 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui El. paštas [email protected]
|
Į 2017-05-24 Nr. SV-S-267
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
dėl civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-682, žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-683 ir statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-684
|
|
2017 m. birželio d. Nr. 4-01-
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos
Respublikos Seimo valdybos prašymu atliko Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-682
(toliau – Projektas
Nr. XIIIP-682), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo
Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-683 (toliau –
Projektas Nr. XIIIP-683) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2
ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-684 (toliau – Projektas
Nr. XIIIP-684) antikorupcinį vertinimą.
Atlikus minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai, tačiau dalis jų pasiūlymų neatitinka kitų teisės aktų (3.1 pastaba), gali būti suvokiami ir taikomi nevienodai (3.2 pastaba) ir (ar) sukurti teisės aktų nuostatų kolizijas (1.3). Taip pat priėmus teisės aktų projektuose siūlomas nuostatas tam tikrais atvejais būtų neaišku, kaip jas įgyvendinti (1.2, 2, 5.1, 5.2, 6 pastabos). Be to, minėtų teisės aktų projektų pasiūlymų priėmimas galimai neužtikrintų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui, valstybinę žemę naudoti racionaliai).
Dėl Projekto Nr. XIIIP-682 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Projekto Nr. XIIIP-682 1 straipsnyje (dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.394 straipsnio 3–5 dalių) nurodoma nekilnojamojo daikto savininko pareiga parduodant nekilnojamąjį daiktą pirmiausia jį pasiūlyti žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamasis daiktas, savininkui. Žemės sklypo savininkas, sutikęs nupirkti nekilnojamąjį daiktą, įgytų pirmumo teisę nupirkti daiktą pasiūlyme nurodyta kaina ir sąlygomis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-682 siūlymai svarstytini keliais aspektais:
1.1. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto Nr. XIIIP-682 Aiškinamajame rašte atskleidžiant šių siūlymų tikslus kalbama tik apie vienos rūšies nekilnojamuosius daiktus, t. y. statinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas suprantami kaip nekilnojamieji daiktai (pastatai arba inžineriniai statiniai), turintys laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Tačiau, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalies[1] ir 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas[2], priėmus Projektą Nr. XIIIP-682, Civilinio kodekso nuostatų taikymas būtų susijęs ne tik su statinių, bet ir su kitų nekilnojamųjų daiktų (sodinių ir kitų daiktų, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji) pardavimo atvejais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar Projekto Nr. XIIIP-682 1 straipsnio nuostatos atitinka Aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir ar visais atvejais (priėmus Projektą Nr. XIIIP-682) siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai bus aktualūs ir tikslingi.
1.2. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto Nr. XIIIP-682 nuostatos būtų taikomos ne tik privačios nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų, bet ir valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo atvejais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatomis valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai parduodami viešojo aukciono būdu didžiausią kainą pasiūliusiam viešo aukciono dalyviui. Taigi, nėra aišku, kaip šiuo atveju būtų įgyvendinama Projekto Nr. XIIIP-682 1 straipsnyje siūloma nustatyti žemės sklypo savininko pirmumo įsigyti nekilnojamąjį daiktą teisė.
1.3. Atsižvelgiant į ankstesnę (1.2) pastabą, svarstytina, ar šia galima kolizine situacija (kai dėl nekilnojamojo daikto pardavimo įstatymai nustato skirtingas sąlygas) nebus pasinaudojama turint tikslą ne aukciono būdu (galimai už mažesnę kainą) įsigyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teisę priklausančius nekilnojamuosius daiktus, pavyzdžiui, kai valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai yra privačiuose žemės sklypuose.
2. Projekto Nr. XIIIP-682 2 straipsnyje siūloma pakeisti Civilinio kodekso 6.549 straipsnio 2 dalį, išbraukti nuostatas, kad „valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu (bet ne ilgiau kaip 99 metai)“, ir nustatyti, jog „valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai“.
Nors Projekto Nr. XIIIP-682 Aiškinamajame rašte teigiama, kad „teisės aktuose turi būti nustatytas aiškus valstybinės žemės nuomos sutarties terminas ar jo nustatymo kriterijai“, tačiau šie kriterijai Projekte Nr. XIIIP-682 neatskleidžiami. Taigi, priėmus Projektą Nr. XIIIP-682, būtų neaišku, kaip ir kokiais pagrindais nustatomas valstybinės žemės nuomos terminas.
Dėl Projekto Nr. XIIIP-683 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
3. Projekto Nr. XIIIP-683 1 straipsnio 1 dalyje (dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies) nurodoma, kad žemės nuomos terminas nustatomas 99 metams, o kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas yra 25 metai. Žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas iki nuomininko nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius pasibaigimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-683 siūlymai svarstytini keliais aspektais:
3.1.
Atkreiptinas dėmesys, kad su Projektu Nr. XIIIP-683
yra susijęs Projektas
Nr. XIIIP-682, pagal kurį žemės nuomos terminas negali
būti ilgesnis kaip 99 metai. Tuo tarpu pagal Projektą Nr. XIIIP-683 žemės
nuomos terminas būtų nustatomas arba 25, arba 99 metams, arba iš esmės neapibrėžtam
terminui, t. y. iki nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius pasibaigimo.
Specialiųjų tyrimų tarnybos
nuomone, priėmus Projektą Nr. XIIIP-683, Projektų
Nr. XIIIP-682 ir Nr. XIIIP-683 nesutampančios įstatymų
nuostatos sudarytų koliziją, todėl siūlome šias nuostatas suderinti.
3.2. Nors tikėtina, kad pagal Projekto Nr. XIIIP-683 nuostatas žemės nuomos termino pabaiga priklausytų nuo žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų (pavyzdžiui, sutartyje būtų aptarta, kad išnuomojus žemę 99 metams sutartis gali būti nutraukiama, jeigu nuosavybės teisės į statinius ar įrenginius pasibaigia anksčiau), tačiau Projekto Nr. XIIIP-683 nuostatos gali būti aiškinamos nevienodai, pavyzdžiui, kad net ir pasibaigus nuosavybės teisei į statinį jo praradimo (sunaikinimo, sugriuvimo ar pan.) atveju žemės sklypo nuomininkas turi teisę ir toliau disponuoti žemės sklypu (atstačius laikinąjį statinį ar pan.).
3.3. Projekte Nr. XIIIP-683 nenurodomi galiojančio įstatymo nustatyti žemės nuomos terminų nustatymo kriterijai ir pagrindai (žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu; žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui, o kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę), taip pat nereikalaujama kiekvienu atveju pagrįsti žemės nuomos termino nustatymo motyvų.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, galiojančio įstatymo nustatyti kriterijai sudaro galimybę žemės nuomos terminus kiekvienu konkrečiu atveju tikslingai susieti su tikslais (statinio naudojimas, įrenginio eksploatavimas ir pan.), kurių siekiama išnuomojant ir (ar) išsinuomojant valstybinės žemės sklypą. Tuo tarpu Projektas Nr. XIIIP-683 nurodo imperatyvias nuostatas, pagal kurias (priėmus Projektą Nr. XIIIP-683) žemės nuomos terminas nustatomas neatsižvelgiant į šiuos kriterijus, todėl gali kilti rizika, kad Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti tikslai nebus įgyvendinti, o žemės sklypu bus disponuojama nepagrįstai (nebelikus objekto, kurio naudojimui ji buvo išnuomota, pavyzdžiui, nugriovus laikinąjį pastatą, valstybinė žemė galimai būtų naudojama neracionaliai ir nepagrįstai).
4.
Pagal Projekto Nr. XIIIP-683 1 straipsnio 2 dalį
(dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio
14 dalies) valstybinės žemės
nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės
nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nustatytą pagrindinę žemės
naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Pakeitus žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą,
tolesnis statinio naudojimas pagal paskirtį, neatitinkančią naujos žemės
naudojimo paskirties ir (ar būdo), nelaikomas valstybinės žemės nuomos
sutarties pažeidimu.“
4.1.
Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
Teisės departamento 2107 m. gegužės 17 d. išvados dėl Projekto Nr. XIIIP-683 2
pastaboje išdėstytiems argumentams manome, kad statinys ir žemės sklypas
(kuriame pastatytas statinys) yra du neatsiejamai susiję objektai
(nekilnojamieji daiktai), kurie privalo būti naudojami bendram tikslui pagal
nustatytą paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Naudojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu
Nr. 260 (su pakeitimais), žemės sklypai, užstatyti
asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar
įrenginiais, išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir
įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų
tiesioginę paskirtį. Priėmus Projekte Nr. XIIIP-683 nurodytus siūlymus būtų
sudarytos sąlygos naudoti skirtingos paskirties žemę ir statinius, todėl
svarstytina, ar šios Projekto Nr. XIIP-683 nuostatos nesudarytų sąlygų
piktnaudžiauti išsinuomojant didesnio, negu būtina naudoti statiniui ar
įrenginiui, dydžio žemės sklypą.
Kita vertus, svarstytina, ar Projekte Nr. XIIIP-683 nurodyta galimybė naudoti skirtingos paskirties žemę ir joje esantį statinį netrukdys valstybei (kaip žemės savininkui) užtikrinti nuosavybės teisių į išnuomotą valstybinę žemę įgyvendinimo (pavyzdžiui, kontroliuoti ar išnuomota valstybės žemė naudojama pagal paskirtį)..
Dėl Projekto Nr. XIIIP-684 teikiame šias pastabas:
5. Projekto Nr. XIIIP-684 1 straipsnyje siūloma papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnį 113 dalimi ir apibrėžti „visiškai nesunykusio statinio“ sąvoką („visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ant žemės paviršiaus arba išlikusias laikančiąsias konstrukcijas ne giliau nei 0,5 m po žeme. Požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai yra išlikusi bet kokia dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų“), taip pat pakeisti minėto straipsnio 53 dalies nuostatas ir nurodyti, kad „statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-684 siūlymai svarstytini keliais aspektais:
5.1. Projekto Nr. XIIIP-684 „visiškai nesunykusio statinio“ formuluotė neatskleidžia, ar norint statinį pripažinti visiškai nesunykusiu ir pasinaudojant Projekte Nr. XIIIP-684 nurodyta galimybe kapitalinio remonto darbais tokį statinį atstatyti, išlikusioms statinio konstrukcijoms ar jų dalims bus keliami inžineriniai ir technologiniai (Statybos įstatymo ir susijusių teisės aktų (statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimai, pavyzdžiui: kad išlikusios konstrukcijos ar jų dalys atitiktų esminius statinių reikalavimus, leistų užtikrinti saugų atstatomo statinio eksploatavimą ir pan. Priešingu atveju, priėmus Projektą Nr. XIIIP-684, nebūtų aišku, kaip visiškai nesunykusius statinius atstatyti kapitalinio remonto statybos darbais tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai yra išlikusios, tačiau netinkamos atstatymui iš esmės neatkuriant (neperstatant) statybos darbais būklės konstrukcijos ar jų dalys), ir tai neatitiktų Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyto naujo statinio statybos, kurios tikslas – atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą ar nugriautą statinį.
Taip pat nenurodyta, kokios statinio konstrukcijos turi būti išlikusios, kad statinį būtų galima pripažinti „visiškai nesunykusiu statiniu“, pavyzdžiui, abejotina, ar išlikusi tik maža dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų ar jų dalis (daugiaaukščio pastato pamatų dalies konstrukcija) būtų pripažįstama visiškai nesunykusiu statiniu.
5.2.
Atsižvelgiant į tai, kad Projekte Nr. XIIIP-684 nurodytos
visiškai nesunykusio statinio atstatymo atliekant statinio kapitalinį remontą nuostatos
yra panašios į Statybos įstatymo
2 straipsnio 26 dalies nuostatas, reglamentuojančias visiškai
sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio atstatymą vykdant naujo statinio
statybą, nėra aišku, kas ir kokia tvarka patvirtintų, ar statinys yra visiškai
nesunykęs arba, priešingai, visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas.
Jeigu šiems faktams konstatuoti būtų reikalingas kompetentingų institucijų ar jų atstovų sprendimas, siūlome tai nustatyti Projekte Nr. XIIIP-684.
Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad Projekto Nr.
XIIIP-684 „visiškai nesunykusio statinio“ sąvoka yra abstrakti ir neatskleidžia,
kuo skiriasi „visiškai nesunykęs statinys“ ir „visiškai sugriuvęs, sunaikintas
ar nugriautas statinys“. Projekto Nr. XIIIP-684
1 straipsnio nuostatos gali būti suvokiamos ir
įgyvendinamos nevienodai. Teisinio aiškumo požiūriu ydinga ir tai, kad
„visiškai nesunykusio statinio“ sąvokoje vartojama „išlikusių konstrukcijų“
formuluotė, kurios turinys Projekte Nr. XIIP-684 nekonkretus. Dėl to Projekto
Nr. XIIP-684
1 dalies nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama
siekiant iš esmės naujo statinio statybas įvykdyti prisidengiant visiškai
nesunykusio statinio kapitalinio remonto statybos darbais.
6.
Projekto Nr. XIIIP-684 2 straipsnyje siūloma
pakeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio
2 dalį ir atsisakyti nuostatos, kad Aplinkos
ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai,
„atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar
paprastąjį remontą ir pan.“ statytojui netaikomas reikalavimas nuosavybės teise
arba kitais pagrindais valdyti ir disponuoti žeme, kurioje statomas statinys (pabrauktas
tekstas – Projektu Nr. XIIIP-684 naikinamos nuostatos).
Kadangi Projekto Nr.
XIIP-684 2 straipsnio nuostatos nustato nebaigtinį atvejų, kuriems esant
statytojui nekeliamas reikalavimas nuosavybės ar kitomis formomis valdyti ir
disponuoti žeme, kurioje yra statomas statinys, sąrašą, neaišku, kokiais
atvejais, išskyrus pastatų atnaujinimą (modernizavimą) bei statinio kapitalinį
ar paprastąjį remontą, toks reikalavimas nebūtų taikomas. Be to, neaišku, kas
ir kokiais pagrindais priimtų sprendimą, kad kitais (Projekte
Nr. XIIIP-684 nenumatytais) atvejais toks reikalavimas
statytojui netaikomas. Kadangi Projekto
Nr. XIIIP-684 siūlymai sudarytų sąlygas nevienodam jų
taikymui, siūlome tobulinti Projekto
Nr. XIIIP-684 2 straipsnio nuostatas.
Apibendrinant Projektų Nr. XIIIP-682–XIIIP-684 siūlymus galima daryti išvadą, kad Projektu Nr. XIIIP-682 panaikinus žemės nuomos termino nustatymo kriterijus, pagal Projekto Nr. XIIIP-683 nuostatas statinių ir įrenginių nuomotojai ir savininkai įgytų teisę disponuoti išnuomotais valstybinės žemės sklypais faktiškai neapibrėžtam terminui, t. y. iki nuosavybės teisių į statinius ir įrenginius pasibaigimo. Tokio termino neapibrėžtumą galėtų lemti pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinių savininkams suteikiamos galimybės vykdant kapitalinio remonto statybos darbus atstatyti iš esmės sunykusius, sunaikintus arba sugriuvusius statinius ir taip užtikrinti nuosavybės teisės į statinį tęstinumą. Pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinio ir žemės sklypo naudojimo paskirtis gali nesutapti ir ši aplinkybė gali būti palanki norint disponuoti didesniu (ar mažesniu), nei būtina statiniui (taip pat ir atstatytam), valstybinės žemės sklypu teisės aktų nustatyta tvarka.
L. e. direktoriaus pareigas Žydrūnas Bartkus
Gintas Kerbelis, tel. (8 706) 63 294, el. p. [email protected]