EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
|
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 |
|
|
2019-01- |
Nr. |
|
|
Į 2019-01-02 |
Nr. S-2019-9
|
Lietuvos Respublikos Seimui
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3105 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3105 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas.
Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, jog kartu su Projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodytas numatomo teisinio reguliavimo tikslas užtikrinti, kad Europos Parlamento nariai nenutoltų nuo savo rinkėjų, suvoktų Lietuvos problemas ir daugiau atstovautų savo rinkėjus nei politines europines partijas, neatitinka Europos Parlamento institucinės rolės.
Kiekvienai valstybei narei tenka nustatytas skaičius mandatų į Europos Parlamentą, tačiau išrinkti nacionaliniai atstovai skirstosi ne pagal šalis, o pagal savo partinę priklausomybę ir telkiasi į Europos politines grupes – frakcijas. Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnyje pabrėžta, jog politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią. Sąjungos pilietis, įgijęs teisę balsuoti ar būti kandidatu Europos Parlamento narių rinkimuose, taip dalyvauja demokratiniame Sąjungos gyvenime – Sąjungos piliečiai prisideda prie bendro Sąjungos politikos formavimo. Šios institucijos narių tikslas yra ne atstovauti skirtingų valstybių narių interesus, o atstovauti visų Europos Sąjungos piliečių interesus, užtikrinant, kad kitos Europos Sąjungos institucijos dirbtų demokratiškai. Taigi Europos Parlamentas, vykdydamas savo funkcijas, kaip antai, teisėkūros ar biudžeto valdymo ir kontrolės, piliečių vardu vykdo Europos Sąjungos institucijų politinę priežiūrą ir visapusiškai atlieka jam skirtą institucinį vaidmenį formuojant Europos politiką.
Atsižvelgdami į tai, kad teisės akto projekto paskirtis yra esminis kriterijus, per kurį reikia vertinti juo siekiamo įtvirtinti reguliavimo turinį, manome, kad iškeltas ydingas tikslas lemia viso Projekto nuostatų netikslingumą ir neaktualumą, o siekiamos spręsti problematikos objektyvus buvimas yra svarstytinas.
Antra, atkreipiame dėmesį, jog net ir nepaisant kritikuotino Projekto tikslo, juo siekiami įtvirtinti teisės būti kandidatu Europos Parlamento narių rinkimuose apribojimai aptariamu atveju nėra pateisinami Europos Sąjungos teisės prasme.
Pažymėtina, jog prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau – 1976 m. Aktas) nustato, jog Europos Parlamento nariai išrenkami penkerių metų kadencijai, tačiau nenumato, kiek kadencijų iš eilės gali būti renkamas tas pats asmuo. 1976 m. Akto 8 straipsnyje įtvirtinta, kad remiantis jo nuostatomis, rinkimų procedūrą kiekvienoje valstybėje narėje reglamentuoja jos nacionalinės nuostatos. Tai reiškia, jog Projekto siūlymas įtvirtinti, kad tas pats asmuo Europos Parlamento nariu negali būti renkamas daugiau kaip du kartus iš eilės, patenka į nacionalinės teisės reguliavimo sritį. Vis dėl to, Teisingumo Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmenų, turinčių teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento rinkimuose, nustatymas yra valstybės narės kompetencija laikantis Sąjungos teisės[1].
Kiekvieno Sąjungos piliečio teisė balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento narių rinkimuose yra įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 39 straipsnio 1 dalyje[2]. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį pripažįstama galimybė apriboti naudojimąsi teisėmis, tame tarpe ir 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, laikantis proporcingumo principo, yra būtini ir atitinka Sąjungos pripažintus bendrųjų interesų tikslus arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti[3]. Projektu siekiama minėtuosius apribojimus įtvirtinti įstatyme ir jais nėra paneigiama pati teisė. Tačiau iš Projekto nuostatų nėra aiškus siūlomo įtvirtinti ribojimo būtinumas dėl Sąjungoje pripažintų bendrųjų interesų, kaip antai, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar kitų interesų, Teisingumo Teismo praktikoje pripažintų bendraisiais[4]. Tai taip pat nėra pagrįsta ir kartu su Projektu pateiktuose aiškinamuosiuose dokumentuose. Reikalavimas atitikti minėtuosius pateisinamumo aspektus atskleidžia Chartijoje įtvirtintų teisių ir laisvių svarbą bei principą, kad bet kokie jų apribojimai yra galimi tik išimtiniais atvejais, kai to reikalauja bendrų interesų apsauga ir jos negalima pasiekti jokiais kitais būdais nei ribojimu. Todėl atkreipiame dėmesį, jog Projekto nuostatos, varžančios naudojimąsi Chartijoje įtvirtinta teise, tačiau neatitinkančios jos 52 straipsnyje įtvirtintų apribojimo pateisinamumo sąlygų, turėtų būti vertinamos kaip prieštaraujančios Europos Sąjungos teisei.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė
Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]