Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 355
STENOGRAMA
2024 m. kovo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę po pertraukos. Pradedame Seimo kovo 26 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511 (pateikimo tęsinys)
Dabar pradėsime nuo darbotvarkės 2-13 klausimo, jis buvo pristatytas. E. Rudelienė pristatė, į klausimus atsakė. Aš suprantu, liko dėl motyvų pasisakyti.
Už kalbės S. Gentvilas. Jo nematau. Tada už – J. Baublys. Prašau.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pranešėja pristatė įstatymo projektą. Tikrai šiuo metu galiojanti tvarka ypač mažoms įmonėms sudaro nelygiavertes konkurencijos sąlygas. Tikrai reikėtų įstatymą palaikyti, kad tos lėšos neatitektų stambioms įmonėms ir nebūtų panaudotos neaiškiems tikslams, o būtent kaupiamos tose įmonėse, kuriose, atsiradus tam tikroms problemoms, galėtų būti ir panaudotos. Prašau visų palaikyti šį įstatymo projektą. O jeigu komitetai matys reikalą, galbūt ir visiškai siūlys atsisakyti šito lėšų kaupimo. Po pateikimo kviečiu visus balsuoti už ir toliau svarstyti komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės… E. Pupinio nematau. J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū. Dėl motyvų nekaupti stambiose įmonėse, o kaupti kitose įmonėse, tai čia irgi betikslis reikalas įšaldyti pinigus ir laukti kokio nors bankroto arba dar kokios nors bėdos. Šiandien meras turi visus įgaliojimus, jeigu įmonė tvarkosi blogai, atleisti įmonės vadovą, pareikšti jam nepasitikėjimą. Nereikia net tarybos sprendimo. Pasikeitęs vienas žmogus atveda įmonę į normalias vėžes. Taigi nepritariu šiam įstatymui ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
14.03 val.
Įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ projektas Nr. XIVP-3336(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ projektas. Svarstymas. Ekonomikos komiteto pranešėjas – G. Paluckas, bet pirmininkas pristatys. Prašau K. Starkevičių pristatyti komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, komitetas yra apsvarstęs, gerbiami kolegos, ir pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat yra Jūrinių reikalų komisijos išvada. Ją pristatys E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Jūrinių reikalų komisija svarstė kaip papildoma komisija šitą projektą. Sprendimas yra pritarti projektui ir komisijos išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nė vieno, susilaikiusio nė vieno. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
14.04 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 37 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3516(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat svarstymo stadija. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas taip pat svarstė ir su tam tikrais pataisymais pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Dėl motyvų norėtų kalbėti A. Pocius, bet jo salėje nėra, todėl fiksuojame, kad apsispręsime ir balsuosime šiek tiek vėliau.
14.05 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 5 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3298(2), Viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 12, 13 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3299(2), Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 15, 16 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3300(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3.1, 2-3.2 ir 2-3.3 klausimai. Tai Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymų projektai. Parašyta, kad Ekonomikos komiteto pranešėjas – A. Bagdonas. Jis pristatys išvadą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir lydimųjų, matyt.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį klausimą, iš esmės patobulino šį įstatymo projektą ir viskam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju analogiškai dėl visų trijų projektų, kurie yra įtraukti į paketą. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Yra vienas pasiūlymas, kurį mes apsvarstysime, kai bus balsavimo intervalas, tai yra dėl darbotvarkės 2-3.3 klausimo – dėl Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo projekto. Apsvarstysime šiek tiek vėliau.
14.06 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3396(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat svarstymo stadija. Ekonomikos komiteto pirmininkas yra užrašytas kaip pranešėjas, pristatantis išvadą dėl Vidaus vandenų transporto kodekso. (Balsai salėje)
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia yra kolegos A. Bagdono pasiūlymas. Jį apsvarstęs komitetas pritarė bendru sutarimu. Jisai iš tikrųjų nuims perteklinę naštą nuo šio transporto naudotojų, eksploatuotojų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū už pristatymą. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų nebuvo… Yra, A. Bagdonas nori šnekėti. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, įstatymo projektu norima sudaryti sąlygas vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimą iš Lietuvos transporto saugos administracijos perduoti atestuotiems juridiniams asmenims, organizacijoms ar juridinių asmenų, ar organizacijų padaliniams. Po Kodekso pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dar 2022 metais nebuvo atestuotas nė vienas juridinis asmuo, todėl funkciją ir toliau vykdo Administracija. Situacijos analizė parodė, kad aplinkybė, jog neatsirado nė vieno atestuoto juridinio asmens, yra nulemta itin griežtų atestacijai keliamų reikalavimų, ypač susietų su nepriklausomumo nuo bet kokios kitos vidaus vandenų transporto veiklos reikalavimu. Šiuo pasiūlymu siekiame supaprastinti reikalavimus asmenims, siekiantiems būti atestuotiems atlikti vidaus vandens transporto technines priežiūras, ir atsisakyti nereikalingų perteklinių reikalavimų. Tad kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
14.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 29 ir 291 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3306 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas – L. Jonauskas. Jį prašau pristatyti įstatymo projektą.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai, Administracinių nusižengimų kodekso tikrai nežymus pakeitimas – yra sulyginamos sankcijos tiek medžiotojams, tiek žvejams. Jau dabar galioja medžiotojams sankcija, kad jeigu yra padaryta žala ir jeigu gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas, yra konfiskuojamas automobilis, tai lygiai ta pati turėtų būti tvarka taikoma ir žvejybos srityje – kai yra žala gamtai padaroma didesnė kaip 2 tūkst. 450 eurų, turėtų būti konfiskuojamas automobilis, jeigu yra neteisėtai sužvejota žuvis vežama, transportuojama šituo automobiliu. Praeitais metais buvo dešimt atvejų, kada žala viršijo mano įvardintą sumą, užpraeitais metais suma… tų atvejų skaičius buvo 35. Bet kokiu atveju įsivaizduoju, kad, priėmus šitą Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą, šiurkščių nusižengimų, kada žvejybai naudojami tinklai, elektros prietaisai ir taip toliau, tikrai ženkliai sumažės. Kaip rodo praktika, aplinkos apsaugos pareigūnams įkliūva tie patys asmenys, kurie, na, aišku, ant pečių nei tinklų, nei elektros prietaisų prie ežerų ir upių neatsineša. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega, norėčiau sužinoti, kas tai yra tie 2 tūkst. 450, kokio tai masto, sakykime, turėtų būti tas užvaldytas žuvų kiekis? Iš kur ta suma apskritai kildinta ir kodėl prie jos apsistota? Ir kiek… Per metus, jūs paminėjote, kiek, tai tendencija šiaip į gerą pusę kol kas, ar ne?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega. Tendencija, man atrodo, yra į gerą pusę tik dėl tos priežasties, kad šalyje labai trūksta aplinkos apsaugos pareigūnų. Mes rytoj apie tai kalbėsime komitete parlamentinės kontrolės metu. Iš tikrųjų, kai pareigūnai yra nukreipti į gatves tikrinti automobilių taršos, nebėra kam būti prie ežerų, miškuose ir taip toliau. Tai normalu, kad tų atvejų gali būti ir mažiau. Bet, kaip ir minėjau, šiandien Aplinkos apsaugos departamente trūksta 50, yra daugiau nei 50 laisvų etatų ir nėra norinčių dirbti šitą darbą dėl mažų atlyginimų ir gana prastų sąlygų.
Kolega Kęstutis sufleruoja apie žalą. Jeigu vertinsime vertingiausiomis žuvimis – lašišomis, tai yra trys lašišos: jeigu trys lašišos yra neteisėtai sužvejojamos, už jų gabenimą ne tik įrankiai, tinklai ar elektros prietaisai būtų konfiskuoti, bet ir automobilis, jeigu būtų naudojamas gabenant šitas neteisėtai sužvejotas žuvis. O jeigu lydekos ir taip toliau, tai čia, matyt, dešimtys. Tikrai 2 tūkst. 450 eurų žala, padaryta gamtai, yra ženkli. Na, taip paprastai su meškere sudėtinga tai padaryti.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis. Jo salėje nėra. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Linai, jūsų siūlymas įveiklinti tuos 50 nesukomplektuotų etatų ir sugalvoti jiems veiklos sritį, kad imtųsi… Aš suprantu taip šį jūsų projektą, ar čia kur kas gilesni pamąstymai, kad reikalaujant atsakomybės tiesiog ir automobilį palikti?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Taip, kolega, geras klausimas. Iš esmės, kaip ir sakiau, yra siūloma suvienodinti sąlygas. Medžiotojams jau dešimt metų galioja sankcija, kad už neteisėtai sumedžiotą gyvūną, jo gabenimą, transportavimą gresia konfiskavimas transporto priemonės, lygiai tą patį reikėtų taikyti ir žvejams, padariusiems didelę žalą gamtai. Iš tikrųjų visi, kas supranta, sutiks, kad tinklas ar keli tinklai, ar elektros aparatas, su kuriuo gaudomos žuvys, pridaro daug daugiau žalos, negu žvejai su dešimt meškerių ir taip toliau. Tai bet kokiu atveju ta priemonė tikrai turėtų veikti, nes, kaip parodė, medžioklės srityje veikia: medžiotojai yra drausmingi ir nedaro tokių pažeidimų, kai sankcija iš tikrųjų būtų tokia žiauri.
PIRMININKAS. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš dalies mano norimo klausimo jau paklausė Aidas, jūs atsakėte. Medžioklėje yra taikoma bauda ir žala gamtai, tai čia tie 2 su kiek tūkstančių kartu su bauda įeina ar tik žala?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Taip, visur – ir medžioklėje, ir žvejyboje yra už Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimus numatytos baudos, atskirai pagal aplinkos ministro metodiką yra skaičiuojama gamtai padaryta žala. Žala gamtai skaičiuojama atskirai. Tai mano siūlymas yra už didelę žalą gamtai konfiskuoti transporto priemones, jeigu jos tuo metu buvo naudojamos transportuojant.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, sakykite, jūs ne kartą paminėjote, kad tokias priemones kaip tinklai, kaip elektros naudojimas, kad pagautų tas žuvis, jeigu taip galima pasakyti, pagautų su elektra, aš suprantu… Bet tie, kurie taip elgiasi, aš manau, ir transporto priemones galbūt įsigyja už kelis šimtus ir jiems nebus dideli nuostoliai, kad paliks tą transporto priemonę už kelis šimtus. Jūs paminėjote, kad su meškere sudėtinga pažeisti, bet tai yra įmanoma. Paminėtos trys lašišos, galbūt iš nežinojimo pagauta žymiai daugiau tų pačių lydekų, kur nustatyta, jeigu teisingai prisimenu, trys ir panašiai. Kaip bus būtent su tais, kurie netyčia padarys tą žalą, tikrai iš nežinojimo? Jie labiausiai nukentės, o ne tie brakonieriai, kurie tam pasiruošę ir jiems ta transporto priemonė visiškai nesudarys nuostolio. Kaip jūs į tai žiūrite? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kolega, labai geras klausimas. Netyčia tikrai nesužvejosi 27 lydekų ir nesusidėsi kur nors į automobilio bagažinę, ar lygiai tų pačių trijų lašišų. Yra labai aiškūs terminai, yra taisyklės, žvejai jas žino, laikosi ir taip toliau. Man atrodo, pasiekti tą sumą, tą žalą gamtai iš tikrųjų netyčia faktiškai yra neįmanoma. Bet kokiu atveju organizuoti žmonės, kurie naudojasi tinklais, brakonieriauja elektros prietaisais ir taip toliau, tikrai naudojasi transporto priemone, nes, kaip sakiau, dažniausiai važiuojama į tolimesnes, atokesnes vietoves, kur yra toliau nuo akių, ir taip toliau. Kaip minėjau, nei guminės valties, nei akumuliatorių, nei visų kitų prietaisų, nei galiausiai penkių, šešių, septynių tinklų ar viso laimikio ant kupros visuomeniniu transportu tikrai neveši ir to neįmanoma padaryti.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt reikia konstatuoti, kad jeigu aplinkos ministras pasirašys įsakymą dėl maksimalių dydžių žuvies, kokią reikės paleisti, nebus galima imti, tai Lietuva taps unikaliausia valstybe pasaulyje su nurodytais mažiausiais dydžiais, didžiausiais dydžiais. Galima paimti žuvų skaičiumi, kilogramų skaičiumi ir dar įvairiausių kitų dalykų. Juolab tai, ką jūs kalbate apie brakonieriavimo atvejus, tų pažeidėjų fizine prasme turbūt turėtų padaugėti, nes tas langas, kurias žuvis bus galima imti, ir tas kiekis bus tikrai gana ribotas. Kai kurie žmonės, ką ir prieš tai kolega sakė, galbūt iš nežinojimo gali paimti ne tą, ką reikia, ir jam už tai grės tam tikra turto konfiskacija.
Noriu paklausti. Čia dabar madinga, kad aplinkosaugininkai automobilius tikrina gatvėse. Galbūt, kad užtikrintų įstatymo veikimą, verta išplėsti, kad žvejus tikrintų ir ugniagesiai, policininkai ar dar kokios kitos tarnybos, nes žvejai mato paskutiniu metu, kad trūksta aplinkosaugininkų ir kontrolės, apie kurią mes čia turbūt ne vieneri metai kalbame?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai geras klausimas. Aš tik priminsiu, kad mūsų, opozicijos, iniciatyva treji metai iš eilės buvo teikiami pasiūlymai dėl biudžeto. Siūlėme numatyti aplinkosaugininkų atlyginimams, koeficientams ir taip toliau papildomas pinigų sumas, bet, deja, nebuvome išgirsti ir tos algos nebuvo padidintos. Ir tas lemia, matyt, kad tų aplinkosaugos pareigūnų šiandien yra mažai. O ir dar mūsų Seime padaryta klaida, kad aplinkosaugininkai yra vejami į gatves tikrinti lengvųjų automobilių. Tai iš tikrųjų veda prie to, kad nebėra kam dirbti prie mūsų upių, ežerų, miškuose ir taip toliau, ir tai lemia, kad gali tekti, kaip jūs sakote, pasikviesti kitas institucijas į pagalbą. Bet aš tikiuosi, kad to neprireiks. Iš tikrųjų mūsų aplinkosaugininkai, kurie dirba, jeigu tik turės galimybę dirbti gamtoje, yra principingi, ryžtingi, žino tos veiklos specifiką ir taip toliau ir iš tikrųjų padarys viską, kad mūsų gamta, Lietuvos gamta, būtų mažiau skriaudžiama. Labai prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Už kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pritariu projektui, nors galbūt jisai daugiau yra tokia žinutė visuomenei, kad tikrai už tuos pažeidimus, jeigu bus pagautas tas brakonierius, bus didelė bauda su transporto ir kitų įrankių konfiskavimu. Bet turbūt pirmiausia reikia spręsti aplinkosaugininkų problemą, ką turbūt čia visi galime konstatuoti, kad jie gautų adekvatų atlyginimą, kad 50, daugiau etatų būtų ne tušti ir jų neišsidalintų dabar esantys aplinkosaugininkai. Tai turbūt yra žinutė šiai Vyriausybei, aplinkos ministrui, kad vis dėlto tie darbai, kurie nepadaryti, jau duoda vaisių.
Tik norėtųsi tikėti, kad tokios priemonės, toks įstatymas tikrai padės prevencine prasme kažkiek apsaugoti tuos išteklius, kuriems atkurti valstybė išleidžia didžiulius pinigus. Tikrai kviečiu pritarti. Galbūt komitete bus ir pasiūlymų, diskusijų, bet iš principo tai yra suvienodinimas. Jau matome medžioklės ūkyje, kur tos baudos tikrai davė atitinkamą efektą, patys medžiotojai stengiasi, kad brakonieriai būtų sugauti. Galbūt šiuo atveju ir kiti sąžiningi žvejai padės būtent tuos brakonierius suvaldyti, taip daugiau žuvų pavyks išsaugoti ir taip pagausinti tuos išteklius, kurie iš tikrųjų yra labai trapūs. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties puiki žinutė, kad atsakomybė yra griežtinama, kad neteks automobilio, galbūt brakonieriai persės į ne tokius prabangius automobilius. Pritariu šiai iniciatyvai, kad turėtų būti taikomos adekvačios sankcijos tiek medžiotojams, tiek žvejams dėl padarytos žalos gamtai. Tačiau esu prieš tai, kad vėl aplinkosaugininkai vejami į gatves. Kur tie automobiliai bus stabdomi? Atliks kelių policininkų vaidmenį taip pat, kaip jau išvarė į gatves (ir visi pašiurpę) atiminėti techninės priežiūros leidimus techninei registracijai naikinti. Čia taip pat bus stabdomi ir aplinkosaugininkai vėl galės dalyvauti reguliuojant eismą, stabdyti automobilius, jeigu jiems netyčia pasirodytų, kad žmogus važiuoja ne iš „Maximos“ nusipirkęs menkę, o lašišą pasigavęs ten kažkur neleistinai Vilnios upėje ir neleistina priemone.
Štai aš būtent tai daliai negaliu pritarti, kad trūkstant autoinspektorių juos pakeistų aplinkosaugininkai. O pačiam principui ir pačiai žiniai, be abejo, pritariu, nes sankcijas reikia taikyti, bet nepaverskime aplinkosaugininkų kelių inspektoriais.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai yra išsakyti. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
14.21 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3540 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-7 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimas. Kviečiu A. Vyšniauską į tribūną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Tikrai manau, kad turėsime įdomią diskusiją, bet kad ta diskusija būtų įdomesnė, turiu ir šiek tiek vaizdinės medžiagos, kad būtų aiškiau, dėl ko didžiąja dalimi diskutuosime.
Jeigu prisimenate praeitų metų visą diskusiją dėl paspirtukų, dėl jų reguliavimo, jos viena iš dedamųjų buvo diskusija dėl šalmų. Tuo metu būtent tų įmonių, kurios nuomoja paspirtukus, atstovai sakė: nėra galimybės užtikrinti, kad prie mūsų nuomojamo paspirtuko būtų šalmas, kad žmogus dėvėtų šalmą. Tačiau tai yra netiesa. Mes matome labai daug įvairių šalių, kuriose vis daugiau atsiranda tokių galimybių. Mes šį projektą teikiame kartu su J. Sabatausku. Kai J. Sabatauskas iniciatyvą teikė pirmiau, jis minėjo Izraelį, o štai čia mes su kolegomis, Seimo delegacija, lankėmės Australijoje ir iš Melburno parsivežėme labai puikią idėją. Techniškai viskas yra įmanoma. Tai yra ganėtinai paprasta ir pigu. Manau, sutiksime, kad šalmo dėvėjimas važiuojant tiek dviračiu, tiek paspirtuku yra labai svarbi priemonė. Tai gali išgelbėti gyvybę. Be abejo, tai neapsaugo nuo visų galimų traumų, tačiau galvos zonoje traumos yra pačios pavojingiausios.
Kad suprastumėme statistiką, kiek tokių traumų būna, aš neturiu visos šalies statistikos, bet turiu statistiką iš vienos klinikos. Štai visai neseniai buvo skelbta, kad Žalgirio klinika Vilniaus mieste praeitais metais asmenų, kurie buvo sužaloti paspirtuko avarijose, turėjo 600. Iš jų trečdalis, tai yra apie 200, sunkiai sužaloti asmenys. Čia yra viena klinika Vilniaus mieste. Paimkime visą Lietuvą, paimkime Vilnių, Kauną, kitus miestus ir tikrai tų traumų turėsime gana daug. Priemonė nėra brangi. Tiesiog reikia ryžtis tam ir tai padaryti.
Taip pat manau, kad pradėjus diskusiją Seime galbūt net ir paspirtukų nuomotojai truputį atsikvošės ir patys įsidiegs tas priemones. Gali būti, kad net nereikės ir Seimui priimti kokio nors griežtesnio reguliavimo. Mes siūlome, kad, važiuojant elektrinio mobilumo priemone, kas įtraukia tiek paspirtukus, tiek elektrinius dviračius, kuriuos galima išsinuomoti, visais atvejais reikėtų dėvėti šalmą. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų minėjote statistiką, kuri turbūt yra surinkta dar iki tų sugriežtinimų visiems paspirtukininkams ir panašiai. Tai, ką mes čia svarstėme, tai yra kokia važiuojamąja dalimi jie turėtų judėti ir panašiai. Ar toks pat reikalavimas neturėtų būti įvestas taip pat ir dviračių nuomotojams, kad tie, kurie nuomojasi dviračius, taip pat dėvėtų tą? Sakykime, kaip visų traumų kontekste atrodo tos galvos traumos, nuo kurių turbūt šalmai ir saugotų? Gal turite tokių duomenų?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Nesu traumatologas, tai tų duomenų tikrai dabar nepateiksiu. Statistiką tikrai reikėtų surinkti. Daugelis tų retų reguliavimo priemonių, kurios praeitais metais įsigaliojo, yra susijusios ne tiek, sakyčiau, su saugumu, kiek su tam tikra tvarka mieste – kur galima važiuoti, kokiomis sąlygomis, suteiktos galimybės savivaldybėms kai kur neleisti važiuoti paspirtukams, tiesiog įmonės turi išjungti juos tose zonose, taip pat sutvarkytos parkavimo problemos ir panašiai. Taip, vaikai iki 18 metų, jaunuoliai turi dėvėti šalmus. Tačiau kalbame ne tik apie juos, kalbame ir apie suaugusius asmenis, kurių važiavimo įpročiai dažnai tikrai nesiskiria nuo jaunesnių žmonių.
PIRMININKAS. Klausia A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Tiesą sakant, praeitus metus, faktiškai ištisus metus diskutavome dėl mikrojudumo priemonių reglamentavimo, kurio nebuvo apskritai Lietuvoje.
J. Sabatausko siūlymui, kad visi asmenys privalo dėvėti šalmus, nebuvo pritarta šiame parlamente. Kam pritarė šis parlamentas, kad elektrinius paspirtukus pagal jų galią ir greitį reikia atskirti, į vieną pusę sustatant tuos, kurie važiuoja iki 20 kilometrų per valandą, kurių galingumas siekia 1 kilovatą, ne daugiau, jiems taikomas vienas reglamentavimas, nepilnamečiams asmenims būtinas šalmas, pilnamečiams Lietuvos gyventojams šalmas yra rekomenduojamas. Galingesniems paspirtukams – nuo 20 kilometrų per valandą greičio arba galingesniems nei 1 kilovatas, kurie važiuoja 30–50–70 kilometrų per valandą – visiems yra privalomas šalmas. Ir neturėdami jokių duomenų, kaip bus šiais metais, mes jau teikiame įstatymo projektą. Na, nepraėjo net vienas sezonas apskritai, turiu omenyje…
PIRMININKAS. Laikas!
A. BAGDONAS (LSF). …pavasario 3 mėnesiai, na, tiesą sakant, stebina mane tokios iniciatyvos. Ir ar tikrai mes tokiu būdu norime reglamentuoti iš naujo? Na, žmonės dar net nespėjo pradėti naudotis paspirtukais.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mielas kolega, pradėsiu galbūt nuo tų iniciatyvų. Žinote, yra daug iniciatyvų, kurioms Seimas nepritaria, bet staiga jos vėl yra teikiamos vienoje ar kitoje sesijoje. Manau, ir jūsų iniciatyvų yra tikrai ne viena būtent tokia. Kodėl? Todėl, kad visi turime savo požiūrį, turime matymą, kaip ta problema galėtų būti išspręsta.
Praeitą kartą, kai buvo nepritarta J. Sabatausko teikiamai iniciatyvai, buvo labai aiškiai lobistų sakoma: mes neturime techninių galimybių šalmo susieti su paspirtuku. Matome, kad tai yra netiesa, kad tai galima padaryti ir tai nėra labai sudėtinga. Tai pabandykime eiti šituo keliu. Tikrai nuo to, kad žmogus bus užsidėjęs šalmą, blogiau niekaip nebus. Dabar, kai mes kalbame apie kitas priemones, taip, tų priemonių yra įgyvendinta. Bet vėlgi prisiminkime, kad pagrindinis dalykas, dėl ko ir savivalda turėjo tam tikrų priekaištų per tą svarstymą, buvo dėl miesto reguliavimo, kur galima važiuoti, kur negalima važiuoti. Šalmai liko truputį kitoje erdvėje.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tai iš tiesų turbūt reikėtų apsaugoti žmones, gaila, kad žmonės patys nesisaugo. Bet aš norėčiau paklausti, kaip dėl tų techninių priemonių iš tikrųjų yra sprendžiama, nes, na, iš kitos pusės, ir higieniniai klausimai, tarkim, šalmas, lietus prilyja, purvas prisitaško. Nežinau, per daug neteko matyti tos patirties kitose šalyse, kad kaip nors tos problemos būtų sprendžiamos. Šiuo atveju, nežinau, ir dabar yra priimti kai kurie teisės aktai, bet jų nesilaiko. Kaip su prevencija? Iš tiesų teko matyti, kad, pavyzdžiui, važiuoja du žmonės. Šiuo atveju nelabai kas stabdo ir nelabai kas kreipia dėmesio, nes tolerancija gana didelė. Šiuo atveju kaip bus su šalmais?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš sutinku dėl tolerancijos. Iš tikrųjų tai yra didelė problema. Kontroliuojanti institucija yra policija ir policija turėtų žymiai daugiau tų priemonių imtis. Kai turime susitikimus su policijos atstovais Teisės ir teisėtvarkos komitete, tai tikrai yra visą laiką pabrėžiama. Visuotinis šalmų dėvėjimas gerokai palengvintų galimybes policijai tai daryti, nes dabar, tarkime, jaunuolis iki 18 metų kaip ir turi, 19 metų nebeturi. Tiesiog būtų lengviau atskirti. Vienas dalykas.
Kitas dalykas, kalbant apie higieną, tai pats higieniškiausias būdas – turėti savo šalmą. Be abejo, tai labiausiai ir rekomenduočiau. Dabar kaip ta problema yra sprendžiama kitose šalyse? Pirmas dalykas, galima užsidėti ant kepurės. Australijoje aš mačiau daugybę žmonių, kurie tiesiog užsideda ant vasarinės kepurės ir tai nekelia didelių problemų.
Kitas dalykas, galima tiesiog dažniau dezinfekuoti. Matome, kokia tų paspirtukų būklė yra šiuo metu. Tikrai įmonės galėtų dažniau juos prižiūrėti, pažiūrėti, kur jie yra numesti, sutvarkyti ir panašiai. Tai galbūt ir šita priemonė paskatintų.
O kai kalbame apie higieną, tai prisiminkime, kad yra daug ir kitų atvejų, kur tos higienos tokios ribos išsitrina. Pavyzdžiui, sėdame į taksi, ar dezinfekuojame, ar nedezinfekuojame? Visko ten yra. Tai tikriausiai, jeigu norime maksimalios higienos, rasime tų būdų – tiesiog užsidėsime savo šalmą. Galbūt kitiems atrodys kitaip. Tikrai problema yra išsprendžiama.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega, ir mano klausimas buvo apie higieną, šiek tiek atsakėte. Galbūt vėl paskatinsime kažkokių vienkartinių kepuraičių, galbūt bus kažkoks kultas…
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Galime, galime.
K. MAŽEIKA (DFVL). Bet jūs savo įstatymo projekte siūlote ir alkūnių, kelių apsaugas ir kita. Na, tai yra rekomenduojama. Jeigu tai rekomenduojama, tai galbūt… Kaip teko matyti užsienyje – ar jie irgi tvirtinami, ar kažkur atskirai, ar savo reikia turėti?
Kita klausimo dalis. Kaip manote, galbūt darėte kokį tyrimą, apklausą… Vertinant pagal tai, kaip jūs ir sakote, pačių paspirtukų būklę, tai galbūt nėra toks didelis pelnas įmonėms, kad jos galėtų papildomai investuoti. Ar neatsisuks taip, kad mažės ta paslauga ir tokiame Vilniuje (ar Kaune, ar Klaipėdoje), kur dabar populiaru, kad mažės pasiekiamumas, prieinamumas ir vėl didės automobilių kamščiai? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pradedu nuo antrojo klausimo, nuo prieinamumo. Tai jeigu pastebėtumėte, kiekvieną sezoną didelė dalis paspirtukų parko keičiama. Įmonės juos atnaujina, dėl to mes ir nesiūlome kardinalaus pokyčio nuo šio sezono. Mes siūlome nuo kito sezono, nuo kitų metų. Tikrai galima pamažu, pamažu atnaujinti tą parką ir rasti tų techninių galimybių.
O dabar, kalbant apie tuos kitus niuansus, apie apsaugas keliams, rankoms ir panašiai, tai jau galiojančiame įstatyme yra įrašyta rekomendacija, kad tai yra rekomenduojama. Tačiau rekomendacija yra rekomendacija, jos negali griežtai implementuoti, todėl mes tuo keliu ir čia neiname. Visgi galvos apsauga yra pagrindinis dalykas. Jeigu susilaužysite ranką, ranka sugis. Jeigu stipriai prasiskelsi kaktą, gali būti rimtesnių problemų. Man atrodo, tą svarbiausią organą apsaugokime, o visa kita jau palikime žmogaus laisvam apsisprendimui.
PIRMININKAS. Klausia L. Savickas, jo nematau. Tuomet R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano būtų toks tarp klausimo ir retorinio klausimo. Olandijoje, Vokietijoje mes matome, kad šalmus naudoja iš viso 4 %. Praktiškai niekas iš esmės. Tai viena detalė. Kita detalė yra tai, kad vasarą Santariškėse daugiausiai yra atvežami vaikai, pirma, nuo batutų – kojų, rankų lūžiai. Antras – paspirtukai. Ne galvos traumos, bet rankos, kojos. Čia dėl tų šalmų mes ir dabar diskutuojame… Ar jie labai verktinai yra reikalingi dabar? Nesakau, kad jie nereikalingi, bet, kaip ir minėjo kolega, paspirtukai dar tik įsivažiuoja. Nuo kiekvieno važiuojančio priklauso kultūra – kiek save jisai gerbia, kiek kitus gerbia eisme. Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Į retorinį klausimą atsakysiu retoriškai. Manau, kad lygiai tokia pati diskusija buvo tada, kai buvo įteisinti, buvo įvesti, pavyzdžiui, automobiliuose vairuotojų diržai. Aš atsimenu, dar buvau labai mažas. Buvo diskutuojama, kad irgi reikia sėdint šalia prisisegti, gale prisisegti ir panašiai. Visi sakė: kam to reikia, kam čia reikia tų diržų, tik suvaržome žmogų. Jeigu bus kažkokia situacija, reikės pabėgti iš automobilio ir panašiai, tik suvaržys. Visi susigyveno. Tai užtikrino kur kas didesnį saugumą. Nepaisant to, kad ne visais atvejais ir diržas apsaugo nuo avarijos, lūžio ir netgi ne visais atvejais išgelbėja gyvybę, tačiau visi suprantame, kad yra svarbi priemonė, tai yra gera priemonė. Tai, kad dažniau lūžta rankos, nereiškia, kad galvos apsaugoti nereikia.
O kalbant apie batutus, tikrai nesiūlome batutuose naudoti šalmų, tai nėra šio įstatymo iniciatyvos objektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau laiko klausimams neturime. Pasisakymai dėl motyvų. Už kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Andriau, praeitą ir užpraeitą savaitę kabinome inkilus paukščiams, ir jūs kabinote, žinokite, net ir čia reikia šalmą dėvėti, kad inkilas neužkristų ant galvos ir nepraskeltų galvos. Turbūt tai irgi svarbu žinoti. Tokiais atvejais tas saugumas labai svarbu. Pritariu šiam įstatymo projektui, tik norėčiau kolegoms pasakyti: vis dėlto svarbu, kad būtent taip žmonės nebūtų atbaidomi nuo paslaugos, kad tai turėtų būti aišku, higieniška, švaru, dezinfekuota, ką mes čia lyg ir bandėme išsiaiškinti. Jei bus diskutuojama komitetuose, kad tai būtų daroma. Svarbiausia, kaip kažkada ir reklamose buvo, kai buvo draudžiamas alkoholinis alus, jis tapo nealkoholiniu alumi, tai norėtųsi, kad ir šiuo atveju nebūtų sugalvotas apėjimas ir šalmo imitacija arba kokia nors vienkartinė kepuraitė netaptų tuo, ką būtų galima apeiti. Manau, tai yra svarbu akcentuoti. Vis tik turbūt tie atvejai, kai žmonės tikrai labai stipriai susižaloja, ypač galvą, ką ir pats pranešėjas pristatė ir teko matyti ne viename straipsnyje, turbūt rodo, kad tai yra problema. O kaip jinai sprendžiama? Turbūt bus diskusijų komitete. Tikėkimės, tai galbūt šiek tiek padės, artėjant paspirtukų ir dviračių sezonui, tų nelaimių iš tiesų mažės ir žmonių su ilgalaikėmis pasekmėmis taip pat mažės. Tikrai, kolegos, kviečiu palaikyti ir leisti šią diskusiją tęsti. Galutinį sprendimą priimsime čia, salėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, dar kartą noriu akcentuoti, kad šiais metais įsigaliojo mikrojudumo priemonių reglamentavimas, kurio apskritai nebuvo. Visi statistiniai duomenys apie kojų, galvos ir kitų vietų traumas yra pateikti iki įstatymo įsigaliojimo, iš esmės reglamentavusio ir sugriežtinusio paspirtukų naudojimo taisykles. Paspirtukais, kurių greitis iki 20 kilometrų per valandą, jų galingumas – 1 kilovatas, gali suaugę asmenys važiuoti ir be šalmo. Nepilnamečiams asmenims privalomas šalmas. Visi kiti, kurie yra galingesni, važiuoja 20, 30 ar 40 kilometrų per valandą, tai tiems asmenims šalmo dėvėjimas yra privalomas. Jiems reglamentavimas yra stipriai sugriežtinamas. Jie net šaligatviais negalės važiuoti, jeigu nėra dviračių tako.
Dabar pakalbėkime apie buvusį siūlymą dėl privalomo šalmų dėvėjimo, kuomet mes svarstėme apie mikrojudumo priemones. Tokiam siūlymui parlamentas nepritaria. Kodėl? Jeigu yra nusitaikyta į verslus, kurie teikia paspirtukų dalijimosi paslaugas, pirma – higiena. Jeigu kalbėtume apie higieną, niekas negali užtikrinti, kad kito asmens šalmą užsidėti yra higieniška. Antra – šalmo dydis. Asmenų galvų dydžiai skiriasi. Tas dalijimasis ne tik paspirtuku, bet ir šalmu yra visiškai nesuprantamas.
Priminsiu apie pokyčius, kurie įsigaliojo dar besvarstant šį įstatymo projektą. Vilniaus gatvėse, kuriose pėsčiųjų srautai yra dideli, tiek paspirtukų, tiek dviračių eismas yra apskritai uždraustas. Antra. Paspirtukai yra gražiai parkuojami, to anksčiau nebūdavo. Taip pat yra svarstymo pasekmė. Trečia. Važiuojant Gedimino prospektu, na, pavyzdžiui, dalijimosi paslauga, jeigu yra bendrovė, kuri tokias paslaugas teikia, tai greitis yra automatiškai ribojamas iki 15 kilometrų per valandą. Vadinasi, daug pakeitimų įsigalioja nuo šių metų sausio 1 dienos. Tai leiskime jiems būti įgyvendintiems, patikrinkime statistiką, kaip jie veikia, ir tik tada įveskime naują reglamentavimą. Atsiprašau, kad viršijau laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi balsavimo intervalas kaip tik ir prasideda, dabar galėsime apsispręsti dėl šio visuomenę skaldančio projekto. Kas pritaria Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 60: už – 46, prieš – 2, susilaikė 12. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 14 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar apsispręsime dėl darbotvarkės 2-1 klausimo, tai yra dėl pritarimo įstatymui „Dėl transeuropinio tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ po svarstymo.
Atsiprašau, A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, kadangi praėjusius metus gana išsamiai diskutavome dėl elektrinių paspirtukų naudojimo ar mikrojudumo priemonių naudojimo, tai aš manau, kad turbūt būtų teisingas sprendimas paprašyti Vyriausybės išvados, nes tai yra labai svarbus visai Lietuvai klausimas, ir tik tuomet priimti toliau parlamente sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Tvarka. Matau, kad Vyriausybė nelabai to norėtų, bet Seimo pasiūlymas yra. Kviečiu apsispręsti, kas pritaria. Balsuosime dėl Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Kviečiu apsispręsti dėl Vyriausybės išvados.
Balsavo 71: už – 25, prieš – 24, susilaikė 22. Vyriausybės išvados neprašome. Jeigu komitetas įstrigs, tikrai galės paprašyti.
14.42 val.
Įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ projektas Nr. XIVP-3336(2)ES (svarstymo tęsinys)
Dabar balsuosime dėl darbotvarkės 2-1 klausimo – dėl pritarimo įstatymui „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ po svarstymo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 74: už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
14.43 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 37 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3516(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti, kas pritaria po svarstymo.
Balsavo 77: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
14.43 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 5 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3298(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 82: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
14.44 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 12, 13 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3299(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.2 klausimas – taip pat Viešųjų pirkimų, bet kito įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu taip pat balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 89: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 8. Pritarta.
14.45 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 15, 16 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3300(2) (svarstymo tęsinys)
Dėl 2-3.3 klausimo yra K. Starkevičiaus pasiūlymas. Kviečiu jį pristatyti. Galite… (Balsai salėje) Supratau. Gerai, pristatykite iš tribūnos, bet po to A. Bagdonas vis tiek pakomentuos kaip pranešėjas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia ir yra Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jis susijęs su prieš tai svarstytu įstatymo projektu Nr. XIVP-3516. Jo tikslas yra, jeigu vaizdžiai, nes mes daug kalbėjome apie dronus, kad būtų galima įsigyti tam tikras detales ribotą laiką, kad mes nestabdytume mokslinių tyrimų ir šios pramonės vystymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už pristatymą. Sakykime, kad, man atrodo, dešimt Seimo narių, pritariančių svarstyti šitą pasiūlymą, tikrai yra. Galime laikyti? Galime laikyti. Prašau A. Bagdoną pristatyti komiteto nuomonę.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė siūlymą ir jam pritarė bendru sutarimu dalyvaujant dešimt komiteto narių.
PIRMININKAS. Valio! Gal mes galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taigi tada balsuojame dėl 2-3.3 klausimo, įstatymo projekto, ar pritariame po svarstymo… Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo projektas. Ar pritariame po svarstymo?
Balsavo 91: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
14.47 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3396(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 95: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta. Ačiū.
14.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 29 ir 291 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3306 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Pranešėjas buvo L. Jonauskas. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 84: už – 39, prieš – 4, susilaikė 41. Nepritarta.
Kviečiu apsispręsti alternatyviai. Kas balsuoja už, tai už grąžinimą tobulinti, kas prieš – už atmetimą.
Balsavo 91: už – 69, prieš – 22. Įstatymas grąžinamas tobulinti.
14.49 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511 (pateikimo tęsinys)
Ir taip pat mes buvome apsvarstę darbotvarkės 2-13 klausimą – Geriamojo vandens tiekimo nuotekų tvarkymo įstatymo projektą. Kviečiu balsuoti. Čia rašo: darbotvarkės 2-14 klausimas, projektas Nr. XIVP-3511. Pranešėja – E. Rudelienė. Kviečiu apsispręsti dėl šio projekto po pateikimo.
Balsavo 93: už – 53, prieš – 7, susilaikė 33. Po pateikimo yra pritarta. S. Gentvilas kažką nori pasakyti. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados dėl projekto.
PIRMININKAS. Supratau. Ar mes galime sutarti, jog pagrindinis komitetas yra Aplinkos apsaugos komitetas, siūloma svarstymo data yra gegužės 16 diena ir yra prašoma Vyriausybės išvados? Galime sutarti? (Balsai salėje) Kaip ir galime, bet dar E. Sabutis norėtų.
E. SABUTIS (LSDPF). Kadangi šitas įstatymo projektas liečia visas vandentvarkos įmones visose savivaldybėse, tai norėčiau kaip papildomą pasiūlyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
PIRMININKAS. Tvarka. Ar galime ir tam pritarti? Papildomas – VVSK? Galime pritarti? Gerai. Ačiū, pritarta ir šiems dalykams.
Dabar, gerbiamieji kolegos, mums liko dar šiek tiek oficialaus balsavimo lango iki 15 val. 10 min. ir ne tiek daug projektų, tai aš manau, kad mes galėtume sutarti, jog dabar balsavimas vyks po kiekvieno klausimo ir per maždaug 45 minutes galbūt posėdį ir baigsime. Tvarka? (Balsai salėje) Gal net greičiau, taip.
14.51 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 13 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3568, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3569 (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną K. Navicką pristatyti darbotvarkės 2-10.1, 2-10.2 klausimų paketą, tai yra Žemės įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus. Prašau.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai ir Seimo narės, teikiame Žemės įstatymo pakeitimus. Susiklostė situacija, nors neseniai priimtas Žemės įstatymas yra geras ir tinkamai suformuluotas, bet situacija yra tokia, kad nuo šių metų įsigaliojus nuostatai, kad visos laikinos sutartys nuomoti žemės ūkio paskirties žemę nutrūksta, o savivaldybės institucijoms nėra suteikiama teisė pratęsti laikino naudojimo žemės ūkio paskirties žemės nuomą… Ją galima, pagal dabar galiojančią nuostatą, galima pratęsti, ne pratęsti, o suformuoti tiktai, kai yra suformuotas žemės sklypas ir tik aukcionu būdu, ilgalaikei nuomai… Turint mintyje, kad dėl žemės reformos, matininkų užkrovimo sklypo suformuoti tiesiog nėra galimybės ir savivaldybės neturi laikino sprendimo pratęsti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, mes siūlome dvejų metų laikotarpį, kad būtų pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką, savivaldybės administracijos direktorius ar meras galėtų suteikti leidimą naudoti laisvą žemės ūkio paskirties žemę, laikinai naudoti žemės ūkio veiklai.
Teisės departamento išvadoje yra pastabos, kad gal tai yra per lengvai suteikiamas dalykas. Noriu pabrėžti, leidimas naudoti žemės ūkio paskirties žemę tai nėra leidimas statybai, tai nėra leidimas naudoti žemės naudmenas, žemės kokybė nuo to nenukentės. O ūkininkai, kurie atsidūrė dabar, jie negali ir net negalės deklaruoti žemės ūkio naudmenų. Tai mes prašome, kad būtų sudaryta tokia galimybė savivaldybių taryboms, savivaldybių administracijoms sudaryti laikinas žemės ūkio naudojimo sutartis. Kadangi tai susiję su šių metų deklaravimu, aš noriu paprašyti, kad Seimas pritartų dėl skubos, kad šitas įstatymo pakeitimas būtų tvarkomas skubos tvarka. Tiek trumpai, pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Taip, jūsų nori paklausti K. Mažeika. Jo savo vietoje nematau. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų, kadangi dirbu Mažeikių rajone, yra Seda, tai Seda su šiuo klausimu susidūrė. Tik dabar toks techninis klausimas: ar laikinai galės naudotis ir tie, kurie turėjo nuomos sutartis, ir ar laikinai gaus naudojimąsi ir tie, kurie dabar norėtų tą žemę naudoti? Pavyzdys – pasėti ir deklaruoti. Kada tai žadate išspręsti ir kaimo vietovėse su laikinu naudojimu, nes dabar NŽT susitvarkyti nuomą užtrunka nuo metų iki pusantrų ir žemdirbiai negali nuomotis, negali deklaruoti tos žemės? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Į pirmą jūsų klausimo dalį atsakysiu taip: tai bet kokiu atveju spręs savivaldybė. Mes suteikiame šitą teisę ir tos teisės, diskrecinės teisės valdyti miestuose ir miesteliuose žemę… na, kita institucija neturėtų to daryti. Tai paliekame, kad tai išsprendžia savivaldybė.
Antras klausimas. Ką tik buvo Kaimo reikalų komiteto neformalus pasitarimas dėl žemės naudojimo. Tai aš manau, kad iniciatyvos ateis taip pat per kitus Seimo narius ar bendrai. Manau, kad bet kokiu atveju tai nėra šito įstatymo kryptis. Šito įstatymo kryptis sprendžia tik miestuose ir miesteliuose esančios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai, ne kitai veiklai.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma, noriu padėkoti už laiku pateiktą, na, pavėluotą, bet tikrai problemą sprendžiantį projektą. Gal patikslinsiu V. Ąžuolą, žemė, perduota valdyti savivaldybėms, iki tol dirbta ūkininkų. Tai aš taip suprantu, kur laikinai nuomą dabar ir siūlote pratęsti. Bet tarp tos dirbamos žemės buvo įsiterpę sklypai, kurie nebuvo dirbami, žemės ūkio paskirties sklypai. Tai ar spręsime šitą problemą, kad bus galima ūkininkams suteikti trumpalaikę nuomą, ar ne?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Andriau, aš patikslinsiu. Nėra siūloma pratęsti laikino naudojimo, nes laikinas naudojimas yra nutrūkęs su naujais metais. Dėl to, kas naudos žemę, spręs savivaldybės, atitinkamos institucijos. Kaip sakiau, siūlome, kad tvarka būtų tarybos, o sprendimas būtų arba mero, arba administracijos direktoriaus. Tas pat susiję ir su kita dalimi, nes mes kalbame apie sprendimą, kada galima būtų suteikti leidimą naudotis žeme, kai nėra suformuotas žemės sklypas. Jeigu žemės sklypas suformuotas ir viskas yra gerai, tai ir šiandieną tvarka yra. Eina į aukcioną ir gali turėti ilgalaikį ar kokį, kaip taryba apsispręs, tą žemės naudojimą. Bet čia yra tas dalykas, kai mes turime Sedą, minėjo, yra Švenčionėliai, yra daug miestelių, kuriuose papuola tos žemės. Yra virš 2 tūkst., apie 2 tūkst. 800 hektarų ir apie 1 tūkst. pareiškėjų, kurie neteko tos teisės šiandieną automatiškai.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kiek suprantu, gerbiamas ministre, iš tikrųjų ta sutartis jau nutrūkusi, ją reikia kažkokiu būdu atnaujinti. Tai šiuo atveju savivaldybė faktiškai, jeigu jai yra reikalingi savo poreikiams arba kažką galvoja, arba apskritai nenori prasidėti su neaiškiomis, gali neatnaujinti. Iš tikrųjų gali ši problema būti neišspręsta. Vis dėlto kiek preliminariai gali žemės trūkti, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai? Kiek jos reikia surinkti, kad galima būtų pasakyti, kad mes vykdome žalinimo programą, kuri buvo numatyta? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gali nutikti visaip, jūs teisus, ir niekas nuo to neapsaugos, nes, kaip ir sakiau, yra savivaldybės sprendimo teisė. Bet mes turime Savivaldybių asociacijos raštą, prašymą šią problemą spręsti taip, kaip mes siūlome. Taip pat pačių savivaldybių iniciatyva yra, jiems reikia instrumento dabar, kad galėtų šią problemą išspręsti.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Kalbame apie žemės ūkio žemę ir neturėtume kalbėti, kur ji yra, ar ji yra miestelyje, ar mieste, ar yra kur nors kaime. Mes turime kalbėti apie žemės ūkio žemės naudojimo tęstinumą, priešingu atveju visa ta našta klius savivaldybei. Ją reikės prižiūrėti, nušienauti ir dar negaus nuomos mokesčio. Manau, kad normalus sprendimas galėtų būti kalbant apie visą žemės ūkio veiklai naudojamą žemę ir turbūt neturėtume nusileisti iki 60 savivaldybių tvarkų. Taigi atsiras 60 skirtingų tos žemės naudojimo tvarkų. Ne! Turėtume viską surašyti į įstatymą ir mes jums padėsime tai padaryti. Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas komiteto pirmininke, vienas gal tiktai komentaras būtų, nes su tuo, ką jūs sakėte, aš iš esmės sutinku. Vienas komentaras: mes jau priėmę sprendimą, kad dalį žemės valdo savivaldybės miestuose ir miesteliuose, ir mes jau dabar sprendžiame, atsižvelgdami į to teisinio reguliavimo dalykus. O kad žemės ūkio paskirties žemė turi būti tvarkoma vienu reguliavimu, tai čia yra tai, ko klausė ir gerbiamas V. Ąžuolas.
PIRMININKAS. Dėkui, daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų už kalbės K. Mažeika, jo salėje nematau. V. Ąžuolas – už. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų sprendimas labai laiku, tik labai stebina, kodėl Aplinkos ministerija, darydavo reformą, apie tai nepagalvojo. Sedos pavyzdys: ūkininkai turi nuomos sutartį, pasėjo pasėlius ir jiems pradingo visos nuomos sutartys. Buvo su reforma visos nutrauktos. Tai žmonės pasėjo pasėlius, deklaruoti negalės, taip išeina, ir derliaus negalės nuimti.
Tai labai reikalingas sprendimas ir jį reikia kuo greičiau priimti, kad elementariai ūkininkai galėtų deklaruoti tą žemę. Pavyzdys. Aš seniūno klausiau, kas atsitiktų kitu atveju, tai didžiuliai plotai realiai virstų džiunglėmis ir ta pati seniūnija tas džiungles turėtų prižiūrėti. Kviečiu tikrai balsuoti už šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš nenorėčiau, gerbiamas pirmininke, pasisakyti prieš, bet norėčiau pasakyti keletą dedamųjų. Valiau Ąžuolai, jūs profesionalus ūkininkas, bet maišote terminologiją. Sedos ūkininkas neturi nuomos sutarties. Jis turi laikinojo naudojimo sutartį, ne nuomos, nes sklypas nėra suformuotas. Sklypas į to savininko rankas pateko be aukciono. Dažniausiai tai būdavo telefoninė teisė: kas nors sužino, kad yra nesuformuotas valstybinis žemės sklypas, paskambina, užima, ir visiškai neskaidriu būdu padaryta.
Lietuvos miestuose, miesteliuose yra apie 3 tūkst. hektarų laikinojo naudojimo sutarčių, kurios kabo taip, be suformuotų sklypų. Svarbu, kad šitas įstatymas, kad ir kaip jis nuspręstų, pastūmėtų savivaldybes suformuoti sklypus ir juos aukcionuoti maksimaliai naudinga kaina, o ne kažkam istoriškai užėmus šitą sklypą be juridinio pagrindo, be aukciono. Ir šiandien bandoma pratęsti šitas sutartis. Tai yra nenaudinga pačioms savivaldybėms.
Šiandien įstatyme nėra nuostatų, kaip pasakyti, kad būtų pratęstos, bet atvirkščiai – pratęsiama šita neįstatyminė teisė, apie kurią pasakė ir Žemės ūkio ministerijos auditai, ir Valstybės kontrolė, ir STT. Viskas yra padaryta. Beje, ne Aplinkos ministerija nutraukė šitas sutartis, bet 2022 metų spalio mėnesį Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu, kai dar ŽŪMʼui kaip steigėjui priklausė šita politikos sritis. Ne Aplinkos ministerija nusprendė.
Taigi įstatymas, jeigu jis bus priimtas, turi aiškiai pasakyti, ką savivaldybės daro nuo pirmos minutės, kad sklypai būtų suformuoti ir jie būtų paleisti per aukcionus, o ne kažkas, kas neturi jokios juridinės teisės, pasiėmęs tęs šitų sklypų naudojimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Galime ir apsispręsti balsuodami. Kas pritaria šiam paketui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 88: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta.
Replika – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Teisės departamento išvadoje siūloma ir Vyriausybės išvada, ir antikorupcinis vertinimas. Kadangi ministras teikia, tai gal Vyriausybės išvados nereikia, bet antikorupcinį vertinimą gal pasidarykime dėl visa ko.
PIRMININKAS. Dėkui. Bet šitą klausimą teikia ministras kaip Seimo narys, ne kaip ministras, dėl to yra laukiami visi siūlymai. Ar aš teisingai suprantu, Simonai, kad antikorupcinio vertinimo išvada jūsų yra prašoma? Supratau, gerai.
Ponas A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsas už. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, tik keturi Seimo nariai pasisakė prieš. Kaip reikia taip nekęsti žemdirbių? Žemdirbys gauna laikiną naudojimo sutartį, po to pereina visas procedūras. Nuomos sutartis susitvarkyti – metai, pusantrų. Dabar paimsime antikorupcinį, viską, jie negalės deklaruoti tų plotų, kol neturės laikinosios sutarties. Dabar tūkstančių hektarų jie negalės deklaruoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ir kaip reikia nekęsti savivaldybių, kad paliktume joms naštą prižiūrėti tuos plotus ir už juos negauti nuomos?
PIRMININKAS. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tikrai nereikia jokio antikorupcinio vertinimo. Dabar ūkininkai negalės sudaryti sutarčių, negalės. Ir, Simonai, reikia pripažinti klaidas. Kaip buvo su akcizu, taip ir čia. Tikrai, 84, o tu įžvelgi korupciją. Taip.
PIRMININKAS. Taip. Buvo paminėtas S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Kazy… Gerbiamas Kazy… Gerbiamas Kazy, čia ne S. Gentvilo klaida – čia yra sovietmečio pratęsimas. Lietuvoje 70 tūkst. hektarų yra valdoma be teisinio pagrindo. Be teisinio pagrindo, be oficialaus aukciono. Sena schema, kai Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai gaudavo skambutį dėl neužimtos žemės, paskambindavo kas nors be sklypo, be aukciono pasiimdavo žemę ir šiuo įstatymu jūs norite tai pratęsti. Ir dabar, kai man kažkas sako, kad aš klaidą darau, tai aš noriu ištaisyti, kad vis dėlto būtų skaidrus procesas. Aš nieko kito neprašau, tiktai STT antikorupcinio vertinimo. Čia nėra klaida. Čia yra 70 tūkst. hektarų valstybės kontrolės, Žemės ūkio ministerijos audito ir taip toliau pripažinta kaip nelegalus pagrindas. Prašau atsiimti savo žodžius, kad čia yra Aplinkos ministerijos klaida, ir pripažinti, kad pasitikrinti reikėtų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Aš, gerbiamieji kolegos, siūlau pabaigti replikas tais, kurie atsistojo prie mikrofonų. Prašau, K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Galėjai jau per tą laiką sutvarkyti, jeigu sakai, kad kažkas nesutvarkė. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Antikorupcijos vertinimo prašymas iš STT – čia tik prisidengimas ir laiko delsimas, kaip ir pats prašei Vyriausybės nuomonės. Tikrai įvertink tai, kad 84 balsavo už, ir baigiame tą ginčą. Jeigu kas ką pasakėme aštriau, tai pamirškime.
PIRMININKAS. Gerai. Taip, K. Mažeika. Ir tada baigiasi.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai siūlau nekvestionuoti tų 70 tūkst. hektarų, nemojuoti, kad iki šiol 30 metų kažkas nelegaliai gavo Europos Sąjungos išmokas arba kitaip naudojosi. Manau, būtų tikrai didžiulis skandalas ir tai yra dėmės užmetimas ūkininkams ir žemdirbiams, kurie deklaravo. O dabar deklaravimo procesas yra ant nosies, vadinasi, jau kitą mėnesį užsivels procesas, kai žmonės negalės deklaruoti, nors ten daugybę metų deklaravo. Aš manau, tikrai nepriešinkime šiuo atveju. Palikime savivaldybėms, kad sutvarkytų visus metaduomenis, tegul sutvarko sklypus. Tada normalia tvarka reikia perleisti tiems patiems ūkininkams, kurie iki šiol ir darė, nes dabar dėl proceso tikrai laikas užtruks.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip, ir J. Razma, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pagal Seimo statutą STT išvada turėtų būti privaloma dėl projektų. Kai teikia Vyriausybė, tai Vyriausybės derinimo metu tai yra padaroma. Dabar, kai teikia ministras, aš manau, kad jis nėra STT išvados paprašęs. Todėl gal čia nedarykime problemos, fiksuojame, kad tokia išvada reikalinga ir tai nieko čia labai nepailgins. STT paprastai per kelias dienas tą išvadą pateikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, tai dabar apibendrinu mūsų visą diskusiją. Taip, pagrindiniu komitetu yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data yra balandžio 16 diena. Aš suprantu, kad pateikėjas prašė skubos tvarkos, bet kieno vardu jis prašė tos skubos tvarkos? Frakcijos vardu ar Vyriausybės vardu skubos tvarkos? Frakcijos? Frakcija siūlo skubos tvarką dėl šio įstatymo? (Balsas salėje: „Vyriausybės.“) Supratau. Siūloma skubos tvarka. Gerai. Tai mes dabar apsispręsime dėl skubos tvarkos balsuodami. Vyriausybės išvados niekas nesiūlė. Kviečiu balsuoti dėl skubos tvarkos. (Šurmulys salėje)
Vyriausybės, atsiprašau, skubos tvarkai pritarta. Už – 82. Ir dėl antikorupcinio vertinimo gal galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Yra noras balsuoti, na, balsuojame. Jeigu norite balsuoti, balsuojame, ar paprašome antikorupcinio vertinimo.
Balsavo 82: už – 30, prieš – 22, susilaikė 33. Nežinau, kaip tai atrodo, bet antikorupcinio vertinimo nėra paprašyta. Komitetas, matyt, galės apsispręsti per kitas stadijas.
15.10 val.
Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 1, 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3096(3), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3097(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas… dabar jau darbotvarkės 2-11 klausimas – Odontologijos praktikos ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymų projektai. Teikėja – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 1, 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Noriu atkreipti dėmesį, kad 2020 m. birželio 10 d. buvo svarstyti Medicinos praktikos, Odontologijos praktikos, Slaugos praktikos įstatymų projektai, tačiau Sveikatos reikalų komitete buvo padaryta šių projektų svarstymo pertrauka.
Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad teisės aktais yra įtvirtinta studentų teisė įgyjant universitetinį ar aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turėti galimybę atlikti praktiką, tačiau nė vienas teisės aktas nereglamentuoja atsakomybių ir žalos atlyginimo mechanizmo. Iš principo, žiūrint į teisės aktus, yra Odontologijos studijų krypties aprašas, yra Burnos priežiūros studijų krypties aprašas, juose yra nurodyta, kokie rezultatai turi būti pateikti: būtent praktinė patirtis, etika, bazinės teisės žinios, tačiau vėlgi nėra kalbama apie atsakomybę tiek studentų, tiek prižiūrinčiojo dėstytojo. Toks modelis, kur numatyta tokia atsakomybė, yra taikomas daugelyje pasaulio ir Europos valstybių, todėl, prieš priimant mano minėtus įstatymų pakeitimus, Lietuvoje tokia praktika sieti su atsakomybe buvo, to neliko taikant dabartinį reglamentavimą.
Projektuose (čia aš kartu pristatysiu ir pagrindinį, ir lydimąjį) yra siūloma tikslinti Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos klaidų apibrėžtis, nurodant, kad jos apima ir odontologijos studijų studentų, išskyrus gydytojo odontologo rezidento, veikas praktikos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu, kai jos sukelia žalą pacientui.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme siūloma tikslinti žalos atlyginimo sąlygas (24 straipsnio 6 dalis) ir nurodyti, kad žala atlyginama, jeigu ji padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant tai, kai jas teikiant vykdomas mokymo procesas, tai yra tam tikrus tiriamuosius ar gydomuosius veiksmus atlieka odontologijos ar kitas studentas ir tai nėra neišvengiama žala, taip pat įtvirtinti dėstytojo (gydymo įstaigoje dirbančio gydytojo) atsakomybės ribas už jo prižiūrimo studento veiksmus praktikos metu.
Projektais yra užtikrinama, kad žala paciento sveikatai, padaryta studento jo praktikos gydymo įstaigoje metu, būtų atlyginama iš Valstybinės ligonių kasos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos gydymo įstaigų įmokos žalai atlyginti. Atkreipiu dėmesį, kad rengiant projektus buvo diskutuojama ir žiūrima, kaip geriau reglamentuoti šiame įstatyme mano paminėtas nuostatas, tiek su Sveikatos mokslų universiteto Kaune specialistais, tiek su Vilniaus universiteto Odontologijos fakulteto specialistais. Iš tikrųjų tai yra jau trečias variantas. Atsižvelgta ir į tas pastabas, kurios buvo teikiamos Teisės departamento.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra klausimų. Pirmoji klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, kaip žinome, kompensacijos už padarytas medikų klaidas yra išmokamos, kaip jūs ir minėjote, iš VLK pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginti įstatymo nustatytą tvarką ir į šį fondą yra mokamos lėšos. Į tą fondą moka lėšas gydymo įstaigos, o gydytojai ir kitas personalas yra sudarę darbo sutartis. Prašau patikslini, ar aš teisingai supratau, kad čia vyresnių kursų studentai bus patys atsakingi už tas klaidas? Jie neturi darbo sutarčių, tai kas už juos mokės? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas: ar tai nėra diskriminacija, palyginti su kitų medicinos specialybių gydytojais, nes jie turi būti jau rezidentai ir turi turėti darbo sutartį? Galbūt ne taip supratau?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiama Asta, jūs dabar išsakėte tas pastabas, kurios buvo teikiamos ir surašytos dėl projekto, teikto 2020 metais, nes būtent į tai buvo atkreiptas dėmesys ir dėl to buvo numatyta praktika. Visų pirmiausia, jeigu mes pažiūrėsime į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, kaip aš minėjau, 24 straipsnio 6 punktą, būtent čia yra įrašyta, kad „žala atlyginama, jeigu komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba odontologijos“… Tokia redakcija buvo įrašyta naujai: „arba Odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties studijų programos studentui atliekant Odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties studijų programos studentų praktiką.“ Šitaip yra papildytas įstatymas, kuris apima ir studentus, todėl už jų padarytas klaidas, kurios gali būti neišvengiamos, atlyginama bus taip, kaip ir medikams.
Diskriminacijos šituo… Čia jau jūsų antras klausimas. Dėl diskriminacijos šiame projekte, kaip jūs įvardinate, kitų rūšių ar kaip čia pasakyti, tų, kurie anksčiau buvo teiktame projekte, kurie turėtų atsakyti pagal Slaugos praktikos įstatymą ir kitus įstatymus, buvo apsispręsta mūsų diskusijose, kad mes, kadangi, kaip sakė ir A. Veryga šiandien mūsų frakcijoje, pabrėžė, kad odontologija turi tam tikrą specifiką, tai apsispręsta buvo, kad šitą projektą rengiame kaip pirmą ir žiūrėsime, ar bus pritariama. O tada jau Sveikatos apsaugos ministerija, kadangi ir su jais buvo diskutuota šiuo klausimu ne kartą, rengs kitų sričių specialistams tokią pat tvarką, kad studentai nebūtų diskriminuojami.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, klausimas labai aktus, svarbus. Jį reikia vienaip ar kitaip išspręsti. Komitete bandėme tą daryti, bet gavome aiškų atsakymą, kad jeigu žmogus, šiuo atveju studentas, nori būti draustas dėl padarytos žalos, už jį kažkas turi mokėti arba jis pats turi mokėti į fondą, nes priešingu atveju bus taip, kaip su PSDF įmoka, sveikatos draudimo įmoka, kada per daugelį kadencijų mes sukūrėme 23 gyventojų (jie moka, turi lengvatas mokėdami įmokas) grupes, tai čia populiariai vadinamas gyvulių ūkis yra. Jeigu mes dabar atversime Pandoros skrynią ir jau pasakysime, kad dėl žalos atlyginimo įstatyme galime numatyti grupę, kuriems nereikės mokėti, tai bus tas pats už kelių metų gyvulių ūkis, kaip yra ir čia. Kaip vis dėlto jūs manote, kas turėtų mokėti tą įmoką?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš manau visų pirma, kad visa tvarka yra truputį griežtesnė ir konkreti. Įmokas moka gydymo įstaigos. Studentas dirba… Į PSDF atlyginama žala yra būtent atlyginama iš tų pinigų, kurias sumoka gydymo įstaigos. Tai studentas, kuris atlieka praktiką, turi gauti visas žinias, jisai praktiką atlieka tam tikroje gydymo įstaigoje prižiūrimas gydytojo. Taip pat tai yra įvardinta, vadinasi, jeigu yra klaida, atsako tiek gydytojas, tiek studentas tos gydymo įstaigos, kurioje dirba.
PIRMININKAS. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama kolege Rimante, visgi jūs neatsakote nei į Astos du užduotus klausimus, nei į gerbiamo komiteto pirmininko užduotą klausimą. Iš jūsų pristatymo visgi neaišku, o kas padengs tas išlaidas, kurias reikės už studento padarytas klaidas atlyginti? Tai yra pirmas klausimas.
Antras klausimas. Visgi jūs pasakykite – galbūt ne taip suprantu? – ar studentas, atliekantis praktiką, teikia visavertę paslaugą taip, kaip jinai įstatyme yra įvardijama, ar visgi už paslaugos kaip tokios teikimą yra atsakingas ne studentas, o galbūt praktikos vadovas ar kuris nors paskirtas gydytojas, kuris prižiūri to studento veiklą? Taigi tie du klausiamai, bet reikia, kolege, visgi atsakyti į tuos esminius klausimus, kurie yra keliami.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas Algirdai, aš pacitavau Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo būtent 6 punktą, kuriame ir yra kalbama, kad įvertina visa tai, kas įvyko, jeigu yra padaryta klaida, komisija ir komisija taiko tas pačias nuostatas, kaip ir taiko kitais atvejais. Tačiau šito projekto 6 punkte yra papildyta, kad būtent apima ir odontologijos ar burnos priežiūros studijų krypties studentų programas, kai studentas atlieka praktiką.
Dabar, kai jūs klausiate, kas konkrečiai dirba, ar pats studentas? Studentas mokosi prižiūrimas ir vadovaujamas gydytojo, nes kaip gali studentas (taip ir buvo keliamas klausimas) atlikti praktiką, kai tiesiogiai jam nesudaromos galimybės gydyti dantį ir atlikti kitus veiksmus, teikti kitas paslaugas? Todėl iš tiesų reikėjo išspręsti ir dėl to klausimo apimties, ir dėl žalos atlyginimo.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Mes iš tiesų kalbame apie atsakomybę, o atsakomybė, jau čia nuskambėjo ne vieną kartą, yra arba draudžiama, arba kas nors už ją moka. Kai prireikia lėšų, tuomet turime žinoti, iš kur tų lėšų paimsime. Šiuo atveju studentas nėra įdarbintas, o gydymo įstaiga moka už savo darbuotojus, jeigu jau kalbame apie gydymo įstaigą. Kaip teisininkė tikrai turite žinoti tokį dalyką, kad teisme advokatai su žemėmis sumaišytų įstaigos mokėjimą už neįdarbintą asmenį arba, atvirkščiai, – gindamiesi pasakytų, kad yra neįdarbintas ir mes nemokame už tokį asmenį. Gal įstatymo pataisos yra reikalingos, bet man įdomu žinoti, kiek ir kam tokios pataisos kainuos? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas Linai, įvertinti, kiek ir kam kainuos, tokių klaidų, ko gero, ypatingų ir nebuvo, jeigu kreipiamasi… Dabar paskaičiuoti, kiek buvo padaryta klaidų ir kiek galėjo kainuoti, aš manau, tokios statistikos mes tikrai neturėsime. Mes galėtume įvertinti tiktai ateityje, po įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju, gerbiama Rimante, už pristatymą. Man kilo panašus klausimas, bet jūs jau ką tik ką tik paskutiniais sakinukais iš dalies ir atsakėte, kiek tokių atvejų yra buvę. Ar tai yra praktinis, ar vis dėlto labiau teorinis iššūkis, kurį reikia spręsti? Čia viena klausimo dalis.
Kita klausimo dalis. Tam tikrą riziką prisiima patys pacientai, kai jie ateina ir pasirašo sutikimą, kad nori ir sutinka, kad jiems būtų atliekamas gydymas ar teikiamos kitos paslaugos, gydytojui prižiūrint praktikantą. Tam tikras jau yra mechanizmas, kad, vienas dalykas, pacientas sutinka, kitas dalykas, už tai atsakingas kaip ir yra prižiūrintis gydytojas. Ar vis dėlto tai yra labiau praktinė problema, ar labiau tokia teorinė problema? Ir kodėl tada kilo šita iniciatyva?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų problema yra ta, kad pagal dabartinį reglamentavimą… Aš atkreipiau dėmesį – turbūt neatkreipėte? – į tai, kad šiuo metu yra aprašai – Odontologijos praktikos aprašas. Tai yra gydymo, ne gydymo – mokslo įstaigos aprašai, ko yra reikalaujama iš studentų. Burnos priežiūros taip pat atskiras aprašas. Ten iš jų yra reikalaujama daugiau, negu šiandien leidžiama. Būtent įstatymo projekte (čia yra pataisyti 1, 2, 11 straipsniai) yra jau tiksliau sureglamentuota, kad gali atlikti tam tikras veikas arba teikti tam tikras paslaugas. Bet atskirai, atskirame straipsnyje yra aiškiai parašyta, kad prižiūrimi gydytojo. Taigi, atsakomybės diferencijavimai, jeigu kas nors įvyktų, nes tokių faktų… Tikrai mes diskutavome daug, kaip matome, čia yra trečias variantas. Atsižvelgėme ir į Teisės departamento pastabas. Apie tokius faktus, kad įvyko, kur būtų reikėję… Tuo lygmeniu, kiek studentui buvo leidžiama dirbti atliekant praktiką, teikti paslaugas ar atlikti tam tikras veikas, nebuvo, nes iš esmės ir nebuvo leidžiama.
PIRMININKAS. Dėkui. Į klausimus atsakėte. Dabar dėl motyvų už kalbės A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kad neatrodytų, kad aš visada, bent jau posėdžio pirmininkui neatrodytų, kad aš visada einu prieš odontologus, tai aš šį kartą raginsiu balsuoti už. Yra nusistovėjusi dabar tokia praktika: jeigu nueisite į universitetinę ligoninę, jums kartais gali pasiūlyti, kad ne gydytojas teiks paslaugą, bet studentas praktikos metu. Už tai, kiek aš žinau, 30 % mažesnis įkainis būtų taikomas. Išties universitetai, abu universitetai, ruošiantys odontologus, kreipiasi ir prašo išspręsti šitą problemą.
Kaip kolegė atsakė, kad darbdavys turėtų mokėti. Darbdavys negalės mokėti dėl to, kad neturi darbinių santykių su praktikantu. Bet problema yra rimta, ją reikia spręsti, nes dabar pacientų sutikimu… Tarp kitko, jeigu pacientas sutinka, kad jam teiktų paslaugas praktikantas (pacientas sutinka raštu) prižiūrint vadovui, bet tada visiškai atsako tiktai vadovas, nors jisai tikriausiai visada už nugaros stovėti negalės.
Labai prašyčiau, gerbiamas Algirdai ir visi kiti, pritarti po pateikimo. Bandysime ieškoti kokių nors būdų, bet principas turėtų būti išlaikytas. Kažkas turi mokėti, tada tas asmuo bus laikomas draustu, jeigu ne… Jau minėjau, kas atsitiko su PSDF biudžetu. Žmonės, kurie turi kartais ir didesnes pajamas negu mes čia visi, kai kurie moka simbolines įmokas į PSDF biudžetą. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakęs: moka visi nuo turimų pajamų, bet gauna paslaugas vienodo lygio ir vienodas paslaugas, nežiūrint kokią įmoką sumoka, bet turi priklausyti nuo pajamų. Prašyčiau pritarti po patekimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, gerbiama Rimante, dėkojame už projekto pristatymą. Tikrai, matyt, niekas neabejoja, kad reikalingas čionai aiškesnis teisinis reguliavimas, tačiau yra keletas „tačiau“. Pirmas dalykas, tai yra konstitucinis lygiateisiškumas. Principas turi galioti tikrai visiems. Jeigu mes imamės šitos neišspręstos problemos, mes tikrai negalime kokio nors vieno brūkšnelio pradėti reguliuoti, neturėdami viso proceso reguliavimo. Tai būtų, matyt, neteisinga ir tai būtų nesąžininga apskritai kitų profesijų studentų atžvilgiu, ir apskritai paties proceso valdymo.
Kitas dalykas. Mieli kolegos, ką ir Antanas kalbėjo, ir gerbiamas Linas, vis dėlto kažkas už tai sumokėti turės. Tai mes negalime teikti projektų ir čia gūžčioti pečiais, o kas gi tas lėšas… Iš kur mes jų paimsime? Iš tikrųjų, kalbėti apie tai, kad padengs darbovietė, kokia privati klinika… Apie ką mes kalbame? Mes turime būti teisiškai teisingi. Jeigu nėra darbinių santykių, tai to padengimo iš darbovietės tikrai nebus.
Trečias dalykas, ko aš pasigedau. Vis dėlto reikia aiškiai įsivardinti, ar studentas teikia visavertę paslaugą klientui? Suprantu, kad pasirašo, sutinka, kad studentas, bet kas gi teikia paslaugą? Būtų klaida laikoma ir teisminiai procesai galimi už paslaugos klaidingą suteikimą. Šiuo atveju studentas teikia, atliekantis praktiką, ar prižiūrintis dėstytojas, ar kitas gydytojas, kuris yra kažkokiais sutartiniais įsipareigojimais prižiūrintis tą studentą. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar pritariame šiems projektams po pateikimo.
Balsavo 77: už – 68, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 14 dieną. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.31 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 3091 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3031(2) (pateikimas)
Kviečiu R. Šalaševičiūtę grįžti į tribūną pristatyti Baudžiamojo kodekso papildymo 3091 straipsniu įstatymo projektą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pristatau projektą, dėl kurio šiandien buvo labai diskutuojama įvairiais aspektais, būtent Baudžiamojo kodekso papildymo 3091 straipsniu. Šiame straipsnyje numatoma ir jis įvardintas kaip kraujomaiša, kad tas, kas savanoriškai lytiškai santykiavo su kitos lyties asmeniu, žinodamas, kad tas asmuo yra giminystės ryšiais su juo susijęs – vaikas, tėvas, motina, tikras ar netikras brolis ar sesuo, senelis, vaikaitis, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tas, kas padarė šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus ir dėl to gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Paaiškinu priežastis, kurios paskatino parengti šį projektą, tikslus ir uždavinius. Pirmiausia, būna atvejų, kai dėl įtariamo savanoriško lytinio santykiavimo tarp artimų giminaičių gimsta neįgalūs kūdikiai. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už savanorišką lytinį santykiavimą tarp artimų giminaičių. Dėl to prokuratūros ir policijos pareigūnams, nustačius lytinius santykius su artimu giminaičiu ir dėl to gimus neįgaliam kūdikiui, nėra galimybių pradėti baudžiamąjį procesą.
Galiu paaiškinti dar tiek, kad, kalbant ir diskutuojat su prokurorais, netgi kai būna tokie atvejai, reikia ieškoti, kokį taikyti Baudžiamojo kodekso straipsnį. Ir galimybė tik viena, bet kuri neatitinka tokios, na, sakykime, veikos arba nusikaltimo, tai yra tada taikomas straipsnis dėl sveikatos… numatantis atsakomybę už sveikatos sutrikdymą.
2021 metais Negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas parodė, kad moterimis, turinčiomis negalią, yra manipuliuojama. Ir daugeliu atvejų (tokia informacija buvo pateikta po 100 moterų apklausos), daugeliu atvejų partneriai, globėjai, įtėviai, kraujo ryšiais susiję šeimos nariai – tėvai, broliai, vaikai, santykiauja ir po to būna, kad net gimta neįgalūs vaikai.
Man atrodo, jeigu skaitote spaudą, kad „Lietuvos ryte“ praeitais metais buvo dvi tokios situacijos, kai dėl kraujomaišos neįgali mergina, kuri santykiavo su broliais, pagimdė neįgalų kūdikį ir jis po mėnesio mirė. Broliams buvo taikoma atsakomybė.
Lietuvos Respublika vidaus reikalų ministrės 2023 m. birželio 1 d. buvo pateikti statistiniai duomenys apie pastaruosius trejus metus Lietuvos vaikus, kurie buvo pripažinti nuo seksualinių nusikaltimų… Tai dažniausiai vaikai, patiriantys seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Ne visada tai, kas vyksta šeimoje, yra žinoma. Ir tai, kad tai yra smurtas, kur galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, išaiškėja, aišku, kiek vėliau, o kai kada taip ir lieka nuskriaustų merginų apie skriaudas neįvardijama.
Svarbiausias šio įstatymo projekto tikslas yra teisiškai sureguliuoti savanoriškų lytinių santykių tarp artimų giminaičių klausimus ir dėl to kylančias problemas gimus neįgaliam vaikui. Turbūt žinote, kas skaitėte aiškinamąjį raštą, matėte, kanonų teise yra uždraustos santuokos tarp pirmos eilės giminaičių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnyje, taip pat draudžiama tuoktis artimiems giminaičiams, įvardijant pirmos ir antros eilės giminystę.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Genetinės ir molekulinės medicinos klinikos vadovės profesorės R. Ugenskienės nuomone, apskritai kraujomaiša ženkliai didina autosominiu recesyviniu būdu paveldimų monogeninių ligų riziką. Pirmos eilės giminės, tėvai ir vaikai turi 50 % bendrų genetinių variantų, todėl didelė tikimybė, kad 25 % gimusių vaikų dėl kraujomaišos turės paveldimas tam tikros ligos rizikas.
Na, ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad buvo užsakyta ir pateiktas tyrimas dėl to, kaip yra kriminalizuojama kraujomaiša daugumoje Europos Sąjungos valstybių, išimtis tik, jeigu imsime Europos Sąjungą, yra Lietuva, Latvija, Liuksemburgas, Ispanija, Italija, Portugalija, Prancūzija ir Slovėnija. Tuo tarpu Australijoje, Amerikoje, Kanadoje yra numatyta labai griežta atsakomybė ir asmenys yra baudžiami laisvės atėmimu iki 25 metų, kai kuriose Amerikos valstijose – iki gyvos galvos, Kanadoje baudžiama laisvės atėmimu iki 14 metų.
Siūlomas reglamentavimas, apribojant giminystės ryšiais susijusių asmenų savanorišką lytišką santykiavimą, turėtų sumažinti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ypač prieš vaikus. Numatyti apribojimai padėtų ginti viešąjį interesą, kas būtina atsižvelgiant į didėjančią seksualinių nusikaltimų tendenciją ir naujų rūšių grėsmes šioje srityje, ypač vaikų artimoje aplinkoje, užtikrintų dėl kraujomaišos vaikų apsigimimų mažėjimą, mažintų paveldimų ligų riziką, stiprintų visuomenės fizinę ir psichinę sveikatą, gerovę bei dorovę.
Prašau pritarti projektui. Jis, aišku, gali būti taisomas, nes buvo diskusijų, ar neturėtų būti atskiriamos grupės, projekte nepaliekant suaugusiųjų savanoriško lytinio santykiavimo, paliekant tik vaikus ir kitą grupę, jautrią grupę, tai yra neįgaliuosius. Galima, be abejo, diskutuoti, kaip ir diskutuoti dėl kai kurių nuorodų Teisės departamento išvadose. Diskutuojant su pareigūnais ir baudžiamosios teisės specialistais, mano nuomone, toks įstatymas Lietuvoje turėtų atsirasti. Ačiū. Viskas.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man atrodo, mes po nacių Vokietijos antrą kartą matome bandymą kriminalizuoti vaiko gimimą, tik ten buvo kriminalizuotas tam tikrų vaikų gimimas arijų šeimose. Čia matome bandymą kriminalizuoti neįgalių vaikų gimimą šeimose, kuomet padaroma 2 straipsnio dalis ir nurodoma, kad dėl to, kad šeimoje gimė neįgalus vaikas, baudžiamoji atsakomybė didėja iki šešerių metų. Iš tikrųjų, apie tą teisinę logiką aš jau nelabai klausiu. Klausiu dėl vertybių, nes iš tikrųjų, kaip jums atrodo vertybiškai tas dalykas, kai mes neįgaliems žmonėms Lietuvoje pasiunčiame žinią, jog jų gimimas gali būti baudžiamąją atsakomybę sunkinanti priežastis? Kaip turėtų jaustis tada neįgalūs žmonės, kurie Lietuvoje yra gimę, kurie ir taip yra diskriminuojami, kai mes dar baudžiamąja teise, tai yra sunkiausiu teisės mechanizmu, užvažiuojame ant to, kad neįgalus žmogus visuomenei yra nereikalingas?
PIRMININKAS. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Nes jūs ir pristatinėdama pasakėte iš esmės tai, kad sumažėtų žmonių.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Na, Agne, jūs visada interpretuojate taip, kaip jums norisi. Tikslas čia ir yra, kad nebūtų tarp artimų, ypač pirmos eilės giminių, lytinių santykių, dėl ko gali gimti neįgalūs vaikai. Neįgalus vaikas… Niekas nenori eliminuoti tų neįgalių vaikų, nes jie puikiausiai gali augti ir šeimoje. Aš manau (daugiausia turbūt pagal spaudos apžvalgą), kalti būna vyrai, o motinoms niekas neatimtų tokios teisės auginti neįgalų vaiką. Bet, kita vertus, turbūt puikiai suprantate, kad mes turime imtis bet kokių logiškų ir tinkamų priemonių, kad atgrasytume tokias veikas. Jeigu tai būtų, sakykime, čia tik Lietuvos ar dar vienos kitos valstybės sumanymas, galėčiau sakyti – jūs teisi, bet kai didžioji pasaulio dalis turi atsakomybę už kraujomaišą, aš manau, neteisi esate. Jūs galbūt pati gyvenate irgi ne didmiestyje. Man atrodo, kiekvienas, kuris yra išrinktas mažesnių miestų apygardose, žino, kas darosi tose teritorijose, ten, kur yra girtaujama ir kur paklausus turbūt jauni žmonės net nežino, kas tai yra kraujomaiša. Tiesiog norisi, kad būtų tokios žinios žmonių ir, aišku, atgrasytų tai, dėl ko gimęs neįgalus vaikas negali gyventi normalaus gyvenimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Danielė. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Miela Rimante, aš atkreipiau dėmesį į Teisės departamento pastabas. Matau, kad Teisės departamentas sako, kad yra ne iki galo aišku, kodėl yra siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už savanoriškus lytinius santykius su seneliu, o savanoriški lytiniai santykiai su bobute, kuri taip pat, kaip ir senelis, tiesiosios linijos giminaitė, nėra nustatoma baudžiamoji atsakomybė. Tai gal galite paaiškinti? (Juokiasi)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Galite nebetęsti, nes čia jau nuo pat ryto mes diskutavome dėl to klausimo. Čia yra tiesiog techninė klaida. Turėjo būti „seneliai“, nes aš pasižiūrėjau į pirminius variantus ir… Tiesiog kartais neturiu tiek laiko, kad viską perskaityčiau. Lygiai vienodai yra su pusiau broliu ir su pusiau seserimi. Tai yra pusbroliai ir pusseserės. Tačiau užsienio apibendrinime visur yra taip įvardinama, kaip įvardinama mūsų projekte.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiama projekto pristatytoja, iniciatore Rimante, norėjau pasiteirauti irgi dėl to baigtinio sąrašo, kuris yra numatytas. Pristatymo metu jūs tarsi sakėte apie pirmos eilės šeimos ratą, bet projekte iš tikrųjų yra daugiau – ir dukterėčios, ir dėdės, ir tetos…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Taip.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). …bet nėra pusbrolių, pusseserių. Vienas dalykas, kaip vis dėlto čia tos artimiausių ryšių ar ne artimiausių ryšių?.. Kaip šiuo atveju yra? Man atrodo, kad čia tikrai yra tokių klaidų, dėl kurių reikėtų pasvarstyti.
Kitas dalykas dėl to netikro brolio ir netikros sesers.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Jau paaiškinau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ne, nepaaiškinote, kas čia tiksliai turėta mintyje, nes pusbrolius, pusseseres, tarkime… Kaip čia yra? Aišku, čia vis tiek yra giminystės ryšys. Kas čia tiksliau turima mintyje su tuo netikru broliu?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pirmiausia dėl netikro brolio, netikros sesers – turima omenyje pusbroliai ir pusseserės, nes būtent iš… Aš jums ir sakau, kad čia taip, kaip ir su seneliais išėjo, lygiai tas pats, nes paimta buvo iš visos medžiagos, susijusios su pasaulio, sakykime, praktika, ir tiesiog galutinis variantas nepataisytas.
Priminkite, koks buvo pirmas jūsų klausimas? (Balsas salėje) Ai, taip. Aš įvardijau pirmos eilės gimines, kai kalbėjau apie genetinius susirgimus. Tiek gerbiamo A. Utkaus, Santaros klinikų Medicininės genetikos centro išvadose, tiek Kauno klinikų išvadose būtent ir nurodoma, kad didžiausia tikimybė, jeigu yra kraujomaiša tarp pirmos eilės giminaičių, vaikui sirgti imunine autogenine liga. Jeigu kalbėtume jau apie pusbrolius, pusseseres, tetas, dėdes, tikimybė su kiekvienu giminystės laipsniu mažėja, bet tokia tikimybė yra. Beje, užsienio praktikoje gal kokiose penkiose ar šešiose valstybėse atsakomybė antros eilės giminaičiams visiškai nėra numatoma. Yra įvardijami tėvai, broliai, seserys, vaikai. Tuo ir apsiribojama. Todėl, kaip jūs sakote, jeigu taisytume įstatymo projektą, ten yra ką pataisyti ir yra dėl ko diskutuoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama Rimante, kartais mes čia tų projektų tokių įdomių ir painių gauname, pristato kolegos. Bet ar jums neatrodo, kad dėl tų netikslumų, dėl jų pirmiausia čia tiek pastabų pateikė ir Teisės departamentas, ir kolegos klausia, labai daug jūsų atsakymų, kad turima omenyje, turėtina omenyje. Na, nežinau, man atrodo, kaip projektui, teisės aktui tų „turima omenyje“ yra tiesiog per daug. Per daug netikslus projektas. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Jeigu jūs teikiate tokį projektą, gal vis dėlto turite, kokia nors statistika vadovaujatės? Sakote, kaimuose čia labai paplitę, miesteliuose. Tai kokia čia yra ta statistika, kad tokio projekto reikia? Dauguma veikų, ką jūs bandote dar čia aptarti, jau yra sureguliuotos ir kituose įstatymuose, tik jūs dar kaip pasekmę vienoje dalyje įvedate, kad turėtų būti gimęs neįgalus vaikas. Nežinau, ar jums neatrodo, kad yra labai daug klausimų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pirmiausia, gerbiamas Algirdai, čia ne kažkas atnešė. Man nebūna taip, kad kažkas atnešė. Šio įstatymo projekto rengimas atvažiavo kartu mums, A. Norkienei, R. Tamašunienei, būnant Lenkijoje, susipažįstant Lenkijoje su Lytinio registro kūrimu, svarstymu, jo praktine puse. Dar buvo pasakyta, kas pas juos yra naudingo ir veiksmingo, ir būtent kaip tokia buvo įvardinta kraujomaiša. Pats įstatymo projektas nėra lenkiškas variantas. Lenkijoje yra kitaip reglamentuota. Projektas rengtas, kaip minėjau, diskutuojant su prokurorais, su tyrėjais ir su baudžiamosios teisės profesoriais, kurie tikrai padėjo suformuluoti, ir mes ieškojome būdų, kaip reikia pagrįsti.
Dėl statistikos yra aiškiai parašyta, kad mes neturime genetikos centrų, kurie atliktų tokius tyrimus. Statistikos neturime, oficialios statistikos neturime. Bet tam tikra statistika, neoficiali, kurios negalima teikti be paciento žinios, kai kuriais atvejais yra. Būtent mūsų genetikos centrai kai kuriais atvejais esant reikalui ir nustato, ar yra, ar nėra paveldimumas, kaip tai gali atsiliepti kūdikiui.
PIRMININKAS. Labai ačiū jums už pristatymą. Jau ištiksėjo 10 minučių. Dabar yra šansas kalbėti dėl motyvų. Prieš kalbės A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Iš tiesų, kolegos, aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad šiuo atveju prasideda jau vaiko gimimo kriminalizavimas. Tikrai nėra tiesa sakyti, kad Europoje tokia praktika yra paplitusi. Paprastai tokios formuluotės nėra naudojamos.
Kitas dalykas – net jeigu vaiko gimimas ir būtų kriminalizuotas, tai įrodyti, kad negalia atsirado būtent dėl tos priežasties, kad vaikas gimė iš kraujomaišos santykio, bus neįmanoma. Galbūt mamą paveikė kokia nors įgimta patologija, galbūt kenksmingos darbo sąlygos ir daug dalykų, bet nustatyti, kad konkrečiai iš kraujomaišos gimęs vaikas neįgalus, bus tikrai absoliučiai neįmanoma. Tai vien todėl šio straipsnio 2 dalis tampa iš esmės neveikianti.
Kitas dalykas – vėlgi pristatant nuskambėjo pasakymai, kad daug vaikų yra prievartaujama. Tai dėl vaikų prievartavimo yra kitos dalys. Čia yra kalbama apie asmenis, kurie yra pajėgūs duoti savo asmeninį sutikimą ir kurie nėra vaikai, yra pilnamečiai asmenys, kurie geba mąstyti. Todėl, kai argumentuojama, kad neįgalios moterys yra išnaudojamos, tai, jeigu yra negalia tokio laipsnio, kad žmogus yra neveiksnus, vėlgi yra kiti straipsniai, kurie lytinių santykių atveju be sutikimo gali būti taikomi. Tikrai siūlau nekriminalizuoti vaiko gimimo ir nekurti tokių situacijų, kuomet gimęs neįgalus vaikas bus gimęs iš esmės už įstatymo ribų. Tiesiog yra tam tikra, sakyčiau, teisėkūros šizofrenija, nenoriu vartoti šio žodžio, bet sunku kokį nors kitą žodį surasti.
PIRMININKAS. Dabar mes balsuosime dėl pritarimo šiam įstatymui po pateikimo. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo projektui.
Balsavo 69: už – 12, prieš – 21, susilaikė 36. Po pateikimo nepritarta. Kviečiu apsispręsti: kas balsuoja už – tas už tobulinimą, kas prieš – už atmetimą.
Balsavo 69: už – 32, prieš – 37. Įstatymas yra atmestas.
15.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. IX-1827 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3121(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, mums dar liko šios dienos darbotvarkėje rezervinis 3 klausimas, tai yra nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Suprantu, kad gal kas iš Žmogaus teisių komiteto norėtų pristatyti išvadą. Aš ją taip pat galiu perskaityti trumpai: „Žmogaus teisių komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu už.“ Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Yra V. Ąžuolas, kuris nori kalbėti prieš. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų suprantu, kad Seimas neturi ką veikti, bet didesnės nesąmonės negalėjo sugalvoti. Dėl ko kliūva pavadinime vyras ir moteris? Aš nesuprantu, tai įrašykite arklius, kumeles, briedžius, 71 lytį, vyrą, kuris braunasi į moters tualetą. Tai tada surašykite sąrašą, kurį norite matyti. Kam reikia daryti tokius cirkus iš šios tarnybos? Kažkada toje tarnyboje atsiras kita vadovė, kuri galvos kitaip, tradiciškai, tada vėl įrašysime atgal vyrą ir moterį į tarnybą. Ką mes darome? Aš neįsivaizduoju, kokį cirką galime daryti? Bet kaip sako, kai chuliganas daužo langus, o visi aplinkui tyli, tai jie prisideda prie to chuligano langų daužymo. Tai pirmyn, mielieji.
PIRMININKAS. Už kalbės I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dievaži, nebūčiau kalbėjusi, jeigu ponas V. Ąžuolas nebūtų šitų nesąmonių pradėjęs kalbėti. Tai aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad tos įstaigos pavadinimas yra jau prieš dvidešimtmetį pakeistas. Tai, kad nuostata yra nepakeista iki šiol, yra tiesiog Seimo apsileidimas. Tai va tą apsileidimą čia Seimas ir turi progą pataisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu dabar apsispręsti dėl pritarimo šiam klausimui po svarstymo. Kas už – už, kas ne už – tas ne už.
Balsavo 70: už – 50, prieš – 10, susilaikė 10. Po svarstymo yra pritarta. Tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas.
Ačiū visiems už posėdį ir skelbiu jį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.