LIETUVOS RESPUBLIKOS
ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 2, 161, 17, 18, 22, 28,
29, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 162 STRAIPSNIU
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161,17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas atsižvelgus į Nusikalstamų veikų žinybinio registro 2009–2014 m. duomenims, bylojančius apie didelius nuo alkoholio apsvaigusių asmenų padaromų smurtinių nusikaltimų skaičius. Ypač skaudžios alkoholio vartojimo pasekmės tyčinių nužudymų atveju – net trys iš keturių įtariamųjų (kaltinamųjų) nužudymo metu buvo neblaivūs: 2014 m. – 70,4 proc. nuo visų įtariamų tyčiniu nužudymų asmenų, 2011 m. – 73,4 proc. Šeši iš dešimties (57,9 proc.) asmenų, įtariamų dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat buvo neblaivūs. Labai dažnai smurto artimoje aplinkoje naudojimas susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Pvz., 2014 m. net 67,5 proc. asmenų, įtariamų grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir 69,9 proc. asmenų, įtariamų fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivūs.
Beveik pusė nustatytų asmenų, kurie buvo įtariami išžaginimais (2014 m. buvo 56,5 proc.) ir seksualiniais prievartavimais (2014 m. – 40,2 proc.), taip pat nusikaltimo metu buvo neblaivūs. Apsvaigę nuo alkoholio buvo ir pusė asmenų, įtariamų viešosios tvarkos pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva pagal tyčinių nužudymų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, pirmauja ES ir viršija ES vidurkį beveik šešis kartus.
Lietuvos savižudybių rodiklis beveik tris kartus viršija ES-27 vidurkį (10,3 mirties atvejų 100 000 gyventojų), o 63 proc. savižudybių yra siejama su alkoholio vartojimu.
Lietuva yra trečia šalis pasaulyje pagal suvartojamą etilo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui (15,4 l, kai PSO rekomenduojama neviršyti 7 l.). Taip pat atkreipiame dėmesį i tai, kad 2003–2011 m. alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys sudarė 9 proc. nuo visų mirčių Lietuvoje, iš jų visiškai tik alkoholio sąlygojamos mirtys sudarė 2,8 proc. Be to, 2006–2011 m. Lietuvoje 8,9 proc. susirgimų ir 7,6 proc. netekto darbingumo atvejų (neįskaitant išorinių priežasčių) buvo sąlygota alkoholinių gėrimų vartojimo. Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų skaičiavimais, alkoholio žala (t. y. neatsakingo, žalingo alkoholio vartojimo ir alkoholizmo) vien per 2010 metus sudarė 214,7 mln. eurų, į kurią įėjo dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtos pajamos iki pensijos, sveikatos priežiūros išlaidos gydant su alkoholiu siejamas pasekmes sveikatai, sumažėjusio darbingumo išmokos, vaikų globos namų išlaikymas, nuteistųjų išlaikymas kalėjimuose. Įvertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis, tai: alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai); alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. Šis įstatymo projektas apima dvi efektyviausias priemones.
Sisteminė 45 studijų apie alkoholio prekybos vietų tankumą ir 15 studijų apie prekybos laiką analizė vienareikšmiškai pripažįsta, kad ribojant alkoholio prekybos tankumą ir prekybos laiką sėkmingai sumažėja su alkoholio vartojimu susijusi žala.
Legalaus pardavimo amžiaus didinimas yra mokslu pagrįsta efektyvi priemonė, mažinanti alkoholinių gėrimų vartojimą. Vėlesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius patikimai siejasi su mažesne tikimybe tapti priklausomu nuo alkoholio. Šiuo metu esantys tyrimai leidžia teigti, kad psichologinė branda, kuomet jau sąmoningai priimami su sveikatos išsaugojimu ir galima rizika susiję sprendimai yra būtent 21 – 25 metų amžiaus laikotarpyje. PSO duomenimis, 20 metų riba kai kurioms alkoholinių gėrimų grupėms taikoma Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, visiems alkoholiniams gėrimams Islandijoje. Pastarosios šalys alkoholio vartojimo rodikliais Europos šalių kontekste rodo pačius geriausius rezultatus. Ne mažau kaip keturiose ES valstybėse narėse per pastarąjį dešimtmetį buvo padidinta teisėto įsigijimo amžiaus riba: Danijoje 2004 ir 2011 m., Prancūzijoje 2009 m., Maltoje 2009 m. ir Belgijoje 2009 m.
Kaip rodo moksliniai tyrimai, alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. Lietuvoje veikiančių rinkos tyrimo kompanijų duomenys rodo, kad dabartiniai reklamos ribojimai nepakankamai apsaugo nepilnamečius Lietuvos piliečius: alkoholio gamintojų reklaminės kampanijos pasiekia apie 50 proc. 4-17 metų amžiaus vaikų auditorijąi. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimą taikančiose Norvegijoje ir Islandijoje vieni mažiausių vaikų alkoholio vartojimo rodikliai Europoje (Islandijoje tik 9 proc. 15-16 metų paauglių nurodė buvę girti per paskutines 30 dienų). Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams viešąją informaciją, kuri jiems daro neigiamą poveikį. Alkoholinių gėrimų reklamos apribojimai (neįgyvendinant visiško draudimo) sukelia papildomą administracinę naštą valstybės institucijoms, įvelia jas į teisinius procesus ir leidžia alkoholinių gėrimų gamintojams manipuliuoti įstatymo nuostatomis valstybės sankcijas už pažeidimus skundžiant teismams. Todėl visiškas reklamos draudimas yra veiksmingesnis ne tik prevencijos, bet ir administravimo kaštų požiūriu.
Įstatymo projekto tikslas – alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojančiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje.
Įstatymo projekto uždaviniai – sumažinti prekybos alkoholiu taškų skaičių, nustatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, visiškai uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote, trumpinti alkoholio pardavimo laiką nuo 10 iki 20 val., iki 20 metų padidinti amžių asmenų, kuriems draudžiama parduoti alkoholį, griežtinti atsakomybę pardavėjams už alkoholio pardavimą neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Piliečių iniciatyvinė grupė.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais leidžiama:
1. Stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose mini baruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose.
2. Gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 proc. – paviljonuose, automobilinėse parduotuvėse (iš kurių yra aptarnaujami kaimo gyventojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka).
3. Alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc., – nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu.
4. Natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 proc., – parodose.
5. Natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 proc., – masiniuose renginiuose ir mugėse.
Lietuvoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais:
1. Laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose. Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
2. Mažmeninės prekybos vietose, kuriose vaikams ir paaugliams skirtų prekių dalis sudaro 30 arba daugiau proc. mažmeninės prekių apyvartos.
3. Masiniuose renginiuose ir mugėse (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 proc.), parodose (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 proc.).
4. Iš prekybos automatų.
5. Asmenims, jaunesniems kaip 18 metų.
6. Nestacionariosiose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais.
7. Mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo vietose, įrengtose didmeninės prekybos įmonių ir importuotojų sandėliuose, kuriuose verčiamasi didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
8. Mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu.
9. Sporto varžybų metu. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 proc.
10. Kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;
11. Nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;
12. Švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, skirtų nepilnamečiams, metu;
13. Nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje;
14. Švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio straipsnio 8 dalyje, metu.
Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Priėmus įstatymo projektą bus leidžiama visais alkoholiniais gėrimais prekiauti alkoholinių gėrimų parduotuvėse, restoranų, kavinių, barų, bufetų, kitose viešojo maitinimo vietų patalpose, esančios ne mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų, taip pat tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. Bus draudžiama prekiauti alkoholiu nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose, masiniuose renginiuose ir mugėse.
Bus nustatyti reikalavimai alkoholinių gėrimų parduotuvei. Alkoholinių gėrimų parduotuvė turės būti visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turės turėti atskirą įėjimą. Alkoholinių gėrimų parduotuvė negalės būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų.”
Visose alkoholinių gėrimų parduotuvėse bus sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas. Prekiauti alkoholiniais gėrimais bus galima nuo 10 iki 20 valandos.
Bus visiškai uždrausta alkoholio reklama Lietuvoje. Siekiant išvengti netiesioginės alkoholio reklamos bus draudžiama fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote. Tokiu būdu jaunimas nebebus skatinamas vartoti alkoholinių gėrimų, sumažės tikimybė, kad jaunuoliai pradės vartoti alkholinius gėrimus ankstesniame amžiuje.
Bus draudžiama pardavinėti ir parduoti alkoholį asmenims jaunesniems kaip 20 metų.
Bus nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę reikalauti pateikti asmens dokumentą, iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metai, bus privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą.
Įstatymo projektu siūloma griežtinti atsakomybę įstaigom už alkoholinių gėrimų pardavimą neblaiviems asmenims ir asmenims, jaunesniems kaip 20 metų ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina. Už šiuos pažeidimus, padarytus pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, siūloma nustatyti nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų baudą.
Pritaikius šias priemones sumažės alkoholinių gėrimų prieinamumas, todėl sumažės alkoholio bendrasis suvartojimas ir ilgainiui sumažės su alkoholio vartojimu susiję socialinės ir ekonominės pasekmės: pagerės kriminogeninė situacija Lietuvoje, sumažės alkoholio vartojimo nulemtas sergamumas ir mirtingumas ir kt.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo priėmimas, tikėtina, pagerins kriminogeninę situaciją bei sumažins valstybės išlaidas, kurios yra patiriamos dėl alkoholio vartojimo ir jo sukeliamų pasekmių sveikatai ir šalies ūkiui. Sumažėjus alkoholinių gėrimų vartojimui ir jo sukeliamoms fizinės ir psichinės sveikatos pasekmėms ilgainiui pagerės šalies gyventojų gyvenimo kokybė.
Teikiami įstatymų projektai nėra skirti įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones.
7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti:
1. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618.
2. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618.
3. Parengti ir priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, reglamentuojančius atsakomybę fiziniams asmenims už alkoholinių gėrimų rodymą viešose vietose bei asmenų iki 20 metų atsakomybę už alkoholio vartojimą bei tokiems asmenims alkoholio pardavimą.
8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Teikiamas įstatymų projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.
10. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų priimti nereikės.
11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui
Įstatymui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.
12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia.
13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Alkoholiniai gėrimai“, „alkoholinių gėrimų parduotuvė“; „mažmeninė prekyba“, „licencijavimas“.
14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvinės grupės atstovas Juozas Dapšauskas