LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3128

2023-10-25 Nr. 106-P-44

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, S. Lengvinienė, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, J. Šiugždinienė, V. Targamadzė.

Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė.

Kiti asmenys: švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas, švietimo, mokslo ir sporto viceministrai A. Kudarauskienė, A. Zedelytė-Kaminskė, J. Nugaras, R. Skaudžius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė E. Radėnienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistės D. Bucevičienė ir I. Kanovalovaitė, Ministro Pirmininko patarėja A. Kairienė, LR Prezidento patarėja J. Urbanovič, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja E. Leiputė-Stundžienė, UAB „Šviesa“ vadovas E. Jasalinis, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas J. Banys, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais J. Mickus, Seimo narys V. Gapšys, Nacionalinės švietimo agentūros direktorė R. Krasauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-09				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-10-09

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija 2023-10-11				Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija (toliau - Asociacija) vienijanti nevyriausybines vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo organizacijas, atstovauja per 10 tūkstančių vaikų ir jaunuolių dalyvaujančius neformaliojo švietimo veiklose. Asociacija, kartu su raštą pasirašančiais partneriais, reaguodama į beprecedentę situaciją vaikų ir jaunimo tarpe dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus reikšdama susirūpinimą bei teikdama pasiūlymą galimam problemos sprendimui formuojant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3128). Įvairiuose švietimo srities strateginio planavimo dokumentuose (kaip Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2021-2030 m. Švietimo plėtros programa, 2022-2030 m. Sporto plėtros programa ir kt.) yra pabrėžiama neformalaus vaikų švietimo (toliau - NVŠ) reikšmė, sprendžiant strategines švietimo sektoriaus problemas ir tenkinant bendrus jaunimo integracijos į visuomenę poreikius. Strategijose teigiama, jog Lietuvoje yra neužtikrinamas NVŠ prieinamumas, mokyklose yra fiksuojamas aukštas patyčių lygis, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio pagal sportuojančiųjų ir besimankštinančiųjų skaičių, skiriamas nepakankamas dėmesys ir sąlygos mokinių fiziniam aktyvumui švietimo įstaigose, bei nepakankamai išnaudojamos vaikų ir jaunimo neformaliojo sportinio ir kultūrinio ugdymo galimybės. Šių problemų išdavos yra pastebimos įvairiuose tyrimuose - pavyzdžiui 2022 m. Lietuvos sporto universiteto atlikta Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaita, jog bendra Lietuvos vaikų psichinė ir fizinė sveikata (lyginant su 2018 m.) yra blogėjanti, o to išraiškos - mažėjantis jaunimo fizinis pajėgumas ir aktyvumas, augančios psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos, mažėja krašto apsaugos (šauktinių) tarnybai tinkamų jaunuolių skaičius ir kt.. Taip pat, Valstybės duomenų agentūros 2023 m. duomenys rodo, jog skurdo rizikoje Lietuvoje gyvena 17 proc. vaikų. Tarptautiniai tyrimai bei gerosios šalių praktikos (pavyzdžiui, Islandijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Australijos ir kt.) atskleidžia, jog NVŠ padeda ne tik užimti vaikus po pamokų, ugdo jų kritiškumo, savarankiškumo, kūrybiškumo, bendravimo įgūdžius, bet ir yra stiprus nusikalstamumo, patyčių, narkomanijos prevencijos įrankis. Neformalaus švietimo ekspertų bendruomenėje vienareikšmiškai sutariama, jog aukštas vaikų organizuoto užimtumo lygis yra universaliausia ir efektyviausia daugelio jaunimo problemų prevencijos priemonė. Norint, jog NVŠ sukurtų apčiuopiamus rezultatus - tam reikia patenkinti tiek kiekybinius (veiklos dažnumo/intensyvumo), tiek kokybinius (veiklų įvairovės) kriterijus. Lietuvoje 2015 m. sėkmingai įgyvendinus NVŠ krepšelio pilotinį projektą 6 savivaldybėse, NVŠ krepšelio modelis nuo 2017 m. buvo pradėtas taikyti visoje Lietuvoje. Nuo to laiko valstybė vieno mokinio būreliams per mėnesį skiria 15-20 eurų dydžio neformalaus švietimo krepšelį. Nors, ekonominė raida per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, nuo 2017 m. ši vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi. 2023 m. visam NVŠ finansuoti yra skiriama tik 17 mln. eurų per metus. Bendra NVŠ lėšų suma nekinta nuo 2021 m. ir tokia pati yra numatyta ir 2024 m. biudžete. Kadangi Lietuvoje yra apie 340 tūkst. mokinių, tai reiškia, jog NVŠ krepšeliu per metus teoriškai gali pasinaudoti mažiau nei trečdalis mokinių, o praktikoje pasinaudoja - 17-20 proc. mokinių. Šio krepšelio sukuriamos naudos yra reikšmingos, tačiau realus poveikis jaunų žmonių raidai ir problemų prevencijai - minimalus, nes iš valstybės neformaliajam vaikų švietimui yra skiriamas per mažas dėmesys. Pirmiausia skiriama 15-20 eurų krepšelio suma jau nebeatitinka realių rinkoje teikiamų kokybiškų užsiėmimų kainų. Sostinės regione, 15-20 eurų krepšelis nebesukuria paskatų nevyriausybinėms organizacijoms užsiimti neformaliuoju švietimu, kadangi skiriamo NVŠ krepšelio dydis nepadengia net minimalių būrelio kaštų. Atitinkamai, ne visi tėvai norėdami vaikus lavinti įvairiuose būreliuose turi tam finansines galimybes, nes NVŠ krepšelio dydis, kompensuoja tik mažą dalį būrelio kainos. Nemažiau svarbu ir tai, kad šiuo metu nustatyta, kad vaikų organizuotam užimtumui reiktų skirti 8 akademines valandas per mėnesį (1 val. 30 min per savaitę). Tai reiškia, jog vaikai įprastai apsilanko viename būrelyje per savaitę, o tai yra per mažai, jog vaikai po pamokų būtų užimti ir būtų sukuriamos apčiuopiamos neformalaus švietimo teikiamos naudos. Siekiant realiai padidinti vaikų organizuotą užimtumą, privalome pakelti šį kriterijų bent iki 24 akademinių valandų per mėnesį. Toks dydis reikštų, kad vaikai realiai galėtų turėti bent po vieną valandos trukmės užsiėmimą per dieną (darbo dienomis). Tai reikštų, kad vaikai ir jaunimas realiai būtų kasdien užimti konkrečia veikla, kuri įtrauktų į saugias bendruomenes ir atitrauktų juos nuo žalingų užsiėmimų. Galiausiai, norime atkreipti dėmesį, kad Valstybė neturėtų sudaryti biurokratinių kliūčių savivaldybėms, kurios iš esmės kuruoja visą NVŠ sistemos įgyvendinimą, pačioms prisidėti savo lėšomis prie NVŠ krepšelio didinimo. Skirtingose savivaldybėse ženkliai skiriasi įvairių būrelių organizavimo kaštai pradedant darbo užmokesčiu baigiant infrastruktūros nuoma ar išlaikymu, todėl nėra tikslinga turėti NVŠ krepšelio lubas nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu, savivaldybės norėdamos prisidėti prie didesnio NVŠ krepšelio savo lėšomis susiduria su milžiniška biurokratine našta (dviguba apskaita ir pan.), kas atgraso savivaldybes skirti papildomus finansus neformaliajam vaikų švietimui. Dėl to, raginame atsisakyti formalių ribojimų savivaldybėms savo lėšomis prisidėti prie NVŠ krepšelio didinimo. Norint pasiekti tiek kokybinį, tiek kiekybinį NVŠ sistemos efektyvumą t.y. pasiekti aukštą, valstybės mastu reikšmingą vaikų organizuotą užimtumą ir problemų, kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, mažinimą yra būtina peržiūrėti NVŠ sistemą ir skirti tam atitinkamą finansavimą 2024 m. valstybės ir savivaldybių biudžete. Todėl Asociacijos ir šį raštą pasirašiusiųjų vardu kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus siūlydami: Svarstant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3128) siūlome numatyti skirti 60 mln. eurų neformaliajam vaikų švietimui finansuoti. Pakankamas lėšų neformaliajam vaikų švietimui skyrimas leistų užtikrinti realų vaikų užimtumą kiekvieną dieną. Tai ne tik prevenciškai apsaugotų vaikus nuo netinkamo laisvalaikio praleidimo formų, bet ir ugdytų sveikas, kūrybingas, ambicingas bei visapusiškai išsilavinusias asmenybes. Taip pat, pakankamo finansavimo skyrimas sudarytų sąlygas atsirasti naujoms NVŠ veikloms, ypač regionuose, kuriose taip trūksta užimtumo įvairovės ir vaikų sudominimo. 60 mln. eurų per metus nėra reikšminga suma Lietuvos valstybės biudžetui, tačiau tai leistų padaryti reikšmingą proveržį vaikų ir jaunimo organizuoto užimtumo srityje, kas sudarytų sąlygas apsaugoti mūsų piliečius nuo tragiškų narkotikų naudojimo pasekmių.	Pritarti iš dalies	Balsavimo rezultatai: Už – 8; Prieš –1; Susilaikė – 3. Argumentai: Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui neformaliojo švietimo krepšeliui papildomai skirti 8 mln. eurų.
2.	Leidyklos „Baltųjų lankų vadovėliai“, „Briedis“, „Didakta“, „Šviesa“, „TEV“ 2023-10-18				Po ilgai trukusių diskusijų 2022 m. buvo priimtas sprendimas keisti bendrojo ugdymo programas, t.y., priimtas konceptualus valstybės permąstymas, ką ir kaip bendrojo ugdymo mokykloje turėtų išmokti mokiniai. Toks programų kaitos žingsnis yra svarbus, jis sąlygojamas natūralios valstybės evoliucijos: mokymosi programos turi būti nuolat pritaikomos atsižvelgiant į vaikų raidos pokyčius, visuomenės vystymosi poreikius, globalias megatendencįjas, geopolitinius pokyčius, jog pati švietimo sistema nebūtų statiška ir užtikrintų siekiamus kokybės rezultatus. Tačiau valstybė, atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kartu privalo imtis ir nuosekliai jas realizuojančių priemonių, nes atnaujintas ugdymo turinys savaime nesugeneruoja pridėtinės vertės. Todėl norint, jog švietimo sistemos rezultatai pradėtų kapstytis iš sąstingio, reikia kaip įmanoma greičiau realizuoti atnaujintą ugdymo sistemą mokyklose: 1) Pedagogai turi būti paruošti dėstyti medžiagą pagal naująsias programas. Atsakingos institucijos turi užtikrinti, kad Šalies mokytojai gautų visą reikiamą informaciją apie pasikeitusias programas, didaktinę medžiagą ir specialistų patarimus; 2) Ugdymo priemonės, kuriomis naudojasi švietimo sistemos dalyviai - mokytojai ir mokiniai - turi būti prieinamos. Vis tik patvirtinus naująsias bendrojo ugdymo programas, ilgą laiką buvo ignoruojamas faktas apie būtinybę paruošti naują ugdymo turini (metodinę medžiagą ir vadovėlius). Todėl 2023 metais prasidėjusi vadovėlių kaita (tik nelyginėms klasėms!), 2024 metais vėl susidurs su finansavimo trūkumu. Švietimui skiriamas procentas nuo šalies BVP siekia apie 6 proc., tačiau ugdymo turinio įsigijimui skiriama finansavimo dalis yra ypač menka. Ugdymo turiniui skirtas finansavimas iš esmės nekito jau daugiau kaip 15 metų ir vis dar vienam vaikui mokymo priemonėms įsigyti siekia vos 21,90 Eur per metus. ESFA 2023 m. atlikta rinkos analizė atskleidė, kad su dabartiniu finansavimo lygiu mokykla neturi pakankamai lėšų vienam pilnam vadovėliui atnaujinti (užtenka tik vienai vadovėlio daliai, kai vadovėlį dažniausiai sudaro kelios dalys). Šiuo metu mokyklose vis dar naudojama nemažai pasenusio turinio. Dėl to kyla pagrįstų visuomenės diskusijų - senuose vadovėliuose esama pasenusių etinių normų, stereotipų, akademinės, statistinės ir geopolitinės informacijos. Europos šalyse įprasta vadovėlius keisti vidutiniškai kas 5-7 metus, Lietuvoje šis laikotarpis yra kur kas ilgesnis, o kartais vadovėlis naudojamas ir 15 metų ar ilgiau. Būtina įvertinti kad 2022 m. buvo pakeistos beveik visų dalykų programos, tad siekiant vaikus ugdyti pagal jas, naujus vadovėlius būtina įsigyti ne vienam dalykui, tačiau beveik visiems. Esamas finansavimo lygis sąlygos labai lėtą ugdymo metodinės medžiagos atnaujinimą, todėl tai ženkliai atidės visų laukiamą proveržį švietimo sistemoje, pavėlins geresnių ugdymo(si) rezultatų ar pasiekimų tarptautiniuose ugdymo pasiekimų vertinimuose, pvz. tarptautiniame P1SA tyrime, kuriuo Lietuvoje įprastai matuojama Švietimo pažanga. Dabar numatytomis sąlygomis mokyklos užtruks bent dešimt metų, kol atnaujins visus pagrindinių mokomųjų dalykų vadovėlius ir kitą metodinį turinį visoms klasėms. Tai reiškia, kad nemaža dalis mokinių iki kito bendrojo ugdymo programų keitimo (programos yra keičiamos maždaug kas dešimt metų) dar gali mokytis iš vadovėlių, kurie neatitinka 2022 m, patvirtintų bendrojo ugdymo programų. Tai lems švietimo sistemos, o tuo pačiu ir visuomenės - stagnaciją. Taip pat būtina skirti daugiau lėšų skaitmeninėms mokymo priemonėms, plėtojant skaitmeninį ugdymą. 2023 m. tam skirta po 10 Eur vienam mokiniui per metus (kai prieš tai buvusiu laikotarpiu tas dydis buvo 30 Eur, kuris skatino mokyklas naudoti skaitmenines priemones). Raginame LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą atsižvelgti į tai, kokie reikšmingi kokybiniai pokyčiai yra pradėti atnaujinus bendrojo ugdymo programas. Todėl siekiant užtikrinti šių teorinių pokyčių praktinį įgyvendinimą siūlome 2024 m. valstybės biudžete numatyti minimalias, bet būtinas švietimo transformacijos pokyčių sąlygas: 1) skiriant vienkartinę 8 mln. eurų dotaciją ugdymo priemonėms mokyklose atnaujinti (lyginėms klasėms), kadangi įsigaliojus naujosioms bendrojo ugdymo programoms iškilo būtinybė vienu metu atnaujinti visų dalykų vadovėlius ir ugdymo priemones; 2) iki 40 Eur padidinti vieno mokinio krepšelio lėšų dalį, skirtą vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms jsigyti, kadangi esama suma iš esmės neperžiūrėta nuo 2008 m., o su esama, atsižvelgiant į išaugusius tokių priemonių parengimo kaštus, neįmanoma pasiekti atnaujintomis ugdymo programomis siekiamų tikslų. Šį dydi kasmet indeksuoti įvertinant tų metų infliaciją. 3) iki 30 Eur padidinti vieno mokinio krepšelio lėšų dalį, skirtą skaitmeninėms priemonėms įsigyti, ir pasiekti anksčiau buvusį dydį. Šį dydį kasmet indeksuoti įvertinant tų metų infliaciją. Tai būtinos valstybės investicijos į jaunąją kartą, kurios užtikrintų bent minimalų poreikį šalies bendrojo ugdymo mokyklas aprūpinti atnaujintas ugdymo programas atitinkančiomis metodinėmis priemonėmis.	Nepritarti	Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Argumentai: Komitetas atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose turėtų būti nustatyta, kad visi vadovėliai, apie kuriuos informacija yra paskelta NŠA Švietimo portalo informacinės sistemos vadovėlių duomenų bazėje, turėtų būti išleisti ne tik tradiciniu, bet ir skaitmeniniu formatu. Kasmet vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti mokykloms yra skiriamos ugdymo lėšos. 2023 m. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms iš mokymo lėšų skirta 10,5 mln. Eur. (21,87 Eur/mokiniui/ metams, o mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba (kalbos) – 22,97 Eur/mokiniui/ metams; mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas tautinės mažumos kalba (kalbos) arba valstybine mokomąja kalba daugiakalbėje aplinkoje – 26,24 Eur/mokiniui/ metams). Šios lėšos bus skiriamos ir 2024 m. Vadovėlius ir mokymo priemones rengia leidėjai, vadovaudamiesi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šiais mokslo metais atnaujintas ugdymo turinys yra įgyvendinamas nelyginėse klasėse, todėl ir leidėjai pirmiausia atnaujintus ar naujai parengtus vadovėlius pasiūlė nelyginėms klasėms. Nuo 2024 metų leidėjai parengs ir siūlys mokykloms įsigyti atnaujintus ar naujai parengtus vadovėlius visoms klasėms. Mokyklos pačios planuojasi kada ir kokius vadovėlius už turimas lėšas jos įsigis, jos kasmet atnaujina, papildo mokyklų bibliotekų fondus. Papildomai 2023 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti iš ES struktūrinių fondų lėšų yra skirta 8,5 mln. Eur. Už šias lėšas 893 mokyklos, pasirašiusios sutartis su NŠA, gali įsigyti tik Lietuvoje išleistus vadovėlius, kurie atitinka atnaujintas bendrąsias programas ir apie kuriuos informacija yra paskelta NŠA Švietimo portalo informacinės sistemos vadovėlių duomenų bazėje. Šios dienos duomenimis 745 mokyklos jau įsigijo 57 pavadinimų vadovėlius, iš viso įsigyta virš 278 tūkst. vnt. vadovėlių (planuojama, kad už skirtas lėšas mokyklos galės įsigyti beveik 495 tūkst. vienetų vadovėlių). Už šias papildomas lėšas vadovėlius mokyklos gali įsigyti iki 2023 m. spalio 31 d. Taip pat LRV 2023 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 773 „Dėl lėšų skyrimo“ iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų su šių iš ES ir bendrojo finansavimo lėšų bendrai finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms skirta 5 mln. Eur apmokėti mokykloms už vadovėlius, atitinkančius atnaujintą ugdymo turinį. Už šias lėšas mokyklos vadovėlius galės įsigyti iki gruodžio 31 d. Šiuo metu rengiami su šių lėšų skyrimu susiję dokumentai. 2024 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms (įskaitant ir skaitmenines) papildomai numatyta 5 133 tūkst. Eur. Vadovėliams ir mokymo priemonėms skiriamos lėšos bus padidintos 4,5 Eur vienam mokiniui (iš viso bus 26,37 Eur vienam mokiniui metams), o skaitmeninio ugdymo plėtrai – papildomai 10 Eur vienam mokiniui (iš viso bus 20 Eur vienam mokiniui metams). Skaitmeninio ugdymo plėtrai ugdymo lėšose 2023 m. skirta 3,3 mln. Eur (10,01 Eur/mokiniui/ metams). Iš šių lėšų gali būti įsigyjamos skaitmeninės ugdymo priemonės. Skaitmeninio ugdymo plėtrai 2021 m. buvo skirta 10 Eur mokiniui, 2022 m. – 30 Eur mokiniui, 2023 m. – 10 Eur mokiniui (lėšų dydis priklauso nuo konkrečių metų valstybės biudžeto galimybių). 2024 m. bus skiriama 20 Eur mokiniui.
3.	Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga 2023-10-18				Viešoje erdvėje pateiktas susipažinimui ir svarstymui Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto projektas. Susipažinus su šiuo projektu matyti, kad jame numatytos lėšos švietimui yra nepakankamos švietimo sektoriaus problemoms spręsti bei politikų viešai deklaruojamų siekių švietimo srityje pasiekimui. Visos politinės jėgos deklaravo savo pritarimą iniciatyvai „Idėja Lietuvai“, kurią globojo tuometinė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tą kartą buvo paskelbtos trys idėjos Lietuvai, iš kurių viena – Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų. Šios idėjos įgyvendinimui buvo numatytos trys priemonės: pedagogų rengimo pertvarka, darbo užmokesčio didinimas ir naujų mokymo metodų bei modernių priemonių įvedimas mokyklose. Šie siekiai buvo perkelti ir į Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.XIV-72 patvirtintą Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurioje buvo numatytas projektas: Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo ekscelencijos centrai. Programos 48.1.1 p. įsipareigojama užtikrinti stabiliai augantį atlygį, kuris 2024 m. bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o 56.3 p. – kad akademinių darbuotojų darbo užmokestis sudarys ne mažiau kaip 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.155 patvirtiname Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta, kad siekiant pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, priemonių pradedama imtis jau 2021 m. IV ketvirtyje ir šis tikslas turi būti pasiektas iki 2024 m. III ketvirčio. Taip pat numatyta sudaryti prielaidas didėti mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui, kad jis pasiektų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, taip pat neakademinių darbuotojų atlyginimams augti. Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) taip pat deklaruojama, kad bus siekiama, jog iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų, o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų. Remiantis viešai pateikiama informacija, mokytojų darbo užmokestis 2023 metais sudarė apie 110% šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau, mokytojų darbo užmokestis 110%, o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų 129% šalies vidutinio darbo užmokesčio ribas buvo pasiekęs dar 2021 metais. O tai reiškia, kad nepaisant deklaruojamų siekių pasiekti atitinkamai 130% bei 150% ribas, bei nepaisant skiriamų piniginių lėšų šiam tikslui pasiekti, iš tiesų visus šiuos metus šio tikslo link visiškai nepasistūmėta. Vyriausybė bei politikai deklaruoja, kad siekia, jog 2024 m. pabaigoje mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, o mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tokios deklaracijos kuria pagrįstus lūkesčius visuomenei, švietimo bendruomenei bei asmenims, kurie norėtų savo ateitį sieti su darbu švietimo srityje. Vedini šio iš valdžios pusės deklaruojamo supratimo ir tikslo, ne vienus metus socialiniai partneriai siekė šių deklaracijų realaus įgyvendinimo ir tai siekė sureguliuoti kolektyvinėmis sutartimis. Derantis dėl 2022-03-02 pasirašytos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties Nr.S-229 taip pat vyko intensyvios diskusijos dėl to, kokiu dydžiu numatyti darbo užmokesčio didinimą, kad minėti deklaruojami valdžios tikslai būtų pasiekti. Po įtemptų diskusijų buvo sutarta numatyti ne mažesnį nei 10% kasmetinį darbo užmokesčio fondo didinimą, kadangi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įtikinėjo, kad to užteks užsibrėžtam tikslui pasiekti, o didesnio darbo užmokesčio didinimo numatyti nėra galimybės. Tačiau vertinant šių susitarimų turinį retrospektyviai matyti, kad toks susitarimas visiškai neprisidėjo prie deklaruojamų tikslų siekimo ir netgi neišlaikė buvusio švietimo darbuotojų darbo užmokesčio santykio su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. Neabejojame, kad visada galima rasti pasiteisinimų, kodėl teikti pažadai nebuvo išpildyti, tačiau faktas, kad darbo užmokesčio dydžio klausimas taip ir liko neišspręstas. Dėl minėtų aplinkybių, jau dabar matyti, kad neskyrus pakankamo finansavimo švietimo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui, minėti deklaruoti tikslai nebus pasiekti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija deklaruoja, kad šiems tikslams yra skirta daugiausia lėšų, kiek tik pavyko surasti ir, kad šių lėšų turėtų pakakti užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Tačiau kartu matyti, kad biudžete numatytos lėšos praktiškai visų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui. Ir nors deklaruojama, kad mokytojų darbo užmokestis bus didinamas labiau, dėl didėjančio bendro šalies vidutinio darbo užmokesčio, panašu, vėl bus tiesiog išlaikoma status quo situacija ir tiesiog kompensuojama infliacija, nepadidinant realaus švietimo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio. Suprantame, kad svarstant biudžetą, būtina rasti balansą tarp įvairių interesų grupių. Tačiau švietimo sektorius yra kritiškai svarbus visų kitų sektorių veiklai, tai yra visų kitų sričių pagrindas, pamatas. Todėl dėmesys švietimo sričiai iš esmės yra dėmesys visoms kitoms valstybės gyvenimo sritims. Jau dabar situacija švietimo sektoriuje yra kritinė. Trūksta mokytojų, nemaža dalis mokytojų, norėdami užsidirbti orų darbo užmokestį, yra priversti dirbti didesniais nei etatas darbo krūviais, taip pervargdami. Esamas darbo užmokesčio ir darbo krūvio santykis mažina pasitenkinimą darbu, motyvaciją, verčia ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių. Negana to, pastebimas stojančiųjų į pedagogines profesijas skaičiaus mažėjimas, dėl ko šis vakuumas tik didės. Kaip rodo praktika, neryžtingumas šiais klausimais stabdo šių klausimų realų sprendimą, neatsižvelgimas į dar 2020-2021 metais Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įspėjimus, kad numatomi darbo užmokesčio didinimai švietimo darbuotojams yra nepakankami deklaruojamų tikslų pasiekimui, lėmė šiuo metu esantį poreikį atlikti daug didesnį darbo užmokesčio didinimą, nei būdavo atliekamas kiekvienais metais. Panašu, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir vėl nemato pagrindo įsiklausyti į tuos pačius Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įspėjimus dėl darbo užmokesčiui skiriamų lėšų nepakankamumo. Tokia situacija kelia nusivylimą ir toliau tęsiama politika, kai deklaruojama, jog švietimas yra svarbiausia sritis šalies ateičiai, tačiau ir toliau neatliekami jokie realūs veiksmai šia linkme. Ir toliau infliacijos bei bendro ekonomikos atsigavimo nulemti darbo užmokesčio fondo didinimai pateikiami, kaip tariamas šių deklaracijų įgyvendinimas, tačiau realūs rezultatai rodo, kad tokiais veiksmais yra tiesiog užtikrinama, kad švietimas neatsiliktų nuo bendro šalies ūkio dar labiau. Tačiau akivaizdu, kad nėra daromi veiksmai, jog švietimas bendrą šalies ūkį vidutiniu darbo užmokesčiu lenktų deklaruojamais vidutinio darbo užmokesčio dydžiais. Atsižvelgiant į tai, prašome atkreipti dėmesį į šias pastabas ir imtis realių, o ne deklaratyvių veiksmų, kad prie užsibrėžtų tikslų švietimo srityje būtų artėjama, o ne stoviniuojama vietoje. Neveikimas jau privedė prie abejotinų galimybių iš viso įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Todėl siūlome numatyti papildomų lėšų mokytojų, mokslo ir studijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2024-01-01 – 15%, o nuo 2024-09-01 dar 15%. Siūlomas lėšų šaltinis – dėl nenumatytų aplinkybių (nutrauktų paslaugų sutarčių ir kt.) nepanaudoti asignavimai arba skolintos lėšos.	Nepritarti	Balsavimo rezultatai: Už – 6; Prieš – 1; Susilaiko – 5 (pirmininko balsu nepritarta pasiūlymui) Argumentai: LŠDPS reikalavimas yra didinti darbo užmokestį mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams (išskyrus mokslo ir studijų institucijų darbuotojus) nuo 2024 m. sausio 1 d. 15 procentų ir nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. dar 15 procentų (iš viso – 32,3 procento). ŠMSM vertinimais, šiam reikalavimui įgyvendinti 2024 m. papildomai reikėtų skirti 326 mln. Eur (arba dar 107 mln. Eur prie to, kas numatyta 2024 m. biudžeto projekte), 2025 m. – 500 mln. Eur (atkreipiame dėmesį, kad į šią sumą neįtrauktas mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas, nors galiojančioje Sutartyje su LŠDPS darbo užmokestį numatyta didinti ir jiems). 2024 m. valstybės biudžeto projekte yra numatyta lėšų šioms priemonėms, kurias ŠMSM siūlė įtvirtinti kolektyvinėje sutartyje su LŠDPS: 1) 2024 m. skirti papildomų lėšų mokytojų darbo užmokesčio fondui padidinti: nuo 2024 m. sausio 1 d. – 10 procentų, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – dar 10 procentų. Pagalbos mokiniui specialistų darbo užmokestis 2024 m. būtų didinamas tuo pačiu procentiniu dydžiu kaip mokytojams. Tam 2024 m. reikės 219 200 tūkst. eurų, 2025 m. ir vėliau – 329 832 tūkst. eurų; 2) nuo 2024 m. sausio 1 d. skirti lėšų mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, darbo užmokesčiui mokėti, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pailginus pasiruošimą pamokoms pagal atnaujinto turinio programas ir nustačius laiką socialinei-pilietinei veiklai koordinuoti. Tam 2024 m. reikės 25 575 tūkst. eurų, 2025 m. – 18 150 tūkst. eurų; 3) 2024 m. skirti papildomų lėšų mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti: nuo 2024 m. sausio 1 d. – 10 procentų, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – 18,7 procento. Tam 2024 m. reikės 84 400 tūkst. eurų, 2025 m. ir vėliau – 153 112 tūkst. eurų.
4.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-10-20				Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir atsižvelgdama į savivaldybių išsakytas problemas, teikia šiuos siūlymus dėl papildomų lėšų švietimui skyrimo 2024 m.: 1. Dėl 2021 m. pakeistų mokyklų tinklo taisyklių, savivaldybės reorganizavo ir/ar uždarinėjo mokyklas, nes nebebuvo galima turėti jungtinių klasių 5–8 klasių koncentre ir mokyklų, turinčių mažiau nei 60 mokinių. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. kaimiškosios gimnazijos III gimnazijos klasę galės formuoti, jei joje yra ne mažiau kaip 21 mokinys (dabar 12). Dėl šių reikalavimų ženkliai daugėja (-ės) pavežamų mokinių skaičius ir tai iš savivaldybių reikalauja didelių finansinių išteklių. Iki 2021 m. savivaldybėms didelė parama būdavo valstybės vykdoma Geltonųjų autobusų programa, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija centralizuotai pirkdavo autobusus ir paskirstydavo savivaldybių mokykloms. Be to, savivaldybės pirkdavo ir perka autobusus mokinių pavėžėjimui ir iš savo biudžeto, tačiau dėl lėšų stygiaus viso reikalingo mokinių pavėžėjimo poreikio atliepti negali. Ir nors sudaryta galimybė savivaldybėms mokyklinius autobusus finansuoti ES fondų lėšomis, tačiau transporto priemonėms nustatyti aplinkosauginiai reikalavimai leidžia pirkti tik alternatyviais degalais varomus žemagrindžius autobusus, kurie yra žymiai brangesni ir nepritaikyti važiuoti blogos būklės rajoniniais keliais. Todėl prašome tęsti „Geltonųjų (mokyklinių) autobusų“ programą arba kasmet skirti savivaldybėms ne mažiau kaip 6 mln. eurų mokyklinių autobusų pirkimui. Ši programa prisidėtų prie mokinių vežiojimo gerinimo Lietuvos savivaldybėse. Tai ypač aktualu, nes nuo 2024 m. pradedamas įgyvendinti įtraukusis ugdymas, o mokykloms taip pat reikės užtikrinti ir saugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pavėžėjimą.	Nepritarti	Balsavimo rezultatai: Už – 6; Prieš – 2; Susilaiko – 4. (pirmininko balsu nepritarta pasiūlymui) Argumentai: Galimybė įsigyti geltonuosius autobusus yra numatyta pagal regionines pažangos priemones (finansuojamos ES SF). Pagal priemonę 12-003-03-01-23 (RE) „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams”, skirta 10 mln. eurų tikslinėms transporto priemonėms (geltoniesiems autobusiukams), lengvai pritaikomoms vežti ir neįgaliuosius. Jos turės atitikti žalumo reikalavimus. 2024 m. valstybės biudžete (Valstybės investicijų programoje) geltoniesiems autobusams įsigyti numatyta 1592 tūkst. Eur. 2025 m. Valstybės investicijų programoje tam planuojama 1300 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į ribotas biudžeto galimybes, daugiau lėšų skirti šiam tikslui nėra galimybių.
5.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-10-20				2. Nuo š. m. rugsėjo 1 d. mokyklose pradėtos įgyvendinti atnaujintos ugdymo programos. Mokykloms reikia įsigyti naujus vadovėlius bei skaitmeninio turinio ugdymo leidinius. Tačiau lėšos ugdymo reikmėms 2023 m. sumažintos daugiau nei tris kartus ir tai turi neigiamos įtakos ne tik skaitmeninio ugdymo plėtrai, bet ir atnaujinto ugdymo turinio programų diegimui bendrojo ugdymo mokyklose. Viena iš ugdomų kompetencijų – skaitmeninė. Ši kompetencija neatsiejama nuo motyvacijos ir gebėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis užduotims atlikti, kurti ir dalytis skaitmeniniu turiniu, nacionaliniams mokinių patikrinimams organizuoti. Prašome 2024 m. ugdymo reikmėms įsigyti papildomai skirti 10 mln. eurų.	Nepritarti	Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Argumentai: Komitetas atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose turėtų būti nustatyta, kad visi vadovėliai, apie kuriuos informacija yra paskelta NŠA Švietimo portalo informacinės sistemos vadovėlių duomenų bazėje, turi būti išleisti ne tik tradiciniu, bet ir skaitmeniniu formatu. Vyriausybė šiais metais dar skyrė papildomus 5 mln. eurų, kad mokyklos dar šiemet galėtų įsigyti pakankamai naujų vadovėlių, atitinkančių atnaujintą ugdymo turinį. Papildomi pinigai skiriami iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. 2023 m. vadovėlių įsigijimui iš viso skirti 24 mln. Eur. Be dabar papildomai skirtų 5 mln. eurų, šiemet buvo skirti 10,5 mln. iš valstybės biudžeto ir 8,5 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų lėšų. Kitais metais valstybės biudžeto projekte numatoma didinti mokymo lėšas vadovėliams ir mokymo priemonėms (įskaitant skaitmenines) papildomai 5,1 mln. eurų. Šiuo metu vertinamos galimybės naujų vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijimui kitais metais numatyti ir Europos Sąjungos fondų projektų lėšas. Skaitmeninio ugdymo plėtrai ugdymo lėšose 2023 m. skirta 3,3 mln. Eur (10,01 Eur/mokiniui/ metams). 2024 m. bus skiriama 20 Eur mokiniui. Iš šių lėšų gali būti įsigyjamos skaitmeninės ugdymo priemonės. Skaitmeninio ugdymo plėtrai 2021 m. buvo skirta 10 Eur mokiniui, 2022 m. – 30 Eur mokiniui, 2023 m. – 10 Eur mokiniui (lėšų dydis priklauso nuo konkrečių metų valstybės biudžeto galimybių).
6.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-10-20				3. Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos 2017 m. lapkričio 22 d. kolektyvinės sutartimi (paskutinis pakeitimas 2023 m. spalio 6 d.) profesinių sąjungų nariams taikomos papildomos socialinės garantijos, t. y. jiems suteikiama iki 30 darbo dienų papildomų apmokamų atostogų: profsąjungos narių veikloms, mokymosi atostogoms, papildomoms atostogoms ir kt., už jas mokant vidutinį darbo užmokestį. Kai profsąjungos narys naudojasi papildomomis apmokamomis atostogomis, jį turi pavaduoti kitas darbuotojas, kuriam taip pat turi būti sumokamas atlygis, o tai reikalauja papildomų lėšų, kurios įstaigoms neskiriamos. Kadangi kolektyvinė sutartis pasirašyta Vyriausybės lygmenyje, todėl turi būti numatytas ir finansavimo mechanizmas šioms papildomos išlaidoms savivaldybių biudžetams kompensuoti, t. y. skirtos tikslinės lėšos savivaldybių biudžetams, užtikrinti. Savivaldybių apklausa parodė, kad 2023 m. reikėjo apie 2 mln. eurų. Prašome 2024 m. papildomai skirti 2 mln. eurų išlaidoms padengti, kurios atsiranda dėl profesinių sąjungų nariams taikomų papildomų socialinių garantijų.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: Už – 7; Prieš – 0; Susilaiko – 5.
7.	Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga 2023-10-23				Lietuvių kalbos ir literatūros sąjunga, susipažinusi su LRS Švietimo ir mokslo komitete ministro dr. G. Jakšto pateiktais siūlymais švietimo biudžetui, prašo skirti tikslinį finansavimą prieigos prie visateksčių skaitmeninių grožinės literatūros kūrinių duomenų bazių 1- 12 kl. mokiniams (atsižvelgiant į esamas rinkos kainas - 7-9 EUR metams vienam mokiniui). Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvių kalbos ir literatūros sąjunga šį prašymą skirtinga forma per pastaruosius kelerius metus teikia jau trečią kartą. Iki šiol gaunami neigiami atsakymai yra nepagrįsti ir nepadeda nacionaliniu mastu išspręsti prieigos prie skaitmeninių grožinės literatūros kūrinių problemos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome (kartu arba atskirai): - priimti protokolinį Komiteto sprendimą dėl lėšų skyrimo/biudžeto pasiūlymo papildymo; - įpareigoti LR ŠMSM papildyti „klasės krepšelio“ tvarką, numatant tikslines lėšas visateksčių skaitmeninių grožinės literatūros kūrinių duomenų bazių prieigai finansuoti; - skiriant lėšas įvardinti tikslinę paskirtį, nurodant, kad lėšos skiriamos tik visateksčių skaitmeninių grožinės literatūros kūrinių duomenų bazių prieigai finansuoti, o ne bendrai „skaitmeniniam ugdymo turiniui.“ Kartu primename, kad: - Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtintas lygaus starto principas, o jos 46.5. punkte žadėta inicijuoti daugiametę skaitymo skatinimo programą, apimančią ankstyvojo ugdymo ir bendrojo ugdymo grandis ir sudarysiančią prielaidas gerinti skaitymo gebėjimų rezultatus, matuojamus tarptautinių tyrimų rodikliais. - Siekiant sėkmingai įgyvendinti atnaujintas bendrąsias ugdymo programas tokia prieiga visiems mokiniams yra būtina.	Nepritarti	Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Argumentai: Pažymėtina, kad 2024 m. lėšos skaitmeninio ugdymo plėtrai 1 mokiniui didėja nuo 10 iki 20 Eur. Komiteto nuomone, būtina plėsti atvirų šaltinių duomenų bazes, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai, tiek visa visuomenė atvirais šaltiniais turėtų galimybes naudotis nemokamai. Šiuo metu grožinės literatūros kūriniai nemokamai prieinami bibliotekose. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiuo metu vykdo kūrinių skaitmeninimo projektą, kuris sudarys sąlygas skaitmeninius kūrinius pasiekti nemokamai. Šiuos projektus būtina įgyvendinti sparčiau. ŠMSM nuomone, pačios mokyklos turi spręsti, kokių skaitmeninio ugdymo priemonių joms labiausiai reikia, ir neracionalu kiekvieną reikmę smulkmeniškai reglamentuoti teisės aktuose, taip apribojant mokyklų pasirinkimą.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Plungės r. sav. meras A. Klišonis 2023-10-19				Plungės rajono savivaldybė 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. AS-377 „Dėl papildomų lėšų skyrimo profesinės sąjungos narių socialinėms garantijoms užtikrinti“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – Ministerija), jog būtų skirtos tikslinės lėšos savivaldybių biudžetams, užtikrinti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos 2017 m. lapkričio 22 d. kolektyvinės sutarties (paskutinis pakeitimas 2022 m. gruodžio 16 d.) bei Nacionalinės kolektyvinės sutarties (toliau – Kolektyvinės sutartys) profesinių sąjungų nariams taikomas papildomas socialines garantijas. Tada pažymėjome ir dabar pažymime, jog Kolektyvinė sutartis pasirašyta Vyriausybės lygmenyje, todėl papildomos išlaidos savivaldybių biudžetams turėtų būti kompensuojamos papildoma tiksline dotacija (pažymėtinas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos srities pavyzdys – „Susitarimas dėl 2018 m. gegužės 18 d. socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-110 pakeitimas“). 2023 m. vasario 14 d. gavome Ministerijos atsakymą, jog papildomos garantijos gali būti finansuojamos iš bendrųjų asignavimų, sutaupytų lėšų ir pan. Kadangi finansiniai metai baiginėjasi, norime informuoti, jog Savivaldybė savo biudžete nėra numačiusi lėšų padengti Vyriausybės lygmens įsipareigojimų. Papildomos trūkstamos lėšos yra numatytos įstaigų pagrindinėms funkcijoms užtikrinti. Atkreipiame dėmesį, jog ankstyvojo ugdymo įstaigų finansavimas Savivaldybei yra vienas iš prioritetų, bet Savivaldybė negali finansuoti trečiųjų šalių įsipareigojimų, nes turi aibes kitokių įsipareigojimų švietimo įstaigoms. Matome, jog dėl minėto Ministerijos susitarimo su profesinėmis sąjungomis, ankstyvojo ugdymo įstaigų vadovai yra pastatomi į nepatogią padėtį, nes profesinės sąjungos nariai reikalauja užtikrinti socialines garantijas, numatytas Kolektyvinėse sutartyse. Įstaigų vadovai siekia Savivaldybės biudžeto lėšas naudoti racionaliai ir atsakingai, todėl Vyriausybės ir Ministerijos įsipareigojimų nėra galimybės užtikrinti savarankiškomis savivaldybės biudžeto lėšomis. Matome, jog po mūsų siųstų raštų, problema nebuvo sprendžiama ir tikslinės lėšos, skirtos įgyvendinti Kolektyvinėse sutartyse numatytas socialines garantijas profesinių sąjungų nariams finansuoti, nebuvo skirtos. Formuojama bloga praktika, kai Vyriausybės lygmens įsipareigojimai „permetami ant savivaldybių pečių“. Atkreipiame dėmesį, jog planuojant ir 2024 metų Savivaldybės biudžetą, nebus numatytos lėšos įgyvendinti Vyriausybės lygmens įsipareigojimų, nebent Ministerija lėšas savivaldybėms skirs atskira tiksline dotacija, įvertinusi profesinės sąjungos narių skaičių švietimo įstaigose. Prašome Vyriausybės ir Ministerijos planuojant 2024 metų biudžetą įsivertinti savo įsipareigojimus profesinėms sąjungoms ir numatyti tikslinę dotaciją, jog įstaigų vadovai galėtų įgyvendinti Kolektyvinėse sutartyse numatytus įsipareigojimus.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: Už – 7; Prieš – 0; Susilaiko – 5.
2.	Lietuvos mokslų akademija 2023-10-23				Lietuvos mokslų akademija, siekdama vykdyti 2011-05-19 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1397 patvirtintame LMA statute (papildyta 2018-06-06 LRS nutarimu Nr. XIII-419) iškeltus tikslus, leidžia aštuonis periodinius mokslo žurnalus. Žurnalai išsiskiria giliomis tradicijomis, jiems rengti sutelkti skirtingoms Lietuvos ir užsienio mokslo institucijoms atstovaujantys autoriai, redaktoriai ir recenzentai. Žurnalai leidžiami keturis kartus per metus spausdintine ir elektronine formomis. Juose publikuojami originalūs straipsniai svarbiausiais biologijos, ekologijos, chemijos, fizikos, energetikos, filosofijos, sociologijos, lituanistikos, istorijos, menotyros, žemės ūkio mokslų ir kt. klausimais. Visi straipsniai recenzuojami, jiems priskiriami intelektinės nuosavybės skaitmeninių objektų identifikatoriai (DOI) ir užregistruojami „Crossref“ agentūroje. Mokslo žurnalai yra prenumeruojami ir skelbiami atvirosios prieigos platformoje, teikiami šalies ir užsienio mokslo institucijoms pagal mainų programas. Žurnalai yra pripažinti tarptautiniu mastu, įtraukti į įvairias tarptautines mokslines informacijos duomenų bazes. Iki 2022 metų trečiojo ketvirčio žurnalų leidybai LMA gavo finansavimą iš ESF. Pasibaigus ESF lėšomis finansuojamam „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ projektui, 2022 m. antrajam pusmečiui ir 2023 metams LMA pavyko konkurso būdu gauti Lietuvos mokslo tarybos skirtą finansavimą leidybai. Ši padėtis neužtikrina periodinių mokslo žurnalų leidybos reguliarumo. Moksliniams žurnalams parengti reikalingi specializuoti ir patyrę redaktoriai. Sunku išlaikyti profesionalų leidyklos darbuotojų kolektyvą, galint jiems siūlyti tik terminuotas darbo sutartis. LMA pakartotinai prašo skirti finansavimą mokslo žurnalų leidybai. Negavus LMA leidžiamų periodinių mokslo žurnalų leidybai finansavimo, nebus įmanoma išleisti šių žurnalų, o tai turėtų neigiamos įtakos Lietuvos mokslininkų mokslo pasiekimų viešinimui. Siekiant išsaugoti periodinių mokslo žurnalų leidybą LMA Leidybos skyriaus darbo apmokėjimui papildomai reikės 171,1 tūkst. eurų, Sodros mokesčiams – 2,5 tūkst. eurų kasmet. Elektroninės leidybos ir spausdinimo kaštams metams reikės 23,0 tūkst. eurų. LMA periodinių mokslo žurnalų leidybai išsaugoti papildomai 2024 m. prašome skirti 196,6 tūkst. eurų. LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl išmokų Lietuvos mokslų akademijos nariams ir jų mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ numatyta LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams skirti iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesines išmokas. Vidutiniškai kasmet išmokas gauna 63 tokie LMA nariai (šiuo metu išmokos dydis neatskaičius mokesčių – 235,30 eurų). Siekiant 2024 m. mokėti bent 75 proc. LRV nutarime numatytos maksimalios išmokos dydžio išmokas (412,50 eurų neatskaičius mokesčių), LMA metams papildomai reikia 134,00 tūkst. eurų. 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Lietuvos mokslų akademijai, kaip asignavimų valdytojui, numatyta skirti 10 335,00 tūkst. eurų asignavimus, iš jų 1 505,00 tūkst. eurų tenka LMA, 8 572,00 tūkst. eurų – Vrublevskių bibliotekai, didžioji lėšų dalis (5 101,00 tūkst. eurų) skirta bibliotekos pastato renovacijai. Mokslo žurnalų leidybai ir narių emeritų išmokų didinimui Lietuvos mokslų akademija prašo numatytą 2024 metų finansavimą padidinti 330,6 tūkst. eurų ir LMA veiklai vykdyti 2024 m. skirti 1835,6 tūkst. eurų.	Spręsti pagrindiniam komitetui	Nuo klausimo svarstymo nusišalino Komiteto pirmininkas akad. A. Žukauskas ir Komiteto narys akad. E. Jovaiša. Balsuojant balsai pasiskirstė po lygiai, todėl sprendimas nepriimtas ir paliekama spręsti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo nariai

V. Gapšys;

V. Giraitytė- Juškevičienė;

A. Mazuronis;

V. Fiodorovas;

V. Bukauskas;

V. Jukna;

V. Valkiūnas

2023-10-10

Argumentai:

Siūloma 2024 metų Vyriausybės skolinimosi programoje atsisakyti galimybės skolinti 245 mln. eurų juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis, VĮ Turto bankui centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti bei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai projektui „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ finansuoti ir atsiradusias laisvas lėšas skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimams, mokytojų, dėstytojų atlyginimams didinti įgyvendinant susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 metais.

Pasiūlymas:

Išbraukti aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto“ 2024 m. Vyriausybės skolinimosi programoje nurodytą dalį, kurioje planuojama suteikti 245 mln. eurų paskolų juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis, VĮ Turto bankui centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti bei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai projektui „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ finansuoti ir pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 priedo XII skyrių:

„XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS ~~2 879 194~~ 3 124 194

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 335

Lietuvos mokslo taryba 59 337

Lietuvos mokslų akademija 10 335

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ~~2 426 320~~ 2 671 320

Vilniaus universitetas 118 808

iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti 5 100

Vytauto Didžiojo universitetas 33 863

Kauno technologijos universitetas 44 935

Vilniaus Gedimino technikos universitetas 34 356

Klaipėdos universitetas 10 920

Mykolo Romerio universitetas 8 990

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 43 289

Vilniaus dailės akademija 11 123

Lietuvos sporto universitetas 5 649

Lietuvos muzikos ir teatro akademija 10 974

Lietuvos energetikos institutas 7 223

Nacionalinis vėžio institutas 1 654

Lietuvos kultūros tyrimų institutas 2 844

Lietuvos istorijos institutas 4 470

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 3 289

Lietuvių kalbos institutas 2 540

Lietuvos socialinių mokslų centras 3 574

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras 1 914

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 7 669

Gamtos tyrimų centras 8 433

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras 16 080

Kauno kunigų seminarija 112

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija 37

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija 121“

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 6;

Prieš – 1;

Susilaiko – 5.

(pirmininko balsu nepritarta Seimo narių pasiūlymui).

Argumentai:

Siūloma ŠMSM asignavimus padidinti 245 mln. Eur ir juos nukreipti mokytojų, dėstytojų atlyginimams didinti.

Pažymėtina, kad švietimo darbuotojų atlyginimų didinimo lėšos yra tęstinės veiklos lėšos, kurių skyrimas sukuria nuolatinius ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.

Pagal teikiamą siūlymą atlyginimų didinimą siūloma finansuoti iš lėšų, skirtų pažangos priemonėms, kurios yra baigtinės ir kurioms skiriamos vienkartinės investicijos. Toks perskirstymas neatitiktų fiskalinės drausmės ir pakenktų valstybės finansų tvarumui.

Seimo nariai

T. Bičiūnas,

E. Sabutis,

V. Kanopa,

M. Skamarakas,

O. Leiputė,

L. Jonauskas,

R. Budbergytė,

A. Sysas,

G. Paluckas,

J. Sabatauskas,

L. Jonaitis,

K. Vilkauskas,

D. Šakalienė

2023-10-11

Argumentai:

Faktinė situacija švietimo sektoriuje yra kritinė ir reikalaujanti ryžtingų sprendimų. Švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimas tik iš dalies kompensuoja infliaciją ir nesugeba atitrūkti nuo tolygiai didėjančio vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Taip pat akivaizdus parlamentinių politinių partijų susitarimo ir Vyriausybės programos nuostatų dėl Lietuvos švietimo politikos nesilaikymas, maži mokytojų atlyginimai, mokytojų trūkumas, aiškiai rodo iki šiol neišspręstas problemas.

Taigi, Vyriausybės esminiai tikslai turėtų būti švietimo kokybės ir orių švietimo darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimas, o tai įmanoma, tik didinant pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį.

Pasiūlymas:

Didinti pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį nuo 2024-01-01 – 15%, o nuo 2024-09-01 didinti taip pat 15 %.

Lėšų šaltinis:

Iš galimų nepanaudotų asignavimų dėl nenumatytų aplinkybių (nutrauktų paslaugų sutarčių ir kt.) arba iš skolintų lėšų.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 6;

Prieš – 1;

Susilaiko – 5.

(pirmininko balsu nepritarta Seimo narių pasiūlymui).

Argumentai:

Šiam pasiūlymui įgyvendinti (neįskaitant mokslo ir studijų institucijų darbuotojų) 2024 m. papildomai reikėtų skirti 107 mln. Eur (prie to, kas yra numatyta biudžeto projekte).

Pažymėtina, kad švietimo darbuotojų atlyginimų didinimo lėšos yra tęstinės veiklos lėšos, kurių skyrimas sukuria nuolatinius ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.

Seimo narys

Z. Streikus

2023-10-18

Argumentai:

Vadovaujantis Valstybės investicijų 2023–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 57 „Dėl 2023 metų valstybės biudžeto asignavimų ir Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytų lėšų paskirstymo“, 23.21 papunkčiu (toliau – VIP), Lazdijų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Viešosios įstaigos Lazdijų sporto centro sporto salės Lazdijuose, Lazdijos g. 5, rekonstravimas“.

Atsižvelgdami, kad Lazdijuose vaikai ir jaunimas neturi tinkamų sąlygų sportuoti jau 4 metus, sporto centro statybos darbus vykdome greičiau nei numatyta rangos sutartyje. Siekdami, kad sporto centras vaikus ir jaunimą galėtų priimti sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį jau 2024 m. rugsėjo 1 dieną, pagal 2023 m. sausio 31 d. pasirašytą finansavimo sutartį Nr. S-96 esame įvykdę visus numatytus finansinius įsipareigojimus. Bendra projekto vertė 10,9 mln. Eurų, iš jų planuojamos VIP lėšos 7,6 mln. Eur (70 proc.), o savivaldybės biudžeto – 3,3 mln. Eur (30 proc.). Šiuo metu iš VIP lėšų paskirta 3,6 mln. (2024–2025 metams 1 mln. Eur), o savivaldybė jau faktiškai investavusi 1,5 mln. Eur.

Iki 2023 m. spalio mėnesio yra atlikta rangos darbų už 4,5 mln. Eur, iš jų 2,6 mln. Eur VIP lėšos.

Lėšų šaltinis:

Prašome prie Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje 2023 m. skirtų 1,8 mln. Eur papildomai numatyti dar 1,5 mln. Eur, o 2024 m. numatytus 80 tūkst. Eur padidinti 2,5 mln. Eur. Viso reikalinga papildoma lėšų suma 4 mln. Eur projekto „Viešosios įstaigos Lazdijų sporto centro sporto salės Lazdijuose, Lazdijos g. 5, rekonstravimas“ įgyvendinimui. Šis projektas yra strategiškai svarbus ne tik Lazdijų rajono savivaldybei, bet ir visam Alytaus regionui.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 6;

Prieš – 0;

Susilaiko – 6.

(pirmininko balsu nepritarta Seimo nario pasiūlymui).

Argumentai:

ŠMSM, siekdama paspartinti tokio svarbaus Lazdijų r. bendruomenei sporto projekto įgyvendinimą ir atsižvelgdama į Lazdijų r. sav. merės 2023-07-27 raštą Nr. 1-2360 „Dėl papildomų lėšų skyrimo projektui „Viešosios įstaigos Lazdijų sporto centro sporto salės Lazdijuose, Lazdijos g . 5, rekonstravimas“, iš 2024 m. šio projekto finansavimo perkėlė į 2023 m. 1 mln. Eurų.

Klausimą dėl papildomų lėšų skyrimo šio projekto darbams finansuoti dar 2023 m., ŠMSM svarstys, gavusi informaciją apie savivaldybėms skirtas ir nepanaudojamas valstybės biudžeto lėšas (kartu su analogiškais kitų savivaldybių prašymais), ir, esant galimybei, perskirstys savivaldybių įgyvendinamų projektų lėšas.

Seimo nariai

I. Kačinskaitė-Urbonienė,

A. Mazuronis,

V. Gapšys,

V. Giraitytė-Juškevičienė,

V. Bukauskas,

V. Fiodorovas,

V. Valkiūnas,

V. Jukna.

Argumentai:

Šiuolaikiniame edukacijos procese ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ugdymui už formaliojo švietimo įstaigos ribų. Neformalusis vaikų švietimas (toliau – NVŠ) jau dabar yra neatsiejama ugdymo dalimi 35 proc. Lietuvos mokinių. Ši švietimo sritis tikslingai orientuota į kompetencijų ir sėkmingos asmenybės konstravimą, sukuria alternatyvią mokymosi erdvę, teikia prasmingo laisvalaikio galimybes ir turi pozityvios įtakos sprendžiant popamokinio užimtumo problemas, o kitų valstybių geroji patirtis rodo, jog turi didelę įtaką žalingų įpročių, priklausomybių prevencijai.

Todėl manytina, jog valstybė turi siekti, kad neformaliojo švietimo programomis naudotųsi kuo daugiau vaikų ne tik mokyklinio amžiaus, bet ir ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus, taip pat augant paslaugų kainoms ir vis dar išsilaikant didesniems nei įprasta infliacijos rodikliams šalyje, NVŠ krepšelis turėtų didėti mažiausiai 5 Eur vienam vaikui. Vadinasi, siektina, jog valstybės skiriamas NVŠ krepšelis vienam vaikui galėtų būti nuo 15 iki 25 Eur, sudarant galimybę NVŠ krepšelį naudoti skirtingoms NVŠ programoms.

Nagrinėjant 2024 metų valstybės biudžeto projektą matoma, jog taip, kaip ir 2021, 2022 ir 2023 m. NVŠ finansavimui mokyklinio amžiaus vaikams numatyta 17 mln. eurų. Akivaizdu, jog visiškai neatsižvelgiama į ekonominius šalies rodiklius, neįvertinamas NVŠ paslaugų brangimas. Dar daugiau, nedidinant finansavimo nuosekliai kasmet, kyla grėsmė neįgyvendinti parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo nuostatos, kurioje numatyta plėsti NVŠ krepšelį.

Ankstesnė NVŠ krepšelio dinamika: 2017 m. - 8,2 mln. eurų, 2018 m. – 11 mln. eurų, 2019 m. skirta 12 mln. eurų, 2020 m. - 19 mln. eurų, 2021, 2022, 2023 m. – 17 mln. eurų.

Taigi siūloma sudaryti galimybę 2024 m. skirti NVŠ krepšelį ikimokyklinio amžiaus vaikams, prioritetą teikiant vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų arba turintiems individualių ugdymosi poreikių. Taip pat poįstatyminiuose aktuose numatyti NVŠ krepšelio ribas nuo 15 iki 25 Eur vienam vaikui, sudarant galimybę dalinti skiriamą sumą skirtingoms NVŠ programoms. Ateityje siūloma sudaryti ilgalaikį planą reikšmingam NVŠ finansavimo didinimui.

Pasiūlymas:

Siūloma padidinti NVŠ krepšelį 2024 m. ir vietoje 17 mln. eurų 2024 m. skirti 25 mln. eurų ir tokiu būdu leisti NVŠ krepšeliu pasinaudoti daugiau vaikų, įskaitant ir ikimokyklinio amžiaus vaikus, prioritetą teikiant vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų arba turintiems individualių ugdymosi poreikių. Taip pat poįstatyminiuose aktuose numatyti NVŠ krepšelio ribas nuo 15 iki 25 Eur vienam vaikui, sudarant galimybę dalinti skiriamą sumą skirtingoms NVŠ programoms.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, kurios turi būti skiriamos tikslingai žalingų įpročių ir priklausomybių prevencija.

Pritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 7;

Prieš – 2;

Susilaiko – 3.

Seimo narė

L. Nagienė

2023-10-20

Argumentai:

Mažeikių sporto ir pramogų centras (toliau – Centras) buvo įtrauktas į Valstybės investicijų 2023–2025m. programos objektų sąrašą, tačiau dėl neaiškių priežasčių 2022 metais Centro statybos projekto pavadinimas buvo pakeistas susiaurinant projekto apimtį nuo statybos iki techninio projekto parengimo, o iki 2022 metų programoje numatytos lėšos Centro statybai buvo perskirstytos kitiems Valstybės investicijų programos projektams.

Kadangi Centro techninio projekto rengimas jau yra užbaigtas, Centro statybai pradėti 2024 metais neatidėliotinai reikalingos lėšos.

Pasiūlymas:

Papildyti Valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje numatytų kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) projektą numatant projektui „Mažeikių sporto ir pramogų centro Mažeikiuose, Sedos g. 55, statyba“ 2024 metais skirti 1,165 mln. Eur, 2025 metais – 3 mln. Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programos lėšų perskirstymas.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 6;

Prieš – 3;

Susilaiko – 3.

(pirmininko balsu nepritarta Seimo narės pasiūlymui).

Argumentai:

2019 m. ŠMSM perėmė iš Kūno kultūros ir sporto departamento Savivaldybės investicijų projektą „Mažeikių sporto ir pramogų centro Mažeikiuose, Sedos g. 55, statyba“, kuris buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą, nurodant bendrą projekto vertę 8 372 tūkst. Eur.

LRV 2022 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 170 „Dėl Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijoms skirtų lėšų paskirstymo“ investicijų projektui „Mažeikių sporto ir pramogų centro Mažeikiuose, Sedos g. 57, statyba“ 2022 m. buvo skirta 575 tūkst. Eur. Bet Savivaldybė 2022 m. skirtų lėšų nepanaudojo: nepasirašė su Ministerija sporto objekto finansavimo sutarties (vis dar neturėjo rangovo).

Ministerija, atsižvelgdama į galiojančius teisės aktus, grąžino investicijų projektą į VIP projektą su sąlyga: Investicijų projektas bus laikomas tęstiniu su sąlyga, kad 2023 m. skiriamas finansavimas tik techniniam projektui rengti.

Ministerija pakartotinai informavo, kad atsižvelgiant į Savivaldybės rašte minimą bendrą numatomą projekto vertę – 14 190 tūkst. Eur ir vadovaujantis LR finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl investicijų projektų rengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 10 p. nuostata – turi būti rengiamas naujas investicijų projektas ir jis nustatyta tvarka teikiamas įtraukti į Valstybės investicijų programą.

LRS 2020 m. birželio 25 d. priėmus LR investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, VIP numatomos tik tos lėšos, kurios reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti, o lėšos, reikalingos investicijų projektams įgyvendinti, planuojamos Vyriausybės tvirtinamų nacionalinių plėtros programų priemonių įgyvendinimo planuose, todėl naujų projektų į VIP įtraukti nebegalima. Nauja statyba turi būti įgyvendinama per Nacionalinės pažangos programos pažangos priemones.

Seimo narys

M. Skamarakas

2023-10-20

Argumentai:

Regioninė politika tampa Lietuvos prioritetu dėl demografinių, ekonominių ir socialinių poveikių. Todėl reikalingas dėmesys ir finansinė parama įvairioms sritims.

Raseinių rajono poreikiai pasirūpinti vaikais, kurie mokytųsi atnaujintose mokyklose, kurios atitinka statybos, švietimo, edukacijos, higienos reikalavimus pagal LR ir ES standartus. Reikalinga atnaujinti Raseinių, Ariogalos ir Viduklės mokyklas.

Reikalinga pasirūpinti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, neįgaliųjų poreikių tenkinimu sportuojant ir aktyviai leidžiant laiką tinkamai įrengtame stadione, kur taip pat galima būtų organizuoti aukšto lygio varžybas bei rengti visuomenei skirtus sporto ir laisvalaikio renginius. Būtina užbaigti Raseinių stadiono atnaujinimo darbus, laukia II etapas. Taip pat pradėti gimnazijos stadiono statybas Ariogaloje.

Raseinių rajonui reikalingas baseinas. Tai būtinybė ne tik vaikams išmokti plaukti, leisti laisvalaikį, sportuoti. Jis reikalingas vykdyti ir įvairias sveikatos programas.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių prašau atsakingai ir solidariai priimti teigiamą sprendimą dėl išvardintų projektų įgyvendinimo, skiriant finansavimą pagal galimybes.

Pasiūlymas:

Skirti 20,2 mln. Eur. Raseinių rajono švietimo, edukacijos, sporto ir užimtumo reikmėms tenkinti :

1. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadiono atnaujinimas, II etapas.(3 300 000,00 Eur)

2. Raseinių r. Ariogalos gimnazijos mokyklos pastato (Vytauto g. 94 Ariogalos m. ) rekonstravimas. (2 500 000,00 Eur)

3. Raseinių r. Ariogalos gimnazijos sporto stadiono statyba. (Bendra projekto suma 900 000,00 Eur)

4. Baseino statyba Raseinių mieste. (Bendra projekto suma 23 000 000,00 Eur/2024 m. reikalinga suma 10 000 000,00 Eur)

5. Raseinių rajono kultūros centro Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 10, rekonstravimas. (1 300 000,00 Eur)

6. Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos pastato atnaujinimas (Dariaus ir Girėno g.12, Viduklės mstl.). (1 200 000,00 Eur)

7. Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos pastato atnaujinimas (Vilniaus g.11, Raseiniai) (900 000,00 Eur)

8. Administracinio pastato (V.Kudirkos g.5, Raseiniai) išorės sutvarkymas ir lietaus surinkimo sistemos įrengimas. (100 000,00 Eur)

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos lėšų perskirstymas, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. birželio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, kuriame nurodyta, kad VIP numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti, taip pat kad lėšos, reikalingos investicijų projektams įgyvendinti, planuojamos Vyriausybės tvirtinamų nacionalinių plėtros programų priemonių įgyvendinimo planuose, todėl naujų projektų į VIP įtraukti nebegalima.

Nauja statyba turi būti įgyvendinama per Nacionalinės pažangos programos pažangos priemones.

Seimo nariai

V. Targamadzė,

L. Nagienė,

Z. Balčytis,

A. Butkevičius,

S. Skvernelis,

Z. Streikus,

L. Savickas,

K. Mažeika,

A. Stončaitis

2023-10-23

Argumentai:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1-902 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano patvirtinimo“^[1] patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrajame plane numatyta, kad į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas 2021–2022 mokslo metais atvyks apie 6226 pirmaklasiai, 2022–2023 mokslo metais – apie 6851 pirmaklasis, 2023–2024 ir vėlesniais – per 7000 pirmaklasių. Daugiausia mokinių mokytis į pirmas klases turėtų atvykti 2024–2025 mokslo metais. Savivaldybės mokyklose mokysis 2025–2026 mokslo metais 76 000 mokinių, 2027–2028 mokslo metais – 78 721 mokinių.

Pašilaičių seniūnijoje ypač trūksta ikimokyklinio ugdymo vietų darželiuose. Antakalnio seniūnijoje veikiančios bendrojo ugdymo mokyklos dirba viršydamos savo maksimalų projektinį pajėgumą. Verkių seniūnijoje yra didžiausias ikimokyklinio ir priešmokyklinio vietų stygius mieste. Verkių seniūnijoje progimnazijos yra perpildytos, mokinių skaičius viršija mokyklų projektinį pajėgumą. Naujosios Vilnios, Lazdynų, Šnipiškių dėl daugiabučių gyvenamųjų namų plėtros seniūnijose prognozuojamas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų poreikis. Bendras Vilniaus miesto švietimo srities projektų finansavimo poreikis yra 176 500 tūkst. Eur iki 2025 metų. (Vilniaus miesto savivaldybės mero 2021-06-1 raštas Nr.A33(1)-5180 „Dėl planuojamų įgyvendinti švietimo infrastruktūros projektų“).

Vilniaus mieste pastebima augimo tendencija dėl vidinės ir išorinės migracijos.

Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2015–2016 m. m. mokėsi 64 433 mokiniai, 2022–2023 m. m. mokėsi – 82 337, 2023–2024 m. m. mokosi 85 635, tad mokinių 2015–2024 m. padaugėjo net 21 202.

Bendrojo ugdymo mokinių skaičius:^[2]

Vilniaus m. sav.	2015-2016	64 433
Vilniaus m. sav.	2016-2017	66 180
Vilniaus m. sav.	2017-2018	68 087
Vilniaus m. sav.	2018-2019	69 528
Vilniaus m. sav.	2019-2020	71 677
Vilniaus m. sav.	2020-2021	73 786
Vilniaus m. sav.	2021-2022	76 398
Vilniaus m. sav.	2022-2023	82 337
Vilniaus m. sav.	2023-2024	85 635

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau:

Pasiūlymas:

Skirti 30 mln. eurų Vilniaus miesto savivaldybei ugdymo įstaigų plėtrai Vilniaus mieste.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 4;

Prieš – 6;

Susilaiko – 2.

(pirmininko balsu nepritarta Seimo narių pasiūlymui).

Argumentai:

Nauja statyba turi būti įgyvendinama per Nacionalinės pažangos programos pažangos priemones.

Seimo nariai

V. Targamadzė,

L. Nagienė,

L. Mogenienė,

Z. Balčytis,

R. Baškienė,

A. Butkevičius,

S. Skvernelis,

Z. Streikus,

L. Savickas,

K. Mažeika,

A. Stončaitis

2023-10-23

Argumentai:

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (toliau – Taisyklės) savivaldybės turėjo reorganizuoti ir / ar uždaryti mokyklas. 2018 m. šalyje 5,6 proc. suformuotų 5–8 klasių buvo jungtinės, kaimo vietovėse – 14,4 proc. 2022 m. atnaujinus Taisykles jungtinių bendrosios paskirties 5–8 klasių savivaldybės pavaldumo mokyklose nebeliko. Nebeliko ir mokyklų, turinčių mažiau nei 60 mokinių.

Nuo 2024 m. pradedamas įgyvendinti įtraukusias ugdymas ir mokykloms reikės užtikrinti saugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pavėžėjimą. Dėl šių ir kitų Taisyklių reikalavimų, ženkliai padaugėjo pavežamų mokinių skaičius, iš savivaldybių tai pareikalavo didesnių finansinių išteklių.

Mokinių vežiojimo į mokyklą paslauga – priemonė, padedanti gerinti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumą toliau nuo mokyklos gyvenantiems mokiniams. 2022 m. buvo vežiojama 2,9 proc. (2019 m. – 2,6 proc.) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir 20,5 proc. (2019 m. – 21,6 proc.) bendrojo ugdymo mokyklas lankančių mokinių. 2022 m. SUP turintys mokiniai sudarė 18,7 proc. (2019 m. – 23,4 proc.) vežiojamų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir 18,4 proc. (2019 m. – 18,9 proc.) vežiojamų bendrojo ugdymo mokinių. Mokiniai ikimokyklinio ugdymo mokyklas dažniausiai pasiekia privačiu transportu (40 proc.; 36,6 proc. turinčiųjų SUP), geltonaisiais autobusais (31,1 proc.; 35,2 proc. turinčiųjų SUP); bendrojo ugdymo mokyklas – maršrutiniu transportu (36 proc.; 23,1 proc. turinčiųjų SUP), geltonaisiais autobusais (31,4 proc.; 43,5 proc. turinčiųjų SUP). Per 2018–2022 m. laikotarpį padaugėjus mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, padaugėjo ir vežiojamų mokinių skaičius: nuo 71 810 iki 73 274 mokinių. Į mokyklą vežiojamas kas penktas mokinys (2018 m. – 21,6 proc., 2022 m. – 20,8 proc.), ir tai yra gerokai daugiau, palyginti su ikimokyklinio ugdymo programų mokiniais.

Iki 2021 m. savivaldybėms didelė parama būdavo valstybės vykdoma Geltonųjų autobusų programa, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija centralizuotai pirkdavo autobusus ir paskirstydavo savivaldybių mokykloms. Savivaldybės, atliepdamos mokinių pavėžėjimo poreikį pirkdavo ir perka autobusus mokinių pavėžėjimui iš savo biudžeto, tačiau dėl finansų stygiaus to nepajėgia padaryti.

Pasiūlymas:

Skirti Švietimo mokslo ir sporto ministerijai 6 mln. eurų mokykliniams autobusams pirkti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 6;

Prieš – 2;

Susilaiko – 4.

(pirmininko balsu nepritarta Seimo narių pasiūlymui)

Argumentai:

Galimybė įsigyti geltonuosius autobusus yra numatyta pagal regionines pažangos priemones (finansuojamos ES SF).

Pagal priemonę 12-003-03-01-23 (RE) „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams”, skirta 10 mln. eurų tikslinėms transporto priemonėms (geltoniesiems autobusiukams), lengvai pritaikomoms vežti ir neįgaliuosius. Jos turės atitikti žalumo reikalavimus.

2024 m. valstybės biudžete (Valstybės investicijų programoje) geltoniesiems autobusams įsigyti numatyta 1592 tūkst. Eur. 2025 m. Valstybės investicijų programoje tam planuojama 1300 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į ribotas biudžeto galimybes, daugiau lėšų skirti šiam tikslui nėra galimybių.

Seimo nariai

V. Targamadzė,

Z. Balčytis,

A. Butkevičius,

K. Mažeika,

A. Stončaitis,

S. Skvernelis,

R. Baškienė,

L. Kukuraitis,

Z. Streikus,

T. Tomilinas,

2023-10-23

Argumentai:

Valstybės kontrolės atliktas tyrimas „Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimas“ atskleidė priežastis, lemiančias pedagogų trūkumą: menkas pedagogo profesijos prestižas – 75 proc. savivaldybių, 60 proc. ikimokyklinio ir 66 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, sudėtingi santykiai su ugdomais vaikais, tėvais – atitinkamai 57, 61 ir 52 proc., per mažas darbo užmokestis – 48, 50 ir 62 proc., per didelis darbo krūvis – 45, 51 ir 62 proc. (2 skyrius, 22 psl., 2.1 poskyris, 23 psl.).

Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030) susitarta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudaro 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų; iki 2024 metų pabaigos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sudaro 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.

Valstybės duomenų agentūros pateikta informaciją apie vidutinio darbo užmokestį:

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021–2023 m.

Laikotarpis	Viešojo sektoriaus bendrojo ugdymo mokytojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, EUR	Šalies ūkio (be individualiųjų įmonių) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, EUR	Viešojo sektoriaus bendrojo ugdymo mokytojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su šalies ūkio (be individualiųjų įmonių) vidurkiu, proc.
2021 K1	1 704,1	1 517,4	112,3
2021 K2	1 737,8	1 566,4	110,9
2021 K3	1 778,8	1 598,1	111,3
2021 K4	2 025,2	1 679,3	120,6
2022 K1	1 895,6	1 729,9	109,6
2022 K2	1 963,3	1 780,5	110,3
2022 K3	2 012,6	1 799,0	111,9
2022 K4	2 293,3	1 900,3	120,7
2023 K1	2 153,0	1 959,9	109,9
2023 K2	2 209,6	2 000,1	110,5

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatydama 2023 m. šalies ir savivaldybių švietimo būklę pažymėjo, kad, lyginant 2021 m. ir 2022 m. reikšmes, matyti, kad mokytojų vidutinio darbo užmokesčio dalis nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio sumažėjo 0,7 proc. punkto ir 2022 m. siekė 113,3 proc., t. y. buvo 16,7 proc. punkto mažesnė nei 2024 m. siekinys. Jei išliktų šiuo metu fiksuojama tendencija, būtų sudėtinga tikėtis 2024 m. pasiekti Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) iškeltą siekinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis 2022-2023 m. m. 59,53%. bendrojo ugdymo mokytojų mokyklose dirbo daugiau nei 1 etatu. Taigi, pedagogai, siekdami uždirbti didesnį atlyginimą, dirba didesniu nei 1 etato darbo krūviu, kas galimai turi įtakos apskaičiuojant visos šalies mokytojų vidutinį atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau:

Pasiūlymas:

Skirti papildomai lėšas mokytojų, dėstytojų, mokslininkų tyrėjų, švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimui, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030).

Lėšų šaltinis:

Iš 2024 m. pabaigoje planuojamo susidaryti apie 300 mln. eurų lėšų likučio, skirto 2025 m. pradžios valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui ir / ar Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos bei sumažintos skolinimosi lėšos juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 6;

Prieš – 5;

Susilaiko – 1.

(pirmininko balsu nepritarta Seimo narių pasiūlymui)

Argumentai:

2024 m. pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui skirta virš 219 mln. eur. (nuo sausio 1 d. - 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. - dar 10 proc. (iš viso - 21 proc.).

Mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui (nuo sausio 1 d. - 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. - dar 18,7 proc. (iš viso - 30,6 proc.) skirta virš 84 mln. eur.

Pažymėtina, kad švietimo darbuotojų atlyginimų didinimo lėšos yra tęstinės veiklos lėšos, kurių skyrimas sukuria nuolatinius ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.

10.

Seimo nariai

L. Nagienė,

A. Butkevičius,

Z. Streikus,

S. Skvernelis,

L. Savickas,

Z. Balčytis,

K. Mažeika,

R. Baškienė,

L. Kukuraitis,

T. Tomilinas,

A. Algirdas Stončaitis

2023-10-24

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Banko prognozuojamą šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą 2024 metais, Vyriausybės suplanuotos papildomos lėšos (219,2 mln. eurų) pedagogų darbo užmokesčio didinimui nebus pakankamos, jog būtų pasiektas politinių partijų susitarime dėl švietimo numatytas tikslas, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.

Pasiūlymas:

Pedagogų darbo užmokesčiui padidinti papildomai skirti 100 mln. eurų.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės valstybės biudžeto pajamos, kurios bus akumuliuotos dėl infliacijos.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 6;

Prieš – 1;

Susilaiko – 5.

(pirmininko balsu nepritarta Seimo narių pasiūlymui).

Argumentai:

2024 m. pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui skirta virš 219 mln. eur. (nuo sausio 1 d. - 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. - dar 10 proc. (iš viso - 21 proc.).

Pažymėtina, kad švietimo darbuotojų atlyginimų didinimo lėšos yra tęstinės veiklos lėšos, kurių skyrimas sukuria nuolatinius ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.

11.

Seimo narys

L. Jonauskas

2023-10-24

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, viena pagrindinė 1-19 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių iš visų mirties priežasčių Lietuvoje yra išorinės mirties priežastys (61poc.), iš kurių viena dažniausių – skendimai (16 proc.).

Išankstiniai Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad 2021 metais Lietuvoje nuskendo mažiausiai 144 žmonės. Iš jų – septyni vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų. „Eurostat“ duomenimis, Europoje Lietuva kartu su Latvija pirmauja mirčių nuo skendimo statistikoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu finansuoja tik apie 8 tūkstančių pradinių klasių mokinių plaukimo pamokas per metus. Tačiau vien tik antrų klasių moksleivių Lietuvoje yra per 30 tūkstančių. VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro duomenimis, praėjusiais mokslo metais „Mokausi plaukti“ projektas vyko 29 šalies baseinuose, 25 savivaldybėse. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis. Projekto koordinatoriai skaičiuoja, jog jau dvyliktus metus gyvuojančiame projekte iš viso dalyvavo daugiau nei 65 tūkst. antros klasės mokinių.

Šiuo metu mažėjant plaukimo pamokų finansavimui, vis mažiau vaikų gali išmokti plaukti, ne visos savivaldybės geba savo biudžete rasti papildomų lėšų plaukimo pamokų finansavimui.

Mokymas plaukti yra ne tik viena iš efektyviausių vaikų skendimo prevencinių priemonių, bet ir skatina vaikų užimtumą, kuris gali pasitarnauti ir nepilnamečių žalingų įpročių prevencijai, todėl siūloma kiekvienam pradinių klasių mokiniui, teisės aktų nustatyta tvarka, iš valstybės biudžeto finansuoti vienkartinę 18 valandų trukmės mokymosi plaukti vasaros stovyklą.

Pasiūlymas:

2024 metų biudžete papildomai numatyti 13 091 550 eurų asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 87 277 antrų-ketvirtų klasių mokinių 18 valandų vasaros plaukimo mokymosi stovyklų finansavimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už degalus, baudų už administracinės teisės pažeidimus, kiti valstybės biudžeto šaltiniai.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 5;

Prieš – 5;

Susilaiko – 2.

Argumentai:

Nuo 2009 m. yra vykdoma mokymo plaukti programą, kuri yra finansuojama valstybės ir savivaldybių lėšomis. Pagal šią programą antrokai visus mokslo metus yra mokomi saugiai elgtis vandenyje ir prie jo.

Šiais mokslo metais nemokamas programos „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ plaukimo pamokas galės lankyti apie 13,4 tūkst. antrokų – tam iš valstybės biudžeto skirta 760 tūkst. eurų. 2024 m. numatyta skirti 772 tūkst. eurų, 2025 m. – 784 tūkst. eurų, o 2026 m. – 896 tūkst. eurų. Planuojama, kad per šį laikotarpį galimybė mokytis plaukti bus suteikta daugiau nei 56 tūkst. vaikų.

ŠMSM šiai programai skiriamos lėšos nuosekliai auga jau kelis metus iš eilės. 2020 m. ŠMSM šiai programai skyrė 170 tūkst. eurų ir finansavo apie 3500 mokinių plaukimo užsiėmimus; 2021 m. skirta beveik 430 tūkst. eurų – nemokamose plaukimo pamokose galėjo dalyvauti apie 8 tūkst. pradinukų. Praėjusiais mokslo metais projekte „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ dalyvavo 10 tūkst. vaikų – tam skirti 560 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje vis dar trūksta baseinų, todėl ne visi antrokai, net ir skyrus finansavimą, turi galimybes lankyti plaukimo pamokas. Todėl pirmiausia būtina sutvarkyti baseinų tinklą, ypač didžiuosiuose miestuose.

Kita vertus, mokymosi plaukti procesas reikalauja nuoseklumo ir sistemiškumo, per 18 valandų vasaros stovyklą greičiausiai neįmanoma išmokti plaukti. Todėl valstybės biudžeto lėšas tikslingiau nukreipti į trūkstamos infrastruktūros plėtrą, kad jau dabar vykdoma programa būtų stiprinama ir visi šalies antrokai galėtų visus metus nuosekliai mokytis plaukti arčiausiai namų esančiose bazėse.

12.

Seimo nariai

L. Savickas,

L. Nagienė,

V. Targamadzė

2023-10-25

Argumentai:

2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. (toliau – Susitarimas) numato tolygų finansavimo didinimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau - MTEP) veikloms. Sutarta, kad nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP, iki 2024 metų pabaigos – ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP. Taigi, Susitarime fiksuota konkreti tarpinio laikotarpio rodiklio reikšmė, kuri turi būti pasiekta iki 2024 metų pabaigos.

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – Projektas) MTEP veiklai numatyta 324,6 mln. Eur (įskaitant atlyginimus).

Finansų ministerijos paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje 2023-2026 metams (2023 m. rugsėjo 11 d. duomenimis) prognozuojama, kad 2024 m. Lietuvoje BVP (to meto kainomis) sudarys 75 945 mln. Eur.

Šiuo metu Projekte numatytas finansavimas sudaro vos 0,43 proc. BVP. Tai beveik perpus mažiau nei Susitarime fiksuotas dydis. Pagal Susitarimą MTEP veikloms iki 2024 m. pabaigos turi būti skiriama 569,6 mln Eur.

Siekiant Lietuvoje mažinti mokslo ir studijų finansavimo atotrūkį nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos atitinkamo vidurkio bei pasiekti Susitarime numatytus įsipareigojimus ir finansavimo tempus, siūloma MTEP veikloms numatyti papildomai 245 mln. Eur finansavimą.

Pasiūlymas:

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms 2024 metams numatyti papildomai 245 mln. Eur finansavimą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 6;

Prieš – 3;

Susilaiko – 3.

(pirmininko balsu nepritarta Seimo narių pasiūlymui).

Argumentai:

2024 m. biudžete numatyta papildoma 76,7 mln. Eur suma mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tai sudarytų apie 0.46 proc. BVP. Iš viso MTEP finansavimas 2024 m. sieks 345,6 mln. Eur.

Pabrėžtina, kad nuo 2021 m. kasmet nuosekliai yra didinamos MTEP skirtos lėšos: 2021 m. papildomai skirta 16,6 mln. eurų (iš viso – 159,2 mln.), 2022 m. – papildomai skirta 46,9 mln. (iš viso – 206,1 mln.), 2023 m. – papildomai skirta 62,8 mln. (iš viso – 268.9 mln. eurų.

Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos pažymima, kad nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP. Šio tikslo LRV nuosekliai siekia, todėl ateinančiais metais MTEP skirtos lėšos bus nuosekliai didinamos ir toliau.

Didinant lėšas MTEP labai svarbu atsižvelgti į taip, ar institucijos bus pajėgios jas tinkamai panaudoti, todėl šiuo atveju būtina lėšas didinti tolygiai.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-25				Argumentai: Įvairiuose švietimo srities strateginio planavimo dokumentuose (kaip Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2021-2030 m. Švietimo plėtros programa, 2022-2030 m. Sporto plėtros programa ir kt.) yra pabrėžiama neformalaus vaikų švietimo (toliau - NVŠ) reikšmė, sprendžiant strategines švietimo sektoriaus problemas ir tenkinant bendrus jaunimo integracijos į visuomenę poreikius. Strategijose teigiama, jog Lietuvoje yra neužtikrinamas NVŠ prieinamumas, mokyklose yra fiksuojamas aukštas patyčių lygis, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio pagal sportuojančiųjų ir besimankštinančiųjų skaičių, skiriamas nepakankamas dėmesys ir sąlygos mokinių fiziniam aktyvumui švietimo įstaigose bei nepakankamai išnaudojamos vaikų ir jaunimo neformaliojo sportinio ir kultūrinio ugdymo galimybės. Tarptautiniai tyrimai bei gerosios šalių praktikos (pavyzdžiui, Islandijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Australijos ir kt.) atskleidžia, jog NVŠ padeda ne tik užimti vaikus po pamokų, ugdo jų kritiškumo, savarankiškumo, kūrybiškumo, bendravimo įgūdžius, bet ir yra stiprus nusikalstamumo, patyčių, narkomanijos prevencijos įrankis. Neformalaus švietimo ekspertų bendruomenėje vienareikšmiškai sutariama, jog aukštas vaikų organizuoto užimtumo lygis yra universaliausia ir efektyviausia daugelio jaunimo problemų prevencijos priemonė. Lietuvoje 2015 m. sėkmingai įgyvendinus NVŠ krepšelio pilotinį projektą 6 savivaldybėse, NVŠ krepšelio modelis nuo 2017 m. buvo pradėtas taikyti visoje Lietuvoje. Nuo to laiko valstybė vieno mokinio būreliams per mėnesį skiria 15-20 eurų dydžio neformalaus švietimo krepšelį. Nors ekonominė raida per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, nuo 2017 m. ši vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi. 2023 m. NVŠ krepšeliui finansuoti yra skiriama 17 mln. eurų per metus. Bendra NVŠ lėšų suma nekinta nuo 2021 m. ir tokia pati yra numatyta ir 2024 m. biudžete. Kadangi Lietuvoje yra apie 340 tūkst. mokinių, tai reiškia, jog NVŠ krepšeliu per metus teoriškai gali pasinaudoti mažiau nei trečdalis mokinių, o praktikoje pasinaudoja - 17-20 proc. mokinių. Skiriama 15-20 eurų krepšelio suma jau nebeatitinka realių rinkoje teikiamų kokybiškų užsiėmimų kainų. Sostinės regione, 15-20 eurų krepšelis nebesukuria paskatų nevyriausybinėms organizacijoms užsiimti neformaliuoju švietimu, kadangi skiriamo NVŠ krepšelio dydis nepadengia net minimalių būrelio kaštų. Atitinkamai, ne visi tėvai, norėdami vaikus lavinti įvairiuose būreliuose, turi tam finansines galimybes, nes NVŠ krepšelio dydis, kompensuoja tik mažą dalį būrelio kainos. Pasiūlymas: Padidinti NVŠ krepšelį ir 2024 m. papildomai skirti 8 mln. eurų (iš viso – 25 mln. eurų) ir tokiu būdu leisti NVŠ krepšeliu pasinaudoti daugiau vaikų, įskaitant ir ikimokyklinio amžiaus vaikus, prioritetą teikiant vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų arba turintiems individualių ugdymosi poreikių. Taip pat poįstatyminiuose aktuose numatyti NVŠ krepšelio ribas nuo 15 iki 25 Eur vienam vaikui, sudarant galimybę dalinti skiriamą sumą skirtingoms NVŠ programoms. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, kurios turi būti skiriamos tikslingai žalingų įpročių ir priklausomybių prevencija.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: Už – 7; Prieš – 2; Susilaiko – 3.
2.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-25				Argumentai: Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėse sutartyse yra įtvirtintos nuostatos dėl papildomų apmokamų poilsio dienų suteikimo sutartis pasirašiusių profesinių sąjungų nariams. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad profsąjungų nariams gali būti suteikiamos: 1) 3 papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos, kurios panaudojamos mokinių (studentų) atostogų metu; 2) iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos; 3) iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, bet ne daugiau nei pagal nacionalinę kolektyvinę sutartį; 4) iki 3 darbo dienų atostogos savišvietai ir savanorystei, (mokytojams jos suteikiamos mokinių atostogų metu, o mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo arba neformaliojo švietimo programą, – laikotarpiu, kuomet dėl sumažėjusio lankomumo mažinamas klasių (grupių) skaičius arba kitu suderintu su darbdaviu metu; dėstytojams – laisvu nuo pedagoginio darbo metu). Papildomų lėšų poreikis švietimo įstaigose atsiranda dėl pavadavimo, jei mokytojas laisvomis dienomis naudojasi ugdymo proceso metu. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje, kur įmanoma, įtvirtinta, kad laisvos dienos suteikiamos mokinių atostogų metu arba suderinus su darbdaviu. Problemų kyla ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kur mokinių atostogų praktiškai nėra. Sumokėti už pavadavimą mokytojams gali būti naudojamos mokymo lėšos, papildomos lėšos savivaldybėms tam neskiriamos. Kadangi kolektyvinė sutartis pasirašyta Vyriausybės lygmenyje, turėtų būti numatytas ir finansavimo mechanizmas šioms papildomos išlaidoms savivaldybių biudžetams kompensuoti, t. y. skirtos tikslinės lėšos savivaldybių biudžetams. Savivaldybių apklausa parodė, kad 2023 m. reikėjo apie 2 mln. eurų. Pasiūlymas: 2024 m. papildomai skirti 2 mln. eurų išlaidoms padengti, kurios atsiranda dėl profesinių sąjungų nariams taikomų papildomų socialinių garantijų. Lėšų šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų asignavimų perskirstymas.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: Už – 7; Prieš – 0; Susilaiko – 5.

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 6 (pirmininko balsas lemiamas).

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)