Lietuvos Respublikos Seimo valdybai                                               2017-05-23 Nr. S1-252 (1.7)
                                                                                                           Į 2017-05-12 Nr. SV-S-250
 
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
 
 
Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SV-S-250 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Projektai aptarti VLKK gegužės 22 d. posėdyje. 
VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S1-282 (1.7) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2)“, 2016-03-04 rašte Nr. S1-81 (1.7) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796“.
Vertindama įstatymų projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 VLKK laikosi tokių pat, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. Jos paremtos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. 
 
1. VLKK, pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau ­­– asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo tokias išimtis: 

a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.    

2. Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose.

3. Dėl projekto XIIIP-471:

3.1. Atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK siūlo taikyti nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose,

kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“, asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

3.2. Neaišku, kaip pagal 4 str. 4 dalies 1 nuostatą paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį.

3.3. 4 str. 4 dalyje trūksta vardų rašymo reglamentavimo.

4. Dėl projekto Nr. XIIIP-535:

4.1. Iš 4 str. 1 dalies formuluotės „jeigu <...>  dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ neaišku, kokiems asmenims Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų, todėl nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui.

4.2. Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose. Jokių keblumų dėl asmenvardžių rašymo kituose dokumentuose, kaip liudija VLKK atlikta institucijų apklausa, nekyla, jie rašomi taip, kaip teikiami asmens dokumentuose, dažniausiai su visais diakritiniais ženklais, taigi šiuo atveju netikslinga taikyti ICAO taisykles – būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka (4 str. 2 d. 2, 3).

4.3. Svarstytina, ar pagal 4 str. 4 d. nuostatą suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų.

Komisijos pirmininkė                                                                                                   Daiva Vaišnienė