LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1), 35(1), 35(2) ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3171

2023-11-22 Nr. 107-P-44

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija: viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, vyresn. patarėja Erika Giedraitienė, Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis; Specialiųjų tyrimų tarnyba: Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, specialusis agentas – patarėjas Gintas Kerbelis,

2023-11-30 Nr. 107-P-47

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę);

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija: viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, vyresn. patarėja Erika Giedraitienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova; Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktorė, atliekanti direktoriaus funkcijas Giedrė Ričkutė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26	1(5)	(1)		Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama nuostata „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas”. Pažymėtina, kad pastaroji nuostata nėra pakankamai konkreti, taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama, nes nei iš projekto nuostatų, nei iš Valstybės tarnybos įstatymo, taip pat Biudžetinių įstaigų įstatymo nėra aišku, kurie Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai būtų priskiriami vadovaujančias pareigas einantiems valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, projekte reikėtų atskleisti sąvokos „vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas“ turinį arba šią sąvoką patikslinti. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalies, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnyje dėstomas Žemės įstatymo 39 straipsnio 5 dalies, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 48 straipsnio 5 dalies, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatas.	Nepritarti	Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje nebelieka 50 teritorinių skyrių, o veiks 5 apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodoma, kad įvairius sandorius (nuomos, panaudos) ar sprendimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija (servitutų nustatymas administraciniu aktu) pavesta vykdyti (priimti, pasirašyti) Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui, tačiau pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai ir sumažėjus administracijos padalinių iš 50 į 5, sumažės ir vadovų, o administracinių sprendimų kiekiai, siejant juos su valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarka, tam tikrais atvejais neženkliai sumažės ar apskritai nepasikeis (pvz. valstybinės žemės pardavimo sandorių per 2022 m. buvo sudaryta 8 504 vnt., valstybinės žemės nuomos – 17 326 vnt.). Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją, t. y. bet kurį tarnybos valstybės tarnautoją, turintį pavaldžių asmenų, manytina, kad nuostata yra aiški ir netikslintina.
2.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26	8(30)	1(6)		Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostata „savivaldybės meras priima sprendimą, kad daugiau tokių žemės sklypų Nacionalinei žemės tarnybai perduodama nebus“ tikslintina, nustatant kokiems tikslams bei kokiomis teisėmis Nacionalinei žemės tarnybai nebus perduodami valstybinės žemės sklypai. Kita vertu, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatas, tame tarpe ir įsigaliosiančias 2024 m. sausio 1 d., valstybinė žemė patikėjimo teise įstatyme nurodytiems patikėtiniams paprastai perduodama Vyriausybės nutarimu. Taigi, tokių klausimų sprendimas priskirtas Vyriausybės kompetencijai, todėl kyla abejonių, ar savivaldybės merui pagrįstai siūloma suteikti teisę, disponuojant valstybine žeme, priimti galutinį sprendimą dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo ar neperdavimo Nacionalinei žemės tarnybai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų patikslinti ar jos atsisakyti. Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies priešpaskutiniame sakinyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybė apie šį mero sprendimą informuoja Nacionalinę žemės tarnybą ir kitą darbo dieną įgyja teisę sudaryti sandorius dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perdavimo tretiesiems asmenims“. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nustatant, kokiu būdu (raštu ar kt.) turėtų būti informuojama Nacionalinė žemės tarnyba, taip pat po kokio įvykio kita darbo diena turima omenyje, t. y. jeigu kita diena po Nacionalinės žemės tarnybos informavimo, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, nuostata, kad savivaldybė turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės „perdavimo tretiesiems asmenis“ tikslintina, nes yra nekonkreti. Projekte reikėtų aiškiai įvardinti, kokie sandoriai ir kokia tvarka sudaromi turimi omenyje.	Pritarti iš dalies	Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) bei kitais teisės aktais. Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, o pagal 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą – vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus, dėl šių priežasčių manytina, kad meras, kaip vykdomoji savivaldybės institucija, gali priimti sprendimą dėl žemės sklypų perdavimo Nacionalinei žemės tarnybai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų pabaigimui. Siūloma patikslinti Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybė, dėl kurios teritorijos yra neišnagrinėtų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. Šiuo atveju nuomos ir (ar) panaudos sandorius sudaro Nacionalinė žemės tarnyba. Teisę perduoti valstybinės žemės sklypus tretiesiems asmenims savivaldybė įgyja, kai jos teritorijoje perduodamų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų ar jų dalių, kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais, bendro ploto pakanka ir savivaldybės meras priima sprendimą, kad daugiau tokių nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų Nacionalinei žemės tarnybai perduodama valdyti patikėjimo teise nebus. Savivaldybė apie šį mero sprendimą raštu informuoja Nacionalinę žemės tarnybą ir kitą darbo dieną po šio informavimo įgyja teisę sudaryti sandorius dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės ~~perdavimo tretiesiems asmenims~~ nuomos ir (ar) panaudos. Nacionalinė žemės tarnyba, šioje dalyje nurodytą mero sprendimą pateikusiai savivaldybei, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos perduoda nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu įgytas teises ir pareigas.“.
3.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26				Atsižvelgiant į Žemės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados.	Nepritarti	Pateikus projektą Vyriausybės išvados neprašyta.
4.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-10-26				Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 1. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 2. Projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 3. Projekto 3 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 4. Projekto 4 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 5. Vadovaujantis rekomendacijų 55 punktu, nustatančiu „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“, siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalies atsisakyti, nes keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .

7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1), 35(1), 35(2) ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3171 ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2023-11-30	45	1	10,11	N	Argumentai: Atsižvelgiant į Miškų įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3167 nuostatas tikslintini ir Žemės įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3171 45 straipsnio ir 46 straipsnio siūlomi pakeitimai. Pasiūlymas: Siūloma papildyti 45 straipsnio 1 dalį 10 ir 11 punktais ir juos išdėstyti taip: „10) miškams, esantiems miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybės nutarimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo; 11) miškams, esantiems miestų plėtros teritorijose dėl kurių priskyrimo miestui Vyriausybė priima nutarimą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“.	Pritarti
2.	Aplinkos apsaugos komitetas 2023-11-30	45	2			Siūloma pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, kai paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas miesto savivaldybės teritorijoje šio straipsnio 1 dalies 11 punkto nustatytu atveju. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Šios dalies reikalavimai netaikomi, kai šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas vadovaujantis valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektais.“	Pritarti
3.	Aplinkos apsaugos komitetas 2023-11-30	46	2			Siūloma papildyti 46 straipsnio 2 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „2. Kai Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais; 3) pateiktas savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, kai paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas šio straipsnio 1 dalies 11 punkto nustatytu atveju miesto savivaldybės teritorijoje.“ Siūloma pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Kai Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos arba valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektais, kai visuomenės poreikiams paimami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms reikmėms.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė

Biuro vedėja Birutė Pūtienė