Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 262
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena, pradėsime vakarinį Seimo posėdį. Pradėsime nuo registracijos.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Kaip žinote, rytiniame posėdyje dirbome labai sparčiai ir spėjome išnagrinėti beveik visus vakarinio posėdžio projektus. Dabar orientuokimės, kad balsavimo intervalas gali būti apie 15 valandą, galbūt šiek tiek po 15 valandos, jeigu čia kai kurie kolegos surinks 29 parašus ir norės pateikti projektą. Skelbkime, kad balsavimo pradžia bus 15 valandą.
Pradedame vakarinės darbotvarkės 1 klausimą – Vyriausybės pusvalandį. Jį užpildys krašto apsaugos ministras ir mūsų klausimai jam. Prašau, ministre.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pranešimas
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pristatyti krašto apsaugos sistemos aktualijas. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje tikrai daug kalbama apie Lietuvos kariuomenės pajėgumus, sąjungininkų buvimą, piliečių pasirengimą. Tai išties rodo, kad žmonės nėra abejingi Lietuvos gynybai. Realiai jau trečius metus Vyriausybės programoje įtvirtinti prioritetai yra įgyvendinami, todėl šiandien noriu akcentuoti tai, kas buvo padaryta ir kur link judame.
Pradėsiu nuo kariuomenės plėtros – mūsų esminio prioriteto. Modernizacijos tempas nestoja, pernai metai buvo rekordiniai pagal užbaigtus projektus ir naujas svarbias pasirašytas sutartis, tokias kaip kovinių dronų, salvinių sistemų „Himars“, savaeigių haubicų, papildomų visureigių JLTV. Labai pasiteisino tarpvyriausybinis įsigijimų modelis Government to Government. Ir toliau stengiamės juo remtis.
Koordinuojamės su Baltijos valstybėmis dėl bendrų įsigijimų, tokių susitarimų yra septyni. 2023 metais planuojama įsigijimo sutarčių už 750 mln. eurų. Jos daugiametės, čia ne per vienerius metus, be abejo, išleidžiami pinigai.
Pagrindiniai nauji projektai. Valstybės gynimo taryboje patvirtintas nutarimas pagreitinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos antrąjį etapą, tai yra naujos baterijos įsigijimą, trumpojo nuotolio mobilių oro gynybos sistemų, elektroninių kovos sistemų ir bepiločių orlaivių sistemų.
Kokybiškai naujas infrastruktūros plėtros etapas. Į plėtrą žiūrime kompleksiškai vertindami savo kariuomenės ir sąjungininkų poreikius. Trys nauji kariniai miesteliai, naujo Rūdninkų poligono ir kitų poligonų plėtra, ginkluotės, technikos priežiūros, sandėliavimo infrastruktūra, infrastruktūra priešakinėms pajėgoms. (Šurmulys salėje) Visa tai yra sudėta į bendrą infrastruktūros vystymo planą ir šiuo metu vystoma…
Šiaip labai sunku skaityti ir kalbėti, aš kartais pats savęs negirdžiu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nors mūsų tikrai nedaug, bet pokalbiai per daug intensyvūs, sunku klausyti ministro. Aš prašyčiau pokalbius perkelti į poilsio erdvę, nes tiems, kurie nori atidžiai klausyti, tikrai yra sudėtinga.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo metu vystoma apie 200 didesnių ir mažesnių projektų, jiems skiriama apie 10 % gynybos biudžeto. Vien šiemet tam skirta daugiau kaip 130 mln. eurų, didelę jų dalį užbaigsime 2024 metais.
Personalo srityje daug dėmesio skiriama karių pritraukimui, išlaikymui tarnyboje, plėtojame finansiškai ir kitais aspektais patrauklų socialinį paketą. Numatoma šaukimo sistemos plėtra, nes tai yra pagrindinis kariuomenės papildymo ir rezervo formavimo šaltinis. Po šaukimo reformos padidintas šauktinių skaičius, diferencijuotas tarnybos laikas leistų padidinti aktyviojo rezervo karių skaičių nuo 27 tūkst. iki 50 tūkst. ir parengti mums reikalingų kvalifikacijų personalą. Svarbu ir rezervo organizavimas, ir parengimo kokybė. Visi aktyviojo rezervo kariai dabar yra priskirti konkretiems kariniams vienetams.
Didiname kartotinio rengimo apimtis. Per dvejus metus padidinome tris kartus. Toliau turėtų augti nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė išties yra stipresnė. Tai matome per įvairius pjūvius – aprūpinimą, infrastruktūrą, personalą.
Ilgalaikis tikslas, apie kurį jau paskelbta, apie kurį kalbame, – divizijos formavimas Lietuvos kariuomenėje. Tai visapusiškas iššūkis, bet kartu ir mūsų kariuomenės natūralus plėtros etapas ir deklaracija sąjungininkams, kad esame pasirengę jau kitai svorio kategorijai ir dabar, be abejo, einame ir judame link politinio sutarimo dėl to.
Dėl NATO kolektyvinės gynybos ir pasirengimo priimti sąjungininkus. Šiuo metu, palyginus su pernai, prieš prasidedant karui Ukrainoje, Lietuvoje turime pusantro karto daugiau sąjungininkų. Tai yra nuo 2,5 tūkst. iki 3 tūkst. Pridėjus atvykstančius į pratybas skaičiai būna dar didesni. Pavyzdžiui, per NATO viršūnių susitikimą turėsime gerokai virš 3 tūkst. sąjungininkų Lietuvoje.
Artėjant Vilniaus viršūnių susitikimui strateginis tikslas nesikeičia – NATO priešakinė gynyba. Dar vienas svarbus elementas – oro priešraketinė gynyba, rotacinio oro gynybos modelio užtikrinimas, kuris leistų didesnį sąjungininkų orlaivių ir antžeminių oro gynybos sistemų buvimą Lietuvoje. Tikimės, kad NATO viršūnių susitikimas įtvirtins šiuos sprendimus.
Vokietijos brigada yra priešakinės gynybos dalis. Politiniu ir ekspertiniu lygmeniu nuo lapkričio mėnesio, arba 5 mėnesius, vyksta konsultacijos siekiant visos Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje. Aptartos infrastruktūros vystymo vietos, kad iki 2026 metų pasirengtume priimti vienetą. Vienoje iš tų vietų – Rūdninkų poligone – jau šį rudenį planuojama pradėti parengiamuosius statybos darbus. O pačiame poligone, kuriam Seime įstatymu buvo pritarta prieš metus, atlikti visi parengiamieji darbai: žymėjimas, kirtimai, su „Oro navigacija“ suderinti oro erdvės kontrolės klausimai. Lapkričio mėnesį atidarytos trys šaudyklos, o šį mėnesį pradedami vidiniai keliai, jų tiesimas. Beje, kelias už poligono ribų nuo Pirčiupių iki Jašiūnų taip pat bus rekonstruojamas, nes yra susijęs su patekimu į šį poligoną.
Beje, kartu su Vokietija kalbamės ir dėl išankstinio amunicijos įrangos dislokavimo plėtojant tam skirtus amunicijos sandėlius. Jau yra prasidėjusi jų statyba. Iš viso reikia 70 sandėliavimo vietų.
Lapkričio 1 dieną, arba prieš 5 mėnesius, įsigaliojo įstatymo pakeitimai, leidę sutaupyti dvejus su puse – trejus metus tvarkant statybai reikalingus dokumentus. Jeigu būtume Seime nepriėmę šių dokumentų, faktiškai tos statybos būtų prasidėjusios tik 2026 metais.
Pasirengti, be abejonės, svarbu ne tik kariuomenei, bet ir visai valstybei. Kaip minėjau, pernai buvo priimti priimančiosios šalies infrastruktūros plėtrai reikalingi teisės aktai. Šiuo metu komitetuose svarstomas paketas dėl galimybės pagreitinti privačių žemės sklypų, kurie yra susiję su dabar jau egzistuojančiomis karinėmis teritorijomis, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Tai nėra dideli sklypai, iš tikrųjų keliolikos hektarų.
Greta karinės infrastruktūros turime gerinti ir civilinę infrastruktūrą, būtiną sąjungininkams atvykti, ir kartu su Europos Sąjungos karinio mobilumo iniciatyva dirbame, esame identifikavę, nustatę prioritetus. Gavome, ko gero, didžiausią finansavimo sumą iš visų Europos Sąjungos valstybių – apie 120 mln. eurų. Be abejonės, šiame kontekste noriu paprašyti ir Seimo paramos palaikant Finansų ministerijos solidarumo mokestį, kuris numato, kad dalį bankų pelno būtų galima panaudoti dvigubos paskirties karinio mobilumo ir karinės infrastruktūros projektams finansuoti.
Visuomenės parengimas. Apie tai išties daug kalbame Ukrainos karo kontekste, tikrai yra daug ko pasimokyti, ypač ukrainiečių valios tvirtumo. Piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui darbotvarkėje yra jau kelerius metus. Pradėjome nuo nulio, iki 2020 metų apskritai mažai apie tai kalbėta ir beveik nieko nedaryta. Šiuo metu turime strategiją, kurios planas parengtas sausio mėnesį ir baigiamas derinti Vyriausybėje, per balandžio mėnesį plano projektą tikimės suderinti su Nacionalinio saugumo komisija ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiame plane, galiu pasakyti, pastaruoju metu buvo paskelbta ne visai tiksli informacija, paėmus tiktai vieną iš kriterijų apie piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui, jį galima pamatuoti, buvo paskelbta, kad parengta 3 tūkst., bet tai tiktai yra vieno kurso, o kursų, pačių įvairiausių, yra septyni. Išties 2022 metais, dar nepriėmus plano, nepatvirtinus, buvo parengta 27 tūkst. 377. Šiais metais planuojame apie 35 tūkst., tai yra realūs skaičiai, bet, kaip minėjau, planą išties reikia patvirtinti.
Didelis dėmesys yra skirtas ir Šaulių sąjungai. Tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad Šaulių sąjungos finansavimas išaugo penkis kartus, kaip ir šaulių skaičius išaugo 40 %. Kartu pilietinio pasipriešinimo įgūdžiai yra ugdomi ne tik konkrečiuose kursuose, tačiau ir mokyklose yra patvirtinta atnaujinta privalomo pilietiškumo pagrindų dalyko programa. Visuomenės rengimui ir švietimui bus panaudotos pažangios priemonės. Rudenį turėtų startuoti Krašto apsaugos ministerijos parengta mokymų platforma. Joje bus galima mokytis, tikrinti žinias ir gauti mobilizacijos, pilietinio pasipriešinimo ir priimančios šalies paramos temų suvokimą patvirtinantį sertifikatą. Ši priemonė galės būti pasitelkta ne tik savanoriškam visuomenės švietimui, bet ir integruotam valstybės tarnautojų edukavimui.
Galėčiau paminėti dar vieną temą, nes Krašto apsaugos ministerija tikrai čia aktyviai dalyvauja, tai yra parama Ukrainai. Šiuo metu parama siekia 454 mln. eurų. Ieškome dabar būdų, kaip inicijuoti ir naujus pirkimus. Skiriame lėšų ir tarptautiniams fondams. Rengiame ukrainiečius, pernai parengėme 500 ukrainiečių karių, šiemet planuojame jų parengti 1 tūkst. 600, o galbūt iki 2 tūkst. Iš tikrųjų ne visada galime pasakyti, kiek bus jų parengta, bet mūsų įsipareigojimas – teikti Ukrainai paramą iki pergalės prieš agresorių.
Krašto apsaugos ministerijai yra priskirtos kitos reikšmingos sritys – tai kibernetinio atsparumo stiprinimas. Čia aš turiu pasakyti, kad kibernetinis saugumas yra visų atsakomybė, todėl siekiame stiprinti ir pačių institucijų, ir privataus sektoriaus gebėjimus, kad augtų kibernetinio saugumo kultūros lygis. Pernai tūkstančiai žmonių galėjo lankyti kibernetinio saugumo kursus ir išties patobulinti savo įgūdžius.
Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre įgytas ir pradėtas naudoti virtualus kibernetinio saugumo pratybų poligonas, organizuojamos tarptautinės ir nacionalinės pratybos. Kartu rengiame ir nacionalinę kibernetinio saugumo plėtros programą, čia tikrai ne Krašto apsaugos ministerijai, čia jau visai valstybei. Planuojama dalį programos veiklų finansuoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis, skirti 40 mln. eurų. 2022 metais įsigaliojo teisės aktai, užtikrinantys, kad kritinei infrastruktūrai, įskaitant 5G infrastruktūrą, būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga.
Beje, sustiprintas mobilizacinis… su kibernetiniu saugumu ir mūsų kertiniu valstybės ryšiu mobilizacinis parengimas. Praėjusiais metais buvo patikrinta, kaipgi ši sistema veiktų krizės sąlygomis, ar yra pakankamai elektros generatorių ar kitų galimybių, ar yra rezervų. Tie trūkumai buvo nustatyti ir dabar didžioji dalis jų yra užpildyta, papildyta ir pakeista. Krašto apsaugos ministerija prieš vyksiantį NATO viršūnių susitikimą organizuoja kibernetiniam saugumui skirtus renginius. Vienas iš jų, beje, vyksta kaip tik šiandien.
Dar galėčiau, aišku, minėti ir Lietuvos vadovaujamas Greitojo reagavimo pajėgas, ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektus. Dalyvauja aštuonios valstybės. Iš tikrųjų šis projektas, vadinamasis PESCO projektas, atliko svarbų vaidmenį padedant Ukrainai savo laiku, tai yra prieš metus, Ukrainos prašymu dėl kibernetinės paramos.
Taip pat veikia Regioninis kibernetinės gynybos centras, kuris bendradarbiauja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Ukraina, Sakartvelu, Lenkija. Ir pagrindinės jo veiklos kryptys – kibernetinių grėsmių analizė, informacijos apsikeitimas ir praktinių rekomendacijų teikimas. Siekiama, kad prie šio centro veiklos prisijungtų ir Tolimųjų Rytų šalys, pavyzdžiui, Pietų Korėja, siekiant išplėsti kibernetinio saugumo grėsmių pažinimo lauką.
Nacionalinis koordinavimo centras, kurio užduotis Lietuvoje vykdo Krašto apsaugos ministerija, įsteigtas nuo šių metų pradžios, yra vienas iš 27 Europos Sąjungos nacionalinio koordinavimo centrų, kurių tinklas ir nauja Europos Sąjungos agentūra, Europos kompetencijų centras siekia sutelkti ir koordinuoti investicijas į mokslinius tyrimus, technologijų pramonės plėtrą, kad Europos Sąjungos šalys įgytų technologinį suverenumą, gebėtų apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą ir mažiau priklausytų ne nuo Europos Sąjungos kritinių šalių technologijų. Centras 2023–2024 metais planuoja finansuoti vykdomus kibernetinio saugumo projektus.
Taip, tai aš dabar baigsiu, nes yra keliolika klausimų, gal sugebėsiu į juos atsakyti. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį klausiantiesiems, tiesiog pasiūlysiu Seimo nariams plojimais pasveikinti čia atvykusią Lenkijos lietuvių delegaciją (kaip matote, įvairaus amžiaus), stebinčią pustuštę mūsų salę. Smagu matyti mielus lietuvius. (Plojimai)
Dabar klausimai eilės tvarka. Pirmas klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, prieš kelias dienas vienoje televizijos laidoje jūsų partijos kolegos kalbėjo apie tai, kad gyventojų gynybos teisinė bazė yra parengta, bet vykdymas yra labai prastas. Manau, kad buvo turima mintyje jūsų vadovaujama institucija, nes šiandien gyventojai visiškai nepasiruošę karo atvejui. Apie tai buvo pasakyta ir tai buvo patvirtinta. Bet norėčiau paklausti iš kitos pusės.
Štai jūs jau ne kartą patvirtinote, kad, deja, mūsų jaunimas, kuris ateina į karinę tarnybą, kas antras netinka tarnybai dėl sveikatos. Ar galite dabar pasakyti, kad jūsų Švietimo ministerijos kolegos, kurie planavo biudžetą mūsų jaunimo sveikatinimui, ar tris kartus daugiau skyrė, ar ne? Nes 3 % nieko nereiškia. Turi būti tris kartus padidinta, kad būtų sustabdytas nuosmukis ir kad pradėtų sveikata gerėti. Ar tas prasidėjo, ar mes toliau durnių voliojame? Kito klausimo kitaip negaliu čia pasakyti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ką daro kitos ministerijos, šiuo atveju aš neatsakysiu, nes atsakau už savo ministerijos kuruojamus klausimus, bet situacija išties su jaunimo sveikatingumu yra sudėtinga.
Kita vertus, darant šaukimo reformą, aš labai tikiuosi, ten yra dar papildomų punktų, apie kuriuos galėčiau ir dabar pasakyti, pavyzdžiui, kad sveikatos patikrinimus atliktų šeimos gydytojai, tai yra remtųsi visa ligos istorija ir nekurtų prieš šaukimą naujos ligos istorijos. Tokie dalykai, deja, yra dažni.
Šiaip jau savanorių, kurie yra pašaukiami į tarnybą, skaičius vis tiek egzistuoja, be abejonės, priešingu atveju mes neįvykdytume šaukimo planų, tačiau, žinoma, norisi tarnybą padaryti patrauklesnę. Tam yra siūlomi pakeitimai, kur yra diferencijuojamas tarnybos laikas skirtingų kategorijų asmenims, kur yra sudaromos galimybės be išimčių ir studentams atlikti savaitgaliais, kas antrą savaitgalį atlikti karinę tarnybą savanorių daliniuose ar jaunųjų vadų kursuose juos išplečiant. Tai iš tikrųjų būtų didelės galimybės ir būtų sumažintas išimčių skaičius.
Išimčių skaičius apima 27 tūkst. jaunuolių. Tai nereiškia, kad jie visi tiktų karinei tarnybai. Matyt, procentas jų tinkamumo būtų toks pat kaip ir kitų, bet vis dėlto tam tikra dalis tikrai tiktų ir, ko gero, būtų apmokyti, ir žinotų, ką daryti krizių atveju, taip pat žinotų, be abejo, savo paskirties vietas būdami aktyviojo rezervo nariai.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Mano klausimas bus iš gynybos ir saugumo srities. Žmonės nežino, karo atveju ką reikia daryti, taip pat kaip organizuotis pilietiniam pasipriešinimui. Girdėjau, ir Šaulių sąjunga negali prisiimti visos atsakomybės, nors jai dažnai deleguojama. Apmokyta maždaug 3 tūkst., rodos, žmonių tiktai. Mokyklų vadovų, kai paklausiau, atsakymas buvo: karo atveju ką vesime į stadioną. Žinokite, tai yra netvarka. Net mes, Seimo nariai, esame neinstruktuoti, kaip mes turėtume elgtis. Tai kada, kiek žinau, lėšų yra pakankamai, gal trūksta intelektualinio potencialo ar patirties, sakykite, gal galima tuos klausimus ir išspręsti? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad Krašto apsaugos ministerija Seimo narių neinstruktuoja. Bet mes, pavyzdžiui, Vyriausybės nariai, esame instruktuoti. Mes žinome, ką darysime tokiais atvejais ir kur darysime. Ir, beje, Seimas, kaip institucija, taip pat tai gali padaryti. Nes mus instruktavo būtent Vyriausybės kanceliarija.
Dėl to, kas ką žino, pavyzdžiui, krizių atveju ką daryti. Vidaus reikalų ministerija yra parengusi ir internetinį puslapį, ir informaciją, dabar pavadinimo nepasakysiu, „72 valandos“ atrodo, vadinasi. Žmonės turi patys domėtis tuo. Tikrai niekas neprivers nieko domėtis, jeigu patys nesidomės, neskaitys, nežiūrės. Aš raginčiau iš tikrųjų domėtis. Tai nėra koks nors panikos kėlimas, tiesiog tai yra žmonių edukavimas, kad jie žinotų, ką daryti. O aš manau, kad ir politikų pareiga informuoti, kad yra tokių galimybių sužinoti tą informaciją, pamatyti, paskaityti, įsiminti. Jeigu kas nori specialiai rengtis, viskas yra, tik reikia naudotis.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Pone ministre, aš neklausiu, kodėl už dvejų metų jūs ruošiatės kariauti, o ne už dviejų dienų, jūs dėl to turbūt su Rusija susitarėte. Mano klausimas. Turiu duomenų iš patikimų šaltinių, kad daug šauktinių serga spidu. Juos toliau kariuomenėje įskaitote ar išbrokuojate? Paaiškinkite, kaip vyksta tas procesas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). O kas tai yra?
PIRMININKAS. Patikslinsite klausimą?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Lietuviškai.
V. VALKIŪNAS (DPF). Spido nežinote? Imuniteto deficitas. Kaip sakant, čia buvo reklamuota…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš nežinau, klausykite, aš siūlau jums neskleisti gandų. Jeigu jūs neturite patikimos informacijos, na, atrodote iš tikrųjų kaip labai nerimtas politikas šiuo atveju. (Balsas salėje) Jūsų klausimai turi būti pagrįsti informacija. Kokiu spidu, apie ką jūs šnekate?! Tai totali nesąmonė! Aš galiu tą pasakyti čia, iš tribūnos, jums tiesiai. Nebūkite juokingas.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pone ministre, aš labai konkrečiai paklausiu. Na, visuomenei tenkanti našta dėl krašto gynybos yra beveik 2 mlrd. Dabar žvelgiu į 2022 metų ataskaitą, Audito komitetas parengė: premijoms – beveik 12 mln. eurų, kvalifikacijai tobulinti – 2,5 mln., priedams – 24 mln. O Krašto apsaugos ministerija neturi visuotinio valstybės gynimo plano. Jūsų dabar sekamos pasakos čia, kad neva kancleris turi sureguliuoti Seimo nariams, na, tikrai netelpa į jokią logiką jūsų pateikti atsakymai. Gerbiamas ministre, kiek pinigų jūs išleidžiate viešiesiems ryšiams, Audito komitetas negavo. Ar tai irgi valstybės paslaptis? Ar biudžeto asignavimai skiriami asmeniškai jūsų, kaip būsimo konservatorių Prezidento, įvaizdžiui kurti? Galbūt rytoj mes gausime tuos duomenis iki Audito komiteto posėdžio? Norėtume žinoti. O apie planus prašom nesekti pasakų. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Be abejo, kaip Seimo narys, matau, jūs visiškai neišprusęs. Valstybė turi valstybės gynybos planą, kariuomenė jį vykdo. Čia yra skirtingi etapai: taikos, krizės, karo. Bet kuriuo atveju tas planas yra. Mobilizacinis planas yra. Artimiausiu metu jis bus dar tikslinamas ir tobulinamas pagal esamus mūsų priimtus įstatymus. Tai yra planai egzistuoja. Tos struktūros, kurios atsakingos už jų vykdymą, taip pat yra ir tam yra pasiruošusios. Tai nereiškia, kad viskas yra nuostabu ir gerai, kad nereikia įdėti darbo. Tam ir yra žmonės, jų yra 20 tūkst. Aš siūlau išties labiau domėtis, ką daro tie 20 tūkst. žmonių, ką jie dirba, kodėl vieną kartą per metus jiems galima skirti premiją. Premija skiriama už darbą. Jeigu kas nežino, mes priedų už tarnybą, pavyzdžiui, kai buvo valdoma nelegalių migrantų krizė, kariams, jų vienu metu ten buvo 1,5 tūkst., o rotuojantis apėmė 10 tūkst., na, faktiškai visą kariuomenę, mes jiems negalėjome jokių priedų, nes Krašto apsaugos sistemos įstatyme nenumatyti jokie priedai. Mes už jų papildomą darbą pasienyje atliekant pasieniečių funkcijas turėjome galimybę tik premijuoti vieną kartą per metus. Negalima nei du kartus, nei tris kartus, nei dešimt kartų premijuoti. Dėl to, be abejo, buvo sumokėti tie pinigai. Ir aš dėl to jokio apgailestavimo nejaučiu. Žmonėms buvo sumokėta už jų papildomą darbą, papildomą tarnybą.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, tikrai turėjau garbės dirbti jūsų komandoje ir dar kartą naudodamasis proga dėkoju už tą pasitikėjimą. (Balsas salėje) Norėjau labai nuoširdžiai kolegoms pasakyti, kad jūsų indėlis stiprinant krašto apsaugą yra tiesiog istoriškas, kaip ir pats esate istorikas, nes padaryta labai daug. Ypač ta strategija, kuri yra numatyta kariuomenei stiprinti ir plėtrai iki divizijos lygio, yra neapsakomas kokybinis šuolis į ateitį, stiprinant mūsų krašto apsaugą.
Ministre, norėjau pasiteirauti: galbūt jau yra skaičiai ir perspektyva, kaip atrodys ta naujoji sukurtoji divizija, po kiek laiko jinai realiai galėtų funkcionuoti, kokie maždaug galėtų būti kaštai? Dar kartą norėjau pasakyti, kad tas jūsų ryšys ir kokybinis santykis su Lietuvos kariuomene, su Lietuvos kariuomenės vadovybe būtent ir stiprinamas dėl tos mūsų visos krašto apsaugos vienybės ir dėl vienodu balsu ėjimo link svarbiausių tikslų, tai yra kariuomenės ir eilinių karininkų, eilinių kariuomenės darbuotojų gerovės gerinimo. Ačiū jums dar kartą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš atsakysiu trumpai. Dėl divizijos, tai pirmiausia turi būti priimtas Valstybės gynimo tarybos sprendimas. Tai yra dešimties metų projektas. Divizija nesukuriama per vieną akimirką, per vienus metus ar penkerius metus. Divizijos vadovavimo elemento kūrimas prasidėjo prieš penkerius metus. Mūsų partneriai amerikiečiai mokė mūsų karininkus, ką reiškia vadovauti dideliam junginiui. Tai yra visai kitas dalykas, negu vadovauti nedideliam bataliono ar net brigados dydžio padaliniui. Divizijos vienetas, priklausomai nuo politinio sutarimo, be abejo, reikalauja papildomų išlaidų, bet aš negalėčiau spekuliuoti nepriėmus politinio sprendimo, kokios tos išlaidos būtų, kokia tai divizija – lengvoji, sunkioji, šarvuota, pėstininkų. Priėmus tuos sprendimus, bus galima pasakyti konkrečiau.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Ąžuolas. (Balsas salėje) Dar kelias minutes pridėsime, nes tema svarbi. Nėra. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad išties Lietuvos žmonės nėra abejingi krašto apsaugai, tačiau susitikimuose, kuriuose tenka būti, dažnai jie išsako nerimą ir prašė jūsų paklausti, žinodami, kad šiandien jūs būsite tribūnoje, dėl galimo jų žemės paėmimo ir ypač dėl galimo naujo poligono steigimo. Ar vėl nekils nerimas taip pat ir Žemaitijoje, kalbant apie plėtrą, ar nebus paimta žemė poligonui steigti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vienareikšmiškai galiu atsakyti – galite nuraminti. Mes dabar steigiame naują poligoną. Tai yra Rūdninkų poligonas. Darbas jį steigiant tai nėra vienų metų darbas. Nuo jo patvirtinimo praėjo 10 mėnesių. Prasidėjo išminavimas, miško kirtimas, atliktas žymėjimas, dėl oro navigacijos sutarta, šaudyklos atidarytos, keliai tiesiami, infrastruktūra pradedama statyti nuo rudens. Tai yra vienų metų darbas, bet laukia dar poros metų darbas, kol mes galėsime jį pritaikyti, kad jį visiškai naudotume.
Kitokia plėtra nenumatoma. Aš tiesiog poligonų temą praplėsiu taip, kad savo laiku pagal galiojančius įstatymus buvo priimti sprendimai dėl Gaižiūnių ir Pabradės poligonų plėtros. Tie sprendimai buvo priimti prieš aštuonerius metus, bet kadangi įstatymai nebuvo keičiami, norint greičiau įgyvendinti tą projektą, tai jie dabar baigiami įgyvendinti. Tai yra pats Pabradės poligonas padidintas nuo 2 tūkst. 200 hektarų iki 5 tūkst., su juo susijusi mokymo teritorija – nuo 6 tūkst. 700 hektarų iki 12 tūkst. 500 hektarų, Gaižiūnų poligonas – nuo 2 tūkst. 700 hektarų iki 5 tūkst. 500 hektarų, mokymo plotai taip pat patrigubinti. Tai yra galimybės, kur galėtų manevruoti batalionas ar keli batalionai, iš tikrųjų yra ir sąjungininkams, ir mums. Taip, mes negalime sukurti tokio dydžio poligono, kur galėtų vienu metu visa brigada būti ir treniruotis, bet tokius poligonus Europoje turi, jeigu neklystu, Lenkija, Vokietija, Rumunija – viskas, tai yra šalys, kurios turi visai kitokio dydžio teritorijas.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas ministre, išties daug klausimų pristatėte, bet aš tik vieną tokį retorinį klausimą. Jūsų partijos pirmininkas pristatė, kad jūs galimas kandidatas į prezidentus. Tai ką, dabar, vadinasi, jūs koncentruositės į Prezidento rinkimų kampaniją ar vis dėlto dirbsite krašto apsaugos ministru, kaip ir dabar gerai dirbate?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tai nesusiję su mano tema, kurią šiandien pristatau.
PIRMININKAS. Na, nuraminkite, kad eisite krašto apsaugos ministro pareigas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, tai aš ir einu.
PIRMININKAS. Seimo narys taip jaudinasi.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kas pasikeitė? Konstitucija pasikeitė, įstatymai? Niekas nepasikeitė.
PIRMININKAS. Gerai. A. Veryga ir L. Nagienei dar leisiu paklausti.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, aš visgi norėčiau tikėti, kad mes ruošiamės rimtai, turbūt neatsitiktinai ir karinės įrangos įsigyjame, ir mokome kariškius, bet jūs turbūt ne blogiau nei aš žinote, kad bet kokiu atveju, jeigu būtų karinis konfliktas, tam reikėtų ir sveikatos sistemos. Mes, skirtingai negu Ukraina, neturime karo ligoninių, vadinasi, mums reikėtų naudotis civiline infrastruktūra. Deja, bet aš niekaip nesugebu išgauti iš mūsų sveikatos ministro, kas yra daroma ar padaryta, ar, kaip suprantu, nieko nėra daroma. Tai čia mano gal toks ar klausimas, ar prašymas, galbūt jūs galėtumėte tiesiog su juo pabendrauti ir pabandyti įtikinti, kad visgi šita infrastruktūra yra reikalinga, jeigu prireiktų jos. Nes neužteks tik ginklų ir neužteks tik kareivių – jiems reikės ir sveikatos priežiūrą teikti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti. Prieš 10 dienų būdamas Ukrainoje lankiausi karo ligoninėje – jiems irgi neužtenka karo ligoninių infrastruktūros, jie irgi naudojasi civiline infrastruktūra, jie irgi mobilizavo gydytojus, kitą personalą, kad prižiūrėtų sužeistus karius. Jų medicinos srities lygis – kaip ir mūsų, turiu pasakyti, aukštas lygis. Išties 80 % karių grįžta į rikiuotę. Apimtis, taip, didelė. Sužeistų karių tokią apimtį, kokia Ukrainoje, gydyti pas mus gebėtų, ko gero, tiktai patys didžiausi centrai.
Kad ir kokią mes karinę mediciną turėtume, o mes esame numatę papildomai finansavimą, aš nepaminėjau, bet yra ir Karo medicinos tarnybos plėtra, tai yra įgyjant ir papildomos įrangos, ir tai, kas būtų naudojama, matyt, krizių atveju jau – išskleidžiamos lauko ligoninės ir panašiai. Šiuo atveju to skirtingo lygio medicinos įstaigos pagal NATO kriterijus (1, 2, 3 rolė), be abejo, egzistuoja, bet įrangos kol kas nepakanka. Bet kariai šiais metais turėtų būti tikrai visiškai aprūpinti tomis medicininėmis priemonėmis, kurias turi turėti kiekvienas karys. Kiekvienas karys. Jeigu dar neaprūpinta, tai, aš manau, bent jau pasižiūrėjau į planus, turi būti artimiausiu metu aprūpinta.
PIRMININKAS. Ir, kaip minėjau, paskutinė paklaus L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Gerbiamas ministre, mano dabar džiuginanti tokia pataisa ir aš tikiuosi, kad ir jūs pritarsite. Vakarų Lietuvoje buvo numatyta steigti didžiulį poligoną, tačiau yra palikta rezervuota teritorija. Mes esame pateikę įstatymo projekto pataisą, kad jinai būtų išbraukta kaip rezervuota teritorija. Aš tikiuosi, kad jūs tikrai palaikysite šitą projektą. Tai vienas toks mano aspektas.
Antras yra pasiūlymas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Kaip tik perėjo projektas pateikimą ir skubos tvarka yra tvarkomas. Patikinkite mane, kai mes įstatymą skaitome, šitie ypatingos svarbos infrastruktūros projektai, būtent kariniai, bus teikiami… ir teiks, ir tvirtins Vyriausybė, o ne Seimas? Tikrai taip yra įstatyme numatyta?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Priimančios šalies projektus tvirtina Vyriausybė. Čia aš galiu patikinti, kad jie nėra susiję su jokiomis rezervuotomis teritorijomis. Jeigu rezervavimo teritorijos dar yra pažymėtos tuose planuose, reikėtų tai, matyt, pakeisti. Aš tik žinau, kokia ilga keitimo procedūra vyksta. Bet Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė neturi poreikio tose teritorijose, tiesiog neturi poreikio.
Aš jau jums įvardijau, kas yra atlikta plečiant teritorijas. Visa tai, ką jūs dabar svarstote skubos tvarka, yra susiję su jau esamų karinių teritorijų žymėjimu ir plėtra, jau esamų. Jeigu ten šaulių aviacijos bazė, reikia pažymėti… Ne pažymėti – reikia ją elementariai aptverti. Norint turėti tam tikrą karinę techniką, iš mūsų sąjungininkai reikalauja fizinės apsaugos priemonių. Fizinės apsaugos priemonių elementariai. Tai yra visa tai, ką mes įrengėme pasienyje, mes turime įrengti ir aplink karinius dalinius. Kartais tiesiog neįmanoma to padaryti, kai yra įsiterpusi privati žemė, kažkada kažkaip, kažkokiais būdais, privatizuota, o gal ir sugrąžinta žemė. Viskas teisėta, tačiau mums reikia tuos sprendimus padaryti.
PIRMININKAS. Dėkui ministrui. 10 minučių ilgiau atakinėjote į klausimus, negu priklausytų.
14.41 val.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2496GR (pateikimas)
Dabar tuoj paskelbsiu kitą darbotvarkės klausimą – 2-2, tai yra Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2496. Prezidento grąžintas įstatymo projektas. Pranešėjas – K. Budrys, Prezidento vyriausiasis patarėjas. Kol jis ateis į tribūną, dėl vedimo tvarkos P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas ministre, gal jūs galėtumėte paaiškinti visai Lietuvai, dėl ko atleidote poną Šemašką iš viceministrų? Ką jis tokio padarė: ar veikė ne Lietuvos labui, ne Lietuvos interesams? Taip paprastai iš tokių pareigų niekas neatleidžia.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai Gražuli, klausimai jau baigėsi, jūs laiku neužsirašėte. Bet V. Semeškos pavardė buvo paminėta.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Ne taip buvo ištarta, bet vis tiek supratome.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Tikrai, dar kartą ir Petrui priminsiu. Labai paprasta. Semeška kaip meška. Ir ne Šemeška. Ir viskas.
O dėl ko mane atleido? Kad galėčiau ateiti ir į jus čia pažiūrėti, nes tas cirkas, kurį matau, tikrai yra unikalus. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Baigiame aiškintis apie meškas ir kviečiu Prezidento patarėją.
K. BUDRYS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandieną norėčiau pristatyti Prezidento dekretą, kuriuo yra teikiamas veto ir pasiūlymai drauge su juo. Pradėsiu pristatymą nuo tam tikrų pagrindinių tezių, į ką atsispiriant šis veto buvo parengtas ir parengtas kreipimasis ir į Seimą.
Visų pirma dėl Ribojamųjų priemonių įstatymo kaip tokio. Įstatymas yra išties reikalingas, jis sukuria mums papildomus įrankius užsienio politikoje ir nacionalinio saugumo politikoje. Mes jį turėtume traktuoti rimtai. Visas paketas, kuris buvo parengtas drauge su Tarptautinių sankcijų įstatymu, lydimaisiais įstatymais, numatančiais administracinį, baudžiamąjį persekiojimą ir atsakomybę, yra teisingas sprendimas. Tačiau dėl ribojamųjų priemonių mes turėtume padaryti tam tikras korekcijas, kurios remtųsi tam tikrais principais, susijusiais su konstituciniu lygiateisiškumo principu, tai yra Rusijos ir Baltarusijos režimų prilyginimo principu, ir tam tikru nuoseklumu užsienio ir vidaus politikoje.
Visų pirma, atliepiant tam tikras diskusijas viešojoje erdvėje, norėtųsi užbėgti už akių ir akcentuoti bei patikinti, kad Prezidento teikiami siūlymai niekaip nepaveiks demokratinės opozicijos, Baltarusijos ir Rusijos, veiklos Lietuvoje, jos statuso, galimybių prie jos prisijungti iš Baltarusijos ar Rusijos, šiuo metu tai reiškia gauti vizą, su ta viza gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gauti e. rezidento statusą, įsigyti nekilnojamojo turto ir kitus dalykus, jeigu tai atitinka įstatyme jau dabar numatytas sąlygas, tai reiškia, kad jeigu tam tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija ir tam yra humanitariniai pagrindai.
Taigi tas pagrindas išlieka ir opozicijos sąlygų niekaip neveikia tiesiogiai dėl Rusijos ir Baltarusijos išskyrimo. Ir pats įstatymas remiasi nuostata, kad tai yra karinės agresijos prieš Ukrainą ribojamųjų priemonių įstatymas, ir jo aiškinamajame rašte, kurį parengė įstatymo rengėjai, yra nurodyta, kad Baltarusija lygiai taip pat yra atsakinga už karinę agresiją prieš Ukrainą. Taip pat yra nurodyti prieš tai jau Seimo priimti dokumentai, kuriais šie režimai yra prilyginti.
Aš tik primenu, kad Baltarusijos statuso, kaip kad yra pasirodžiusios tam tikros ir ekspertų nuomonės, niekaip negalėtume lyginti su kitų valstybių, kurios remia kitomis priemonėmis Rusijos veiksmus, statusu, nes ataka prieš Ukrainą, agresija prieš Ukrainą buvo vykdoma taip pat ir iš Baltarusijos teritorijos. Pati pirmoji karo diena ir pagrindinė kryptis į Kijevą buvo vykdoma iš Baltarusijos teritorijos. Baltarusijos teritorija ir oro erdvė buvo naudojama raketoms paleisti, taip pat ir civilinei infrastruktūrai naikinti. Baltarusijos teritorija buvo naudojama karo nusikaltimams vykdyti. Aš tik priminsiu, kad ir Baltarusijos režimo lyderiai, dar prieš pradedant karinius veiksmus, savo retorika formavo būsimą karo pagrindimą ir atkartojo Rusijos argumentus.
Kitas dalykas yra Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija, ji neturi analogų su jokiais kitais santykiais, kuriuos turi Rusija su kitomis valstybėmis karinėje srityje. Jos sudaro vieną regiono karinę grupuotę, kuria remdamosi vykdo planavimą taip pat ir prieš NATO valstybes, ir prieš Lietuvą. Ja remdamosi pratybina įvairius planus, susijusius su Lietuvos okupacija ir taip pat galimai nestrateginio branduolinio ginklo panaudojimu mūsų teritorijoje, kaip mes ne kartą matėme pratybų „Zapad“ metu. Todėl čia Baltarusijos vaidmuo yra išskirtinis.
Kita grupė argumentų yra susijusi su Baltarusijos veiksmais prieš Lietuvą. Šis aspektas yra svarbus, nes Ribojamųjų priemonių įstatymas taip pat numato ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemones. Ir tie veiksmai, pradedant 2021 metais, o dar ir anksčiau, yra nukreipti tiek prieš Lietuvą, tiek prieš mūsų sienos saugumą. Kalbant apie hibridines atakas, ir dabar mes nuolat patiriame tiek informacinio, tiek kitokio pobūdžio atakas tiek prieš Lietuvos institucijas, tiek, beje, prieš konkrečius asmenis, kurie Lietuvoje taip pat rūpinasi ir Baltarusijos opozicijos veiklos sąlygomis. Tai vyksta šiuo metu.
Dar kita grupė, kurią tikrai reikia paminėti, – tai KGB veikla prieš Lietuvą ir prieš Baltarusijos opoziciją Lietuvoje. Tokios aršios operacijos, kurios yra vykdomos čia, Lietuvoje, pralenkia Rusijos tarnybų aktyvumą ir agresyvumą, kurį mes čia matome. Todėl nacionalinio saugumo požiūriu, vertinant ne karinio pobūdžio grėsmes, Baltarusijos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą negu Rusijos režimo veikla prieš Lietuvą. Todėl mes turime lygiai taip pat atliepti, galvodami, kokių papildomų priemonių mes turėtume imtis.
Dar vienas argumentas, kuris buvo išsakytas svarstymo metu komitetuose, buvo dėl tam tikrų mūsų verslo interesų apsaugos, kaip tai galėtų paveikti vieną ar kitą sektorių. Atkreipiu dėmesį, kad dabartinis įstatymas jau numato sąlygas, kaip tarpininkaujant Vyriausybės įgaliotai institucijai, ar tai būtų Ekonomikos ir inovacijų ministerija, ar kita, tarpininkauti sudarant sąlygas patekti į Lietuvą, vadinasi, gaunant vizą ir po to laikiną leidimą gyventi, leidžiantį dirbti Lietuvoje.
Taigi mes tiesiogiai niekam šiuo atveju sąlygų nesubloginame. Dėl to tampa dar didesnės svarbos klausimas dėl principingumo, kurį mes turime išlaikyti užsienio politikoje, tarptautinėje politikoje ir priimdami nacionalinius sprendimus. Vadinasi, jeigu mes ir savo partneriams, ir Europos Sąjungoje sakome, kad turi būti veidrodiniu principu taikomos sankcijos Baltarusijai, kaip mes jas numatome Rusijai, vadinasi, lygiai taip pat mes ir nacionaliniu lygmeniu turėtume analogiškai siekti vienodų principų ir apribojimų.
Dėl to Respublikos Prezidento dekretas remiasi konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, kuris sako, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti vienodą nediferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu. Prezidentas sako, kad Rusijos ir Baltarusijos veiksmai vykdant agresiją prieš Ukrainą yra analogiški, dėl to ribojamosios priemonės, kurios jau dabar įstatyme yra numatytos skirtingos Rusijai ir Baltarusijai, turėtų būti suvienodintos, ir kad nėra argumentų, kodėl prašymą gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje ar vykdyti individualų papildomą išsamų patikrinimą… Baltarusijos piliečiams turėtų būti lengvesnės ar paprastesnės.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad nacionalinio saugumo požiūriu yra du svarbūs Prezidento siūlymai. Vienas iš jų yra individualus išsamus papildomas patikrinimas taip pat ir Baltarusijos piliečių, kertančių išorinę Europos Sąjungos sieną. Vadinasi, mes turime turėti įrankį, kad įsitikintume, kad Baltarusijos piliečiai tikrai nepritaria vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą, mes tą veikiantį įrankį turime ir turėtume išplėsti ir šioje srityje. Ir dar vienas papildomas įrankis, tai yra numatyti, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kurie įgaliotų institucijų, kompetentingų institucijų būtų pripažinti pažeidę Tarptautinių sankcijų įstatymą ar Ribojamųjų priemonių įstatymą, automatiškai būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Ką tai duoda? Tai palengvina įrodinėjimą po to teismuose naikinant teisinį buvimo Lietuvoje pagrindą, tai yra vizą, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ar kitą pagrindą, kuriuo jie yra. Tai palengvintų mums procesus, sakykime, išsiunčiant iš šalies tuos asmenis, kurie pasirodytų negerbiantys mūsų įstatymų ar pritariantys karinei agresijai Ukrainoje. Dėl to šis įstatymas, Prezidento įsitikinimu, turi rodyti mūsų principus, turi rodyti mūsų vertybes, ne vien tik gebėjimą sutarti ir rasti kompromisą pačioje žemiausioje vietoje. Dėl to kviečiame pritarti Prezidento veto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar klausimai. R. Tamašunienė klausia pirmoji.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, lygiateisiškumo principas yra labai svarbus, bet Prezidentas, vetuodamas šį įstatymo projektą, pasirenka maksimalų ribojamųjų priemonių skaičių, ne mažiau, Baltarusijos piliečiams taip pat taikyti septynias skirtingas ribojamąsias priemones. Mano klausimas vis dėlto yra susijęs. Tikinate, kad niekaip nepaveiks Baltarusijos piliečių, kurie yra gavę vizas arba leidimą laikinai gyventi, arba e. rezidento statusą, jie yra atvykę būtent vadinamuoju humanitariniu koridoriumi, kuris, mano įsitikinimu, veikia iki šiol. Vis dėlto, kad ir kaip būtų, kad ir kaip mes skaitytume, visos tos ribojamosios priemonės palengvintų tokių žmonių išsiuntimo procedūrą arba turimo statuso panaikinimą mūsų atitinkamų tarnybų. Žmonės nuogąstauja, ar tikrai taip neįvyks. Aš noriu išgirsti, nes jūs tvirtinate, kad niekaip tai nepaveiks, tai kokiomis priemonėmis niekaip nepaveiks.
Kita mano klausimo dalis. Ir šiuo metu visos institucijos, vienoje jūs taip pat prieš tai tarnavote, yra įgaliotos kitų valstybių piliečius, kurie pažeidžia ar Lietuvos Respublikos teises, ar net ir tarptautinius įstatymus, išsiųsti iš valstybės. Žmonėms nusiunčiame žinutę, kuri juos labai gąsdina.
PIRMININKAS. Stipriai viršijote laiką.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ar neturėsime kitos situacijos, negu yra šiandien?
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Dėl statuso ir buvimo Lietuvoje, ir galimybių gauti, ką ir dabar numato įstatymas, tai iš tiesų mes suprantame, kad tai yra susiję su Nepaprastosios padėties įstatyme esančių tam tikrų priemonių perkėlimu į taikos metą be nepaprastosios padėties, kuri greitu metu artėja. Vizą gauti Baltarusijos piliečiams ir šiuo metu yra apribotos galimybės dėl nepaprastosios padėties, nebent yra viena ar kita tarpininkaujanti institucija. Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja, kai yra humanitariniai pagrindai, jeigu asmuo yra persekiojamas režimo, visa tai išlieka ir dabar. Tas takelis išlieka, Užsienio reikalų ministerijai tarpininkaujant ta viza gali būti išduota, laikinas leidimas gyventi išduotas, statusas žmonių, kurie čia jau yra, nepasikeičia. Dėl to ir ateityje tai bus. Beje, įstatymas tokį patį takelį numato ir Rusijos piliečiams, palieka galimybę Rusijos piliečiams, persekiojamiems režimo dėl įvairių politinių pozicijų ar nepritariantiems karui, atvykti humanitariniais pagrindais į Lietuvą. Seimas tą galimybę paliko, Prezidentas sako, kad ji ir turi likti, nes persekiojami režimo žmonės Lietuvoje gavo prieglobstį, jų laukiame ir suteikėme sąlygas veikti ir prieš karą, mes ir dabar tai darome, ir darysime po karo ir tiek, kiek reikės, kol nebus demokratijos mūsų kaimynystėje. Tai vienas dalykas.
Antras, atsakant į klausimą dėl lengvesnio išsiuntimo. Taip, įrodinėjimo našta, kad vienas ar kitas įstatymo pažeidimas yra susijęs su grėsme nacionaliniam saugumui, teisme nėra paprastas dalykas. Tai nereiškia, kad buvimas Lietuvoje yra negalimas, todėl šita priemonė leistų sutrumpinti įrodinėjimą, na, tiesiog panaikintų įrodinėjimo naštą, kad pažeidimas tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių yra pakankamas pagrindas išsiųsti. Čia susiejimas yra dėl to, kad kai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, atsiranda pagrindas naikinti buvimo teisinį pagrindą. Čia su tuo yra susiję. Ar tai reiškia, kad jeigu yra humanitariniais pagrindais patekęs žmogus ir jis pažeidžia Tarptautinių sankcijų įstatymą, jis praras teisę čia būti? Taip, tai reiškia būtent tai, nes humanitariniu pagrindu yra pas mus patekusių lygiai taip pat ir KGB agentūros, kuri vykdė veiklą prieš Baltarusijos opoziciją, provokatorių, kurie po to grįžę atgal į Baltarusiją tiek vykdė ardomąją veiklą baltarusių opozicijoje, tiek šmeižė Lietuvą ir mūsų užsienio politiką ir panašiai. Mes tų atvejų turime ne vieną. Taip, turi būti įrankis, kuriuo mes galėtume naikinti buvimą šičia, Lietuvoje, iki to.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, truputėlį keista. V. Putinas skelbia mobilizaciją, dabar elektroninę mobilizaciją, atima pasus, kad tie, kurie nenori vykti į frontą, negalėtų išvykti iš Rusijos. Neturėdami pasirinkimo ir nenorėdami remti V. Putino politikos žmonės bėga iš Rusijos. Lietuva griežtina tą pabėgimą, neįsileidžia tų žmonių. Ar mes čia remiame Ukrainą, ar V. Putiną?
Antras dalykas. Baltarusija, nežiūrint to, kad A. Lukašenka be galo stipriai mūsų valdančiųjų stumiamas į V. Putino glėbį, vis tiktai savo kariuomenės nepasiuntė į Ukrainą ir neiššovė nė vieno šovinio. Taip, Rusijos kariuomenė, ne Baltarusijos, ten kažkokius veiksmus padarė, bet ne be mūsų pastangų. Kaip galima lyginti V. Putiną su vykdoma politika Baltarusijos, kuri niekaip neįsitraukia į karą prieš Ukrainą? Kaip?
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Pirma dalis dėl patekimo į Lietuvą Rusijos piliečių, kurie yra persekiojami režimo, nepritaria vykdomai politikai ir nori gauti prieglobstį Lietuvoje. Tos sąlygos išlieka galioti ir tai galima padaryti įstatymo numatyta tvarka ar pasienio kontrolės punkte, ar kreipiantis į mūsų diplomatinę atstovybę, sąlygos tos išlieka. Visi, kurie nepritaria karui, tai gali padaryti. Beje, čia labai teisinga ir pastaba – karas yra kaip niekada išryškinanti balta ir juoda situacija ir moraliniam pasirinkimui čia erdvės nėra ar pasilikti prie „man nerūpi“ pozicijos. Tai ir įtvirtina šis įstatymas, sakantis, kad jeigu jūs nepritariate tam, ką vykdo jūsų režimas, jūs turite formą tai išreikšti, ir mes Lietuvoje jums humanitariniais pagrindais suteiksime sąlygas toliau gyventi ar vykdyti veiklą, kurią jūs norite. To nepanaikina.
Nesutinku su jūsų teiginiu, kad Baltarusija niekaip nedalyvauja karinėje agresijoje prieš Ukrainą. Aš ką tik pateikiau įrodymus ir pavyzdžius ir pagrindžiau, kad jinai ten dalyvauja. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Seimas ne kartą savo rezoliucijomis, taip pat šiuo įstatymu prilygino šiuos du režimus, kad jie yra dalyvaujantys. Tiesiog išskyrė, diferencijavo tam tikra apimtimi Baltarusijos ir Rusijos piliečius šitame įstatyme. Prezidentas sako: sulyginkime tai, išimčių turime pakankamai. Beje, išimčių yra daugiau negu ribojamųjų priemonių Ribojamųjų priemonių įstatyme. Niekieno mes papildomai teisių nepažeisime, bet būsime principingi.
PIRMININKAS. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas patarėjau, iš tikrųjų dėkui už jūsų poziciją. Kadangi dalyvavau komitete rengiant šitą nutarimą ir mačiau, kaip jis keitėsi nuo pradinės būsenos, kuri labai panaši į dabartinę Prezidento poziciją, į tą variantą, kurį jūs matote, kuris yra su daugybe išimčių, tai norėčiau pasakyti, kodėl taip atsitiko. Todėl, kad iš tikrųjų pradėjus modeliuoti, o kaipgi tas priimtas mūsų nutarimas galėtų paveikti aplinką, paaiškėjo, kad jo pagrindiniais taikiniais tapo ne A. Lukašenkos režimas ir ne Baltarusijos integracija į Rusijos Federaciją, bet iš esmės tie žmonės, kurie šiandien gyvena Lietuvoje, dėl įvairių priežasčių iš tos Baltarusijos čia atvažiavę, čia juos labiausiai tai veikia, įvairias žmonių grupes. Tarp jų ir tas grupes, kurias mano kolegos J. Jaručio rūpesčiu… kurie dirba Lietuvoje vairuotojais ir tikrai jokio čia didelio pavojaus nesudaro, bet 52 % mūsų fūrų vairuotojų yra Baltarusijos piliečiai. Kitaip sakant, šitas mūsų išimčių suradimas buvo ne tiek bandymas sušvelninti patį sumanymą, kiek tiesiog adaptacija prie tos realios situacijos, kurią mes šiandien turime.
Taigi mano klausimas ir yra, ar priemonių praplėtimas dėl Baltarusijos neduos priešingo rezultato, kaip mes komitete supratome? Dėkui.
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų visus skaičius turiu Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, dirbančių įvairiose įmonėse, sektoriuose ir panašiai. Tikrai konsultavomės drauge su teisininkais, kokį turėtų poveikį čia jau dabar esantiems žmonėms, kurie pirmiausia pateko humanitariniais pagrindais. Teisininkų atsakymas – tiesioginio poveikio neturės, nes visos sąlygos išlieka, todėl aš kitokių situacijų modeliuojant nesu matęs, kaip tai galėtų paveikti čia, sakykim, veikiančius jau dabar, dirbančius, veikiančius, politine veikla užsiimančius asmenis. Vienas dalykas.
Kitas dalykas, taip, dėl tam tikrų kategorijų žmonių, kur įvardijote, darbuotojų, kurie dirba transporto sektoriuje, mes turime šiuo metu galimybę, įstatyme palikta Vyriausybės įgaliotai įstaigai tarpininkaujant sudaryti sąlygas čia atvykti, jeigu mes užpildome tam tikras nišas darbo jėgos, kur turime trūkumą. Taip, reikės tam tikro turbūt pereinamojo laikotarpio, bet galimybė išlieka, ne tai, kad mes visiškai paimame ir uždarome.
Dėl paties kompromiso, pačios kompromiso paieškos yra klausimas, kur mes neturėtume ieškoti kompromiso ir kad visi iki vieno būtų patenkinti, čia yra vieta tam tikram principingumui, Prezidento įsitikinimu. O dėl paties vertinimo, kaip tai atsilieps toliau režimui, mes turėjome tokių svarstymų, sakykime, 2020 metais, 2021 metais, dar iki karo siūlant įvesti Baltarusijai sankcijas Europos Sąjungos lygiu, kalbant apie dideles įmones, ar mes bausdami tam tikrus žmones, kurie dirba įmonėse ir nebegaus pajamų, ir panašiai, arba apribodami, nežinau, eksporto galimybes Baltarusijos vienos ar kitos kategorijos prekių, nepastūmėsime į Rusijos glėbį. Taip, tos diskusijos turi būti ir tuo metu jos vyko, ir mes sakėme: ne, tai yra svarbesnis dalykas. Šiandien, vykstant karui, jos yra dar labiau pasislinkusios į principingumo pusę, taip, turės įvairių efektų, tačiau mums turėtų būti svarbu užsienio politikoje išlaikyti nuoseklumą, vieningumą ir rūpintis nacionalinio saugumo papildomomis priemonėmis. Taip, kai kurios kai kuriose vietose gali atliepti.
Iš tikrųjų to tiesioginio poveikio, papildomų sąnaudų kaštų prasme darbui institucijų, būtų turbūt Sienos apsaugos tarnybai papildoma veikla saugant išorinę sieną ir vykdant papildomai išsamų patikrinimą Baltarusijos piliečių, kurie kerta Lietuvos sieną. Čia tikrai būtų tam tikras poveikis. Tose išvardintose srityse apčiuopiamo jo nebūtų.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Jarutis, nes jau baigėsi laikas, ir tada apsispręsime.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis patarėjau, mes tikrai suprantame Rusijos ir Baltarusijos grėsmes nacionaliniam saugumui, bet tas Ribojamųjų priemonių įstatymas yra laikinas įstatymas ir jis galios iki kitų metų gegužės kažkurios dienos. Bet ar jūs tikrai dedate lygybės ženklą tarp Rusijos režimo, kurio veiksmus per 80 % visuomenės palaiko dėl karo Ukrainoje, ir Baltarusijos režimo, taip, kuris leidžia naudoti savo teritoriją pulti Ukrainą. Bet tos pačios visuomenės ir galbūt net karininkijos dėka vis dar nedalyvauja kare, tiesioginiame kare prieš Ukrainą. Tuo labiau kad su Baltarusija mus sieja beveik 700 kilometrų siena, kurią mes esame dabar pastatę, ginamės nuo to režimo, bet mes nesiginame nuo to režimo piliečių, kurie turi verslo santykius, asmeninius santykius, šeimyninius santykius Lietuvoje, ir šitas jūsų pakeitimas juos užkirstų visiškai, žinoma, laikinai, bet užkirstų. Ar tikrai tai yra lygybės ženklas tarp tų dviejų valstybių? Ačiū.
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Labai gerai, kad paminėjote įstatymo laikinumą, taip, galiojimas numatytas metams, jeigu per tuos metus įvyks tai, ko mes visi laukiame, bus Ukrainos pergalė ir su visu tuo susiję procesai, pasikeitimai režimo kaimynystėje, mes galėsime svarstyti kitokias priemones. Nesutinku su teiginiu, kad tai užkerta kelią visiškai. Kelio tai neužkerta, mes taikome tam tikrus apribojimus. Taip, apsunkina.
Ar galime dėti lygybės ženklą? Politiškai lygybės ženklą yra ne kartą padėjęs Seimas dėl Baltarusijos dalyvavimo. Taip, dėl pačios apimties ir už tai kylančios atsakomybės tai įvertins Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, kiek kas prisidėjo prie karinės agresijos asmeniškai.
PIRMININKAS. Taip, dabar apsispręsime, ką darome su vetuotu projektu. Nors užsirašė čia Seimo nariai įvairiai. D. Šakalienė – dėl vedimo tvarkos.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kadangi tikrai daug kolegų yra užsirašę užduoti klausimus ir tai tikrai yra svarbus ir jautrus klausimas, kurį svarstome, siūlyčiau 10 minučių pratęsti svarstymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jeigu yra siūlymas frakcijos vardu, aš… (Balsai salėje) Ne frakcijos vardu. (Balsai salėje) Sako, kad siūlymas frakcijos vardu. (Balsai salėje) Aš tiesiog teiksiu balsuoti, ar pratęsiame klausinėjimą. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, kitaip. (Triukšmas salėje) Balsuojame, ar toliau klausinėti. Čia Sekretoriatas neteisingai paleido sistemą. Dabar balsuojame, kas už tai, kad tęstume klausinėjimą.
Tik 10 už tokį pasiūlymą, prieš – 51, susilaikė 18. Dėkui patarėjui.
K. BUDRYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar mes, kaip žinote, turime du kelius. Pirmas variantas – tai laikyti įstatymą nepriimtu. Ir kitas variantas – svarstyti įstatymą iš naujo. Čia aš dabar matau, kad įvairiai užsirašė. Aš prašyčiau pakelti ranką, ar yra nors vienas, kuris siūlo laikyti įstatymą nepriimtu? Nėra nė vieno. Kolegos, gal atsisakykime tų kalbų dėl motyvų ir bendru sutarimu priimkime sprendimą, kad projektą svarstome iš naujo. Šią savaitę, ketvirtadienį, apsispręsime dėl šio projekto jau iš esmės.
Dabar belieka fiksuoti, kad kaip pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomų komitetų nenumatome. Svarstymo data – balandžio 20 diena. Priimame bendru sutarimu. Pritarta. Baigiame šį projektą.
Atsiprašau, kad balsavimo pertrauka… Tiesą sakant, kadangi buvo skelbta balsavimo pertrauka, mes sprendimą kaip tik ir priėmėme. Turėjome tam teisę, nes pertrauka buvo… tai yra balsavimo intervalas buvo nuo 15 valandos. (Balsai salėje) Jokių papildomų komitetų neskirsime, nes yra trumpas laikas svarstyti. (Balsai salėje) Papildomas nenumatytas. Dėl vetuotų projektų paprastai papildomų komitetų neskiriame.
15.07 val.
Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo Nr. XIV-789 3, 4, 7 ir 12 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2631, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2632 (pateikimas)
Dabar liko iš rytinio posėdžio darbotvarkės 2-6 klausimas, dviejų projektų paketas. Pirmas iš to paketo Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo kai kurių straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Pečkauskas, sveikatos apsaugos viceministras.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti jau turbūt įvardintą projektą, parengtą Sveikatos apsaugos ministerijos ir teikiamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pagrindiniai abiejų teisės aktų projektų, kalbame apie abu, tikslai – užtikrinti prašomų pakartotinai naudoti sveikatos duomenų atitiktį prašyme nurodytam pakartotiniam sveikatos duomenų naudojimo tikslui; užtikrinti pagrįsto atlyginimo dydžio už sveikatos duomenų atranką, surinkimą, apdorojimą, sujungimą, nuasmeninimą, pseudoniminimą ir naudojimąsi Valstybės sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo platforma nustatymą; suvienodinti duomenų subjektų sutikimų, reikalingų atliekant mokslinius tyrimus su sveikatos duomenimis, sąlygas.
Esminės turbūt trys problemos, ką sprendžiame, ką siekiame spręsti šiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatyme nenumatyta galimybė prašyti pagrįsti prašomų pateikti sveikatos duomenų atitiktį tikslui, dėl kurio jų prašoma. Todėl Vyriausybės įgaliota institucija, šiuo atveju Valstybės duomenų agentūra, negali vertinti šios atitikties. Kyla rizika, kad bus prašoma nepagrįstai daug, didelės apimties duomenų, o tai pažeistų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.
Antra. Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatyme numatyta, kad už sveikatos duomenų atranką, surinkimą, apdorojimą, sujungimą, nuasmeninimą, pseudoniminimą ir naudojimąsi minėta platforma leidimo turėtojas moka atlyginimą, kurio dydį nustato Valstybės duomenų agentūra, vadovaudamasi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu ir jo pagrindu Vyriausybės patvirtinta tvarka. Tačiau Valstybės duomenų agentūra, apskaičiuodama atlyginimą už teikiamas paslaugas, negali pritaikyti juose nustatyto atlyginimo skaičiavimo metodų, nes dabar galiojančio įstatymo atveju atlyginimas turi būti skaičiuojamas ne už Valstybės duomenų agentūros informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimą, o už kitų asmenų, tai yra sveikatos duomenų valdytojų, pateiktų duomenų tvarkymą. Dėl to šiuo metu Valstybės duomenų agentūra paslaugas teikia neatlygintinai.
Ir trečia. Pagal Sveikatos draudimo naudojimo įstatymo 12 straipsnį, „norint sveikatos duomenis, kurie buvo surinkti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pakartotinai naudoti biomedicininių tyrimų tikslais, asmens sutikimo dalyvauti biomedicininiame tyrime (taigi ir pakartotinai naudoti jo sveikatos duomenis) reikia, o norint naudoti kitų mokslinių tyrimų tikslais – ne“.
Įstatymų projektais siekiama suvienodinti nelygiavertę mokslinių tyrimų padėtį, siekiant tokių pačių sąlygų vykdyti mokslinius tyrimus ir jų metu pakartotinai naudoti sveikatos duomenis. Taigi teisės aktų projektų esmė – numatyti galimybę neišduoti leidimo pakartotinai naudoti sveikatos duomenis ar atsisakyti jį tikslinti. Jei pareiškėjo prašomi sveikatos duomenys neatitinka prašyme nurodyto sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo tikslo, prašomi sveikatos duomenys, jų apimtis akivaizdžiai yra pertekliniai ar nepagrįsti, ir šios atitikties vertinimo kriterijus nustatys Valstybės duomenų agentūra. Atskirą atlyginimų mokėjimo už sveikatos duomenų atranką, surinkimą, apdorojimą, sujungimą, nuasmeninimą, pseudoniminimą ir naudojimąsi minėta platforma tvarką, leidimo turėtojo mokamo atlyginimo dydį nustatytų Valstybės duomenų agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka. Numatoma, kad atlyginimas būtų mokamas ne už duomenų, o už paslaugų teikimą.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektu numatoma, kad biomedicininį tyrimą galima atlikti be asmens sutikimo dalyvauti šiame tyrime, jei jis atliekamas su sveikatos informacija, surinkta iki prašymo be leidimo atlikti tyrimą pateikimo, ir jei ši informacija tvarkoma vadovaujantis pakartotinai Sveikatos duomenų naudojimo įstatymu, tai yra užtikrinant sveikatos informacijos saugų naudojimą.
Ir antra, atitinkamai pakartotinai Sveikatos duomenų naudojimo įstatymo numatyta, kad sveikatos duomenys, kurie buvo surinkti sveikatos priežiūros tikslais, pakartotinai naudoti gali būti teikiami neturint duomenų subjekto sutikimo ir biomedicininių tyrimų vykdytojams. Taip suvienodinama buvusi nelygiavertė mokslinių tyrimų padėtis. Dar daugiau, biomedicininių tyrimų vykdytojams neturint duomenų subjekto sutikimo pakartotinai naudoti sveikatos duomenis, gali būti teikiami ir sveikatos duomenys, kurie buvo surinkti kitais tikslais, ne tik sveikatos priežiūros.
Ir nauda visuomenei, priėmus teisės aktų projektus. Valstybės duomenų agentūra galės užtikrinti sveikatos duomenų kiekio mažinimo principą, kad būtų teikiami pakartotinai naudoti tik atitinkamam tikslui reikalingi sveikatos duomenys. Valstybės duomenų agentūra gaus atlyginimą už su pakartotiniu sveikatos duomenų naudojimu susijusias teikiamas paslaugas, kurios šiuo metu yra teikiamos neatlygintinai.
Ir trečia, bus suvienodintos mokslinių tyrimų sąlygos dėl duomenų subjekto sutikimo vykdant mokslinius tyrimus, įskaitant ir biomedicininius tyrimus, kai jų metu pakartotinai naudojami sveikatos duomenys, surinkti sveikatos priežiūros tikslais. Dėl to galėtų būti vykdoma daugiau ir platesnį tiriamųjų asmenų ratą apimančių biomedicininių tyrimų, kurių rezultatai galėtų būti naudingi ligų ir sveikatos sutrikimų diagnostikai, gydymui ar jų prevencijai.
Svarbu paminėti, kad papildomų valstybės ar savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės ir įstatymų įsigaliojimas numatomas 2023 m. rugsėjo 1 d.
Tai, kolegos, kviesčiau pritarti po pateikimo šiems įstatymų projektams, kurie yra tikrai svarbūs, siekiant visiškai įgyvendinti pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo mechanizmą, kuris turbūt buvo sukurtas dar praėjusiais metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas viceministre, aš porą klausimų turėčiau. Pirmas būtų, kiek jau yra pasinaudota galimybe kreiptis ir gauti duomenis tam vadinamajam pakartotiniam naudojimui, ar tai būtų moksliniai tyrimai, ar verslas galbūt kreipėsi? Kiek jų gavo? Ar tos jūsų pataisos jau yra susijusios su kokiomis nors praktinėmis problemomis, kurios iškilo to proceso metu?
O kitas klausimas būtų, kam būtų taikomas tas mokestis? Aš suprantu, kad agentūra, kuri parengtų duomenis, gautų tą mokestį, bet ar jį mokėtų ir viešosios institucijos, pavyzdžiui, mokslo institutai, universitetai, magistrantai? Ar čia būtų tik verslo subjektams? Ar yra kokia nors diferenciacija galbūt tų, kurie kreiptųsi? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimus. Pirmasis turbūt yra susijęs su skaičiais. Iki šio momento turbūt per ne visus metus turime šešis kreipimusis dėl pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo, jeigu neklystu, absoliuti dauguma atkeliauja būtent iš mokslininkų, moksliniais tikslais. Turbūt paminėtina ir tai, kad Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas turi labai aiškų baigtinį sąrašą, ar ne, kam tie duomenys gali būti naudojami. Tai atsakymas yra šeši, didžioji jų dalis jau yra sutvarkyta. Jie buvo įvairaus sudėtingumo, buvo ir visiškai paprastų prašymų, kur turbūt pora duomenų paketų, bet buvo ir tikrai sudėtingų, kur reikėjo tiek laiko, tiek gerokai įdėti pastangų ir pasukti galvą, kaip tuos duomenis sugeneruoti ir pateikti būtent pareiškėjams.
Na, o antras klausimas turbūt yra susijęs su tuo, kas turėtų mokėti tas rinkliavas. Tai čia, matyt, reikėtų suprasti tai, kad rinkliava yra renkama ne už pačius duomenis, tai yra tikrai svarbu atskirti, o už pačią paslaugą, kurią suteikia Valstybės duomenų agentūra. Tai reiškia, žmonių darbas skiriamas duomenims surinkti, jiems pseudoniminti, anonimizuoti ir pateikti pareiškėjams. Matyt, tas apmokėjimas būtų taikomas nediferencijuotai, ar tai būtų inovacijos, ar tai būtų mokslinės institucijos, ar tai būtų kitos dedamosios.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, mano tekstas iš gyventojų priėmimo arba iš gyvenimo kasdienybės. Yra atvejų, kai gyventojai kreipiasi ir prašo atsakyti, kokios priežastys, kad informacija apie duomenis, apie tuos dalykus, kurių neturėtų žinoti įvairios institucijos, nuteka. Tai yra jeigu žmogus tik tiriasi, įtaria, kad serga onkologine liga, o jau draudimo kompanija iš kažkur sužino, nutekina informaciją ir to asmens nebedraudžia, nes pasako, kad tu esi pavojaus, rizikos zonoje, o tas žmogus dar net neturi tos diagnozės, dar tik tyrimai vyksta. Kaip tai atsitinka, kad tokie dalykai vyksta? Mes čia daug gražiai šnekame apie duomenų apsaugą, apie pažeidžiamumą, nepažeidžiamumą, o gyvenime vyksta toks biznis, pasakyčiau. Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū. Na, mes apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ne tik daug ir gražiai kalbame, bet ir tikrai labai daug darome, kad jis būtų įvykdytas ir tie duomenys būtų apsaugoti visais lygmenimis, kai kalbame apie sveikatos priežiūros sistemą – tiek e. sveikatos lygmeniu, tiek gydymo įstaigų lygmeniu. Tai čia tikrai yra dedama daug pastangų.
O kalbant apie jūsų įvardytus atvejus, na, iš tikrųjų turbūt Sveikatos apsaugos ministerija nėra gavusi kokių nors nusiskundimų ar aiškios informacijos apie jūsų įvardytą atvejį. Natūralu, jeigu tokios informacijos gautume, galėtume aiškintis, žiūrėti, kurioje vietoje ta informacija nuteka. Bet, sakau, tikrai kokio nors kreipimosi mes neturime ir į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą tikrai žiūrime labai rimtai tiek ir mes, tiek ir mums pavaldžios institucijos.
PIRMININKAS. Dabar motyvai. Vienintelis dėl motyvų užsirašęs A. Veryga pasisakys prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Na, ne kategoriškai prieš, nes iš principo reikia sutvarkyti šituos reikalus, bet pasakysiu, dėl ko aš turiu nuogąstavimų, su tuo ir mano klausimas buvo susijęs, vienas iš klausimų. Aš tikrai nepritariu tam, kad žmonės, kurie daro mokslinius tyrimus, iš tikrųjų turėdami nedidelį atlygį dar turi papildomai ieškoti pinigų. Dažniausiai nemenkai kainuoja tokios paslaugos, kai reikia iš esmės gauti kažkokius duomenis iš valstybės jau surinktų ir apmokėtų duomenų struktūrų. Jeigu jau yra klausimas, kad reikia šitiems žmonėms atlyginti už darbą, kai tie duomenys yra apdorojami, atrenkami, kaip jūs teisingai paminėjote, tai neturėtų keliauti iš doktorantų, iš menkai mokamų, sakykime, gal mokslo institucijų, kurioms tikrai yra problema tokiems apmokėjimams rasti pinigų.
Šitą klausimą reikėtų kitaip išspręsti. Galbūt tada Valstybės duomenų agentūrai reikėtų numatyti ir skirti ar papildomų pinigų, ar papildomų etatų, kad tiems žmonėms, kurie nori vystyti mokslinius tyrimus, nereikėtų patiems papildomai už tai sumokėti. Tai su tuo ir yra susijusi mano rezervacija ir pastebėjimas. Aš balsuosiu, manau, už šitą projektą, bet, ko gero, mums reikėtų pamąstyti, šitą nuostatą pakeisti ir neužkrauti mokestinės naštos tiems, kurie iš tikrųjų ir dabar sunkiai randa pinigų moksliniams tyrimams.
PIRMININKAS. Balsuosime iš karto dėl dviejų projektų: Nr. XIVP-2631 ir Nr. XIVP-2632, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 99: už – 85, prieš – 1, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data būtų numatoma birželio 6 diena. Pritariame bendru sutarimu.
15.21 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 41, 84, 85, 911 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2630 (pateikimas)
Dar vienas viceministro teikiamas projektas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2630. Tikiuosi, viceministras trumpai pristatys esmę, neskaitydamas ilgo Vyriausybės aiškinamojo rašto, ir apsispręsime. Prašau.
A. PEČKAUSKAS. Gerai. Labai ačiū. Pasistengsiu tikrai greitai ir aiškiai pristatyti. Šio teisės akto projekto tikslas. Siekiant spręsti spartaus kaitinamojo tabako gaminių vartojimo augimo problemą, 2022 m. birželio 29 d. priimta Europos Komisijos deleguotoji direktyva, kuria dėl tam tikrų išimčių panaikinimo kaitinamojo tabako gaminiams iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2014/40/ES. Ją valstybės narės yra įpareigojamos perkelti į nacionalinę teisę iki 2023 m. liepos 23 d., o naujasis reglamentavimas turi būti taikomas nuo šių metų spalio 23 dienos. Taigi šiuo teikiamu projektu siekiama perkelti Europos Komisijos deleguotosios direktyvos nuostatas į Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą.
Ko siekiama? Dviejų tikslų. Pirmas. Įvesti draudimą tiekti į Lietuvos Respublikos rinką pridėtinio kvapo ar skonio kaitinamojo tabako gaminius, kurių bet kuriuose komponentuose, pavyzdžiui, filtruose, popieriuje, pakuotėse, kapsulėse, ar bet kuriuose techniniuose elementuose yra kvapiųjų medžiagų, leidžiančių pakeisti atitinkamų tabako gaminių kvapo ar skonio stiprumą ar jų dūmo sodrumą, jis jau taikomas cigaretėms ir cigaretėms sukti skirtam tabakui.
Antras. Kaitinamojo tabako gaminiams, jei jie yra rūkomojo tabako gaminiai, tai yra vartojami pridegti, taikyti griežtesnius ženklinimo reikalavimus pateikiant informacinį pranešimą ir kombinuotus įspėjimus apie galimą žalą sveikatai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį teikiamą projektą kaitinamojo tabako gaminiai, kurie vartojami pridegti, turės atitikti ženklinimo reikalavimus, kurie numatyti 8 straipsnyje, o tie, kurie vartojami nepridegti, turės, kaip ir iki šiol, atitikti ženklinimo reikalavimus, numatytus taip pat 8 straipsnio 5 dalyje.
Pabaigoje nauda visuomenei priėmus teisės akto projektą. Europos Komisijos deleguotosios direktyvos įgyvendinimas valstybėms narėms yra labai svarbus žingsnis sprendžiant kaitinamojo tabako gaminių vartojimo augimo problemą Europos Sąjungos lygiu. Tikimasi, kad direktyvos taikymas Europos Sąjungos lygiu leis mažinti kaitinamojo tabako gaminių patrauklumą ir vartojimo paplitimą, ypač tarp jaunų asmenų.
Tiek trumpai. Labai viliuosi pritarimo šiam įstatymo projektui. Jis yra tikrai svarbus žvelgiant į tendencijas ir visuomenės sveikatos perspektyvas. Ačiū.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Viceministre, aš noriu paklausti jūsų gal labiau nuomonės. Jūs teisingai paminėjote, kad priklausomai nuo to, ar tie produktai yra naudojami pridegti, ar ne, jiems galios skirtingas žymėjimas. Aš suprantu, kad direktyva yra toks minimalus reikalavimas, kurio negali neįgyvendinti, ji yra privaloma įgyvendinti. Bet ar jūs negalvojate, kad būtų logiška teikti tokius pat žymėjimo reikalavimus, jei jau atnešėte įstatymo projektą, visiems tiems gaminiams, nes dabar dažnu atveju visuomenė yra, sakykim, gudriai paklaidinama ir pradedama šnekėti apie tai, kad vieni ar kiti produktai yra neva mažiau žalingi ar panašiai? Ar negalvotumėte, kad būtų galima iš karto sudėti į įstatymo projektą, kad žymėjimas abiem grupėms būtų vienodas?
A. PEČKAUSKAS. Aš manau, kad apie tai galėsime diskutuoti dar ir Sveikatos reikalų komitete ir šį klausimą turbūt išsamiai paliesti. Svarbiausia turbūt žinutė yra ta, kad jau yra žengiamas žingsnis dėl kažkokio ženklinimo. Nebūtinai turbūt ir to, na, galbūt drastiškiausio varianto, kuris šiuo metu matomas ant degančių, kaip jūs įvardijote, produktų. Manyčiau, kad čia turbūt yra esminis dalykas, kad mes vis dėlto žengiame į priekį reguliuodami ir šią kategoriją tabako gaminių, kurie iki šiol nebuvo kategorizuojami.
O kitas aspektas, matyt, irgi yra gerai žinomas, kad nei Pasaulio sveikatos organizacija, nei kitos turbūt autoritetingos organizacijos ar juo labiau nepriklausomi tyrimai nėra įrodę, kad kaitinamieji tabako gaminiai turi kokią nors mažesnę žalą negu tabako gaminiai, kurie yra nekaitinami, tai yra dega. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir R. Tamašunienė dar paklaus.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas viceministre, jūs paminėjote, kad teikiamų įstatymų projektų bus juntama visuomenei nauda, ypač tabako gaminių paplitimas tarp jaunų žmonių… Iš tiesų verta įvertinti Lietuvos situaciją ir paplitimą tarp nepilnamečių, tarp jaunų žmonių, ir naudojimą tų gaminių. Tas žymėjimas tikrai turėtų būti, mano vertinimu, griežtesnis.
O antras dalykas, ko jūs nepaminėjote, o norėčiau išgirsti: kokia bus kontrolė tiek žymėjimo, tiek būtent prieinamumo tų tabako gaminių, ypač nepilnamečiams ir tarp jaunimo?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū. Jūs palietėte gerokai platesnį klausimą, kuris išeina ir už šiandienos pokalbio ribų. Matyt, duomenų turime. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra pateikęs gana nemažai duomenų, kad kaitinamojo tabako gaminių naudojimas, ypač tarp jaunų žmonių, yra gerokai auganti tendencija šiose vietose. Taip, jūs esate visiškai teisi, kad šis žingsnis yra kaip siekis valdyti ir kontroliuoti šią situaciją.
O atsakant į antrą klausimą, turbūt kaip ir kitiems gaminiams, kurie šiuo metu yra naudojami, kai kalbame apie tabaką, kontrolės mechanizmai bus identiški ir tiems gaminiams, nes natūralu, kad jie, kaip ir jų nomenklatūra, taip ir jie patys, jų reguliavimas perkeliamas į tą patį įstatymą, kuriuo yra reguliuojami ir kiti tabako gaminiai.
PIRMININKAS. Dėkui, viceministre. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo: už – 105, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu skiriamas Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data numatoma birželio 15 diena. Pritariame bendru sutarimu.
15.29 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2616 (pateikimo tęsinys)
Rytiniame posėdyje buvo pateikti du projektai, bet dėl jų nebuvo balsuota. Dabar susikaupkite, balsuosime dėl dviejų iš rytinio posėdžio likusių Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektų. Pirmiausia balsuosime dėl projekto Nr. XIVP-2616, kurį pateikė K. Starkevičius, tai Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 107: už – 106, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data būtų… Girdėjome, kad yra skubos prašymas, tai išklausysime K. Starkevičių.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pristatydamas šį klausimą prašiau skubos, aš noriu, kad kitą savaitę. Mes spėsime.
PIRMININKAS. Gerai, ar galime bendru sutarimu pritarti skubai? Matau, kad yra pritariama. Pritarta bendru sutarimu. Svarstymo datą mes numatysime kitą savaitę, antradienį, tai yra balandžio 25 dieną. Apsisprendėme dėl šio projekto.
15.31 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1930(2) (pateikimo tęsinys)
Toliau taip pat nebuvo balsuota dėl Elektros energetikos įstatymo 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1930(2), jį pateikė G. Burokienė.
Balsavo 110: už – 54, prieš – 24, susilaikė 32. Projektui nepritarta. Nedideliu skirtumu, bet nepritarta. Gal bendru sutarimu grąžiname tobulinti? Yra įvairių minčių. Tada už – grąžinimas tobulinti, prieš – atmetimas.
Už – 59, prieš – 54. Grąžiname tobulinti.
15.32 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2379 (pateikimas)
Ir liko paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas ir paskutinis energetikos projektas, kurį galime svarstyti. Kadangi L. Jonauskas surinko reikiamus parašus, tai, tikiuosi, guviai pristatys savo įstatymo projektą Nr. XIVP-2379.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, labai ilgai neužtempsiu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą elektros energija pažeidžiamiausiems vartotojams, tiems, kurie gauna socialinę paramą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymą, gali būti atjungta, kai skola viršija 3 bazines socialines išmokas. Siūlau tiesiog pakelti dydį iki 10 bazinių socialinių išmokų, kada elektra galėtų būti atjungiama pažeidžiamiausiems vartotojams. Tai reiškia, kad pakilus elektros energijos kainai pažeidžiamiausiems vartotojams elektra gali būti atjungta, jeigu skola viršija 147 eurus šiandien, siūlau tą ribą pakelti iki 480, kad per mėnesį ar per 2 mėnesius susikaupusi skola už padidėjusią elektros energijos kainą nesmogtų dar labiau ir šitos šeimos neliktų be šildymo ir be elektros. Ačiū.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai pageidauja klausti. Pirmoji R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas kolega, pastebėtina, kad atsakingi žmonės pirmiausia stengiasi sumokėti mokesčius. Aš džiaugiuosi jūsų jautrumu dėl socialiai remtinų žmonių ir tų, kuriems sunku. Jūs siūlote nuo 3 iki 10 bazinių dydžių padidinti galimą įsiskolinimą. Sakykite, kodėl 10, o ne 8 ar 15? Tai būtų pirmas klausimas.
Ir antras. Ar svarstėte, kad šitas jūsų siūlymas galbūt kaip tik ir paskatins žmones neskubėti sumokėti mokesčių, o elgtis taip, lyg ir laukti, kol susidarys ta didesnė suma? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Geras klausimas. Kaip ir minėjau, pakilus elektros energijos kainai, pasiekti tą sumą, skolą iki 147 eurų tikrai galima labai lengvai ir net ilgai nelaukiant ar specialiai atidėliojant. Todėl siūlymas yra kelti. Ar pakėlimas iki 10 bazinių socialinių išmokų nepaskatins dar labiau atidėlioti ir taip toliau, tai čia klausimas atviras. Kitas mano kolegos G. Palucko projektas, kurį jis, matyt, kitame posėdyje pateiks, yra apie tai, kad būtų galimybė išdėlioti tas skolas ir vienu metu sukaupta didesnė skola nesmogtų dar labiau tiems vartotojams.
PIRMININKAS. S. Jovaiša taip pat klausia.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Energetinės bendrovės dabar kuriamos tam, kad 80 % būtų kompensacija. Tas mechanizmas jau pakeliui. Dabar mano klausimas: kaip pasikeis situacija, jeigu bus atjungta energija, o skola didesnė? Prijungimo mokestis gi dar prisideda vėl iš naujo. Tai čia kaip tik mažesnė suma yra tam, kad žmogus susikauptų ir ją apmokėtų ir atjungimas neįvyktų. Didesnei skolai jis tuo labiau nesurinks tų pinigėlių, kurie leistų jam normaliai funkcionuoti. Ar iš tikrųjų čia tas siūlymas geras, kyla abejonių. Kaip jūs atsakytumėte? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Geras klausimas. Man abejonių nekyla. Jeigu žmogus šiandien neturi galimybės sumokėti tos išmokos, kas yra numatyta įstatyme, tos sumos, tai yra 147 eurai, iš tikrųjų būtų verta palaukti, ypač jeigu mes kalbame apie šildymo sezoną ir jis neturi jokių alternatyvų ir šildosi elektros energija, kalbant ir apie daugiavaikes šeimas, ir taip toliau. Tai ta suma iš tikrųjų ir per 1 mėnesį gali 500 eurų sukapsėti. Šiuo atveju, mano galva, toks saugiklis iš tikrųjų yra reikalingas. Jeigu tik Seimas drįs ir pritars šitoms pataisoms ir vyks diskusija, man atrodo, mes dar galėsime taisyti ar reguliuoti, ar ten nuo 10 paslinkti iki 8 arba, kaip kolegė klausė, kodėl ne 15 bazinių socialinių išmokų. Tai čia, man atrodo, Seimo apsisprendimas. Bet pats principas yra tą kartelę šiek tiek pakelti ir žmonių nestumti į dar didesnę bedugnę.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Klausimai baigėsi. Dabar dėl motyvų.
Prieš kalbės V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Kolegos, man atrodo, kad mes čia trupučiuką komunistuojame, nes, matyt, ne tik už elektrą, tuomet ir už vandenį, ir už šildymą, ir galbūt už maistą kelkime tiems, kurie nori išlaidauti ir ne iš karto sumokėti. Ir kaip tada tas lygiateisiškumas tiems žmonėms, kurie vis dėlto moka, moka sąžiningai ir laiku? Dar daugiau… (Balsas salėje) Sąžiningai. Labai ačiū, profesoriau, visada jūsų klausau.
Dar daugiau. Labai svarbu taip pat atkreipti dėmesį, energetikos ministras taip pat čia pasakė, kad socialiai remtiniems bus kompensuojama 80 % visų tų išlaidų. Manyčiau, kad čia tikrai nereikia pritarti, tas komunistavimas veda į niekur. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, apsispręsime balsuodami. Kas pritaria projektui, balsuoja už, kas nepritaria, – prieš ar susilaiko.
Už – 46, prieš – 17, susilaikė 39. (Balsai salėje) Nelygu, kažkas dešimtį prilygino nuliui. Ne taip, nepritarta projektui. Spręsime, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Už – grąžinti tobulinti, prieš – atmesti.
Balsavo: už – 53, prieš – 51. Taigi šis projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Tuo šios dienos plenarinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.