LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 382
STENOGRAMA
2020 m. kovo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. LIESYS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. kovo 17 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, pradedame posėdį linksmesnėmis gaidomis. Pasveikinkime E. Gentvilą ir A. Jankuvienę jų švenčių proga. (Plojimai)
9.01 val.
2020 m. kovo 17 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį pateikti darbotvarkę, nes vakar seniūnų pasitarime ir valdybos narių pasitarime ji patikslinta ir yra kitokia, negu buvo numatyta praėjusį ketvirtadienį. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, vakar tarėmės ir su valdybos nariais, tarėmės ir su seniūnais. Ta darbotvarkė yra pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl leiskite ją trumpai pristatyti ir atsakyti jums į klausimus apie darbotvarkę.
Pirmoji grupė projektų yra pateikiama ministro L. Kukuraičio. Tai yra taip pat susiję su paskelbta ekstremaliąja situacija. Tai būtų Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4617, kuris sudarytų teisines prielaidas mažinti darbdaviams kylančius neigiamus padarinius ir dėl nedarbo socialiniu draudimu apdraustiems asmenims kompensuoti nuostolius. Toliau yra daug šio projekto lydimųjų, tai yra vienas lydimasis.
Kitas projektas yra Darbo kodekso 47 straipsnio… (Balsai salėje) Mokate skaityti, tai tada neskaitykime. Pasakysiu tik tiek, kad tai yra negauto darbo užmokesčio kompensavimo projektas ir jo lydimasis.
Toliau yra Ligos ir motinystės, taip pat pristato L. Kukuraitis, ir tai yra valstybės socialinė parama po siūlomos saviizoliacijos.
Darbotvarkės 1-5 klausimas yra Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimai. Ministras A. Veryga pristatys, kad valstybės biudžeto lėšomis būtų draudžiami ne tik sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, bet ir kiti darbuotojai.
Toliau bus būtinoji pertrauka. Tos pertraukos reikės, ir paprašysiu visų, kad mes apleistume salę, kad galėtų atlikti įmanomą dezinfekciją, ir toliau tęsime posėdį po pertraukos.
Ministras V. Šapoka pristatys Mokesčių administravimo įstatymo projektą. Toliau – su nekilnojamuoju turtu susijusio Kredito įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ir A. Palionis teikia du projektus, tai yra bendro Vyriausybės paketo projektai, kurie tiesiog buvo vėliau pateikti, todėl yra teikiama per Seimo narį.
Toliau – darbotvarkės 1-9 klausimas, tai yra Vyriausybės įstatymo, pateiks ministrė R. Tamašunienė, ir lydimasis. Ir 1-10 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymas, pranešėjas – ministras Ž. Vaičiūnas.
Ir svarbus mūsų vidaus darbo taisyklių projektas, tai yra Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo 292 skirsniu projektas“. Toliau finansų ministras, Ministras Pirmininkas ir ministras A. Veryga atsakys į klausimus. Tam yra skirta pusė valandos. Po to – pietų pertrauka, jos metu taip pat paprašysime apleisti salę, kad būtų galima atlikti profilaktiką. Po pertraukos turėtume pereiti prie priėmimų, kadangi visiems šiems projektams bus siūloma ypatingos skubos tvarka, ir per tą laiką komitetai turėtų spėti apsvarstyti projektus. Tokia yra siūloma šiandien darbotvarkė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Jūsų nori paklausti daugelis Seimo narių. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, Vyriausybei priimant nutarimus dėl karantino ir kitus naudojamasi Užkrečiamųjų ligų įstatymo nuostatomis, kuriose numatyti tam tikri pareigūnai, pavyzdžiui, vyriausiasis Lietuvos gydytojas higienistas. Dabar matome, kad kai kurias pareigas vykdo kiti pareigūnai. Ar mes numatome iš principo pagal išmoktas pamokas, pavadinsime taip, keisti šiuos įstatymus, na, galbūt Seimo iniciatyva, nes kol kas aš matau, kad visa iniciatyva kartais, mano galva, ir ne visai taip traktuojant įstatymus, priklauso Vyriausybei, o Seimas šiuo atveju yra labai stipriai pasitraukęs į šalį?
V. PRANCKIETIS. Pamokas tas mokomės turbūt visi drauge ir mokomės, ir mokysimės turbūt ateityje planuodami savo darbą. Kiekviena iniciatyva yra svarstytina ir priimtina. Manau, kad ateityje jas galima taip pat reikšti. O dabar palinkėčiau bendro darnaus darbo, kad būtų užtikrinta Lietuvos žmonių apsauga, ypač sveikatos srityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi R. Šarknickas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, šalia visos tos problemos, į kurią mes vienaip ar kitaip papuolėme, yra ir kita labai aktuali problema, tai lietuviai, kurie negali kirsti Lenkijos sienos. Kaip žinote, apie 2 tūkst. žmonių dabar stengiasi grįžti į Lietuvą, ir Prezidento, ir visų pastangos nueina niekais. Sakykite, ar neatrodo, kad Seimas gal galėtų pateikti staigią rezoliuciją Lenkijos parlamentui ir Lenkijos Seimui, kad jie kaip nors tarpininkautų, kad įleistų lietuvius grįžti į savo šalį. Iš tikrųjų yra labai nepavydėtina situacija, ir mes neturėtume likti nuošalyje šio proceso, bent išsakytume savo politinę poziciją, dėdami visas pastangas išspręsti tą problemą. Labai ačiū.
V. PRANCKIETIS. Pasiūlymų kol kas nebuvo, kad priimtume kokią nors rezoliuciją, bet nepamirškime, kad Lenkijos Vyriausybė ne tik riboja, bet ir siūlo variantus, kaip mūsų žmonės galėtų sugrįžti. Tai mes turbūt negalime nematyti jų pasiūlymų, reikėtų matyti ir tuos pasiūlymus ir jais naudotis, ir bet tokiu atveju suprasti, kad mes tų dalykų tik mokomės. Mes 100 metų neturėjome tokios problemos, o Lietuva tiesiog nesusidūrė su pandemija, kuri buvo Pirmojo pasaulinio karo metu, arba susidūrė daug mažiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Navickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nuo karo ir nuo viruso niekas nėra apdraustas ir aš pritariu jums, gerbiamas Seimo Pirmininke, dėl pirmojo klausimo, kurį uždavė vienas iš kolegų iš opozicijos, kad ne tik Seimas turi dirbti, bet ir Vyriausybė reaguoti čia ir labai greitai, kaip ir visos kitos pasaulio valstybės. Turime vieningai dirbti. Mano klausimas būtų, ar Seimo valdyba pasidomėjo dėl E. Vareikio sveikatos, nes vis dėlto mes dirbame čia visi kartu? Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Taip, pasidomėjome. Indikacijų jokių nėra, o penktadienį vakare aš paprašiau jo, kad posėdyje jis nedalyvautų. Jis pasakė – taip, nedalyvausiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausiame apie darbotvarkę. A. Navickas. Ruošiasi V. Bakas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiamas Pirmininke. Tikrai džiaugiuosi raginimu dirbti darniai, bet kad mes galėtume dirbti darniai, turime turėti visą išsamią informaciją. Norėjau paklausti, ar šiandien Seimas galėtų gauti informaciją, ar bus kur nors numatyta, kiek mes visgi turime nusipirkę reagentų ir kokia yra situacija su testavimu, nes aš manau, kad, sprendžiant kitus klausimus, mums reikia įsivaizduoti ir bendrą šalies situaciją?
V. PRANCKIETIS. Neabejoju, kad, pateikdami projektus, ministrai gaus daug klausimų ir tokia tematika, juo labiau kad yra skirtas atsakymams į klausimus laikas, kad taip pat būtų atsakyta. Taip, Seimas galės gauti informaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, šiandien ryte buvo pristatyta, kad tai Vyriausybės siūloma darbotvarkė. Aš iš tikrųjų labai sveikinu Vyriausybę, bet ką siūlo Seimas? Ar Seimas siūlo tos krizės laikotarpiu, jos mes esame tik pradžioje, bet ne pabaigoje, bėgti, nusišalinti nuo darbo? Aš girdžiu spaudoje, kad mes ruošiamės eiti į karantiną. Mes esame parlamentinė valstybė. Pirmininke, gal vis dėlto per anksti kalbėti apie nusišalinimą? Kaip tik turime susitelkti ir dirbti, atlikti parlamentinę kontrolę, galų gale daryti darbo grupes, kaip valdyti toliau krizę, kaip galime bendrai ją pasitikti ir įveikti problemas, kurios šiandien gula ant visuomenės pečių? Ar ne per anksti traukiamės?
V. PRANCKIETIS. Visi patarimai yra priimtini. Priminsiu, kad prieš dvi savaites ir dar keturias dienas Seimo valdyba paskelbė, kad Seimo tarnautojai galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu reakcija buvo kaip į keistą dalyką. Dabar visa Lietuva skelbia, kad nuotolinis būdas, veikimas yra teigiamas. Seimas niekur nenusišalina. 2004 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimas skelbia tai, kad nenutrūkstama veikla turi būti užtikrinta. Mes kuriame metodikas, kaip nenutrūkstama veikla turėtų būti tęsiama. Seimas neišeina nei atostogų, nei pasitraukia niekur, bet jeigu perkelsime vieną savaitę, ne posėdžių savaitę, į artimesnį laiką tol, kol yra paskelbtas karantinas, tai turbūt būtų solidarizavimasis su visa Lietuvos bendruomene. O šiandieninis pasiūlymas Seimo komitetams suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu taip pat yra papildoma galimybė dirbti, o ne nusišalinti nuo galimybės dirbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Sysas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas Pirmininke, aš dar prie to paties. Būtų gerai žinoti aiškesnę Seimo darbotvarkės prognozę. Šiandien mes dirbame, paskui dvi dienas lyg ir Seimas ištuštėja. O kaip kitą savaitę ir toliau? Bus labai svarbių klausimų, nes kai kurių ir įstaigų darbas gali būti trikdomas. Pavyzdžiui, mes šiandien turėjome svarstyti ir priimti teisėjų paskyrimus, tai ten nebus visiškai užpildytos turbūt komandos ir kiti klausimai. Ar Seimo valdyba jau suklasifikavo svarbiausius klausimus ir kada jie bus pateikti nagrinėti Seimui?
V. PRANCKIETIS. Teisėjų skyrimus turėjome priimti ketvirtadienį (jūs teisus), bet yra numatytas ir tokio neįvykimo amortizavimas. Tai yra esantieji teisėjai tęsia savo darbą tose pozicijose, kurios nebus užpildytos. Reaguodami į situaciją, žinoma, kad koreguosime ir Seimo darbą. Tam (ačiū Seimui) jau suteikta valdybai galimybė nuotoliniu būdu priimti sprendimus. Matyt, jeigu bus poreikis susirinkti kitą antradienį (o toks poreikis gali būti), žinoma, jis turi būti būtinas ir reaguojant į situaciją, tarkim, jeigu čia kas nors iš salės susirgtų koronavirusu, turbūt daug kas nebenorėtų ateiti į posėdžių salę, tai mes turėtume reaguoti ir atsižvelgti į tas sąlygas. Kaip minėjau, mes mokomės kasdien ir mes norime pasirūpinti kiekvieno Lietuvos piliečio sveikata. Taigi turime ne tik dirbti, bet turime ir sukurti sąlygas, kuriomis mes neplatintume, neprisidėtume prie ligos plitimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi E. Zingeris.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, vakar pasitarime aš priminiau, kad yra užregistruotas ir kitas Užkrečiamųjų ligų įstatymas Nr. XIIIP-4560. Tai buvo dar prieš dvi savaites. Aš manau, kad reikėtų svarstyti kartu, nes įsigilinus į tai, ką pateikė ministras ir Vyriausybė… Beje, dar ministro įsakymas tai nieko neišsprendžia, nes aš manau, kad medikų bendruomenė ne vienu laišku kreipėsi ir į ministrą, ir į Seimo Pirmininką, ir į Vyriausybę, kad tas garantijas jie turėtų. Aš prašau tada įtraukti ir mano įstatymo projektą ir nuspręs komitetas. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Vakar, be susitarimo, kad įtraukiame… kad reikėtų svarstyti ir tokius dalykus, mes susitarėme, kad įtraukiame Vyriausybės siūlomą paketą. Jeigu jūs matote kokių nors spragų, tai turbūt yra galimybė dėl to paketo registruoti pataisas, kurias jūs manote esant reikalingas. Žinoma, komitetas turėtų matyti ir jūsų pasiūlymus ir svarstyti juos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas Seimo Pirmininke, kartais teorinės kalbos nuo realybės labai skiriasi. Bandžiau vakar gauti nors vieną kvėpavimo respiratorių nors vienoje vaistinėje – nė vieno. Pasižiūrėjau kainas internete – gana didelės. Šiandien buvo įrašytas mano pateiktas įstatymas dėl kainų reguliavimo (Civilinio kodekso pataisa) ypatingos padėties laikotarpiu. Kadangi tai susiję su šios dienos tema ir tai yra ypatinga tema, aš pritariu jums. Iš tikrųjų pritariu. Ir Kanados Parlamentas paėmė atostogų. Bet vis tiek svarstant šią temą gal būtų galima pažiūrėti, kad įstatymas bent pradėtų eigą. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Savo eigą įstatymas pradeda tada, kai jis yra užregistruotas, ir jis jau yra pradėjęs eigą. Kaip ir sakiau, vakar abiejuose susitikimuose susitarėme, kad svarstome Vyriausybės teikiamus projektus. Dėl jūsų projekto manau, kad ir komitetas, ir Vyriausybė gali pasižiūrėti, ir tas projektas taip pat gali turėti kelią. Jeigu mes rengtume kitos savaitės, antradienio, posėdį, tai tie projektai galėtų atsirasti ten.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl darbotvarkės. Nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę.
Užsiregistravo 111 Seimo narių, balsavo 111: už – 110, prieš nėra, susilaikė 1. Darbotvarkė patvirtinta.
9.18 val.
Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4617, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4618 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4617 ir, manau, su tuo susijęs įstatymo projektas. Kviečiu L. Kukuraitį. Ministre, jūs pateiksite ir Užimtumo įstatymą, ir Darbo kodekso 47 straipsnio kitą redakciją, taip? Dabar Užimtumo. Darbo kodekso ir Užimtumo. Ačiū.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų taip, dėl koronaviruso epidemijos susidariusi neeilinė situacija Lietuvoje ir visoje Europoje reikalauja nestandartinių sprendimų, kad apsaugotume darbuotojus: tiek jų sveikatą, tiek darbo santykius, taip pat kitus su jais dirbančius darbuotojus. Taigi teikiami du įstatymų projektai.
Pirmu įstatymo projektu siūloma papildoma prastovos suteikimo galimybė, tai yra kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei galėtų skelbti prastovą ir tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir kai, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių, ne dėl savo kaltės, neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Taip pat, siekdamas užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, užtikrinti nuotolinį darbą. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys turėtų galimybę nušalinti darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Ši nuostata atsirado iš labai realių situacijų, kai žmonės, grįžę iš rizikos šalių, vis dėlto ėjo į darbą, net kai darbdavys rekomendavo neiti ir siūlė nuotolinį darbą.
Antru įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją būtų sumažintas darbuotojų atleidimo skaičius sudarant sąlygas užimtiems asmenims, įspėtiems apie atleidimą, dalyvauti profesiniuose mokymuose, persikvalifikuoti. Tai yra nauja nuostata. Leidžiame persikvalifikuoti dar tuo metu, kai darbuotojas dirba savo darbo vietoje, iki atleidimo laikotarpio, ir gali būti, kad ši nuostata galės padėti daliai darbuotojų išlikti darbo vietose, pavyzdžiui, jeigu dirbant vienoje prekybos centro pozicijoje reikėtų kasininkų, perkvalifikuotas darbuotojas galėtų užimti tas pozicijas ir išlaikyti darbo vietą.
Turbūt kyla klausimų, kodėl šioje darbotvarkėje pateikiama keletas Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo projektų vienu metu. Kadangi situacija keičiasi kasdien, vos ne kas valandą, mūsų siūlomos priemonės taip pat vystosi atitinkamai ir tampa vis ambicingesnės, ir priklauso nuo bendrųjų epidemijos valdymo priemonių. Tai tiek Darbo kodeksą, tiek Užimtumo įstatymą šiandien Socialinių reikalų ir darbo komitete siektume sujungti ir jau priėmimo fazėje tai turėtų būti bendri įstatymai, sujungtas Užimtumo įstatymas ir Darbo kodekso įstatymas. Prašom pritarti šiems dviem įstatymo projektams, kuriuos, kaip sakiau, siektume komitete sujungti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mielas ministre, iš tiesų labai palaikau siūlymus, ypač sudaryti galimybę persikvalifikuoti dar dirbant, nes iš tiesų tam tikrų darbo vietų ir profesijų gali nebelikti, todėl labai svarbu suteikti visas galimybes žmonėms persikvalifikuoti, kad jie galėtų toliau tęsti savo darbą.
Norėjau paklausti apie tuos asmenis, kurių būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatai. Dabar mes sudarome galimybę darbuotojui labai aiškiai ir griežtai pasakyti, kad, žiūrėk, eik namo ir negrįžk, kol nepasveiksi, dirbk nuotoliniu būdu. Bet ar neturėtume taip pat sudaryti galimybės darbdaviui nustatyti sąlygą, kad tas, kuris grįžta, grįžtų su daktaro pažyma, kad iš tikrųjų yra išsityręs ir, tarkime, neserga koronavirusu, nes kaip darbdavys žinos, kad tas grįžęs iš tikrųjų yra sveikas?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų dabar sąlygos, kurios gali kelti grėsmę, yra pakankamai aiškios. Jeigu žmonės yra grįžę iš tam tikrų šalių, tai išleidimo į namus priežastys yra aiškios. Dabar 14 dienų laikotarpis, kurį nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Teigiama, kad per 14 dienų pasirodo visi simptomai. Jeigu tie simptomai nepasirodo, tai reiškia, kad žmogus nėra nešiotojas. Šiuo atveju tų 14 dienų turėtų užtekti, kad žmogus grįžtų be pažymos. Tačiau jeigu atsiras papildomos informacijos apie koronaviruso eigą, epidemiologinę eigą ir simptomų pasireiškimą, tada tikrai reikėtų kalbėti su Sveikatos apsaugos ministerija apie šios nuostatos papildymą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano vienas klausimas būtų dėl įsigaliojimo datos, kadangi įsigaliojimo data numatyta balandžio 1-oji, nes jums reikia pakeisti tam tikrus nuostatus, bet jeigu jau Seimas gali susirinkti ir skubos tvarka priimti įstatymus, tai gal ir jūs nuostatus galite pakeisti šiek tiek greičiau, kad įsigaliotų skubiai, kadangi šis įstatymas reikalingas dabar, o ne po dviejų savaičių.
Ir kitas klausimas būtų: tikrai labai svarbu perkvalifikavimas, bet, iš kitos pusės, labai svarbu ir sąlygos darbuotojams, nes, tarkime, šiandien prekybos centruose sąlygos kasininkams nėra tokios, kurios realiai apsaugotų nuo žmonių srauto. Ar galvojate nustatyti tam tikrą atstumą nuo tų darbuotojų, ar tam tikrų priemonių naudojimą, tokių kaip dezinfekavimas, kaip kaukių naudojimas, kad tiems žmonėms išties būtų saugiau dirbti jau šiandien?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, Socialinių reikalų ir darbo komitete mes pakeistume dalies teisės aktų įsigaliojimo laikotarpį ankstindami nuo to momento, kai pasirašys Prezidentas, nuo įstatymų įsigaliojimo datos.
Kalbant apie kitas priemones, apie kurias jūs kalbate, tam nereikia Seimo, tą galės Vyriausybė padaryti savo karantino sąlygų nustatymo nutarimuose. Mes ir dabar tikrai labai intensyviai bendradarbiaujame su Prekybos centrų asociacija ir kalbame apie tai, kaip padėti tiek priemonėmis, tiek srautų ribojimais. Kai tik sutarsime su Prekybos centrų asociacija, bus priimti sprendimai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas rytas, gerbiamas ministre. Iš opozicijos žmonės klausia dėl pažeidimų darbdavių, kurie neleidžia išeiti ir verčia dirbti. Šiandien ryte gavau skambutį iš Alytaus rajono Daugų gimnazijos mokyklos, kai rajono meras atsisakė priimti mokytojų… jis privertė juos likti darbe, nes jie atsisakė išeiti priverstinių atostogų. Situacija Dauguose dabar yra sudėtinga. Paties mero nėra, nes jis išvažiavo atostogauti. Taigi žmonės yra be valdžios. Mano klausimas yra toks: kur kreiptis žmonėms, kurie turi individualią veiklą dėl tų pačių išmokų? Ar galėtumėte jūs atsakyti, kur tiesiogiai galima kreiptis? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą, iš tiesų už du klausimus. Nei priverstinės, nei jokios kitos nemokamos atostogos neturėtų būti darbdavio valia. Darbo santykiai yra darbuotojo ir darbdavio sutarimas ir turėtų būti ieškomi geriausi sprendimai darbuotojui. Dėl to darbuotojai turi žinoti, kas jiems priklauso. O galimybių yra įvairių. Nuo galimybių dirbti nuotoliniu būdu, nuotoliniu, taip pat galimybių, jeigu turi ikimokyklinukus ir pradinukus namuose ir karantino laikotarpiu uždarytos mokyklos, pasiimti ligos išmoką ir prižiūrėti vaikus. Galų gale yra galimybė prastovos, kurią mes dabar koreguojame tam, kad darbuotojas iki tam tikrų pajamų gautų 100 % nuo savo turėtų pajamų. Ir kitos galimybės. Tai dėl to šitie sprendimai, kur yra priverstinės atostogos, nemokamos atostogos ar kitos, yra nepalankios darbuotojui ir tikrai darbuotojus kviečiame kreiptis į institucijas, jei tokių priverstinių situacijų pasitaiko, tai yra į Valstybinę darbo inspekciją.
Kalbant apie savarankiškai dirbančius, tuos, kurie turi individualią pažymą, kol kas mes dar to įstatymo nepristatėme, tai bus Ligos ir motinystės įstatymas, jį pristatysiu vėliau, bet pagal jį bus galima lygiai taip pat kreiptis į „Sodrą“ ir gauti ligos išmoką, jei yra stabdoma veikla, nevykdoma veikla dėl tų priežasčių, dėl kurių yra paskelbtas karantino laikotarpis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, džiaugiuosi tuo objektyviu ir adekvačiu atsaku, kurį pasiūlė Vyriausybė dabar į ekstremalios situacijos iššūkius. Skaitant įstatymo projektą kyla tik toks klausimas, ką daryti toje situacijoje, kai darbdaviai, vienas ar kitas darbdavys, nesudaro sąlygų nuolatiniam darbui, nors objektyvios aplinkybės, mes kalbame apie galbūt tą protinį darbą, jeigu galima taip pasakyti, dirbančius žmones, nesuteikia tų galimybių arba nebando sudaryti tų sąlygų? Ar mes turime kokias nors realias poveikio priemones be šitos pataisos, galbūt ekstremalios situacijos reglamentavimo kontekste, ar pakartojant tas rekomendacijas, ar masiškai suteikiant kažkokią informaciją darbdaviams. Kaip bus elgiamasi, jei darbo kolektyvai norės dirbti nuotoliniu būdu…
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (LVŽSF). …iš esmės sąlygos tam yra, bet to nedaro.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Vyriausybė jau nustatė imperatyvią nuostatą viešajam sektoriui, kad jeigu įmanoma dirbti nuotoliu būdu, privalo ir užtikrinti nuotolinio darbo sąlygas. Privačiam sektoriui tuo tarpu buvo rekomenduota elgtis lygiai taip pat, visiškai apeliuojant į darbdavių sąmoningumą, kad bet koks kontaktas yra rizika koronavirusui plisti. Jeigu toks išplitimas įvyks konkrečioje įstaigoje, konkrečioje įmonėje, tai pasekmės bus kur kas rimtesnės negu kad sąlygų sukūrimas žmonėms dirbti nuotoliniu būdu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, pataisų tikrai reikia. Būtų klausimas, kaip vis dėlto mes užtikrinsime jų deramą funkcionavimą, nes mes dabar keičiame Darbo kodeksą, kuris susijęs ne tik su viešuoju sektoriumi, o darbdavio pareiga pagal kodeksą yra užtikrinti sveikas darbo sąlygas. Kita vertus, priimamas nuotolinis darbas, bet užtikrinimo kriterijus yra aiškus atsakymas, ar tas žmogus, kuris yra karantinuotas, tikrai yra sveikas. Šiuo metu patikrinti testavimo būdu darbdaviai negalės, nes yra labai labai minimalus testavimas, o užkrėsto ar neužkrėsto žmogaus požymiai yra labai sudėtingi. Kaip jūs manote šitą problemą išspręsti, nes tai palies visą darbo sektorių?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų taip, toks pasikartojantis klausimas, vadinasi, tikrai yra svarbus. Iš tiesų turėtų būti daroma kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, sudarant galimybes atlikti tyrimus ne tik tiems, kuriems pasirodė simptomai ir turi klinikinių požymių, bet ir tiems, kurie įtariami, kad turi tuos simptomus. Dėl to yra atidaromos tos dešimt stotelių visoje Lietuvoje. Čia jau turbūt klausimas sveikatos ministrui, kaip užtikrinti masiškesnį tyrimų skaičių. Tik tada mes galėsime įpareigoti darbuotojus ar darbdavį atlikti tokį tyrimą, jeigu rizikos veiksniai sudarys prielaidas, kad darbuotojas gali būtų užsikrėtęs. Šiuo atveju kartu su sveikatos ministru, plečiant tyrimų skaičių, galėtume siekti šių nuostatų įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakymų laikas išseko, dešimt minučių.
Motyvai po pateikimo. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis. Petrai Gražuli, jūsų motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, reikia būtinai pritarti šiam paketui, bet dar viena svarbi problema. Gal ne socialinių reikalų ministras turėtų tą klausimą kelti, bet finansų, nes vis dėlto darbdaviai daugelis užsidarę, yra paėmę paskolas, žmonės neteks darbo, o bankai nedaro jokių lengvatų, kad nebūtų mokamos palūkanos ir įmokos. Aš manau, mes turime pasielgti taip, kaip pasielgė Italija. Būtinai reikia parengti įstatymo projektą, kad šiuo laikotarpiu, kol įmonės yra uždarytos arba žmonės neturi darbų, kad jokių įmokų nemokėtų. Tai būtų labai teisinga ir atsakinga. Aš manau, kad apie tai galėtų pagalvoti ir socialinių reikalų ministras.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Gerbiami kolegos, gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritariame? Pritariame.
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4626. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – L. Kasčiūnas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Aš šiek tiek turiu reaguoti į pono R. Šarknicko pasisakymą. Ne pats laikas politikuoti, pone Šarknickai. Ką tik paskambinau Alytaus rajono merui A. Vrubliauskui, jokių atostogų jis neišėjęs. Prašau dezinformacijos neskleisti ir politinių dividendų pigių nedaryti. Jeigu dirbame, rimtai dirbame, rimtus klausimus ir užduodame.
Gerai? Pone Robertai, prašau susiimti!
PIRMININKAS. Siūlau nutraukti šią diskusiją. Paskelbiau kitą klausimą Nr. XIIIP-4626. (Balsai salėje) Robertai Šarknickai, paminėkime dar du kartus jūsų pavardę, bet nereikėtų… (Balsai salėje) Gerai. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nuoširdžiai jums dėkoju. Po mano klausimo meras baigė atostogauti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Svarbi informacija – Alytaus rajono meras baigė atostogauti.
9.35 val.
Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4626, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 11, 13, 14, 15, 16, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4627, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4628 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4626 ir lydimieji – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4627, darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Užimtumo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4628. Taip pat ministras L. Kukuraitis. Jis jau stovi tribūnoje. Maloniai prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, tiek šiais, tiek toliau einančiais Ligos ir motinystės įstatymo projektais siekiama užtikrinti operatyvų ir sklandų naujojo koronaviruso plitimo grėsmės, jo sukeltų neigiamų pasekmių fiziniams ir juridiniams asmenims suvaldymą ir jų visišką ar dalinį kompensavimą.
Darbo kodekso ir Garantijų darbuotojams įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją darbdavys negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, darbuotojui mokėtų ne mažiau kaip 40 % minimalaus mėnesinio atlygio, taip pat 60 %, bet ne daugiau nei minimalus mėnesinis atlygis, būtų mokama Garantijų įstatymo nustatyta tvarka, minėtame įstatyme įtvirtinant naują finansinę garantiją darbuotojams – tai išmoką už prastovą. Biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas prastovos laikotarpiu mokėtų ne mažiau kaip minimalų mėnesinį atlygį, jei paskelbta prastova.
Užimtumo įstatymo projektu siekiama… pateikiamos tokios priemonės, siekiant, kad profesiniame mokyme dalyvaujantys bedarbiai neprarastų mokymosi stipendijos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos sustabdžius bedarbio profesinio mokymo tiekėjo veiklą, siūloma tęsti jos mokėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos metu. Bedarbiui mokama 0,39 MMA dydžio mokymo stipendija.
Taip pat siekiant užtikrinti, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, siūloma nustatyti, kad prastovos metu darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas, užimtiesiems būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio, kurį sudarytų 60 % apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1 MMA. Jeigu užimtajam prastova būtų paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimtojo prastovos laikui.
Taip pat siūloma nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki trijų mėnesių Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu.
Siekiant užtikrinti valstybės pagalbos teikimo efektyvumą, siūloma nustatyti, kad darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turėtų išlaikyti ne trumpiau kaip šešis mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos. Ši nuostata Užimtumo įstatyme yra tokia pat nuostata, kaip Garantijų darbuotojams įstatymo projekte, kur darbdavys ir valstybė prastovos kaštus dalintųsi 40 % ir 60 %.
Mes įkeliame į du įstatymus tam, kad galėtume panaudoti ir Europos struktūrines lėšas, per Užimtumo įstatymą galėtume naudoti šiai priemonei, dėl to, kad įstatymų projektai galėtų galioti nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Tada naudotume Garantijų darbuotojams įstatymo nuostatas, tuo metu, kai būtų sukurtas mechanizmas, kurį mes kuriame taip pat skubos tvarka, galėtume panaudoti Europos Sąjungos lėšas šitam mechanizmui, tada įsijungtų Užimtumo įstatymas. Šitas įstatymines jungtis laikotarpio, kada kuris įstatymas pradeda galioti, kuris baigiasi ir kuris perima, ir toliau užtikrina tas pačias subsidijas darbuotojams, mes sudėliotume Socialinių reikalų ir darbo komitete. Tikimasi, kad priėmus įstatymus bus išvengta situacijos, kai yra paskelbta ekstremali situacija, paskelbimo sukeltų neigiamų pasekmių, kai didelis darbuotojų atleidimų skaičius ir jų negalėjimas užtikrinti savo šeimos minimalių pajamų dėl darbo pajamų praradimo paskelbus ekstremalią situaciją.
Darbo kodekso ir Garantijų, taip pat Užimtumo įstatymų projektams planuojamas lėšų poreikis yra apie 300 mln. eurų, juos, kaip minėjau, naudotume pradžioje iš Garantinio fondo, o paskui iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų. Prašome projektams pritarti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mielas ministre, ar galėtumėte atskleisti, kaip buvo nustatyta proporcija 60:40? Kaip buvo nuspręsta, kad būtent verslas turėtų prisidėti 40 % prie to, ką priėmė Vyriausybė karantinuodama verslą? Vadinasi, Vyriausybė teisingai nusprendė, kad verslas turėtų užsidaryti, vadinasi, verslas negali gauti jokių pajamų ir tada Vyriausybė nusprendė ir siūlo, kad verslas už tai turėtų susimokėti 40 %. Kodėl ne 10 %, 5 %? Galbūt išvis turėtų neprisidėti, nes yra labai labai skirtingi verslai. Vieniems – kaip restoranams – tiesiog nėra absoliučiai jokių pajamų ir susimokėti net ir tuos 40 % gali būti pakankamai sudėtinga. Ar nesvarstėte iš tikrųjų tą procentą didinti…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …valstybės pagalbos ir netaupyti šioje sudėtingoje situacijoje? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų planuojant šią priemonę pirmiausia buvo rūpinamasi darbuotojais, kad darbuotojai gautų maksimalią išmoką, vadinasi, 100 % bent jau iki tam tikrų pajamų. Jeigu yra mažos pajamos, kad jie gautų 100 % tų pajamų, kurias jie turi dirbdami, ir tai užtikrintume kartu. Antrasis principas – verslo ir valstybės naštos dalinimosi. Verslui šalia šitų priemonių yra sudaromos ir kitos pagalbos priemonės: mokesčių atidėjimas, tiek darbo mokesčio, tiek kitų mokesčių atidėjimas, tiek paskolų atidėjimas, tiek galimybė imtis lengvatines paskolas su valstybės garantijomis.
Ir kitas paketas taip pat sudaro didelę sumą lėšų, kad padėtume verslui pereiti šį laikotarpį, o subsidijos iš esmės skirtos užtikrinti darbuotojų darbo užmokesčiui, bazinių pajamų tų, kurie turi mažas pajamas, kad jie galėtų išlaikyti neblogesnį pragyvenimo lygį šeimoms dėl susidariusių sąlygų. O verslui, kaip ir sakau, yra dar ir kitas priemonių paketas, kurį pristatys kitas ministras, tai yra finansų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vis dėlto verslui ne visai yra patrauklus toks modelis. Kiek teko skaityti atsiliepimus asocijuotų struktūrų, kad visgi planuojama daug kur rinktis modelį, kuomet darbuotojas išeina, eina į darbo biržą, gauna bedarbio pašalpą, ir tuomet, kuomet baigiasi sunkumai, jisai vėl yra priimamas į darbą. Ir tuomet ir žmogus gauna didesnę išmoką, ir darbdaviui apskritai nėra jokios naštos. Ar nesvarstėme varianto, kurį siūlo Viešbučių ir restoranų asociacija, kad tuo laikotarpiu, kuomet yra karantinas ir verslas tikrai negauna jokių pajamų, kad jam būtų tiesiog mokama bedarbio nedarbo išmoka, o tuomet, kuomet baigtųsi karantinas, tiesiog būtų pratęstas tas pats darbas, kuris buvo daromas iki tol ir žmogus nebūtų atleistas tuo laikotarpiu.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia pataisysiu, kad nedarbo išmoka nėra jokiais variantais didesnė už prastovos dydį, kurį gautų darbuotojas, (…) tokia galimybė, todėl išsiuntimas dėl nedarbo išmokos į Užimtumo tarnybą yra bloginimas darbuotojo sąlygų. Turi būti sąmoningi darbuotojai ir nesirinkti šito varianto, kai yra siūloma iš verslo pusės. Tai yra svarbu pabrėžti ir apsaugoti darbuotojus.
Antras dalykas. Iš tiesų valstybei prisiimti už dalies verslo darbo apribojimą visą riziką būtų taip pat neteisinga, nes nuvertintume verslo kūrybines galimybes, kurios ir dabar yra išnaudojamos, nes nemažai tų pačių kavinių pereina prie kitokio maitinimo režimo, kuris irgi generuoja tam tikras pajamas. Kaip ir sakiau, tos kūrybinės galimybės palaikomos kitais finansiniais instrumentais. Tikimės, kad verslas, naudodamasis jomis, atsakingai elgsis su darbuotojais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš manau, kad visų mūsų tikslas turėtų būti, kad kuo daugiau žmonių šitos krizės akivaizdoje ilgą laiką išlaikytų savo darbo vietas, o dabartinėje situacijoje patirtų kuo menkesnius nuostolius. Tačiau jūsų siūloma 40 % ir 60 %. Ar tai nėra nesudėvimos klumpės verslui, ypač žinant, kad yra nedideli verslai, šeimos verslai, kurie jau šiandien, netekdami pajamų, susiduria su sunkumais išlaikyti tą darbo vietą, kai yra reikalavimas, kad darbo vieta turi būti saugoma net šešis mėnesius. Ar jie, matydami grėsmę ir nežinomumą, nepriims tiesiog sprendimo šiandien atleisti tuos žmones nežinodami, ar jie galės tą vietą išsaugoti pusę metų? Ar reikėjo palikti šitą reikalavimą?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Kadangi šita nuostata yra bendrinė, galioja visiems verslams, ne tik keletui verslų, verslo grupių, kurias jūs minite, todėl nuostata, kad valstybė dengia visus kaštus, negali būti šitame bendrame įstatyme. O dėl šitų verslų, dėl kurių jūs keliate klausimus, yra sukurta atskira darbo grupė, kurioje dalyvauja ir tų verslų atstovai, kuriuos jūs minite. Ieškoma ir kitų, papildomų, sprendimų, kaip padėti verslui išlaikyti darbo režimą kitokį, bet kad jisai lengvai atsikurtų tuo metu, kai bus nutrauktas karantinas. Ieškoma specialiųjų priemonių šitoms verslo grupėms.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, sudėtinga situacija, paieška optimalių sprendimų. Dabar visi sužiuro į prastovos paskelbimą kaip vienintelę galimybę ir kaip dalinti šituos kaštus. Bet svarbiausia yra Vyriausybės nutarimas, kuris labai griežtai iš tikrųjų apibrėžia verslo veiklos sąlygas karantino metu. Aš norėčiau paklausti jūsų, ar negalvoja Vyriausybė truputį pergalvoti kai kurių dalykų? Tarkime, jūs žadate pumpuoti pinigus renovacijai, klimato kaitos fondams, Kelių plėtros programai, tačiau elementariai statybos įmonės negali nusipirkti medžiagų, žarnelių ar dar ko nors mūsų prekybos centruose, kurie prekiauja ne maisto prekėmis. Tai automatiškai išstumia nemažai sektorių, kurie galėtų sudaryti saugias sąlygas veikti. Mes pumpuojame pinigus į sektorius, kurie užsiima renovacija, bet jie negali elementariai nusipirkti statybinių medžiagų, nes nėra sudaryta kokios nors pilkosios zonos. Jie privaloma tvarka turi pradėti prastovą.
Mano klausimas, ar nemąstote iš esmės praplėsti Vyriausybės nutarimą, kad būtų galima saugiai nesiųsti darbuotojų į prastovą, bet pratęsti kokį nors minimalų gyvybingumą ekonominiame sektoriuje, nes?..
PIRMININKAS. Laikas.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų mes, kaip asmenys, turime persiorientuoti šiuo laikotarpiu ir tas laikotarpis reikalauja daugelio įpročių pakeitimo. Verslas taip pat. Kai kalbame apie medžiagų tiekimą, tikrai nesudėtinga ir tikrai tų prekių, dėl kurių jūs klausiate, jau dabar didžioji verslo dalis užsitikrina tiekimą nuotoliniu būdu, nebūtina eiti į konkrečius prekybos centrus. Manau, kad šita sritis, verslo sritis, tiekimo sritis, tik plėsis ir suformuos naujus mūsų tiek stambiojo, tiek smulkiojo verslo įgūdžius.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš vėl prie to standarto, jūsų siūlymo 40 % ir 60 %. Nežinau, ar jūs nagrinėjote, yra tikrai labai daug įvairių pavienių atvejų, kurie jau ir grupuojasi net į stambesnius darinius, kuriems tokia sistema netiks. Jūs turbūt visą naktį nemiegojote po vakarykštės laidos, kai jums buvo pasakyta, kad viešbučiai ir maitinimo įstaigos – iš viso nieko, nulis. Tai skolinkis nesiskolink, ką jūs jiems siūlote, grąžinti vis tiek reikės. Ir kaip dabar tuos 5 mlrd. ar kažkiek valstybė vis tiek turės grąžinti.
Dar yra, sakykime, regioninė žiniasklaida, jų pajamas iš esmės didžiąja dalimi sudaro pajamos už reklamą. Ir jie neteks dviejų trečdalių ar net daugiau pajamų. Ar jūs negalvojate suskirstyti tokių grupių, gal poįstatyminiais aktais, kad jiems proporcija būtų kitokia. Ne 40 % ir 60 %, bet kokia nors parankesnė.
L. KUKURAITIS. Dėkui. Kaip ir minėjau, yra atskira darbo grupė išskirtiniams sektoriams ir ten dalyvauja ir darbo grupės atstovai. Vakar jie prašė, kad tokia būtų sukurta, šiandien jau pusę devynių ryto jie yra susirinkę ir ieškomi sprendimai. Kai bus siūlymų, tada mes juos ir įgyvendinsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas klausti išseko. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Turbūt visi sutinka, kad reikia padėti verslui, tam, kuris šiandien apskritai negali vykdyti jokios veiklos, ir taip pat tam verslui, kuris susiduria su sunkumais. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, mes turime sugebėti diferencijuoti verslus ir ūkio šakas, sektorius ir matyti, kad jie susiduria su skirtingais sunkumais. Vieni absoliučiai yra uždaryti ir negali operuoti, negali gauti jokių pajamų, kiti gali gauti dalines pajamas. Tad ir turėtume sudaryti galimybę pritaikyti skirtingą pagalbą, tai yra tiems, kurie negali gauti jokių pajamų, sudaryti galimybę jiems padėti daugiau. Šioje situacijoje mes nediferencijuojame, ir man atrodo, kad tą galėtume ir tą reikėtų daryti.
Visais atvejais dėkoju, ministre, už parengtą projektą, tikrai palaikau ir kviečiu kolegas taip pat balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tiesų labai svarbus projektas, bet prašymas ministrui, kad diferenciacija ir aiškumo atsiradimas verslui tikrai yra labai reikalingas. To informavimo tikrai trūksta ir daugelio sektorių verslininkai tiesiog nežino, kokių veiksmų imtis toliau. O tokiu atveju tas informavimo laiku atlikimas yra tiesiog aukso svarbos, nes tik tada tu gali priimti teisingus sprendimus. Šiuo atveju tas sprendimas kompensuoti tam tikrą dalį lėšų, kai valstybė mokėtų 60 %, tikrai tam tikriems sektoriams yra didelė pagalba ir išsigelbėjimas, bet, tarkime, ar tai būtų sporto, ar tai būtų pramogų verslo, ar maitinimo įmonės, kurių veikla negali būti vykdoma dėl apribojimų, ta procentinė dalis jų problemų neišsprendžia. Faktiškai tiek darbuotojai, tiek tos įmonės atsiduria ties bankroto ir užsidarymo grėsme. Aš manau, kad tiek tas greitas reagavimas, tiek diferencijavimas, tiek ministerijos informavimo sistema šiandien yra ypatingos svarbos ir būtent to reikėtų artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti po pateikimo dėl šių trijų projektų.
Balsavo 109 Seimo nariai. Vienbalsiai 109 balsavo už. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, turime paskirti… Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritariame. Siūlomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Galime..? (Balsai salėje) Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
9.55 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4625 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4625. Pateikimas. Taip pat ministras L. Kukuraitis. Prašom pristatyti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme taip pat numatytos priemonės, kuriomis skatinama užtikrinti operatyvų ir sklandų naujojo koronaviruso plitimo grėsmės, jo sukeltų neigiamų pasekmių fiziniams, juridiniams asmenims suvaldymą ir jų visišką ar dalinį kompensavimą bei skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas.
Numatomos priemonės. Tai yra tėvams, įtėviams, kurie prižiūri ikimokyklinukus, priešmokyklinukus ir pradinukus, arba seneliams, jeigu tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems nėra nustatyta prastova ekstremalios situacijos metu, mokėti ligos išmoką. Šiuo atveju taip pat siūloma, kad ligos išmoka minėtu atveju būtų mokama nuo karantino Lietuvoje paskelbimo, tai yra nuo vakar dienos. Kitaip sakant, visi, kas būtų ėmę nedarbingumą, gautų išmoką nuo pirmadienio. Taip pat dėl ekstremalios situacijos paskelbimo sustabdytos nestacionarių paslaugų įstaigos veiklos asmenims su negalia yra siūloma minėta ligos išmoka, taip pat jų tėvams, įtėviams ar globėjams (rūpintojams), tokiu būdu užtikrinant taip pat galimybę prižiūrėti namuose. Taip pat įtraukta nuostata, kad būtų galima gauti ligos išmokas asmenims, kurie serga lėtinėmis ligomis, jų sąrašą tvirtintų sveikatos apsaugos ministras, jeigu nebūtų galima dirbti nuotoliniu būdu, nes būtent šitų asmenų susirgimo rizika yra didesnė, o ypač pasekmės yra didesnės. Taip pat numatoma maksimalaus nustatyto dydžio, tai yra 77,58 asmens kompensuojamojo darbo užmokesčio, tai yra 100 % neto darbo užmokesčio, 100 % į rankas darbo užmokesčio ligos socialinio draudimo išmoka būtų mokama dirbantiems ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, vadinasi, sveikatos įstaigose, tai yra medikams ir kitiems, kurie dirba ne tik sveikatos įstaigose, bet taip pat ir socialiniams darbuotojams, pareigūnams, prekybų centrų darbuotojams ir kitiems, kurie vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas susirgo užkrečiamąja liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją.
Šiuo atveju taip pat siūloma, kad maksimalaus dydžio ligos išmoka būtų mokama ir asmenims, kurie susirgo užkrečiamąja liga iki įsigaliojant įstatymui. Taip pat numatoma išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki teisės gauti ligos išmoką mokėjo socialinio draudimo įmokas, mokėti tik tokio dydžio išmoką – lygią vienam minimalių vartojimo poreikių dydžiui.
Tokios yra siūlomos priemonės, kurios pagerintų ir palengvintų sąlygas tam tikroms grupėms imti nedarbingumą, kai nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Dėl šio įstatymo projekto planuojama, kad reikės iki 250 mln. eurų, tačiau situacija gali keistis, jeigu karantino laikotarpis užtruks. Prašome pritarti projektui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mielas ministre, skaitau jūsų pateiktą įstatymo projektą ir bandau suprasti. Tai tie asmenys, kurie karantino metu vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje susirgo liga ir dėl to tapo laikinai nedarbingi, tai jiems į rankas gaunamos pajamos sumažės?
L. KUKURAITIS. Jiems būtų 100 % neto.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jų pajamos į rankas nesumažėtų, jie gautų lygiai taip pat? Kaip sakote?
L. KUKURAITIS. Visiems kitiems būtų į rankas, jeigu skaičiuotume, 85 %, visiems kitiems, kurie ima nedarbo išmoką, o šitiems, kurie užsikrėstų dėl to, kad dirbo kasose, sveikatos įstaigose ir taip toliau, būtų 100 % į rankas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas dėl 14 straipsnio, būtent apie tą patį. Čia kalbama apie medikus, kurie dirba židiniuose.
L. KUKURAITIS. Taip pat.
A. SYSAS (LSDPF). Bet ministro įsakymu yra patvirtintos ypač pavojingos užkrečiamosios ligos. Čia kažkodėl atsiranda lėtinių susirgimų ligos. Ar tikrai šita redakcija atitinka tai, ko reikalauja medikai, kad medikai, kurie įrašyti į ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą, gautų tas pačias garantijas, kaip turi šiandien tie medikai, kurie susiduria? Čia kažkodėl įrašyta lėtinių ligų sąrašas.
L. KUKURAITIS. Aš atsakysiu…
A. SYSAS (LSDPF). Man prieštarauja Užkrečiamųjų ligų įstatymo 32 ir 33 straipsnių nuostatoms. Čia kažkas šiek tiek neatitinka to, ko reikalauja medikai.
L. KUKURAITIS. Pabandysiu atsakyti. Matau, kad sveikatos ministras priėjo prie mikrofono. Šiuo atveju kalbama apie asmenis, kurie turi lėtines sunkias ligas, lėtinius susirgimus kaip onkologija ir kitus. Jeigu jie negali dirbti nuotoliniu būdu, jie nėra nei židinyje, nei sveikatos darbuotojai, jie tiesiog yra paprasti darbuotojai, kuriems kontakto rizika yra kur kas didesnė pasekmių prasme negu sveikajai visuomenės daliai. Jiems yra sudaroma galimybė paimti nedarbingumo išmoką ir gauti ligos išmoką. O kai kalbame apie didesnes garantijas, didesnį draustumą, tai dėl medikų atskirai dar ministras Aurelijus pristatys kitas garantijas dėl jų didesnės apsaugos, kai jie suserga ir praranda darbingumą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, tikrai motyvuoja toks projektas, kuriame yra numatomos ypatingos aplinkybės padėti žmonėms, ypač naujai atrodo pagalba savarankiškai dirbantiems. Šiuo atveju labai svarbu mums pasakyti aiškiai, apie kokius savarankiškai dirbančius mes kalbame. Taip pat ta 8 straipsnio 1 dalies sąlyga, kad jie yra socialiai drausti, taip pat turėtų būti detalizuota, ką reiškia tas socialinis draustumas. Mes apie tai, aišku, netrukus diskutuosime komitete, bet iš to, kas jums žinoma, turbūt reikėtų pasakyti.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Į savarankiškai dirbančių asmenų sąvoką pagal Socialinio draudimo įstatymą patenka individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrinių ūkinių bendrijų, komanditinių ūkinių bendrijų nariai, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčių įstatymas. Tai yra advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys, taip pat individualia žemės ūkio veikla… šeimynos dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.
Iš tiesų taip, sutinku su jumis, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete, jeigu bus svarstomas šis įstatymas, reikėtų patikslinti nuostatą dėl socialinio draudimo išmokų mokėjimo tvarkos, kokį laikotarpį buvo mokama. Mes turime tam tikrus siūlymus, kuriuos svarstytume su Socialinių reikalų ir darbo komitetu. Tikiuosi, per svarstymo stadiją jie ateis plenariniam… Ir jeigu jūs pritarsite, jos ir bus priimtos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau pasiteirauti dėl tėvų, kurie namuose augina vaikus su negalia ir tie vaikai yra vyresni negu pradinukai, nes atrodo, kad tam tikra grupė tėvų iškrito. Tai yra vaikai, kurie yra mokyklinio amžiaus, bet vyresni negu pradinukai ir turi įvairaus lygio negalią. Vakar registravau pasiūlymą kartu su kolege R. Budbergyte ir norėčiau iš karto paklausti jūsų, ministre, ar pritartumėte tam, kad dar būtų papildyta 11 straipsnio 4 dalis, kad ir neįgalųjį vaiką iki 18 metų auginantiems tėvams vis dėlto būtų suteikiamas nedarbingumas visam karantino laikotarpiui, nes, kaip sako mamos, pabandykite dirbti namuose nuotoliniu būdu, kai šalia yra vaikas (didelis galbūt vaikas, 13 ar 16 metų), kuriam reikia priežiūros visą laiką, ir tikrai darbas yra neįmanomas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, sutinku. Yra padaryta klaida ir tiktai ta formuluotė, kurią jūs siūlote… mes irgi siūlysime, kad įtrauktų komitete. Tačiau turbūt tą iki 18 metų reikėtų suformuluoti taip (nes neretai specialiosiose mokyklose vaikai yra ir vyresnio amžiaus, bet vis tiek eina į mokyklas), kad patektų visa grupė vaikų, kurie, uždarius specializuotas mokyklas ar integruotas mokyklas, neturi priežiūros namuose. Tai šiai nuostatai pritariame.
Kaip ir kitai nuostatai, kuri taip pat yra keliama, ir mes irgi siūlysime, kad SRDK įtrauktų. Kai yra uždaromi senjorų dienos centrai, ypač tie, kurie turi Alcheimerio susirgimo atvejų, ir yra reikalinga būtinoji priežiūra namuose. Taip pat, kad ir jų artimieji galėtų gauti ligos išmoką tuo laikotarpiu, kol yra uždaryti centai ir nėra kam prižiūrėti tiek neįgaliųjų, tiek senyvo amžiaus žmonių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Jankuvienė.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas taip pat susijęs su savarankiškai dirbančiais asmenimis. Kaip šie asmenys turės įrodyti, kad jie negali vykdyti veiklos būtent dėl karantino? Kas tai nuspręs? Kur jie turėtų kreiptis ir ar išmoka bus mokama atgaline data, ar tik nuo tos dienos, kai bus įrodyta, kad jų veikla stabdoma?
L. KUKURAITIS. Dėkui. Šiuos klausimus mes sieksime atsakyti kartu su SRDK dabar svarstymo dalyje ir į svarstymo fazę atnešime reglamentuotus sprendimus, siūlymus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, aš vis dėlto pasinaudodamas ta paskutine proga, kad galima bus atlikti parlamentinę kontrolę, noriu jūsų paklausti: štai siūlote izoliuoti žmogų, jeigu yra ligos požymių, teikdamas pataisas. Štai mes šiandien turime žmonių, kurie yra priešakinėse linijose ir dirba ten, kur teikiamos būtiniausios paslaugos mūsų žmonėms, tai yra medikai, pareigūnai, pagaliau viešojo transporto vairuotojai. Aš čia girdėjau, kad jūs deratės su prekybos centrais, bet galbūt vertėtų inicijuoti įstatymų pataisas, kad ne derėtis reikėtų dėl žmonių saugumo, o vis dėlto, jeigu sodiname žmogų dirbti, galbūt reikėtų užtikrinti jo paties saugumą? Ar ruošiatės tokias pataisas teikti, nes esame tik kelio pradžioje?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau, bent jau ligos išmoka būtų 100 %, vadinasi, didesnė nei visiems kitiems, kurie susirgo dėl to, kad vykdė savo profesinę veiklą. (Balsai salėje) Taip.
Dabar visos kitos priemonės: iš tiesų tiek Vyriausybė, tiek savivaldybės, tiek ir verslas daro visas priemones, kad užtikrintų būtinąsias apsaugos priemones, kurių, deja, kaip jūs žinote, trūksta visame pasaulyje, nes tiesiog visa rinka yra išparduota, ir to kiekio, kuris yra likęs, yra labai didelė kaina, ir net jį išpirkus visų žmonių nepavyks apsaugoti, kol atsiras nauja rinka, kol Kinija pradės gaminti naujas priemones. Mūsų situacija tokia. Ką galima užtikrinti, tai didesnes socialines garantijas susirgimo atveju, jeigu tai darys įtaką žmogaus nedarbingumui, o su tų garantijų paketu ateis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dėkoju, ministre. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritariame.
Vyriausybė taip pat siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Norite kalbėti? R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, kadangi visiems ministro L. Kukuraičio pateiktiems įstatymų projektams pritarta, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka Seime, prašome leisti Socialinių reikalų ir darbo komitetui dabar eiti svarstyti pateiktus projektus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas galėtų svarstyti projektus? Pritariame. Ačiū. Komitetas yra laisvas svarstyti.
10.10 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 IV skyriaus aštuntojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4631 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo IV skyriaus aštuntojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4631. Pateikimas. Pranešėjas – ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šios įstatymo pataisos, parengtos įstatymo pataisos, tikslas yra užtikrinti garantijas asmenims, kuriuos tenka pasitelkti ypač pavojingoms infekcinėms ligoms valdyti, bet jie nėra medikai. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, esant tokiai situacijai, kuomet yra valdoma ypač pavojinga infekcinė liga, tik medicinos, arba sveikatos priežiūros, darbuotojams yra numatytos papildomos garantijos. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo aštuntąją skirsnį, likviduojant ypač pavojingų užkrečiamų ligų židinius, socialines garantijas, kaip ir sakiau, įgyja tik sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Todėl mes, norėdami, kad būtų užtikrintos vienodos socialinės garantijos ir kitiems darbuotojams, kurie vykdo epidemijos profilaktikos priemones, siūlytume keisti minėto įstatymo straipsnį ir išplėsti jame numatytų socialines garantijas turinčių darbuotojų ratą, jas taikant ne tik sveikatos priežiūros specialistams. Nustatytume socialines garantijas vykdant epidemijos profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose ir tiems darbuotojams, kuriems specialios socialinės garantijos, ypač dirbant pavojingų ligų židiniuose, įstatymuose nėra numatytos. Prašyčiau pritarti tokiems pakeitimams, nes jau dabar mes pasitelkiame įvairius specialistus, tai ir maisto ir veterinarijos, ir visokius kitokius specialistus, kurie yra reikalingi infekcijoms valdyti. Prašyčiau pritarti tokiam pakeitimui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, gal netiesiogiai tas klausimas, bet kiekvienas darbuotojų draudimas susijęs su finansavimu. Norėdamas paklausti, pradžioje pagarsinsiu Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos kreipimąsi dėl susiklosčiusios finansavimo problemos gydymo įstaigose. Jums tikriausiai ši problema žinoma. Įstaigoms apribotas planinis paslaugų teikimas, dėl ko jos neuždirbs pakankamai pinigų net atlyginimams išmokėti. Jie siūlo mokėti 1/12 metinio finansavimo apimties ir manau, kad šis siūlymas yra pagrįstas ir logiškas. Ministre, kaip galėtumėte pakomentuoti šią situaciją ir ar galėtų būti patenkintas toks jų prašymas?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Puikiai suprantame, kad įstaigos… yra užprogramuota problema, kai mes dabar jau prašome atsisakyti planinių paslaugų. Viskas yra suderinta su Valstybine ligonių kasa, įstaigos bus avansuojamos ir gali tikrai ramiai planuoti darbus, nepriklausomai nuo suteiktos paslaugų apimties, jos metines sutarčių sumas gaus. Dar daugiau – šiandien yra duotas pavedimas Ligonių kasai parengti tvarką, kaip būtų įskaičiuojami dar papildomai 15 % tiems, kas dirbs ypač pavojingomis sąlygomis, kas irgi aktualu darbuotojams. Kaip jūs puikiai žinote ir vakar girdėjote, visi mūsų rezervai yra atšildyti, mes turime teisę juos naudoti. Tikrai medikai dėl šito gali būti ramūs ir įstaigos gali darbuotis, planuoti darbus, jos tikrai jokių praradimų dėl to nepatirs.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, tikiuosi, kad rytoj ypač užkrečiamųjų ligų sąrašas bus papildytas COVIDʼu ir tada šis įstatymas įgaus prasmę, nes kitaip neįgauna. Bet su tuo susijęs mano klausimas, kaip vykdysite 8 straipsnio 2 dalį? 8 straipsnio 2 dalyje parašyta: „Ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai.“ Ką darysime su laisvai vaikščiojančiais nešiotojais?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų įsakymas dėl to viruso sukeliamos ligos įtraukimo į ypač pavojingų ligų sąrašą yra pasirašytas, jis įsigalios rytoj ir, kaip jūs sakote, tada tas pakeitimas įgaus prasmę.
Privalomumo užtikrinimas iš tikrųjų yra iššūkis, nes žmonių yra labai labai daug ir tikrai prie kiekvieno žmogaus pastatyti po policijos pareigūną nėra jokios techninės ir fizinės galimybės. Mes stengiamės jau ir visuomenę raginti visais įmanomais būdais ir kanalais, kad… Žmonės jau dabar tas linijas mums faktiškai nulaužia, labai sudėtinga prisiskambinti ir Bendrojo pagalbos centro telefonu, ir ta mūsų karštąja linija. Raginame žmones, prieš skambinant pareigūnams, jei jie mato, iš tikrųjų pažįsta, žino, mato, kaimynai yra parvykę, pirmiausia bent jau tam žmogui pasakykime labai aiškiai, kad žinome, kad parvykote, jūs turėtumėte izoliuotis, likite namuose, niekur nevaikščiokite. Aš galvoju, kad 99 % žmonių tai turėtų veikti. Mes neturėtume būti kokie nors, aš manau, visiškai neadekvatūs. Dalis žmonių liks, aš manau, tai gali būti apie 1 %, jie net ir iš gydymo įstaigų bando bėgti dėl įvairiausių tik jiems suprantamų priežasčių, tai ten yra pasitelkiami pareigūnai. Iš tiesų yra, žino vidaus reikalų sistema, jeigu reikės, pasitelksime policiją užtikrinti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, pirmiausia antrinu dėl kolegos A. Vinkaus iškelto klausimo. Kreipėsi ligoninių asociacijos, mažųjų ligoninių asociacijos prašydamos, kad būtų laikinai sustabdyta DRG apmokėjimo sistema ir kad būtų mokama 1/12. Galbūt neavansuojama, bet tiesiog žinotų, kad mokama 1/12. Tada galėtų toliau teikti paslaugas ir rengtis įvairiems atvejams įsitraukti į aktyvią kovą su virusu.
O paklausti norėčiau, ar teikiamas įstatymo projektas apima farmacininkus, nes farmacininkai, dirbantys ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir privatūs farmacininkai labai dažnai susiduria su kur kas didesne rizika. Ar juos apims šis įstatymo projektas, ar ne?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų geras pasiūlymas dėl DRG sistemos, galėsime pasikalbėti su Ligonių kasa, nes jiems yra tiesiog duotas pavedimas, kaip suskaičiuoti, kaip būtų galima tuos mokėjimus padaryti. Vienas iš variantų, matyt, galėtų būti 1/12 mokėjimas, kol yra tokia situacija. Pasikalbėsime su Valstybinės ligonių kasos vadovu.
O dėl farmacininkų – taip, jie papuola, nes čia mes tiesiog nebevardiname darbuotojų. Iš esmės bet kas, kam tektų dirbti židinyje. Neišskiriame, nes nelabai būtų ir įmanoma, matyt, viską nuspėti ir išvardinti įstatyme.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų, ko gero, reikėtų šį įstatymą iš esmės peržiūrėti neteikiant galbūt reikšmės detalėms, nes iš esmės, kadangi dabar Lietuvoje veikia iš Nepaprastosios padėties įstatymo… faktiškai iš 16 numatytų nepaprastųjų priemonių 11 pritaikyta remiantis kitu įstatymu, tai yra Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu. O tai turėtų būti tarp įstatymų labai aiškiai suderinta.
Mano klausimas paprastas. Kadangi sergamumas užkrečiamosiomis ligomis įstatyme apibrėžta, ar, kaip jūs dabar įvardytumėte, tai yra epidemija, įprastinis sergamumas, nes ten yra pagal kiekį suskirstoma? Kokia dabar situacija pagal įstatymą?
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau kausimą. Iš tikrųjų jūs teisingai sakote, būtų gerai peržiūrėti sistemiškai. Problema yra ta, kad mes pirmą kartą po 100 metų apskritai susiduriame su tokia situacija, kokia yra dabar, ir neturime laiko peržiūrėti to įstatymo, sistemiškai derinti, tiesiog reaguojame į situaciją, kad galėtume greitai naudoti ir taikyti priemones. Bet, aš galvoju, po to, kai baigsis šita situacija, baigsis karantinas, baigsis ekstremali situacija valstybėje, mes, matyt, daug ką galėsime ir turėsime grįžti pasižiūrėdami į Užkrečiamųjų ligų įstatymą, nes visas pasaulis dabar mokosi iš tos situacijos, viskas vyksta realiu laiku labai greitai.
O dėl pačios infekcijos plitimo, yra labai sudėtinga atsakyti į jūsų klausimą, nes jeigu vadovausimės nustatytais atvejais, jų šiandien yra dar nedaug, bet mes puikiai žinome, kad yra parvykusių žmonių, kurie vaikščiojo viešose vietose, lankėsi, yra užsikrėtusių, jiems dar nėra praėjęs inkubacinis laikotarpis, nėra pasireiškę simptomai. Kiek mes jų turime, sužinosime, bet dabar dar negalime žinoti. Todėl mes taikome visas tas priemones, kad sušvelnintume tą vadinamąjį augimą, kad mūsų gydymo įstaigos sugebėtų valdyti srautus ir sugebėtų suteikti pagalbą. Mes nelaukiame iš tikrųjų to sprogimo, o veikiame, na, savotiškai prevenciškai. Ir ta logika, kuri galiodavo anksčiau, yra tikrai išsikreipusi. Dabar yra situacija, kurios nebuvo galima net numatyti, ir tada, kai įstatymas buvo rengtas, niekas apie tokią situaciją net nežinojo ir negalėjo numanyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Kasčiūnas. (Balsai salėje) M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų turime ypatingą situaciją ir ypatingai situacijai reikia ypatingų priemonių. Aš visų pirma kalbu, kad galime pasimokyti iš tų šalių, kurios turi patirties SARS virusą suvaldant ir kurios puikiai tvarkosi su koronaviruso epidemija. Tai yra Taivanas, Singapūras, Honkongas ir net ta pati Vokietija. Iš tikrųjų visos jos galvoja, kad yra svarbu naudoti apsaugines kaukes. Ar tikrai Lietuvos atveju mes kalbame apie tai, kad kitos valstybės ir ta pati Vokietija riboja apsauginių medicinos priemonių eksportą, ar mes tikrai negalėtume tokiomis ypatingomis priemonėmis pasinaudoję organizuoti tų priemonių gamybą Lietuvoje. Kaip iš dezinfekcinio skysčio pavyzdžio mes matome, kad susitelkę tikrai galime tuos dalykus padaryti. Tai nėra tokios aukštosios technologijos, kurių mes negalėtume pagaminti. Mes matome, kad tie patys vokiečių ir Jungtinių Valstijų mokslininkai nustatė, kad apsikrėtimas dažniausiai vyksta per tuos asmenis, kurie yra nešiotojai, bet jie nejaučia jokių simptomų. Šiuo atveju tikrai…
PIRMININKAS. Laikas.
M. PUIDOKAS (MSNG). …veido apsauginės kaukės būtų labai geras sprendimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ne tik apsauginių kaukių reikėtų mums, bet ir kitų priemonių reikėtų. Problema yra ta, mes esame kalbėję su įmonėmis, kurios galėtų teoriškai gaminti, užsiimti siuvimu, ir jos aiškinasi dėl pluošto, nes problema yra ne pats pagaminimas, techniškai gal galėtų daug kas kaukę pasiūti, padaryti, problema, kad pačios medžiagos nėra tam gaminiui pagaminti. Juos iš esmės daugeliu atvejų gamina ta pati Kinija, ji buvo sustabdžiusi gamybą, dabar ją atnaujina. Tikėtina, kad greitai rinkoje bus galima įsigyti tų priemonių. Dabar iš tikrųjų buvo baisi duobė, kol Kinija pati masiškai tas priemones naudojo. Faktiškai jau visur pradeda trūkti, nes visi masiškai jų ieško, vienu metu visos šalys bando pirkti.
Eksporto draudimai ir ribojimai praranda bet kokią prasmę, nes mes neturime, ką eksportuoti, mes negaminame, neeksportuojame, mes tik ieškome rinkoje, bandome nusipirkti. O dėl gaminimo, tai matote, įstaigos labai kūrybiškai bando spręsti, kai kurios net siuva kaukes ligoninėms. Kalbame su siuvėjais, kurie siuva medicininę aprangą, gali pasiūti chalatus, bet jie yra medvilniniai, yra jau ne vienkartiniai, juos reikia skalbti, dezinfekuoti. Bet ir apie tokius scenarijus iš tikrųjų jau yra galvojama, o jeigu įmonės tik galės… Aš žinau, kad kai kurios planuoja atsivežti įrangą iš tos pačios Kinijos ir pradėti gaminti. Jeigu tikrai taip atsitiks, tai mes tą produkciją visą nupirksime, įsigysime ir parūpinsime gyventojams.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Noriu pasakyti, kad jei teisingai supratau, tai įstatymo pakeitimo esmė, kad draudimas bus taikomas ne tik, kaip ir jūs, Pirmininke, pristatydamas sakėte, ne tik sveikatos specialistams, bet ir kitiems darbuotojams, teikiantiems paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Antra. Draudimas bus taikomas ne tik vykdant epidemijų profilaktikos priemones, bet ir dalyvaujant jas vykdant. Todėl iš visos širdies siūlau balsuoti visiems už. Pritarkime, nes labai reikalingas toks sprendimas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Zingeris. Emanueli Zingeri, jūsų mikrofonas įjungtas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti ir pasakyti savo nuostatą, nusistebėjimą dėl reagentų užsakymo. Pirmas dalykas.
PIRMININKAS. Čia motyvai.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš supratau. Aš bandžiau užsirašyti visą laiką, gerbiamas Pirmininke, ir neveikė šita sistema.
Antras dalykas. Aš noriu pasakyti, kad labai skiriasi realybė nuo to, kas yra šiuo metu šnekama. Ne tik neužsakyti reagentai, bet taip pat neįmanoma nusipirkti nė vieno respiratoriaus Lietuvos Respublikoje. Aš norėdamas pasakyti, kad iš esmės įstatymas yra remtinas, bet realybė už lango yra absoliučiai kitokia. Nueikite į vaistines, pažiūrėkite, kas ten darosi – nieko nėra. Čia tektų iš Dovilės pasiskolinti tą respiratorių. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 87 Seimo nariai: visi vienbalsiai pritarė po pateikimo. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Negalime? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Galime. Pritarta. Siūlomi komitetai – Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). …mygtukas. Prašau įskaityti mano balsą už taip pat.
PIRMININKAS. R. Petrauskienės balsas už.
Ir komiteto pirmininkė A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mes taip pat norėtume leidimo posėdžio metu daryti Sveikatos reikalų komiteto posėdį.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti ir Sveikatos reikalų komitetui, kad galėtų dirbti posėdžio metu? Ačiū, pritarta.
E. Jovaiša dėl vedimo tvarkos. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Toks pat prašymas – leisti Švietimo ir mokslo komitetui trumpam susirinkti.
PIRMININKAS. Dar nepaskirtas komitetas. Kai bus paskirtas, tada svarstysime šį klausimą.
Gerbiami kolegos, kaip ir buvo darbotvarkėje patvirtinta, pertrauka iki 10 val. 45 min. Būtų gerai, jei paliktumėte mažiausiai daiktų ant stalų tam, kad būtų galima atlikti dezinfekciją.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pertrauka baigėsi.
10.48 val.
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2695 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4629, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4630 (pateikimas)
Tęsiame posėdį ir kviečiu ministrą V. Šapoką pristatyti darbotvarkės 1-6.1 ir 1-6.2 klausimus – 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4629 ir Valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4630. Pateikimas. Prašau, ministre.
V. ŠAPOKA. Laba diena. Finansų ministerija teikia, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Įstatymų projektais siekiama pasirengti COVID-19 keliamai rizikai Lietuvos ekonomikai mažinti.
Šiais įstatymų projektais siekiama, pirma, padidinti garantinių institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą iki 768 mln. eurų.
Tokiu būdu garantijų institucijoms bus sudaryta galimybė labiau prisidėti prie verslo subjektų, susidūrusių su apyvartinių lėšų trūkumu, kreditavimo skatinimo. Nustatyti naują valstybės garantijų limitą dėl paskolų, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyventi ir likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 mln. eurų. Atitinkamu tikslu papildomos Valstybės skolos įstatymo nuostatos.
Trečia, padidinti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą iki kiek daugiau nei 5,4 mlrd. eurų. Tokiu būdu, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui, Vyriausybei bus suteikta teisė pasiskolinti didesnių sumų, užtikrinant savalaikį biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, išlaidų, susijusių su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu ir jų padarinių šalinimu, padengimą.
Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantu, kad trys pagrindiniai tikslai, kam būtų naudojama, tai mažėjančioms pajamoms kompensuoti, piniginių srautų atidėjimams kompensuoti ir Skatinimo fondui. Gana reikšmingos sumos ir dalis jų iš esmės yra susijusi su likvidumu. Tai reiškia, kad pajamos gali būti gautos, bet dėl atidėtų mokesčių jos gali būti gautos gerokai vėliau. Šiurkščiai skaičiuojant, viena savaitė atidėtų mokesčių yra apie 300 mln. eurų. Jeigu aštuonioms savaitėms, dviem mėnesiams karantinas mokestinis, tai jau apie 2,5 mlrd. – reikšmingos sumos.
Kalbate apie galimybę skolintis tarptautinėse rinkose, bet aš dėl to labai labai abejoju. Klausimas, ar nesvarstėte ir ar nepradėjote diskusijų su Tarptautiniu valiutos fondu ar Europos Sąjunga dėl ISM struktūros panaudojimo likvidumui užtikrinti, nes šiandien mes matome, kad rinkos yra užsidariusios, klausimas, kada jos atsidarys. Jeigu jos neatsidarys, ar neatmetate galimybės ar poreikio skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo tam, kad būtų užtikrintas likvidumas?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą, tikrai aktualus. Iš esmės ėmėmės visų žingsnių tam, kad išvengtume tokios situacijos, kai rinkos… Jeigu kiltų didelis nepasitikėjimas, iš tikrųjų kreipiamės į visas tarptautines institucijas, ką mes turėtume padaryti iš anksto tam, kad turėtume prieigą prie kreditavimo, įskaitant ISM.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, dabar, atrodo, antras atvejis, kada mes imamės tokių ekstraordinarinių priemonių, kitaip sakant, bandome koreguoti valstybės skolos ir grynojo skolinimosi limitus, supaprastinta procedūra, tas yra suprantama. Klausimas toks, ką ir Mykolas minėjo. Visų pirma, kai tau nereikia pinigų, tai skolinimosi procentas, palūkanos yra nulis, kai tau reikia pinigų, tai jos yra 2–3 %. Tas akivaizdu, kad dauguma Europos šalių, kurios papuolė į tą koronavirusą, sukels paklausą netgi tiems pinigams, kuriuos bandoma per kiekybinį skatinimą ir kitus dalykus išmesti. Kaip pavyks tą dalyką sutarti arba įveikti?
Ir kitas klausimas yra susijęs su tuo, kad šių metų… 2008–2009 metų valstybės skolos augimas, kai buvo didžiulė krizė, yra mažesnis negu dabartiniu metu faktiškai mes įsipareigojame, įeiname į tą skolinimosi periodą. Natūralu, kad mūsų ekonomika yra daug galingesnė ir kad yra mūsų rezervo galimybės, bet situacija darosi labai panaši.
PIRMININKAS. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). Ir žiūrint į tai, kad Lietuvos bankas prognozuoja minusinį augimą, netgi esant europiniams pinigams minus 1 % ar kiek, tai tikimybė, kad reikės dar labiau padidinti limitą, egzistuoja ar ne ir kiek jinai yra reali?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų mūsų ekonomika šiuo metu… Pasirengimas atlaikyti tuos šokus yra tikrai kitoks, negu buvo prieš dešimtmetį. Tų priežasčių nevardinsiu, visi puikiai tai suprantame. Dabar kalbant apie tai, ar reikės papildomai peržiūrėti, tikrai neatmesčiau tokio varianto, nes vis dėlto pagal bazinį scenarijų, kurios institucijos mes jį bepaimtume, virusas bus suvaldytas pirmąjį pusmetį. Jeigu įsijungs kiti scenarijai, žinoma, reikės imtis ir kitų papildomų priemonių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Ministre, labai suprantu, patikėkite. Bet turiu tokį klausimą dėl paties proceso valdymo. Dabar jūs teikiate tokį labai paprastą dalyką, tiesiog padidinate grynojo skolinimosi limitą ir tikrai tam galime pritarti, bet mano klausimas yra dėl tokio atsakingo finansų valdymo ir planavimo, ir tokio bendro aiškumo, kur mes esame. Nes neatmesčiau, kad reikia koreguoti daugiau biudžeto – keisti ir Socialinio draudimo fondo biudžetą, numatant konkrečias lėšas konkrečioms priemonėms, išmokų mokėjimui, Sveikatos draudimo fondo. Taip, aš matau, kad jūs skolintomis lėšomis bandote tai uždengti, bet ar neturėtų Seimas vis dėlto priimti sprendimų, kiek padidinti išlaidas konkrečioms sritims, kas yra dabar reikalinga, ir taip pat patirvinti pajamų planą tokį, koks atitiks realybę?
V. ŠAPOKA. Kadangi turime valdyti šią situaciją, tai pagal tai, kokią situaciją matome šiuo metu, tų instrumentų pakanka, nes yra sukaupta rezervo keliuose fonduose, kuriuos galime naudoti, yra mechanizmas iš skolintų lėšų padengti, tai, kas tiesiogiai susiję būtent su šitos ekstremalios situacijos valdymu. Kadangi šiuos sprendimus reikia priimti dabar, neatmetu, kad reikės grįžti po kurio laiko ir peržiūrėti biudžetą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo nario V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamas ministre, sveikinu su drąsiu ir ryžtingu paketu. Bet mano klausimas turbūt pasikartojantis – apie pagalbą paslaugų, mažoms paslaugų sektoriaus įmonėms dėl vadinamojo atlyginimo padengimo darbuotojams 60 % ir 40 %. Gal tikrai per tą skubėjimą ir ryžtingumą yra iki galo nepagalvota, kaip joms padėti, nes jeigu jos gauna nulį pajamų, bet jūs joms padedate skolintis, ar čia tikrai pagalba? Nes skolinimasis yra tik pinigų deginimas. Vienas klausimas.
Ir kad daugiau neklausinėčiau, platesnis klausimas. Yra nacionalinės priemonės, bet ir Europos mastu. Bet ar nebus pradedamas ar aktyvinamas mechanizmas, Europos stabilumo mechanizmas, arba kitoks, kad suprastume ir tą didįjį paveikslą Europos mastu. Dėkui.
V. ŠAPOKA. Vakar Eurozonos telefoninės konferencijos metu tas klausimas buvo sprendžiamas. Išėjo bendras pareiškimas dėl koordinuoto atsako ir tikrai bus prijungiami šie mechanizmai. Iš esmės šiuo metu dėliojama technika, bet visiems ministrams yra labai akivaizdu, kad to likvidumo reikės visiems, ir tie mechanizmai bus prijungti. Aišku, prijungtas ir Europos investicijų bankas, labiau iš skatinamosios pusės. Bet dabar svarbiausias dalykas, kaip užtikrinti valstybės iždų likvidumo pajėgumus, tai yra svarbiausia.
Ačiū už aktualų klausimą ir aš tikrai prieš kelias minutes kalbėjau su ministru dėl šitos problematikos. Nes tam, kad matytume bendrą paveikslą… juk yra ne vien tik per prastovos ar dalinės prastovos mechanizmą. Taip pat yra sprendžiamas klausimas dėl įvesto karantino. Dalis verslų gali dirbti, bent iš dalies. Dalis verslų, pavyzdžiui, tie patys restoranai, gali dirbti tik iš dalies, nes tik išsineštinai, o, tarkime, kiti smulkieji verslai, tokie kaip grožio paslaugos, kirpyklos ir panašūs, negali dirbti iš viso. Tai taip pat mechanizmas yra per ligos pašalpos mokėjimą. Mano žiniomis, šiuo metu būtent Socialinių reikalų ir darbo komitete ieškoma sprendimų šiuo klausimu ir tikrai turiu ministro patikinimą, kad sprendimas bus surastas tiesiog tam, kad ta našta solidariai būtų dalinamasi, ir tam, kad tie, kas gali prisidėti prie šios situacijos valdymo, tie darbdaviai, dideli darbdaviai, kurių natūraliai situacija yra palankesnė negu smulkaus verslo. Tų darbdavių, kurie vis dėlto dar gali dirbti ir gauti dalį pajamų, situacija kitokia nei tų, kurie iš viso negali gauti pajamų. Tai tikrai reikia proporcingų priemonių tiek per prastovų mechanizmą, tiek per ligos pašalpos.
Kas akivaizdu, kad šeimoms, kai vaikai negali eiti į mokyklą ir jų negali palikti vienų, ten vienoks mechanizmas, ten, kur šito poreikio nėra, turi būti kitas mechanizmas. Visą tą paveikslėlį šiuo metu nagrinėja Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir tikiu, kad ras sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Laikas klausti baigėsi. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Ačiū, gerbiamas ministre, už jūsų pristatymą. Priminsiu, mes praeitą savaitę taip pat intensyviai kalbėjomės, dar antradienį klausiau čia Seimo Pirmininko ir jūsų, ar nereikės keisti įstatymų projektų, nereikės koreguoti skolos limitų? Sakėte, tikrai nieko nereikės.
Ketvirtadienį mes buvome susirinkę Biudžeto ir finansų komitete. Jūsų klausiau, ar reikės koreguoti skolos limitus, sakėte ne, greičiausiai nereikės. Jeigu reikės, ateisite. Dabar teikiate, viskas gerai, reikalingi sprendimai. Aš tiktai atkreipsiu dėmesį, kad grubiais skaičiavimais, gali nepakakti to, ką esate jau čia numatę, nes jeigu skaičiuojate apie 20 % pajamų netekimą, tai yra apie 3 mlrd. eurų grubiai. Jeigu mes skaičiuojame vienos savaitės mokesčių karantiną, tai dar 300 mln. už kiekvieną savaitę mokesčių karantino. Du mėnesiai – tai dar 2,5 mlrd. eurų maždaug. Tai vien mokesčių atidėjimas, mokesčių karantinas gali kainuoti negautų grynai piniginių srautų apie 2,5 mlrd. eurų, plius negautos pajamos dėl ekonomikos kritimo apie 2 mlrd., tai jau apie 5,5 mlrd. negautų pajamų, tarp jų įskaitant ir piniginius srautus. Tai gali reikėti reikšmingai daugiau, nei kad jūs čia esate numatę. Tas savaime nieko blogo, tiesiog jums reikės ateiti dar ir dar.
Mano siūlymas buvo numatyti didesnes galimybes atrišti jums rankas tam, kad jūs galėtumėte veikti, galbūt daryti klaidų, bet turėtumėte laisvę veikti ir priimti reikalingus sprendimus. Vėliau galėsime aiškintis, teisingi ar neteisingi buvo sprendimai, bet reikia jums sudaryti visas galimybes priimti sprendimus.
Lygiai taip pat aš kviesčiau neatidėliotinai kreiptis į tarptautines institucijas, kad būtų užtikrinti likvidumo pajėgumai, esant reikalui, kad jie galėtų tai suteikti ganėtinai greitai. Nes jeigu rinkos bus uždarytos, o poreikis skaičiuojamas milijardais, jūs turite turėti visas galimybes pasiskolinti arba gauti garantijas iš tarptautinių finansinių institucijų…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). ESM’o Tarptautinio valiutos ir (…), iš Europos Sąjungos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų prieš nėra. Gerbiami kolegos, po pateikimo siūlau pritarti bendru sutarimu. Pritariu. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Siūlomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
11.04 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4622 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4622. Pranešėjas – taip pat ministras V. Šapoka. Pateikimas. Prašom.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, šiuo projektu siekiame padidinti laikinų finansinių sunkumų turintiems mokesčių mokėtojams galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę maksimaliai pasinaudojant mokestinės nepriemokos atidėjimo galimybe. Kokia yra pakeitimo esmė?
Šiuo metu visų Mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių nepriemoka gali būti atidėta, išskyrus išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, todėl projektu siūloma panaikinti šį apribojimą. Pažymėtina, kad (kaip pavyzdys) „Sodros“ įmokoms gali būti taikomas atidėjimas, todėl logiška ir gyventojų pajamų mokesčio nepriemokai taikyti tą patį principą, taikyti atidėjimą. Taip būtų užtikrintas vienodas su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų nepriemokų atidėjimo principas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, iš tikro tai gera priemonė, viena iš fiskalinių priemonių, kaip bandyti pagelbėti verslui šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau tuo pačiu metu dėl tos priemonės ir apimties, galimos apimties, kyla klausimas, kaip bus administruojama, nes atsiranda tokioje situacijoje, kurią mes dabar turime, ne tik gerų kėslų, bet ir blogų kėslų. Kitaip tariant, daug kas pasinaudos ta situacija, bandys demonstruoti, kad jie patiria nuostolį, kad neturi rinkų, kad jie patiria kitų dalykų, ir perkelti tą naštą valstybės biudžetui, kitaip sakant, ant visų pečių.
Sakykite, ar ministerija numatė, Mokesčių inspekcija ir kitos tarnybos, kurios yra jūsų pavaldumo, priemones, kurios kontroliuotų tuos dalykus, nes aš manau, kad kokia nors žymi dalis tų pinigų tam tikra prasme yra mokesčių pavojuje?
PIRMININKAS. Laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). Ar jūs numatėte tą dalyką?
V. ŠAPOKA. Iš tikrųjų, žinoma, mokomės ir iš pamokų, nes mechanizmas dėl kitų nei šis mokestis yra išbandytas praktikoje ir tai veikia. Žinoma, kad Mokesčių inspekcija vertins piktnaudžiavimo galimybę ir tikrai bus taikomi protingumo principai. Jeigu yra didelė tikimybė, kad to mokesčio sumokėjimas pavers įmonės situaciją finansiškai beviltiška, žinoma, kad tas atidėjimas bus leidžiamas. Bet jeigu įmonės situacija gera, žinoma, kad tokia galimybė nebus sudaryta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs puikiai žinote, kad mokestinės sistemos vienas iš svarbiausių privalumų, kad ji aiški, paprasta ir lengvai administruojama. Lygiai taip pat labai svarbu, kad visos mokestinės priemonės, kurios yra siūlomos, taip pat užtikrintų labai aiškų, paprastą ir lengvą administravimą, juo labiau žinant, kad krizės sąlygomis, karantino sąlygomis taip pat stringa ir viešųjų paslaugų teikimas, taip pat ir mokesčių administravimas.
Ar nesvarstėte daryti paprastesnių sprendimų, kaip kad prezidentūra siūlė, 14 dienų arba galbūt kokio nors kito termino mokestinį karantiną? Tai yra tiesiog nemokami mokesčiai mėnesį laiko, taškas, visiems be individualaus analizavimo kiekvienos įmonės – gali, negali mokėti, sumokėjo, nesumokėjo, kokia jos reali situacija, galbūt bando piktnaudžiauti, bet tiesiog visiems leisti nemokėti ir vėliau galbūt aiškintis, ar galima, ar negalima pratęsti. Tiesiog daryti aiškiai, paprastai ir visiems vienodai, užuot darius kokias nors išlygas ir taikius kiekvienam sektoriui galbūt skirtingą sprendimą.
V. ŠAPOKA. Iš tikrųjų aš labai kritiškai vertinau tokį pasiūlymą ir labai kategoriškai. Jeigu mes susisiesime su karantino laikotarpiu, jeigu karantinas kas dvi savaites bus tęsiamas į mėnesius, taip mes visiškai sustabdysime įplaukas į valstybės iždą. Patys suprantate, kad tiesiog pjautume šaką, ant kurios sėdime. Tikrai yra verslų, kurie gali mokėti mokesčius, ne visų įmonių veikla yra sutrikusi. Tiesiog sustabdyti įplaukas į biudžetą – manau, sunku net įvertinti, kokią žalą tai padarytų šalies finansų sistemai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, šiaip patį įstatymo projektą tikrai sveikinu. Reikėjo tai padaryti.
Truputėlį replikuodama į tai, ką jūs atsakėte kolegai Mykolui, manyčiau, kad jūs esate ir teisus, ir neteisus tuo pačiu metu, nes galima būtų svarstyti apie terminų nukėlimą, pavyzdžiui, smulkiajam verslui, kurio srautas generuojamas į biudžetą yra gerokai mažiau ženklus, nes tuo atveju, jeigu bus labai daug prašymų sudaryti mokestines paskolos sutartis (o tokios rizikos vis tiek yra), tiesiog reikia vertinti administracinius institucijų kaštus, kurie bus reikalingi visam tam srautui apdoroti.
Bet mano klausimas yra ne apie tai. Mano klausimas yra apie tai, kaip derės dviejų institucijų, kurios priima sprendimą iš esmės dėl to paties dalyko, veiksmai? Tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinio draudimo fondo valdybos. Vėlgi iš savo patirties žinau, kad ne visada dalykai būna harmonizuoti. Ar nereikėtų galvoti apie tokią situaciją, kad kai viena institucija priėmė tokį sprendimą, kita institucija jau neturėtų erdvės improvizuoti?
V. ŠAPOKA. Taip, labai teisingas pastebėjimas. Dėl šio dalyko dar praėjusią savaitę daviau nurodymą, kad šie principai būtų taikomi vienodi. Institucijos tikrai dirbo šiuo klausimu ir rado sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, liberalai palaikys šį siūlymą ir sveikina už jį. Norėtume dar pamąstyti į priekį. Turbūt šiuo metu yra svarbiausia išlaikyti likvidumą įmonėse. Ar nemąstote apie avansinio pelno mokesčio atsisakymą, nes jeigu šiandien yra kalbama, kad įmonės jaustųsi socialiai atsakingos, tai tuos „lašinius“, kuriuos jos sukaupė rekordiniais 2019 metais… gal geriau tie „lašiniai“ pabūna įmonės sąskaitoje ir nereikėtų reikalauti avansinio pelno mokesčio?
Antra iniciatyva, kuri irgi iš įvairių sektorių ateina, tai kreditų eilės peržiūrėjimas ir Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ sulyginimas su kitais kreditoriais, kad atsiskaitymai tarp verslo sektorių nesustotų, nes šiandien valstybė turi galimybių pasiskolinti gerokai pigiau negu verslas tarptautinėje rinkoje ir turbūt yra tikslas, kad verslas išgyventų šį karantiną.
Tai du klausimai dėl pelno mokesčio ir kreditorių eilės. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Dėl pelno mokesčio klausimas buvo išspręstas sekmadienį. Išsprendė Mokesčių inspekcija nukeldama deklaravimo terminą, o deklaruojant galima nurodyti dėl avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarkos. Iš esmės pačios įmonės turi galimybę apsispręsti šiuo klausimu.
Kitas dalykas. Kalbant apie kreditorių eilę, iš tiesų galbūt verta svarstyti klausimą, bet šiuo požiūriu, kai sprendžiamas klausimas dėl likvidumo ir automatiniai išieškojimai iš esmės yra sustabdyti, tokiu atveju poreikis peržiūrėti kreditorių eilę likvidumo kontekste yra labai mažas, bet apskritai paėmus, tą klausimą galima svarstyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, šiuo įstatymu tikrai mes pridarome nemažai neaiškumų dėl pajamų mokesčių, kurie yra viena didžiųjų dalių Savivaldybių sandaros įstatyme numatytų pajamų. Ar numatomi kokie nors skolinimosi limitai ir ar pagal kitą įstatymą – metodikos, ar tikrai savivaldybėms bus kompensuojamos netektys, nes iš esmės klausimas didžiulis, kaip savivaldybėms finansuoti tas savo struktūras, kurios gauna pastovius atlyginimus ir dabar dirba nuotoliniu būdu, nes tikrai lėšų poreikis bus didžiulis. Kaip ruošiatės kompensuoti, kaip spręsti savivaldos klausimus? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra mechanizmas savivaldybėms vėlgi sprendžiant likvidumo problemas kreiptis į trumpalaikių paskolų iždą. Tą mechanizmą tikrai aktyviname.
Kalbant apskritai apie savivaldybių skolinimąsi, šiuo metu yra pateiktas siūlymas padidinti nuo 0,5 % iki 1,5 % savivaldybių bendro skolinimosi lygį. Kartu turiu ant stalo įsakymo projektą, išplečiantį savivaldybių skolinimosi paskirtį.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, yra gera žinia, kad padidinamos lėšos (…) ir žemės ūkio garantijų fonduose, bet žemės ūkio sektorius dar iš tikrųjų jaučia sunkumus po dvejų metų sausros. Ar bus paprasčiau galima naudotis šiais fondais, apyvartinėmis lėšomis, naudoti jas, nes dabartiniu karantino atveju tai sektoriai ypač pajaus?
V. ŠAPOKA. Trumpas atsakymas – taip. Ir atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu svarstome Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, laikas klausti išseko. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Tikrai palaikysime šį įstatymo projektą, tačiau kviečiame dar ir dar kartą ministrą rimtai išanalizuoti mokesčių administravimo pajėgumus ir ar tikrai Mokesčių inspekcija sugebės išanalizuoti kiekvienos įmonės prašymą dėl mokesčio atidėjimo? Ar nebūtų tiesiog paprasčiau, kaip kolegė I. Šimonytė siūlė, nustatyti tam tikros apyvartos ar darbuotojų dydžio verslui mokestinį karantiną, tarkime, kad iki 20 mln. eurų per metus apyvartos verslas nemoka mėnesį ar du mėnesius absoliučiai jokių mokesčių. O didesni – „Mažeikių nafta“, „Maxima“ ir kiti moka mokesčius taip, kaip ir turėtų, arba gali kreiptis dėl individualaus mokesčio atidėjimo. Kodėl tai yra svarbu? Nes smulkiųjų yra daugiausia, jie yra pažeidžiamiausi, jiems iš tikrųjų labiausiai reikia tos pagalbos ir jie sudaro, matyt, reikšmingai mažesnę dalį mokestinių valstybės pajamų. Todėl valstybei būtų mažiausiai skausminga atidėti jų mokesčių mokėjimą ir tai susieti su karantinu.
Gerbiamas ministre, dar kartą prašymas ir siūlymas įvertinti ir tokį pasiūlymą tam, jog iš tiesų tas mokesčių paketas ir jo efektyvumas būtų toks, kokį deklaruojate, ir pagalba būtų efektyvi ir laiku tiems, kuriems to labiausiai reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš Seimo nariai neužsirašė. Gerbiami kolegos, po pateikimo siūlau pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuoti? Balsuojame.
Balsavo 80 Seimo narių, visi vienbalsiai balsavo už po pateikimo, projektui Nr. XIIIP-4622 pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
11.18 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4633, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 papildymo nauju 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4634 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4633. Pateikimas. Pranešėjas – A. Palionis. Prašau.
Ir susijęs darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Vartojimo kredito įstatymo papildymo nauju 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4634. Taip pat pateikimas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau iš karto pristatyti abu projektus. Pradėsiu nuo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo. Papildome jau dabar įteisintas nuostatas galimybe atidėti kredito grąžinimą trims mėnesiams, nors, aišku, jeigu susitaria su Kredito įstaiga kredito gavėjas, tas laikotarpis gali būti ir ilgesnis. Dabar pagal įstatymą tai gali padaryti kredito gavėjas, kai nutrūksta gavėjo santuoka, kai miršta kredito gavėjo sutuoktinis, kai kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu, kai kredito gavėjas pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatytą tvarką.
Norime papildyti 3 dalį, kai ne tik sutuoktinis tampa bedarbiu arba dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių laikinai netenka didžiosios dalies ar visų pajamų. Iki šiol kas yra susiję su Vartojimo kredito įstatymu, siūlome šitą įstatymą papildyti 181 straipsniu. Šitam įstatyme iš viso nebuvo galimybės atidėti kredito mokėjimo trims mėnesiams. Tai įteisiname lygiai tokias pačias galimybes kaip ir dėl nekilnojamojo turto, lygiai taip pat išlieka ir kai tampa bedarbiu arba dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių laikinai netenka dalies ar visų pajamų. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, sakykite, ar diskutavote su Bankų asociacija, su Lietuvos banku apie tai ir ar galėtumėte patikinti, kad tokios priemonės nesumažins bankų pajėgumo finansuoti, tarkime, apyvartines lėšas verslui. Nes mes suprantame, kad pinigų kiekis yra ribotas, ir turime labai aiškiai apskaičiuoti, kam ir kur tie pinigai turėtų būti skirti. Be jokios abejonės, žmones pirmiausia tuos, kurie praranda darbą ir turi įsipareigojimus, turime apsaugoti. Bet ar bankai turi pakankamai likvidumo skolinti verslui ir ar jie pasiruošę tai daryti? Nes jeigu dar ir Vyriausybė ateis, skolinsis iš jų, plius dar atidedame palūkanų mokėjimą žmonėms, ar jie turės pinigų skolinti verslui? Kaip tai būtų galima užtikrinti? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Visų pirma, jeigu žiūrėtume kompleksiškai, kas iš Vyriausybės atėjo, dėl kapitalo pakankamumo ir dėl likvidumo bankų rodiklių sumažinimo ką Lietuvos bankas žada padaryti, kai atsipalaiduos 2,5 mlrd. eurų bankams skolinimo galimybės. O dėl šitų projektų su nekilnojamuoju turtu faktiškai diskusijų buvo, bet prieštaravimų nėra. Didžiausios diskusijos kilo dėl vartojimo kredito, nors šitų nuostatų iš viso nebuvo. Galiu taip atvirai pasakyti, kad komitete bus galutinis sprendimas. Tai turėtų būti ir Lietuvos bankų asociacija, nes dar šiandien ryte tos diskusijos vyko. Aš manau, kad komitete galutinai apsispręsime, ar 181 straipsniui pritarsime, ar nepritarsime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, čia kalbama iš esmės, kiek suprantu, tam tikra prasme apie atostogas hipotekiniams mokėjimams, ar ne? Tai Lietuvos bankų asociacija, komerciniai bankai paskelbė, kad tris mėnesius jie lyg ir galėtų daryti atostogas šiems mokesčiams, visiems hipotekiniams mokesčiams. Kitaip sakant, Vyriausybė irgi bando prisiimti tam tikrą dalį. Tai kaip, jūsų nuomone, tai galėtų paveikti visą tą procesą? Aš nemanau, kad bankų dabar yra bloga padėtis, kaip buvo 2008 metais. Jie dabar iš tikrųjų po praeitų metų didžiulio pelno, didžiulio derliaus yra prisiauginę sąlyginai daug riebalų. Kaip jūsų tie debatai ar diskusija, ar galų gale derybos su komerciniais bankais, kurie davė tas paskolas, dėl ilgesnio laikotarpio, didesnių bankų įsipareigojimų ar vyksta ir kokia jų yra stadija? Tai iš tikrųjų labai svarbu valstybei.
A. PALIONIS (LSDDF). Kaip jūs gerai pastebėjote, derybos vyksta, jos vyksta su mūsų centriniu banku. Pats, profesoriau, pasakėte, kad bankai galėtų pagal savo likvidumo rodiklius ir pagal sukauptą turtą, bet galėti ir tai daryti yra du skirtingi dalykai. Šitų įstatymų projektų tikslas tai nėra, kad visi žmonės… Natūralu, kad ir Vyriausybės pasiūlytas pagalbos planas ir darbdaviams, ir užimtumui skatinti tokį masiškumą turėtų sumažinti. Kad tuo bus masiškai naudojamasi, aš neteigčiau, bet tiems žmonėms, kurie tikrai praras pajamas, tai bus pagalba.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, čia pateikiamos ir Vartojimo, ir Nekilnojamojo turto įstatymų pataisos. Jos iš esmės tos pačios, bet skiriasi vienu žodžiu. Vienu atveju kalbama apie dalį pajamų, kitu atveju – apie didesnę dalį pajamų. Mano galva, aš ir siūlymą registravau, kad turi būti vienodai traktuojama, nes tai yra svarbu. Jeigu bus tik įrašyta didesnė dalis pajamų, tai faktiškai įstatymas neveiks, nes vertina kreditingumą. Labai svarbu tie 40 % neperžengiant. Iš tikrųjų tai yra didelė dalis pajamų. Mano klausimas ir siūlymas, galbūt šį įstatymą pakoreguoti šia linkme?
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą, aš mačiau jūsų pasiūlymą ir, prisipažinsiu, pirminis variantas buvo be to žodelio „didžiausios“, bet tai yra visai skirtingos paskolų rūšys ir su nekilnojamuoju turtu skolinantis yra visai kitokie skolinimo reikalavimai, kuriuos tu turi tenkinti. Iš pradžių buvo svarstymas gal 1/3 atlyginimo, bet irgi tu negali įvertinti pagal kiekvieną žmogų, nes skirtingi atlyginimai yra. Manau, kad komitete svarstymo metu mes padiskutuosime ir apsispręsime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas susijęs su nekilnojamuoju turtu, ne tiek su šiuo įstatymu. Kaip supratau, jūs jį rengėte kaip Seimo narys, bet mano klausimas gal kaip Vyriausybės nariui. Šis įstatymas labiau padėtų turbūt privatiems asmenims, kurie turi paskolas, tačiau ar buvo svarstoma kokia nors pagalba verslui, kuris negali vykdyti savo veiklos dėl karantino. Tarkime, viešojo maitinimo įstaigos ar panašiai dažnai turi nekilnojamojo turto nuomos sutartis miesto centre ir sumos yra ganėtinai didelės, o pajamos yra nulinės. Ar yra galvotos kokios nors priemonės būtent verslui padėti?
A. PALIONIS (LSDDF). Vyriausybė vakar svarstė ir, kalbant apie verslą, nebūtinai, kad tu turi paskolą. Yra paketas dėl verslo likvidumo, nes tu gali turėti įsipareigojimus tiekėjams mokėti ir paskolą grąžinti, o tavo uždarytas verslas šiuo karantino laikotarpiu ir tu negeneruoji pajamų. Vyriausybės siūlymas yra valstybės garantija, kad tu galėtum gauti finansavimą ir pasidengti įsipareigojimus. Yra tas numatyta. Finansų ministras… ai, jau finansų ministro nėra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, liberalai sveikina tokį siūlymą ir pritars jam. Du papildomi pamąstymai apie galimas priemones kaip Vyriausybės nariui. Visų pirma dėl notarinių sandorių įteisinimo. Šiandien bankai skundžiasi, kad iš esmės notarų veikla yra apribota ir reikėtų Civilinio kodekso pakeitimo dėl nuotolinio – kai kurių dalykų įkeitimo, sutarčių sudarymo, paskolų. Tai čia vienas klausimas.
Antrasis klausimas yra, kad nebūtų prieita prie tokios situacijos, kuriai rengiamasi, jūsų, kaip Vyriausybės nario, nuomonės noriu paklausti, ypač dėl žemės ūkio. Šiandien žemdirbiai išgyvena, kad negalės išvažiavę su technika pavasarį gauti priežiūros paslaugų, nes Vyriausybės karantino nutarimas yra neproporcingai griežtas ir kai kurias priemones galbūt būtų galima atlaisvinti. Ir žemdirbiai ypač gąsdinasi dėl tokių situacijų, kai negalės gauti serviso paslaugų. Ar nebūtų galimybė racionaliai peržiūrėti, kas leidžiama, kas ne?
A. PALIONIS (LSDDF). Gal nuo pirmo pradėsiu, dėl notaro. Ne paslaptis, kad ir žemės ūkio sritį kuruoju, bet skambinama visiems ministrams, ir tos opios problemos išsakomos. Vakar irgi susilaukiau tokių pat skambučių, kad notarai nedirba, antstoliai turi galimybę nuotoliniu būdu dirbti. Tai vakar šnekėjau ir su teisingumo ministru. Teisingumo ministras svarstys šias galimybes. O gal lygiai taip pat kaip finansų institucijas padaryti, kad pagal tam tikrą grafiką pas notarus galėtų patekti žmonės. Koks bus sprendimas, aš tikrai negaliu prisiimti.
Dėl žemės ūkio nuogąstavimo. Gal skirtingai yra traktuojama. Kiek aš šnekėjęs ir su paslaugų tiekėjais, ir su parduotuvėmis, kurios aprūpina žemės ūkį ir dalimis, ir pašarais, tai nėra taip, kad jos išvis yra izoliuotos. Jos tik negali klientų aptarnauti parduotuvės patalpose, bet pristatyti dalis, pašarus, trąšas į ūkį gali. Lygiai taip pat ir traktoriai nėra kur nors vežami, o tvarkomi ūkininko kieme arba lauke, jeigu jis sugedo. Ta galimybė yra išlikusi, niekas šito neriboja.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų dauguma sutarčių pririšta prie vadinamosios tarpbankinės rinkos palūkanų normos ir visi sprendimai gali paveikti tas normas, o procesas gali būti nelabai prognozuojamas. Per kitą pusę bankai atsiimtų pinigus. Ar nemanote, kad reikėtų galbūt ir apie tai kalbėti? Tarkime, nežinau, kaip tai sureguliuoti, ar tai Europos Sąjungos iniciatyvas rodyti, ar kitaip, nes iš tikrųjų tie pinigai pagal tas eilutes tarpbankinių skolinimųsi gali faktiškai būti labai dideli. Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš tik noriu pasakyti, kad kai turėjome litą, mes galėjome LIBORʼą lito reguliuoti, bet EURIBORʼo mes tikrai negalime reguliuoti. Mes puikiai suprantame, iš ko susideda paskolų palūkanos, tai yra EURIBORʼas plius banko marža. Banko marža grynai rinkos konkurencinių sąlygų susideda… EURIBORʼas yra tvirtinamas jau ne mūsų, o Europos Centrinio Banko. Aš manau, kad dabartinė situacija finansų rinkoje ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje dar tokios grėsmės nedaro, tuo labiau kad jeigu žiūrėtume valstybės skolinimosi galimybes, dar išlieka neigiamos palūkanos.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus, kurie tilpo į klausimų ir atsakymų laiką. Gerbiami kolegos, motyvai. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Be jokios abejonės, pirmoje vietoje turėtų būti eiliniai paprasti žmonės, galbūt paskutinėje vietoje turėtų būti bankai. Bet bankų irgi neturėtume pamiršti ir turėtume užtikrinti, kad finansinis stabilumas Lietuvoje išliktų. Jis remiasi ir komercinių bankų veikla, taip pat tų bankų likvidumu, taip pat ir tų bankų gebėjimu skolinti realiai ekonomikai tiek apyvartinėms lėšoms, tiek investicijoms, tiek vystymui. Čia turime labai gerai paskaičiuoti ir užtikrinti, kad bankai turės galimybę, negaudami palūkanų, įmokų iš eilinių žmonių, vis dar skolinti verslui. Ir čia reikia labai aiškaus sutarimo ir subalansuoto sprendimo. Pati idėja labai labai teisinga, bet aš tikiuosi, kad komitete išdiskutuosime ir rasime bendrą sutarimą, kaip reikia valdyti bankus ir kaip juos reikia spausti, kad būtų atidėjimai ne tik dėl hipotekinių įmokų, bet kad būtų ir normaliai skolinama ir toliau verslo apyvartinėms lėšoms.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš tikrai nenoriu prieš pasisakyti, bet noriu pasakyti apie vieną praleistą gana didelę problemą. Visų pirma atidedant hipotekos mokesčius arba tuos kreditus, svarbus klausimas yra susijęs su notarinėmis paslaugomis. Notarinės paslaugos iš esmės dabartiniu metu yra sustojusios, nepaisant to, kad bandėme jas pervesti į skaitmenis. Jos nepervestos galutinai į skaitmenis ir, kadangi žmonės negali per notarus garantuoti savo turtu ir kitais dalykais, tas procesas, apie kurį kalbame, gali paprasčiausiai užstrigti. Todėl aš manau, kad akcentai turėtų būti ne tik į tai, kad parama būtų skirta tiems dalykams, bet svarbiausia tai, kad procedūriškai būtų pagrįsta, nes procedūriškai atsidaro didžiulė skylė ir bankai arba Vyriausybė negalės paremti tų žmonių, kuriems reikalinga pagalba suteikus kreditą, gavus hipoteką. Tai čia yra labai svarbus dalykas. Todėl aš siūlau ministrui ir visiems rimtai pasižiūrėti į tai kaip į rimtą problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 89 Seimo nariai vienbalsiai balsavo už visi Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, siūlau svarstyti šiuos projektus ypatingos skubos tvarka, kaip ir kitus projektus. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarėme.
Siūlomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
E. Zingeris – replika po balsavimo.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mano nesuveikė. Už.
PIRMININKAS. E. Zingeris balsavo už. Ačiū.
11.34 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 38 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4623, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4624 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9.1 ir 1-9.2 klausimai – Vyriausybės įstatymo 38 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4623 ir Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4624. Pranešėja – ministrė R. Tamašunienė. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, įstatymų projektai teikiami siekiant užtikrinti savivaldos darbą ir priimamus sprendimus esant sudėtingoms situacijoms, kokia ir yra dabar valstybėje.
Šiuo metu Vietos savivaldos įstatymas ir Vyriausybės įstatymas nenumato galimybės savivaldybės tarybos posėdžių ir Vyriausybės posėdžių bei pasitarimų organizuoti nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis. Todėl ir siūlomas abiejų įstatymų atskirų straipsnių pakeitimas nustatyti, kad jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka, savivaldybės tarybos posėdžiai būtų organizuojami nuotoliniu būdu realiu laiku elektroninėmis ryšio priemonėmis. Priimant savivaldybės tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir balsavimo rezultatų nustatymas.
Tokia pat analogija teikiama ir Vyriausybės nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams ir pasitarimams. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiama ministre, suprantama, jog paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną sudėtingai vyksta demokratiniai procesai: sunku rinktis į posėdžius, stringa kai kur, matyt, ir balsavimas dėl neateinančių žmonių, kvorumo klausimas ir kiti klausimai. Neišvengiamai, matyt, pratęsus karantiną ir ekstremalią padėtį, kils klausimas ir dėl ateinančių rinkimų, kaip jie bus organizuojami. Ar čia nėra rizikos ir ar nėra poreikio jau dabar ruoštis, jog galbūt rinkimai turėtų vykti kokiu nors elektroniniu būdu ar galbūt yra kokios kitos priemonės.
Norėjau jūsų paklausti, ar apie tai jau svarstėte, ar diskutavote? Galbūt atsiras minčių atidėti rinkimus ar panašiai? Sakykite, ar svarstote rinkimų situaciją ir kokios galėtų būti efektyvios priemonės? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pasakysiu atvirai – apie rinkimus šiuo metu mažiausiai galvojama ir kalbama. Šiuo metu mes sprendžiame klausimus, kurie iškyla sudedant veiksmų algoritmus, kaip veikti vienoje ar kitoje situacijoje, kaip turi veikti mūsų institucijos, pareigūnai sprendžiant būtent šios ekstremalios situacijos sprendimus, bet, be abejo, jeigu tai tęsis ilgiau, ruoštis reikia anksčiau. Matyt, jūsų klausimą tikrai vertėtų peradresuoti VRK ir kartu Vyriausybei apsvarstyti, jeigu situacija užsitęs.
Kaip žinome, šiandien karantinas yra paskelbtas gana trumpam laikotarpiui. Tikriausiai (ir aš manyčiau) jis bus pratęstas ilgiau, bet mes atliepiame savivaldybių poreikius, vis dėlto įvertindami grėsmes, kad vienoje vietoje susibūrę arba galbūt netgi save izoliavę tarybos nariai (o gyvenimas nestovi vietoje)… žmonėms reikia žinoti kainas, pavyzdžiui, vandens ir priimti kitus svarbius savivaldybei sprendimus, todėl galvojame, kad prasminga jiems suteikti galimybę tokius posėdžius rengti nuotoliniu būdu pasinaudojant techninėmis priemonėmis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama ministre, iš tikro labai gražiai viskas atrodo, bet klausimas būtų kiek paprastesnis. Mes iš tikro rūpinamės tuo, kad Vyriausybė arba savivaldybės galėtų priimti sprendimus nuotoliniu būdu. Gal būtų galima pagalvoti ir apie lietuvių grąžinimą nuotoliniu būdu nuo Lenkijos–Vokietijos sienos? Ten 2 tūkst. lietuvių vargsta ir niekaip nežino, kaip grįžti.
Sakykite, ministre, gal jūs turite idėjų, skirtingai nuo Prezidento ir kitų, kaip būtų galima sugrąžinti? Pavyzdžiui, pačiai nuskristi malūnsparniu ir pažiūrėti, atvežti tuos lietuvius ar iš tikro, pasitelkus savo žavumą, paprašyti Lenkijos vidaus reikalų ministro, kad jis atvežtų lietuvius į tą savo numylėtąją žemę? Dėl to iš tikro liberalai labai išgyvena. Labai ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Visi išgyvena, visų lygių vadovai dalyvavo ilgose diskusijose, ilgose derybose ir buvo priimti sprendimai, nes Lenkijai nepalikus tranzito koridoriaus, nesuteikus dienų, valandų grįžti namo į kitas valstybes piliečiams tikrai sudarė didelę problemą. Tie sprendimai buvo rasti, bet, deja, ne iki galo jais pasinaudojome, ir niekas dabar nenustojo veikti, ir užsienio reikalų ministras.
Kalbant apie jūsų skridimą, būtent taip ir planuojama daryti, bet deriname, be abejo, per Užsienio reikalų ministeriją visas smulkmenas. Tas ryšis yra nuolatinis ir aš su savo kolega vidaus reikalų ministru M. Kaminskiu bendrauju nuolat.
Susidaro eilės ne tik žmonių, bet taip pat ir krovinių gabenimo, susidaro pasienyje didelės eilės. Mes turime išmokti per labai trumpą laiką ir sureguliuoti, ir gyventi kitu režimu, nes kitaip kol kas nebus. Tai yra sudėtinga. Žmonės pripratę laisvai judėti, jaustis laisvai, ir visi suvaržymai veikia, be abejo, ir žmones, ir visas sistemas. Tam sklandumui atrasti reikia bendrų sprendimų ne tik tarp kaimynų, bet ir visoje Europoje taip pat, nes kiekviena valstybė, priėmusi savo karantino sąlygas, sudaro problemų, iš karto kyla visoje Europoje ir visiems Europos piliečiams.
Tokia yra mano nuomonė, bet aš noriu patikinti Seimo narius, kad tikrai visi vadovai nuo aukščiausio lygio – Prezidentas, premjerai, ministrai – bendrauja tarpusavyje ieškodami geriausių sprendimų. Šiuo metu yra atidėtas traukinys, kad galėtų dar kokiu nors būdu užsikimšusiame Frankfurte žmonės pasiekti traukinį ir į keltą grįžti asmeninėmis mašinomis, nes reguliavimas yra toks: tik konvojuojant buvo praleisti autobusai ir mikroautobusai. Jokių kitų transporto priemonių kol kas Lenkija neįsileidžia.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiama ministre, džiugu, kad jūs rūpinatės ir dėl tarybų darbo nuotoliniu būdu, tokia galimybe, bet tarybos narių skaičius nėra didelis. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kokių vertinimų ir kreipimųsi šiomis dienomis tenka sulaukti.
Puikų nutarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sekmadienį, Nr. 207, dėl karantino Lietuvos teritorijoje, ir ten yra 3.2.1 punktas. 3.2.1 punkte parašyta, kad viešojo sektoriaus… valstybės ir savivaldybių institucijose nuotolinis darbas vyksta. Tai štai savivaldybė supranta taip, kad „savivaldybių institucijose“ neliečia savivaldybių administracijų. Savivaldybių administracijose dirba tūkstančiai žmonių, priešingai nei savivaldybės tarybos narių, ir nuotolinis darbo organizavimas nevyksta. Kokių imsitės priemonių, kaip bus išaiškintas šis Vyriausybės nutarimas savivaldybėms, ar per Savivaldybių asociaciją? Kalbėjau ir su Savivaldybių asociacijos…
PIRMININKAS. Laikas!
R. JUŠKA (LSF). …direktore, ši informacija nepasiekiama ir yra nesuprantama savivaldybėms. Kokių imsitės priemonių?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai aiškus punktas yra numatytas karantino nutarime, priimtas Vyriausybėje, maksimaliai organizuoti darbą nuotoliniu būdu. Tai liečia ne tik viešojo sektoriaus institucijas, bet taip pat ir privačioms rekomenduojama pasirinkti tokį būdą. Savivaldybės (nežinau, kurį taip nedrausmingai elgiasi) taip pat organizuoja savo darbuotojų darbą nuotoliniu būdu, ir maksimaliai organizuoja. Mes taip pat rekomenduojame, kad kabinetuose liktų vienas darbuotojas, nes reikia užtikrinti, valstybė turi funkcionuoti, turi būti darbuotojų ir darbo vietose, be abejo, bet maksimaliai pagal galimybes suteikti, netgi kompiuteriu iš darbo vietos organizuoti darbą iš namų. Tai tos rekomendacijos niekas neatšaukė.
Kalbant apie jūsų pasiūlymą, kad savivaldybėms gal reikėtų platesnio išaiškinimo, tai, taip, mes jau turime sprendimą. Ministerija ruošia regionams ar kitokiu būdu, aš dabar nekonkretizuosiu, nes visai kitais svarbesniais ekstremaliais dalykais dabar diskutavome, regionams suteikti visus būtinus atsakymus į keliamus savivaldybių klausimus tiek dėl ekstremaliosios padėties, tiek dėl darbo organizavimo, tiek galbūt dėl civilinės saugos, tiek apie savivaldybių prievolę saviizoliacijai atrasti vietas savo savivaldybėse. Tų klausimų kyla, norime juos apibendrinti ir pateikti bendrus atsakymus irgi videokonferencijos ar kitais būdais, prisijungus prie savivaldybių, tuos atsakymus. Mes konsultuojame visais įmanomais būdais, bet noriu patikinti, kad tas Vyriausybės nutarimo sprendimas yra tikrai liečiantis ir savivaldybių administracijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į tiek klausimų, kiek buvo galima atsakyti. Dėl motyvų. Dėl motyvų už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Jeigu būčiau sulaukęs eilės paklausti, gal nereikėtų sakyti motyvų už. Bet aš pasakysiu dabar, išsakydamas motyvus už, klausimą gerbiamai ministrei. Atkreipkite dėmesį, kad ne visos savivaldybės suprato jūsų sprendimus, kuriuos mes šiandien priimsime. Mums skambina, rašo merai, ar šis sprendimas reikš, kad posėdžių organizavimas ir sprendimų priėmimas nuotoliniu būdu, pasitelkiant elektronines priemones realiu laiku, kaip jūs suformulavote, kad bus galima išsiųsti elektroninius laiškus ir gauti atsakymus per tam tikrą laiką ar žinutes, ar telefoninę apklausą daryti? Tokio detalesnio paaiškinimo, nes įstatyme yra tik vienas sakinys, ką reiškia realus laikas, ką reiškia elektroninės priemonės, kurios – ar apklausos būdas tinka, ar jie turi visi jungtis per skaipą su monitoriais ir daryti virtualias elektronines konferencijas? Mūsų savivaldybininkams nėra iki galo aiškus šis sprendimas. Prašom detalizuoti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Nepaprastoji padėtis, karantinas, ekstremali situacija – iš tikrųjų visais šiais atvejais esame priversti imtis ypatingų priemonių. Tikrai labai gerai, kad atsiranda galimybė įvairioms valstybės grandims dirbti nuotoliniu būdu. Bet taip pat noriu atkreipti ministrės dėmesį ir pateikti siūlymą, jeigu būtų galimybė, pasinaudoti Taivano, Singapūro, Honkongo patirtimi, kai tų žmonių, kurie yra karantine, yra linkę nesilaikyti to karantino reikalavimų, šiuo atveju tikrai yra galimybė elektroninėmis priemonėmis matyti jų buvimo vietą, o jeigu žmogus išvyksta, tiesiog SMS žinute perspėti tą žmogų apie tai, kad jis turėtų laikytis karantino ir saugoti save ir kitus aplinkinius žmones. Jeigu tokia technologinė galimybė būtų, manau, ji būtų veiksminga, drausminanti, ne baudžianti, bet visų pirma drausminanti ir įpareigojanti žmones laikytis karantino reikalavimų. Dėkui jums.
PIRMININKAS. Balsuojame po pateikimo dėl dviejų projektų.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Po pateikimo projektams pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Siūlomi komitetai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau prašyti, kad 12 val. 30 min. leistumėte komitetui susirinkti į posėdį?
PIRMININKAS. Kitaip sakant, jūs prašote, kad komitetas galėtų rinktis plenarinio posėdžio metu?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Manau, kad kolegos pritaria tokiam jūsų pasiūlymui bendru sutarimu. Pritariame. Dėkoju.
P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš tik dar kartą atkreipsiu ministrės dėmesį, kad reikia išaiškinimo. Mūsų savivaldybininkai tikrai ne iki galo supranta, teisininkai įvairiai komentuoja, kad čia nebus galima elektroninių, emailais apklausa ir panašiai kad šiuo įstatymu būtų. (Balsai salėje) Taip, va, prašau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre, prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Man atrodo, kad labai aiškiai parašyta, kad nuotoliniu būdu techninėmis priemonėmis. Mes nekonkretizuojame būdo savivaldybei įvertindami, kad labai skirtingas visų savivaldybių tarybų techninis aprūpinimas. Pavyzdžiui, Kauno miestas – netgi organizuojant valstybės atrankos konkursus mes matome ir salę, ir pretendentus visus, ir komisijos narius, kiti kitais būdais organizuoja. Tikrai savivaldybėms norime paaiškinti ir paaiškinsime labai išsamiai, kaip reikia organizuoti, bet ir elektroniniu paštu tai įmanoma padaryti. Labai svarbu taip pat, kad paskui visuomenė būtų informuota apie tarybos priimtus sprendimus. Mes jau kalbėjome su mūsų VVSK pirmininke, kad komitetas dar, jeigu reikės, patobulins, bet tai taip pat yra ir savivaldybių poreikis. Kadangi jos turi mažas sales, jeigu karantinas bus konkrečioje savivaldybėje dar labiau sustiprėjęs, jie tiesiog negalės susirinkti. Ir tada jiems suteikiama kitokia galimybė priimti sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū. Replika po balsavimo. Gerbiama ministre, labai gerai, kad rūpinatės savivaldybių tarybų nariais, Vyriausybės nuotoliniu būdu, bet jūs atsakote už beveik 20 tūkst. žmonių, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu. Ir aš norėčiau išgirsti, ką jūs siūlote padaryti, kad būtų pasirūpinta šių žmonių sveikata – policininkai, ugniagesiai? Nes jų vadovai šiandien rytą viešai kalbėjo, kad nėra priemonių tam, kad vykdytų savo pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau replikuojančių nematau.
11.52 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 46 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4621 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4621. Pranešėjas – ministras Ž. Vaičiūnas. Pateikimas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Vyriausybės teikiamą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šis teikiamas įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti galimybes perkančiajai organizacijai ekstremalios situacijos metu pirkimus atlikti greičiau ir paprasčiau.
Įstatymo projektu teikiami du pakeitimai, kuriais siūloma, pirma, nustatyti, kad perkančioji organizacija išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą, neprivalėtų nustatyti tiekėjo pašalinimo pagrindų ir reikalauti pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų. Jau dabar perkančiosios organizacijos gali nepašalinti tiekėjų iš pirkimo, bet turi pateikti tam tikrus dokumentus. Tai šiuo siūlymu būtų sudarytos sąlygos pirkimus, kurie vykdomi siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, atlikti greičiau, išvengiant tokiais atvejais netikslingų veiksmų.
Ir antras pakeitimas. Atliekant tarptautinį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, dėl ypatingos skubos perkančioji organizacija galėtų sudaryti pirkimo sutartį netaikant pirkimo procedūroms ir sutarties turiniui keliamų reikalavimų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iš esmės būtų galimybė sudaryti sutartį tiesiogiai, be procedūrų, nes šiuo metu, net ir atliekant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, reikalingos tam tikros procedūros, pavyzdžiui, reikalauti pateikti pirkimo pasiūlymą per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Taip pat pažymėtina, kad reikalavimai paviešinti informaciją apie tokius pirkimus išliktų, tai yra pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą, skelbti sudarytas sutartis ir taip toliau.
Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdamas į paskelbtą ekstremalią situaciją Lietuvoje, prašau pritarti teisės aktų projektams po pateikimo ir juos, kaip ir kitus šiandien pateiktus projektus, svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų reikia pataisų, kurios užtikrintų, kad ekstremaliomis sąlygomis pirkimai vyktų sklandžiai, bet ką daryti, kai sąlygos yra sudaromos visos, bet ministras vis tiek nusprendžia reagentų nepirkti, respiratorių nepirkti, medikams neužtenka priemonių, o sergantys negali pasitikrinti? Visos galimybės sudarytos, čia mes jas dar ir paprastintume, bet sveikatos ministras vis tiek nusprendžia nepirkti nei medicininių priemonių, nei reagentų, kad vis daugiau žmonių būtų patikrinta. Tai ką daryti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Tai šio įstatymo pakeitimo tikslas būtent sudaryti visas teisines sąlygas, kad būtų galima lanksčiau reaguoti į situaciją. Dėl pirkimų, turbūt pats ministras irgi atsakė šiandien jums į klausimus dėl reagentų, dėl visų kitų dalykų, kaip tai susiję su įranga. Pirkimai yra vykdomi ir daromi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, šiuo atveju Ekonomikos ir inovacijų ministrą laikinai pavaduojantis ministre, noriu konkrečiai gauti jūsų pažadą Lietuvos verslui, kadangi atšildomos Kelių priežiūros plėtros programos lėšos, Klimato kaitos programos lėšos, tai labai svarbu, kad atsiskaitymai irgi būtų maksimaliai greitai vykdomi. Ar galite pažadėti, kad jums pavaldžios CVPA, LVPA, iš dalies ir APVA sutrumpins atsiskaitymo terminus nuo 3 mėnesių iki bent 15 dienų ir kad iš esmės perkančiosios organizacijos, kurios nupirkusios yra per viešuosius pirkimus, iki minimalaus termino sutrumpins atsiskaitymus, kad atsirastų apyvartinių lėšų verslo kišenėje? Jeigu jūs žadate stimuliuoti ekonomiką su lėšų atšildymu, labai svarbu, kad atlikus darbus maksimaliai greitai pinigai atsidurtų apyvartoje.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą, tikrai aktualus klausimas. Galiu užtikrinti ir patikinti, pirmas dalykas (ir tai susiję su Europos Sąjungos paramos panaudojimu) jau yra imtasi žingsnio, kad būtų atidėti terminai dėl sutarties įvykdymo. Antras dalykas – dėl pačių mokėjimų, taip pat peržiūrima sistema, kad kiek įmanoma būtų lankstesnė ir kad tie terminai būtų trumpesni, kad tai atitiktų tą dvasią, kuri yra būtent Vyriausybės daromais žingsniais dėl įmonių likvidumo užtikrinimo.
Taip, tokį pažadą galiu duoti, kad tai vyks toliau.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Dėkoju. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už reikalingą projektą. Turiu du klausimus. Vienas turbūt platesnis yra. Šios abi nuostatos, kurios didina lankstumą mūsų viešųjų pirkimų sistemoje, tik ekstremalių situacijų atveju galios ar permanentiškai?
Ir antras mano klausimas paprastesnis. Daugelis darbuotojų, ypač viešojo sektoriaus, dirba nuotoliniu būdu. Ar šios nuostatos taip pat leistų ir kompiuterius įsigyti, kad darbuotojai tikrai galėtų dirbti nuotoliniu būdu? Nes tikrai yra viešojo sektoriaus tarnautojų, kurie neturi tokios galimybės, neturi kompiuterių. Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Pirmiausia dėl šių nuostatų veikimo. Jos veiktų tik išskirtiniais, išimtiniais atvejais tokiu atveju, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, tai yra būtent dėl visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos. Manome, kad tokiu būdu tai yra gana proporcinga nuostata.
Dėl antrojo klausimo, dėl tokių nuostatų taikymo. Šiuo metu taip pat esamos procedūros leidžia tai daryti, tiesiog yra ilgesni terminai. Mes turėtume surasti tam tikrą pirkimų balansą. Šiuo atveju kalbame apie tuos pirkimus, kurie yra reikalingi ekstremalios situacijos atveju, išimtiniais atvejais – specialios įrangos įsigijimams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kolega Virgilijus klausė, bet taip ir neatsakėte dėl kompiuterinės technikos, konkrečiai reikalingos nuotoliniam darbui, tai yra dėl nešiojamųjų kompiuterių, planšetinių kompiuterių, mobiliojo ryšio įrenginių ir panašiai. Tai gal patikslinkite atsakymą į šį klausimą.
Ir dar kitas mano klausimas. Ar šiai tvarkai įsigalioti tas trigeris, jungiklis turi būti nepaprastoji padėtis ar ekstremali situacija paskelbta, ar galima ir, tarkime, per kokį nors gripo protrūkį, kai irgi pripažįstama tam tikro lygio ekstremali situacija, bet ne tokia, kokia yra dabar, kur ta pradinė riba, nuo kurios įsijungs ta mechanizmas? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Aš galbūt patikslinčiau, kad šiuo atveju kalbama apie tikslus. Tuo metu, kai būtina užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą ir tai siejama būtent su Europos Sąjungos direktyva. Direktyva leidžia taikyti tokias viešųjų pirkimų nuostatas. Šiuo atveju šis įstatymas yra pritaikytas prie tos direktyvos.
Klausimas dėl kompiuterių pirkimo turbūt yra teisininkams klausimas, ar viešojo intereso apsauga ir visuomenės sveikatos užtikrinamas patektų į šią nuostatą. Jeigu teisininkai tokiai nuostatai pritartų, tai taip, tokiu atveju būtų galima taikyti ir kompiuterių pirkimą.
PIRMININKAS. Klausia D. Kreivys. Ruošiasi E. Pupinis.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, aš kaip tiktai dėl to paskutinio jūsų sakinio noriu paklausti, kad būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Viešojo intereso apsauga niekur nėra labai aiškiai apibrėžta. Vadinasi, mes atsiduriame pilkoje zonoje, kurioje bus galima piktnaudžiauti ir gana stipriai piktnaudžiauti, ypač turint omenyje didžiulius ir dešimtimis milijoninius konkursus.
Mano klausimas yra toks: kaip jūs ruošiatės apibrėžti tą viešojo intereso apsaugą kaip sąvoką? Aš manau, kad sąvoka jau irgi turėjo atsirasti įstatyme.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Yra du esminiai pakeitimai. Pirmas pakeitimas nereikalauja tam tikrų dokumentų pateikimo dėl subjekto pašalinimo iš viešojo pirkimo dėl tam tikrų aplinkybių. Čia yra toks dokumentinis patikslinimas, jis yra svarbus, nes leidžia operatyviau daryti pačią procedūrą.
Antras dalykas. Pabrėžčiau, kad ši nuostata būtų taikoma tarptautiniams viešiesiems pirkimams. Mes nekalbame apie tuos pirkimus, kurie jau šiuo metu vykdomi paprastinta tvarka. Kalbu apie mažos vertės pirkimus. Šita nuostata taikoma ir tarptautiniams pirkimams. Tokiu atveju būtų netaikomos viešojo pirkimo procedūros.
Dėl piktnaudžiavimo galiu pabrėžti, kad tiems pirkimams, kurie daromi nacionaliniu mastu, būtų taikomos tos procedūros, kurios taikomos iki šiol.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų piktnaudžiavimų visada gali būti, tačiau niekas nežino, kiek užsitęs ši situacija. Nemanote, kad reikėtų kokius nors esminius dalykus, galbūt galimybes apklausos būdu padidinti pirkti, nes iš tikrųjų nuo pinigų apyvartos priklausys ir kai kurių įmonių išgyvenimas, ypač tų, kurie užsiima tam tikru smulkiuoju verslu? Ar nemanote peržiūrėti ir parengti bent kokį paketą, jeigu, tarkim, krizė užsitęs? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Čia buvo siūlymas. Šitai įvertinsime ir, kaip ir minėta anksčiau, buvo Vyriausybės rekomendacija ir prašymas Viešųjų pirkimų tarnybai taip pat jau pagal egzistuojančią teisinę bazę pateikti paaiškinimus. Mes turime vieną iš situacijų, kai daugelis renginių buvo atšaukta, ir turėjome techninę problemą, kai dažnu atveju datos pakeitimas yra traktuojamas kaip esminis sutarties pakeitimas. Tam, kad nereikėtų naujų viešųjų pirkimų, prašome Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimo. Taip pat ir kiti sisteminiai dalykai turėtų būti ateityje daromi. Šiandien darome tai, kas yra svarbiausia ir būtiniausia.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi K. Glaveckas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, tas projekto pateikimas suprantamas iš valstybės institucijų situacijos ir poreikio reaguojant į tą koronaviruso grėsmę, bet ar nereikia kokių nors Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų atsižvelgiant į verslo situaciją, nes jis gali patirti sudėtingumų vykdydamas jau sudarytas pirkimų sutartis, kai stringa tiekimų grandinės, kai susidaro sudėtingos aplinkybės, kurių tikrai negalėjo numatyti tuo metu, kai dalyvavo viešojo pirkimo konkurse. Ar galiojantis įstatymas dabar leidžia užsakovui, tai yra kokiai nors valstybės institucijai, lanksčiai spręsti tą problemą ir jokių įstatymo pataisų nereikia?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia turime vertinti tai, kad mes turime egzistuojančias sutartis. Šiuo atveju dėl jų tam tikro lankstesnio taikymo pirmiausia yra svarbus Viešųjų pirkimų tarnybos vaidmuo išaiškinant lanksčias taikymo galimybes, bet kaip ir minėjau, šiuo atveju turi būti balansas tam, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pasirengusi kiekvieną atvejį įvertinti individualiai priklausomai nuo situacijos, ar tai yra esminiai pakeitimai, kokio pobūdžio ir taip toliau. Įstatymo pagrindu šiandien tokių pokyčių reikalingumo nebuvo identifikuota. Jeigu reikės ateityje, be abejo, krizė gali tęstis, tokiu atveju tos pataisos bus teikiamos.
PIRMININKAS. Ir klausia K. Glaveckas. Yra? Yra. Prašom. Kortelę įdėkite.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, suprantama, kad toks veiksmas yra reikalingas ir kad Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų kontroliuoti skaidrumą, bet aš manau, kad vien Viešųjų pirkimų tarnybos neužteks, nes apimtis tokių pirkimų, ir nekonkursinių, bus gana didelė. Aš manau, kad vertėtų dar pakalbėti ar vienaip, ar kitaip, gauti pritarimą ir veiksmų planą sudaryti atitinkamų tarnybų, tokių kaip STT, FNTT ir kitų, nes dažniausiai krizės laikotarpiu padidėja ne tik tokie veiksmai, bet ypač veiksmai, kurie susiję su galimybe pasinaudoti neskaidrumu, arba, kitaip sakant, pasidaryti naudos iš to, kas yra kitiems problema. Ar jūs galvojate, kad vien tik Viešųjų pirkimų tarnybos užteks?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Aš gal apibendrinčiau ir atsakyčiau, kad yra keturi pagrindiniai momentai. Pirmas momentas, kad tokiu būdu pirkimai gali būti daromi tik ypatingais atvejais. Antras dalykas. Šie pakeitimai leidžia atsisakyti tam tikrų procedūrinių reikalavimų, tai vis tiek apklausos būdu ir kiti dalykai taip pat turi būti daromi. Trečias dalykas. Atsakomybė ir atskaitomybė, kaip minėjau, taip pat lieka. Visa informacija turi būti viešai skelbiama. Ketvirtas dalykas. Toks palengvinimas, apie kurį mes šiandien kalbame ir kurį siūlome būtent dėl procedūrų supaprastinimo tarptautiniams viešiesiems pirkimams, tokio pobūdžio palengvinimas jau egzistuoja supaprastintos vertės pirkimams, kurie taip pat daromi, atliekami mažesnės vertės neskelbiamų derybų būdu.
Šie elementai rodo, kad pati sistema yra, jinai egzistuoja. Tiesiog išplečiame erdvę, kad tai būtų taikoma ir tarptautiniams pirkimams.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už projekto pristatymą ir atsakymus į klausimus.
Gerbiami kolegos, Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomas Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis. Galime pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.
Dabar per šoninį mikrofoną – K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, mes Seime visada turėjome tradiciją pagerbti Seimo narius, kurie išėjo iš šio pasaulio. Užvakar mirė J. Nekrošius – poetas, buvęs kultūros ministras, Seimo narys. Mes tą tradiciją, manau, turėtume tęsti ir bent tylos minute pagerbti tą žmogų, kuris buvo Seimo narys, kultūros ministras ir apskritai didelis inteligentas. Aš siūlau, jeigu neprieštaraujate, minute atsistojus pagerbti tą žmogų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, K. Glaveckas siūlo pagerbti J. Nekrošiaus atminimą tylos minute.
Tylos minutė
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame.
R. Sinkevičius. Prašau.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiami Ekonomikos komiteto nariai, 13 valandą, per pietų pertrauką, kviečiu į Ekonomikos komiteto posėdį apsvarstyti ką tik pateiktą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Girdėjote, Ekonomikos komiteto nariai, 13 valandą šaukiamas jūsų posėdis.
12.08 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo dvidešimt devintuoju2 skirsniu“ projektas Nr. XIIIP-4632 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo dvidešimt devintuoju2 skirsniu“ projektas Nr. XIIIP-4632. Pranešėjas – gerbiamas Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, buvo daug svarstyta dėl šios galimybės. Ta galimybė būtų, esant paskelbtai ekstremaliai situacijai: Seimo valdybos sprendimu, komitetų ir komisijų posėdžiai organizuojami apklausos būdu ryšio priemonėmis. Dabar įrašyta tokia formuluotė ir iš esmės tai galimybė dirbti nuotoliniu būdu.
Tik turiu paminėti, kad yra gautas Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas, todėl iš karto prašyčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstytų, bendrą šį projektą ir pasiūlymą sujungtų ir kad tai būtų atliekama ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Nori klausti A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, iš tikrųjų XXI amžius mums suteikia ir iššūkių, ir galimybių. Elektroninių priemonių naudojimas viena iš tų galimybių kai ką padaryti nuotoliniu būdu, esant ypatingai padėčiai, negalint susirinkti. Aš manau, kad tas būdas gal ir mažai naudojamas, bet jis turi tam tikras sąlygas. Naudojant nuotolinį būdą dalyviai turi būti identifikuojami. Faktiškai čia kaip ir rinkimuose dalyvaujant, pavyzdžiui, elektroninėmis priemonėmis kitose šalyse. Žmogus turi būti identifikuojamas. Kas ten pakelia kokį telefoną ir pasako, kad aš už nutarimą, tai yra vienas dalykas. Aš manau, kad ir Seimas galėtų prisiderinti prie tų galimybių, juo labiau internete yra programėlės, kurios leidžia daryti konferencijas ir matyti pašnekovus realiuoju laiku. Aš vis dėlto siūlyčiau apsispręsti dėl šios galimybės taikymo.
V. PRANCKIETIS. Manau, kad niekas tam ir neprieštarautų. Pasakysiu, kad administracija jau ruošiasi, kad komitetai ir komisijos galėtų dirbti konferencijų būdu, videokonferencijų būdu. Viskas tas atsitinka, bet turbūt reikėtų suderinti mums tarpusavyje žodžius siekiant to paties tikslo. Todėl grįšiu prie to, kad komitetas… Labai prašyčiau komiteto apsvarstyti projektą, kad būtų galima tęsti jo svarstymą ir priėmimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti dėl kelių dalykų, tai yra dėl Valdybos tiesioginių transliacijų, ar nebus užkirstas kelias apklausos būdu, kai vyks Valdybos posėdžiai, tokių transliacijų, ar jos vyks. Ir antras klausimas, tai yra ar nederėtų visą medžiagą kelti į vadinamąsias e. aplinkas, tai yra visi dokumentai ir taip toliau būtų prieinami visiems Valdybos nariams nuotoliniu būdu.
V. PRANCKIETIS. Manau, kad visa tai, abu tie klausimai yra techniniai, o politiškai jau yra nuspręsta, kad turėtų būti transliuojami. O dėl medžiagos, šiaip ar taip, ji būna įkelta į e. aplinką.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, vis dėlto… Nežinau, aš pasižiūrėjau, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, JAV parlamentai vykdo savo darbą, apriboja lankytojų skaičių, ekskursijas. Lietuva yra tik pradžioje tos problemos, kitaip tariant, mūsų laukia didieji iššūkiai. Kodėl mes, būdami parlamentinė valstybė, tarsi priimame dabar įstatymus, pataisas, kurios leis mums pabėgti iš tų priešakinių linijų, kai dabar turime daugybę tūkstančių žmonių, medikų, policininkų, kurie negali organizuoti savo darbo nuotoliniu būdu. Ar jūs nemanote kad tai yra nesąžininga ir tam tikra prasme visuomenės išdavystė teikti tokius siūlymus.
V. PRANCKIETIS. Manau, kad tai yra labai sąžininga. Tai yra ne išdavystė, bet papildoma galimybė Seimo komitetams spręsti klausimus nuotoliniu būdu. Seimo komitetai, ir numatyta šiame projekte, dirbtų nuotoliniu būdu tik Seimo valdybai nutarus. Negalėtų patys pasirinkti tik tokio būdo. Tai yra papildoma galimybė komitetams dirbti.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Atsisako žodžio. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, iš tikrųjų būtų įdomu, kaip tai atrodytų, nes jau dabar faktiškai prasideda tie darbai nuotoliniu būdu. Ar turėsite įvardinti visus komitetus ir komisijas, kuriems leidžiama, ar tai bus bendro pobūdžio, kad iš tikrųjų paskui būtų aiškumas. Visi lauks, kol Seimo Pirmininkas vienam ar kitam komitetui, ar komisijai nurodys, kad gali dirbti arba negali dirbti. Pavyzdžiui, šiandien, tarkime, Peticijų komisija, jos veikla apribota tam tikru įstatymu. Iš tikrųjų, kur yra terminai, įvairūs reglamentai ir panašiai, ir žmonės gali reikšti pretenzijas. Ar bus įvardinti komitetai ar komisijos, ar galės apsispręsti pačios? Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Visiems komitetams ir komisijoms be išimties, ir sprendžia ne Pirmininkas, o Valdyba. Taigi, kaip tik terminai tada ir gali būti atliepiami, nes, tarkime, jeigu susirgo keturi komisijos nariai, joje yra šeši komisijos nariai, tai sergantieji videobūdu taip pat galėtų dalyvauti.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, tikrai pritariu, kad būtų ta galimybė Seimo struktūroms dirbti nuotoliniu būdu, bet ar jūs, kalbant apie Statuto pataisas, negalvojote, kad gal reiktų šiek tiek perorganizuoti ir tų tradicinių Seimo posėdžių reglamentavimą? Kai koronaviruso grėsmės aplinkybės reikalauja, kad būtų kuo mažiau gausūs ir kuo trumpesni žmonių susibūrimai, tai, man atrodo, yra tam tikra galimybė mums kitaip organizuoti Seimo posėdžius, kad aiškiai būtų fiksuotas priėmimo laikas, kur visi projektai būtų priimami, kurie buvo prieš tai apsvarstyti, o pateikimo ir svarstymo stadijose galbūt ne taip gausiai Seimo nariai galėtų dalyvauti. Ką nors tokio galbūt irgi verta pagalvoti.
V. PRANCKIETIS. Verta ir jau galvojame, ir žiūrėjome, kokios yra patirtys. Galima būtų susitarti frakcijoms, kad proporcingai visų vienodai kažkiek nedalyvautų. Bet mūsų Konstitucija, deja, nenumato kitokio būdo Seime sprendimų priėmimo, kaip kad susirinkti fiziškai ir balsuoti vienoje salėje. Jei ateityje mes bandytume, atsižvelgdami į dabartinę situaciją, kuri tiesiog atsitiko, galvoti apie tai, kaip mes galėtume tobulinti Seimo darbą, manau, kad visi pasiūlymai būtų labai vertingi.
PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkui už pateiktą klausimą ir yra Pirmininko siūlymas taikyti ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis svarstyti. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Prašom, gerbiamas Vytautai Juozapaiti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš trumpą mažą repliką gerbiamam Pirmininkui. Gerbiamas Pirmininke, mielas Pirmininke! Va, į mielą atsiliepė. Aš noriu dėl vieno reaguoti. Jūs sakote, kad tokiu atveju galės ir sergantieji dalyvauti balsavimuose. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad jeigu sergantieji turi nedarbingumo pažymėjimą, jie negali formaliai dalyvauti jokiuose balsavimuose, kaip ir ministrai, kaip ir visi kiti žmonės, kurie serga ir darbo metu negali vykdyti savo pareigų. Tai kad paskui neįvyktų kokių nors nesusipratimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, yra užsirašiusių dėl motyvų, bet mes pritarėme bendru sutarimu ir skubai. Tai ar, gerbiamas Bakai su Anušausku, neprieštarausite? A. Anušauskas. Norite žodžio?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas Anušauskai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tai iš tikrųjų gali būti papildomas būdas ypatingų atvejų metu, ekstremalios situacijos. Tiesą sakant, ekstremali situacija tai nėra nepaprastoji padėtis, kuri reikalautų tokių nuotolinių posėdžių. Bet gali susiklostyti įvairūs būdai ir aš manau, kad mes turime naudotis XXI amžiaus technologijomis, kartu užtikrindami, kad posėdžiai nebūtų apklausos būdu. Aš dėčiau šiuos žodžius į kabutes, nes jokio posėdžio apklausos būdu negali organizuoti. Gali organizuoti balsavimą dėl nereikšmingų klausimų, ne dėl svarbiausių, dėl kurių reikia ir diskutuoti, ir užduoti klausimus, ir išgirsti atsakymus. Nuotoliniu būdu realiuoju laiku naudojamos techninės priemonės, kurias mes turime, suteikia tam sąlygas, galima būtų organizuoti posėdžius, tačiau, pabrėšiu, jie negali pakeisti mūsų įprastinių darbinių posėdžių. Netgi dabartiniu metu. Bet tokios galimybės įstatymuose turėtų būti numatytos.
PIRMININKAS. Prašom. Kita nuomonė – V. Bako. Pirma nebuvo, atsirado įrašas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Čia norėčiau pataisyti Seimo Pirmininką. Kalbama ne tik apie komitetų darbą, bet ir apie valdybų, komisijų, komitetų. Pagal šį projektą bus galima apskritai telefonu apklausti be jokių ten audiovizualinių, nenaudojant audiovizualinių priemonių. Aš manau, kol mes neišsprendėme daugybės tūkstančių žmonių, dirbančių nenuotoliniu būdu, klausimų, o jie šiandien šaukia ir bendruomenės, kad jie nėra aprūpinti elementariausiomis saugos priemonėmis. Mes negalime priimti tokių įstatymų ir turime dirbti tol, kol šiuos klausimus išspręsime. Juo labiau šiuo atveju mes, Lietuva, tampame labiau išimtimi, ribojančia visiškai be pagrindo demokratiją ir nepaisančia interesų savo žmonių, kurie tikisi, kad mes, išrinkti čia, į Seimą, būsime jų akys, ausys ir perduosime jų nuomones, tai, kaip jie jaučiasi šiandien, ir padėsime išspręsti tas problemas, kurios iškyla, o ne bėgsime į posėdžius, kuriuos organizuosime apklausdami telefonu.
PIRMININKAS. Gerbiamas Pirmininke, prašom.
V. PRANCKIETIS. Noriu sureaguoti į du pasakymus. Vietoj žodžių „ligos atveju“ vartokime žodžius „saviizoliacijos atveju“ galėtų dalyvauti. Antra, gerbiamas kolega, negaliu sutikti, kad mes bėgame kur nors – mes bėgame, kad galėtume ilgiau dirbti. Tai yra papildoma galimybė dirbti. Komitetų ir komisijų posėdžiai vyksta fiziniu akivaizdiniu būdu, bet išimtiniais atvejais valdyba, Seimo valdyba, galės leisti klausimus išspręsti ir nuotoliniu būdu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame dėl Seimo statuto pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 82, balsavo 82: už – 75, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, mes dėl ypatingos skubos sutarėme bendru sutarimu ir bendru sutarimu pritarėme, kad šį klausimą svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
12.22 val.
Finansų ministro atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį)
Kitas darbotvarkės klausimas – finansų ministro atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 208 straipsnį. Į tribūną kviečiamas gerbiamas V. Šapoka. (Balsai salėje)
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Yra pateikti Seimo narių klausimai. Perskaitysiu klausimą ir iš karto atsakymą.
Pirmas klausimas, koks poveikis ekonomikai ir viešiesiems finansams 2020–2021 metų prognozuojamas optimistiniu, centriniu ir pesimistiniu scenarijumi pagal dabar turimą informaciją?
Taip. Vertindami tiek mūsų ekonomikos rodiklius, tiek atsižvelgdami į naujausias ES institucijų indikacijas, na, po pokalbio su kitais Europos Sąjungos finansų ministrais vakar vakare dėl prastėjančių artimiausio laikotarpio perspektyvų, ir kitų šalių narių pateiktą informaciją dėl poveikio ekonomikai, poveikis ekonomikai, žinoma, yra neigiamas.
Pagal tas prielaidas, kurias dėlioja tarptautinės institucijos, bazinis scenarijus sudarytas remiantis prielaida, kad ES ekonomika 2020 metais susitrauks 1,1 %. Tokiu atveju jau net atsižvelgus į ekonomikos skatinimo priemones preliminariai numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2020 metais susitrauktų 1,3 %. Kadangi šiuo metu viruso plėtra pasaulyje nėra suvaldyta, o jo pagrindinis židinys šiuo metu yra Europa, egzistuoja rizika, kad išorės aplinka gali būti daug blogesnė, nei numatyta baziniame scenarijuje. Darant prielaidą, kad euro zonos BVP smuktų apie 2,5 %, Lietuvos ekonomika susitrauktų 2,8 %.
Kiti scenarijai, jeigu virusas būtų nesuvaldytas ir dar ilgesniu laikotarpiu, tai kol kas net ir tarptautinės institucijos nedrįsta pateikti savo pačių pesimistiškiausių vertinimų. Kadangi Lietuva yra nedidelė, atvira ekonomika ir nemaža dalis mūsų prognozių priklauso nuo to, kaip sekasi pačiai Eurozonai, mūsų eksporto partneriams, neabejotinai tie kiti scenarijai atitinkamai transliuotųsi ir į mūsų rodiklius.
Antras klausimas, kokie ekonomikos sektoriai, jūsų vertinimu, bus labiausiai veikiami, kokie poveikio kanalai?
Apskritai paėmus, sutrikusios tiekimo grandinės lems gamybos mažėjimą, sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai veiks eksportuojančias įmones, o mažesnė vidaus paklausa atitinkamai bus juntama paslaugų prekybos sektoriuose, paslaugų, turiu omeny, kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, pramogų, grožio ir kituose. Paslaugas teikiantis verslas ir prekybos sektoriai pirmieji pajaus ir pajautė tą neigiamą poveikį, bet gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais kalbant apie kanalus. Turime ir pasiūlos, ir paklausos šoką. Pasiūlos šokas per sutrikusias tiekimo grandines, gamybos sumažėjimą ir, žinoma, galimybes tapti nauju tiekėju. Kalbant apie paklausos šoką, sumažėjusi užsienio paklausa, sumažėjusi vidaus paklausa, sutrikdytas ugdymo procesas, spaudimas viešiesiems finansams. Taigi poveikio kanalų tikrai yra daug.
Trečias klausimas, kokį prognozuojate poveikį skolinimo apimčiai, verslo ir namų ūkio prieinamumui prie kredito išteklių?
Siekdami sumažinti neigiamą viruso įtaką šalies ekonomikai ir sudaryti galimybes bankams reikšmingai prisidėti prie švelninimo situacijos, skatindami ekonomiką, tiek Europos Centrinis Bankas, tiek atitinkamai Lietuvos bankas taikys priemones, kurios bus skirtos sumažinti… bankams nustatyti kapitalo ir likvidumo reikalavimai, atlaisvinti tam tikri papildomi rezervai. Esame tai aptarę su Lietuvos banku.
Bankų skolinimo apimtį verslui ir namų ūkiams galėtų padidinti 2,5 mlrd. eurų, bet, žinoma, tai yra teorinis potencialas ir viskas priklausys nuo bankų elgesio. Su bankais taip pat intensyviai kalbamės šiuo klausimu. Lietuvos banko paskelbtais duomenimis, taip pat Lietuvos bankas su Europos Centriniu Banku už užstatą galėtų papildomai teikti bankams pigias paskolas, kurios galėtų siekti daugiau negu 1 mlrd. eurų ir būtų naudojamos verslui ir gyventojams kredituoti.
Ketvirtas klausimas, ar svarstote kurti (plėsti) likvidumo suteikimo priemones verslams, kuriems dėl ekonominio neapibrėžtumo gali tapti neįmanoma užsitikrinti apyvartinių lėšų ar investicijų finansavimą iš finansų įstaigų?
Finansų ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija įvertino visas galimybes, derina ES fondų lėšomis finansuojamas dotacijų priemones apyvartinėmis įmonių lėšomis finansuoti schemą, skirtą mažiausioms ir veikiančioms labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose įmonėms. Taip pat yra plečiamos galimybės mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti nuo 50 % iki 100 % sumokėtų palūkanų.
Iš esmės įmonės, kurios jau dabar susiduria su likvidumo problemomis, gali kreiptis į bankus. Kadangi bendradarbiaujame su „Invega“ ir Bankų asociacija, jau yra pateikti iš bankų pasiūlymai. Tos galimybės būtų šios: nukreipti į labiausiai paveiktus sektorius, ten, kur daugiausia likvidumo problemų gali susidaryti, didinti finansavimą įmonių… didesne apimtimi finansuoti lėšas, skirtas įmonių apyvartai, taikyti su individualių garantijų sutikimu susijusius palengvinimus, pritaikyti rizikos pasidalinimo su privačiu sektoriumi, finansuojant labiausiai paveiktus sektorius, schemas. Taip pat siekiant pritraukti naujus finansų rinkos dalyvius, kurie iki šiol nedalyvavo „Invegos“ administruojamose priemonėse, būtina išplėsti finansų tarpininkų skaičių. Lygiagrečiai, siekiant sudaryti (…) greitesnėms, tikslingoms investicijoms, peržiūrimi ir trumpinami priemonių „Invegos“ administravimo procesai.
Į ką noriu atkreipti dėmesį? Siekdama pasirengti viruso keliamos rizikos Lietuvos ekonomikai mažinimo ir švelninimo situacijai, Vyriausybė parengė ir pateikė 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimus. Juos pristačiau, bet galiu atsakydamas į pateiktą Seimo narių klausimą pakartoti. Tai yra didinami garantinių institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai iki 768 mln. eurų, kitaip tariant, 500 mln. Tokiu būdu garantijų institucijoms bus sudaryta galimybė žymiai labiau prisidėti prie verslo subjektų, susidūrusių su apyvartinių lėšų trūkumu, kreditavimo skatinimo. Antra. Nustatyti naują valstybės garantijų limitą, tai yra papildomai 500 mln., skirtų tiek likvidumui, tiek ekonomikai skatinti.
Penktas klausimas, ar svarstote atskirų mokesčių mokėjimo terminų ir (arba) sąlygų keitimus, siekiant palengvinti verslui galimai kilsiančias įtampas dėl apyvartinių lėšų?
Šiandien jau apie tai Seime ir kalbėjome. Tai kalbant apie mokestines, tai yra skubias mokestines paskolas, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku. Sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai, atleisti mokesčių mokėtojai nuo baudų, delspinigių už mokesčių prievolių nevykdymą laiku. Taip pat neseniai pateikiau Vyriausybės aprobuotą Mokesčio administravimo įstatymo pataisą, kuri numato sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad, VMI dviem savaitėms nukėlus avansinio pelno mokesčio deklaravimo terminą, įmonės gali pakeisti ir nemokėti avansinio pelno mokesčio. Taip pat atsižvelgiant į karantiną, VMI iki liepos 1 dienos atideda metinį gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo terminą.
Šeštas klausimas, kokias priemones, lengvinančias nuotolinį darbą, ketinate siūlyti?
Matyt, klausimas prieš kažkiek laiko užduotas, tai remdamiesi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais siūlymais, jeigu yra valstybės mastu paskelbta tokia situacija, darbdaviai taip pat gali primygtinai siūlyti darbuotojams nuotolinį darbą. Kilus įtarimų, kad jų sveikatos būklė kelia grėsmę kitiems darbuotojams, tai tikrai labai aktualu. Ir Darbo kodekso pataisomis siūloma nustatyti, kad jeigu darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu, tuomet darbdavys gali nušalinti darbuotoją. Primenu, kad visuomenės sveikata šiuo atveju yra svarbiausia.
Septintas klausimas, kaip bus sprendžiama pajamų palaikymo problema žmonių, kurių nuotolinis darbas neįmanomas, jeigu jų veikla neįmanoma dėl taikomų apribojimų?
Vyriausybės priemonių plane yra numatytos tokios priemonės su atitinkamais įstatymų projektais. Valstybės lėšomis solidariai iki trijų mėnesių prisidėti prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant darbuotojams darbo užmokesčio dalį už prastovos ar dalinės prastovos laiką. Darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka – ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Čia valstybės lėšų dalis – 60 %, bet ne daugiau kaip minimali mėnesinė alga.
Taip pat esame su ministru sutarę, jog tiems sektoriams, kurių iš esmės yra uždraustas darbas, pavyzdžiui, restoranai ar kirpyklos, šitas procentas turėtų būti iš valstybės kur kas didesnis. Kaip suprantu, galutiniai skaičiai bus Socialinių reikalų ir darbo komitete taisant projektą.
Taip pat kitos priemonės. Užtikrinti ligos išmokų mokėjimą prižiūrintiesiems vaikus, senyvo amžiaus žmones ir neįgaliuosius, kai švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose nustatomas plitimą ribojantis režimas, taip pat sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki teisės gauti ligos išmoką mokėjo socialinio draudimo įmokas ir dėl ekstremalios situacijos negali toliau vykdyti savo veiklos, mokėti fiksuoto dydžio išmoką, lygią vienam minimalaus vartojimo poreikio dydžiui per mėnesį.
Kitos priemonės. Numatyta išplėsti meno kūrėjų socialinės apsaugos programos nuostatas ir skirti šiai programai įgyvendinti papildomai lėšų. Taip pat yra numatyta ir projektas buvo pristatytas dėl būsto paskolų ir kitų paskolų mokėjimo atidėjimo, priežastys, dėl ko galima iš esmės atidėti, force majeure aplinkybė, kaip šiuo metu susidarė. Sudaryti galimybę atidėti arba dalimis išdėstyti įmokų už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas mokėjimą, rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba dalimis išdėstyti komunalinių įmokų ir įmokų už šilumos energiją mokėjimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas ministre, prašyčiau likti tribūnoje. Taip pat dalyvauja Ministras Pirmininkas S. Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Pagal Statuto 208 straipsnio 14 punktą pirmumo teisę užduoti klausimus žodžiu turi reikalavimą pasirašę Seimo nariai. Eilės tvarka klausimą gali užduoti I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš klausimus esu surašiusi finansų ministrui, ačiū jam už atsakymus. Turėčiau ir daugiau klausimų, bet ar galiu klausti taip pat ir ministro A. Verygos?
PIRMININKAS. Aš sakiau, jie irgi klausosi iš darbo vietų, jie atsakys. Mes įjungsime jų mikrofonus. Iš darbo vietos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man nesvarbu, aš tiesiog užduosiu klausimą. Aš dėkoju finansų ministrui. Norėjau jo paklausti, ką jis mąsto apie prekybos atsiskaitymų galimus sutrikimus versle? Žinoma problema, patirta 2009 metais, kai mažiukai kenčia dėl to, kad sutrinka atsiskaitymai, o didieji turi didesnį svertą. Nereikalauju atsakymo, tiesiog galbūt apie tai pagalvosite ir atsakysite kitą kartą.
Norėčiau paklausti ministro A. Verygos apie planinę sveikatos pagalbą. Kadangi planinė sveikatos pagalba yra smarkiai apribota, klausimas, ar dėl to nekyla rizikos kai kuriems pacientams, turiu omeny onkologinius pacientus Nacionaliniame vėžio institute, ir ligoninėms, kurios yra ne Vilniuje, mažosioms ligoninėms?
PIRMININKAS. Dėkojame. Gal tada atsakys finansų ministras, o paskui sveikatos ministras.
V. ŠAPOKA. Taip, iš tikrųjų labai aktualus klausimas dėl prekybos sutrikimų, nes mes žinome, kaip tos grandinės išsidėlioja, tai tikrai aktualus klausimas. Ieškome papildomų sprendimų, kol kas priemonių negaliu įvardinti.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų dėl planinės pagalbos onkologiniams pacientams tikrai neturi kilti jokių sunkumų. Aišku, buvo viešumoje iškilę įvairių nesusipratimų, kai įstaigos tiesiog perdėliojo srautus, nes jos turi taip susisrautuoti pacientus, kad jie nesueitų vienu metu, o kai kurias paslaugas perkelti. Irgi prašom, aišku, supratimo. Tai nėra paprasta įstaigoms, nes tiesiog reikia perorganizuoti darbą, bet jos tikrai nenustos šitų paslaugų teikti. O dėl mažų ligoninių, suprantu, čia gal ne tiek dėl paslaugų, kiek dėl apmokėjimo turbūt turite galvoje. Mes jau diskutavome ir čia aš tą sakiau, ir Sveikatos komitete, kad dabar apmokėjimo principas bus toks. Iš esmės 1/12 bus mokama, nes… avansuojant, nes tikrai jie stabdo planines, kur įmanoma, ir ta DRG praranda prasmę, apmokėjimas už paslaugas. Apie tai yra galvojama. Ir dar daugiau yra galvojama, plius 15 % skirti, kaip su profesinėmis sąjungomis kalbamės. Tiems, kas dirbs, už tas kenksmingas darbo sąlygas ne tik išlaikyti sumą, bet ir papildomai mokėti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, visų pirma noriu padėkoti už tikrai išsamiai atsakytus klausimus. Aš suprantu ir iš Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, kad jus erzina, kai Seimo nariai kreipiasi ir kviečia atsakyti į klausimus, bet man atrodo, kad tai yra prasmingas užsiėmimas. Šiandien atskleidėte daug vertingos informacijos, kaip prognozuojamas pagrindinio scenarijaus ekonomikos kritimas minus 1,3 %. Tai yra svarbi žinia Lietuvai ir Lietuvos partneriams. Pesimistinis – 2,8 kritimas. Irgi labai svarbus dalykas.
Ar galėtumėte atskleisti kelis aspektus, susijusius su šiomis prognozėmis ir modeliavimu? Pirma, koks buvo, yra numatomas, planuojamas valstybės pajamų kritimas esant pagrindiniam ir pesimistiniam scenarijui? Tiek pagrindinio ir pesimistinio – koks planuojamas karantino laikotarpis? Dabar mes žinome, yra dvi savaitės, bet ar esant pagrindiniam taip pat planuojate tik tas dvi savaites, ar ilgesnį laikotarpį, ir koks būtų, esant pesimistiniam scenarijui? Taigi valstybės pajamų kritimas ir karantino laikotarpis. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Iš tikrųjų karantino laikotarpio taip lengvai nesuprognozuosi. Žinoma, yra daromos prielaidos. Pagrindinę prielaidą turbūt atskleisti… Detaliai pristatysime prognozes 20 dieną, nepaminėjau. Bet prielaida tiek dėl pirmo, tiek dėl antro skaičiaus yra, kad Europos Sąjungos mastu viruso situacija bus suvaldyta pirmą pusmetį. Jeigu tai persikelia į antrą pusmetį, mes turėsime visai kitokius skaičius. Jeigu bus skolų, valstybių krizė, mes turėsime dar kitokius skaičius. Dėl to labai tiksliai dabar prognozuoti turbūt prasmė yra ribota, nes tiesiog apibrėžtumas yra labai didžiulis.
Kalbant apie pajamų kritimą, tai turbūt svarbiausias skaičius… Vertindami, kiek reikia pasiskolinti papildomai, mes atskirties tašką ėmėme prieš dešimt metų buvusią situaciją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jeigu, gerbiami kolegos, Ministre Pirmininke ir sveikatos ministre, turėsite papildomai, duokite ženklą, mes jums įjungsime mikrofoną. Jei turėsite papildomai komentuoti klausimus. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi D. Kreivys.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, ministre, už atsakymus, tačiau turiu dar vieną klausimą. Gerbiamas ministre, kaip pasiryžusi Vyriausybė reaguoti, jeigu staiga pakils būtinųjų prekių kainos? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai galime svarstyti įvairias priemones. Jei situacija pasidarytų visiškai nekontroliuojama, neatmetu kai kuriuose segmentuose ir kainų reguliavimo.
PIRMININKAS. Prašom, Ministre Pirmininke.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tokios teisinės galimybės yra apsvarstytos. Aišku, yra ir tam tikrų problemų su Europos teise, bet mūsų Teisingumo ministerija variantų turi. Mes tikrai stebime situaciją, turėsiu aš, jeigu neklystu, rytoj susitikimą su didžiaisiais mūsų prekybos centrais ir asociacija. Jeigu matysime, kad tokių intervencinių priemonių yra, tikrai darysime tai, kas Vyriausybės galioje. Yra iniciatyvų iš Seimo narių ir iš pono E. Zingerio. Esant reikalui, net ir tokios galimybės svarstytinos, jeigu reikės įstatymų leidėjų įsikišimo.
Kol kas situacija, tikrai negalima labai sakyti apie ilgalaikius pokyčius, matome, kad bandoma naudotis tuo, bet, matyt, savaitė, dešimt dienų parodys, ar tie pokyčiai susiję su momentinės paklausos iškilimu, ar jie bandys tiesiog užtvirtinti ilgesniam laikotarpiui. Tai tikrai mes stebime ir pasiruošę intervenuoti, jeigu reikės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia D. Kreivys. Ruošiasi J. Razma.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, vėlgi referuojant į 2009 metų krizę, kiek pamename, ypač su didelėmis problemomis susidurdavo įmonės, norėdamos atidėti bankams kredito mokėjimus, palūkanų mokėjimus ir panašiai, gauti vadinamąsias atostogas kredito įstaigose. Matau, yra kolegų Seimo narių pataisos dėl gyventojų kredito atostogų, kaip bus su įstaigų kreditų atostogomis, ar tie dalykai irgi bus sprendžiami centralizuotai?
V. ŠAPOKA. Taip, buvo bendra Europos bankų federacijos iniciatyva, ji aptarta ir su reguliatoriais, kad būtų taikomas santykių išsaugojimo principas įmonėms, kurios susiduria su likvidumu. Tai yra bendros gairės, atitinkamai pagal analogiją siūloma taikyti panašią praktiką. Aš manau, tai yra geras ženklas. (Balsai salėje) Praktikoje taip veiks, kad iš esmės įmonės, kurios yra mokios, bet susiduria su likvidumo problemomis, tam, kad gautų likvidumo paskolas. Šiuo atveju tam ir didiname milijardu eurų garantijų limitą, kad iš esmės padėtume šioje situacijoje. (Balsai salėje) Taip, teisingai, aš plačiau atsakiau.
Dabar bendras principas, žinoma, išlieka dėl to, kad paskolos dalį galima atidėti, išskyrus palūkanas. Tai čia turbūt gera proga paaiškinti, kodėl yra toks reguliavimas. Tai išplaukia iš neveiksnių paskolų apibrėžimo, nes jeigu būtų daromos atostogos dėl abiejų dalykų, tai tokiu atveju formaliai tada staigiai blogėtų banko balanso rodikliai, tada pagal kapitalo reikalavimus reikėtų žymiai daugiau kapitalo poreikio ir tokiu atveju kreditavimas sustotų. Su Europos Centriniu Banku tos diskusijos vyksta tarp centrinių bankininkų, ar negalima laikinai peržiūrėti šitos tvarkos, bet aš daug vilčių dėl šito nedėčiau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia S. Tumėnas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen. (Balsas salėje) Atsiprašau. Klausia J. Razma. Ruošiasi S. Tumėnas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pasinaudočiau galimybe paklausti premjero. Na, visi turbūt sutarėme, kad verslas ekstremalios situacijos ir karantino aplinkybėmis susiduria su dideliais iššūkiais, ir jie, matyt, bus dar didesni ateityje ypač atskirų sektorių. Gerbiamas premjere, ar nemanote, kad tokiomis aplinkybėmis labai praverstų buvimas nuolatinio ekonomikos ir inovacijų ministro, nes dabar visi matome, kad energetikos ministras, kuris tikrai stengiasi, tik priešokiais gali užsiimti tais klausimais, viceministrai yra laikinumo sąlygomis, nes nežino, ar naujas ministras juos bepakvies, darbuotojai tebėra su žinia – gal ministerijos bus jungiamos ir irgi tam tikros laikinumo nuotaikos. Ar vis dėlto neįmanoma susėsti su Prezidentu ir efektyviai išspręsti ekonomikos ir inovacijų ministro paskyrimą atidėjus ambicijas ir nedemonstruojant to, kas buvo praeityje, sprendžiant šį klausimą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nėra jokių ambicijų, niekas nedemonstruoja, yra kalbamasi. Šiandien tikrai dar mažiau matau prasmės to sprendimo, dirba ministerija ir ministras puikiai tvarkosi. Na, bet jeigu tokia būtinybė bus, esu pasirengęs teikti L. Savicko kandidatūrą dar kartą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas finansų ministre, ačiū už pastangas kontroliuoti situaciją, tačiau vakarykščiai įvykiai Lenkijos ir Vokietijos pasienyje parodė, kad yra daug komunikacijos spragų, ir tai gali sukelti daug sumaišties valstybėje. Aš neradau visiškai programose, kad būtų skirta finansavimo komunikacijai. Ar tai nėra numatoma?
Toliau, regioninė spauda. Regioninės spaudos atstovai kreipėsi. Ar nenumatoma jiems tokių finansinių injekcijų, kad ir regionų žmonės daugiau sužinotų?
Antra, kreipiuosi į sveikatos ministrą. Ar jūs išgirsite ir kaip vertinate profesoriaus V. Kasiulevičiaus vakarykštį kvietimą ir jo siūlymą praplėsti tyrimų apimtį ne tiktai Vilniuje, bet ir kituose miestuose? Jeigu tai būtų buvę, ko gero, šiandieniniai Panevėžio įvykiai būtų kitaip rutuliojęsi. Abiem ministrams.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Matau, premjeras norėtų į pirmą atsakyti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl informavimo. Manau, kad tikrai pakankamai daug kanalų yra, žiniasklaida yra atvira. Neturime jokių problemų, informacija yra paimama bet kada.
Kalbant apskritai apie šitą žiniasklaidos priemonių rinką, iš tikrųjų jau ir pasiekė jų asociacijų raštas, taip pat kaip industrijos problema, susijusi su krize. Šitą klausimą reikės svarstyti ekonomikos skatinimo plane, nes šita industrija, pasirodo, patiria taip pat nemažus iššūkius. Tokios priemonės bus svarstomos kaip ir su kiekviena šaka, kiekviena industrija. Šiandien jau įvyko pirmasis posėdis, kuris buvo sudarytas vakar Vyriausybėje, kad būtų galima konkrečiai su kiekvienos šakos atstovais ieškoti problemų sprendimų. Lygiai taip pat darysime ir su šita industrija.
PIRMININKAS. Ar norėtų papildyti gerbiamas A. Veryga?
A. VERYGA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, matote, su profesoriais yra tokia problema, kad jų yra daug ir dažnu atveju ir nuomonės išsiskiria, vienam norėtųsi vienaip padaryti, kitam kitaip. Kad išvengtume tų tokių gal problemos personalizacijų, vadovaujamės pirmiausia tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ir tyrimus jau plečiame. Yra ir atvejo aprašas išplėstas. (Balsai salėje) Ir startuos mobilieji punktai. Kaip jūs sakote, kad būtų nebuvę Panevėžio… Matote, jeigu būtų buvę neatsakingai imti mėginiai, nepasiruošus saugiai juos paimti, būtų buvę ne tik Panevėžio, bet dar daugiau atvejų, kai patys medikai būtų užsikrėtę. Panevėžyje atvejis jau nustatytas pagal tą išplėstą aprašą, būtent čia tas mechanizmas ir suveikė. O tyrimus plėtėme ir plėsime toliau.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre (sveikatos ministrui klausimas tęsiant tą temą), visgi tikrai ne naujiena, kad Pasaulinė sveikatos organizacija mini tris pagrindinius kovos su šiuo virusu metodus: testavimas tris kartus, pabrėžta kaip pagrindinė priemonė, ir tai tikrai yra ne profesorių skirtingų nuomonių reikalas, bet pačių autoritetingiausių žmonių rekomendacija. Taip pat pacientų izoliavimas ir paskelbimas visų maršrutų, kuriais vyko tie žmonės, kuriems yra patvirtinta diagnozė. Kodėl, pavyzdžiui, dar ir šiandieną mes tiksliai nežinome, kokiais maršrutais vyko tie žmonės, kuriems yra patvirtintos diagnozės? Kodėl žmogus, kuris važiavo iš Vilniaus į Klaipėdą autobusu, negali žinoti, kad tikrai turėtų sėdėti namie, jei kartu keliavo su tuo žmogumi, kuris jau serga?
A. VERYGA (LVŽSF). Žiūrėkite, man šitas žanras iš viso atrodo labai keistas. Kai mes ėmėmės priemonių labai anksti, buvome kaltinami, kad tai yra perteklinės priemonės, dabar… (Triukšmas salėje) Jeigu norite parėkauti, tai aš galiu neatsakinėti į klausimus. Prašom nekelti balso! (Balsai salėje) Ką aš dabar noriu pasakyti?
Žinote, būtų idealu, jeigu būtų galima viską nuspėti į priekį. Net ir tų pačių reagentų pirkimas. Mes jų dabar turime tik todėl, kad pirkome tada, kada niekas jų iš esmės dar nepirko ir nesirūpino.
Dabar mes juos naudojame ir plečiame labai atsakingai tą apimtį užsitikrindami, kad išplėsime dar daugiau, kai jau bus atkeliavę kiti reagentai, ir juos tikrai tikrai panaudosime. Ta pati Pasaulio sveikatos organizacija rekomendacijas adaptuoja pagal situaciją. Jūs puikiai sekate ją, aš suprantu, ir matote, paskelbė dabar pandemiją, prieš tai jos nebuvo, ir taip toliau. Tikrai stengiamės maksimaliai greitai reaguoti. Reaguojame ir į specialistų rekomendacijas tiek, kiek pajėgiame, ir tiek, kiek laikas leidžia.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, klausimų ir atsakymų laikas baigėsi, bet yra dar daug užsirašiusių. Bet mes turime patalpas būtinai duoti išvėdinti, kad 14 valandą susirinktume išvėdintose patalpose. Ar galime sakyti, kad mes jau baigėme šitą klausimą ir priešpietinį posėdį? (Balsai salėje) Dėkojame ministrams už atsakymus. Registruojamės.
Iš 140 užsiregistravo 52 Seimo nariai.
Dėkojame. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Komitetai, nepamirškite, kad vyksta posėdžiai, o kas klausėte, dar kartoju: 14 valandą – vakarinis posėdis.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.