LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybinio SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
NR. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 341 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 2, 8 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1509 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

 

 

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII‑1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) tikslai:

1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos (toliau – Fondo taryba) veiklos principus bei kompetencijas, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) vykdomas funkcijas, numatyti, kad indeksavimo koeficientas ir pagal jį indeksuoti bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis euro cento tikslumu tvirtinami atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, patikslinti draudimo valstybės lėšomis taisykles, taikomas deleguotų asmenų sutuoktinių draudimui, nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims socialinio draudimo įmokų bazės „lubas“ tokio paties dydžio, kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims.

Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais ir juos nagrinėjanti. Šios institucijos vaidmuo yra ypač svarbus socialinio draudimo sistemos valdyme, todėl svarbu, kad šios įstaigos kompetencijos ir veiklos principai nuolat išliktų aktualūs, nes valstybinio socialinio draudimo sistema nuolat plečiama, keičiamos taisyklės, reguliuojančios tiek apdraustųjų, tiek draudėjų valstybinio socialinio draudimo klausimus.

Viena iš Fondo tarybos kompetencijų – nagrinėti ir teikti pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, neviršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų nagrinėja ir sprendimus priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Taigi, jei socialinio draudimo įmokų skolos, delspinigiai ar baudos neviršija 30 tūkst. eurų, sprendimus priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jei ši suma viršija 30 tūkst., – Fondo valdyba, atsižvelgusi į Fondo tarybos pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 10 metų (nuo 2005 m.) ši suma nebuvo keista, taip pat į tai, kad skolą, viršijančią 30 tūkst. eurų, iš karto nagrinėja dvi institucijos, siūloma peržiūrėti šią tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta Fondo tarybai priskirtina funkcija susijusi su dalinio darbo išmokomis, šią funkciją privalu numatyti ir Fondo tarybos kompetencijas reguliuojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Fondo tarybos narių sudėtis tvirtinama neribotam laikui, t. y. paskirtieji asmenys nėra rotuojami, deleguojančios institucijos neprivalo peržiūrėti savo sprendimų dėl paskirtųjų asmenų. Dėl specifikos (pavyzdžiui, dėl kadencijų pabaigos) dažniausiai keičiasi valstybės institucijoms atstovaujantys asmenys, be to, daugumai tarybų ir įstaigų vadovų nustatytos kadencijos, todėl, siekiant aiškaus Fondo tarybos narių sudarymo ir atsižvelgiant į tai, kad kitos veikiančios tarybos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kultūros taryba ar Lietuvos Respublikos trišalė taryba) sudarytos ketverių metų kadencijai, Fondo tarybos sudarymo principai taip pat peržiūrimi šiuo aspektu.

Lietuvos pensininkų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Pensininkų reikalų taryba) yra išreiškusi norą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dalyvauti Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis ir taip bendradarbiauti su Fondo taryba. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų, gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus, tačiau šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatyta, kad kurios nors įstaigos, organizacijos ar institucijos deleguoti asmenys gali dalyvauti Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis. Įvertinus Pensininkų reikalų tarybos prašymą, peržiūrimi Fondo tarybos veikimo principai.

Fondo valdyba, vykdydama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 341 straipsnio 1 dalyje nustatytą neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – Įstaigos), su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Fondo valdyba, rengdama viešojo pirkimo dokumentus, nustatė, kad tokios Įstaigos, kurios gali teikti antrinio bei tretinio lygio paslaugas ir pretenduoti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti sutartį, iš viso Lietuvoje yra tik septynios: po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Rengiant viešojo pirkimo dokumentus, taip pat nustatyta, kad visos galimos septynios Įstaigos negali pasiūlyti viso Fondo administravimo įstaigoms reikiamo spektro specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtinos neįgalumo, laikinojo nedarbingumo ir darbingumo lygio priežiūros funkcijoms vykdyti. Visą spektrą paslaugų iš galimų septynių Įstaigų gali pasiūlyti ir teikti tik viena Įstaiga Lietuvoje. Visos galimos septynios Įstaigos teikia tik tam tikros apimties specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pagal profilius, todėl taikyti viešojo pirkimo procedūras, nustatant paslaugų teikėjus, neprasminga ir neracionalus, nes konkurencija tarp šių Įstaigų negalima ir tai apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Taip pat neatmestina galimybė, kad tokios Įstaigos gali būti nesuinteresuotos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsisakius sudaryti sutartis su Įstaigomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, būtų užtikrintas efektyvesnis valstybės finansinių išteklių panaudojimas, nes Įstaigų paslaugų išlaidos galėtų būti apmokamos ne rinkos kainomis, o atsižvelgiant į bazines asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304 „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyti indeksavimo koeficientas ir su juo susiję dydžiai yra ypač svarbūs planuojant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Šiuo metu jie kartu su pagal jį jau apskaičiuoto atitinkamų metų biudžeto projektu teikiami tvirtinti Fondo tarybai. Kadangi visi kiti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu susiję dydžiai tvirtinami atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, indeksavimo koeficiento ir su juo susijusių dydžių skelbimo (tvirtinimo) tvarka keičiama. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

3. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas, siekiant tobulinti nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokų teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus dėl nedarbo ir dalinio darbo išmokų skyrimo bei mokėjimo.

4. Fondo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-387 „Dėl Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos patvirtinimo“, priskiria draudėjus konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Draudėjų priskyrimas tam tikrai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei ir šio priskyrimo tvirtinimas yra techninio pobūdžio (nėra subjektyvaus vertinimo), todėl šią funkciją turėtų vykdyti socialinį draudimą organizuojanti institucija – Fondo valdyba. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, parengtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo Nr. VIII‑1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

 

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64 215) specialistai.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio, o jei 0,5 pareiginės algos ar 0,5 darbo užmokesčio nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmenų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos tarpusavio susitarimu, o valstybės institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Fondo tarybos sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, specialiuosius ekspertinių paslaugų pirkimo reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba. Šio straipsnio 9 dalyje nenumatyta, kad Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis dalyvauja Pensininkų reikalų tarybos atstovas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Šio straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Fondo taryba tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, o 10 punkte nustatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Minėtame straipsnyje nenumatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnyje nenustatyta, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms tvirtina Fondo taryba.

Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad indeksavimo koeficientą ir pagal jį indeksuotus bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžius euro cento tikslumu tvirtina ir skelbia Fondo taryba.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bedarbiams, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos stacionaruose, teikiančiuose specializuotas paslaugas, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą asmenims, kurie gauna socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas ar ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei nedarbo draudimo išmoka buvo išmokėta bedarbiui, kuris dirbo nelegalų darbą, tas bedarbis privalo grąžinti nedarbo draudimo išmoką už laikotarpį, už kurį darbdavys sumokėjo jam atlyginimą.

Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nenumatyta, kaip apskaičiuojama ne viso mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmoka, taip pat nereglamentuota pakartotinis darbdavio kreipimasis dėl dalinio darbo išmokos, darbdavio planuojamos dalinio darbo pradžios termino nustatymas, dalinio darbo išmokų mokėjimas, iškėlus darbdaviui bankroto bylą, maksimalus nedarbo draudimo išmokos dydis (naudojamas dalinio darbo išmokai apskaičiuoti), kitų socialinių išmokų mokėjimas nesusietas su dalinio darbo išmokų specifika, o dalinio darbo išmokos, kurios mokėjimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 mėnesiai, mokėjimo laikotarpiai įskaitomi į nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpius.

                     

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 12, 14, 23, 29, 30, 32 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:

-          Fondo tarybos narių sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 4 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo pakeitimu bus sudarytos sąlygos kas 4 metus peržiūrėti į Fondo tarybą deleguotų asmenų sąrašą;

-          Pensininkų reikalų tarybos atstovas Fondo tarybos veikloje gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Taip bus sudaryta galimybė Pensininkų reikalų tarybos atstovui stebėti Fondo tarybos veiklą, taip bus sudarytos sąlygos šioms institucijoms bendradarbiauti;

-          Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 70 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Toks pakeitimas užtikrins, kad Fondo taryba nagrinėtų ir teiktų pasiūlymus tik tada, kai socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų sumos yra didesnės nei 70 tūkst. eurų. Priėmus siūlomus pakeitimus, sprendimus dėl 30–70 tūkst. eurų siekiančių socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų priimtų Fondo valdyba be Fondo tarybos pritarimo;

-          Fondo taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. Šiuo pakeitimu siekiama papildyti Fondo tarybos vykdomas funkcijas, nustatytas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

-          Fondo taryba nebetvirtins ir nebeskelbs rodiklių, nustatytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, t. y. indeksavimo koeficiento ir pagal jį indeksuotų bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžių. Šie rodikliai bus tvirtinami su atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, kaip ir kiti su biudžeto formavimu susiję dydžiai;

-          Fondo valdyba priskirs draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtins draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Šiuo pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne Fondo taryba, o Fondo valdyba tvirtintų draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nes Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, be to, draudėjų priskyrimas konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei sureguliuotas teisės aktais, todėl iš esmės tai yra techninis veiksmas, nereikalaujantis priimti sprendimų socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais;

-           socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių suma.

-          iš valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose suvedamas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų;

-          siūloma nustatyti, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti;

-          nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 nustatytos pareiginės algos arba nuo pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, arba nuo Respublikos Prezidento 0,5 nustatyto darbo užmokesčio, o jei nurodyta 0,5 nustatytos pareiginės algos ar 0,5 nustatyto darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Pakeitimas nustatys vienodą šios įstatymo nuostatos taikymą ir užtikrins deleguotų asmenų sutuoktiniams pastovaus dydžio socialines garantijas, kai deleguoto asmens pareiginė alga (darbo užmokestis) nesikeičia.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo Nr. VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms tvirtina Fondo valdyba. Šiuo įstatymo projektu siekiama patikslinti įstatymą dėl minėto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo, susijusio su draudėjų priskyrimu konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad indeksavimo koeficientas ir pagal jį indeksuoti bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai, taip pat našlių pensijos bazinis dydis euro cento tikslumu tvirtinami atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, siūloma suvienodinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo kartu su kitomis socialinio pobūdžio išmokomis tvarką, papildant asmenų, kuriems iš nedarbo draudimo lėšų mokama nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą, sąrašą asmenimis, kurie gauna buvusiems sportininkams skiriamas rentas, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas.

Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūloma numatyti, kad ne viso mėnesio nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį mokama, dienas, taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX‑110 2, 9, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3705 (2), suvienodinti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę (pailginant iki 28 kalendorinių dienų) bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.

Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunami duomenys apie nelegalų nedarbo išmokos gavėjo darbą, tačiau Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Apdraustųjų registras) nėra duomenų apie tai, kad darbdavys už tokį darbą sumokėjo darbo užmokestį (darbdavys, pas kurį asmuo nelegaliai dirbo, nepateikia duomenų Apdraustųjų registrui apie asmens darbą ir jam apskaičiuotą darbo užmokestį). Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti minėtą reglamentavimą nustatant, kad nelegalaus darbo atvejais asmuo turi grąžinti nedarbo išmoką (jeigu ne jis pranešė apie nelegalų darbą), nesvarbu, ar Apdraustųjų registrui pateikti duomenys apie asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį (ir ar išmokėtas atlyginimas). Taip pat siekiant, kad nesusidarytų situacija, jog už nelegaliai dirbtas dienas išmoka nemokama (arba nustatoma permoka), o vėliau nedarbo socialinio draudimo išmokos trukmė tiek pat dienų pratęsiama, siūloma, kad į nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmę nelegalaus darbo laikas nebūtų įskaitomas.

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu taip pat siūloma:

- pagal analogiją su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, siekiant užtikrinti pagalbos darbdaviams ekonominiu sunkmečiu tęstinumą, nustatyti, kad dėl dalinio darbo išmokų skyrimo darbdavys gali kreiptis pakartotinai, tačiau ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo dalinio darbo išmokų, skirtų pagal ankstesnį kreipimąsi, mokėjimo paskutinės dienos, ir numatant, kad dalinio darbo išmoka negali būti skiriama ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Taip pat, siekiant aiškumo, siūloma nustatyti, kad dalinio darbo išmokai apskaičiuoti naudojamas nedarbo draudimo išmokos dydis negali būti didesnis kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo dalinio darbo išmokos pirmosios mokėjimo dienos;

- atsižvelgiant į dalinio darbo išmokų specifiką, t. y. jų mokėjimą dirbančiam asmeniui, numatyti, kad jei dalinio darbo išmoką gaunantis asmuo tampa laikinai nedarbingas ir nustatoma jo teisė į ligos išmoką, dalinio darbo išmokos mokėjimas sustabdomas. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių dalinio darbo išmokų mokėjimas buvo sustabdytas, dalinio darbo išmokų mokėjimas būtų atnaujinamas, jeigu dar nepasibaigęs laikotarpis, kuriam buvo paskirta dalinio darbo išmoka;

- atsižvelgiant į dalinio darbo išmokos paskirtį, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatytoms aplinkybėms, kuriomis teikiama laikina parama darbdaviui, ir siekiant nepabloginti darbuotojo padėties darbo netekimo atveju, siūloma atsisakyti nuostatos, kad dalinio darbo išmokos mokėjimo laikotarpiai įskaitomi į nedarbo draudimo išmokos laikotarpius;

- numatyti, kad dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, iškėlus darbdaviui nemokumo bylą.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas.

Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai.

 

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įtaka verslui aptarta šio aiškinamojo rašto 4 punkte, kiti Įstatymų projektai verslo sąlygoms įtakos neturės.

 

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės.

 

9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų.

 

10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams.

 

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Iki įstatymų įsigaliojimo turės būti parengti Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-387 „Dėl Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos patvirtinimo“, bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimai.

 

12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos

Aiškinamajame rašte aptariamiems Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.

 

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Siūlomi pakeitimai buvo aptarti Fondo tarybos posėdžiuse. Įstatymų projektai patikslinti pagal Fondo tarybos narių bendru sutarimu priimtus sprendimus.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšmingi žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „draudimas“, „taryba“, „nedarbo socialinis draudimas“, „dalinis darbas“.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.