prie jūsų šito pateikto įstatymo projekto.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aišku. Aš manau, kad geriausiai seniūnų rinkimus būtų rengti kartu su savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, kad ta savivaldybių institucijų panorama visa apimtimi pasikeistų, nes sieti su Seimo rinkimais, aš manau, žmonėms būtų kažkokia painiava – lyg ir seniūnas kažkaip su Seimu susijęs. Tikrai netiktų.
Dėl iškėlimo. Kadangi čia yra asmenybių rinkimai, neįsivaizduoju, kad būtų kaip nors pagal partijų sąrašus, kad žmonės rinktųsi iš sąrašo, ir kuris daugiau gautų reitingo balsų, tas būtų išrinktas. Pagal bendruosius mūsų rinkimų principus, aš manau, partijos tikrai privalėtų gauti teisę siūlyti kandidatus, bet lygiai taip pat, aš manau, kad, surinkę atitinkamą remiančių vietos gyventojų parašų skaičių, žmonės galėtų iškelti visiškai be jokių partijų palaikymo. Man atrodo, tie dalykai yra Rinkimų įstatymu lengvai išsprendžiami ir turbūt galėtų būti panašiai sprendžiama kaip dėl tiesioginių merų rinkimų.
Kiek kainuotų? Aš manau, kad nedaug prisidėtų prie kaštų, jeigu tai rengi kartu su savivaldybių tarybų rinkimais. Iš esmės prisidėtų papildomų biuletenių spausdinimas. Tai tikrai yra nedideli pinigai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą užduoda ponia K. Miškinienė. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, vakar mūsų komitetas svarstė kolegos A. Strelčiūno projektą, susijusį su seniūnių tiesioginiais rinkimais. Kaip žinom, dėl šio projekto buvo gauta labai daug Teisės departamento, Europos Teisės departamento… gauta neigiama Vyriausybės išvada. Vakar mūsų komitetas grąžino minėtą projektą iniciatoriams tobulinti. Ar jums teko susipažinti su Teisės departamento pastabomis, kuriose yra abejonių dėl to, kad tampa dar vienu valstybės politiku, ir ar tinkamas laikas šiuo metu, kai ką tik įvyko tiesiogiai merų rinkimai, reikia tobulinti visą savivaldos sandarą, žengti tą žingsnį, kurį jūs siūlote? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, tiesą sakant, manau, kad tą žingsnį reikėjo žengti gerokai anksčiau ir mums turėti politinės valios. Tiesą sakant, manau, kad seniūną išsirinkti tiesiogiai žmonėms, ypač rajonuose, kaimiškosiose vietose, netgi yra svarbiau negu merą. Merus rinko pagal partijų pasiūlytus lyderius, o čia žmonės rinktų tą savo bendruomenės lyderį, kuriam norėtų patikėti svarbiausius reikalus, atstovavimą savo bendruomenės interesams. Aš nemanau, kad mes dabar po tiesioginių merų rinkimų esame sutrikę, kad jau dėl to reikėtų atidėti kitus sprendimus. Viskas su tais tiesioginiais merų rinkimais čia labai paprastai buvo išspręsta ir viskas yra gerai. Aš manau, kad institucijos bus sėkmingai suformuotos, ir tai tikrai netrukdo spręsti dėl tiesioginių seniūnų rinkimų.
Dėl A. Strelčiūno, kuris bando tą klausimą išspręsti be Konstitucijos pataisų, aš manau, kad sudėtinga išspręsti be Konstitucijos pataisų, kai žinome tam tikrus Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Todėl mes siūlome kitą būdą, tie 36 Seimo nariai, kurie pasirašė. Diskutuokime. Jums spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia I. Šiaulienė. Jūsų klausimas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielasis kolega, prašau pasakyti, kodėl toks demokratinis nušvitimas ateina jums būnant opozicijoje? Kai buvote pozicijoje ir kai buvo kalbama apie šiokį tokį keitimą savivaldybės modelio, tiesioginių merų rinkimus, jau tada turėjote kelti šitą klausimą, o dabar puikiai suprantate, kad neužtenka šito paprasto pritarimo, kad yra žymiai sudėtingesni klausimai. Jeigu jūs siūlytumėte, kad pradėkime nuo gyventojų apklausų dėl tiesioginių merų rinkimų… kad administracija atsižvelgtų, aš tikrai pritarčiau, o dabar negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Apklausos tai nėra rinkimai. Apklausų rezultatais vis dėlto yra galimybė šiek tiek manipuliuoti. Rinkimai yra rinkimai.
Dėl to, kad pozicijoje ir opozicijoje būdami siūlome. Gerbiamieji kolegos, aš manau, suprantame, kai Konstitucijos pataisoms priimti reikia 95 balsų, čia negali to siūlyti turėdamas paprastą daugumą dėl to, kad tu esi dauguma. Mes bandėme praėjusią kadenciją teirautis frakcijų nuomonės dėl tiesioginių seniūnų rinkimų, bet turiu pripažinti, kad tuo metu ta nuomonė daugiau buvo skeptiška ir neigiama. Jeigu būtų buvusi matoma perspektyva, mes būtume siūlę.
Aš dabar kaip tik manau, kad jeigu mes žengėme tą žingsnį ir laikome, kad jis buvo gana sėkmingas su tiesioginiais merų rinkimais, gal bus daugiau politinės valios ir drąsos žengti ir kitą žingsnį dėl tiesioginių seniūnų rinkimų. Sieti tuos dalykus kartu, aš manau, būtų buvę sudėtinga, nes jeigu vienas kitą sąlygotų, tai kažkaip mes nė vieno nebūtume sugebėję priimti. Žinote, kodėl mes buvome įklimpę praėjusią kadenciją dėl tiesioginių merų rinkimų. Puikiai žinote, kad ir dabartiniai jūsų koalicijos partneriai…
PIRMININKAS. Jau laikas baigėsi.
J. RAZMA (TS-LKDF). …turėjo kitą įsivaizdavimą dėl mero statuso. Norėjo jį įsivaizduoti kaip vykdomosios valdžios galvą. Puikiai žinome tas peripetijas, ir manau, kad tiesiog išsprendę tą klausimą negrįžkime prie istorijos.
PIRMININKAS. Dėkojame, pone Jurgi Razma, jums už pristatymą.
Po pateikimo motyvai už, prieš. Motyvas už – ponas K. Masiulis. Kortelę!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, žengę vieną žingsnį, įteisinę tiesioginius merų rinkimus, iš tikro turėtume žengti dar vieną žingsnį – įteisinti ir tiesioginius seniūnų rinkimus. Argumentas, kad seniūnas yra be galo svarbi figūra, ypač kaimo gyventojams, yra teisybė, bet seniūnas galėtų būti tokia pat svarbi figūra ir miestuose, ypač miesto pakraščiuose, kur gyventojai gyvena, soduose ir panašiai. Ten iš tikro reikia didesnio administracijos dėmesio tiek tvarkant aplinką, tiek gerovę, tiek užtikrinant gyventojų saugumą. Labai daug kur veikia gyventojų bendruomenės, jos labai aktyviai veikia, bet sąveika su savivalda, su savivaldybėmis yra daug sudėtingesnis dalykas negu sąveika su bendruomenėm, su seniūnu. Tikrai palaikykime šitą Konstitucijos pataisą ir ženkime dar vieną žingsnį Lietuvos savivaldos demokratinimo link.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas prieš – ponia M. Petrauskienė. Jūsų laikas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Aš užsirašiau kalbėti prieš, bet aš tikrai nesu prieš, kad žmonės tiesiogiai rinktų seniūnus. Bet vėlgi galbūt reikėtų truputėlį palaukti, pasižiūrėti, kaip seksis tiesiogiai išrinktiems merams dirbti, išdiskutuoti, pasikalbėti, ir galbūt ateis tas metas, kai mes galėsime pakeisti Konstituciją ir dėl tiesioginių merų rinkimų, nes dabar tos galios, priimtos įstatymu, tiesiogiai išrinktų merų nėra didelės ir galbūt galėtume tai padaryti kartu. Aš tiktai siūlau, kad galbūt reikėtų neskubėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame. Vyksta balsavimas.
Balsuojame dėl Konstitucijos daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2305. Pateikimas.
Balsavimas įvyko. Balsavo 90: už – 50, prieš – 5, susilaikė 35. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Svarstymo data – birželio 30 d. (Balsai salėje) Ačiū.
Judame toliau.
15.32 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1, 2, 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2608(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Taip pat pateikimas. Teikia ponas R. J. Dagys. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1, 2, 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2608(2). Pateikimas. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas, kurį aš jums pristatau, nėra naujas. Mes dėl jo diskutavome priimdami biudžetą. Tuo metu jis buvo apipintas tam tikromis baimėmis, susijusiomis su mūsų stojimu į euro zoną. Dabar tos baimės lyg ir praėjo. Esame euro zonos nariai, todėl galime prie jo grįžti. Tikrai buvo užtektinai laiko įsitikinti, kad mes buvome teisūs, ir mūsų įsiskolinimas, kurį Konstitucinis Teismas numatė pensininkams – ir dirbantiems, ir nedirbantiems, iš principo jau yra įskaičiuotas į mūsų skolą. Jau valstybės skoloje tie skaičiai figūruoja. Faktiškai nėra kokio nors finansinio apribojimo įvykdyti mūsų įsipareigojimus, kuriuos mums užkrovė Konstitucinis Teismas.
Dabar mes daliname tas išmokas labai keistu būdu, žmonės dėl vieno ar kelių litų priversti atlikti tam tikras procedūras, eiti, žemintis norėdami gauti tą vieną kitą litą. Iš tikrųjų galime išmokėti vieną kartą ir vienu sykiu visas kompensacijas, jeigu litais skaičiuotume, tai būtų 85 mln., eurais būtų daug mažiau. Tai iš esmės nepaveiktų mūsų finansinių rodiklių, tai būtų daroma iš įsiskolinimo lėšų.
Skolinimosi procentas dabar yra labai mažas, tai ne krizinis laikotarpis, kai buvo 9 % už paskolas, ir vargu ar mes dar kada nors turėsime tokią galimybę tokiomis mažomis palūkanomis pasiskolinti apie 1 %. Tikrai yra laikas priimti tuos sprendimus, būsime bent vieną socialinės srities lūkestį įgyvendinę, nes su „Sodros“ reforma mes turbūt jau nieko nesugebėsime padaryti žmonėms. Bent jau tas klausimas būtų išspręstas. Man atrodo, tikrai tos biudžeto priėmimo batalijos baigėsi ir mes galime priimti šitą įstatymą. Čia yra numatyta nuo liepos 1 d., galima diskutuoti, tai priklausys nuo Vyriausybės išvadų ir jų siūlymo. Nematau čia principinės reikšmės, svarbiausia, kad mes šiais metais baigtume tokią vienkartinę akciją, nebetampytume tų žmonių ir nenervintume jų, visą laiką mėgindami po truputį grąžinti.
Kita vertus, bus atkurtas ir tam tikras socialinio draudimo sistemos balansas, nes, priminsiu, kad iš praėjusių šešerių metų biudžeto milijardas litų iš socialinio draudimo biudžeto buvo paimtas kitoms reikmėms. Tie 855 mln. yra kaip ir kompensacija pensininkams už tai, kad mes jų pinigus panaudojome kitoms reikmės.
Toks būtų pristatymas. Pristatymo metu nenorėčiau gilintis į detales. Gal bus klausimų, nes įstatymas gana paprastas ir visi puikiai suprantame, apie ką kalbame.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau pasveikinti mūsų kolegą D. Petrulį kartu su jaunimu, jie stebi mūsų posėdį ir mato, kaip mes tikrai tvarkingai dirbame.
Klausia ponas E. Jonyla. Prašau.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, klausimas labai paprastas, tik, ko gero, atsakymas sudėtingas. Sakykite, kaip jūs balsavote, kai buvo balsuojama dėl pensijų mažinimo, ir iš kokių lėšų tada planavote grąžinti pensininkams tai, ką atėmėte? Dėkoju.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, neprovokuokite manęs griežtam atsakymui. Kai 3 mlrd. kažkur pradanginote ir kai skolinimosi palūkanos tuo metu buvo 9 %, o ne 1 %, kaip dabar, tai atsakymas yra toks pats – bet kas toje vietoje elgtųsi taip pat, nes išvis neišmokėti pensijų būtų buvusi klaida.
Jūs puikiai tą suprantate, nes dabar, nors ekonomika ir pakilo, vis tiek jūs nesugebate grąžinti pensijų. Elgtumėtės taip pat, kaip su lanksčiais darbo santykiais. Tada protestavote, dabar jau jums gerai. Taigi nereikia čia užduoti klausimų. Iš principo klausimas yra dabar, mes nekvestionuojame sprendimų. Konstitucinis Teismas mums užkrovė šitą pareigą ir mes turime spręsti, ar mes galime padaryti dabar, ar mes tą turime padaryti per kelis kartus. Aš matau visas galimybes ir tai nekenkia mūsų finansiniams rodikliams ir valstybės skolai, nes jau viskas yra paskaičiuota. Netampant žmonių nervų galima grąžinti visas skolas. Čia yra politinis sprendimas, ar jūs norite pensininkus toliau kankinti, ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Miškiniene, jūsų klausimas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pavaduotojau, aš labai suprantu jūsų ir mūsų visų rūpestį kompensuoti sumažintas pensijas. Visi pamename karštas diskusijas šiuo klausimu priimant šių metų biudžetą. Tai vyko visai neseniai. Geopolitinė situacija, BVP augimo prognozės nėra tokios optimistinės, kaip planavome. Taigi aš norėjau tiesiog paklausti, ar jūs vertinote tas aplinkybes, tuos faktorius vėl teikdamas minėtą projektą, nes, kiek aš suprantu, fiskalinės drausmės klausimai mūsų valstybėje ir toliau lieka aktualūs? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji komiteto pirmininke, aš labai prašyčiau įsiklausyti į tai, ką aš jums sakau. Jau šita skola į mūsų visas prognozes įrašyta Lietuvai. Klausimas tik vienas, ar mes tą įskaitytą skolą jau realizuojame, pasiskolindami ir grąžindami pensininkams, ar ne? Jinai jau įskaityta. Jinai buvo įskaityta jau prieš Naujuosius metus. Tada finansų ministras mėgino tuos dalykus aiškinti. Dabar jau aišku, kad įskaityta absoliučiai. Euro įvedimui tas nepakenkė nė per nago juodimą. Jau viskas įskaityta. Klausimas – mes realizuojame ar ne? O realizacija bus per skolinimosi lėšas, bet ta skola jau kabo Lietuvai įskaityta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jeigu norite sulaukti palaikymo iš Seimo narių, tai tokiu savo fenomenaliu gebėjimu nematyti arba negirdėti to, ką sako kolegos, gal nereikėtų stovint tribūnoje naudotis? O klausimas būtų toks. Ar jūs paskaičiavote, kiek kainuoja skolos aptarnavimas jums ėmus paskolas po 9 %, ir jeigu nebūtų to, tai tikrai mes būtume galėję grąžinti pensijas. Deja, šiandien tokių finansinių išteklių nėra.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji ponia Šiauliene, kaip jūs užduodate klausimus, taip aš jums ir atsakau. Suraskite nors vieną pasaulio valstybę, kuri krizės atveju, kai valstybė yra įsiskolinusi ir nemoki, skolintųsi su 1 % palūkanomis! (Balsai salėje) Suraskite tokią valstybę! (Balsai salėje: „Latviai!“) Latviai!
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taigi.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Latviai skolinosi ne už 1 % palūkanų, nereikia meluoti.
PIRMININKAS. Klausia ponas E. Šablinskas. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad nereikia iškraipyti faktų. Jūs iš viso neigiate krizę kaip tokią. Ištisai jūsų citatos. Kur tada buvo jūsų akylas požiūris į priekį? Bet nepaisant to, visi įstatymai naktinės reformos – nė vieno neatšaukėte.
PIRMININKAS. Atsiprašau, ponas Rimantai, aš jau suteikiau žodį užduoti klausimą ponui E. Šablinskui.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų toks. Tiesa, jau seniai Seime kalbame apie tai, kaip latviams pavyko pasiskolinti ir jau grąžinti ir kaip mums ta skola užkabinta. Gerbiamasis buvęs ministre, puikiai žinojote situaciją, kodėl tada, priimdami įstatymus apie atėmimą, jūs iš karto nepagalvojote ir nenumatėte to grąžinimo? Ir dar, kodėl tik dabar, kai yra nuspręsta ir jūs patys sakote, įskaityta skola, jūs norite ją atitraukti į šią dieną, tai yra į šiuos metus?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš dar kartą pakartoju, ji jau įtraukta į visas mūsų skolas. Taigi jūsų argumentai… Klausykite, kai sako argumentus, niekas šito nepaneigė. Finansų ministerija įsitikino, ji jau įtraukta. O kitas klausimas jums. „Sodros“ biudžetas apie 9 mln. Lt tuo metu buvo. O skola, palikta ponios V. Blinkevičiūtės, 3 mlrd… 9 mlrd. Lt, o skola – 3 mlrd. Lt. Tai pamėginkite tokiu atveju ką nors išspręsti, ir pamėginkite kokį nors sprendimą šitoje erdvėje priimti. Ir kas skolins „Sodrai“, kai 30 % yra deficitas? 30 %.
PIRMININKAS. Ponas A. Sysas. Prašom, jūsų klausimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Rimantai, mes čia dirbame Seime, todėl aš suprantu, nelabai malonu kalbėti apie savo klaidas, ypač iš tribūnos. Aš norėčiau pataisyti, kad šitą problemą užkrovė tikrai ne Konstitucinis Teismas, o būtent jūs, nes jūs buvote ir ministru, ir komiteto pirmininku, ir konservatorių ir liberalų Vyriausybė, kuriai vadovavo A. Kubilius. Nes jeigu nebūtų antikonstitucinio sprendimo, tai šiandien nei jums galva skaudėtų, nei mums.
O mano klausimas būtų toks. Kodėl taip kuklinatės, kodėl prašote tik 170 mln. eurų. Tai dar 100 mln. dirbantiems pensininkams yra skola. Tai gal iš karto prašykime liepos 1 d. sumokėti 270, tik nurodykite šaltinį?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Klausimas iš dviejų dalių. Į jūsų pirminę repliką nereaguosiu, nes nėra prasmės su jumis ginčytis, jeigu jūs nenorite klausyti argumentų. Bet kita dalis, iš tikrųjų būtų galima diskutuoti ir dėl kitos skolos dalies, bet mes neliečiame jos, nes tai yra ne Konstitucinio Teismo sprendimai. O galite jūs, jeigu norite, siūlyti ir tuos dalykus, mes su mielu noru paremsime. Tai be jokios abejonės.
Dabar mes diskutuojame dėl klausimo, ar mes grąžinsime tą sumą, kuri jau įskaityta į mūsų skolą, dalimis ir nervindami žmones, ar mes padarome iš karto ir dabar. Ir nereikia slėptis nukeliant klausimą į šalį. Toks yra mūsų apsisprendimas. Visa kita yra tik čia, salėje, pasišpilkavimas. Aš manau, kad lygiai taip pat ir valdančiajai koalicijai bus daug lengviau per tuos pačius rinkimus pasakyti, kad mes viskuo atsiskaitėme su mūsų rinkėjais. Mes lygiai tą patį padarėme iš tų pačių skolintų lėšų, atkurdami pensijas į prieškrizinį lygį, tokiu pačiu mechanizmu. Būtent tokiu mechanizmu, ir niekas neatsitiko.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia ponas A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kadangi salėje taip linksmai kalbama, tai gal aš irgi pusiau linksmai noriu paklausti. Jūs kažkada istorijoje buvote padaręs klaidą ir buvote socialdemokratu, jūs juos gerai pažįstate. Mano klausimas, sakykite iš savo patirties, kada socialdemokratai nustos meluoti? Paprastas klausimas, nes iš tikrųjų, ką čia tenka girdėti, tai socialdemokratai visą laiką užmiršta ir neprisimena, kad jie 2007 m. 50 % padidino pensijas, todėl visiškai sugriovė „Sodros“ balansą. Kada jie prisimins šitą dalyką?
Antras dalykas. Kada jie prisimins, kad G. Kirkilas pats ragino nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo, nes tuo metu būdamas premjeru labai gerai suprato, kad tai gali reikšti, jog teks devalvuoti litą. Tai kada jie pagaliau nustos meluoti ir kada jie realiai pradės rūpintis žmonėmis? Tai yra kada jie nutars, kad reikia grąžinti pensijas esant galimybei iš karto? Jūs žinote iš patirties, galite atsakyti?
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigėsi.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, iš patirties daug žinau. Gaila, socialdemokratinių idėjų dabar kaip ir nelieka.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs suspėjote. Motyvai už ir prieš. Motyvai prieš – ponas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad yra opozicinė darbotvarkė ir norisi kuo populiaresnių įstatymų. Tuo labiau kad vieni rinkimai praėjo, ateina kiti rinkimai. Bet aš manau, kad tokiems iškiliems politikams kaip R. J. Dagys, kuris buvo ir Socialdemokratų partijos narys, ir Konservatorių, netgi abiejų partijų pirmininko pavaduotojas, nedera paprasčiausiai teikti tokių įstatymų, nes puikiai suprantame, kas yra biudžetiniai metai ir kaip formuojamas biudžetas. Taip, aš manau, kad išėjus į gatvę ir paklausus bet kurį pensininką, ar norėtų atgauti visus pinigus, visi kaip vienas pasakys, kad taip. Bet aš manau, kad mes, kaip atsakingi politikai, tokių dalykų neturėtume daryti. Tie, kurie pirmą kadenciją, suprantu, nori, kad daugiau apie juos rašytų. Bet, Rimantai, apie jus pakankamai daug rašo, kaip ir apie mane. Todėl aš negaliu pritarti jūsų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, kai jūs tapsite konservatoriumi, o tai neišvengiamai artėja, tada pagaliau nustosite kalbėti visiškus niekus.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ką sakė R. J. Dagys. Praeitais metais Eurostatas įtraukė visą sumą pensijų kompensavimo, įskaitant ir dirbančius pensininkus, į deficito apskaitą. Kitaip sakant, šiandien lieka tik pasiskolinti, jeigu tikrai rūpi pensininkai, ir grąžinti pinigus iš karto. Šiandien yra ypač patogios sąlygos skolintis, kadangi po visų įvykdytų reformų ir krizės įveikimo Lietuva skolinasi už neigiamas palūkanas. Kitaip sakant, dabar pasiskolinus, iš to galima net ir uždirbti. Ar tokios sąlygos bus ilgiau, sunku pasakyti. Bet A. Sysas net nesiklauso, nes jam žmonės rūpi tik tada, kai jis gali parašyti ant savo plakato. O kai reikia realiai pasirūpinti, tai, deja, jis turi gebėjimą tik labai kvailai šypsotis. Labai gaila.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsavo 89 Seimo nariai: už – 41, prieš – 9, susilaikė 39. Jeigu neklysta aritmetika – nepritarta. Du siūlymai: grąžiname tobulinti ar atmetame. Grąžiname tobulinti. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti. Grąžiname autoriams tobulinti. Ponas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Balsuojame.
PIRMININKAS. Po replikos. Jūsų replika ir tada balsuosime. Aš pasakiau dėl jūsų.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik norėjau pasakyti pagiriamąjį žodį Lenkų rinkimų akcijai. Labai ačiū, kad palaikėte šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kai kas naujo išgirsti pagiriamąjį žodį iš konservatorių Lenkų rinkimų akcijai. Tikrai tobulėja mūsų bendruomenė.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų atmesta, balsuoja prieš, kas už tai, kad būtų grąžinta tobulinti, balsuoja už. Atsiprašau, gal atvirkščiai būtų patogiau pasakyti. Grąžinti tobulinti – už, atmesti – prieš. Viskas. Grąžinti tobulinti – už, atmesti – prieš.
Ačiū. Balsavimas įvyko. Už – 46, prieš – 41. Įstatymo projektas grąžintas autoriams tobulinti. Ar tikrai reikia kalbėti? Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto pagal tai, kad 46 Seimo nariai pareiškė norą tobulinti, kviečiu kartu tą dalyką ir padaryti. Visi skaičiavimai, viskas yra pagrįsta, nepaisant A. Syso išvedžiojimų, tai yra finansiškai pagrįsti dalykai. Mes tikrai galime rasti sprendimą, ir kviečiu kitų frakcijų atstovus tobulinti šį įstatymo projektą galbūt dėl termino ir kitų klausimų, nes negalima žaisti, taip lengvai spekuliuoti socialinėmis temomis, Algirdai, kaip tu darai. Aš niekada nekalbu to, dėl ko nesu įsitikinęs.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik priminsiu, kad šios dienos darbotvarkė yra įtempta, o mes atsiliekame daugiau kaip 15 min. Norite replikuoti, prašom replikuoti. Prašom, A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, nebūkite fariziejais. Elementariai, nebūkite fariziejais, nes vienu metu šnekate viena, po to darote kita, grįžę į opoziciją vėl šnekate trečia. Būkite nuoseklūs. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas.
15.52 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. XII-615 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2789(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – 2-3 klausimas. Pone Jurgi Razma, jūs turite teisę būtent iš tribūnos pristatyti savo pateiktą pasiūlymą – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. XII-615 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2789(2). Pateikimas. Ponas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, esame tikrai nemažai padarę, pastaruoju metu priimdami įstatymo pataisas, kurios leidžia skaidrinti rinkimų kampanijų finansavimą, politinių partijų finansavimą. Bet manau, kiekvienu atveju, kai baigiasi rinkimai, išryškėja tam tikros problemos, reikia į tai reaguoti. Šiuo atveju, kalbant apie pastaruosius rinkimus, vis dėlto nemažai diskusijų visuomenei sukėlė ir buvo abejonių, kai buvo paskelbta, kad kai kurie kandidatai į savivaldybių tarybas savo kampanijai aukojo labai dideles sumas, kartais net viršijančias jų metines pajamas, viršijančias santaupas. O šiandien galiojantys įstatymai, kaip žinome, riboja aukos dydį aukojančiam piliečiui ir sieja jį su jo pajamomis, neleidžia aukoti daugiau nei 10 % nuo jo metinių pajamų. Tuo tarpu kandidatams tokio ribojimo nėra, yra tik ribojimas, kad tas maksimalus dydis neviršytų dvidešimties vidutinių darbo užmokesčių, t. y. kad neviršytų 45 tūkst. litų, jei skaičiuotume nebegaliojančia valiuta.
Kandidatams, kurie turi milijonines pajamas, žinoma, tai yra normali suma, bet tie, kurie turi panašias metines pajamas, kažin ar realiai aukoja visas savo pajamas rinkimų kampanijai, būdami savivaldybių sąraše kur nors ganėtinai toli. Todėl manau, visuomenė pagrįstai diskutavo, ar tai yra tikrai savi pinigai, ar po ta galimybe nepaslepiamas šešėlinių pinigų panaudojimas. Todėl aš ir siūlau numatyti tam tikrą ribojimą kandidatams, siejant aukos dydį ir su jo pajamomis. Kad nebūtų šiuo atveju… Aš siūlau didesnę ribą nei paprastam aukotojui, tai yra 20 % nuo metinių pajamų. Jeigu paprastam aukotojui tai yra 10 %, kandidatui tegul bus 20 %. Tai tokie siūlymai, kurie leistų šiek tiek riboti tokias dideles abejotinas pačių kandidatų aukas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolega, aš suprantu, bet vis tiek tos nelygybės neišvengsime – 20 % metinių pajamų, sakysime, verslo atstovo, kurio milijoninė apyvarta, ir biudžetinio darbuotojo. Bet aš manau, kad praeitos kampanijos problema buvo ne tiek dėl pačių kandidatų, nors, žinoma, buvo, kiek dėl aukojančiųjų politinei partijai. Ten buvo, kad tos aukos neatitiko metinių pajamų galimybės. Nemanau… Nežinau, kaip reikėtų spręsti tą klausimą.
Kita vertus, aš suprantu, kad dėl tų 20 % yra laisvas pamąstymas. Ar kuo nors remtasi daugiau?
J. RAZMA (TS-LKDF). 20 %, kaip aš minėjau, pasiūlyta dvigubai didesnė riba negu paprastam aukotojui, suprantant, kad kandidatas gal turi didesnį interesą aukoti sau. Bet jūs klystate, kai sakote, kad buvo kažkokių problemų ne dėl kandidatų, o paprastų aukotojų partijai. Ne, ten kaip tik yra riba 10 % nuo aukotojo pajamų ir ten kokių nors diskutuotinų atvejų aš tikrai nepastebėjau, kaip buvo, sakykime, dėl Vilniaus vienos partijos kandidatų, kai aukojo 40 tūkst. Lt viršijančias sumas. Įsivaizduojame, kad sąraše gali būti šimtas kandidatų, tai skaičiuokime, jei kiekvienas pradėtų aukoti po 40 kelis tūkst. Lt, tai čia labai gražias sumas gali paaukoti. O rasti paprastų aukotojų, ne kandidatų, tokių, kurie turėtų labai dideles pajamas ir galėtų tą 10 % reikalavimą, sakykime, nesunkiai įveikti, nėra taip lengva. Todėl manau, kad mano siūlymas yra kaip tik grįstas labai konkrečia Vilniaus miesto rinkimų patirtimi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Kubilius. Jūsų klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, pritariu šiam jūsų pasiūlymui, kuris yra toks savaime aiškus. Pamatėme per šiuos rinkimus, kad tomis spragomis, kažkaip paliktomis įstatymuose, kaip jūs čia minėjote, Vilniuje bent viena partija tikrai pabandė labai tiesmukai naudotis, tam tikrai reikia pritarti. Bet mano klausimas būtų: ar jūs nemanote, kad reikėtų, priėmus šias pataisas, po to galvoti ir apie tokią sistemiškesnę peržiūrą to, ką būtų galima pavadinti rinkimų kampanijų finansavimo problematika, įskaitant tai, kad, pavyzdžiui, stebina, kad nei Vyriausioji rinkimų komisija, nei atitinkamai kitos valstybės institucijos prieš rinkimus, nepaisant mūsų nevienkartinio kreipimosi, nesugebėjo operatyviai įvertinti štai tų aiškiai matytų finansavimo problemų? Reikia galvoti, kaip keisti tą tikrinimą.
Antras dalykas, reikia galvoti apie vadinamųjų komitetų savo veiklos finansavimą tarp rinkimų, nes jis yra visai nekontroliuojamas. Ar jūs nemanote, kad platesnio pobūdžio dalykų svarstymas taip pat būtų naudingas?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik vieną aspektą išryškėjusių problemų čia paliečiau. Dėl rinkimų finansavimo tobulinimo tikrai yra ką daryti, kaip jūs minėjote, ir dėl rinkimų komitetų. Bet ne tik tai. Gali būti ir kai kurių partijų kandidatai, sakykime, turintys didelį verslą, na, kaip verslininkai, sakykime, skiriantys kelis metus prieš rinkimus savo socialiniams projektams kaip įmonėms net milijonines sumas. Bet po tuo, sakykime, po verslo socialiniais projektais gali slypėti to savininko, būsimo kandidato į merus, paslėptos reklamos sumanymai. Ne paslaptis, kad viename rajone mero rinkimus laimėjęs verslininkas, taip pasižiūrėjus, per savo įmonę per kelis metus apie porą milijonų litų skyrė socialiniams projektams. Kandidatams, kurie nėra verslininkai, yra sunku konkuruoti. Bet čia yra sudėtingesnė problema. Kaip minėjau, šiuo projektu paliečiu tik vieną konkretų aspektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Pratęsdamas kolegos klausimą. Labai teisingas pasiūlymas, jūs ribojate pajamas. Bet pajamos gal savaime būtų apribotos, jei ribotume išlaidas. Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu panaikintume tą dabartinę 5 Lt (eurais dabar mažiau) dovaną, kad ją galima kiekvienam rinkėjui dovanoti, ir išorės reklamą, kai ant kiekvieno namo galima klijuoti 10 ir 10 ar 20 ir 20 metrų nuotraukas? Anuomet buvo išorės reklama draudžiama tik tam tikrose savivaldybės nustatytose vietose. Ar nemanytumėte, kad reikia sugrąžinti šitą, tada tų pajamų savaime nebūtų kur dėti surinkus?
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kaip ir paminėjote, yra toks būdas. Jeigu mes susiauriname reklamos galimybes, sumažiname ir pagundą kaupti didesnius pinigus tai reklamai. Kadangi ta diskusija dėl išorinės reklamos jau buvo, aš nežinau, ar čia politinė valia bus pasikeitusi, kad vėl grįžtume prie jos suvaržymų. Dabar atkūrus jos galimybę, buvo akcentuojama, kad ją apribojus tas rinkimų vaizdas yra toks labai kažkoks neatsiskleidžiantis, ta reklama vis tiek žmonėms daro įspūdį, kad vyksta rinkimų kampanija, kad reikia eiti į rinkimus. Na, nežinau, jūs bandykite siūlyti, bet čia yra jau kitų straipsnių nuostatos. Aš šito dabar tikrai neliečiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad jūs siekiate tų rinkimų skaidrumo ir finansavimo skaidrumo, viskas kaip ir gerai. Aišku, tas mūsų priimtas sprendimas dėl to, kad juridiniai asmenys negali aukoti, viskas kaip ir gerai. Klausimas yra toks. Iš tikrųjų visos partijos siekia, kad jų kandidatų sąrašai būtų skaidrūs, žmonės būtų žinomi, ir t. t. Aš manyčiau, jūs dabar štai savo pasiūlymu nesiekiate, kad tie kandidatai, kurie eina į sąrašą, jie skiria sau lėšas vienaip ar kitaip… Mes matome ir kitą dalyką. Mes matome, kad stambūs verslininkai, kurie turi didelį verslą, jų galimybės yra, kad ir tuos 10 %, tai iš tikrųjų didelė suma, gali skirti. Ar nematome, kad tai bus atvirkštinis procesas, kad netiesiogiai finansuoja verslas ir galvoja vėl susigrąžinti tas lėšas iš tų, kurie laimės, vieni ar kiti? Ar mes nenorime, kad jie eitų tiesiogiai į sąrašus, jeigu jau jie iš tikrųjų pritaria, nes gali būti atvirkštinis mūsų siekis? Kaip jūs manote?
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl verslo atstovų, kartais susivienijančių į komitetus, ir prieš tai, kol jie nėra komitetų įkūrę, turinčių iš tikrųjų labai plačias galimybes daryti parengiamąją reklaminę kampaniją, taip, šiandien tas klausimas yra neišspręstas. Čia reikia, aš manau, galbūt ir darbo grupės, ir pasižiūrėti, kaip tą klausimą išspręsti. Ta problema tikrai yra.
Mano gi čia uždavinys kuklesnis. Šiek tiek spręsti tą problemą, kad gali būti kandidatams padalinami kokie nors neaiškūs pinigai, jie kaip savus įneša, nors patys, kaip matome, gali visiškai neturėti pajamų. Aišku, tokiu atveju visuomenei kyla daug abejonių, ar mes nesame palikę landą panaudoti neaiškius pinigus. Aš į tai ir siūlau reaguoti. Ta mano pataisa tik šiuo aspektu sprendžia.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Motyvas už – ponas K. Masiulis. Nematau. Yra. Atsiprašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mes šiuose rinkimuose patyrėme, kad dalis žmonių išleisdavo savo rinkimams daugiau, negu jie uždirbdavo per visus metus, tuo sukeldami didžiulį nusistebėjimą ir abejonę dėl to, ar jie tikrai išleido savo pinigus ir ar skaidriai išleido. Tokia abejonė pakerta pasitikėjimą ne tik tais asmenimis, bet pakerta ir rinkimų sąžiningumu. VRK šiemet elgiasi daug griežčiau negu anksčiau. Tačiau šitokių atvejų nenagrinėjo kaip galimų nesąžiningų rinkimų atvejų, o tokiais sugriežtinimais mes užkirstume kelią tokioms abejonėms. Tai ženkime šitą žingsnį, ir tikrai bus suprantama, kad žmogus išleidžia tiek pinigų, kiek gauna, ir dalį pinigų, kuriuos uždirba, o ta dalis yra pakankamai protinga. Dėl jos, jeigu kas, vėliau galima diskutuoti, dėl tos dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas prieš. Pone Eduardai Šablinskai, prašau.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Balsuosiu prieš ir štai dėl kokių motyvų. Kiek mes galime taisyti įstatymus ir dėti saugiklius? Jie vis tiek nepasitvirtina, o tik kaip stulpas, kurį galima apeiti. Šiuo atveju žiūriu, kad štai ir Šiaulių naujas meras. Pažiūrėkite, jis deklaravo per televizorių pasakydamas 12 Lt visai kampanijai, nors ir reklamos, ir darbo buvo įdėta daug. Ir štai taip įrašydami 20 % mes nieko nepasieksime. Geriau, manyčiau, duoti didesnes teises VRK – Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad ji glaudžiau bendradarbiautų su kitomis institucijomis kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ir būtų kur kas geriau ir daugiau tvarkos negu štai tokiais saugikliais, kuriuos labai lengva yra apeiti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuojame, gerbiamieji. Vyksta balsavimas dėl Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-615. Pateikimo stadija.
Ačiū balsavusiems. 76 balsavo: už – 40, prieš – 3, susilaikė 33. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Audito komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymą numatysime balandžio 23 d. Nėra kitų pastabų.
16.08 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2728 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2728. Kviečiame ponią V. M. Čigriejienę. Irgi pateikimas. Prašau, ponia Marija.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, rūkymas darosi mada, ji nenyksta Lietuvoje ir jaunėja, ypač tarp jaunimo. Prieš kelerius metus Alkoholio kontrolės įstatyme yra įtvirtinta nuostata, draudžianti alkoholį iki 18 metų ne tik parduoti, bet ir turėti, o Tabako kontrolės įstatyme šita nuostata yra praleista, ir todėl šią nuostatą norime įtvirtinti. Vadovaujamės mokyklų mokytojų prašymu, jaunimo prašymu, kad vis dėlto rūkantys vaikai mokyklos kieme grįžta į klases, jaučiamas nemalonus kvapas, jiems nemalonu būti toje klasėje.
Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad Sveikatos reikalų komitetas, jeigu jis bus paskirtas pagrindiniu, išnagrinės šį klausimą atidžiai. Siūlau pritarti ir drausti asmenims iki 18 metų rūkyti arba vartoti tabako gaminius ir juos turėti. Ačiū. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą pristatymą. Ponas B. Pauža. Jūsų klausimas.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji profesore,..
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip.
B. PAUŽA (LSDPF). …man gyvenime nei draudė, nei liepė niekas, bet aš vis tiek nerūkiau. Aš norėčiau paklausti, dabar prekiauti negalima tiems paaugliams, parduoti negalima, tačiau tas draudimas nieko nedavė. Kaip jūs pati sakėte, tų rūkančių daugėja. Tai dabar…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Jaunėja amžius.
B. PAUŽA (LSDPF). …jūs dar vieną draudimą norite įvesti, ir kas iš to? Kas iš to? Kaip jūs tai įsivaizduojate? Juk dar prekybininkus galima kaip nors kontroliuoti, ar jie parduoda, ar neparduoda nepilnamečiams. O čia tai be jokios kontrolės. Kas užsiims tuo dalyku? Ačiū.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis Broniau, už tą klausimą. Aš asmeniškai kaip medikas negaliu žiūrėti, kai su baltu chalatu prie VDU Kaune stovi vienas berniukas, o šešiolika panų, ir visi rūko. Tai nežinau, na, reikia ką nors daryti. Negalima rūkyti. Aš ir kaip ginekologė žiūriu – rūkymas yra gimdos kaklelio vėžio rizikos faktorius. Todėl aš norėčiau, kad tų 500 graudžių atvejų Lietuvoje nebūtų. Todėl ir kviečiu nerūkyti, spręsti tą šeimose, spręsti bendruomenėse, ir norėčiau, kad pritartumėte šiam pateikimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji profesore, ką tik kolega B. Pauža sakė, jam nedraudė. Man ir draudė, ir mušė, ir vis tiek aš tą žalingą įprotį turiu. Galiu pasakyti, kad iš tikrųjų reikia taikyti visas priemones, kad kuo mažiau būtų tokių kaip aš. Sakykite, profesore, keturiolikamečiui taip pat nėra parduodama. Jūs minėjote, kad grįžta į klases su dūmelio kvapu. Kaip tą dūmelio kvapą nustatęs mokytojas su šiuo įstatymu koreliuosis ir ką jis gali padaryti? Štai plačiąja prasme, ar mes ta jūsų įstatymo pataisa galėsime išspręsti tas problemas?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gal ir negalėsime visai išspręsti tos problemos, bet bandyti verta. Gerbiamasis Sauliau, pavyzdžiui, mano šeimoje niekas nerūko, bet aš automatiškai jaučiu kvapą, jeigu šalia yra rūkantis. O kaip bučiuotis su tokiu vyru?
PIRMININKAS. Ponas E. Šablinskas. Prašau. (Balsai salėje)
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji profesore, išties įstatymo pataisa yra gera, bet esmė, kad kalbama apie besimokančius. Mokyklose dabar dvyliktoje klasėje devyniolikmečiai, suprantate? Ar nevertėtų iš viso uždrausti besimokantiems rūkyti, nes devyniolikmetis gali rūkyti šalia ir nervinti kitą? Be to, jūsų įrašyta frazė „laikyti tabako gaminius“ tarp jaunimo gali tapti pasišaipymu – įdėjus kolegai, po to jį paskųsti ir jis bus baudžiamas. Taigi vis dėlto šnekame apie jauniausias mūsų ateities atžalas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš suprantu, kad iki 18 metų vaikai turbūt visi mokosi, mes stengiamės taip daryti. Nors dabar privalomas mokslas yra iki 16 metų, bet siekiamybė iki 18 m. Pavyzdžiui, jeigu tu įpratai ką nors jaunystėje daryti, tai tą darysi ir vėliau. Todėl mes bandome padėti jaunimui apsispręsti, kad rūkyti yra žala. Aš, pavyzdžiui, būdama administratoriumi ar direktoriumi, niekada nepriimčiau rūkančio, nes labai daug sąnaudų yra iššvaistoma niekais, labai daug rūkymo pertraukėlių. Žinote, darbui tai irgi turbūt kenkia.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik ką pasakytų lygių galimybių kontrolieriai dėl jūsų tokio poelgio? Ponas K. Masiulis. Jūsų paskutinis klausimas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Rūko ir moterys, ir vyrai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji profesore, aišku, kad mes galime uždrausti rūkyti, bet faktas bus kitoks. Tai kaip bausime dabar tuos paauglius, kai jie pažeis, vis dėlto parūkys?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš suprantu, kad čia jokia bausmė, bet jeigu patikrins dokumentus ir matys, kad perka jauno amžiaus, tai pardavėja gali neparduoti. Ta kontrolė Lietuvoje tikrai yra menka, parduodamas ir alkoholis, parduodami ir tabako gaminiai. Žinote, norisi, kad tauta būtų sveika, užsiimtų sveikatingumu, sportuotų, o ne rūkytų. Rūkymas ir sportas yra nesusiejami dalykai. Aš už tai, kad steigtume stadionus, o vaikai sportuotų ir nerūkytų.
PIRMININKAS. Ačiū poniai V. M. Čigriejienei už įstatymo projekto pateikimą. Motyvai. Motyvai prieš – ponia M. A. Pavilionienė. Prašau.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš tikrai esu prieš rūkymą, bet manau, kad vaikus reikėtų daugiau šviesti. Pirmiausia šviesti mokytojus, kad jie diegtų mokiniams sveiko gyvenimo būdo idėją. Draudimas tikrai vaikų neatpratins. Reikia, kad sporto mokytojai daugiau dirbtų su vaikais mokykloje ir kultivuotų kūno kultūrą. Aš vis dėlto pasisakau už švietimą, bet ne prieš griežtą draudimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – ponas A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kodėl jūs priėmimo stadijoje prieš mėnesį atmetėte mūsų siūlymą drausti rūkyti nepilnamečiams iki 18 m. Todėl, kad mes jį teikėme kartu su draudimu rūkyti balkonuose. Bet visi motyvavote, kad šiam vienam įstatymo projektui mes pritarsime, nes tai yra įteisinta daugelyje valstybių.
Kolegos, pažiūrėkite, dabar pas mus įteisintas draudimas parduoti, bet rūkyti galima. Štai prieš tai mes priėmėme įstatymo projektą dėl draudimo iki 18 m. rūkyti automobilyje tėvams ar vyresniems… Jeigu mes nepriimsime šio sprendimo, nes praeitą kartą nepriėmėme, tai tada ir anas mūsų įstatymas netenka prasmės. Alkoholio kontrolės įstatyme tai įteisinta keleri metai.
Kolegos, patikėkite, formuojasi tradicija, ir dabar besišlaistančių, bent jau kaimuose 16, 17 metų pacaniukų su bambaliais, ką aš matydavau anksčiau, nėra, nes visi žino arba slepia, arba bent jau visuomenėje formuojasi naujos tradicijos. Dar kartą sakau: yra nemažai šalių.
Labai prašau, kitus atmeskite, ką norite darykite, bet čia yra būtinybė, čia yra spraga. Gal tikrai mes, keli žmonės, kurie teikiame tuos įstatymų projektus, įkyrime, tai turi daryti viena ar kita ministerija. Deja, dar neatsirado vyriausybės, kuri nuosekliai tuos įstatymus teiktų, todėl mums, pavieniams Seimo nariams iš kairės ar iš dešinės, reikia šiuos dalykus teikti. Todėl labai prašau pritarti, kolegos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, balsuojame. Bendro sutarimo, matyt, nebus. Vyksta balsavimas. Priminsiu, kad balsuojame dėl Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateikimas.
Balsavimas įvyko. Balsavo 74: už – 66, prieš nėra, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Papildomo nesiūlome, nereikia. Svarstymas numatomas birželio 23 d. 2-4 klausimą išnagrinėjome.
16.18 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2762 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas. Ponas J. Razma pateiks klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašau, pone Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kai opozicijos atstovai čia pristato projektus, neretai žiūrima kaip į politizuotus projektus. Aš labai norėčiau, kad į šį projektą taip nežiūrėtumėte. Manau, kad jis yra paprastas, dalykiškai siūlantis spręsti dėl konkrečios situacijos. Šiuo atveju man yra gerai žinoma situacija, kuri susiklostė Žemaičių Kalvarijos „Caritas“ skyriaus senelių globos namuose. Tai yra neseniai renovuoti globos namai, jie yra nevalstybiniai, įkurti asociacijos. Išaiškėjo, kad galiojantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nustato, jog sveikatos priežiūros paslaugas teikti ir atitinkamą licenciją gauti gali tik įmonės ir įstaigos. Taip parašyta, asociacijų čia jau nėra.
Aš noriu pasiūlyti papildyti, kad tai būtų leista ir asociacijoms. Manau, kad jokių pavojų čia nebūtų. Juk jeigu jau yra licencijos reikalavimas, vadinasi, privalės atitikti tas sąlygas, kurių reikia licencijai gauti. Jeigu tai būtų tik teisė be licencijavimo, aš suprantu, galėtume sakyti, ne visiems reikia tą teisę numatyti. Bet čia yra licencija, yra reikalavimai, todėl aš manau, kad tokiais atvejais kaip čia, kai senelių globos namuose reikia teikti sveikatos priežiūros paslaugas, reikia sudaryti galimybę įvairaus pavaldumo įstaigose tokią galimybę turėti.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Dabar klausimai, atsakymai. Priminsiu, kad mes pusvalandžiu atsiliekame nuo darbotvarkės grafiko. Ponas A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ar jūs žinote vieną iš priežasčių, kodėl, pavyzdžiui, Seimo nariai negali visuomeniniais pagrindais teikti sveikatos paslaugų arba negali teikti kiti visuomenininkai, kurie nėra sudarę darbo sutarties su įstaiga? Ar domėjotės? Yra toks Pacientų teisių žalos atlyginimo įstatymas. Ar jūs galite kažką pasakyti, kokią atsakomybę prisiims asociacijos narys, kuris niekur nedirba, visuomenininkas, jeigu padarys žalą sveikatai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Matote, ir viešosios įstaigos atveju, o ji turi tokią teisę, ta žala lygiai taip pat gali būti, ir ne iš kiekvienos viešosios įstaigos jūs taip lengvai pareikalausite ir ne kiekviena turės tas finansines galimybes atlyginti, kaip jūs sakote. Bet visus tuos klausimus, gerbiamasis Antanai, aš siūlau spręsti licencijavimo tvarka, kur būtų iškelti visi reikalavimai. Bet pasakyti, kad štai viešoji įstaiga kažkuo jau ypatingai kitokia negu asociacija… O „Carito“ atveju tai mes turbūt negalime prievartauti, kad „Caritas“ persiregistruotų ir keistų savo statusą. Tai yra organizacija, turinti tradicijas, tai yra asociacija, ir sudėtinga iš jų reikalauti, kad jie dabar pasivadintų viešąja įstaiga. Aš manau, kad tikrai pats įstatymas čia kokių nors pavojų nesukuria. Viską reikia spręsti licencijavimo tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Eduardai Šablinskai, prašau, jūsų klausimas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, kolega A. Matulas iš dalies uždavė jums panašų klausimą. Aš dar griežčiau pasakyčiau – juk niekas netrukdo „Caritui“ įsteigti šalia viešąją įstaigą ir visa juridika atitiktų visus kitus įstatymus, o šiuo atveju mes galime atidaryti landą, kurią po to bus sunku suvaldyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai, kas yra licencijuojama, suvaldyti tikrai yra labai paprasta. Ar mes įsivaizduojame, kad kokios nors asociacijos taip čia puls prašyti licencijų teikti tas paslaugas? Asociacijos, kurios nieko bendro neturi su tuo. Jeigu Sveikatos reikalų komitetas, svarstydamas tą projektą, pasiūlytų kitas teisines išeitis, kaip mano minėtuose globos namuose gauti tą licenciją… O, aš manau, jūs sutinkate, kad jeigu yra senelių globos namai, visos sąlygos ten normaliai užtikrintos, nėra pagrindo dėl ko nors nuogąstauti, jeigu jie įvykdys sąlygas ir gaus licenciją sveikatos priežiūros paslaugoms. Juk to nuolat reikia pagyvenusiems žmonėms ir nereikia būtinai jų prievartauti keisti statusą, kažką gudrauti, nes nuo to iš esmės niekas nepasikeis. Todėl aš siūlau kažkaip nepaskęsti dirbtiniuose nuogąstavimuose, o Sveikatos reikalų komitetas, jeigu pajėgtų rasti geresnę teisinę išeitį, puiku, bet problema šiandien yra, dėl jos į mane kreiptasi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia A. Monkauskaitė. Prašau.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, Žemaičių Kalvarija yra mažas miestelis, bet daro daug gražių didelių darbų.
PIRMININKAS. Prašau arčiau mikrofono. Ačiū.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Vienas iš jų yra senelių globos namų įsteigimas ir išlaikymas, bet ar jums neatrodo, kad tokiame mažame miestelyje, kuriame yra ir ambulatorija, ir teikiamos pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugos, užtektų jiems susikooperuoti ir paieškoti teisinių galimybių galbūt jungtinės veiklos sutarties pagrindu teikti tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas? Senelių globos namai yra ne asmens sveikatos priežiūros, bet socialinės globos įstaiga ir medikų ten reikia ne nuolat. Galbūt ambulatorija galėtų jiems tas paslaugas padėti suteikti? Ar nesvarstėte tokios galimybės?
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto senelių globos namuose, aš manau, iš esmės nuolat reikia tų paslaugų. Tikrai žinote, kad ne patys sveikiausi seneliai ten yra. Aš manau, kad tokią licenciją jiems vis dėlto reikia turėti. Kaip aš sakiau, jeigu Sveikatos reikalų komitetas po pateikimo mums pritarus rastų geresnių teisinių variantų, puiku, vienam Seimo nariui galbūt nėra taip paprasta čia tuos variantus pasiūlyti, todėl aš prašyčiau pritarti, kad Sveikatos reikalų komitetas galėtų, aš tikiuosi, ne atmesti nusiteikęs, bet nusiteikęs spręsti problemą ieškoti ir kitų variantų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Jurgi, iš tikrųjų aš turiu kitą klausimą. Kaip aš suprantu, jūs tik norite pakeisti statusą – vadinti tos asociacijos… „Carito“ organizacija būtų prilyginta šitoms įmonėms, įstaigoms, kurios galės teikti paslaugą. Bet kitas yra dalykas. Kaip jūs manote, ar, atidarant senelių globos namus, pati įstaiga neturėtų atitikti visų higienos normos reikalavimų, nes šiandien tikrai galiu pasakyti, kur yra prie bažnyčių senelių namai, atrodo tragiškai, neatitinka jokių higienos normų, įrengta bet kaip. Tiesiog yra palaida bala, taip, kaip ir su laidojimo. Ar nebus vėlgi čia panašus modelis, kad leidžiama prie tų visų krikščioniškų bendruomenių kurti ką nori, bet realiai ten jokia paslauga nebus užtikrinama?
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl sąlygų aš vis dėlto turėčiau su jumis ginčytis. Kai dabar jiems reikėjo gauti licencijas pagal europinius reikalavimus dėl sąlygų, tai tikrai visi turėjo nemažai padirbėti, kad būtų ir tam tikros erdvės, ir viskas, ir higienos reikalavimų laikomasi. Aš nežinau, kur jūs aptikote, kad taip yra prastai ir abejotinos sąlygos. Aš manau, kad lygiai taip pat dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Niekas taip atmestinai tų licencijų nedalina. Jeigu mes įsivaizduojame piktnaudžiavimus, jie, matyt, gali būti taip pat pridalinti ir įstaigoms, vadinamosioms įmonėms.
Kita vertus, aš manau, ar tas įstaigos, įmonės įrašymas, ar apskritai jis nėra likęs tik iš inercijos nuo senų laikų, nes taip dažnai būdavo rašoma: įmonės, įstaigos, nepagalvojant, kad keitėsi įstatymai, atsirado įvairių formų. Aš manau, kad mes čia galime taip kažkaip su didesniu pasitikėjimu pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir R. J. Dagys. Jūsų klausimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai, gerbiamieji kolegos, mes esame susipažinę su visom globos įstaigom ir tikrai nėra tokia padėtis, kaip kolega ką tiktai klausė, kad čia yra apleista sistema. Galbūt kai kur netgi visiškai priešingai.
Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanytumėte, kad išvis karitatyvinis slaugos būdas, kai atliekama ne valdiškai, o dalyvaujant tiesiogiai prižiūrint kiekvieną žmogų, pasitelkiant ir specialistus, ir savanorius, yra ir pigesnis, ir efektyvesnis būdas ir tai iš esmės yra ateities modelis?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sutinku, kad tikrai, kai kalbame šiuo atveju apie Žemaičių Kalvarijos senelių globos namus, ten yra puikios sąlygos ir jautrus požiūris į globotinius. Lieka tik tokios problemos, kad reikia jiems sudaryti galimybes teikti visas reikiamas paslaugas, taip pat ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurias, aš manau, jie taip pat sugebėtų teikti efektyviai ir su nedideliais kaštais.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą ponui J. Razmai.
Motyvai už, prieš. Už – ponas R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tikrai yra grynas formalumas ir įrašymas įstaigos ir organizacijos. Mes puikiai žinome, kokia yra praktika ir kaip ji yra paplitusi ir pasiteisinusi. Jokių didelių skandalų nėra buvę ir panašiai, ir priežiūros klausimų. Žmonės veržiasi į tokius namus. Mes turėtume žiūrėti labai pragmatiškai į šituos dalykus. Gerai, kai visuomeninės organizacijos suteikia savo galimybes ir paslaugas, kurių iš tikrųjų trūksta. Valstybinės rūpybos sistema, kuri dabar yra pasiskirsčiusi tarp sveikatos sistemos ir socialinių reikalų sistemos, yra ganėtinai brangi – apie 3 tūkst. Lt mums kainuoja per mėnesį išlaikymas. Tokius kaštus ateityje senėjančios visuomenės vargu ar mes sugebėsime išlaikyti. Todėl tas karitatyvinis slaugos būdas, kai šalia profesionalo pasitelkiami savanoriai, akumuliuojamos ir visuomenės lėšos, yra vienas iš tų būdų, kuriuos turėtume plėtoti.
O šiaip licencija kaip tokia sprendžia viską, nes tu iškeli tokias sąlygas ir arba jos įgyvendinamos, arba neįgyvendinamos, ir visiškai nesvarbu, kokio tipo įmonė, kas yra jos savininkas. Tai yra rinkos dėsnius atitinkanti taisyklė. Tikrai siūlau šiuo atveju labai įdėmiai tuos dalykus svarstyti, kitaip ateityje mes neturėsime jokios perspektyvos dėl slaugos įmonių, jeigu eisime tuo tradiciniu keliu. Kaštai tikrai labai dideli ir vargu ar artimiausioje ateityje jie bus pakelti dėl senėjančios visuomenės.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas prieš – ponas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nesu taip jau kategoriškai prieš. Būtų galima galbūt pritarti ir Sveikatos reikalų komitete ieškoti galimybių, kaip tą realizuoti. Bet, kolegos, yra sukurta vakarietiška sistema. Įstaiga, kuri nori gauti licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas, turi atitikti slaugos reikalavimus. Tie reikalavimai labai dideli: įranga, personalas, patalpos. Jeigu gauna asociacijos licenciją, vadinasi, mes atidarome Pandoros skrynią ir tada įvairios visuomeninės organizacijos, galbūt gavusios licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas, iš karto pretenduoja į PSDF lėšas. Norint sudaryti sutartį su Ligonių kasa yra tik viena sąlyga – turėti licenciją ir atitikti reikalavimus.
Lengvesnis kelias galbūt būtų sudaryti sutartį, kaip ir minėjo kolegė Alma, su pirminės sveikatos priežiūros centru, esančiu šalia, kad jie teiktų sveikatos paslaugas, o globos (tai yra socialinė sritis) paslaugas jie gali teikti be jokios licencijos, globoti žmogų. Globa ir slauga yra skirtingi dalykai. Slauga yra sveikatos paslauga, o globa – socialinė paslauga.
Kitas dalykas, asociacija, gavusi licenciją, turi drausti savo paslaugas civiline atsakomybe, t. y. pagal Pacientų žalos ir teisių įstatymą jie privalo apsidrausti, nesvarbu, kokias sveikatos paslaugas. Ten negali dirbti visuomenininkai, jie turi turėti darbo sutartį, nes jeigu įvyks kokia klaida, kas tada sumokės už tą padarytą žalą? Taigi, kolegos, čia yra labai daug prieštaravimų sistemai. Todėl gal po pateikimo pritarkime, bet vargu ar bus galima realizuoti ir vargu ar reikia realizuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu galime? (Šurmulys salėje) Gerai, balsuojame.
Balsuojame. Pateikimo stadija. Balsuojame dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, stenkimės balsavimo metu… Gerbiamoji opozicine frakcija, kurios darbotvarkę šiandien svarstome, svarstykime ramiai.
Balsavimo rezultatai: balsavo 72: už – 35, prieš – 8, susilaikė 29. Jeigu neklystu, po pateikimo nepritarta. (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime grąžinti tobulinti? Galime. (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų grąžinta tobulinti autoriams, balsuoja už, kas už tai, kad būtų atmesta, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Už – grąžiname autoriams tobulinti, prieš – atmetame.
Už – 47, prieš – 30, susilaikė 1. Taigi grąžiname autoriams tobulinti.
Kitas darbotvarkės klausimas. Ponas A. Mockus. Prieš įvardydamas klausimą norėčiau ištaisyti savo klaidą. Dėl 2-4 klausimo – Tabako kontrolės įstatymo – svarstymas turi vykti balandžio 23 d., o ne birželio. Ačiū už pastabą. Balandžio 23 d., o ne, kaip sakiau, birželio 23 d.
16.36 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2736 (pateikimas)
Dabar 2-6 klausimas. Ponas A. Mockus. Pone Jurgi, jūs, taip? (Balsai salėje) Kas iš jūsų dabar dėl 2-6 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, ponas Jurgis ar ponas A. Mockus? (Balsai salėje) Gerai. Apsispręskite, gerbiamieji. Supratau.
Ponas J. Razma teikia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2736. Pateikimas. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia tikrai projektas absoliučiai nepolitinis, finansinis, sprendžiantis dėl tokių smulkių apmokestinimo detalių. Šiuo atveju kalbame apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą apmokestinant gyventojų palūkanas. Vieno gyventojo kitam gyventojui mokamas palūkanas. To projekto gal ir nereikėtų, jeigu čia mes neseniai nebūtume praplėtę palūkanų mokėjimo grupės. Kai buvo labai nedaug tų atvejų, žinoma, galėjome nesukti galvos, kaip čia patogiau, ar moka tas, kuris gauna palūkanas, ar moka tas, kuris palūkanas išmoka, kuris sumoka mokesčius.
Galiojantis įstatymas numato, kad prie šaltinio tą pajamų mokestį į biudžetą turi sumokėti ir gyventojas. Tuo tarpu už įmonių obligacijas ir indėlius gaunamos Lietuvos nuolatinių gyventojų palūkanos jau yra apmokestinamos nuo pirmo lito be jokių lengvatų ir priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių mokestį turi susimokėti palūkanų gavėjas.
Yra sukuriama nelogiška situacija. Santykiams tarp dviejų nuolatinių Lietuvos gyventojų sukuriama perteklinė administracinė našta, nes reikia žiūrėti įvairias lengvatas, o tais atvejais, kai palūkanų mokėtojas realiai galėtų ir turėtų išskaityti gyventojų pajamų mokestį, taip sumažinant mokesčių vengimo riziką, ši prievolė kažkodėl yra palikta pačiam gavėjui. Mūsų projektas ir siūlo kiek nors tą logiką atkurti, t. y. nustatyti, kad B klasės pajamoms priskiriamos palūkanos, gyventojo gautos iš kito gyventojo, išskyrus tuos atvejus, kai gavėjas yra užsienio rezidentas, taip pat tos palūkanos, kurioms, remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punktu, taikomas neapmokestinamasis dydis. Iš tikrųjų, kai iš kelių vietų gaus tas palūkanas, tai reikia labai atidžiai skaičiuoti tą neapmokestinamąjį dydį.
Kitos apmokestinamos palūkanos, gautos iš Lietuvos vienetų bei Lietuvoje veikiančių nuolatinių buveinių, turėtų būti priskiriamos A klasės pajamoms, nes joms yra netaikomos jokios lengvatos ir jos paprastai apmokestinamos nuo pirmo gauto lito.
Čia yra tokia paprasta logika, čia yra labai specifinis mokestinis klausimas. Jis yra derintas su specialistais, gerai išmanančiais tuos dalykus, o siūlomas žmonių, kurie susiduria su tokiais mokėjimais ir mato tą nelogiškumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – A. Nesteckis. Prašau.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau paklausti. Visos šitos pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms ir pagal tai yra bendra tvarka, kad kiekvienas gyventojas, gaudamas B klasės pajamas, savanoriškai deklaruoja ir teikia, ir, jeigu tai yra apmokestinama, moka savo mokesčius. Šiuo atveju yra du skirtingi dalykai, kai tu teiki ir gauni palūkanas iš juridinio asmens, tas, kuris nėra kredito įstaiga, tai yra viena, ir nuo pirmo lito apmokestinama. Kitas yra, iš tikrųjų turi kredito įstaigos, tai yra nuo sumos. Ir aš galvodamas, kad jūs priskirsite prie bendros A klasės pajamų visas šitas… Nei kredito įstaiga negali kontroliuoti, įvairios kredito įstaigos, kadangi jums sumuojasi visos tos lengvatos, kurios yra skiriamos.
Tačiau noriu paklausti. Jūs rašote, kad jeigu juridinis asmuo su darbo santykiais susijusiam gyventojui moka didesnes palūkanas nei kitiems asmenims, šiuo atveju iš karto turėtume (…), kad jis netiesiogiai gauna papildomas darbo pajamas. Netgi logikos nėra. Jeigu tu dirbi įmonėje ir iš įmonės perki vertybinius popierius, tau moka daugiau, kitam, kuris nedirba, moka mažiau. Tai čia yra atsiskaitymas…
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų laikas baigėsi. Prašom neviršyti laiko.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs tikrai pagal savo darbo patirtį, ką aš pripažįstu, daug giliau tuos klausimus išmanote. Aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitete jūs galėtumėte tą projektą atidžiai panagrinėti, dar padiskutuoti su specialistais. Taip, aš ekspromtu nenorėčiau atsakyti, nes tai yra labai specifiniai klausimai, ir tai dar nėra kokie nors politiniai sprendimai, kad aš, kaip politikas, šiame ginče ekspromtu diskutuočiau. Aš fiksuoju, kad jūsų iškeltas klausimas tikrai yra, egzistuoja, reikia dėl to diskutuoti.
PIRMININKAS. Ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip ir daugelis su biudžetu susijusių klausimų, yra sprendžiami ne iš esmės ekonomikos klausimai, o klausimai, kaip mokesčius geriau kažkam surinkti. Bet nežiūrima, ar iš viso juos bus iš ko rinkti. Tai šiuo atveju visi šitie pateikimai ir svarstymai yra tokie… Pavyzdžiui, visame pasaulyje įprasta, kad įmonės savo darbuotojams duoda savo akcijų. Ir po to tie darbuotojai (…) akcijas. Mes iš karto darome kažkokį blogumą dėl šito dalyko. Visame pasaulyje įprasta, kad ne tik bankas gali skolinti ir pasiimti pinigus, bet ir koks nors kitas privatus žmogus. Šiuo atveju mes tam privačiam žmogui suteikiame blogą padėtį, nes banko yra geresnė, jis, gavęs palūkanas už paskolas, atsiskaito už savo išlaidas, kitus dalykus, tik po to sumoka mokesčius. Žmogus patenka į tokią padėtį, kad jeigu jis neužsiregistravo kaip bankas, jis nuo pirmo lito sumoka, ką gavo.
Tai sakykite, ar nebandoma visomis šitomis pataisomis pataikauti tiems užsienio bankams, kurie šiuo metu veikia Lietuvoje, kad jiems nebūtų jokios konkurencijos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai tokios išvados neišeina padaryti. Aš akcentuoju, kad tais atvejais, kai nėra lengvatų, kodėl pavesti pačiam žmogui tą mokesčių mokėjimą. Labai lengvai tas jūsų minėtas bankas gali suskaičiuoti ir sumokėti, juk aš tai ir siūlau. Jūs čia iškėlėte daug platesnius klausimus, kurių aš nesprendžiu, kada kokių akcijų duoti žmonėms. Čia yra įvairūs politiniai siūlymai, bet tai nėra mano projekto turinys.
Aš kaip tik galvoju, kaip būtų logiškiau ir patogiau. Kai mokesčiai yra susieti su įvairiomis lengvatomis, tai tik pats žmogus gali sužiūrėjęs gautas sumas ir žinodamas lengvatas sumokėti. Bet kai yra mokesčių mokėjimai be lengvatų, tai žinomas procentas ir iš karto tai gali sumokėti šiuo atveju juridinis asmuo ar bankas. Man atrodo, kad čia yra logiškai surašyta ir niekas čia neproteguojama, tiesiog daroma logiškiau.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Petrošius. Prašom.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik patikslinsiu kolegos Kęstučio klausimą. Kaip jums atrodo, ar teisingas šiandieninis reglamentavimas, į kurį jūs, matyt, įsigilinote, kad iš tiesų paskolos tarp paprastų, ne kreditinių, fizinių ir juridinių asmenų yra apmokestinamos ir palūkanos apmokestinamos nuo pirmo lito? O kreditinės įtaigos patenka į kitokią konkurencinę aplinką, dažniausiai tai būna indėliai, bet jie apmokestinami jau tik nuo 10 tūkst. Man atrodo, kolega Kęstutis to ir klausė. Kokia jūsų nuomonė?
J. RAZMA (TS-LKDF). Matote, aš galėčiau atsakyti labai papratai. Čia kaip tik buvo jūsų dabartinės politinės daugumos, jūsų Vyriausybės politiniai sprendimai. Jeigu manote, kad juos reikia koreguoti, diskutuokime, bet aš šitų dalykų neliečiu, aš tik daug siauresnį, formalų klausimą keliu. O toks klausimas, be abejo, egzistuoja dėl lengvatų taikymo apimties ir teisingumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininkė ponia L. Graužinienė dabar klausia.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš suprantu jūsų norą patogiau padaryti. Bet tas patogiau iškreipia patį principą tarp A ir B klasės pajamų. Vis dėlto aš manau, kad nusistovėjusi tvarka, kas yra priskiriama A klasės pajamoms, kas yra B klasės pajamoms, buvo labai atidžiai išnagrinėta ir diskutuota. Tikrai nesiūlyčiau daryti kokių nors perstumdymų dėl vienokių ar kitokių principų, nes čia yra pats principo pažeidimas. A klasės pajamos susijusios su darbo santykiais, o B klasės jau yra visos kitos. Tiesiog labai aiškiai atskirtas pats principas. Čia mes padarome tam tikrą išlygą taisyklės, išimtį taisyklės, ir tada tų išimčių taisyklės bus vis daugiau. Tada mes sugriausime pačią sistemą, kuri tikrai labai neblogai veikia.
Deklaracijos yra sutvarkytos, jokių problemų deklaruoti nėra. Tik reikia sekti tai, ką mokesčių inspektorius pateikė, ką pateikė bankai. Kalbant apie mokestinius įstatymus, aš visada sakau, kad nereikia griauti pačių sisteminių dalykų, nes tada kyla klausimas administravimo, deklaravimo ir t. t., ir t. t.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, tikrai aš neužsimojau ko nors griauti. Gerbiu jūsų, kaip finansų žinovės, nuomonę, bet aš dėl to projekto konsultavausi su buvusia finansų ministre I. Šimonyte. Jeigu, kaip jūs sakot, ji griautų, tai griautų savo paliktą sistemą. Šiuo atveju, jeigu mes nekalbame apie pajamas, kurios susijusios su darbo santykiais, bet kuriuo atveju, o tik apie tą priskyrimą, man atrodo, kaip aš sakiau, kai mes vienu atveju turime lengvatų, kitu atveju neturime, tai čia yra tas skirtumas, pagal kurį ir žiūrime, kaip ir kur patogiau suskaičiuoti mokesčius. Nebūtų lengvatų, nebūtų jokių klausimų. Jeigu naikintume lengvatas, tada nekiltų problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, atlikote pateikimą. Motyvų prieš ir už nėra. Bendru sutarimu po pateikimo galime pritarti? Ne. Skelbiamas balsavimas. Vyksta balsavimas dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateikimo stadija.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 32, prieš – 7, susilaikė 35. Nepritarta. Bendru sutarimu mes galime grąžinti autoriams tobulinti? Bendru sutarimu šį kartą… Ne. Ponas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia nėra ką tobulinti, jeigu valdantieji nenori padaryti patogumo žmonių labui, taip ir fiksuokime.
PIRMININKAS. Kiek suprantu, bendru sutarimu projektas atmestas? Viskas, nutarta. Projektas atmestas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Ponas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kreiptis į Socialdemokratų partiją. Ar žodis „demokratija“ jų pavadinime ką nors reiškia, ar tai yra tik dar vienas tuščias štampas, lozungas, kuris vartojamas priedangai, kad demokratija yra visiškai nesuprantama? Jeigu valdantieji net negali leisti Seime pradėti svarstyti visų labai paprastų ir ūkinių įstatymų, tai apie kokią demokratiją mes galime kalbėti? Gerbiamieji kolegos socialdemokratai, jūs atsiminkite vieną demokratijos taisyklę: valdantieji kada nors taip pat tampa opozicija. Jeigu jūs dabar įvedate naujas tradicijas, kad opozicijos teisės pateikti projektus visiškai nereikia gerbti, tai atsiminkite, kad tai gali ir jums atsiliepti labai skausmingai. Nebent galvojate, kad jūs amžinai būsite valdanti partija ir tam jokios demokratijos nebereikia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji opozicijos nariai ir gerbiamasis opozicijos lyderi, mes nuoširdžiai, kaip jūs matote, dirbame per opozicijos valandą, klausiame, aiškinamės ir nusprendžiame labai demokratiškai. Ir, gerbiamasis opozicijos lyderi, net pritariame kai kuriems jūsų teikiamiems įstatymų projektams. Taigi jūsų noras pakalbėti profilaktiškai šįkart labai apgailėtinas. Dar kartą noriu jums priminti, kad demokratija nėra demagogija. Tai visiškai ne seserys. Būkite malonūs.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos galima? Pirmininke?! Pirmininke, ar jūs pirmininkaujate posėdžiui? Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom, pone Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes, reaguodami į nedemokratišką valdančiųjų elgesį, kai dirbtinai atmetinėjami paprasti projektai, pasakome, kad mūsų frakcija nesutinka įtraukti į mūsų opozicinę darbotvarkę Vietos savivaldos įstatymo pataisų, teikiamų pono V. Bukausko, dėl kurių čia labai spirga darbiečiai, sužlugdę mero rinkimus Širvintose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, apibendrinkime tai, kas dabar buvo kalbėta. (Balsai salėje) Jeigu galima, pirmas dalykas, mes buvome sutarę dėl 2‑6 klausimo, balsavimo metu po pateikimo buvo nepritarta. Paskui bendru sutarimu buvo atmestas. Tai yra faktas. Atmestas tobulinti, vadinasi, ne grąžintas autoriams, o atmestas. Viskas. 2-6 klausimas baigtas. Jūs padiskutavote, išsakėte nuomones.
Dabar tai, dėl ko mes truputį čia diskutavome, būtent dėl kito įstatymo projekto. Gal aš poniai Pirmininkei, taip?.. (Balsai salėje) Gerai. Ponia Pirmininkė prašo dabar galimybės pristatyti jau ne kitos savaitės, o kitų Seimo posėdžių darbotvarkę, po to pristatymo mes galbūt grįšime prie tos temos, kurią palietė ponas J. Razma. Tinka toks variantas? Tinka. Ačiū. Taigi, gerbiamoji ponia Seimo Pirmininke, prašom.
16.54 val.
Savaitės (nuo 2015-04-07) – 2015 m. balandžio 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū už supratimą. Noriu trumpai pristatyti balandžio 7 d. ir 9 d. darbotvarkes.
7 d. yra svarstymai. Visą dieną yra svarstymai, galėsime daug diskutuoti įvairiais klausimais, Seimo nariai tikrai turės galimybę dėl įvairių sričių išsakyti savo nuomonę. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 9 d., jei su frakcijomis bus susitikta ir bus rastas susitarimas, bus priimamas ir balsuojama dėl naujojo valstybės kontrolieriaus. Galbūt trumpai tiek. Be abejo, laiko dar yra, gali iškilti tam tikrų klausimų.
Noriu pasakyti, jei šiandien opozicija neleis pateikti to įstatymo, tai kitą savaitę būsime priversti daryti neeilinį posėdį. Aš šnekėjau šiandien su Z. Vaigausku, čia visiškai niekuo dėta Darbo partija, bet kai Vyriausioji rinkimų komisija panaikino mero rinkimų rezultatus, liko taryba. Taryba privalo prisiekti iki 14 d., paskutinis terminas yra, mes tiesiog nespėjame kitais terminais, nes Prezidentei yra 10 dienų pasirašyti. Mes nespėjame kitais terminais pagal grafiką, nes neveikia taryba, visas mechanizmas užstringa. Susirinko seniūnai, lyg ir kartu sutarėme. Tokiu atveju, jei bus nesusikalbėta, tai kviesiu valdybą ir prašysiu naikinti laisvą savaitę, bus darbinė savaitė kitą savaitę. Todėl visa darbotvarkė bus ne balandžio 7 d. ir 9 d., bet kitą savaitę. Manau, kad šiandien galime paprastai išspręsti.
PIRMININKAS. Aišku. Klausia V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, vienas klausimas iš dviejų dalių. Rytiniame posėdyje nebuvo baigtas Tautos istorinės atminties įstatymo projekto svarstymas, posėdžiui pirmininkaujantis A. Sysas pasakė, kad bus kitame posėdyje po pertraukos tęsiama. Ar bus įtraukta?
Ir antras klausimas. Ar jau yra pasirengta suformuoti pagal naują tvarką Etikos ir procedūrų komisiją, nes kaupiasi darbai, reikia pasiraitojus rankoves dirbti?
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Tikrai dėl to įstatymo, kuris pasibaigus laikui buvo perkeltas, jis perkeliamas, nes automatiškai po posėdžio, kai baigsime posėdį, visi, kuriuos pagal Statuto nuostatas priklauso svarstyti, bus perkelti. O dėl pakeitimų, tai aš dar kartą prašiau ir Seniūnų sueigoje, kad kitą savaitę po švenčių būtų padaryti pakeitimai ir komitetų, ir komisijų, suformuotos visos komisijos. Nes dabar tikrai neatitinka nei kvotos, nei atstovavimas, reikia susitvarkyti. Seniūnai, man atrodo, suprato, mes tą darbą padarysime.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, mes Seniūnų sueigoje kalbėjome, kad dar po savaitės reikėtų įtraukti į darbotvarkę Konstitucijos pataisas dėl apkaltos, po apkaltos… Prezidentui pritaikytos apkaltos, kokios to pasekmės. Tai yra alternatyvus projektas, kurį prašome įtraukti tuo metu.
PIRMININKAS. Man sako, kad įtraukta, bet dabar turiu pasitikslinti, be akinių nelabai įžiūriu. Mane informuoja, kad į rezervą įtraukta. Mes turbūt jokių čia problemų nedarysime. Susitarėme, kad šiandien vieną pateikiame, kitą posėdį – kitą. Labai ačiū.
Aš labai tikiu opozicijos supratimu. Vis dėlto manau, kad galim šiandien užtrukti labai neilgai, išspręsti klausimą. Čia tikrai ne Darbo partijai reikia, bet Vyriausioji rinkimų komisija priėmė tokį sprendimą, mes tiesiog įkalinsime Širvintų teisėtai išrinktus tarybos narius, jie negalės prisiekti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai Pirmininkei. Dabar apsisprendžiame dėl kitų Seimo posėdžių darbotvarkės, bet sąsaja yra, kiek supratau, su Vietos savivaldos įstatymo tuo klausimu, kurio buvo padaryta pertrauka ir dėl kurio ponas J. Razma dabar kalbėjo. Ar jūs turite kitą pasakymą šiuo klausimu? Ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijoje tikrai mes to projekto siūlymo neturėjome ir mūsų teikiamo jo nėra. O poniai Pirmininkei galima būtų pasakyti, kad pakanka tą projektą apsvarstyti balandžio 7 d., pirmieji tarybų posėdžiai gali būti nebūtinai 7 d., 9 d., gali būti dar už savaitės. Širvintos tai žinodamos tegul atitinkamai rengia pirmąjį posėdį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komiteto pirmininke pone Bukauskai! Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Aš norėčiau, gerbiamieji kolegos ir Pirmininke, patikinti. Gerbiamasis Jurgi! Gerbiamasis Jurgi, puikiai žinote, kad yra nustatoma maksimali prisaikdinimo data. Širvintose paskutinė data, kai gali priimti priesaiką, yra 13 d., nes 2011 m. buvo balandžio 7 d. Septynios dienos, šešios savaitės, 13 d.
PIRMININKAS. Pone Kęstuti! Ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, mes irgi galime kur nors dar nebalsuoti, bet yra Lietuvos problema, ne Širvintų čia problema. Čia yra problema tų įstatymų, kuriuos mes priėmėm Seime ir pagal kuriuos vyko rinkimai. Arba mes tą problemą išsprendžiame, arba pasakome, kad ta problema mums neįdomi.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji, atvirai kalbant, mes turime precedentą, panašų į tiesioginių merų išrinkimo precedentą, kai nesutaria vieni su kitais. O nuo to nesutarimo priklauso tolesnė savivaldos formavimo procedūra. Jeigu mes nerasime konsensuso, bus pasekmės labai nesolidžios.
Taigi, gerbiamasis pone Jurgi Razma, jūs neprieštaraujate, kad… (Balsai salėje) Dabar ponas A. Kubilius. Gerai. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes, skirtingai nuo socialdemokratų, esame krikščionys demokratai. Jeigu sulauksime atgailavimo ir atsiprašymo, kad buvo elgiamasi neteisingai, mes savo nuomonę, gi nesame kokie nors… (Balsai salėje) O, matome, jau atsiprašė. Na, gerai, dirbkite toliau.
PIRMININKAS. Kiek suprantu, tai yra sutikimas, kad opozicinė darbotvarkė būtų papildyta šiuo klausimu, dėl kurio mes galėtume dabar pakalbėti, taip? Ačiū.
Taigi pirmas dalykas – grįžtame prie ponios Pirmininkės pristatytos darbotvarkės. Dėl jos mes bendru sutarimu sutariame ir dabar galime grįžti prie mūsų opozicinės darbotvarkės. Pradėsime nuo Vietos savivaldos įstatymo projekto Nr. XIIP-2870.
Kiek žinau, autorius mane pataisys, kad yra įregistruotas kitas įstatymo projektas, kuris neprieštarauja, kaip pasakė po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Konstitucijos nuostatoms. Taigi mes jį galime dabar svarstyti, kitaip sakant, pristatyti kaip pateikimą ir toliau nagrinėti. Tinka toks variantas?
17.03 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo Nr. XII-967 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2870 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Prašau, pone Valentinai Bukauskai, pateikti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-5333 kai kurių straipsnių… papildymo įstatymo 5 straipsnio ir t. t. įstatymo projektą. Prašau.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamajai Seimo Pirmininkei, aišku, opozicijos lyderiui noriu padėkoti komiteto vardu, kad supratingumas vis dėlto yra viršenybė. Manau, kad turėsime dar grįžti. Aš labai trumpai rytiniame posėdyje pristačiau, tai yra vieno straipsnio papildymas, kad būtų aiški sąvoka, kaip elgtis tarybai pirmajame posėdyje, kokius veiksmus ji turi atlikti, ką turi padaryti. Konstitucijos prieštaravimų nėra matoma. Prašyčiau, kad po pateikimo būtų pritarta. Tai aiškiai išdėstytas vienas straipsnis, 2 dalies iš esmės neteikiame ir nesvarstome.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau, nėra norinčių jūsų paklausti. Taigi ačiū gerbiamajam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui V. Bukauskui.
Dabar motyvai. Mes kalbame apie pateikimą. Nėra. Bendru sutarimu galime priimti? (Balsai salėje) Galime. Po pateikimo bendru sutarimu mes pritariame.
Pone Seimo Pirmininke, prašau, jūsų žodis.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Siūlau ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti. Taigi dabar einame prie svarstymo stadijos. Norinčių nėra, pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritariame. Ačiū.
Einame prie… Taip, po pauzės pamąstymo siūlau, kaip ponia Pirmininkė pasakė, pereiti prie priėmimo stadijos. Taigi pradedame pastraipsniui.
1 straipsnis. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame.
Taigi balsavimas dėl viso įstatymo projekto. Skelbiu balsavimą. Motyvų nėra. Matote, kai gražiai sutarta, tai ir procedūra greitai vyksta.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Užsiregistravo 73 (užtenka): už – 69, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2870) priimtas. (Gongas)
Sveikinu ir dėkoju kaip už pavyzdį bendro sutarimo dėl tikrai sudėtingai susiklosčiusios situacijos. Judame toliau.
17.07 val.
Geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2598 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – dėl geležinkelio transporto. Ponas A. Mockus pateiks Geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Priminsiu, kad mes jau atsiliekame nuo darbotvarkės lygiai valandą. Prašau, pone Arvydai.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsiprašau, kad per opozicijos valandą man tenka pristatyti klausimą, matyt, irgi pavargo, nes daug klausimų pristatė. Iš tikrųjų išėjo taip, kad šitą klausimą mes rengėme kartu, nes Ekonomikos komitete esame kuratoriai visų transporto klausimų, tarp jų ir geležinkelių. Paprastai būname vienas iš pozicijos, kitas – iš opozicijos. Mums iki šiol gana gerai sekėsi darbuotis, todėl ir atsirado šitas projektas, kuris, manau, yra neblogas, suderintas su Vyriausybe, su Susisiekimo ministerija ir t. t. Yra grynai galbūt techninis, apibrėžiantis tam tikrus neaiškumus.
Įstatymo projekto tikslas – sukurti ekonomiškai naudingesnę viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, užimamos valstybės žemės, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomą, teisėtus interesus.
Projekto uždavinys – Geležinkelio transporto kodekse įtvirtinti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, užimamos valstybės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos atvejų ir sąlygų, nuomos būdų, terminų, nuomos sutarties (…) sąlygų reglamentavimą. Aš nežinau, gal visko neskaitysiu, nes iš tikrųjų visi matote, ir t. t.
Iš esmės yra tikslas, toks pagrindinis teiginys eina, kad būtų žemės nuoma ir objektų nuoma, kad būtų galima išnuomoti tik Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai eina kaip raudona linija. Teigiami rezultatai taip pat čia išvardinti, jeigu norite, tiksliai, bet tikriausiai nenorėsite, kad čia užsiimčiau skaitymo pamoka. Tai sudaro galimybę tiksliai išnuomoti objektus, kurie pakliūva geležinkelių… ypač dabar, kadangi geležinkeliai ateityje, „Rail Baltica“ ir t. t., plečiasi, kad būtų nubrėžti reglamentai, t. y. išnuomojimo laikas, išnuomojimo terminai, sąlygos, kada naudojamas aukcionas, kada ne aukcionas. Taigi prašymas ir su „Lietuvos geležinkeliais“ suderintas, ir su Vyriausybe, kad būtų priimtos šios pataisos, kurios padėtų pašalinti neaiškumus, iškylančius susiduriant, tiesiant geležinkelio infrastruktūrą, su kai kuriais objektais, kurie priklauso arba žmonėms, arba organizacijoms, arba kai norime išsinuomoti kuriam nors terminui. Tai tiek trumpai. Detaliau yra viskas parašyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori užduoti klausimą. Pirmasis – B. Pauža. Prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tai dabar aš nelabai suprantu. Kur yra vadinamieji geležinkelio ruožai, tai ta valstybinė žemė jiems yra išnuomota. Apie kokią čia nuomą jūs kalbate ateityje?
A. MOCKUS (LSDPF). Apie valstybinę žemę.
B. PAUŽA (LSDPF). Ne, ne. Aš noriu pabaigti klausimą. Ar čia susiję su būsimais „Rail Baltica“ plotais, kurie bus reikalingi tam geležinkeliui tiesti? Ar čia susiję tiktai su ta žeme, kurią dabar jie turi? Štai toks yra klausimas.
A. MOCKUS (LSDPF). Pagrindinis dėmesys yra kreipiamas, aišku, į ateitį, kur „Rail Baltica“ bus tiesiama. Čia, jeigu pastebėjote, yra dėl valstybinės žemės ir panašiai, kur, pavyzdžiui, negalima subnuomuoti, draudžiama, kad nebūtų nesusipratimų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėkojame. Ačiū kolegai ponui Arvydui. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Labai gerai. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 d. Ačiū.
17.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2845 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitą darbotvarkės klausimą pateiks ponas V. Juozapaitis. Seimo nutarimas dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo. Kol kas pateikimas. Prašau, pone Vytautai. Registracijos numeris – Nr. XIIP-2845.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, prašau pritarti nutarimo projektui, leidžiančiam papildyti pavasario sesijos darbotvarkę labai svarbiu projektu, kurį netrukus, jums leidus, ir pateikčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, klausimų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti programos papildymui? (Balsai salėje: „Galime!“) Pritarta.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje)
Priėmimas. Nėra norinčių. 1 straipsnis. Bendru sutarimu.
Balsuojame dėl viso. Priėmimas. Ačiū, Vytautai. Priėmimas dėl Seimo rudens… (Balsas salėje: „Ne rudens, o pavasario!“) Pavasario, labai ačiū. Balsavimo metu mes labai atidžiai stebime, kas aplinkui darosi, tai labai džiugu. Ačiū.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 61: už – 45, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2845) yra priimtas. (Gongas)
17.15 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2797 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Pristato ponas V. Juozapaitis. Prašau. Švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašau, pone Vytautai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tai tikrai labai svarbus nedidelei grupei žmonių klausimas. Į mane kreipėsi tėvai, taip pat gydymo įstaigų atstovai. Šios pataisos esmė yra ta, kad šiandien teisiškai nėra reglamentuota vaikų, moksleivių, būnančių gydymo įstaigose arba kitur, namuose, mokslo metų pradžios laikas. Kitaip sakant, pagal dabar galiojančią ministro pasirašytą tvarką jie turi teisę pradėti mokslo metus, tiksliau, tą mokymosi procesą tęsti tik nuo vienuoliktos buvimo toje įstaigoje dienos. Ir tai kartais sudaro labai didelių nepatogumų ir morališkai vaikai yra šiek tiek diskriminuojami, kuomet keli palatoje esantys moksleiviai gali tai daryti, o kiti negali būtent dėl tos priežasties, kad egzistuoja tokia tvarka.
Taigi aš siūlau įstatymu nustatyti, kad gydymosi įstaigose būtų galimybė sudaryti tas sąlygas nuo pirmos dienos ir tada jau reglamentuojant tą tvarką. Baigiau.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar ponia I. Šiaulienė pradeda…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Egzekuciją.
PIRMININKAS. …klausimų, atsakymų seriją.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs tikriausiai susipažinęs su Teisės departamento ir Europos teisės departamento išvadomis, kuriose kaip tik reiškiama abejonė, ar yra tikslinga keisti Švietimo įstatymą, kai tokią tvarką tiesiog galėtų patikslinti Švietimo ir mokslo ministro įsakymas. Jūs rašote nuo pirmos dienos, o jeigu, sakysime, tik penkias ar tris dienas praleis ligoninėje? Kitaip sakant, problemų gali būti daugiau negu mokymosi efektyvumo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Problemų visada galima surasti daugiau, negu yra gyvenime. Kita vertus, keičiantis ministrams ir priklausomai nuo jų kompetencijos ir nuo tų žmonių, kurie vadovauja ministerijai, kompetencijos, tikrai niekada negali būti tikras, kad tuo metu bus priimta tokia tvarka, kuri galėtų atitikti mūsų visų lūkesčius. Iš tikrųjų tai nėra privalomas tų vaikų mokymas ir nekalbama apie tai, kad jie turi tai būtinai daryti. Įstatymas reglamentuotų galimybę, kuri imperatyviai nurodytų ministrui pateikti tą programą ir pagal realią situaciją spręsti, kaip, kada ir kam būtų galima sudaryti tokias sąlygas. Kitaip sakant, kad vaikai turėtų bent teorinę galimybę tuo pasinaudoti. Aišku, jeigu vaikas atsigula dviem ar trim dienom, niekas jo nevers mokytis, ir galų gale ne dėl to šis įstatymo projektas yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas E. Šablinskas. Prašau.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų gana gera pastaba. Įstatymas bendrai nusako, kad turi būti atliekama tokia veika, o jūs įrašote nuo pirmos dienos suprasdami, kad nuo pirmos dienos neįmanoma nei mokyklos informuoti, nei mokytojų. Juo labiau kai vaikas patenka ilgesniam laikui, manau, kad vienuolika dienų jis bus gydomas ir apie mokslą vargu ar galvos. Ar nemanote, kad geriau pateikti nutarimo projektą ir Vyriausybei įsūdyti, nes pats įstatymas… Na, iš tikrųjų ta buvusi frazė labai gerai atitiko. Liktų tik Vyriausybės nutarimo projektas ir įpareigotų ministrą pakeisti savo įsakymą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jeigu aš taip galvočiau, kaip jūs pasakėte, tikrai čia nestovėčiau ir pateikčiau kitą įstatymo projektą. Tai, kad yra nurodytas konkretus laikas ta pirma diena, tai yra natūralu, nes nuo kada nors turi prasidėti. Be jokios abejonės, jeigu ši pataisa bus priimta po pateikimo, mes tikrai apie tai diskutuosime ir ta pirma diena gali būti antrąja arba trečiąja diena, bet ne vienuolikta, nes vienuolika dienų yra didžiulis laiko tarpas.
Kita vertus, gali būti tokia situacija, kuomet vaikas mokosi arba gydosi vienoje įstaigoje ir paskui jis yra perkeliamas į kitą gydymo įstaigą, taigi jam vėl įsigalioja tas vienuolikos dienų periodas arba ta pertrauka. Tuomet tas biurokratinis trukdys tikrai neleis užtikrinti jo mokymosi proceso. O tai, kad gydytojai patys nustatys, ar tam vaikui reikia, ar galima mokytis, tai šis įstatymas ne dėl to. Čia kalbama apie tai, kad jie turėtų tokią galimybę, teisę pasinaudoti. Dar kartą aš kartoju, kad toks prašymas buvo tikrai ne mano susapnuotas, o daugelio visuomeninių organizacijų, tėvų ir pačių ligoniukų pasiūlytas.
PIRMININKAS. Ponia V. M. Čigriejienė. Prašau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš noriu pratęsti gerbiamojo E. Šablinsko klausimą. Gerbiamasis Vytautai, gerbdama jus aš, kaip medikė, tikrai išmanydama mokyklų struktūrą ir bendraudama su mokiniais ir mokytojais, nelabai suprantu dėl pirmos dienos. Vaikas atsiduria 17 val. gydymo įstaigoje. Taigi nesuorganizuosi niekaip, nuo trečios dienos tai gali, pavyzdžiui, jeigu jį reikia perkelti, yra planuotas procesas ir tą planuotą procesą tu suorganizuoji. Viskas gerai, mokosi. Bet nuo pačios pirmos dienos netikslinga akcentuoti. Vėliausiai nuo trečios, nes mokykla dar nežino, kad tas vaikas atsigulė, tėvai nežinos, nepraneš mokyklai. Tėvai turi pranešti mokyklai, kad tas vaikas stacionare. Tai dėl to tiktai man kyla…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerai. Ačiū, gerbiamoji profesore. Iš tikrųjų aš priimu jūsų pastabą ir jau dabar pradedu kurti pataisą dėl savo pataisos, kad tą pirmą dieną ištaisyčiau į trečiąją dieną. Aš sakau dar kartą – pačios dienos įvardinimas tikrai nėra esminis dalykas. Esminis dalykas yra sutarti, kad tokia pataisa būtų ir kad tai nepriklausytų nuo vieno ar kito ministro valios arba jo kompetencijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ričardai Sargūnai, prašau.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, labai džiugu, kad jūs rūpinatės vaikais gydymo įstaigose. Iš tikrųjų tas klausimas labai svarbus, tačiau pasakykite, kaip būtų galima užtikrinti (aš gal čia kartoju) nuo pirmos dienos kokybišką tų vaikų ugdymą vietoje, kadangi dar nežinoma, kokia to vaiko ligos klinika, koks bus taikomas gydymo algoritmas ir panašiai? Ar jūs nesutiktumėte, jeigu toje jūsų būsimoje pataisoje būtų nuo pirmos galimos mokyti dienos? Medikų konsiliumas spręstų, kada vaikas gali mokytis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Absoliučiai su jumis sutinku.
Kita vertus, jeigu žmogus patenka į ligoninę neplanuotai, yra atvežamas su greitąja, turbūt apie mokymąsi ten niekas nekalba, ar ne? Jeigu vaikas yra planuotai hospitalizuojamas, be jokios abejonės, galima numatyti jo mokymo ir ugdymo procesą, jeigu jis yra tuo metu leistinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pateikėte įstatymo projektą.
Dabar galime toliau, motyvai. Gal mes atsisakome motyvų prieš? Atsisakome, pone Eduardai. Bendru sutarimu galime po pateikimo? Ne. Supratau.
Skelbiamas balsavimas. Ačiū, kad sutaupėme laiką dėl motyvų. Vyksta balsavimas dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateikimas.
Balsavo 57: už – 35, prieš nėra, susilaikė 22. Taigi, pone Vytautai, jūsų projektui pateikimo stadijoje yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kito komiteto nėra pasiūlyta, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Yra pasiūlymas, kad papildomas Sveikatos reikalų komitetas. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis, Sveikatos reikalų komitetas – papildomas. (Balsai salėje) Gerai. Elgiamės demokratiškai. Yra du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas – pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kitas – Sveikatos reikalų komitetas.
Balsuojame, jeigu jau taip. Už, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, prieš – Sveikatos reikalų komitetas. Balsuojame, kuris komitetas būtų pagrindinis, ar Sveikatos reikalų komitetas, tada prieš, ar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, tada balsuojame už. (Balsas salėje) Taip ir pasakiau. Ačiū.
Balsavimo rezultatai: 30 – už, prieš – 24. Taigi lieka pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o Sveikatos reikalų komitetas – papildomas. Išsprendėme. Svarstymo laikas – birželio 4 d. Ačiū. 2-8b išnagrinėjome.
17.25 val.
Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1976 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas. Pone Antanai Matulai, jūsų laikas pateikti Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Prašau, pone Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš ir 36 pasirašę įvairių frakcijų Seimo nariai maždaug prieš metus teikėme siūlymą dėl Konstitucijos 55 straipsnio, kad parlamente vietoje 141 žmogaus liktų 101. Yra įvairių motyvų: ir ekonominių, ir politinių, ir moralinių. Jeigu bus klausimų, aš į juos atsakysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už operatyvų pristatymą. Ponia Irena Šiauliene, jūsų klausimas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, kadangi jūs parlamentaras su patirtim, tai puikiai žinote, kad buvo surengtas referendumas ir tauta tokiam siūlymui nėra pritarusi.
Kita vertus, mes, šiaip ar taip, pagal Konstituciją parlamentinė valstybė, tai gal parlamento siaurinti ir jo reikšmės mažinti mažinant narių skaičių nereikėtų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš suprantu ir žinau, kad Konstitucija buvo priimta referendumu, bet po to daug kas pasikeitė. Pirmiausia mes nesame tokia turtinga valstybė, kad galėtume išlaikyti gana didelį skaičių parlamento narių.
Kitas dalykas. Didžioji dalis teisinės bazės yra suformuota. Įstojome į Europos Sąjungą. Europos Sąjungos teisynas iš esmės yra irgi perkeltas. Turiu ir asmeninę patirtį – pirmą kartą į parlamentą vienmandatėje apygardoje buvau išrinktas 1996 m. Išties darbo krūvis yra sumažėjęs. Be to, sutaupytume gana nemažai lėšų. Tikriausiai visi susirinkimuose, susitikimuose su gyventojais kartais išgirstate žmonių klausimus, ar jūsų nėra per daug, kodėl po pietų jūsų nebūna. Atsakyti labai sunku. Vadinasi, jau ir tie patys žmonės, kurie balsavo priimdami referendume Konstituciją, irgi mano, kad galbūt mes turime pradėti apie tai galvoti.
Aš asmeniškai manau, kad anksčiau ar vėliau toks projektas bus priimtas, nes tokia situacija jau subrendo. Lyginant, kiek parlamento narių yra kitose Europos Sąjungos šalyse, mūsų yra gana nemažai. Vienam Seimo nariui Lietuvoje tenka 21 tūkst. gyventojų. O pavyzdžių turime. Latvija turi 120 parlamento narių, Estija – 101, Slovėnija, turėdama 2 mln. gyventojų, turi 90 parlamento narių ir puikiai susitvarko. Aš manau, kad kokybė parlamentinės valstybės ir parlamento darbo nepablogės, jeigu bus mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas L. Balsys. Prašau. Atsiprašau, Eduardai Šablinskai. Atsiprašau. Nepastebėjau.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui pirmininkui. Visų pirma, kolegos, baikime tuos piarinius dalykus su Konstitucija. Žiūrėkite, šiandien trys pasiūlymai. Pirma. Dėl merų jau bėdą turime, reikia skubėti keisti įstatymą. Dabar dėl seniūnų pateikė, negalėjau šnekėti, bet pasakau, kad neatskiriame, kas yra atstovaujamasis ir kas yra vykdantysis. Dabar išeina, kad seniūnai bus vykdantieji su biudžetu. Ar jie atstovauja, ar ne? Konstitucinis Teismas yra pasisakęs. Jūs vėlgi siūlote laužyti matematiškai. Pateikėte gerą informaciją, kad Lietuva yra per vidurį. Bet ar tokiu būdu nelaužome mes tradicijų?
Pagaliau jau su humoru pasakysiu, ką salėje darysime? Futbolą lošime?
Antra. Papirkimo atvejis – nupirkti 140, iš jų pusę, o po to reikėtų tiktai 50. Pagalvokime. Dar greičiau Lietuva bus išparduota.
Pagaliau iš tikrųjų rimtai. Nacionalinio saugumo požiūriu, nelaužant tradicijų, pripratome ir dirbkime tiek, kiek yra. Nereikės nei VRK peržiūrėti, nes ten milžiniškos lėšos sueis, nereikės darkyti visų mūsų priimtų teisės aktų, nes po tokiu, įsivaizduokite, kiek slypi.
PIRMININKAS. Prašau klausimą. Kolega, čia ne pasisakymai.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Mano ir klausimas. Gal neverta tokių dalykų?.. Ne laikas esant šitai geopolitinei situacijai. Ar sutinkate?
PIRMININKAS. Beveik buvau suteikęs jums galimybę du klausimus užduoti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš supratau visus klausimus. Iš pradžių atsakau. Dėl salės problemos nėra. Aš pats išmontuočiau vieną dalį ir ji būtų laisva. Čia būtų pastatytos gėlės ir būtų daug gražiau posėdžiauti, jeigu čia pusiau juokaujame. Jeigu toks argumentas gali būti, kad mūsų salė per didelė. Naujos statyti nereikės. Dėl papirkimo tai labai blogai, jeigu yra Seimo narių, kuriuos galima papirkti, nupirkti. Be abejo, kolegos, nacionalinio saugumo prasme tiek rinkėjų, tiek mūsų atsakomybė labai išaugs, nes sumažėjus parlamentarų skaičiui 40 asmenų, be abejo, žmonių atsakomybė bus daug didesnė, nes (jūs esate teisus) ir mūsų balso galia, ir atsakomybė bus daug didesnė.
Aš tik noriu pasakyti ir per daug nesitikiu, kad jūs šiandien pritarsite. Gal bent jau po pateikimo siūlyčiau paanalizuoti, nes kai rinkau parašus dėl šio projekto, labai daug kas sakė: gerai, pasirašau, bet gal galėtų būti 121, gal čia per daug radikaliai sumažinta. Bet, kolegos, pripažinkime, anksčiau ar vėliau, jeigu bus tokia situacija Lietuvoje dėl gyventojų skaičiaus, tokį sprendimą mes turėsime kada nors priimti. Gal ne dabar, bet, manau, būtų labai gražu prieš visuomenę, kad mes rimtai paanalizuotume ir suprastume, kad mūsų šiandien yra šiek tiek per daug.
PIRMININKAS. Pone Linai Balsy, jūsų klausimas.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų labai sunku su jumis diskutuoti, kai jūs siūlote tokį tautoje populiarų dalyką, kaip sumažinti Seimo narių skaičių. Populiariausias siūlymas būtų turbūt išvis paleisti Seimą. Reitingai pakiltų labai smarkiai. Iš tiesų galima filosofuoti įvairiais aspektais, kas geriau – ar turėti 141 dorą, sąžiningą, nekorumpuotą Seimo narį, ar 101 kaip visada. Lietuvos istorijoje yra buvę įvairiai, yra buvę ir 95 Seimo nariai, ir 105, ir 141. Galima įvairiai kalbėti, atsižvelgiant į populizmo laipsnį. Kas būtų, jeigu, pavyzdžiui, žmonės pradėtų masiškai grįžti į Lietuvą, ko aš labai tikiuosi, tai ką, vėl keistume, kad būtų 141?
Mano klausimas – ar jums neatrodo, kad reikėtų keisti pačią rinkimų sistemą, kad žmonės galėtų rinkti ne tai, ką partijos pasiūlo savo sąrašuose, o tai, ką jie iš tikrųjų pažįsta, gerbia ir myli tuos žmones?
A. MATULAS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo galo. Jeigu vienmandatininkų išliktų tiek pat, o daugiamandatėje renkamų žmonių skaičius sumažėtų, tai ta jūsų nuostata jau iš dalies būtų įgyvendinama. Jeigu valstybė turi džiaugtis, kad turi daug sąžiningų, dorų parlamentarų, tada padarykim 225 ar 226, tuomet bus dar daugiau, valstybė dar labiau galės didžiuotis, vadovaujantis tokia logika. Populizmu neužsiminėjau daug metų, žinote, aludarių krašte, Pasvalyje, buvo populiaru siūlyti didinti akcizus, buvo populiaru uždrausti bambalius, buvo populiaru nubraukti lengvatas mažiesiems aludariams, uždaryti kioskus ir taip toliau, ir taip toliau. Jūs labai klystate, nes tos populizmo ribos yra labai nekonkrečios. Po šito siūlymo Pasvalys už mane balsuoja ketvirtą kadenciją iš eilės. Taigi čia nėra populizmas, kolegos, tiesiog mes pasitarę su kolegomis nutarėme, kad apie tai reikia vėl pradėti kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamasis Antanai, dar nenubėkite, dar mes norime pasišnekėti. Ačiū posėdžio pirmininkui. Daug čia tų klausimų yra. Kodėl tie skaičiai tokie paimti – 101? Ar jūs čia skaičiavote, pagal gyventojų sumažėjimą procentą kaip nors išvedėte, ar šiaip sau parašėte iš lubų tą skaičių? Tai vienas klausimas.
Antras paprastesnis. Prašom pasakyti, po šito piaro, kurį jūs dabar darote, kaip jūs tikitės išlikti Seime, kai reikės surinkti konstitucinę daugumą? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Vėl nuo antro galo pradedu. Jeigu neįtikinsiu rinkėjų, nepereisiu, vadinasi, turėsiu ieškoti kito darbo. Aš irgi rizikuoju, bet aš nesu priaugęs prie šitų grindų. Jeigu prarasiu žmonių pasitikėjimą, vadinasi, jie manęs nerinks. Kodėl pasirinkau 100? Todėl, kad mes visada lyginamės su Estija. Estija daug kur mus pralenkė, nors ten gyventojų yra mažiau, bet ten efektyviai veikia 101 parlamento narys. Jeigu mes turėtume tokį patį skaičių, mes atitiktume Čekijos leidžiamosios institucijos narių skaičių, t. y. mums maždaug tektų po 35 tūkst. gyventojų. Čekija tiek turi parlamentarų parlamente pagal gyventojų skaičių. Jeigu mes atitiktume pagal vienus kriterijus Estiją, pagal kitus – Čekiją, manau, tos valstybės vertos, kad mes dėl kai kurių parametrų į juos lygiuotumės.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas klausimams, atsakymams baigėsi. (Balsai salėje) Manau, kad kolega neužpyks ir paklaus individualiai. Dabar judame toliau.
Motyvai. K. Masiulis – prieš. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar populiariau būtų tik pasiūlyti, kad po dviejų kadencijų Seimo nariai turi trejus metus atsėdėti kalėjime. Visi tam pritartų ir tauta dar labiau nešiotų A. Matulą ant rankų už tokį pasiūlymą, ir tai būtų verta to paties svorio, kaip ir šitas siūlymas, R. Janutienės ar kokios nors kitos laidos, nes didesnės vertės ir nėra. Labai saugu siūlyti tokį siūlymą, kuris tikrai nesulauks pritarimo. Ypač smagu taip daryti, kai žinai, kad tai yra populiaru, bet žaisti tautos neišsilavinimu, tamsumu yra bjauru. Nepriimtina taip daryti. Aš noriu pasakyti – aš jam sakiau, bet dabar noriu į eterį pasakyti. (Balsai salėje) Politologijoje yra priimta, kad parlamentai turi tokį parlamentarų skaičių, kad tai būtų kubinė šaknis iš gyventojų skaičiaus. Lietuvoje kubinė šaknis iš gyventojų skaičiaus arba, tiksliau, jeigu 141 pakeltume kubu, gautume 2,8 mln. Pasiskaičiuokite.
Antras argumentas. Gyventojai, kurie išvažiavo, jie pilietybės neatsisakė. Jie yra Lietuvos piliečiai. Tai mes kaip turėjome tą skaičių Lietuvos piliečių, taip ir turime. Jeigu paimtumėte ir pažiūrėtumėte, kokio reikia parlamento pagal piliečių skaičių, tai gautumėte, kad reikia faktiškai apie 100… 60 parlamentarų nuo 3,5 mln. Jeigu paimtumėte vokiečių parlamentą, kad ir kokį paimtumėte, estų parlamentą, atitinka: 1 mln. gyventojų – 100 parlamentarų. Kiek galima pilstyti tą tokį absoliučiai tuščią klausimą? Prieš kiekvienus rinkimus išeina ir kaišosi plunksnas. Nereikia pigiai spekuliuoti žmonių tamsumu ir didžiuotis, kad gyventojai to nori.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad dabar bus įdomu išklausyti motyvą už. Ponas P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Šios dienos statistika: 10.11 val. – registruota 106 Seimo nariai, 11 val. – 86, 12 val. – 76, dabar yra… (Balsai salėje) Palaukit!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti!
P. URBŠYS (MSNG). 17 val. – 56. Nepaisant to skaičiaus buvo priiminėjami įstatymai. Kaip matote, pats skaičius…
PIRMININKAS. Ponia Irena!
P. URBŠYS (MSNG). …nenulemia kokybės. Antras dalykas. Jeigu kalbame apie išvažiavusius į užsienį, o išvažiavusių yra apie 800 tūkst., registruota toje vienintelėje apygardoje išvažiavusių Lietuvos piliečių yra 20 tūkst. Faktas yra toks, kad jie nedalyvauja renkant šitą Seimą. Jeigu mes vis dėlto keliame sau kokybinius reikalavimus, aš manau, kad reikėtų nors apsvarstyti šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū už išsakytą nuomonę dėl motyvų. Tik pasakysiu, kad įstatymai priimami, kai salėje yra daugiau nei pusė visų parlamentarų, t. y. 71, o mažiau gali būti, kai kalbame apie kitas stadijas. Gerai.
Balsuojame. Išreiškiame demokratiškai savo poziciją pateikimo stadijoje. (Balsai salėje) Pateikimo stadijoje. Motyvai išsakyti skatina tolesnei diskusijai kitose stadijose. Atsiprašau, kad pasinaudojau komentaro teise.
Balsuojame dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kurį pateikė ponas A. Matulas ir 36 Seimo nariai. Pateikimas. (Balsai salėje) Po balsavimo.
Ačiū. Balsavo 53 Seimo nariai: už – 15, prieš – 8, susilaikė 30. Po pateikimo nepritarta. Dabar turime apsispręsti, ar grąžiname autoriams tobulinti, ar atmetame. Pasiūlymas tobulinti. Bendru sutarimu galime? Ne. Tada turime balsuoti, bet aš gerbiamųjų norėčiau paklausti, jūs norėtumėte pasakyti prieš balsavimą, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti? Atsiprašau, kolega. Ar palaukime apsisprendimo šiuo klausimu. Balsuojame. Kas už – grąžiname tobulinti, kas prieš – atmetame. Aš galvoju, kad balsavimo metu pagalvosime, ar verta replikuoti, laikas. Gal bus mažiau replikuojančių. Už – grąžiname autoriams tobulinti, prieš – atmetame. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. 54 ir po lygiai. (Balsai salėje) Gerbiamieji! Kolega, jūs antrasis. Rezultatas yra toks, kad grąžinta autoriams tobulinti. O dabar replikos po balsavimo. Ponia V. M. Čigriejienė. (Triukšmas salėje) Gerbiamasis kolega, visi dabar kalbės dėl vedimo tvarkos. Prašom netrukdyti. Ponia V. M. Čigriejienė. (Balsai salėje)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mane jaudina kitas aspektas. Na, nepritarėme, patobulinsime. Gaila, nes Seimas ir taip neturi autoriteto. Turėtų. Bet mane gąsdina. Mielasis profesoriau Kęstuti, kaip jūs galite tautą vadinti tamsia ir neišsilavinusia? Mūsų tauta yra šviesi, išsilavinusi ir tamsių žmonių nėra. Kiekvienas sėdi savo rogėse ir pagal tai mes sprendžiame. Negalima taip, kodėl mes taip elgiamės?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Prašom, ponas B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašiau leisti pasakyti. Aš turiu liudininkus, kad aš balsavau, bet neveikė aparatas. Jūs neleidote pasakyti, kad mano balsas buvo susilaikymas. Tai kodėl jūs to neleidote, prašom pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakau jums. Pirmas dalykas, jums suteikta teisė kalbėti po balsavimo, vienas dalykas. Antras dalykas, dėl jūsų pastabos. Tas, kuris jums patarė, turėtų patarti, kad pagal Seimo statutą, jeigu atmetimas, tai turėtų būti ne mažiau kaip 36 balsai. Jeigu jūsų balsas dėl kokių nors priežasčių neveikė, protokole mes tai fiksuojame, bet jeigu būtų netgi ir lemiamas balsas, ne vienas atvejis buvo, kai neveikė ar kitaip balsavo ir nebuvo lemiama. Tačiau grįžtame ir baigiame šį klausimą: siekiant atmesti, reikia 36 balsų, o buvo 27, jeigu neklystu. Su jūsų būtų… Ačiū, kolega.
Dabar toliau po viso. Ponas Kęstuti, jūs buvote vienas iš pirmųjų. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vertinkite kaip norite, aš žiūriu televiziją ir matau, kad populiariausios laidos yra šou. Galbūt tai atspindi labai aukštą intelektualinį tautos lygį. Man atrodo, kad jis nepakankamai aukštas, norėčiau, kad būtų aukštesnis. Jeigu keliant tokius klausimus galima pasipiarinti, tai man irgi kai ką liudija. Turiu tokią nuomonę.
Dabar mes teisingai padarėme, kad iš pirmo karto atmetėme, bet neteisingai padarėme, kad pratęsėme galimybę teikti, nes vienintelė vertė yra piaro vertė šito klausimo. Mes suteikėme galimybę dar sykį tą pačią karštą bulvę valgyti, kramtyti ir dar sykį aiškintis, kiek turi būti. Dabar ateis su 121 nariu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prašom.
S. BRUNDZA (TTF). Jeigu galima, dvi mažos replikos. Viena, norėčiau atkreipti dėmesį, visiškai nesvarbu, ar 2,8, ar 3,2 mln., teisės aktų skaičius tikriausiai nuo to nesikeičia. Viena. Antra, pažiūrėkime, kiek balsavo. Aš pritarčiau anksčiau kalbėjusiems. Pažiūrėkime, kiek balsavo. Kiek reikia Seimo narių? Tuščia salė, mes piktiname Lietuvos žmones, o ne piarinamės. Koks čia piaras? Paprasčiausia gėda. Viena. Antra, pažiūrėkime balsavimo vidurkį, pamatysime, kad net 80 nėra. 71 – jau galima valdyti valstybę, mes kalbame apie 101, tai dar yra per daug.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik tada, jeigu bus 101, tai 51 valdys valstybę. Bet čia pastaba. Ačiū ponui Stasiui. Dabar ponas K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, kad Darbo partijos frakcija būtų tikrai balsavusi už šitą įstatymo pataisą vien dėl to, kad 2004–2008 m. mūsų įstatymą paėmė gerbiamasis A. Matulas ir perregistravo. Bet kadangi patys konservatoriai tarpusavyje susipešė, vienas dalykas, o antras dalykas, tikrai nenorime, kad lietuvių tautos būtų tiek pat kiek Estijoje, todėl mes šiuo atveju ir susilaikėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, žinoma, siūlyti ir balsuoti galima už daug ką. Pavyzdžiui, jeigu būtų pasiūlymas balsuoti už vieną Seimo narį, gal būtų nepatogu. Galėtų būti siūlymas balsuoti už 11 Seimo narių, būtų nepatogu. Bet jeigu būtų pasiūlyta už 111…
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas E. Šablinskas. Prašom.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia atsakysiu gerbiamajam P. Urbšiui: būtų ir 70, salėje tokiu metu būtų apie 30. Tai būtų dar baisiau ir liaudis tikrai šaipytųsi ir sakytų – geriau visai paleisti Seimą.
Dabar teisiškai atsakant kolegoms, pirmiausia norėtųsi, kad kai yra konstitucinio įstatymo pataisos, salėje būtų ne mažiau kaip 85 nariai, tada būtų aišku, ar balsuos toliau ir kaip eis priėmimas. Jau vien dėl to, kiek čia mūsų likę, mes lyg ir tyčiojamės, nes piarinsime vieni kitus, o iš tikrųjų šaipysis iš mūsų tauta.
PIRMININKAS. Ačiū. Be abejo, kalbama apie Konstitucijos straipsnio pakeitimą, taigi skaičius turėtų būti kitas. Prašom, ponas V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, aš kreipiuosi į konservatorius. 2012 m. R. Žemaitaitis pateikė lygiai tokį pat projektą – jūs vienbalsiai jį užblokavote ir atmetėte. Tada paskelbėte Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tai aš norėjau paklausti, kaip jūs taip greitai apsivertėte per tuos metus?
PIRMININKAS. Ačiū. Viena pastaba. Šiandien mes įsitikinome, kad Statute numatytas skaičius 36 yra tam, kad salėje likusieji 5 Seimo nariai neatmestų gerų iniciatyvų. Šiandien yra atvejis, kai grąžinta autoriams tobulinti, demokratija yra veikianti. Ačiū.
Ir dar viena pastaba. Turiu jūsų paklausti, nes ponas B. Pauža 2-7 klausimu, kai buvo kalbama apie geležinkelio transportą, siūlė ir prašė, kad Kaimo reikalų komitetas būtų papildomas. Ar neprieštaraujate, kad tai būtų užfiksuota? Neprieštaraujame. Ačiū. Pone Broniau, tvarka? Dėkui.
Judame toliau. Taigi dabar mes nagrinėjame… 2-11a, 2-11b klausimus praleidžiame, nes nėra reikiamų 29 Seimo narių surinktų parašų, nes įstatymas jau buvo pateiktas prieš pusmetį.
17.51 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I‑2455 1 straipsnio ir 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2766 (pateikimas)
2-12 klausimas – Valstybės paramos… Taigi, pone Linai Balsy, jūsų laikas atlikti pateikimą Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 1 straipsnio ir 3 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2766. Pateikimas. Ponas L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, kaip smagu matyti tuos, kurie dar likę čia, salėje. Dirbame toliau, nesvarbu, kiek čia mūsų valdo valstybę, bet mes vis tiek galime priimti gerus įstatymus. Gera naujiena ta, kad posėdis netrukus baigsis ir visi eisime namo, į savo būstus, kaip didžioji dalis Lietuvos žmonių. Maždaug pusė Lietuvos žmonių gyvena miestuose, grįš į savo daugiabučius. Iš tos pusės didžioji dalis gyvena daugiabučiuose, kurie statyti dar sovietiniais metais. Jie yra neefektyvūs ekonomiškai, energetiškai nepakankamai gerai sutvarkyti. Neklausiu jūsų, mielieji kolegos, kiek iš jūsų, čia esančiųjų, grįšite į tokio tipo butus ir būstus, tačiau įtariu, kad didžioji Lietuvos žmonių dalis, mūsų rinkėjų, tikrai grįš į tokio tipo statybos butus.
Štai vakar Europos reikalų komitete mes svarstėme Nacionalinę reformų strategiją, ji atspindi tas pastabas, kurias mums reiškia Europos Sąjunga. Viena iš tokių esminių pastabų dėl tos strategijos buvo ta, kad Lietuvoje yra labai blogas, žemas energijos panaudojimo efektyvumas, vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Ir to pagrindinė priežastis yra labai prastos kokybės mūsų gyvenamieji namai, ypač daugiabučiai. Yra nacionalinės svarbos reikalas padaryti taip, kad tie mūsų namai taptų tikrai efektyvūs, tam yra Renovacijos programa. Galima sakyti taip: juk dabar yra Renovacijos programa, Aplinkos ministerija skyrė labai daug pinigų reklamai. Net ne pačiai renovacijai, o reklamai, koks tai geras projektas, kaip jis gerai vykdomas. Tačiau mes turime skaičių ir turime duomenų, kad ta renovacija, kokia ji yra dabar, yra neefektyvi ir vyksta labai lėtai. Štai toje pačioje mano minėtoje Nacionalinėje reformų strategijoje parašyta, kad 2015 metais planuojama renovuoti apie 500 daugiabučių namų. Lietuvoje yra apie 40 tūkst. namų, kuriems reikia renovacijos. Paskaičiuokime: 500 per metus, padaliname 40 tūkst. iš 500 ir gauname (nepatikėsite!) 80 metų! 80 metų! Nebeliks nei tų namų, nei tų gyventojų, o jie vis dar lauks eilėje Aplinkos ministerijos JESSICA programos pinigų.
Be to, dabar egzistuojanti programa turi daugybę tokių trūkumų. Esminiai trūkumai yra tokie, kad investicinių projektų vertė yra labai didelė, siekia nuo 1 iki 2 mln. Lt, atnaujinimo būdas yra ribojamas minimaliu dvejų metų terminų. Ką tai reiškia? Kai susiduriame su projektų vykdymu, su rangovais, pasirodo, kad dabar jau ir tų rangovų trūksta, nebėra Lietuvoje statybininkų, nebėra darbininkų, kurie galėtų tai kvalifikuotai atlikti. Dažniausiai rangovui teikiami komerciniai pasiūlymai gerokai viršija investiciniame plane numatytas lėšas, kurios būna paskaičiuotos pagal tam tikrą sistemą, reali sąmata būna daug didesnė.
Kitas labai didelis trūkumus – nuo investicijų plano parengimo iki rangos darbų atlikimo ir pirkimo praeina apie pusė metų. Per tą laiką pasikeičia darbų kainos, investiciniai projektai tampa praktiškai nepritaikomi. O svarbiausias trūkumas yra tas, kad investicijos, pinigų skyrimas yra vertinamas pagal mano minėtą valstybės kompensaciją, iš tų europinių pinigų ir Lietuvos valstybės pinigų kompensacijos dydžiai yra teikiami nepriklausomai… teikiami pagal atliktus darbus, o ne pagal pasiektą rezultatą. Čia yra esminis trūkumas. Kaip tie darbai atlikti? Ar tas namas geresnis? Kartais po tokios renovacijos jis tampa blogesnis, prasideda pelijimo procesai, dar kažkas. Pinigai būna išmesti, o rezultato žmonės neturi.
Tai šis mano teikiamas siūlymas siūlo vertinti renovaciją ir skirti valstybės ir Europos Sąjungos pinigus pagal pasiektą rezultatą, tai yra pagal pasiektą energetinę klasę. Tų klasių, kaip žinote, yra septynios, arba, kartais sakoma, devynios, pradedant A, baigiant G. Pagal mano siūlymą vis dėlto reikėtų tuos pinigus skirti pagal atliktus darbus, leisti žmonėms atlikti darbus ne vieno projekto, kuris tęsiasi dvejus metus, bet etapais. Sugalvojo daugiabučio namo patys gyventojai, kad reikia šilumos mazgą remontuoti ir langus pakeisti, pasiekti C klasę, padarė ir pagal tai gavo atitinkamą įstatyme numatytą kompensaciją pagal minimalios algos dydį kvadratiniam metrui. Paskui sugalvojo dar po kitų metų pasiekti B klasę arba A klasę, gaus vėl tą skirtumą, kuris buvo nuo C klasės. Labai aiškus, geras, paprastas būdas. Ir skaidrus, ir efektyviai panaudojami valstybės pinigai.
Dar kitas svarbus dalykas, ką ketinu siūlyti, tai yra susieti valstybės paramos arba Europos Sąjungos paramos pinigų skyrimą pirmumo eile tiems namams, kurie kaupia lėšas savo namo renovacijai, nes reikia projektą parengti, reikia projektą administruoti, reikia tam tikrų lėšų. Tie namai, kurie žiūri atsakingai, jie kauptų, jie gautų tas lėšas prioriteto tvarka.
Tai trumpai tokie būtų šio įstatymo pagrindiniai aspektai. Tiesiog siūlyčiau, kolegos, pritarti. Jei mes norime iš tikrųjų, kad žmonės pajustų renovuojamų namų naudą greitai, pasirinktų renovacijos apimtį, iš karto pajustų efektą, nereiktų ilgai laukti visą gyvenimą tose eilėse, nebūtų baimės įsipareigoti finansiškai imant iš karto labai didelį ir brangų projektą, tai, man atrodo, yra patrauklu. Tik tokiu būdu mes galėtume renovaciją vykdyti masiškai visoje Lietuvoje. Jei bus taip, kaip dabar, kaip minėjau, 80 metų laukti tikrai niekas negali ir nesulauks. Gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką kviečiu pritarti po pateikimo.
Buvo čia pastabų Teisės departamento, tačiau labai kokių nors rimtų, baisių pastabų nebuvo. Tuos terminus patikslinsime. Manau, tikrai geras, vertingas projektas. Jis parengtas kartu su Administratorių asociacija, su gyventojų bendrijomis kalbant, su gyventojais, su mano rinkėjais. Aš esu rinktas mieste – miesto daugiabučių apygardoje. Tikrai, manau, galime padaryti gerą darbą rinkėjams ir paspartinti tą programą.
Ši programa nepanaikintų dabar egzistuojančios tvarkos, tiesiog atsirastų alternatyva, kurią žmonės galėtų pasirinkti. Jei kas nors jau pradėjo pagal tą dabartinį pirmąjį variantą, tai tie tegul tęsia, bet tiems, kurie ne tokie laimingi, kurių neatrinko Aplinkos ministerija, čia yra galimybė pradėti renovaciją dabar, vykdyti ją etapais ir pasiekti greitą rezultatą pačiomis mažiausiomis sąnaudomis. Tai ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą 8 min. pateikimą. Aš galvoju, kad tas pateikimas buvo labai išsamus. Gal klausimų ir neatsirastų daugiau? Gal galėtume pereiti prie balsavimo stadijos? Ar neatsisakome?
L. BALSYS (MSNG). Balsuojame.
PIRMININKAS. Taip, pone Edmundai, pone Kęstuti, pone Petrai, ponia Vince, mes galvojame, kad individualiai galėsime pabendrauti kur kas ilgiau. Motyvus išsakančių nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu. Balsuojame. Gerai, skelbiu balsavimą. (Balsai salėje) Po balsavimo.
Vyksta balsavimas dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto. Autorius – ponas L. Balsys.
Po pateikimo 43 balsavo. 37 – už, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi pritarta. Komitetai. Pagrindiniu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas.
Ponas K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). …komitetas turėtų būti, Ekonomikos komitetas norėtų pasiimti kaip pagalbinis.
PIRMININKAS. Jūs siūlote papildyti dar Ekonomikos komitetu?
K. DAUKŠYS (DPF). Papildomas – Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Prie papildomų būtų du – Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Gerai? Gerai.
Yra prašymas – siūloma prašyti Vyriausybės išvados. Ar balsuosime, ar bendru sutarimu? Pozicija yra tokia. Tai dėl Vyriausybės išvados turime balsuoti. Balsuojame. Gerai. Autorius prašo balsuoti, tai balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Už – prašyti, prieš – nereikia. Balsuojame, ar reikia Vyriausybės išvados.
Už – 32, prieš – 10, susilaikė 3. Taigi prašome Vyriausybės pateikti savo išvadą.
Svarstymas numatomas birželio 4 d. Baigėme šio klausimo nagrinėjimą.
Darbotvarkės 2-13 klausimą praleidžiame, nes nesurinkta reikiamų Seimo narių balsų, parašų.
18.03 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2003 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas. Ponas V. Simulikas. Nėra. Ponas E. Šablinskas, taip? Taip. Ponas E. Šablinskas yra. Taigi Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2003. Pateikimas. Vienas iš autorių, o jų yra 30 Seimo narių, teikia, E. Šablinskas. Prašau.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Kolegos, siūlau Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimą. Tai čia rinkėjų daugmaž toks pageidavimas. Būtų pakeista, kad mokesčių administratorius privalėtų užtikrinti, kad bent viena kredito įstaiga arba kitas mokėjimo paslaugų teikėjas neimtų atlygio iš mokesčių mokėtojų ar trečiojo asmens už mokestį, susijusį su sumos nurodymo įvykdymu, neišskiriant ir įnešimo grynaisiais.
Kaip žinote, išties žmonės per mėnesį, kai turi sumokėti už įvairias paslaugas, yra tiesiog, sakysime, sąžiningai apiplėšiami. Todėl yra mano trumpas pasiūlymas. Jeigu bus klausimų, atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Ačiū pateikėjui. Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Galime po pateikimo… (Balsai salėje) Skelbiu balsavimą. Vyksta balsavimas dėl Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateikimas.
Balsavo 43: už – 18, prieš nėra, susilaikė 25. Nepritarta.
Du variantai. Grąžiname autoriui tobulinti? Bendru sutarimu atmetame? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, kad atmestume? Ne. Balsuojame. Kolegos, negaiškime laiko, balsuojame. Už – grąžiname tobulinti, prieš – atmetame. Prieš – atmetame, už – grąžiname autoriams tobulinti. Jeigu mes prisimintume, kad atmesti reikia 36 balsų, tai galbūt tada nereikėtų mums minutės skirti balsuoti.
Už – 16, prieš – 29. Taigi remiantis Statuto nuostata, grąžinamas autoriams tobulinti. Ačiū.
18.06 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1986(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas. Ponas P. Urbšys ir 31 Seimo narys pasirašė šį pasiūlymą dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(3). Pateikimas. Prašau. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji sąmoningiausi šio Seimo nariai, iš tikrųjų tai, kad jūs likote ištikimi Seimo nario pareigai, tiktai tai patvirtina.
Dabar noriu pristatyti šį projektą, kuris susijęs su kompensuojamų pensijų dalies paveldimumu. 2014 m. lapkričio 4 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė, pristatydama pensijų kompensavimo tvarką, pabrėžė, kad kompensuojamoji pensijų dalis bus grąžinta mirusių, kurie mirė po kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2014 m. gegužės 22 d., artimiesiems. Tačiau iki įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų artimiesiems paveldėjimas nenumatytas. Nuo 2010 m. iki 2014 m. birželio 1 d. kompensuojamos pensijos dalies sugrąžinimo nesulaukė 167 tūkst. pensijų gavėjų.
Siekiant užtikrinti lygiateisiškumo principą tarp visų pensijų gavėjų, parengtas įstatymo projektas, kuriuo numatyta galimybė apskaičiuotą ir neišmokėtą kompensuojamos pensijos dalį, kuri priklauso mirusiam pensijos gavėjui, paveldėti mirusiojo artimiesiems.
Dabar galiojanti įstatymo nuostata diskriminuoja vienus pensininkus, kurie sulaukė kompensavimo, ir tuos, kurie nesulaukė. Nejaugi tie mirusieji pensininkai, jų artimieji yra antrarūšiai? Dabar įteisinta mirusių pensininkų diskriminacija įteisina principą: miręs pensininkas – geras pensininkas.
Jums išplatintuose kreipimuose Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos yra nuolankiai prašoma sudaryti galimybę visų mirusių pensijų gavėjams, kuriems buvo sumažinta pensija, artimiesiems paveldėti kompensuojamą pensijos dalį nepažeidžiant lygiateisiškumo principo. Kodėl mes verčiame juos žemintis ir prašyti to, kas jiems priklauso?
D. Grybauskaitė Prezidento rinkimų metu tokiais žodžiais kreipėsi į Lietuvos senjorus: „Kiekviena tauta ir kiekviena valstybė už savo dabartį turi būti dėkinga ją kūrusiai kartai – savo tėvams ir seneliams. Be jūsų darbo ir pasiaukojimo Lietuva nebūtų laisva ir nepriklausoma.“ Mes, čia esantys šioje salėje, rinkimų metu irgi žadėjome šiems žmonėms atkurti socialinį teisingumą. Nors Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniais metais išdrįskime parodyti ne tariamą, o tikrą pagarbą Lietuvos žmogui, kurio dėka ši valstybė ir buvo atkurta.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai klausiame, pone Edmundai? Prašau. Ponas E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Be abejo, jūs teisus, kad nereikėtų žmonėms žemintis, prašyti kokių nors kompensacijų. Pasakykite, ar jums žinoma, ar ne, kad konservatoriai, atimdami pensijas, turėjo omeny tai, kad dalis žmonių mirs ir atsidurs tokioje prašytojo situacijoje? Teisingai, gėda, man atrodo. Kaip jums atrodo? Dėkoju.
P. URBŠYS (MSNG). Be abejo, ir Konstitucinis Teismas pripažino, kad toks sprendimas vis dėlto buvo neteisingas. Nė viena valstybė nesiryžo atimti iš to žmogaus, kuris yra socialiai labiausiai pažeidžiamas. Todėl aš viliuosi, kad jūs vis dėlto nepratęsite tų tradicijų. Dabar matyti požymiai ir iš konservatorių. Jie suvokia, kad tuo metu, kai dabar valstybė gali vis dėlto atkurti tą socialinį teisingumą, tai reikia ir padaryti. Juo labiau kad ta pinigų suma jau buvo apskaičiuota, apskaičiuotas skaičius tų, kuriems buvo neteisėtai sumažintos pensijos, ir buvo apskaičiuotas grąžinimas. Ir jeigu jūs dabar atmesite šitą projektą, jūs pademonstruosite, aš bijau pasakyti tą žodį, cinizmą. Nes iš vienos pusės jūs teigiate, kad konservatoriai sukūrė tokias pasekmes, bet iš kitos pusės yra tai, kad jūs taupote mirusių pensininkų sąskaita. Juo labiau kad jau dalį jūs grąžinote tiems, kurie išgyveno.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Trumpas klausimas.
PIRMININKAS. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ko gero, pranešėjas žino, nes domėjosi. Aš prieš tai klausiusiam kolegai noriu priminti, kad 2012 m. birželio mėn. buvo baigtos išmokėti senos skolos pensininkams, dirbusiems iki 2002 m., pačiame krizės viduryje, o ne augančios ekonomikos laikais.
O pranešėjo noriu paklausti. Kadangi jūs ir aiškinamajame rašte rašote, kad tikslinga prašyt Vyriausybės išvados, tai turbūt pritarsite, kad Vyriausybės išvados reikia? Ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Be abejo. Aš siūlau, kad mes tą klausimą vis dėlto turime apsvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas Andrius.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu labai trumpą klausimą. Kadangi esate šio projekto autorius, gal galėtumėte pateikti preliminarius skaičius, kiek tai galėtų kainuoti valstybės biudžetui?
P. URBŠYS (MSNG). Dabar aš galiu tikrai šiek tiek suklysti, bet kompensuoti pensijų dalį buvo numatyta apytiksliai 500 tūkst. pensijų gavėjų. Ta suma buvo apskaičiuota, kiek čia tuos duomenis turiu, 450 mln. Lt. Bet kaip aš ir minėjau, jeigu mes jau pradėjome grąžinti, nustatėme tą tvarką, kad kompensuojama pensijų dalis turi būti paveldima, na, mes jau pasakėme A raidę, tai kaip mes galime tada ignoruoti tuos, kuriems pripažįstame, kad priklauso kompensacija, bet mes jiems pasakome – jeigu jūs neišgyvenote, tai jūsų asmeninis reikalas. Nes dėl pinigų, aš manau, jeigu mes pritartume, pasvarstytume Vyriausybės išvadą, tada jau būtų aiškiau. Galų gale ir žmonėms būtų aiškiau, kad jais rūpinamės ir norime išsiaiškinti tikrąją situaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Povilai, čia kalbame apie piliečio ir valstybės santykį. Aš noriu jūsų paklausti. Jeigu tokia situacija, kad žmogus turėjo skolą valstybei ir mirė, tai jo giminės turi grąžinti, juk žinote. Tai tokiu atveju čia yra priešingai kalbama – turi grąžinti valstybė mirusiam žmogui. Aš manau, kad tai yra tiesa, ar ne?
P. URBŠYS (MSNG). Be abejo.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ką aš apskirtai norėčiau pasakyti dėl tų reformų. Mes ne visi balsavome, mes esame dalis žmonių, kurie net į Konstitucinį Teismą pasirašė, ir po to buvo laimėta dėl pensininkų.
P. URBŠYS (MSNG). Tai dabar dėl klausimo. Nėra klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Dėl motyvų yra vienas ir vienas. Gal susilaikome, judame link balsavimo? Ačiū.
Skelbiu balsavimą, nes bendru sutarimu nepavyks. Vyksta balsavimas dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo straipsnio pakeitimo.
Užsiregistravo 42. Balsavo 41: už – 24, prieš nėra, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerai. Pirmiausia susitvarkome su komitetais. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas – gegužės 21 d. Yra prašoma Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Ne. Pirmasis – ponas M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas iš principo yra labai populiarus, bet aš visada linkęs – nereikia apgaudinėti žmonių. Jeigu čia, šioje salėje, yra teisininkų, tai jie puikiai supranta, kad nuosavybe tampa tada… Pavyzdžiui, jeigu būtų priimtas įstatymas dėl grąžinimo praeitoje kadencijoje, jeigu „Sodra“ būtų pateikusi pranešimus piliečiams, kad tiek ir tiek skolinga, tiek ir tiek bus atiduota, tada šis siūlymas yra logiškas, o visa kita yra grynas populizmas. Mūsų teisinė sistema, Civilinis kodeksas neleidžia tokių klausimų teigiamai spręsti. Todėl aš siūlau, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes čia yra grynai teisinis klausimas. Čia su socialiniu neturi… O mes galime būti papildomas, mano tokia nuomonė.
PIRMININKAS. Iš principo mes jau nutarėme, bet visada galime prie to grįžti. Gerai, išklausykime visų. Ponas P. Urbšys. Ne? Atsiprašau. Tada ponas A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prašau, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, juo labiau kad pranešėjas įvardijo net ir pinigų sumą. Tai tikrai reikšminga pinigų suma mūsų valstybės biudžetui.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau. Ponas S. Brundza. Prašau.
S. BRUNDZA (TTF). Aš norėčiau į kolegos M. Zasčiurinsko kalbą reaguoti. Jeigu mes apvagiame žmones, tai turbūt reikia grąžinti. (Balsai salėje) Taip, Seimo nutarimais buvo iš žmonių atimti pinigai. Teisę visada galime pritempti prie visko, bet dar yra ir moralė…
PIRMININKAS. Atsiprašau, per anksti išjungiau. Ačiū. Ponas D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš taip pat noriu replikuoti kalbėjusiam kolegai M. Zasčiurinskui ir paklausti, tai kaip tada su 2007 m. priimtu sprendimu išmokėti iki 2002 m. dirbusiems pensijų gavėjams arba jų paveldėtojams nepriemokas? Būkime nuoseklūs. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl komitetų. Vis dėlto įstatymas yra susijęs su socialiniais reikalais, tad gali būti pagalbiniai ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar Biudžeto ir finansų komitetas, juo labiau kad yra Vyriausybės išvados, Vyriausybė irgi apskaičiuos tuos finansus. Man atrodo logiška, kad pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes turime tokius pasiūlymus. Nusprendėme, kad pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Tačiau yra pasiūlymas, kad pagrindiniu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kitas pasiūlymas, kad pagrindiniu būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Ar mes liekame prie to, ką nusprendėme? (Balsai salėje) Gerai.
Kadangi mes jau nusprendėme, kad yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, aš siūlau taip: tegu bus dar vienas papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir tada klausimą išsprendžiame. Gali būti toks pasiūlymas? Viskas. Ačiū. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi – Biudžeto ir finansų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Ačiū. Dėl Vyriausybės išvados mes nutarėme.
Judame toliau. Toliau reikalai gana neblogi. (Balsai salėje: „Posėdis baigėsi!“) Rezerviniai klausimai prieštarauja galimai išvadai, Pietryčių Lietuvos autorius atsisakė, lieka Seimo narių pareiškimai. Nėra.
Gerbiamieji, registruojamės. Kol mes registruojamės, naudodamasis proga norėčiau visiems palinkėti, kad kita savaitė būtų santūri, dvasiškai kilni, morališkai kritinė (registracija turėtų būti ilga). Kiekvienas, tikintis ar netikintis, apmąstytų nuveiktus darbus, paprašytų vienas kito atgailos ir su gera nuotaika sutiktume šventes dėl visų mūsų gerumo. Visiems gerų švenčių!
Užsiregistravo 39. (Balsai salėje) Kas atsitiko? Protokole jūs įrašytas.
Šios dienos popietinis Seimo posėdis baigtas. (Gongas) Ačiū už bendravimą, geros dienos.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.