|
1.
|
15
|
3
|
|
Argumentai:
Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas,
įstatymų leidėjas privalo užtikrinti LRT, kaip nacionalinio visuomeninio
transliuotojo, deramą finansavimą, nes priešingu atveju būtų sudarytos
prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą
visuomenės interesą būti informuotai, galėtų būti paneigtos tam tikros
konstitucinės vertybės, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti kaip tik ir
yra skirtas visuomeninio transliuotojo institutas. Atsižvelgiant į minėtą konstitucinį
imperatyvą yra būtina įstatymų lygmeniu įtvirtinti stabilų ir nepriklausomą
LRT finansavimo modelį, nes Konstitucinis Teismas yra ypač pabrėžęs, kad
Konstitucija netoleruoja tokio nacionalinio visuomeninio transliuotojo
nepakankamo, ypatingai jo konstitucinei misijai vykdyti, finansavimo iš
valstybės biudžeto (ar jo mažinimo), kai tuo siekiama (arba gali būti
siekiama) pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką jo
transliuojamoms programoms ir laidoms.
Taigi, vadovaujantis Konstitucinio teismo
doktrina „turi
būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos
visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti konstitucinę misiją, taip
pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas
visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios
institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą“.
Tačiau
šio Projekto 15 straipsnio 3 dalimi yra siekiama priešingų tikslų, t. y.
nustačius, kad LRT 2021 metų mokėjimams gali
naudoti 2 120 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais suplanuota
lėšų šiai įstaigai, kyla grėsmė, kad
nacionalinis transliuotojas negalės tinkamai atlikti jam iš Konstitucijos
kylančios misijos, negalės užtikrinti viešojo intereso –
Konstitucijoje įtvirtinto, jos ginamo ir saugomo visuomenės intereso būti
tinkamai informuotai, t. y. nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei
informaciją puoselėjant konstitucines ir bendras žmogiškąsias vertybes, inter
alia ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant
pilietiškumą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant
kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai.
Taip pat neaišku, kokiu teisiniu pagrindu
vadovaujantis Projekte yra nustatytas minėtas apribojimas. LRT skiriamų valstybės biudžeto
asignavimų dydis yra nustatytas specialiajame Lietuvos Respublikos Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. Minėto įstatymo 15 straipsnio 5
dalyje įtvirtinta, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais
sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento
iš akcizo pajamų. Atsižvelgiant
į tai Finansų ministerija negali apriboti skiriamų biudžetinių asignavimų LRT
remiantis 2020 m. fiskaliniais rodikliais, nes 2020 m. surinkti mokesčiai
įtakos 2022 m. LRT skiriamus biudžetinius asignavimus, o 2020 m. biudžetinius
asignavimus įtakojo 2018 m. surinktos valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.
Kiekvienais metais LRT lėšos yra planuojamos
pagal patvirtintus biudžetinius asignavimus. Kasmet LRT pajamų ir išlaidų
sąmatos yra patvirtinamos LRT Taryboje, o asignavimai suderinami su LR
Finansų ministerija, pristatant LRT Strateginį veiklos planą.
Projekte LRT nustatyti asignavimų
apribojimai neigiamai įtakos konstitucinės visuomeninio transliuotojo misijos
veiksmingą vykdymą, neleis tinkamai LRT įgyvendinti jau suplanuotų tikslų ir
uždavinių, be to, tai paveiks suplanuotus resursus, skirtus programų
transliavimui, taigi, bus pažeistas tinkamas ir sklandaus nacionalinio
transliuotojo veiklos funkcionavimas.
2020
m. lapkričio 3 d. Konstitucinis Teismas nutarime Nr. KT187-N15/2020 pažymėjo,
kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nustatęs tokį nacionalinio
visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, pagal kurį pagrindinis
nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltinis yra valstybės
biudžeto lėšos, uždraudžiant nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui gauti
lėšų už transliuojamą reklamą ir nenumatant kitų reikšmingų finansavimo
šaltinių (inter alia specialios rinkliavos), privalo užtikrinti, kad
planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus nacionalinio
visuomeninio transliuotojo konstitucinei misijai įgyvendinti nacionalinis
visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos,
inter alia transliuojamų programų ir laidų. Priešingu atveju, jeigu
vienintelis reikšmingas nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo
šaltinis būtų valstybės biudžeto lėšos ir Vyriausybė rengdama valstybės
biudžeto projektą bei Seimas tvirtindamas valstybės biudžetą turėtų plačią
diskreciją nuspręsti dėl kiekvienais metais nacionaliniam visuomeniniam
transliuotojui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydžių, būtų sudarytos
prielaidos pažeisti institucinį ir redakcinį nacionalinio visuomeninio
transliuotojo nepriklausomumą, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą
ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, kitas konstitucines
vertybes, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti yra skirtas nacionalinio
visuomeninio transliuotojo institutas“.
Atsižvelgiant į aukščiau
išdėstytus argumentus ir siekiant užkirsti kelią galimam politiniam ir
ekonominiam valstybės valdžios institucijų kišimuisi į Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos veiklą, neleidžiant netiesiogiai, t. y. ribojant LRT
finansavimą, kištis į jo redakcinį ir institucinį nepriklausomumą, siūlau
pakeisti Projekto 15 straipsnį.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Asignavimų
valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas
1.
Susisiekimo ministerija 2021 metų mokėjimams iš Kelių priežiūros ir plėtros
programos gali naudoti 13 000 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu
2021 metais į valstybės biudžetą įmokėta lėšų šiai programai
finansuoti. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą,
Susisiekimo ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų
ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių
nuostatos.
2. Viešoji
įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2021 metų mokėjimams
gali naudoti 2 120 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais
suplanuota lėšų šiai įstaigai. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną
mokėjimams sumą, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir
televizija“ gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai
dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos.
2.3. Asignavimų valdytojai, siekdami, kad
2021 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus
mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės
institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį
darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.
3.
4. Asignavimų valdytojai, kurių
programoms (priemonėms), projektams ir fondams finansuoti 2021 metais
valstybės biudžete numatytos Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo
didinimo priemonės lėšos, gali jas naudoti
suderinę su Finansų ministerija“.
|