LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS  ĮSTATYMO NR. IX-1183 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-05-20  Nr. XIVP-1701

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad saugomas asmuo turi teisę prašyti, kad „<...> apsauga būtų taikoma kitu, nei nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, laiku“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad “<…> Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka jie gali būti saugomi ir kitu laiku <...>“. Kompleksiškai vertinant keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 punkto ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatas išeitų, kad saugomam asmeniui (išskyrus Respublikos Prezidentą (asmenį, laikinai einantį Respublikos Prezidento pareigas), kuris saugomas 24 valandas per parą) apsauga būtų taikoma kitu nei kitas laiku.

2. Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Kiti vadovybei priskiriami asmenys saugomi <...> kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga“. Toks siūlomas reguliavimas suponuotų, kad saugomų asmenų funkcijos (įgaliojimai) gali būti vykdomos tiesiogiai ir netiesiogiai. Atkreipiame dėmesį, kad nei Konstitucija, nei Vyriausybės įstatymas, nei Seimo statutas, nei kiti įstatymai nenumato tiesioginio ar netiesioginio pareigų vykdymo institutų, todėl įstatymo projektas tobulintinas.

3. Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad “<…> Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka jie gali būti saugomi ir kitu laiku <...>“. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas saugomus asmenis saugoti ir kitu laiku jau yra nurodytas aptariamoje nuostatoje – jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui. Kita vertus, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo „<...> parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų, kuriems pagal Vadovybės apsaugos įstatymą skiriama apsauga, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pažymėtina, kad tam tikros galiojančio Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatos kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams <...>“; taip pat nurodoma, kad „<....> Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas)“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aptariamą projekto nuostatą teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimas būtų nustatytas ne įstatymu, o poįstatyminiu aktu (Vyriausybės priimtame teisės akte nustatytais pagrindais). Mūsų nuomone, toks reguliavimas nederėtų su projekto iniciatorių pateiktais teisėkūros iniciatyvos argumentais.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]

P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]