LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 153 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 153 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
Vienas iš kertinių šeimos medicinos principų yra nepertraukiama paciento priežiūra. Visame pasaulyje terminas „nepertraukiama“ labiau suprantamas kaip tęstinę priežiūra. Kitaip tariant, šeimos gydytojas yra tas, kuris sprendžia didžiąją dalį pacientų sveikatos problemų, bet kai tam neturi galimybių, pacientą nukreipia kitos profesinės kvalifikacijos gydytojui. O po kitų specialistų konsultacijų, tyrimų ar gydymo stacionare toliau pats rūpinasi paciento sveikata. Tuo tarpu Lietuvoje terminas „nepertraukiama“ interpretuojamas tiesiogiai, t . y. šeimos gydytojo medicinos paslaugos turi būti teikiamos visą parą 7 dienas per savaitę, kitaip sakant ne tik dienos metu (darbo dienomis), bet ir naktimis, švenčių dienomis, savaitgaliais. Nors pareiga nepertraukiamai teikti pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas yra įtvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigai, tačiau šeimos medicinos paslaugas de fakto teikia ne įstaiga, o asmuo – šeimos gydytojas, kartu su kitais pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos nariais.
Šiuo metu įstatymu įtvirtintas reikalavimas visą parą (7 dienas per savaitę) teikti šeimos medicinos paslaugas yra nepagrįstas ekonominiu ir klinikiniu požiūriu:
1) Siekiant gerinti šeimos medicinos paslaugų prieinamumą rajonuose, šios paslaugos teikiamos kaimų ir miestelių ambulatorijose, kuriose paprastai dirba vienas, du ar tam tikrais atvejais trys šeimos gydytojai. Tokiose ambulatorijose fiziškai ir pagal Darbo kodekso nuostatas negalima užtikrinti nenutrūkstamos laike pirminės sveikatos priežiūros, nes tiesiog nėra tiek žmogiškųjų resursų.
2) Blogėja šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas dieną, kai kreipiasi didžioji dauguma pacientų. Po naktinio budėjimo šeimos gydytojui pagal Darbo kodekso nuostatas priklauso viena nedarbo diena, t. y. jis jau kitą darbo dieną neaptarnaus pacientų, o tai neabejotinai ilgins eiles gauti šeimos gydytojo paslaugas.
3) Šiuolaikiška šeimos gydytojo paslauga darosi neatsiejama ir nuo kitų specialybių – laborantų, radiologų, todėl šiems specialistams nedirbant savaitgaliais, naktimis ir švenčių dienomis, šeimos gydytojo paslauga nebus pilnavertė (šeimos gydytojas nesuteiks kokybiškos konsultacijos, jei negalės gauti tyrimų konsultacijai suteikti).
4) Esama teisinė kolizija tarp kelių Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per terminą, skaičiuojamą nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko: 1) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas; 2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas.
5) Nors Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos turi būti užtikrintos 24 valandas ir 7 dienas per savaitę, tačiau ūmios ligos atvejai, vadovaujantis Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943, 12.1 papunkčiu (karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas (4–5 balai pagal vizualinę analoginę skausmo skalę), taip pat – kai paros laikotarpiu, pacientui esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai) pagal savo pobūdį yra priskirtinos skubiajai medicinos pagalbai (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad Skubioji medicinos pagalba – institucinė (stacionarinė ar nestacionarinė) medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, nustatytų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams). Vadovaujantis Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, 10.1 papunkčiu, šeimos gydytojas privalo teikti būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Tos pačios medicinos normos 14.13 papunktyje nustatyta, kad šeimos gydytojas turi gebėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą (praradus sąmonę; patekus svetimkūniui į kvėpavimo takus; traukulinio sindromo atveju; hipoglikemijos atveju; ūminių alerginių reakcijų ir anafilaksinio šoko atveju; trauminio šoko ir hipovolemijos atveju; įvykus miokardo infarktui; ūminių širdies ritmo sutrikimų atveju; hipertermijos ir hipotermijos atveju; nudegus, nušalus), tačiau nėra numatyta gebėti teikti skubiosios medicinos pagalbos. Vertinant tai, kas paminėta, būtų tikslinga, kad ūmių buklių atvejais (skubiosios medicinos pagalbos atvejais) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų ne darbo dienos laiku pacientai vyktų tiesiai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias skubiosios pagalbos skyrius (iš aiškinamojo rašto priedo lentelės 5 eilutės galima matyti, kad gydymo įstaigos nurodė, kad daugiau nei 44 tūkst. paslaugų (tik 3,5 % nuo visų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje suteiktų paslaugų) buvo pirminės ambulatorinės asmens sveiktos priežiūros paslaugos (analizė daryta 4 Vilniaus m. poliklinikų, kaip paslaugos suteiktos šeimos gydytojo kompetencijos ribose).
Pažymėtina ir tai, kad pirminės ambulatorinės sveiktos priežiūros įstaigos ne darbo metu pacientui kitose įstaigose pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos šiuo metu nėra teikiamos pilna apimtimi (pavyzdžiui, nėra išduodami nedarbingumo pažymėjimai, neišrašomi kompensuojami vaistai).
6) Nėra užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo skaidrumas. Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos pacientai pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos nedarbo metu kreipęsi į kitą įstaigą paprašomi susimokėti už paslaugas grindžiant tuo, kad paslaugos nėra priskirtos ūmiai būklei, todėl turėtų būti gaunamos pas šeimos gydytoją. Tokiu atveju susidaro situacija, kad pacientas arba turi susimokėti už tokias paslaugas, arba vykti atgal namo ir dėl sveikatos būklės į savo šeimos gydytoją kreiptis įstaigos darbo laiku.
Įstatymo projekto tikslai:
Įstatymo projektu siekiama:
1) gerinti šeimos medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams;
2) racionaliai ir efektyviai naudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius resursus organizuojant kokybiškų ir prieinamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientui.
Projekto uždaviniai:
Atsisakyti perteklinio įpareigojimo LNSS įstaigoms užtikrinti pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visą parą (7 dienas per savaitę), bet įpareigoti pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams užtikrinti ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko. Iškilus poreikiui pacientui paslaugas gauti kitu laiku (kai įstaiga nedirba), paslaugų gavimas būtų dvejopas: jei paciento būklė atitiktų ūmios būklės atvejus, pacientas turėtų kreiptis ir gauti paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose skubiosios pagalbos skyrius. Jei paciento būklė neatitiktų ūmių buklių atvejų, pacientas paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną (pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnio 2 dalį tokios paslaugos turi būti suteikiamos per 7 kalendorines dienas).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Darius Kaminskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per terminą, skaičiuojamą nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko: 1) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas; 2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminės ambulatorinės psichikos ir odontologijos sveikatos priežiūros paslaugas) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943, 12-15 punktuose nustatyta, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PAASP) įstaigos turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų suteiktos ne vėliau kaip:
- per 24 valandas nuo paciento kreipimosi į PAASP įstaigą – ūmios ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas (4–5 balai pagal vizualinę analoginę skausmo skalę), taip pat – kai paros laikotarpiu, pacientui esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai;
- per 7 kalendorines dienas nuo paciento kreipimosi į PAASP įstaigą – paūmėjus lėtinei ligai ir kitais atvejais.
PAASP įstaiga turi užtikrinti, kad prie jos prirašytiems gyventojams šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų teikiamos visą parą.
Šeimos gydytojo komandos paslaugų teikimas PAASP įstaigos ne darbo metu gali būti užtikrinamas taip:
- PAASP įstaiga pati užtikrina šeimos gydytojo komandos paslaugų teikimą prirašytiems gyventojams;
- kelios PAASP įstaigos sudaro tarpusavio sutartis dėl šeimos gydytojo komandos paslaugų teikimo viena kitos prirašytiesiems gyventojams šių įstaigų ne darbo metu;
- PAASP įstaiga sudaro sutartį (-is) dėl šeimos gydytojo komandos paslaugų teikimo šios įstaigos prirašytiesiems gyventojams jos ne darbo metu su kita (-omis) asmens sveikatos priežiūros įstaiga (-omis).
Už PAASP įstaigos ne darbo metu jos prirašytiesiems gyventojams teikiamas šeimos gydytojo komandos paslaugas kitoje įstaigoje šios įstaigos viena su kita atsiskaito pagal tarpusavio sutartis.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma:
Nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalo organizuoti savo darbą taip, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būtų užtikrintos ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko.
Įstatymo projektu siūloma reguliuoti taip, kad visos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti suteikiamos per ne mažiau kaip visą įstaigoms Vyriausybės nustatytą darbo laiko rėžimą, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko. Iškilus poreikiui pacientui paslaugas gauti kitu laiku (kai įstaiga nedirba), paslaugų gavimas būtų dvejopas:
1) jei paciento būklė atitiktų ūmios būklės atvejus, pacientas turėtų kreiptis ir gauti paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose skubiosios pagalbos skyrius;
2) jei paciento būklė neatitiktų ūmių buklių atvejų, pacientas paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną (pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnio 2 dalį tokios paslaugos turi būti suteikiamos per 7 kalendorines dienas).
Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko negalės užtikrinti paslaugų teikimo pačios (mažai šeimos paslaugas teikiančių gydytojų, ligos, atostogų atveju), dėl tokių paslaugų užtikrinimo ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko turės būti sudaryta sutarti su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga, galėsiančią užtikrinti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nurodytu laiku.
Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams užtikrina daugiau kaip po 10 valandų 5 darbo dienas per savaitę, įstaigai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka papildomai skiriamas finansinis skatinimas.
Pastebėtina tai, kad šiuo metu pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas negalint visą parą užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visą parą (7 dienas per savaitę), turėjo būti sudaryta sutarti su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga, galinčia užtikrinti tokių paslaugų suteikimą visą parą. Kadangi įstaigos neturi įstatyme nustatytos pareigos sudaryti tokias sutartis su pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, todėl už tokį nepertraukiamą paslaugų teikimo užtikrinimą galėdavo reikalauti brangaus apmokėjimo iš pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų. Atsižvelgiant į tai, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos neturi pasirinkimo (neužtikrinant pačiai ar per sutartis paslaugų visą parą (7 dienas per savaitę) teikimo, su įstaigomis nebebūtų sudaroma sutartis dėl jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“)), užtikrinimo paslaugų sutarties kaina pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms priklauso tik nuo sutartį pasirašančios įstaigos valios ir siūlomos paslaugos kainos. Įstatymo projektu atsisakius pareigos užtikrinti paslaugas visą parą (7 dienas per savaitę), pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms nebereikėtų mokėti pinigų kitoms įstaigoms už tokių paslaugų nepertraukiamą teikimą visai arba sumokėti tik už nedidelę dalį laiko, kai tokių paslaugų įstaiga pati negalėtų užtikrinti ne mažiau kaip po 8 valandas 5 darbo dienas per savaitę, pietų pertraukos metu, taip pat ne mažiau kaip 2 papildomas valandas kiekvieną darbo dieną prieš arba po įstaigos darbo dienos laiko.
Priėmus projektą, laukiama šių teigiamų rezultatų:
1. Pacientams:
1.1 Pacientai aiškiai žinos, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas privalės gauti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo laiku ne mažiau kaip 8 valandas per dieną ir papildomai 2 valandas per dieną, bei taip pat ir įstaigos pietų pertraukos metu, o visu kitu laiku jis turės kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią skubiosios pagalbos skyrių (gaus skubiąją medicinos pagalbą).
1.2. Iš pacientu nebebus reikalaujama susimokėti už paslaugas, jei dėl jų bus kreipiamasi pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos nedarbo metu motyvuojant tuo, kad šios paslaugos turėtų būti suteiktos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigoje.
2. Šeimos gydytojams: įstatyminiu lygiu atsisakius perteklinės pareigos LNSS priklausančioms ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms visą parą ir 7 dienas per savaitę užtikrinti nebūtinų (pacientams pagal jų sveikatos būklę nedelsiant nereikalingų) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šeimos medicinos paslaugas teikiančius gydytojus atlaisvinus nuo pareigos teikti nebūtinas (nereikalingas pacientui nedelsiant) paslaugas, taip pat paslaugas, kurios yra skubiosios medicinos pagalbos atvejai, visą parą ir 7 dienas per savaitę, darbo krūviai galės būti paskirstyti didinant pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą įstaigos darbo metu.
3. Racionaliai valdomos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitos lėšos, nes atsisakoma pareigos joms pirkti tokių paslaugų (jei įstaigos negali pačios užtikrinti tokių paslaugų teikimo) užtikrinimą jų nedarbo metu. Priešingai, įstaigos bus skatinamos užtikrinti kuo ilgesnį savo darbo laiką pacientams priimti (jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoja savo darbą taip, kad pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams užtikrina daugiau kaip po 10 valandų 5 darbo dienas per savaitę, įstaigai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka papildomai skiriamas finansinis skatinimas).
4. Bus suderintos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 12 punkto nuostatos.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta
Poveikis atitinkamai sričiai:
Teigiamas poveikis nurodytas aiškinamojo rašto 4 punkte.
Pacientams Įstatymo projektas bus naudingas tuo, kad pacientas gaus paslaugas greičiau įstaigos darbo metu (nes šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas nebeturės dirbti naktį).
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas poveikio valstybės finansams (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui) neturės. Kadangi turės mažėti naktį dirbančių šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius, nebereikės mokėti naktį, savaitgalį ar švenčių dienomis dirbantiems asmenims didesnių darbo užmokesčių. Be to, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos nebeturės pareigos užtikrinti sutarčių pagrindu (atitinkamai sumokėdamos už tai) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nedarbo metu. Atitinkamai sumažėjus įstaigoje teikiamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimčiai, šios lėšos turės būti perskirstytos šias paslaugas galėsiančioms suteikti kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.
Poveikis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedidins administracinės naštos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, t. y. juo nėra nustatomi papildomi informaciniai įpareigojimai valstybės institucijoms ir įstaigoms.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį korupcijos mažinimui sveikatos sistemoje. Įstatymo projektu aiškiai nustačius, kad pacientams paslaugos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų nedarbo metu visais atvejais turės būti suteiktos asmens sveikatos priežiūros įstaigų skubiosios pagalbos skyriuose, iš paciento nebebus reikalaujama susimokėti už galimai ne skubiosios medicinos pagalbos atvejį atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ ir Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943.
Nurodyto teisės akto pakeitimo projektą rengs Sveikatos apsaugos ministerija.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Poveikis valstybės finansams pateiktas aiškinamojo rašto 5 dalyje (Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta).
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai Darius Kaminskas
Asta Kubilienė
Aurelijus Veryga
Priedas prie aiškinamojo rašto :
