Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 14, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 191
STENOGRAMA
2022 m. birželio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami kolegos, pradedame birželio 28 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos darbotvarkė
Pradėsime opozicinės Darbo partijos frakcijos darbotvarkę. Darbo partijos frakcija, nors iš tikrųjų sutiko iš praėjusios savaitės atitraukti savo darbotvarkę, kaip pasakyti, pasiūlė perkelti, bet balsavimo intervalą numatė gana ilgą – nuo 14 valandos iki 15 val. 25 min. Net nežinau, ką reikės ir daryti. Matyt, balsuoti po kiekvieno klausimo, kuris bus pateiktas dabar opozicinėje darbotvarkėje, ir tada spręsti dėl kitų klausimų, dėl kurių neapsisprendėme rytiniame posėdyje, ir taip pat dėl kitų klausimų, kurie nėra pateikti.
14.16 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-408(2) (pateikimas)
Kviečiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-408(2) pristatyti V. Giraitytę-Juškevičienę. Prašau.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Įstatymo projektas teikiamas jau nebe pirmą kartą ir tikrai nebe pirmą kadenciją, todėl labai tikiuosi, kad šį kartą po pateikimo bus pritarta.
Turime šiandien situaciją tokią, kad vaistai Lietuvoje yra su skirtingu PVM. Jeigu mes perkame kompensuojamus ar nekompensuojamus receptinius vaistus, mums yra taikomas 5 % pridėtinės vertės mokestis, tačiau, jeigu perkame nereceptinius vaistus, tuomet pacientas turi mokėti 21 %. Tai, manau, yra… Todėl šiuo pasiūlymu mes teikiame, kad visiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms būtų vienodas PVM tarifas, tai yra 5 %. Mažesnis. Taip, mažesnis. Kartu būtų aiškesnė mokestinė politika, kartu būtų teisinga ir suvienodintos visų pacientų teisės.
Žinome, kad dėl augančios infliacijos ir taip žmonių perkamoji galia mažėja, todėl tikrai įpirkti vaistus, nereceptinius, žmonėms yra gana sudėtinga. O mes žinome situacijų, kai pacientams, kad ir nusipirkusiems vaistų ar medicinos pagalbos priemonių su receptu, ne visada jų pakanka, todėl tenka prisipirkti. Tai liečia ypač tokius pacientus, kurie turi diabeto susirgimus, kurie turi šlapimo takų nelaikymą, kuriems reikia tvarsčių ir visų kitų priemonių. Todėl kviečiu kolegas po pateikimo pritarti, o po to komitete, manau, bus galima diskutuoti.
Be to, žinau, kad praėjusioje kadencijoje net pats komiteto pirmininkas taip pat palaikė tokius įstatymo pakeitimus. Gaila, kad jie tada nebuvo priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, gerbiama kolege, mes puikiai žinome, kaip šuoliškai auga rinkos kainos, taip pat ir vaistų. Pridėtinės vertės mokestis vienu tarifu taikomas valstybės kompensuojamiems vaistams ir kitu tarifu nekompensuojamiems. Pažeidžiamų grupių asmenys, vartojantys nemažai nekompensuojamų vaistų, yra vyresnio amžiaus ir gyvena iš pensijos. Drįstu jūsų paklausti, koks PVM tarifas kompensuojamiems vaistams yra šiuo metu ir koks nekompensuojamiems?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Kompensuojami ir nekompensuojami vaistai yra visi receptiniai ir visiems šiems vaistams yra taikoma 5 % lengvata, tai yra 5 % PVM mokestis, o nereceptiniams vaistams yra taikomas 21 %. Šiuo įstatymo pakeitimu siūlome suvienodinti, kad už visus vaistus būtų mokamas vienodas mokestis.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius. Prašom. Jo nėra. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Vaida, iš tiesų pritarčiau ne tik po pateikimo, bet balsuočiau už priėmimą, jeigu būtų aiškus sutarimas, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvata būtų pritaikyta reguliuojamoje rinkoje. Viena iš priežasčių, kodėl pridėtinės vertės mokesčio mažesnis tarifas yra receptiniams vaistams, todėl, kad jų kainos yra reguliuojamos, vadinasi, yra sumažintas tarifas ir atitinkamai visa sumažinto tarifo apimtimi nauda atitenka vartotojui, kai yra nereceptiniai vaistai, vadinasi, kaina yra nereguliuojama ir sumažintas tarifas gali tiesiog atitekti „Benu“ vaistinei ar „Gintarinei“ vaistinei, ar vaistų gamintojui ir vartotojas jokios naudos iš to negaus.
Mano klausimas, ar nesvarstėte galbūt pritaikyti dar mažesnį tarifą receptiniams vaistams ar kokiu nors kitu būdu užtikrinti, kad visa nauda atitektų žmogui, kuris perka vaistus, o ne tam, kuris pardavinėja ar gamina?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Pridėtinės vertės mokestis… Jau ne pirmą kartą mes svarstome tokius įstatymų projektus, kuriais siūlome sumažinti pridėtinės vertės mokestį, ir kiekvieną kartą yra akcentuojama tai, kad tą naudą pajus ne vartotojas, o pajus tiktai, tarkime, gamintojas arba prekybininkas. Aš manau, tai yra blogas požiūris visų pirma, nes mes patys užsicikliname ir patys užprogramuojame tai, kad pelną pasiliktų kokie nors gamintojai, o naudos nepajustų vartotojai. Manau, mes pradėkime nuo to, kad mes patys užcikliname tokią sąvoką ir tokią naudą pridėtinės vertės mokesčio, be to, jeigu atsižvelgtume į Europos šalių praktiką, tai mes tikrai daugelyje valstybių turime tą praktiką, kad taikomas vienodas PVM tarifas tiek receptiniams, tiek nereceptiniams vaistams ir jis yra daugelyje šalių mažesnis už Lietuvos dabar taikomą 21 %.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, išties labai palaikau jūsų siūlymą, tačiau norėčiau paklausti jūsų, kaip šio projekto teikėjos. Valdantieji kalba, kad reguliuojamos kainos, nereguliuojamos, aš kalbu apie pačią bazę, apmokestinamą jūsų siūlomais 5 %. Man tai nuostabą kelia, kad Lietuvoje tiek reguliuojamų vaistų, tiek nereguliuojamų vaistų kainos yra kur kas didesnės, net kartais, negu kaimyninėje Lenkijoje arba net Vokietijoje. Kodėl taip yra? Ar jūs šiuo aspektu neketinate dėl pačios bazės siūlyti priemonių, kad mažintumėte konkurenciją?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Čia lemia, matyt, ne vienas įstatymas ir ne tik pridėtinės vertės mokestis. Tačiau yra ir kompensuojamų vaistų nustatymo tvarka, matyt, tą bazę reguliuoja ir ją galima reguliuoti ir Vyriausybės sprendimais, ir ministro įsakymais patvirtinta tvarka. Tikrai aš pritarčiau jums, kad reikia tai peržiūrėti.
O dėl mokesčio, tai pasiekime bent tai, kad jis būtų vienodas ir tokiems, ir tokiems vaistams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Vaida, jūs kaip Sūduvos krašto politikė turėtumėte gerai apie pinigus orientuotis. Kiek Lietuvos rinkoje vartotojai išleidžia tiems vaistams, kurių PVM yra 21 %? Kitaip sakant, kokios biudžeto netektys galėtų būti sumažinus nuo 21 % iki 5 %?
Ir dar kitas smulkus klausimas, jūs paminėjote, kad praėjusioje kadencijoje net komiteto pirmininkas pritarė tokiam dalykui, bet ten keitėsi komitetų pirmininkai, kurį jūs turite omenyje?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Pradėsiu nuo lengvesnio, aš turiu omenyje dabartinį pirmininką. (Balsai salėje) Iš tikrųjų sėdi Antanas, galima sakyti, ir jo mintis buvo tokia, kad reikia suvienodinti šį PVM vaistams, receptiniams ir nereceptiniams, todėl tikrai labai tikiuosi, kad jis šį kartą palaikys šį įstatymo projektą.
Dėl praradimų. Praradimus mes galime skaičiuoti įvairiai. Jeigu skaičiuotume buhalteriškai, tai mes galime apie 40 mln. praradimą turėti, tačiau mes žinome, kad augant infliacijai PVM mokestis yra surenkamas didesnis. Be to, tikėkimės, kad žmogus, kuris dabar galbūt negali sau leisti įsigyti nereceptinio vaisto, tai galės padaryti, kai sumažės PVM ir sumažės vaisto kaina. Tai tuos praradimus labai sunku suskaičiuoti, nes vienas dalykas yra buhalteriškai, kitas – kaip bus veikiama rinka ir kaip į tai reaguos patys pacientai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikriausiai praklausiau gerbiamojo Eugenijaus klausimą. Klausimas buvo, kiek kainuotų valstybės biudžetui tokia lengvata? Apie 40 mln. Gerai. Tada aš turiu dar vieną klausimą.
Lietuvoje yra tokia problema, kad žmonės apskritai vartoja vaistų, receptinių ir nereceptinių, per daug ir beveik daugiausiai vaistų visoje Europoje išmetame. Ar nemanote, kad kainos sumažinimas (manau, kad galutinis tikslas yra sumažinti nereceptinių vaistų ir medicinos priemonių kainą) dar daugiau padidintų neracionalų vaistų vartojimą ir jų išmetimą?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Galvoju, kad neracionalus vaistų vartojimas su šiuo įstatymo projektu bus visiškai nesusijęs, nes mes tikrai turime žiūrėti per kitas priemones ir prevenciją, galbūt kontrolę. Šis įstatymo projektas leis žmonėms, kurie neturi galimybės ir kurių mažos pajamos, įsigyti tokius vaistus. Galvoju, bus įsigyjama daugiau galbūt ne vaistų, o medicininės pagalbos priemonių. Žinome ir apie sauskelnes, ir apie diabeto priemones, kurios tikrai reikalingos žmogui daug dažniau ir daugiau jų sunaudoja, negu išrašoma receptų. Aš manau, kad toks suvartojimas neturėtų būti paskatintas šio įstatymo. Kaip minėjau, prevencija ir vaistų kontrolė per šeimos daktarų priežiūrą tikrai, manau, būtų prioritetas ir pagrindiniai principai, kas galėtų pakeisti vartotojų ir pacientų poreikius.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, gerbiama Vaida. Dabar dėl motyvų už kalbės A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai ačiū kolegei už šio klausimo pristatymą. Mano manymu, teikiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, pavadinčiau, yra ne tik geras siūlymas, bet labai geras siūlymas. Tai klausimas, dėl kurio diskutuojama daugelį metų. Mes matome, kad pridėtinės vertės mokestis, ir kaip jūs atsakėte į klausimą, vieno tarifo yra taikomas valstybės kompensuojamiems vaistams ir kito tarifo – nekompensuojamiems, pažeidžiamų grupių asmenims, vartojantiems nemažai nekompensuojamų vaistų.
Kainų augimo našta, atsirandanti ir dėl kainų didėjimo tendencijų, ir dėl daugiau negu keturis kartus didesnio PVM tarifo, darosi sunkiai pakeliama. Ne kartą esu gavęs laiškų, ir dabar gauname ir aš, ir jūs visi, ir prašymų, kuriuose žmonės skundžiasi, kad gaunama nedidelė pensija neleidžia įsigyti reikiamų vaistų. Kai kuriems žmonėms vaistai yra didžiausia deficitinė prekė. Tokių žmonių dalis mūsų visuomenėje nėra maža, todėl pritariu siūlymui sumažinti pridėtinės vertės tarifą nekompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms iki kompensuojamiems vaistams taikomo tarifo dydžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, tikrai norėčiau balsuoti už dar ir dėl to, kad tai Darbo frakcijos teikiamas siūlymas. Darbo frakcija ne kartą Biudžeto ir finansų komitetą gelbėjo sunkiu metu ir jaučiu pareigą grąžinti tą paramą, bent jau asmeniškai.
Tačiau šiuo atveju aš kviesčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbų niuansą, kad receptiniai vaistai yra reguliuojami ir jų kaina yra reguliuojama. Tai reiškia, kad visa nauda atitenka vartotojui. Nereguliuojamoje rinkoje, ten, kur trūksta konkurencijos, tikėtina, kad nauda atiteks tarpininkui. Todėl aš kviesčiau, kaip gerbiamas ambasadorius A. Vinkus kalba, kalbėti apie pažeidžiamiausius. Jeigu mes, tarkime, numatytume galimybę užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonėms nereikia mokėti priemokos nuo tam tikro amžiaus, na, Vyriausybė galėtų įvertinti, kiek pagal finansinius pajėgumus galima, man atrodo, tai būtų taiklesnė priemonė, negu tiesiog sumažinti pridėtinės vertės mokestį visiems ir tai padaryti visiškai nereguliuojamoje rinkoje be jokios garantijos ir užtikrinimo, kad nauda atitektų vartotojui.
Šiuo atveju aš asmeniškai susilaikysiu, bet tikrai kviesčiau kalbėtis ir galbūt ieškoti sprendimo, kuriuo mes galėtume pasiekti tą bendrą tikslą, nes, man atrodo, visi sutariame, kad labiausiai pažeidžiamos grupės turėtų būti apsaugotos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas prieš – prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 44, prieš – 3, susilaikė 39. Pritarta.
V. Fiodorovas norėtų pasisakyti.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Mykolai, ačiū už gražius žodžius bent jau pirmoje pasisakymo dalyje. Bet kitąkart, kai norėsite balsuoti, balsuokite už ir paraginkite savo kolegas. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kolegos, apsispręskime dėl… Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Turėtų kas papildymų? R. Žemaitaitis galbūt. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų konservatoriai tradiciškai atsidėkojo opozicijai už išreikštą paramą. Ačiū tau, Mykolai, jeigu ne tavo geri žodžiai, tikrai projektas būtų neperėjęs. Tikrai nuoširdžiai dėkoju tau.
O aš manau, kad reikėtų Vyriausybės išvados paprašyti, nes vis dėlto tai yra pinigai.
PIRMININKAS. „Vis dėlto tai yra pinigai“ – puiki citata. Ar galime pritarti dar dėl Vyriausybės išvados? A. Vyšniauskas norėtų. (Balsas salėje: „Išvada!“) Taip. Galime pritarti dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu? Galime. Dėl pagrindinio komiteto ir svarstymo rudens sesijoje galime? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Mano balsą prašau skaičiuoti prieš.
PIRMININKAS. Balsas prieš protokole. Dėkui. Gerai.
Gerbiami kolegos, dėl 2-2 klausimo – Švietimo įstatymo 69 straipsnio pakeitimo, yra blogų naujienų, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas neapsvarstė galimo prieštaravimo Konstitucijai, mes šio klausimo šiandien svarstyti negalime.
14.33 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio 9 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1344 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 2-3 klausimą – Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1344. Pranešėjas yra A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išties žinodamas ne taip seniai istoriškai susiklosčiusius sudėtingus santykius tarp pozicijos ir opozicijos turiu pabrėžti ir pasakyti, kad šis projektas yra visiškai absoliučiai nepolitinis ir remtis kažkokiais argumentais ar politiniais motyvais dėl jo tikrai nereikėtų. Tai yra išskirtinai techninis, mano nuomone, klausimas, mažinantis administracinę naštą įgyvendinant investicinius projektus, rengiant teritorijų planavimo projektus, iš tiesų, man atrodo, pašalinantis ydą, kuri kažkada dėl neaiškių priežasčių yra atsiradusi teisinėje bazėje. Nežinau, kodėl iki šiol ji nėra panaikinta. Bet tai yra ekspertų… Šiandien projekto derinimo proceso ekspertizę gali atlikti tik juridiniai vienetai. Tai yra visiškai nelogiška, turint omenyje, kad ekspertų statusas yra išskirtinai asmeninis ir ekspertai vadovaujasi kvalifikacijos atestatu arba kvalifikaciją įrodančiu dokumentu, kuris yra išduodamas išskirtinai asmeniui įrodžius, kad jo žinios ir jo kompetencija atitinka tas funkcijas, dėl kurių jis prašo kvalifikacijos atestato.
Kaip analogija jau veikianti sistema yra projektų rengimo procese, sakykime, projektų vadovai gauna asmeninius kvalifikacijos atestatus ir projektams rengti įstatyme nėra įtvirtinta nuostata, kad projektus galėtų rengti tik juridiniai asmenys. Projektus gali rengti fiziniai asmenys ir aš, kaip užsakovas, galiu projektų vadovu samdyti vieną asmenį, atskirų projektų dalių vadovais atskirus asmenis. Kiekvienas iš jų atsakingas už savo atliekamą darbo dalį. Tą atsakomybę, tą kvalifikaciją jis įgyja ne tik baigęs inžinerines studijas universitete, tačiau ir išlaikęs atitinkamus kvalifikacijos atestatus, įrodęs, kad jo kvalifikacija yra tinkamo lygmens, atitinka tam tikrą lygmenį vienoms ar kitoms funkcijoms vykdyti. Kaip analogiją galėčiau pateikti, kad panašaus reguliavimo nėra, sakykime, advokatams, advokatūrai. Čia žmonės irgi baigia teisės mokslus, įgyja kvalifikacinį atestatą, leidžiantį dirbti advokatu, tačiau nėra įtvirtintos nuostatos, kad privalėtų dirbti kokiose nors teisinėse kontorose tam, kad galėtų teikti teisines paslaugas, sakykime taip. Atsakomybė įstatymuose yra įtvirtinta asmeniui, asmeninė atsakomybė už ekspertizės atlikimą. Ekspertizės atlikimas, kaip ir projekto rengimas, yra skirstomas į tas pačias dalis, tai yra ekspertizės vadovas, jis atsakingas už viso projekto ekspertizę, ekspertizės atskirų dalių vadovai, kaip ir projekto dalies vadovai, todėl ir reguliavimas, mano nuomone, turėtų būti ekspertams ar tiems asmenims, kurie tikrina projektą, analogiškas, kaip ir projektų rengėjams.
Dar vienas labai svarbus paskutinis dalykas, į ką irgi reikėtų atkreipti dėmesį, tai… (Balsai salėje) Balsuojame? Gerbiami kolegos, dar tik noriu pasakyti, visiškai neseniai praplėtėme projektų sąrašą, kuriems privalomai taikoma ekspertizė. Jeigu paliksime tik juridinius vienetus, tai toks reguliavimas vėlgi tikrai nepasitarnaus efektyvesniam projektų rengimui, skaidresniam ir greitesniam. Todėl, man atrodo, reikėtų pritarti šitam projektui. Sutinku, ką parašė Teisės departamentas, reikėtų Vyriausybės išvados, taip, sutinku su tuo. Tikiuosi, kad svarstymo stadijoje tai pavyks gauti ir svarstymo komitete metu ištaisysime tas menkas ir smulkias Teisės departamento parašytas pastabas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ramybės Seimo salėje. Yra keletas klausimų. Pirmasis klausia A. Nekrošius. Jo nėra. I. Haase turi klausimą. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Jūs siūlote papildyti įstatymo projektą ir nustatyti, kad statinių ekspertizės rangovu gali būti ir fiziniai asmenys. Susipažinau su įstatymo projektu, jiems nėra numatyti jokie net minimaliausi reikalavimai, taip pat nėra numatyta ir nustatyta jokia atsakomybė, jeigu jie nesilaikytų tų reikalavimų. Prašom pasakyti, kiek yra tokių asmenų, kurie nori tapti ekspertizių rangovais? Ar nemanote, kad privaloma nustatyti tuos reikalavimus ir fiziniams asmenims, siekiantiems tapti ekspertizės rangovais, ir taip pat numatyti atsakomybę? Aš manau, kad tai yra ne smulkios Teisės departamento pataisos, o labai svarbūs dalykai.
A. MAZURONIS (DPF). Jūs labai teisingai atkreipėte dėmesį, tie reikalavimai jau dabar yra įtvirtinti, nes fiziniai asmenys jau dabar turi turėti kvalifikacijos atestatus, pagrindžiančius tai, kad jie gali atlikti vieną ar kitą funkciją. Jeigu žmogus neturi kvalifikacijos atestato šiandien, taip, yra surašyti reikalavimai, jis turi juos atitikti, jis turi laikyti egzaminą Inžinierių sąjungoje ar kitur. Tai yra ne įstatyme parašyta, ministro poįstatyminiuose aktuose tie reikalavimai kinta. Atsakomybė, jūs teisingai sakote, yra įrašyta Teisės departamento, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas turėtų būti pildomas. Jeigu svarstymo stadijoje pritars komitetas, tikrai bus galima, privalėsime papildyti ir tą atsakomybę sulyginti su juridinių vienetų atsakomybe dabar turima. Bet atsakomybė, noriu pabrėžti, kai yra atliekama projektų ekspertizė, ir šiandien projektų ekspertizę pasirašo fizinis asmuo, jis turi kvalifikacijos atestatą tai funkcijai vykdyti, tik jis atsakingas, ne juridinis vienetas. Tai yra už projekto dalį pasirašo A. Mazuronis, projekto dalies ekspertizės vadovas, kvalifikacijos atestato numeris toks, toks, toks. Tik toks parašas galioja. Tas kvalifikacijos atestatas pasako, kad aš atsakingas už tą dedamą parašą, yra asmeninė atsakomybė, čia nėra juridinio vieneto atsakomybės.
Lygiai taip pat veikia sistema su projektų vadovais, tai yra su projektuotojais. Projektų vadovas turi kvalifikacijos atestatą, projektų atskirų dalių vadovai turi kvalifikacijos atestatus. Juos jie gauna atitikę tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus kituose teisės aktuose. Lygiai taip pat ir su ekspertizės projektų vadovais, projektų dalies vadovais. Tik projektams rengti privalomumo, kad tik juridinis vienetas tai gali daryti, nėra, mano nuomone, logiškai nėra, nes fizinis asmuo atlieka tą darbą, tai yra asmeninės atsakomybės veikla. Tai yra žmogaus kvalifikaciniai gebėjimai, kuriuos jis įgyvendina.
Lygiai tas pats, analogija, yra ir su projekto ekspertizės atlikimo dalimi. Tas privalomas juridinio vieneto įtvirtinimas šiandien, mano nuomone, kažkada atsirado, man atrodo, dėl nevisiškai skaidrių priežasčių ir šiandien jis tarnauja kaip vienas papildomas administracinis barjeras, kuris didina kainą galutiniam vartotojui ir visiškai nepadidina ekspertizių rengimo kokybės, visiškai negelbėja galutiniam vartotojui, tačiau pailgina procesą ir daro jį brangesnį. Tiesiog tai dar viena paskata kam nors lobti šiuo atveju nenešant visiškai jokios atsakomybės. Aš siūlau tą nereikalingą laiptelį iš šito viso proceso eliminuoti, tai, beje, yra padaryta ir projektų rengimo grafoje…
PIRMININKAS. Gerbiamas Andriau, klausti – 1 minutė, atsakyti – 2.
A. MAZURONIS (DPF). Galbūt aš nevisiškai aiškiai paaiškinau, bet…
PIRMININKAS. Gerai. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs tikrai išsamiai paaiškinote ir daug pavyzdžių pateikėte vis minėdamas kaip pavyzdį save – A. Mazuronis – projekto vykdytojas. Bet aš noriu paklausti, ar jūs vardo nesumaišėte? Gal ten galėtų būti kitas Mazuronis, kitu vardu paminėtas? Mano klausimas yra su tuo susijęs, ar negaus naudos kitas Mazuronis, kurio vardas kitoks?
A. MAZURONIS (DPF). Ne, kiti Mazuroniai su ekspertizės vykdymu neturi nieko bendra, jų turimas išsilavinimas visų pirma net neleidžia pretenduoti į tokius kvalifikacinius dokumentus, kurie reikalingi ekspertizei vykdyti, tačiau inžinerinis išsilavinimas yra tai, į ką galėtų pretenduoti inžinerinį išsilavinimą turintys žmonės. Tačiau nė vienas Mazuronis Lietuvoje be manęs dar neturi tokio išsilavinimo ir tikrai negali į tai pretenduoti, artimiausiu metu ir negalės.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, pritarsiu tam įstatymo projektui vien todėl, kad siautėja didžiulės ekspertizių kainos. Bet, kita vertus, norėčiau paklausti, ar vis dėlto nereikėtų kai kurių valstybės deleguotų funkcijų, ypač kur rinka darbuojasi, šiek tiek pareguliuoti kainų, nes iš tikrųjų, pavyzdžiui, advokatai šiuo atveju yra pareguliuojami, kai ima nepagrįstai didelius pinigus dėl konkurencijos nebuvimo? Tai iš tikrųjų gana blogai. Tai turbūt stabdo netgi ir verslo plėtrą, nes žmonės bijo pradėti, nes kai įsipainios į visus šituos dalykus, iš esmės mokėjimą už kažkokį popierėlį, iš tikrųjų daug pinigų kainuoja tas popierėlis, o mažiau lieka investicijoms. Ačiū.
A. MAZURONIS (DPF). Jūs labai teisingai sakote. Šito projekto tikslas ir yra tai, apie ką jūs kalbate. Iš tiesų dabar keletas rinkoje veikiančių juridinių vienetų, kurie atlieka tą funkciją ir kurie iš principo… Čia mes galime šnekėti (žinoma, neturime įrodymų) apie įvairiausius kartelinius susitarimus, o tai atsiliepia galutinėms kainoms. Rinką iš tiesų veikia ir kainos, ir trukmė, ir netgi atliekamų darbų kokybė lygiai taip pat priklauso nuo to.
Tačiau jeigu mes suteiksime galimybę kiekvienam žmogui, kuris turi kvalifikaciją įrodantį dokumentą, kad jis gali atlikti tas funkcijas, jas ir atlikti individualios veiklos pagrindu ar kažkokiais kitais sutartiniais santykiais, tai konkurencija tik padidės. Jeigu aš galėsiu eiti asmeniškai pas J. Jonaitį, P. Petraitį ar, nežinau, K. Masiulį, kuris turės tos kvalifikacijos atestatus ir galimybę tai įgyti, man galimybė rinktis bus ženkliai didesnė, nei yra dabar. Lygiai taip pat ir minėtiems asmenims diktuoti arba išsakyti savo norimą kainą irgi bus ženkliai didesnė galimybė. Jeigu dabar J. Jonaitis, P. Petraitis ar K. Masiulis netgi turėdami kvalifikacijos atestatą neturi galimybės teikti tų paslaugų, nes įstatymas imperatyviai numato, kad jie gali tai daryti tik būdami juridiniu vienetu, susaistyti darbo santykiais, tai natūralu, kad jų galimybė rinkoje veikti kaip laisviems veikėjams yra stipriai apribota. Tai atsiliepia galutinio vartotojo sąlygoms, kurias jis gauna pirkdamas šitą paslaugą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš jūsų labai konkrečiai paklausiu, ekspertizės kainos didės ar mažės?
A. MAZURONIS (DPF). Kainos mažės…
A. SKARDŽIUS (DPF). Jeigu mažės, tai kiek?
A. MAZURONIS (DPF). …o kokybė gerės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų, kolega, gal per daug dėmesio K. Masiuliui, gal reikėjo K. Mažeikos pavyzdį sakyti, nes aš, kaip veterinaras, turbūt irgi sutinku su tuo nelogiškumu, nes jeigu visi veterinarai turėtų dirbti kokioje nors įmonėje, kad galėtų teikti paslaugas, tai turbūt irgi logikos tikrai nebūtų daug, nes dabar veterinaras lygiai taip pat turi licenciją ir gali užsiimti gydomąja veikla. Turbūt yra tam tikra logika. Tik man klausimas, ar jūs kalbėjote su ministerija, su ministru, nes matau, kad ministras net neužsirašęs klausti arba sakyti už, ar jisai pritaria, kokia ministerijos pozicija šiuo klausimu? Tikiuosi, kad viskas gerai, tas logiškumas po šito jūsų pateikimo atsiras ir tos kainos mažės.
A. MAZURONIS (DPF). Ministro poziciją sužinosime visiškai greitai, balsavimo metu, tačiau kadangi ministras atstovauja politinei jėgai, kuri nuosekliai ir jau daug metų iš eilės pasisako už laisvesnę rinką, už laisvesnę konkurenciją, už konkurencijos didinimą, už kainų galutiniam vartotojui mažinimą bei gaunamos kokybės didinimą, aš tikiu, kad ministras tikrai palaikys šitą projektą.
PIRMININKAS. Skamba gerai. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų turiu pripažinti – ne tik skamba gerai, bet ir atrodo gerai iš rimto ir solidaus, principingo Seimo nario toks projektas. Tikrai balsuosiu už ir kviesiu kolegas palaikyti. Man atrodo, kad iš tiesų turime didinti konkurenciją, turime užtikrinti geresnę kokybę ir užtikrinti, jog kainos mažėtų.
Mano tik toks klausimas. Aš žiūriu, iš visų čia Darbo partijos frakcijos pateiktų projektų, keturi projektai dabar bus svarstomi, panašu, kad daugiau kaip pusė sulauks palaikymo. Kodėl tiek mažai projektų, ar negalėtumėte pasiūlyti daugiau, nes panašu, kad vis daugiau sulaukiate palaikymo?
A. MAZURONIS (DPF). Prisipažinsiu – nebuvome nusiteikę tokiam pozityviam valdančiosios daugumos požiūriui. (Balsai salėje) Jeigu būtume bent įtarę, kad taip buldozeriu palaikysite mūsų frakcijos iniciatyvas, tikrai būtume užregistravę ir pateikę daug daugiau ne tik opozicijai, bet ir visai visuomenei reikalingų projektų. Tačiau mintį supratau, kitai mūsų darbotvarkei tikrai pasiruošime geriau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui, atrodo, kad palaikymas bus buldozeriu. 10 minučių jau kaip ir baigėsi. Labai ačiū, gerbiamas pranešėjau. Dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto yra norinčių kalbėti tik už. Ar norėsite kalbėti? Taip, A. Vinkus – už. Prašom. (Balsai salėje)
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dabartinė tvarka dėl ekspertizės paslaugų statybos sektoriuje teikimo yra, mano nuomone, nelogiška ir neracionali. Aiškinamajame rašte argumentuotai pagrindžiama, kad statinio statybos techninę priežiūrą, statinio projekto vykdymo priežiūrą, vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, gali atlikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o štai ekspertizės paslaugas išimtinai gali teikti tik juridiniai asmenys.
Projekto autoriai akcentuoja, kad tokiu būdu būtų sukurta sąžininga konkurencija, ekspertų paslaugas galėtų teikti savo srities profesionalai, o ne dažnai pigią darbo jėgą samdančios atestuotos įmonės.
Aš palaikau teikiamą Statybos įstatymo pakeitimo projektą, tik manyčiau, kad pastaba, kurią nurodo mūsų Teisės departamentas, yra logiška ir į ją reikėtų atsižvelgti. Teisės departamentas sako, kad juridiniams asmenims, pageidaujantiems būti statinio ar statinio projekto ekspertizės rangovais, būtina atitikti įstatyme nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat įstatyme nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už statinio ar statinio projekto ekspertizės atlikimą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš čia girdėjau nemažai tarsi ir pataikavimo, net iš mūsų frakcijos. Šiaip projektas nėra blogas, bet negavau atsakymo į vieną klausimą apie atsakomybę. Nesu visiškai prieš ir paliekame tikriausiai galimybę, kad dėl tos atsakomybės komitete bus gerai apsvarstyta, nes iš tikrųjų kokį nors sertifikatą turėti, išsimokslinimą gal ir nėra taip sudėtinga. Turbūt gerbiamas kolega Andrius pažįsta tokį Žemaitaitį, kuris irgi lyg ir teisininkas, bet šiaip – pletkų nešiotojas ir skleidėjas. Kad toks ekspertas neatsidurtų veiksme, reikia irgi labai atsargiai pasižiūrėti. Todėl dėl atsakomybės, noriu dar kartą pabrėžti, bus esminis klausimas komitete. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami. Kas palaiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies pakeitimo įstatymo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 100, susilaikė 5. Manau, jeigu pritarta po pateikimo, manau, jeigu pranešėjas dar teisingai kirčiuotų žodį „projektas“, palaikymas būtų maksimalus. Dabar siūlomas komitetas yra Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Prašom. S. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Projektas geras, tik reikia Vyriausybės išvados padaryti jį dar geresnį.
PIRMININKAS. Turite omenyje projektą. Gerai. Ar pritariame dėl Vyriausybės išvados ir pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto bei svarstymo rudens sesijoje? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
14.51 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio atsisakymo“ projektas Nr. XIVP-1803 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – rezoliucijos „Dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio atsisakymo“ projektas. Kviečiu A. Gedvilą į tribūną pristatyti šią rezoliuciją.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiami kolegos, manau, kad turime žengti dar vieną žingsnį, kuris parodys Vyriausybei, kad sekame jų darbus, ir turi nutikti taip, kad jų rengiami absurdo projektai net nepatektų į Seimą. Kalbu apie visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Tautiečiai neslepia savo apmaudo, kai augant kainoms ir mokesčiams apima beviltiškumas. O visuotinis nekilnojamojo turto mokestis parodytų dar ir neigiamą įtaką kiekvienam iš mūsų.
Kaip skelbia Finansų ministerija, realiai nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Mokestis atsirastų metinėse deklaracijose ir kuo brangesnis būtų turtas, tuo didesnis mokestis.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad metinė infliacija Lietuvoje artėja prie 19 % rodiklio ir smarkiai viršija euro zonos vidurkį. Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaraisiais metais augo daugiau kaip 20 %. Bankai ketina didinti būsto paskolų palūkanų normas ir standartinės būsto paskolos artimiausiais metais gali didėti trečdaliu. Galų gale žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena daugiau kaip 585 tūkst. šalies gyventojų, o skurdo rizikos riba viršija 20 %.
Lietuvos piliečių nuomone, dėl prastėjančios ekonominės situacijos papildomų mokesčių našta dar labiau apsunkins Lietuvos gyventojų padėtį. Todėl kriziniais laikais valstybė turi ieškoti būdų solidarizuotis su savo žmonėmis, o Vyriausybė turi imtis efektyvių ir savalaikių priemonių augančioms maisto, kuro, energijos ir paslaugų kainoms pažaboti.
Prieš visuotinį nekilnojamojo turto mokestį paskelbta peticija vos per kelias dienas tapo daugiausiai parašų surinkusia iniciatyva. Vien per pirmą dieną buvo surinkta 5 tūkst., per savaitę – 10 tūkst., o per visą laiką iki šiol – per 20 tūkst. 500 parašų. Suaukota per 1 tūkst. 240 eurų viešinimui. Visi šie rezultatai pasiekti be žiniasklaidos pagalbos. Vien tik socialinio tinklo „Facebook“ natūralia sklaida.
Vertinant gyventojų poziciją peticijos.lt tinklalapyje, vos 5 % piliečių neprieštaravo mokesčiui, o tai reiškia, kad net 95 % visuomenės nepritaria naujo mokesčio atsiradimui. Todėl rezoliucijos pagrindu siūlau Seimui nepritarti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos planams įvesti Lietuvoje visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir paraginti Vyriausybę atsisakyti planų ateityje įvesti naujus mokesčius arba plėsti šiuo metu galiojančią mokesčių bazę. Ar Finansų ministerija, kuri išplatino šią idėją, pavers realybe, ar vis dėlto privalės išgirsti tautos balsą Seimo vardu, priklauso nuo mūsų. Todėl kviečiu rezoliuciją palaikyti. Ačiū visiems už dėmesį. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū ir jums. K. Masiulis turi klausimą. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš matau, dabar yra priimta girti opozicijos Darbo partijos nutarimus, čia siūlytus projektus, tai aš irgi noriu pagirti už labai gerą idėją. Reikia iš tikro nustoti žmones skurdinti. Bet kodėl jūs toks kuklus? Gal visus mokesčius mažinkime, naikinkime? Aš siūlau visus mokesčius. Kodėl jūs taip kukliai užsimojęs esate žmonių skurdinimą pagerinti? Aš manau, jeigu patobulintumėte projektą ir visus mokesčius vienu ypu… ir išmokas padidintumėte, tai būtų labai gerai. Su panašiais pasiūlymais grįžote čia po boikoto.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiamas profesoriau, tikrai puikūs pastebėjimai. Manau, kad jeigu jūs pritarsite, tai bus galimybė dar grįžti prie tų klausimų. O šiaip, žinote, tas kuklumas turbūt reiškia tai, kad mes kalbame apie mokestį, kuris generuotų pagal dabartinę Finansų ministerijos viziją 25 mln. Aš priminsiu, kad būtent tokią sumą mes išdovanojome kitoms šalims, dovanodami mums neva nereikalingas vakcinas. Turbūt, kaip sakyti, tai ir pagrindžia, ir įrodo, kad šis mokestis visiškai nereikalingas, nes kai kuriais atvejais mes gana neracionaliai naudojame lėšas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiamasis pranešėjau, tikriausiai menka paslaptis, kad aš dažniausiai nesutinku su viskuo, ką jūs kalbate, o gal skaitote iš lapelio. Bet šįkart skaitydamas jūsų trumpos, tačiau konkrečios rezoliucijos tekstą negalėčiau labiau džiaugtis. Atrodo, lyg rezoliuciją būtų parašęs Laisvės partijos atstovas. Štai ir V. Mitalas, pirmininkaujantis posėdžiui, ne taip seniai irgi išreiškė kritišką poziciją dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Tai mano klausimas būtų toks. Gerbiamas Aidai Gedvilai, tai kas bus toliau? Gal po 2 mėnesių jūs palaikysite ir kitas Laisvės partijos idėjas, kaip dekriminalizavimo projektą, nesusituokusių porų teisių reglamentavimą? Ačiū už jūsų atsakymą.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiamas Vytautai Tomai Raskevičiau. Iš tikrųjų turbūt pastebėjote, kad mane retai veikia emocijos, aš daugiau mėgstu kalbėti argumentų kalba. (Balsai salėje) Ir visiškai nėra jokio skirtumo, ar tai yra Laisvės partijos kažkokia iniciatyva, ar kokio nors kito flango, yra svarbu, kad būtų argumentai. Šia proga norėčiau jus paagituoti taip pat palaikyti, ką aš supratau iš jūsų klausimo, kad jūs tą ir darysite, nes jūs, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, tikrai turbūt reaguosite ir atsižvelgsite į tai, ką aš savo pristatymu ir paminėjau, kad gana ženkli žmonių dalis labai nepritaria šiai Finansų ministerijos iniciatyvai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, nors man pačiam kartais sunku tai pripažinti, bet valstybės finansų politiką formuoja Vyriausybė Seimo pritarimu, o ne atvirkščiai. Šiuo atveju jūs bandote statyti vežimą prieš arklį ir Seime formuoti valstybės finansų politiką, ir jau čia klausti Seimo narių pritarimo ar nepritarimo. Ar nematytumėte iš tiesų prasmės palūkėti ir pasižiūrėti, ar iš tiesų Vyriausybė pateiks projektą? Ir, jeigu Vyriausybė pateiks projektą, tuomet išreikšti Seimo valią pritariant ar nepritariant pasiūlymui. Dabar nėra jokio Vyriausybės pasiūlymo, todėl ir ši rezoliucija atrodo, atsiprašau, bet niekinė.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Geras klausimas. Yra dar toks pasakymas, kad ne šventieji puodus lipdo, tai turbūt labai normalu, kad ir Vyriausybė gali suklysti. Kita vertus, sutikite, kad tokiomis iniciatyvomis, tokia komunikacija žmonės yra pastūmėti į tam tikrą susirūpinimą. Aš galvoju padaryti tai iš anksto, nedirbant be reikalo kažkokio papildomo darbo, aš manau, tai yra puiki proga palaikyti šitą rezoliuciją. Todėl nemanyčiau, kad Seimas jūsų asmenyse yra mažiau kompetentingas ar neįgalus, sakykime, išreikšti valią, juo labiau atspindėti žmonių lūkesčius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega, iš tiesų, kol Vyriausybė dar tik diskutuoja, kokia forma bus tas mokestis, ar už bendrą turto sumą, jeigu yra keli objektai, ar už kiekvieną atskirai, miestams vienoks, kaimams kitoks, yra tam tikrų pamąstymų, galbūt įtikintų jus, gal kurį iš tų projektų remiate ir palaikote? Ar tiesiog jūs pasisakote už bet kokį turto apmokestinimą?
Ir antras klausimas. Kaip manote, na, dėl prieš tai buvusio klausimo buvo 100 balsavusių už, kiek dabar palaikys šitą rezoliuciją? Ačiū.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū. Kadangi neišgirdau kontrargumentų, tai aš labai tikiuosi, kad visi čia esantys šitą rezoliuciją turėtų palaikyti. O šiaip galiu pasakyti, na, gal tai kvepia optimizmu, bet kartais ir jo reikia, šiaip aš noriu pasakyti, kad sulaukiau gana daug žmonių reakcijų. Įgarsinsiu vieną pavyzdį, kuris šituose pasiūlymuose nėra tinkamai atspindėtas. Pavyzdžiui, viena rinkėja rašo, kad ji sovietmečiu norėjo įsigyti butą ir to negalėjo padaryti rinkdamasi valdišką būstą, o pirko kooperatinį būstą, nes valdiško būsto reikėjo 30 metų laukti eilėje. Įsivaizduokite, klausia, kaip man dabar reikės mokėti antrą kartą už tą būstą? Ar tai reiškia, kad vienai valdžiai sumokėjau, dabar turiu mokėti kitai valdžiai? Ir panašūs dalykai. Jau nekalbu apie jaunimą – yra paėmę paskolas, pasiskaičiavę savo galimybes, sąnaudas, pajamas ir panašiai. Šitas balansas taip pat yra tokių žmonių galvose. Dabar toks mokestis iš niekur, be pagrindo tokioje sudėtingoje, keblioje ekonominėje situacijoje gyvenime tikrai pridarytų daug žalos.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, na, tikrai būtų galima diskutuoti dėl jūsų rezoliucijos, tikrai sunku pritarti nekilnojamojo turto mokesčiui arba kokiam nors pseudoautomobilių taršos mokesčiui, arba netgi lietaus mokesčiui, kuriuo mums visiems grasina. Bet man nerimą kelia rezoliucijoje parašytas vienas sakinys, pats paskutinis. Ragina Vyriausybę atsisakyti planų ateityje įvesti naujus mokesčius arba plėsti šiuo metu galiojančią mokestinę bazę. Tai, paprastai tariant, jūs į ateitį užprogramuojate, kad neribotą laiką, kol Lietuva egzistuos, negalėtų keisti mokestinės bazės. Mano klausimas, kaip tai galėtumėte paaiškinti, tą terminą apibrėžti ar panašiai?
A. GEDVILAS (DPF). Puiku, labai ačiū. Visą laiką kažkaip paskutiniuose sakiniuose daug pasakyta, bet ne visada suprantami tie paskutiniai sakiniai, pasigaunama emocija. Noriu pasakyti, kad taip, ragina Vyriausybę, nes ir programoje valdančioji dauguma, dalyvaudama rinkimuose ir po to, kalbėjo apie tai, kad neplanuoja kažkokių papildomų naujų mokesčių ir panašiai. Todėl tas paraginimas niekaip nesujaukia ankstesnių valdančiosios daugumos planų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dažnai akcentuojama tiek Valstybės kontrolės ataskaitose, kurias tenka skaityti ne pirmą dešimtmetį, kad valstybė neefektyviai valdo savo turtą. Kodėl valstybė, nesugebėdama racionaliai valdyti savo turto, kad pateisintų jo būtinumą, eksploatacinius kaštus, kurie gula mokesčių mokėtojams, staiga užsimojo piliečių turtą apmokestinti? Galbūt vis dėlto turėtų Vyriausybė savo darže susitvarkyti, o tada jau gvieštis į piliečių kišenę?
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Jūsų patirtis turbūt visada veda link tokių įžvalgų. Per pusantrų metų, kuriuos dirbu Seime, iš tiesų teko susidurti daug kartų su tokiais neracionaliais sprendimais. Vieną iš jų jau minėjau pristatymo metu. Turbūt tikrai jūs teisus sakydamas, kad pirma reikia susitvarkyti savo darže, pasakyčiau tiksliau, tai yra Turto banko valdomi objektai, kurių yra labai daug – jie yra neišnuomoti, neparduoti, neprižiūrimi ir panašiai. Žinoma, galima daugiau surasti tokių pavyzdžių, kur darbo daug ir rezultato būtų galima tikėtis pakankamai gero.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar šios rezoliucijos svarstymo stadija.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Diskusija. Nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Seimo rezoliucijos priėmimas. Dėl motyvų prieš kalbės K. Masiulis. Jo nematau. Kviečiu apsispręsti: kas pritaria šiai rezoliucijai be pataisų, tas balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 98: už – 35, prieš – 42, susilaikė 21. Nepritarta.
Dabar turime apsispręsti: arba redaguojame rezoliucijos projektą, arba atmetame rezoliuciją. (Balsai salėje) Atsiprašau, nepritarta ir tiek.
M. Skritulskas. Prašom.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Prašau mano balsą laikyti prieš.
PIRMININKAS. Gerai. (Balsai salėje) Laikysime. Ačiū.
15.08 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-527(2) (priėmimas)
Toliau pagal darbotvarkę yra 2-5 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu… Atsiprašau, priėmimo stadija. Čia tiktai motyvai dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Gal tada gerbiamas pirmininkas galėtų ateiti į tribūną ir trumpai pakomentuoti, nes Mokesčių administravimo įstatymą svarstydamas komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų Teisės departamentas pateikė kelias pastabas. Vienai iš jų buvo pritarta, kitai buvo nepritarta. Teisės departamentas kėlė klausimą, ar pažeidus Tarpusavio atsiskaitymų ribojimo įstatymo nuostatas sandoriai būtų pripažinti niekiniais? Vis dėlto Biudžeto ir finansų komitetas atkreipė dėmesį, kad tai neturėtų poveikio sandorių teisėtumui. Tiesiog iš to sandorio kiltų mokestinė prievolė, kuri turėtų būti deklaruota ir susimokėta. Taigi toks buvo iškilęs Teisės departamentui klausimas. Biudžeto ir finansų komitetas, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimu, šiai Teisės departamento nuostatai nepritarė ir atitinkamai patikslino argumentaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti 2 straipsniui taip, kaip išdėstė Biudžeto ir finansų komitetas, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ir dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti 3 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl viso projekto už kalbės V. Gapšys. Prašom. Aš tik gal trumpai informuosiu, kad po opozicinės darbotvarkės grįšime prie rytinės darbotvarkės klausimų ir tada apsispręsime dėl jų, jeigu nebūsime iškritę iš balsavimo intervalo. Atsiprašau, Vytautai. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Čia noriu pažymėti kaip tą pavyzdį ilgo darbo, jį teko nudirbti ir pozicijai, ir opozicijai. Projektas buvo pateiktas opozicijos, mūsų, ir patobulintas komitete atsižvelgiant į Finansų ministerijos pastabas. Manau, bendras rezultatas išėjo dar geresnis, negu buvo pirminis pasiūlymas. Tai yra nuo šiol verslas tikrai galės turėti tam tikrą mažesnę naštą, nebus už mažareikšmius dalykus įtraukiama į juoduosius sąrašus, net nėra tvarkos, kaip iš jų išsibraukti tam tikrą laiką. Aš manau, kad tai yra ir palengvinimas verslui, bet taip pat neužmiršti ir kontrolės mechanizmai, kad tas verslas nepiktnaudžiautų. Todėl, aš manau, tam projektui, tikiuosi, bus Seimo pritarta. Mes galėsime pasakyti, kad tai yra vienas iš tų pavyzdžių, kai bendradarbiaujant pavyko pasiekti geresnį rezultatą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat už kalbės K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų tai dar vienas solidus Darbo frakcijos teiktas patobulintas projektas. Juo numatoma atsakomybė už tarpusavio atsiskaitymo grynaisiais ribojimų pažeidimus. Fiziniai asmenys negalėtų pagrįsti turto ir pajamų, tuo tarpu juridiniai asmenys būtų pripažinti nepatikimais mokesčių mokėtojais su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Man atrodo, tai yra svarbus projektas. Kviečiu jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręskime dėl šio projekto priėmimo. Kviečiu balsuoti. Balsuojame dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto Nr. XIVP-527(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1368 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1368. Kviečiu V. Targamadzę pristatyti įstatymo projektą. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Minėto įstatymo 5 priede reikalinga korekcija. Tai nereikalauja jokių papildomų finansinių išteklių, taip pat ir kitų teisės aktų pakeitimo, tiesiog reikia įrašyti fizinio ugdymo mokytojus. Meninio ugdymo mokytojai yra įrašyti, o fizinio ugdymo mokytojai neįrašyti. Tai sudaro didelių keblumų, nes nėra teisinio pagrindo tokiems mokytojams priimti, o reikalavimai meninio ugdymo mokytojams ir fizinio ugdymo mokytojams yra skirtingi. Taigi, reikėtų tą spragą ištaisyti. Dar kartą pabrėžiu, kad iš tiesų nereikia jokių finansinių išteklių ir kitų teisės aktų pakeitimo.
O jeigu mes žiūrėtume į 2019 metų valstybinio audito ataskaitą, labai atkreipiamas dėmesys būtent į fizinį aktyvumą. Ne tik infrastruktūra šlubuoja, bet ir 50,6 %, vadinasi, daugiau kaip pusė, ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programų neturi būtent fizinio ugdymo mokytojų. Ne visi juk sugeba apeiti ir sudėlioti taip, kad toks mokytojas atsirastų. Taigi, siūlau netrukdyti dirbti ir tiesiog pataisyti šitą spragą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori E. Pupinis. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama profesore, turbūt matėte, yra tam tikrų abejonių Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ne Teisės ir teisėtvarkos komiteto, o Teisės departamento, ir ten siūloma paklausti Vyriausybės. Manau, sutiksite, kad būtų paklausta Vyriausybės, nes iš esmės vis tiek bus reikalingas papildomas finansavimas. Šiuo atveju galbūt jūs, kadangi priimamas įstatymas… Nes iš esmės visi sako, kaip nors savivaldybės susitvarkys, bet iš tikrųjų reikės daugiau finansų. Tai norėčiau sužinoti, kiek finansų?
Ir dar iš karto norėčiau paprašyti, kad vis dėlto svarstytų ne Socialinių reikalų ir darbo komitetas, čia gal jau posėdžio pirmininkui, o kad būtų Švietimo ir mokslo komitetas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Mes dirbame su keliomis savivaldybėmis, žiūrėjome, jokių papildomų finansų nereikia, tiesiog reikia įrašyti, kad būtų tokia pareigybė ir galėtų priimti. Nes, dar kartą kartoju, yra skirtingi reikalavimai meninio ugdymo mokytojams ir fizinio ugdymo mokytojams. Ir viskas. Aš čia nematau jokios problemos. Jeigu jūs įsigilintumėte, irgi tą dalyką pamatytumėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū pranešėjai. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręskime, ar pritariame po pateikimo. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo.
Dabar klausiant nuskambėjo, kad pagrindinis galėtų būti Švietimo ir mokslo komitetas. Suprantu, yra apie tai pasiūlymas. Dar pirma D. Asanavičiūtė priėjo.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Dar norėčiau frakcijos vardu paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Paprašyti Vyriausybės išvados. A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Buvo klaida, reikia, kad ŠMK būtų pagrindinis.
PIRMININKAS. Tvarka. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad Švietimo ir mokslo komitetas yra pagrindinis dėl šio įstatymo, kad siūloma svarstyti rudens sesijoje ir yra prašoma Vyriausybės išvados? Ačiū, galime. Pritarta bendru sutarimu.
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1856 (svarstymas)
Gerbiami kolegos, 15 val. 25 min., kai baigsis balsavimo intervalas, dar neatėjo, tai tuo naudodamasis siūlau grįžti prie rytinės darbotvarkės klausimų, kurių nespėjome. Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas. Čia buvo diskusija. Matau, kad po diskusijos dėl šių klausimų tikrai spręsime per kitą balsavimo intervalą, jis prasidės 15 val. 50 min., tada apsispręsime dėl kitų įstatymų projektų.
Dabar diskusijoje nori kalbėti keletas Seimo narių. Siūlau iki 20 minučių. Galime sutarti? Ačiū, pritarta. Kviečiu R. Žemaitaitį. Jo nematau. M. Puidoką. Jo nematau. A. Butkevičių. Prašom, Algirdai, į tribūną kalbėti diskusijoje.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš labai trumpai kalbėsiu dėl nepaprastosios padėties taikymo viename ekonomikos sektoriuje. Norėčiau pakalbėti apie darbo rinką. Prieš įtraukiant šitą klausimą į darbotvarkę iš ne vienos verslo organizacijos mes gavome nusiskundimų apie tai, kad vis dėlto Lietuva turėtų būti lankstesnė ir galvoti apie darbo rinkoje dabar esančią situaciją ir ateitį. Pasakysiu keletą aspektų, kodėl. Jeigu jūs stebite šiuo metu pasaulyje, ypač ekonomikoje, arba, konkrečiai, darbo rinkoje, vykstančius pokyčius, tai pradėsiu nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Jungtinėse Amerikos Valstijose, tikriausiai ne vienas esate skaitęs, darbo rinka yra perkaitusi. Perkaitusi dėl to, kad valdžia ir kitos valstybės institucijos, pasakysiu paprastai, laiku nesusigriebė ir atsitiko taip, kad Jungtinės Amerikos Valstijos dabar yra darbo užmokesčio ir kainų augimo spiralėje. Kai šitas procesas prasideda, jį būna labai sunku suvaldyti ir šis procesas užtrunka gana ilgokai. O paprastai pasakius, Jungtinėse Amerikos Valstijose situacija tokia, kad laisvų darbo vietų yra daugiau, negu darbo biržoje, paprastai suprantamai pasakius, yra užsiregistravusių bedarbių arba norinčių darbo. Tai čia kas yra toli.
Dabar žiūrėkime, kas yra arti, pavyzdžiui, Lenkija. Lenkija atidarė darbo rinkai duris iš trečiųjų šalių palyginti laisvai atvykti ir įsidarbinti. Sunkiu ekonominiu laikotarpiu tai yra tikrai gera įžvalga. Ji vertina tai, baigsis ir karas, aš tikiuosi, ir ekonominiai trikdžiai, ir ji turės konkurencinį pranašumą daug didesnį negu Lietuva. Dabar kai kurios Lietuvos kompanijos jau pradėjo vykti į Lenkiją ir darbuotojų atsivežti iš Lenkijos, sudarydamos sutartis su Lenkijoje esančiomis įdarbinimo įmonėmis. Tie žmonės dirba Lietuvoje, o mokesčius moka Lenkijos mokesčių inspekcijai.
Aš noriu pabrėžti, kad apie taikymo procesą arba patį proceso valdymą, nesvarbu, kokie yra priimami įstatymai, reikėtų giliau pagalvoti ir įvertinti strategiškai, kokios gali būti neigiamos pasekmės konkurencinėje kovoje net įvertinus ir kaimyninių šalių vykdomą ekonominę socialinę politiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu M. Puidoką į tribūną.
M. PUIDOKAS. Gerbiami kolegos, kalbėdami apie nepaprastąją padėtį negalime vertinti Lietuvos visame regione atskirai nuo kitų valstybių. Jei žvelgiame į mūsų kaimynines šalis, kurios susiduria su analogiškais iššūkiais ir problemomis, o kai kurios net ir su didesniais, nes Lenkija turi didelį pasienį su Ukraina, kurioje vyksta karas, jos yra priėmusios sprendimą nepaprastąją padėtį paskelbti tik pasienio teritorijose. Analogiškas sprendimas yra priimtas Latvijoje.
Dabar Lietuvos pavyzdžiu mes matome, kad mes priimame sprendimą nepaprastąją padėtį skelbti visoje mūsų šalies teritorijoje. Kuo remiantis taip daroma? Argumentai yra patys įvairiausi, bet šioje salėje gimė vienas vienintelis atsakymas, kad dėl rezervo lėšų paprastesnio panaudojimo yra skelbiama nepaprastoji padėtis visoje šalies teritorijoje ir taip pat dėl paprastesnių suvaržymų šalies piliečiams vėlgi visoje valstybės teritorijoje. Ar tai yra pagrįsti sprendimai, kai bet kada, siekiant paskelbti nepaprastąją padėtį, Seimas gali susirinkti ir priimti tą sprendimą, jeigu to reikia?
O dabar pratęsiama situacija, kai žmonės yra bauginami, turistai, stebėdami informaciją tinklalapiuose, mato, kad visoje šalies teritorijoje galioja nepaprastoji padėtis, ir bent jau vakariečiai tikrai į tai kreipia dėmesį ir renkasi vykti į saugesnes šalis. Aš manau, kad mūsų šalies gyventojų gerovė, turizmo sektoriaus ir kitų sektorių stiprumas šiandien yra tikrai svarbesni, nes nesaugumas yra būtent pasienio teritorijose.
Kalbant apie Kaliningrado situaciją, jei Lietuva įsiklausytų į Europos Komisiją, kas yra rašoma paraidžiui, pažodžiui, tokių problemų, kokių kilo dabar, net nebūtų iškilę. Nepasiruošta nei komunikacijos, nei visomis kitomis prasmėmis. Visa valstybė įveliama į krizę, ne tik valstybė, bet ir visas Europos Sąjungos regionas, kartu ir NATO šalys, dėl to, kad Lietuvos valdžia nemoka tinkamai perskaityti anglų, vokiečių kalba ir kitomis kalbomis, kuriomis yra publikuoti Europos Komisijos sprendimai, kuriomis juodu ant balto yra išdėstyta, kaip turėtų būti traktuojamas tranzitas iš Kaliningrado į Rusijos teritoriją. Tokie veiksmai vertintini kaip žalingi mūsų valstybei esant tokiai nestabiliai situacijai.
Bet Seimas vis dėlto turėtų prisiimti atsakomybę, priimti pasvertus sprendimus ir neriboti mūsų šalies žmonių teisių, laisvių, nekenkti mūsų valstybės verslui, galvoti, kaip daryti, kad mes būtume konkurencingi tos pačios Lenkijos kontekste. Ką įvardijo prieš tai kalbėjęs kolega, kas vyksta visu tempu, kad darbuotojai atkeliauja iš Lenkijos, mokesčiai nukeliauja į Lenkijos biudžetą. Susidaro toks įspūdis, kad Lietuvai pinigai į mūsų šalies biudžetą yra nereikalingi. Ukrainos karo kontekste mūsų migracijos politika yra labai nelanksti. Žmonėms labai sunku integruotis į mūsų švietimo sistemą ir gauti tinkamą mokymą. Jeigu vaikai priimami į mokyklas, jiems tikrai sudaromos labai sudėtingos sąlygos mokytis užsienio kalba, ne tik rusų, bet ir anglų kalba. Tos problemos yra ne tik kaimiškose vietovėse, bet visoje Lietuvoje, tai yra ir Kaune, ir Vilniuje yra daugybė problemų, kai vaikams yra pasiūloma, tų žmonių, kurie yra atvykę gyventi į Lietuvą, daro tai legaliai, tėvai moka mokesčius Lietuvai, bet jie negali mokytis jokioje mokykloje, išskyrus privačias, nes visos valstybinės mokyklos, kad ir tame pačiame mano gimtajame Kaune, parodo tiems vaikams duris. Tai tikrai nėra tas efektyvus sprendimas ir sprendinių paieška, kokia turėtų būti mūsų valstybėje.
Mes priimame sprendimus, kurie apsunkina žmonių padėtį, o tų sprendimų, kurie palengvintų padėtį tiek Lietuvos žmonių, kurie tikrai susiduria su sudėtinga krize, didžiuliais iššūkiais ir didžiausiu kainų augimu visoje Europoje, mes jokių nepateikiame. Lygiai taip pat tiems patiems atvykusiems pabėgėliams iš karo zonos mes daug kur padedame deklaratyviai, žodžiais, bet neadaptuojame, kad institucijos iš tiesų dirbtų, kad jiems padėtų. Kviečiu ir čia priimti išmintingą sprendimą ir galiausiai priimti ryžtingus sprendimus dėl antiinfliacinio paketo. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Į tribūną kviečiu A. Sysą. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, galėjau suprasti ir supratau nepaprastosios padėties įvedimą, kai buvo nelegalių migrantų krizė. Visiškai palaikiau ir balsavau už tai. Mano klausimas: kas pasikeitė nuo nepaprastosios padėties įvedimo, kai buvo masiškai metami iš Baltarusijos nelegalūs migrantai į Lietuvą? Ir tada mes įvedėme nepaprastąją padėtį ne visoje šalyje, o pasienyje, tai kas pasikeitė, ar migrantų padaugėjo? Kaip tik atvirkščiai – sumažėjo.
Aš suprantu, kad situacija Europoje ne pati geriausia, aš suprantu, kad vyksta karas Ukrainoje, žiaurus karas, bet yra aplinkinės šalys, kurios neįveda nepaprastosios padėties. Yra pasienis, galbūt aš balsuočiau už pasienį, paliekant tą pačią tvarką pasienio zonose, kaip sakant, dėl šventos ramybės. Bet argumentai, dėl ko norima įvesti nepaprastąją padėtį visoje šalyje… Kad būtų draudžiama retransliuoti rusiškus televizijos kanalus? Na, tam yra Ryšių reguliavimo tarnyba. Gali uždrausti viską, bet niekas turbūt nevažinės ir nenukabinės lėkščių nuo namų. Kas labai nori žiūrėti propagandines laidas, tie turi palydovines antenas ir gali tuo naudotis. Jokie čia nepaprastosios padėties įvedimai nepakeis. Arba asmenims rinktis į susirinkimus, kurie šlovintų Rusijos karą? Na, parodykite man nors vieną tokį renginį, kuris čia vyko per tas dienas. Argumentacija yra labai silpna ir prasta.
Pirmiausia aš kreipiuosi į valdančiuosius, į dvi partijas liberalų, kurie nuo visų bačkų šneka apie žmogaus teises ir laisves. Aš manau, kad liberalai čia pirmiausia turėjo griežti pirmu smuiku ir garantuoti žmonėms laisves. Kur yra Laisvės partija, kuri šneka, kad, taip sakant, užtraukti rimtesnį dūmą galima, bet žmogaus teises suvaržyti – laisvai galime tai daryti?
Aš pasisakau prieš nepaprastosios padėties įvedimą visoje šalyje. Tikrai nematau argumentų. Mes tokiais sprendimais duodame argumentų įvairiems maršams rinktis ir sakyti, kad ribojamos jų pilietinės teisės. Nedarykime to, nes tikrai nėra jokios rimtos priežasties, dėl kurios visoje šalyje reikėtų įvesti nepaprastąją padėtį. Aš manau, kad mes sugebame, jeigu iškyla kokių nors problemų, susirinkti ir spręsti šituos klausimus, o ne riboti žmonių teises. Visi suprantame, kad netgi elementaraus streiko paskelbti mes negalime, nes įvesta nepaprastoji padėtis, nors ribojame žmonių teisę į geresnį gyvenimą. Pirma gal priimkime įstatymus, kurie leistų tai daryti, o ne atvirkščiai – priimame įstatymus, kurie riboja.
Gerbiami liberalai, laukiu jūsų balsavimo.
PIRMININKAS. Diskusija tuo klausimu baigta.
Dėl motyvų po svarstymo už kalbės A. Bilotaitė. Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kolegos, kalbant apie nepaprastąją padėtį ir kodėl jos reikia. Pirmiausia vertindami geopolitinę situaciją mes matome, kad situacija tikrai negerėja ir ji net aštrėja. Ne tik situacija prie sienos. Gal kartais atrodo, kad mes turime nulius, kad nėra neteisėtų migrantų, bandančių patekti į Lietuvą, bet tai yra netiesa. Kasdien tų bandymų matome. Matome naujus kelius, kai žmonės keliauja per Maskvą į Baltarusiją ir tada bando patekti su Baltarusijos režimo pagalba į Lietuvą. Tikrai pasienyje situacija nėra rami. Bendras geopolitinis kontekstas, Rusijos karas prieš Ukrainą, esami grasinimai tikrai verčia mus būti pasiruošusius.
O šiame Nepaprastosios padėties įstatymo projekte tikrai nėra kažkokių naujų papildomų dalykų. Yra paliekama sustiprinta objektų apsauga, sienos apsauga, kariuomenės pasitelkimas ir kiti dalykai, kurie ir buvo. Turiu pažymėti, kad iki šiol jie tikrai nesukėlė gyventojams kokių nors nepatogumų. Nėra pertekliniai. Jie tikrai yra gerai apsvarstyti ir įvertinti.
Kolegos, matydami, kad tikrai yra rizikų, mes tikrai turime būti neatsipalaidavę ir tikrai siūlau pritarti šitam projektui, nes mūsų saugumas, mūsų pasiruošimas, man atrodo, šiuo metu yra prioritetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Žemaitaičio, A. Širinskienės nėra. J. Jarutis kalba prieš.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš visada nuosekliai lyg ir pasisakydavau už nepaprastosios padėties įvedimą, kai buvo pirmas kartas, kai buvo antras, pratęsimai, bet dabar iš tikrųjų ta reali situacija ir aplinkinėse valstybėse kalba šiek tiek ką kita. Kovidas suvaldytas, migrantų krizė iš Baltarusijos taip pat suvaldyta. Apskritai nepaprastosios padėties įvedimas yra tam, kad kažką per tą laikotarpį, kai yra nepaprastoji padėtis… valstybė galėtų padaryti namų darbus.
O ką mes girdime? Pasieniečiai nepasiruošę ginti šalies, turi ginklų, bet neturi šovinių, neturi, nežino kokių nors reagavimo planų atsitikus valandai X. Kalbėti apie kažkokias priedangas mūsų komitete? Kiekvieną kartą mes kalbame iš esmės apie Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos užduotis su priedangomis, su slėptuvėmis – taip pat nieko nėra padaryta. Iš tikrųjų suprasčiau, kad kažkokią nepaprastąją padėtį galbūt būtų galima laikyti pasienio ruože, bet nepaprastosios padėties įvedimas visoje Lietuvoje tikrai nėra pateisinama. O jeigu jūs nepaprastosios padėties įvedimu pridengiate savo nesąmones, kurias jūs šiomis dienomis darote, tai taip ir pasakykite, o ne darykite kažkokias prielaidas, dėl kurių apskritai šita padėtis pratęsta… Ribojama žodžio laisvė, ribojama susirinkimų laisvė žmonėms, apskritai neturi… Apskritai profsąjungos neturi kada išsakyti savo reikalavimų. Aš bent jau šiuo momentu tikrai nepalaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Matau, per šoninį mikrofoną – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau sureaguoti dėl pasieniečių. Tikrai girdžiu, ne vieną kartą yra sakoma, kad mūsų pasieniečiai yra be ginklų. Tai noriu pažymėti, kad mūsų pasieniečiai tikrai yra apginkluoti. Taip, tenka apgailestauti, kad iki šiol nė viena valdžia nesirūpino ir mūsų pasieniečiai neturėjo NATO standartų atitinkančios ginkluotės, bet šita Vyriausybė priėmė sprendimus ir iki metų pabaigos už 3,5 mln. eurų kariuomenė nuperka mūsų VSATʼo pareigūnams NATO standartus atitinkančią ginkluotę. Nustokime kalbėti nesąmones, tai yra netiesa, kas yra bandoma kalbėti apie apnuogintus pasieniečius.
Kitas aspektas – apie pasirengimą galimoms karo grėsmėms. Tai yra parengtas, darbo grupėje sudarytas naujas karinis standartas visiems pareigūnams, kas kažkodėl nebuvo padaryta, tarkime, po 2014 metų. Šita Vyriausybė ir mūsų ministerija tai padarė. Ir atsiras naujas standartas, kaip turi būti aprūpinti mūsų pareigūnai, ir tai padarys mūsų Vyriausybė. Nustokite iš tikrųjų eskaluoti nesąmones. Taip pat ir dėl civilinės saugos. O ką gi jūs padarėte dėl civilinės saugos? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos!
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Mes imamės darbų, konkrečių darbų.
PIRMININKAS. Siūlau… Ačiū. Gerbiami kolegos, siūlau nepradėti naujos diskusijos. Suteiksiu replikas sakyti tiems, kurie atsistojo prie šoninių mikrofonų, bet daugiau tikrai kviečiu nebediskutuoti. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, reikia žiūrėti faktams į akis. Taip, niekas nesiginčijo, kad 10, 20 nelegalų bando arba nė vieno, bet ne šimtais. Jūs sakote, iš principo nieko nekeičiate. Jūs įvedate nepaprastąją padėtį visoje Respublikoje, iki tol buvo tik pasienio zonose. Tai čia yra esminis pakeitimas, kad visoje Respublikoje nepaprastoji padėtis, o jūs sakote, nieko nekeičiame iš esmės. Čia yra esminis pakeitimas, dėl to ir ginčas yra, ir nepritariame tam. Įveskime pasienio, kaip buvo, ir niekas čia nesiginčys.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai buvo proga diskusijoje kalbėti. Prašom, K. Mažeika. Labai trumpai.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, negaliu palikti to melo, kurį jūs pasakėte. Galbūt pasieniečiai – taip, bet su pasieniečiais yra ir kariai savanoriai, kurie neturi jokio ginklo, galite nuvažiuoti ir pažiūrėti šiandien. O kitas dalykas, ir komiteto pirmininkui sakiau, štai stovi, kalbėkite apie papildomų priemonių įvedimą, tai yra tai, kad ten pašaliniai žmonės negalėtų turėti įvairių naktinio matymo priemonių, žiūronų ir kitų ryšio priemonių, kad leistų suvaldyti situaciją. Dabar tenai dirbantys žmonės iš esmės kovoja su kontrabandininkais, tai ar tam reikia nepaprastosios padėties?
PIRMININKAS. Labai kviečiu koncentruotai. E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Aš dėl kito klausimo.
PIRMININKAS. Dėl kito klausimo. Ir L. Kasčiūnas – paskutinis tikrai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Vytautai. Žinote, yra tokių klausimų priimant mūsų sprendimus, kai bandoma kamuoliuką mėtyti į vieną ar į kitą pusę – tu kaltas, tiek padarei, arba tu kaltas, kad padarei ne tiek, kiek galėjai. Aš manau, tie dalykai, kurie susiję su pasieniečių aprūpinimu ar su fiziniu barjeru Lietuvoje, yra tie klausimai, kai mes tiesiog ištieskime draugiškai rankas ir pasakykime – na, nepadarėme per tuos dešimt metų tiek, kiek reikėjo. Braukiame brūkšnį, dabar darome, ką galime. Natūralu, tai reikalauja šiek tiek laiko, reikalauja investicijų. Pirkimai, žinote, šiais laikais gynybos pramonėje ne taip paprastai pasiekiami. Man atrodo, demonstruojame dabar tikrai tą valią, iniciatyvą, norą, kad tas apginklavimas būtų pakankamai rimtas, o pasieniečiai, kaip žinote, karo padėties metu būtų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Mielieji, aš manau, padarome dar tą nepaprastąją padėtį ramiai iki rugsėjo 15 dienos. Vis tiek čia nėra taip jau viskas ramu, yra įtampos, yra grasinimų iš mūsų Rytų kaimyno. Pabalsuokime ir po to jau rugsėjį vertinkime viską konceptualiai. Aš manau, kad ramiai, neišsiūbuokime laivelio, o draugiškai laiveliu plaukime kartu ir vairuokime kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Viskas išdiskutuota, atrodo. Dabar, gerbiami kolegos, matau, kad reikės balsuoti. Balsavimas bus po 12 minučių.
15.37 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1745(2), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1746(2) (svarstymas)
Dabar kviečiu pradėti 1-17.1 klausimą – Vandens įstatymo svarstymą. Pranešėja – A. Gedvilienė. Dėl šio klausimo – E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu noriu paprašyti pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Dėl vandens įstatymo? (Balsai salėje) Ir lydimojo taip pat, teisingai? Ar galime pritarti pusės valandos pertraukai? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu pusės valandos pertraukai.
15.40 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4972 (svarstymas)
Dar 11 minučių iki balsavimo. Tuomet aš dėl rezervinių pakviesiu. Rezervinis 1 klausimas. Gal A. Gedvilienė galėtų pristatyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir taip pat gal ir kitus rezervinius spėsite. Ir tada pirmininkavimą perduodu Seimo Pirmininko pavaduotojui J. Sabatauskui.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas birželio 22 dieną svarstė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo įstatymo projektą atmesti, nes Seimas praėjusį ketvirtadienį pritarė proveržio paketui, kuriuo gaminančių vartotojų teisinio reguliavimo, finansinės paramos ir kainodaros sąlygas siūloma reglamentuoti kitaip. Komitetas bendru sutarimu pasiūlymo projektą atmetė.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Jūs pristatėte rezervinį 1 klausimą. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuosime, kai bus balsavimo intervalas.
15.41 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-629 (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-629. Svarstymas. Pranešėja – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Analogiškai 22 dieną komitetas svarstė šį pasiūlymą dėl tų pačių priežasčių. Kadangi Seime ketvirtadienį buvo pritarta proveržio paketui, buvo bendru sutarimu nutarta atmesti pasiūlymo projektą.
PIRMININKAS. Atsiprašau, baigėte?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų.
15.41 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-635 (svarstymas)
Kitas rezervinis 3 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-635. Pranešėja – A. Gedvilienė. Svarstymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, 22 dieną komitetas taip pat svarstė ir šį įstatymo projektą, buvo pasiūlyta atmesti, nes taip pat ketvirtadienį mes priėmėme proveržio paketą, kuriame nuostatos buvo sureglamentuotos kitaip. Siūloma atmesti.
15.42 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-672 (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Ir rezervinis 4 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-672. Svarstymo stadija. Pranešėja – A. Gedvilienė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas taip pat 22 dieną svarstė šį įstatymo projektą, taip pat nutarė nepritarti, atmesti šį projektą bendru sutarimu, nes šios normos taip pat reglamentuotos kartu su proveržio paketu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat nėra norinčių kalbėti nei diskusijose, nei dėl motyvų. Kolegos, balsuosime, kai bus balsavimo intervalas.
Kolegos, rezervinis 6 klausimas. Deja, nematau kolegos E. Pupinio.
15.43 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-639(2) (priėmimas)
Rezervinis 10 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-639(2). Pranešėjas – J. Gudauskas, Kaimo reikalų komitetas. Priėmimo stadija.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimas birželio 16 dieną pritarė komiteto patobulintam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Po priėmimo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados be pastabų.
Taip pat gautas kolegos J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas vakar bendru sutarimu pritarė iš dalies. Pasiūlymo teikėjas su tuo sutiko posėdžio metu. Atsižvelgdamas į Žemės ūkio ministerijos pareikštą siūlymą, komitetas suvienodino šiame straipsnyje vartojamas formuluotes dėl institucijų nagrinėjimo. Daugiau pastabų ir pasiūlymų komitetas nėra gavęs.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Bet nematau kolegos J. Razmos, tai gal luktelėsime.
15.45 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1711(2) (priėmimas)
Lydimasis rezervinis 10.2 klausimas – Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1711(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto narys J. Gudauskas. Prašom.
Nėra pastabų, nėra pasiūlymų, galime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, kolegos, nėra pastabų. Galime bendru sutarimu laikyti priimtu? Ačiū. Bendru sutarimu priimta.
2 straipsnis – dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Irgi nėra norinčių kalbėti. Čia, kiek supratau, užsiregistravę dėl viso, taip? Ponia Rita, dėl viso ar dėl?.. Dėl viso. Gerai.
Pastraipsniui. Dėl 2 straipsnio nėra pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
Prašom. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti už R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiami kolegos, iš tiesų norėčiau ir padėkoti Vyriausybei, kad ieško būdų, kaip teisingai atsiskaityti su piliečiais, kuriems iki šiol negrąžinta žemė natūra. Tai, be abejo, liečia didžiuosius miestus, iš esmės Vilnių. Bet dar yra ir kitų didžiųjų miestų, kur ta problema yra itin aktuali. Jau, deja, teisėti savininkai daugeliu atvejų ir nesulaukia teisingos restitucijos, bet jų palikuonys dar yra pretendentai. Todėl sudaryti galimybę pasirinkti ir atgauti tai, ką praradęs, tuo, ką praradęs, o ne virš 400 kartų mažesnę kompensaciją pinigais, tikrai tie būdai yra teisingi.
Taip pat esame pateikę ir kitų galimybių, aptartų su Vilniaus miesto savivaldybe, grąžinti žemę papildomai individualios statybos nedideliu iki 14 arų sklypu. Tikrai laukiame dar tolesnių sprendimų. O šis sprendimas sudarys galimybę piliečiams atkurti lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje. Tikimės, kad vis dėlto daugelis piliečių, suprasdami, kad negali ta restitucija tęstis iki begalybės, pasirinks tą būdą ir tikrai bus didesnis skaičius žmonių, kuriems jau visas žemės grąžinimo procesas bus baigtas.
Verta paminėti, kad ne pirmą kartą toks būdas atsiranda. Per praėjusį laikotarpį apie 800 piliečių apsisprendė pasirinkti už turėtą žemę miestuose mišką. Todėl labai prašau palaikyti ir suteikti tokią galimybę piliečiams.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų pratęsiu projekto palaikymą. Norėtųsi ir tą kitą pusę pasakyti, būtent dėl rezervinių miškų. Jie iš tiesų paskutiniu metu, matyti, kelia problemų. Jas kelia ir miškininkai dėl ten vykstančių turbūt nekontroliuojamų procesų, dėl ligų, dėl medžių džiūvimo ir viso kito. Tai tikrai nėra gerai. Atsiėmę žmonės, panašu, sutvarkytų. O ta dalis, dėl kurios grąžinimo procesas jau būtų baigtas, būtų perduodama urėdijai arba parduota aukcionuose. Čia taip pat urėdija ar įsigijęs asmuo tikrai tvarkytų, atkurtų normalų mišką, taip turbūt eitume prie tos bendros tvarkos. Kai esant tokiam karštam orui miškininkai signalizuoja ir apie gaisrų pavojų, ir apie ligų pavojų, ir taip toliau, turbūt tikrai šis pasiūlymas yra laiku. Aišku, galbūt jau ir vėluojama gerą dešimtmetį, bet geriau vėliau negu niekada. Tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Kolegos, atėjo kaip tik balsavimo intervalas. Artėja, už 40 sekundžių.
15.50 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-639(2) (priėmimo tęsinys)
Jau balsavimo intervalas. Pradėsime nuo paskutinio įstatymo projekto – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-639(2). Dėl jo buvo Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, jį komitetas įvertino ir jam pritarė iš dalies. Ar kolegai tinka komiteto?..
J. RAZMA (TS-LKDF). Komitetas iš esmės pasiūlymui pritarė, ten yra tik redakcinis patobulinimas dėl institucijos. Žinoma, aš pritariu.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti? Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti komiteto sprendimui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
1 straipsnį galime laikyti priimtu? Ačiū, bendru sutarimu pritarta.
Dėl 2 straipsnio, dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo, pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime laikyti priimtu? Ačiū, bendru sutarimu priimtas. Kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo projekto – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio…
Ai, motyvai. R. Tamašunienė dėl šito?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš dėl J. Razmos pasiūlymo. Iš tikrųjų racionalus pasiūlymas, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo priimto įstatymo informuotų piliečius, kurie siekia atkurti nuosavybę ir gali pasirinkti atkūrimo būdą mišku, kad jie tą informaciją gautų. Reikia įvertinti tai, kad pakeisti būdą skirtas vos pusmetis, tai labai pritarčiau tam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime balsuoti dėl šio įstatymo projekto priėmimo. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-639(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 100, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.52 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1711(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis projektas – Miškų įstatymo 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1711(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 109: už – 101, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Kolegos, tada grįžtame… Replika po balsavimo per šoninį mikrofoną – R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Noriu padėkoti. Tikrai iš trijų pasirinktų būdų bent vienas yra priimtas ir sesiją užbaigiame gerai. Ir piliečiams, kuriems atkurta nuosavybė, tai yra gera žinutė. Taip pat noriu labai padėkoti Kaimo reikalų komitetui ir jo pirmininkui, jie pamatė, kad trūksta lydimųjų įstatymų, ir labai operatyviai pataisė. Visiems Kaimo reikalų komiteto nariams taip pat labai dėkojame.
15.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1856 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, grįžtame dar prie rytinės darbotvarkės paskutinio klausimo – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projekto Nr. XIVP-1856. Diskusijoje jau pasisakyta. Liko, kolegos, po svarstymo balsuoti. Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 80, prieš – 7, susilaikė 28. Po svarstymo nutarimui pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat pastabų, pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Yra bendro pobūdžio, tiksliau, redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba. Joje atkreipiamas dėmesys, kad projekto preambulės 4 pastraipoje esanti formuluotė „puoselėjimas vertybes“ taisytina kalbiniu požiūriu, reikėtų rašyti „puoselėjimas“… Ai, „puoselėjimas vertybes“, o reikėtų rašyti „puoselėjamas vertybes“. Nežinau, ar supratote, bet vietoj i raidės antrame skiemenyje nuo galo būtų antra raidė. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegos, balsuojame priėmimo stadijoje.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 80, prieš – 7, susilaikė 28. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.58 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4972 (svarstymo tęsinys)
Kolegos, grįžtame prie rezervinių. Rezervinis 1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4972. Dėl jo komiteto pirmininkė pristatė išvadą, kurioje siūloma atmesti įstatymo projektą. Balsuojame dėl atmetimo. Dėl komiteto išvados, kurioje komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 96, prieš – 1, susilaikė 18. Projektas atmestas.
15.59 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-629 (svarstymo tęsinys)
Kolegos, turime kitą rezervinį klausimą – projektą tokiu pačiu pavadinimu, tai yra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-629. Jį taip pat pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas siūlo atmesti. Balsuojame.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 95, prieš – 1, susilaikė 17. Taip pat projektas yra atmestas.
16.00 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-635 (svarstymo tęsinys)
Ir trečias lygiai to paties įstatymo, irgi to paties 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-635. Jį pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas taip pat siūlo atmesti. Balsuojame po svarstymo.
Ačiū. Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 98, prieš nėra, susilaikė 15. Projektas taip pat atmestas.
16.01 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1574(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, dabar grįžtame prie darbotvarkės, popietinės darbotvarkės, 2-12.1 klausimo – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1574(2). Buvo atidėtas balsavimas. Priėmimo stadija. Tik po to mes galėsime grįžti prie rezervinio 4 klausimo.
Kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 100, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1574(2) priimtas. (Gongas)
16.03 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-672 (svarstymo tęsinys)
Kaip ir minėjau prieš tai, dabar galime grįžti prie rezervinio 4 klausimo – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-672. Jį po svarstymo pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas siūlo atmesti.
Užsiregistravo 112, balsavo 110: už – 98, prieš nėra, susilaikė 12. Projektas atmestas po svarstymo.
16.04 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1575(2) (priėmimas)
Kolegos, kadangi ką tik, neseniai, buvo priimtas popietinės darbotvarkės 2-12 klausimo – įstatymų paketo pirmasis įstatymas, yra priėmimo stadija ir kitų projektų. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1575(2). (Balsai salėje)
Kolegos, pastraipsniui. Dėl pirmo įstatymo projekto yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba, jai komitetas pritarė. Vietoj žodžio, tiksliau, reikėtų žodį „ją“ perkelti ir įrašyti po žodžio „ir“. Komitetas pritarė ir suredagavo tinkamai pagal šią redakcinę pastabą. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Galime priimti 1 straipsnį? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio… A, yra dar viena Teisės departamento redakcinė pastaba, komitetas pritarė.
2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. Balsuojame. Dėl motyvų. V. Ąžuolas – motyvai prieš. Kolega V. Ąžuolas atsisakė. Balsuojame dėl Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1575(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114 Seimo narių: už – 102, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1575(2) priimtas. (Gongas)
16.07 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1700(2) (priėmimas)
Kitas šio paketo klausimas – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1700(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis, jo atspausdintas variantas siekia 4,5 puslapio. Pataisų ir pasiūlymų nėra. Galime laikyti, kad 1 straipsnis priimtas? Ačiū, priimtas bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113 Seimo narių: už – 109, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1700(2) priimtas. (Gongas)
16.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1807(2) (priėmimas)
Ir ketvirtas. Atsiprašau, visas paketas priimtas. Kolegos, grįžtame dar truputį anksčiau. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1807(2), dėl jo pastabų ir pasiūlymų nėra. Priėmimo stadija. Projektas yra iš dviejų straipsnių. 1 straipsnį galime laikyti priimtu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Priimtas.
2 straipsnis dėl įsigaliojimo. Galime laikyti jį priimtu bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. Kolegos, balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 97, prieš nėra, susilaikė 16. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. XIV-428 „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1713(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. XIV-428 „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1713(3). Priėmimo stadija. Projekto išdėstoma nauja redakcija. Dėl 2 straipsnio… Dėl naujos redakcijos 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime laikyti priimtu? Ačiū, priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, galima sakyti, dėl įsigaliojimo datos. Komitetas pritarė, todėl galime laikyti bendru sutarimu priimtu? Ačiū, priimtas.
Dėl viso 1 straipsnio. Galime laikyti priimtu? Ačiū, priimtas bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso. Atsiprašau, dėl motyvų yra norinčių kalbėti. R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ačiū, ne.
PIRMININKAS. Ne, atsisako. Balsuojame, kolegos, dėl nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 102, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.12 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1745(2), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1746(2) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, vandens pertrauka baigėsi, tai yra dėl Vandens įstatymo 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1745(2) svarstymo stadijoje buvo paprašyta pusės valandos pertraukos, ji baigėsi. Taigi kviečiame pagrindinio komiteto pranešėją, komiteto pirmininkę A. Gedvilienę. Svarstymo stadija.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas vykdė klausymus ir pasirengimą svarstyti. Taip pat 23 dieną komitete buvo priimtas sprendimas pritarti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Taip pat pasiūlyta dalies straipsnių atsisakyti. Konkrečiai atsisakyta straipsnių, reglamentuojančių motorines transporto priemones.
PIRMININKAS. Gal pristatykite ir antrą, lydimąjį projektą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat 23 dieną komitetas svarstė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jam buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkei. Pristatėte komiteto išvadas dėl abiejų įstatymų projektų, tai yra Vandens įstatymo projekto bei Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1746(2).
Diskusija. Diskusijoje užsirašė kalbėti penki Seimo nariai. Pirmas kalba S. Gentvilas, aplinkos apsaugos ministras.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, ypač didelis dėmesys gal gerbiamai A. Norkienei, R. Vaitkui, tauragiškiams. Turbūt matote vaizdus iš Jūros upės, visiškai nusekintos užtvankos. Ne šiaip čia yra upė, bet regioninis parkas, du draustiniai – kraštovaizdinis ir hidrografinis. Tai tokie dalykai vyksta mūsų upėse. Jie vyksta šiandien net prie perteklinio lietaus ir liūčių.
Šis įstatymas sprendžia ne tik Balskų užtvankos problemą, kur akivaizdžiai matomas poreikis reguliuoti užtvankų naudotojų veiklą, o Balskų užtvanka yra ne šiaip kas nors, bet yra antra iš didžiausių ir galingiausių Lietuvos hidroelektrinių. Ji yra 2,9 megavato galios, antra po Kauno HES jėgainė. Rimtų pastabų sulaukė ne tik Balskų užtvanka, bet ir kitos, tarkime, pakeliui į Vilnių autostradoje matyta Vokės upelio užtvanka, prie Grigiškių virtusi realiai karosų tvenkinuku. Tai rodo, kad mes turime keisti požiūrį į tai, kaip reguliuojame lašišines ir intensyvesnes upes.
Lietuvoje taip jau nutiko, kad mažo debito šalis, vos 19 centimetrų per kilometrą tekančios upės nemažai kur užtvenkiamos ten, kur jos labiausiai sraunios, ir tų gražiausių lašišinių, upėtakinių upių žuvų migracija stabdoma. Daugelis čia esančių Seime žvejų (nuo gerbiamos A. Gedvilienės, S. Jovaišos, R. Žemaitaičio, L. Jonausko, A. Petrošiaus) dažnai reiškia poreikį, kad Aplinkos ministerija atneštų griežtesnius įstatymų projektus užtvankoms reguliuoti, užtvankoms griauti, žuvitakiams įrengti, ir būtent toks šis projektas yra.
Aš labai kviesčiau pamatyti, kad tai yra būtent toks projektas, kur skirtingų partijų kolegos reikalauja griežtesnės priežiūros hidroenergetikams ir užtvankų savininkams, kad nebūtų pažeistas tiek vandens lygio reguliavimas, tiek būtų užtikrinta žuvų migracija. Iki 2029 metų visų užtvankų savininkai turėtų įrengti žuvų migracijos takus, tokių identifikuojama apie 50 užtvankų, nemažai jų daliai bus prieinamas finansavimas.
Taip pat išėjęs į tribūną norėčiau paneigti labai didelį mitą, kuris susiformavo dėl lietaus vandens apmokestinimo, sodų namelių apmokestinimo. Gerbiami kolegos, prašau nekartoti šito mito, nes niekas neplanuoja apmokestinti nei sodininkų bendrijų, nei atskirų asmenų, kurie turi įsirengę tvenkinį savo sklype. Noriu tiesiogiai pacituoti įstatymo nuostatą, kad registracijos nereikės tiems vartotojams, kurie naudoja vandenį iš nepratekamo dirbtinio paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame sklype. Jeigu jūs esate pats sklypo savininkas arba naudojate tvenkinį, esantį bendrai naudojamame sklype, jums tikrai registracijos nereikės.
Registracijos reikalauja mūsų Europos teisės aktai dėl kiekvieno atviro vandens telkinio, iš kurio paimama virš 10 kub. metrų per parą visą mėnesį, tai yra 3 tūkst. kub. metrų per statistinį mėnesį. Europa reikalauja. Yra paprasta registracijos forma, vos nusiuntę Aplinkos apsaugos agentūrai kitą dieną jau jūs galite naudoti. Tačiau mokestis, čia norėčiau paneigti tą mitą, atsiranda tik tiems vartotojams, kurie suvartoja 30 tūkst. kub. metrų per mėnesį, 30 tūkst. kub. metrų yra viena vandens pilna vonia, paimta kas minutę visus metus iš eilės. Jeigu jūs esate industrinis vartotojas ir siurbiate iš upelio, ežero, tvenkinio vonią kas minutę vandens, tik tada jums atsiranda prievolė ir registruotis, ir mokėti išteklių mokestį. Bet net ir siurbiant vonią vandens iš vandens telkinio kas minutę vandens išteklių mokestis būtų vos 109 eurai per mėnesį, ir čia yra tikrai kvestionuotina, kai matome tokius nusausintus telkinius Grigiškėse ar Balskų užtvankoje.
Norėčiau pasakyti, nors Lietuva yra lietaus pertekliaus šalis, sausros intensyvėja, šitas projektas yra vėluojantis projektas, vėluojame įgyvendinti europinę direktyvą, tad tikrai kviečiu pritarti išgirdus aktualią situaciją ir paneigus mitus dėl perteklinio apmokestinimo ir registracijų. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas diskusijos dalyvis – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, patį įstatymo projektą vertinu teigiamai, tik norėčiau keletą aspektų pasakyti dėl jo įgyvendinimo. Jeigu jūs pastebėjote Savivaldybių asociacijos raštą, jame yra išdėstyta, kad visi hidrotechniniai objektai priklauso savivaldybėms. Savivaldybės tuos objektus yra faktiškai išnuomoję. Savivaldybių asociacija yra suskaičiavusi, kad tokių objektų yra 55, o 40 hidrotechninių objektų turi hidroelektrines. Pagal jų paskaičiavimus, Lietuvos hidroenergetikų manymu, ne manymu, bet iš tikrųjų šiuo metu yra gaminama 27 megavatai elektros energijos. Aš įstatyme tik pasigendu to, kad vis dėlto nėra kalbama, kaip bus pertvarkomos hidroelektrinės arba hidrotechniniai objektai įrengiant žuvitakius. Manoma, kad vienam žuvitakiui įrengti reikės apie 300 tūkst. eurų. O kadangi turtas priklauso savivaldybėms, vadinasi, savivaldybės turės gauti finansavimą iš valstybės, kaip yra argumentuojama, nes tai yra priimta įstatyme, turėtų būti deleguotos funkcijos. Šiame įstatyme apie tai irgi nėra kalbama. Aš kalbėjau su aplinkos ministru, šitą pastebėjimą irgi esu išsakęs. Būtų labai gerai, kad Vyriausybė atsižvelgtų, Vyriausybės nutarimu numatytų atskirą finansavimo programą žuvų pralaidumo įrenginiams – žuvitakiams – įrengti. Jeigu tikrai nebus numatyta lėšų, tikėtis to projekto įgyvendinimo iki 2026 metų tikrai nebus įmanoma. Puikiai suprantame, kad savivaldybių požiūris į šiuos objektus yra visiškai kitoks. Manau, kad tai būtų galima netgi ir finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų. Tai yra toks vienas stipresnis pastebėjimas.
Ką kalbėjo aplinkos ministras dėl mokesčio, aš manau, gal netgi ir poįstatyminiais aktais būtų galima reglamentuoti tvarką, kas administruos šitą mokestį ir kokia bus to mokesčio administravimo tvarka. Paprastai pasakius, būtų didesnis aiškumas tiems, kurie tikrai tą didelį kiekį vandens suvartoja. Tada, aš manau, nebūtų eskaluojami įvairiausi mitai arba tiesiog gąsdinama, kaip ir buvo minėta, kad vos ne kiekviena sodo bendrija ar bendruomenė bus apmokestinama. Tai antras toks gal stipresnis būtų pastebėjimas ir išsakyta pastaba.
Trečia pastaba, kalbant apie Kauno hidroelektrinę. Kaip žinote, Kauno hidroelektrinė yra integruota į taršos leidimų sistemą. Jai irgi galioja šitas įstatymas. Kaip žinote, jeigu yra hidroelektrinėje gaminama virš 10 megavatų elektros energijos, galioja principas, kad teršėjas moka. Vadinasi, Kauno hidroelektrinė mokės ir už vandens naudojimą. Aš nežinau, ar Vyriausybė atkreipė į tai dėmesį ir tai įvertino. Ačiū. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
Kviečiamas diskutuoti Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų šis įstatymas yra svarbus. Gerai, kad ir ministras pasakė, šiandien kalbėdamas iš šios tribūnos, ir griauna tuos mitus, jog bus balos apmokestintos. Šiandien mes aiškiai išgirdome, kad vandens telkiniai, esantys privačiose žemėse, nebus apmokestinami. Yra suderinta dėl didžiųjų vandens vartotojų, daržininkų, jau kai kur ir grūdinės kultūros yra laistomos, jeigu labai sausi tam tikri laukai, tai tie kiekiai ir kaina jų… aišku, šiandieninė kaina neišgąsdino ir per daug produkcijos nepabrangins pagal visą santykį. Tai yra pliusai.
Bet taip pat yra ir tam tikrų nuogąstavimų, ką kolegos prieš tai kalbėjo, dėl hidroenergetikos. Žinome, mes šiandien baigėme su energetikos proveržio paketu ir jame iš tikrųjų svarbų vaidmenį vaidina hidroenergija. Vėjas, saulė ir hidroenergija – šis kompleksas turi veikti darniai. Bet šiuo atveju matau silpną vietą, nes yra numatyta, kad 2026 metais mes turėsime padaryti žuvitakius, tačiau tam lėšų nėra numatyta. Čia yra teisėti lūkesčiai. Kai statė tas elektrines, ir mes skatinome, atsimenu, buvo toks didžiulis protrūkis 2010 metais ir iki dabar jų yra pastatytų. Mes iš tikrųjų turime numatyti ir ministras dar tikrai nežino tų šaltinių, iš kur bus numatyta.
Dėl vandens mokesčio, kurį irgi mažosios mokės. Irgi reikia, kad jis būtų toks subalansuotas ir net tie, kurie jau įsirengę hidroelektrines, toliau galėtų jas tinkamai eksploatuoti, juo labiau jos labai reikalingos bendroje mūsų sistemoje.
Dar turėtų iš tikrųjų būti aiškiau išaiškinta ir padėti taškai dėl telkinių, gręžinių, jeigu žmogus pasijungia, kas sveikintina, prie miesto tinklų, nes daugelyje miestelių jų nėra, tai jam leistų naudotis ir laistyti daržus. Dėl to tikrai mes nepatirsime didesnių nuostolių, bet paskatinsime jį prisijungti prie tinklų ir laistymo šulinius naudoti be kokių nors didesnių finansinių įsipareigojimų. Tokie mano pastebėjimai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti kviečiamas K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tiesų prieš mane kalbėję du Seimo nariai pasakė iš principo labai panašias mintis, joms norėjau paantrinti, pasidalinti, kur dar yra numatomi galimi šito įstatymo trūkumai. Irgi kalbėsiu apie hidrotechninius įrenginius. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje jie tikrai nėra gerai tvarkomi, bent jau kai kurios hidroelektrinės, mes net ir šiandien matome socialiniuose tinkluose plintantį Tauragės atvejį, kai yra visiškai nusekęs tvenkinys. Čia galima užduoti ministrui, tiesą sakant, ne vieną klausimą, kodėl vis dar nėra tinkamai prižiūrimos hidroelektrinės ir jų gamtosauginiai debitai, kodėl mes nesugebame? Netgi vis dar yra hidroelektrinių… Nors įstatymas, reikalaujantis matuoti, automatiškai matuoti, vandens lygį, įsigaliojo prieš dvejus metus, kodėl dar ne visos hidroelektrinės yra pateikusios duomenis apie tai ir kodėl kai kurios net ima mokestį, jeigu nori pamatyti tuos duomenis? Vis dėlto jeigu kas nors pažeidinėja tuos įstatymus, kodėl mes nesugebame jų sureguliuoti ir šiuo atveju prižiūrėti? Bet, kita vertus, įvertinant tai, kad tikrai yra ir blogų pavyzdžių, aš neabejoju, kad didžioji dalis verslo yra sąžiningi ir tiesiog dirba pagal savo galimybes.
Kita vertus, visiškai pritariu tam, kad hidroelektrinės buvo įrengtos savu laiku, pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, pagal tuo metu galiojusį supratimą ir jos atlieka savo funkciją. Joms buvo teikiamas skatinamasis tarifas, buvo kviečiama įsirengti, investuoti ir dabar mes, numatydami šiuos labai griežtus pakeitimus, įgyvendindami Europos Sąjungos direktyvą, kuri dešimt metų gulėjo stalčiuje, skubos tvarka ją priimdami, staiga reikalaujame per tuos kelerius metus įrengti žuvitakius. Mes puikiai suprantame, buvo Aplinkos apsaugos komiteto klausymuose minėta, kad tie žuvitakiai pareikalaus apie 16 mln. eurų, tai čia galbūt Kauno hidroelektrinė didžiąją dalį sudaro, bet kolega prieš tai minėjo 300 tūkst. eurų vienam žuvitakiui.
Mes puikiai suprantame, kad hidroelektrinės, mažos hidroelektrinės, kurių pajamos yra keliasdešimt tūkstančių ir panašiai, nėra pajėgios tuos žuvitakius įrengti. Dabar toks reikalavimas, kuris nukrenta ant hidroelektrinių be jokios valstybės paramos, yra tiesiog nerealistiškas, jis tiesiog sukuria verslui tokią situaciją, kad jis turi užsidaryti. Jeigu mes matome problemų tam tikrame versle, pavyzdžiui, mes diskutuojame apie verslinę žuvininkystę, tai mes pasakome: mes išmokame jums kompensacijas, tikrai bloga situacija su žuvų ištekliais, bet mes išmokame jums kompensacijas ir nebeleidžiame žvejoti. Tai ir su hidroelektrinėmis turime padaryti lygiai tokiu pačiu principu, kad arba išmokame kompensacijas ir pasakome, kad jūs turite užsidaryti, nes mūsų upės neatitinka geros būklės, arba vis dėlto dirbame taip, kad visi galėtų išsilaikyti. Numatyti kokį nors aiškų kompensacinį mechanizmą, už kokias lėšas tie žuvitakiai atsiras, yra mūsų tiesiog sąžiningos valstybės pareiga.
Įvedame aplinkosauginį mokestį už kiekvieną pratekantį kubą. Jis irgi kelia abejonių. Aplinkosauginiai mokesčiai šiuo atveju turi reguliuoti vandens sunaudojimą. Jeigu mes kalbame apie CO2 mokestį automobiliams, mes tikimės, kad žmonės persės iš taršių automobilių į netaršius. Tai yra aplinkosauginio mokesčio esmė, kuri reguliuoja elgesį.
Hidroelektrinėms mokesčio niekaip nesureguliuosi – kiek vandens atbėgo, tiek ištekės. Jeigu tai bus sureguliuota pagal gamtosauginį debitą, jokių elgesio motyvacijos pokyčių nebus dėl to, kad mes įvesime mokestį. Tai tiesiog yra nekilnojamojo turto mokestis, kuris nieko labai nekeičia. Šitas mokestis turėtų, be abejonės, padėti. Jeigu vis dėlto mes įvedame tą mokestį, raskime būdą, kaip aiškiai kompensuoti žuvitakių įrengimą, dėl jų, manau, niekam nekyla abejonių, dėl jų praktinės ir gamtosauginės naudos. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis diskusijos dalyvis – K. Mažeika. Kolegos, du projektai, ne vienas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų tikrai pratęsiu Kasparo mintis. Jis labai teisingai pastebėjo. Kolegos, ministras bandė raminti, kad čia nėra lietaus vandens mokestis, arba lietaus mokestis. Vis dėlto tai yra lietaus mokestis, nes tas vanduo, kuris atbėga upeliu, iš niekur neatsiranda. Paskutinį mėnesį turėjome gausiai lietaus, tai visos hidroelektrinės džiaugėsi pelnais, praleisdamos tą vandens srautą per savo turbinas, ir už tą turbinos debitą jos sumokėjo tiesiog tuos pinigus, kuriuos privalo mokėti.
Turbūt klausimas yra dėl tų ministro minėtų dviejų hidroelektrinių, arba dviejų užtvankų, kurios yra probleminės. Bet, kolegos, ar dviejų žmonių, dviejų juridinių asmenų, problemą turime spręsti visos Lietuvos žmonių, ir šiuo atveju ne tik užsiimančių hidroenergetika, bet ir Lietuvos ūkininkų, sąskaita? Kazys lyg ir bando glaistyti, kad čia nėra problemos ir čia visi su tuo sutinka, bet turbūt mintyse ir viduje Kazys nuoširdžiai supranta, kad tai yra didelė nesąmonė ir kad už lietaus vandenį, nors ir kiek mokėti, tai yra viena. Sako, tenai vonios dydis per minutę. Bet pažiūrėkite patį projektą. Projekte yra pasakyta, kad jei išnaudoja nuo 10 kub. metrų per parą, jau reikės daryti apskaitą.
Kas iš to laimi, kolegos? Gamtai ir aplinkai nuo to nieko neatsitiks. Laimi tik tie, kurie parduoda vandens skaitiklius, kurie darys apskaitą, kurie išduos leidimus, vertins jūsų atitiktį ir taip toliau, ir taip toliau. Iš tiesų faktiškai visiems daržovių augintojams, kurie augina bent kiek didesnį kiekį ir iš to išgyvena jų šeima, nustatome mažų mažiausiai apskaitą, kasmetines ataskaitas, įvairiausius patikrinimus ir taip toliau, ir taip toliau.
Metrologinė apskaita. Kas susidūrė, turbūt suprantate ir žinote, kas tai yra ir kiek tai papildomai kainuoja, nors tai net nebuvo atspindėta. Iš tikrųjų tai yra viena maža dalis, dėl ko turbūt turime visi pagalvoti.
Kitas dalykas. Suprantu, Europos Sąjungos direktyva yra tas dokumentas, kuriuo turime vadovautis. Kaip tai padaryti? Ministre, ar nebūtų paprasčiau tiesiog laikytis arba skirti pavaldžioms institucijoms, Aplinkos apsaugos departamentui, už tam tikrą nedidelę pinigų sumą įdiegti nuotolinius vandens, būtent debito, skaitiklius ir tikrinti? Jeigu per daug leidžiama, iš karto automatiškai ten važiuoja ir baudžia tuos, kurie švaisto tą vandenį, kurie neužtikrina biologinio debito. Tai turbūt būtų daug paprasčiau ir daug pigiau.
Kaip sakau, įrenkime raudoną lempą ar kokį nors signalą, kad ūkininkams, atvažiavusiems prie vandens telkinio ar užtvankos traukti vandens, arba tiems ūkininkams, kurie laisto daržus, būtų signalizuojama, kad jie matytų, kad negali, ir žinotų, kad gresia kokia nors bauda. O ne dabar apskaityti, rašyti žurnalus, pildyti, laukti patikrinimų, daryti metrologinę apskaitą.
Kas iš to pasikeis? Jei nelis, pažiūrėkite, dveji metai atgal, to vandens ar taip nėra, ar taip nėra. Tai ką būtent tas debito lygis gali išspręsti tam daržininkui arba dėl tos biologinės įvairovės, džiūstančios ant kranto, ar ten žuvys, ar varlės, ar dar kas nors, ar sraigės. Turbūt nuo to niekas nepasikeis, tik esminis dalykas yra fiksuoti vandens lygį. Daryti protingą, sveiką apskaitą.
Turbūt pats paskutinis pavyzdys A. Gedvilienės. Ji dar prieš rinkimus žadėjo išspręsti puikiai lašišų migracijos ir neršto problemą čia visai prie Vilniaus, Vokėje. Ir koks šiandien sprendimas? Jokio. Užtvanka… net buvo kalbų, kad ją reikia nupirkti. Neparduoda tas žmogus tos užtvankos šiandien. Ką jūs jam padarysite? Ir ta problema dar neišspręsta. Jau praėjo dveji metai nuo to, kai žadėjo per 15 minučių išspręsti.
Tai galbūt padarykime normalią apskaitą, darykime tuos žingsnius, kurie reikalingi įgyvendinant direktyvą, bet neužkraukime papildomos biurokratijos, nes iš tikrųjų tai nėra liberalu, tai visiškai nekvepia laisve. Tai tikrai yra papildoma našta, biurokratinė, administracinė ir dar reikalaujanti ne tik žmonių pinigų, bet ir papildomų biurokratinių ir administracinių išteklių. Tikrai, kolegos, sunkiai suvokiamas projektas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Visi pasisakė dėl šio projekto diskusijoje. Faktiškai dėl abiejų projektų: dėl Vandens įstatymo bei Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo. Tai, kolegos, dėl motyvų. A. Petrošius – už.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mano norėtųsi pradėti šiek tiek teigiamesne gaida ir šiandien padėkoti tiek ministerijai, tiek ministrui už tai, kad ne tik klausosi, bet ir girdi. Iš tiesų po pateikimo balsavau už projektą su tam tikru avansu, nes ne viskas tame projekte tiko, bet, kaip dabar parodė trumpa praktika, vis dėlto buvo atsižvelgta į pastabas ir tam tikros korekcijos buvo atliktos.
Tai dar kartą pakartosiu skaičius, juos, matyt, kartoti niekada nebus per daug, kad vis dėlto visuomenę pasiektų teisinga informacija. Jeigu tvenkinys, tai yra paviršinio vandens telkinys, yra nepratekamas ir valdomas nuosavybės teise, jokios prievolės neatsiranda. Jeigu išgaunamo vandens kiekis yra iki 10 kub. metrų, jokios prievolės neatsiranda. Jeigu išgaunamo vandens kiekis yra intervalu nuo 10 iki 100 kub. metrų per parą, tai yra milžiniškas kiekis, reikalinga registracija. Tai iš esmės formos užpildymas internete ir per gana trumpą laiką gaunamas leidimas vykdyti šią veiklą. Ir tik viršijant 100 kub. metrų per parą sunaudojimą atsiranda prievolė mokėti kokius nors mokesčius. Juos aiškiai šiandien įvardijo ministras. Tai siektų apie 110 eurų per metus.
Projekte buvo ir daugiau gerų dalykų, tai užtvankos ir žuvitakiai. Tikrai dėkojame, kad išgirdo. Labai svarbūs momentai, prie jų, matyt, kolegos iš Aplinkos apsaugos komiteto dirbo ir ne kartą akcentavo. Ir vienas aspektas, kuris šiandien nebuvo paminėtas, kuris kėlė nerimą man po pateikimo, kad vidaus degimo varikliai, tai yra žvejų valtims, mažesniuose nei 50 hektarų teritorijos telkiniuose būtų buvę uždrausti. Tai tikrai nuoširdžiai dėkoju A. Gedvilienei, kuri perdavė Aplinkos apsaugos komitetui šį mano nerimą. Šiandien šios nuostatos yra išbrauktos iš projekto ir svarstome projektą be jų. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš nesakau, kad čia viskas yra blogai. Direktyvų reikia laikytis. Bet norėtųsi, kad būtų atsižvelgiama į realijas žmonių ir į tai, kuo žmonės gyvena, ir į tai, kad iš savo balos negalėsi siurbti vandens. Tai viena. Pažiūrėkite, kiek Lietuvoje yra tokių, kurie turi savo balas, ypač daržininkų, ir laisto iš savo balų. Turbūt daugelis Kėdainių rajone yra prie užtvankų, kuriose tie hidrotechniniai įrenginiai ir buvo padaryti laistyti, kažkada prieš 50 ar 100 metų jų paskirtis tokia buvo. Tai yra viena. Turbūt jie tą problemą išspręs ir, jeigu asociacijos sutinka, tai galbūt ten viskas ir bus gerai.
Kolegos, užtvankos, kurios yra perduotos patikėjimo teise savivaldybėms ir išnuomotos savivaldybių tretiesiems asmenims, ką kolega Algirdas minėjo, tai čia turbūt yra didžioji problema. Jeigu jiems atsiranda dar papildomų prievolių ir mokesčių ir nebus jokių lengvatų, tai jie nuo rytojaus tiesiog atsisakys tų užtvankų, jų priežiūros ir tos problemos tik pradės atsirasti. Turbūt tos investicijos ir tiek, kiek reikia prižiūrėti tuos hidrotechninius įrenginius… Kiek žinau, žuvitakiams kažkokios specialios priemonės gauti pinigų nėra, tai turbūt iš savo pinigų, jeigu bus padaryta, tai supraskime, kad ta prievolė atsiranda savivaldybei daugeliu atvejų, nes savininkas yra savivaldybė. Joks privatus asmuo nenorės investuoti pinigų į savivaldybės turtą ir daryti kažkokį papildomą įrenginį už pusę milijono ar milijoną. Tai turbūt turėkime logikos ir šiuo atveju. Na, manau, kad tai yra iš esmės neveiksiančio įstatymo priėmimas. Po metų bus įdomu pažiūrėti, kiek mes kokio nors pokyčio turėsime. Baigdamas linkiu, kad bent šalia Vilniaus dėl tos vienos užtvankos, dėl kurios jau kažkada sprendėme, būtų išspręsta. Tai, pirmininke, laikau kumščius ir pirmyn.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties įstatyme yra daug puikių nuostatų, tačiau vėlgi direktyvos perkėlimo laikas: energetinė krizė, karas Ukrainoje, žemės ūkio produkcijos galimas stygius ir su tuo susijusios pasekmės, na, mūsų žemdirbius stumia kažkur į neviltį. Įsivaizduokite, dabar bus apmokestintas vanduo, naudojamas laistyti. Daržovių turbūt 95 % masės yra būtent vanduo, tai jis jau ir taip bus apmokestinamas prekybos tinkle 21 % PVM, nes jūs nesutinkate nuleisti to PVM kartelės iki nulio arba bent 5 %. Dabar toks perdėtas rūpinimasis tokiu netinkamu laiku paviršiniu vandeniu, kai dar visai neseniai mūsų tas auksinis išteklius, požeminis geriamasis vanduo, kuriuo disponuoja turbūt tik dvi valstybės Europos Sąjungoje, buvo atiduotas kažkokiems mistiniams dalykams, bandymų poligonui išgaunant skalūnines dujas, sprogdinti tą suakmenėjusį molį, pripumpuoti vagonais cheminės medžiagos ir užteršti požeminius išteklius. Tai, viena vertus, būkime sąžiningi – mes ribojame tą antžeminį vandenį, o visai nevertiname to, kuris turbūt bus brangesnis už naftos išteklius, tai požeminio geriamojo vandens. Man pačiam teko inicijuoti užtvankos blokadą, kai Alytuje kažkada buvo bandoma pastatyti užtvenkiant Nemuną, tam prireikė net įstatymo pakeitimo ir dabar be Seimo negalima daryti naujų patvankų. Tačiau su senomis turbūt reikia elgtis racionaliai. Pirmiausia HESʼe, valstybės valdomoje įmonėje HESʼe – Kauno hidroelektrinėje, įrengti žuvitakį.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, dar labai trumpai pakartosiu, ką išsakiau dėl to papildomo finansavimo, kuris turėtų būti numatytas savivaldybėms. Tikrai ar Vyriausybės nutarimu, ar kitu teisės aktu tai turės būti įgyvendinta, nes tiek Biudžeto sandaros įstatymas, tiek Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas reikalauja, jeigu tam tikros funkcijos yra deleguotos savivaldybėms įstatymais arba Vyriausybės nutarimais, tai tiems teisės aktams įgyvendinti turi būti skiriamas finansavimas. Tą noriu pabrėžti. Kitu atveju mes susidursime su daugeliu problemų ir, aš manau, geras įstatymas tikrai nebus priimtas.
Ir antras dalykas, ką irgi iš dalies kalbėjau. Kai kalbame apie mokesčius, reikia labai aiškiai pabrėžti ir pateikti visuomenei informaciją, koks kiekis vandens yra apmokestinamas, kaip jis bus administruojamas, kokio dydžio bus tie mokesčiai. Tada nekiltų jokių mitų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Visi norintys pasisakė dėl balsavimo motyvų.
Atėjo laikas balsuoti dėl Vandens įstatymo 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1745(2) ir lydimojo – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1746(2). Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 87, balsavo 86: už – 60, prieš – 9, susilaikė 17. Įstatymų projektams po svarstymo pritarta.
Aplinkos apsaugos komitetas savo išvadoje prašė taikyti skubos tvarką. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Negirdžiu. (Balsai salėje) Negalime. Tai balsuojame dėl komiteto prašymo taikyti skubos tvarką.
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 51, prieš – 16, susilaikė 21. Taikoma skubos tvarka.
Taigi, kolegos, einame toliau. Tiesa, turiu jus informuoti. Kadangi pagal darbotvarkę paskutinis balsavimo intervalas yra nuo 15 val. 50 min. iki 16 val. 40 min., o mūsų svarstymo atsilikimas yra nuo pat rytinio posėdžio, kaip posėdžio pirmininkas pratęsiu balsavimo laiką, iki bus apsvarstyti visi projektai. (Balsai salėje) Kuo mažiau jūs kalbėsite, tuo greičiau mes apsvarstysime.
16.47 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4594(2) (priėmimas)
Popietinės darbotvarkės 2-10 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4594(2). Priėmimo stadija. Pasiūlymų, pastabų nėra dėl 1 straipsnio. Galime pritarti? Ačiū, priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis – dėl įsigaliojimo ir taikymo. Nėra pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 92: už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Projektas priimtas. (Gongas)
16.49 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. I-1691 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-849(2) (priėmimas)
Popietinės darbotvarkės 2-11 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-849(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių A. Dumbravos, R. Šarknicko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašom komiteto pirmininką… Prašau autorius pristatyti.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, tiktai mūsų pasiūlymas dėl 8 dalies… (Balsai salėje) Buvo pateiktas siūlymas, kad gyventojai arba tie žmonės, kurie išėję į pensiją ir dalyvauja II pensijų pakopoje, galėtų atsiimti iki 10 tūkst. eurų, jie turėtų teisę arba pasirinkti gauti vienkartinę pensijų išmoką iš karto, arba gauti periodinę išmoką, tai būtų jų pasirinkimas. Šiuo metu yra didžiulė infliacija ir žmonėms tai yra labai aktualu. Daugelis žmonių ir suserga, ir ištinka visokių kitokių nelaimių, todėl jiems būtų labai gerai atsiimti tą sumą iš karto ir kaip nors pataisyti savo reikalus.
Be to, įvairių kadencijų vyriausybės keitė tą tvarką. Dabar mes esame įpareigoti, siunčiame iki 40 metų jaunuoliams, kad jie yra įtraukiami į pensijų pakopą, jie atsisako arba neatsisako, kiti galbūt nesidomi, kita dalis yra ta, kad žmonės, tarkime, negali išeiti iš tos II pensijų pakopos – mes daug jiems pritaikėme apribojimų.
Šiuo siūlymu mes tikrai padarytume gerą darbą ir tie žmonės, kurie, tarkime, serga arba jaučia kokį nors nepriteklių, galėtų tą sumą atsiimti ir būti tuo patenkinti. Aš tikrai siūlyčiau pritarti. Komitetas svarstė, tiktai mūsų komiteto pirmininko balsas lėmė, kad šiam pasiūlymui nepritarta. Aš matau, kad ir opozicijoje yra daug žmonių, kurie supranta tą situaciją ir tikrai, manau, palaikys. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto išvada, pirmininke.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto išvada buvo nepritarti. Komitetas jau anksčiau yra išreiškęs valią, kur taip pat buvo sprendimas nepritarti šiam siūlymui. Pensijų kaupimo sistema buvo tam ir kurta, kad padėtų ypač mažų senatvės pensijų gavėjams senatvėje prisidėti periodinėmis išmokomis iš sukauptų lėšų, tai yra pirmiausia rūpinantis šių žmonių ateitimi ir socialinėmis garantijomis. Kuo aukštesnė riba keliama, tuo sudaromos sąlygos žmonėms būti pažeidžiamiems senatvės pensijos amžiuje, kai jų pensinės išmokos bus mažesnės, o jie dar negaus ir tos periodinės išmokos, kurią jau bus išleidę vienkartiniu pavidalu. Tie žmonės greičiausiai rikiuosis socialinės paramos sistemos eilėse, nes sakys: mums sunku išgyventi ir sunku sudurti galą su galu.
Norint išlaikyti šio pensijų kaupimo draudimo sistemos stabilumą, siūlytina, kad ta riba būtų stabili. Noriu priminti, kad Seimas jau yra po svarstymo apsisprendęs indeksuoti, kaip siūlė Lietuvos bankas, kaip kolegos iš opozicijos ir šios iniciatyvos siūlytojai, gerbiamas A. Dumbrava, kad būtų indeksuojama ir jau nuo kitų metų pradėtų būti indeksuojama ta riba. Ji automatiškai pagal infliacijos lygius augs, didės ir keisis. Skaičiuojama, kad jau kitais metais galėtų būti apie 5 tūkst. 600 eurų, iš tikrųjų tai bus realus atspindys su gyvenimo eiga. O dabar siūlome neišbalansuoti tos pačios sistemos ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Balsavimo rezultatai komitete: už – 5, prieš – 1, susilaikė 4. Pirmininko balsas lėmė neigiamą balsavimo sprendimą.
Kolegos, kadangi komitete balsai pasidalino per pusę, o šiandien A. Dumbravos gimtadienis, sveikiname kolegą (šūksniai salėje) ir gal pritariame šiam pasiūlymui? (Balsai, juokas salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, žinau, kad nuomonių yra įvairių, ir čia pajusime, tačiau aš esu įpareigotas ne vieno žmogaus, kur kreipėsi rinkėjai ir Skuode, ir Kretingoje, išreikšti jų poziciją. Ilgus metus asmuo kaupė lėšas pensiniam laikotarpiui, kaip jau buvo minėta, bet, jei sukaupė daugiau kaip 55 tūkst., bet mažiau kaip 10 tūkst., jis neturi teisės gauti vienkartinės išmokos, o gaus periodinę išmoką po 20 eurų per mėnesį. Turbūt nereikia įrodinėti, kokia šiandien tų 20 eurų perkamoji galia. Čia galima priminti humorą, kurį dažnai girdime iš pensininkų, mano brolių ir seserų: kuo labiau senstu, tuo darausi stipresnė – krepšį pirkinių už 50 eurų nešu vis lengviau ir lengviau.
Taigi, vertindamas realią gyvenimo situaciją, labai palaikyčiau kolegą A. Dumbravą (prisijungiu prie sveikinimų gimtadienio proga), kad, sukaupęs pensiją nuo 5 iki 10 tūkst. eurų dydžio pensinio kaupimo fonde, asmuo galėtų pats pasirinkti, ar jam išmokėti vienkartinę išmoką, ar gauti periodines pensijos išmokas. Tokį pasirinkimą jis galėtų susieti tiek su konkrečia finansine padėtimi, tiek su egzistuojančiais ar planuojamais lėšų poreikiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsavimo motyvai. Prieš – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Turbūt jokios kitos reformos tiek kartų Lietuvoje nebuvo bandyta perreformuoti kaip pensijų kaupimą. Jau nežinau kelintą kartą mes lipame ant to paties grėblio. Praėjusioje kadencijoje iš pono S. Jakeliūno, taip sakant, padavimo, atrodo, jau viena reforma įvyko, dabar mes vėl esame toje pačioje situacijoje, kai vėl viską bandome tvarkyti iš naujo. Tai tikrai neprisideda nei prie pasitikėjimo kaupimo sistema stiprėjimo, nei prie pačios kaupimo sistemos stiprumo. Man atrodo, kas atsitiko, buvo pradinis pono A. Dumbravos pasiūlymas, turbūt būtų buvęs paprasčiausias dalykas jį eilinį kartą atmesti, bet komitetai, Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tikrai ieškojo sprendimo, kaip būtų galima projektą patikslinti tam, kad atsižvelgtume į tam tikras praktines problemas, bet vis dėlto negrįžtume prie tos pačios situacijos, kurią turėjome anksčiau, kai žmonės, sukaupę tam tikrą, jų akimis, nedidelę sumą, tą sumą pasiimdavo visą, bet paskui skurdo problemos ir kitos. Paprastai labai lengvai tuos pinigus ir išsileisdavo kokiam nors pirkiniui, bet skurdo problemos ir pajamų palaikymo problemos ateičiai likdavo. Man atrodo, reikėtų vis dėlto įvertinti, kad komitetai padarė darbą ir pasiūlė kompromisinę formuluotę, leidžiančią atsižvelgti į tai, kad taip, gyvenimas dinamiškas, pajamų lygiai kinta, kainų lygiai kinta, bet vis dėlto negrąžintų mūsų vėl į tas pačias ir tas pačias diskusijas, mes čia periodiškai, kas kokius dvejus metus, jas turime, kam reikėtų leisti pasiimti sukauptas lėšas anksčiau ir ne dalimis. Taip iš esmės išbalansuotume pačią pensijų kaupimo sistemą. Prašyčiau nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 103, balsavo 101 Seimo narys: už – 37, prieš – 35, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, dėl Pensijų kaupimo įstatymo projekto viso straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta bendru sutarimu.
Kolegos, balsuojame dėl viso. Dar dėl motyvų. Gal kolegos atsisakys? Yra tik už. R. Šarknickas atsisako. A. Dumbrava jau kalbėjo. Ačiū. M. Majauskas irgi užsiėmęs. Kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 101 Seimo narys: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, truputį replika. Aš tikrai noriu padėkoti Biudžeto ir finansų komitetui, jie tikrai ieškojo būdų, neatmetė iš karto, viskas gerai. Ačiū Mykolui, ačiū visai jūsų komandai. Gerbiama premjere, jūs labai teisingai sakote, mes tiek išdarkėme tą sistemą, nes ji buvo tokia lyg ir stabili, bet po to pradėjo viskas pamažu griūti, o žmonėms nuo to nėra geriau. Jie nėra dabar įsitikinę, ar bus gerai. Kadangi jie kaupė, tai 5 % buvo. Galvojo, kad jie daugiau sukaups. Jie dabar sukaupė tik 7 % nuo savo pensijos. Tai yra labai mažos sumos. Todėl yra didžiulė problema tiems žmonėms, kurie suserga, kuriuos ištinka kokios nors nelaimės. Estija pasielgė, aišku, dar drastiškiau, grąžino visiems, kas tik norėjo. Čia irgi tik pensinio amžiaus žmonėms. 6 tūkst. žmonių būtų kitais metais papildomai. Čia nėra didelės sumos ir tai nėra valstybės sumos. Yra kažkiek valstybės, bet yra žmonių sukaupta. Taigi čia tikrai nebūtų jokia tragedija, mes tikrai nieko labai neišbalansuotume. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ačiū kolegai Algimantui.
17.01 val.
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1513(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1513(2). Priėmimo stadija. Teikiama nauja įstatymo redakcija. Dėl naujos redakcijos 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
Dėl 2 straipsnio Teisės departamento pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti? Ačiū, priimtas.
Dėl 3 straipsnio taip pat pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū, priimtas bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio 5 dalies yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Komitetas pasiūlymui pritarė. Galime pritarti su komiteto išvada? Ačiū, pritarta bendru sutarimu, priimtas 4 straipsnis.
Dėl 5 straipsnio nėra pasiūlymų, pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio, dėl įsigaliojimo, yra Teisės departamento pastaba, dėl jos yra komiteto pasiūlymas, kad, pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą, savivaldybių nuosavybėn priskirto valstybės turto perdavimo savivaldybėms procedūros, pradėtos iki įsigaliojant šiam įstatymui, baigiamos pagal iki įsigaliojant šiam įstatymui galiojusius teisės aktus. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Priimtas naujai suredaguotas 2 straipsnis.
Dėl 1 straipsnio, tai yra kad pakeičiamas nauja redakcija, galima pritarti? Ačiū. Priimtas.
Taigi balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 97, prieš – 1, susilaikė 3. Projektas priimtas. (Gongas)
17.03 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1514(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, susijęs įstatymo projektas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1514(2). Priėmimo stadija.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kad vargu ar reikia nurodyti įsigaliojimo datą, nes liepos 1 diena jau nereali. Kitaip sakant, komitetas pritarė ir atsisakoma 2 straipsnio. Įsigalios tada, kai bus pasirašytas. Galima pritarti? Ačiū, pritarta. Straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 96, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.05 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 2 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1808 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1808. Pranešėjas – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Juliau. Truputį konteksto, ilgai netrukdysiu.
Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, reikalingas įstaigoms, vykdančioms valstybės pavestas patikrinimo funkcijas, kalbame apie pasienį, Muitinę, suteikiamas skirtingais būdais. Pavyzdžiui, neatlygintinai valstybei priklausančioms ir patikrinimus atliekančioms įstaigoms reikalingą infrastruktūrą ar turtą gali suteikti tik valstybių ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, tačiau valstybės valdomoms įmonėms ir bendrovėms, disponuojančioms valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, tokia prievolė nenumatyta.
Todėl projekto tikslas – nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės ir bendrovės, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinės akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių teritorijoje steigiamas ar yra įsteigtas pasienio kontrolės punktas, patikrinimams atlikti reikalingą valstybei priklausančią infrastruktūrą patikrinimo įstaigoms suteikia neatlygintinai.
Galiu pateikti kelis pavyzdžius, kad pagal Muitinės įstatymą Muitinei pareikalavus transporto infrastruktūros valdytojai privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas atlikti Muitinės formalumus, patikrinti gabenamas ir saugomas prekes. O VSAT, vykdydama patikrinimus tuose pačiuose geležinkelių pasienio kontrolės punktuose, kaip ir Muitinės pareigūnai, už naudojamas patalpas turi mokėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytą nuomos mokestį.
Taigi siūlomas sprendimas siekiant racionalaus tiek valstybės turto, tiek ir valstybės finansų vykdymo, administracinių procedūrų naštos mažinimo ir vienodo patikrinimo funkcijas vykdančių įstaigų traktavimo. Būtų tikslinga suvienodinti teisinį reguliavimą jų atžvilgiu – patikrinimus atliekančioms įstaigoms patikrinimams reikalingą valstybės infrastruktūrą suteikti tuo pačiu būdu, tai yra neatlygintinai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys nori jūsų klausti – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, jūs kalbate apie racionalų valstybės turto valdymą. Kai kurie iš Seime sėdinčių kolegų dar puikiai mena tuos laikus, kai buvo stojama į Šengeno erdvę ir turėjome didžiules investicijas, tiesiog akį rėžė, kur tie pinigai buvo išleisti: pirtys, įvairiausi prabangiausi džipai, mersedesai kampuoti, malūnsparniai su dubliuojančiais varikliais ir visa kita.
Kaip tas turtas šiandien yra valdomas ir kiek to turto reikia naujo? Aš kalbu apie racionalų valstybės turto naudojimą, ar jis buvo inventorizuotas prieš priimant tuos įstatymus dėl naujo turto sukūrimo, nes reikės didelių kaštų jį eksploatuojant? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Artūrai, nedalyvavau tuose procesuose ir tikrai neturiu duomenų ir informacijos apie sukauptus automobilius, jachtas ir kitas prabangos prekes, bet bus proga pasidomėti. Šiuo atveju kalbame apie truputį kitus dalykus, tai yra kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kaip ir Muitinė, vykdydamos savo funkcijas galėtų tiesiog neatlygintinai tuos patikros punktus įsteigti ten, kur yra valstybinės įmonės ar valstybinės įstaigos. Tai tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į klausimus tiek, kiek buvo norėta jų paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo laiko? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Eriko Spilos peticijos“ projektas Nr. XIVP-1860 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Eriko Spilos peticijos“ projektas. Pranešėjas – komisijos pirmininkas E. Pupinis. Pateikimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Peticijų komisija E. Spilos peticiją iš esmės išnagrinėjo birželio 22 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą nustatyti pareigą kandidatui į Lietuvos Respublikos Seimo narius (tai tenkinti), į Respublikos prezidentus, savivaldybių tarybų narius, merus, Europos Parlamento narius kandidatų anketoje pateikti informaciją apie tai, kad jis apkaltos proceso ar panašia tvarka buvo pašalintas iš pareigų arba neteko politinės atstovaujamosios institucijos nario mandato įgaliojimų dėl priesaikos sulaužymo, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, nusikaltimo padarymo ar kitu panašiu pagrindu.
Pažymėtina, kad Seimas viena diena vėliau po Peticijų komisijos išvados priėmimo 2022 m. birželio 23 d. priimtu Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtino Rinkimų kodeksą. Jis įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad kandidatas kandidato anketoje privalo nurodyti, ar jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų, ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato įgaliojimų už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, padarytą nusikaltimą arba šiurkštų šio kodekso pažeidimą. Pagal šio straipsnio 7 dalį kandidatui anketoje nurodžius tokį savo biografijos faktą, apie tai pažymima ir Rinkimų komisijos leidžiamame rinkimų plakate.
Taigi pareiškėjo peticijoje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas jau yra nustatytas 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiame Rinkimų kodekse ir 2023 metais vyksiančiuose artimiausiuose rinkimuose bus taikomas. Atsižvelgiant į tai ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktą nuomonę, pareiškėjo peticijoje pateiktas pasiūlymas laikytinas įgyvendintu. Jokių Seimo priimtų teisės aktų šiuo tikslu priimti ar pakeisti nebereikia, todėl siūlau nepritarti Peticijų komisijos išvadai tenkinti pareiškėjo pasiūlymą, nes Seimas negali tenkinti pasiūlymo nustatyti tai, kas jau nustatyta.
Dar kartą tik paaiškinu, kad iš tikrųjų Peticijų komisija birželio 22 dieną pritarė, o birželio 23 dieną Seimas priėmė įstatymą su visais pataisymais atsižvelgiant į peticijoje nurodytus siūlymus. Tai siūlau vis dėlto nepritarti šiuo metu Peticijų komisijos išvadai. Prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Taigi, kolegos, tokia situacija, kad peticijos autoriaus siūlymas jau iš esmės įgyvendintas birželio 23 dieną priimtame Rinkimų kodekse. Jis įsigalios rugsėjo 1 dieną. Galime tik padėkoti peticijos autoriui, bet iš esmės jau nebėra prasmės pritarti dėl peticijos. Tai galime, kolegos…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atmesti.
PIRMININKAS. …balsuoti, bet iš esmės jau nepritarti, nes jeigu mes pritarsime, tai užsuksime dar vieną karuselę. Balsuojame. Priėmimo stadija.
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 19, prieš – 48, susilaikė 17. Nepriimta. Kaip sakiau, dar kartą padėkojame peticijos autoriui, bet taip išėjo, kad ir Seimas, ir peticijos autorius mąstė tą patį, tik Seimas truputį anksčiau priėmė. Ačiū.
17.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1861 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kita peticija, tai yra rezervinis 7 klausimas, „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1861. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Peticijų komisija A. A. Miškinio peticiją iš esmės išnagrinėjo birželio 22 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo nuostatas, kad gegužės 3 dieną Lietuvos valstybės istorinės herbinės vėliavos būtų keliamos su gedulo ženklu. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Lietuvos istorijos instituto nuomonę ir manydama, kad pareiškėjo argumentai yra subjektyvūs, paremti akivaizdžiai pasenusia XX amžiaus pirmosios pusės radikalių istorikų, dažniausiu atveju ne istorikų, interpretacija. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti A. A. Miškinio peticiją.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Klausti nėra norinčių. Diskusijoje dalyvauti taip pat nėra norinčių. Priėmimo stadija. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Balsuojame.
Komisija siūlo atmesti peticija pateiktą pasiūlymą. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Užsiregistravo 83, balsavo 83: už – 77, prieš – 2, susilaikė 4. Peticija atmesta.
17.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Algimanto Rusteikos ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas Nr. XIVP-1862 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kita peticija – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Algimanto Rusteikos ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas Nr. XIVP-1862. Pranešėjas – komisijos pirmininkas E. Pupinis. Prašom, pateikimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Peticijų komisija A. Rusteikos ir kitų 17 pareiškėjų peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų birželio 22 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos būtų išplatinti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas nuomones ir manydama, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas dėl užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktos informacijos ir duomenų apie juos įslaptinimo ir išslaptinimo atitinka konstitucinėje doktrinoje įtvirtintas teises gauti ir skelbti informaciją, ribojimo sąlygas, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Pareiškėjo siūlomo įstatymo priėmimas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Taigi, būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti A. Rusteikos ir kitų 17 pareiškėjų siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Edmundai, mane jūsų motyvai tikrai labai nustebino. Seimas siekia išslaptinti visus bendradarbiavusius kagėbistus, ypač tai turėtų būti aktualu Tėvynės sąjungai, kuri, sakykime, yra nuolat kariaujanti. Bet išeina taip, kad būtent Tėvynės sąjunga visą laiką daro viską, kad tai nebūtų padaryta. Kaip pavyzdį pateiksiu Latviją. Latvijoje tokia pat buvo situacija – pokaris, okupacija, bet jie ryžosi išslaptinti ir dabar gyvena atviroje visuomenėje, žino, kas yra kas. Kodėl jūs taip, sakykime, darote įtaką, kad šis klausimas niekada nebūtų svarstomas?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų Lietuvos nepriklausomybės pirmosiomis dienomis buvo duotas žodis, kad vis dėlto tie asmenys, kurie nustos bendradarbiauti su saugumu ir išviešins save, atsiskleis, iš tikrųjų bus įslaptinti. Šiuo atveju aš suprantu Rusijos specialiąsias tarnybas, kurios norėtų sužinoti, kurie gi asmenys išsislaptino, nes kitus galėtų šantažuoti ir vėl patraukti bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Nežinau tiksliai, latviai nebuvo davę žodžio, tai, savaime suprantama, išslaptino. Ir pas mus kai kurie, kurie tarnavo, yra toks puslapis kgb.lt, ten galite pamatyti tuos, kurie darbavosi oficialiai ir panašiai. Tačiau tiems, kurie prisipažino ir šiuo metu jiems taikomos apsaugos priemonės, aš manau, jos ir turi būti taikomos, nes priešingu atveju tai bus tik paslauga Rusijos specialiosioms tarnyboms.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Atsakėte į klausimus. Diskutuoti svarstymo stadijoje nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų A. Skardžius – prieš.
A. SKARDŽIUS (DPF). Manęs tikrai neįtikino paaiškinimai, kad ir kaip gerbiu kolegą Edmundą, tai šiuo atveju turbūt nulėmė partinė pozicija tikrai to nedaryti.
Kalbant apie pirmąsias nepriklausomybės dienas, kurie tą laiką išgyvenome, puikiai žinome, kad buvo nešami ir maišais tie dokumentai, kuriuos atsitraukdamas okupantas paliko. Ir niekam ne paslaptis, klausantis liudininkų, kur nusėdo tie dokumentai, kieno pavardės dingo, istorikai, net ir Seimo nariai turbūt galėtų įvardinti. Tarp signatarų tikrai yra daug žmonių, kurie tą procesą stebėjo iš arti, kaip ir mes, vilniečiai, ir žinojo, kokie asmenys turbūt sunaikino savo tapatybes. Bet tai nieko nereiškia. Manau, kad latviai pasielgė išmintingai, jie vis dėlto, kad ir tokios garsios pavardės, ir premjero nuskambėjo, ir visokios, bet žmonėms patiems lengviau, nereikės šimtmetį nešiotis naštos ant savo pečių. Prisipažintų ir tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, valstybė turi laikytis savo žodžio, ypač tokiais svarbiais klausimais. Jeigu yra duotas žodis žmonėms, jie prisipažino, tas pažadas turi būti išlaikytas. Yra daug pasiūlymų peržiūrėti, pagalvoti, gal kažkas prieš 30 metų kažkaip kitaip padarė. Mūsų yra tokia linija ir turime jos laikytis. Gerbkime savo žodį ir žmonės gerbs mus.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi taip jau atsitiko, kad šiuo metu einu premjerės pareigas ir tikrai neturėjau jokių galimybių bendradarbiauti su šitomis tarnybomis, tai neturiu jokio asmeninio intereso. Bet vis dėlto norėčiau dar kartą, kad nebūtų klaidinami žmonės, bandant kažkaip jiems įteigti, kad Seime ar dar kažkur, kai kurių kolegų įsivaizdavimu, tai tiesiog turbūt kas antroje kėdėje, o gal ir kiekvienoje kėdėje sėdi kažin kokie visuomenei nežinomi su KGB bendradarbiavę agentai. Juk tokiais atvejais anketose šitą aplinkybę šiaip jau reikia nurodyti, tokia yra pareiga.
O dėl tų žmonių, kurie neužima jokių renkamų, jokių politinių pareigų, jeigu jie prisipažino tada, kada buvo sudarytos tokios galimybės, jiems buvo duotas žodis, kad jų pavardės nebus paviešintos. Ir, kaip teisingai pasakė Edmundas, čia yra permanentinė pastanga Kremliaus režimo kažkokiu būdu gauti šitą informaciją tam, kad tie žmonės, kurių ten nebus, galbūt galėtų būti vėl pasitelkiami bendradarbiauti šiomis dienomis. Norėčiau, kad valstybė gerbtų save, nelaužytų žodžio, kurį kartą davė, ir įsipareigojimus savo žmonėms, dėl kurių tuos įsipareigojimus prisiėmė, vykdytų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, esu tokioje partijoje, kuriai tenka misija pakviesti vis dėlto vadovautis logika. Aš nuolatos girdžiu, kaip kažkokie rusofilai mus kaltina iš esmės labai prieštaringais ir nelogiškais kaltinimais. Pirma, kad mes sugriovėme Sovietų Sąjungą, kad sugriovėme geruosius kolūkius ir dėl to pabloginome žmonių gyvenimą. Išeitų, kad KGB griovė kolūkius.
Antra, jie kaltina, kad tarp mūsų yra kagėbistų ir mes tuos kagėbistus giname. Tai irgi absurdas. Jau kas ne kas, bet mes nesame rusofilų partija ir nesame rusofilai, ir KGB tikrai nemylime. Bet yra kokių nors žmonių, kurie šiuo sunkiuoju periodu perėjo į Lietuvos pusę, dirbo Lietuvai, tai kai kurie asmenys, čia garsiai berėkaujantys, norėtų, kad jie būtų įvardinti, o valstybė davė žodį, kad tai negali būti padaryta, tai ir nebus daroma.
Lygiai taip pat galėtų tie ponai pradėti šaukti ir reikalauti, kad mes įvardintume visus savo užsienyje ar Lietuvoje dirbančius agentus. Na, taip nedarysime. Valstybė turi savo interesus ir jų turėtų paisyti. Bet visi tokie žmonės turi būti apsaugoti. O tas nelogiškumas niekaip nesueina.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakė visi norintys dėl motyvų. Kolegos, priėmimo stadijoje balsuojame dėl komisijos išvadų dėl A. A. Miškinio peticijos. Atsiprašau, kolegos, A. Rusteikos, projektas Nr. XIVP-1862, dėl peticijos atmetimo. (Balsai salėje) Komisija pasiūlė atmesti peticiją, mes balsuojame dėl šio komisijos pasiūlyto nutarimo. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 78, balsavo 78: už – 60, prieš – 6, susilaikė 12. Nutarimui pritarta. (Gongas) Jau gal nusilpęs jūsų akumuliatorius, todėl negirdite. (Juokas salėje)
17.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416 (svarstymas)
Rezervinis 11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pirmininką S. Šedbarą pristatyti komiteto išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šį projektą komitetas svarstė dar 2021 m. spalio 20 d. Esmė čia yra dėl administracinių nusižengimų terminų, per kuriuos turi būti išsiųsti pranešimai, dažniausiai tai yra susiję su pažeidimų fiksavimu, tokių, kurie nesant asmens yra užfiksuojami. Tokiu atveju užtrunka nustatymas, kas vairavo. Siunčiama yra savininkui, jeigu savininkas nurodo vairuotoją, užtrunka vairuotojo nustatymas, suradimas.
Buvo pasiūlymas trumpinti terminus. Aš tik noriu pasakyti, kad yra investuojama policijos į technologijas, į techniką, kuri pagreitintų procesą, kad žmogiškojo faktoriaus būtų kuo mažiau, bet tai kainuoja pinigus ir tai vyksta.
Komitetas apsvarstė šį projektą, gavo Vyriausybės išvadą, Policijos departamento ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Buvo bendra tiek Vyriausybės, tiek Policijos departamento, tiek Teisės departamento pozicija šį projektą atmesti. Taigi visi penki dalyvavę komiteto posėdyje balsavo už tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Kolegos, turiu informuoti jus, nežinau, džiaugsitės, o gal norėsite pratęsti, bet čia yra paskutinis šios darbotvarkės projektas. (Balsai salėje) Norėsite dar dirbti? Bet diskusijoje nėra norinčių kalbėti, nes yra siūlymas atmesti, yra tik dėl balsavimo motyvų. A. Kupčinskas dėl balsavimo motyvų nori pasisakyti prieš.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau gal šiek tiek paaiškinti tą bendrą situaciją. Gaila, aišku, kad projektas užsigulėjo, mes grįžtame į pernykščius laikus ar pernykščius metus. Aš tikrai gerbiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto apsisprendimą, bet vėl žmonės skundžiasi dėl nuo 2021 metų gaunamų protokolų už administracinius nusižengimus. Dėl 20 darbo dienų buvo Ekonomikos komiteto narių bendras siūlymas. Galbūt tas 20 darbo dienų siūlymas yra per siauras, per trumpas, mes ir su pirmininku šnekėjome, galbūt galėtų būti 60 arba 90 dienų, bet sutikite, tas dvejų metų senaties terminas tikrai yra nelogiškas, juo labiau kad stacionarūs ar mobilūs įrenginiai formatuoja pranešimą per parą ar 2. Žiūrint į tai, kad pagrindinis tikslas yra atgrasyti nuo pažeidimų darymo ir leisti pažeidėjams susivokti, nekartoti pažeidimo, bet jie, negaudami pranešimų, negali susivokti. Aš manau, kad reikia leisti susivokti pažeidėjams ir tą terminą išplėsti. Jeigu nepritartume Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, galėtume paskirti kitą papildomą komitetą ir mes tą terminą koreguotume. Tai tikrai nemaža aktualija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia truputėlį apie skirtingus dalykus kalba kolega Andrius. Senaties terminas yra bendras Administracinių nusižengimų kodekse, jis yra visiems nusižengimams, per kurį gali būti paskirta nuobauda. Čia mes kalbame apie tą atvejį, kai dažniausiai techninėmis priemonėmis yra užfiksuotas greičio viršijimas arba stovėjimas, arba techninės apžiūros nebuvimas ir taip toliau, ir taip toliau, nesant savininko. Tas procesas užtrunka, tačiau turbūt ne vienam iš mūsų yra tekę tą dalyką patirti. Kad tai truktų tokį ilgą laiką, galbūt yra vienetiniai atvejai, kai sudėtinga surasti adresą ar dar kažką, nežinau, kokios čia priežastys. Paprastai tai būna 3, 4, 5 mėnesiai, iki pusės metų. Tai nėra daug. Žinoma, galima tą pareigą policijai uždėti, ne tik policijai, ir savivaldai čia tas pats galioja, bet mes pagalvokime, ar tikrai. Jeigu policija gali investuoti pakankamai, ar tikrai savivaldybės viešojo saugumo padaliniai, jie taip pat fiksuoja ir stovėjimą draudžiamoje vietoje, bus pajėgūs, na, apie 20 dienų mes net nekalbame, autoriai irgi sutinka, kad tai yra neprotingas terminas. Aš galvoju, kad būtų galima tartis su Savivaldybių asociacija, su policija, su Vyriausybe ir registruoti projektą su protingu terminu. Gal tikrai 90 dienų ar kas nors panašaus. Tikrai 20 dienų, na, supraskite, negalima, atsakomybė yra ta, kad nors kažkiek mes eismo dalyvių požiūrį į Eismo taisykles drausmintume. Štai ir dabar matėme straipsnį, kad pajūryje policija niekaip negali suvaldyti siautėjančių motociklininkų, erelių, jų tikrai yra mažoji dalis, bet trukdo žmonėms. Pagalvokime, ar tikrai tokį palengvinimą nesiskaitantiems su mūsų visų nustatytomis taisyklėmis reikia daryti?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuosime dėl… Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną kolegė L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau paklausti, o Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nėra šiandien, išbrauktas? Rezervinis 9.1 klausimas.
PIRMININKAS. Palaukite, dėl šito jūs nieko nesiūlote? (Balsai salėje) Užbaigsime šitą klausimą, po to… Dėl Šaulių sąjungos įstatymo projekto nėra Teisės departamento išvadų, todėl svarstysime vėliau, kai bus išvada.
Kolegos, balsuojame dėl pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, siūlymo atmesti Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-416.
Užsiregistravo 75, balsavo 74: už – 25, prieš – 28, susilaikė 21. Pagrindinio komiteto išvadai nepritarta. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, pagal Statuto 151 straipsnio 3 dalį gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią komisiją šiam įstatymo projektui tobulinti. Iš esmės, kolegos…
Per šoninį mikrofoną – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu Seimas nepritaria, galima pasiūlyti kitą komitetą. Kadangi iniciatoriai buvo Ekonomikos komitetas, aš siūlyčiau, kad galėtų Ekonomikos komitetas pratęsti ir pasiūlyti protingesnį terminą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Aš turiu šiek tiek kitokį pasiūlymą. Vis dėlto tai yra kodeksas – kodifikuotas teisės aktas ir pagal Statutą visada pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Statutas nėra kategoriškas ir leidžia paskirti tą patį komitetą. Komiteto pirmininkas minėjo, kad galbūt gali būti kitas laikotarpis pasiūlytas. Aš siūlau paskirti tą patį pagrindinį komitetą ir grąžinti jam tobulinti. (Balsai salėje) Galime pritarti? (Balsai salėje) Aš matau, kad ne visi kolegos pritaria.
Balsuojame alternatyviai. (Balsai salėje)
Kolega J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu alternatyviai, viskas gerai, bet man atrodė, kad jau jūs balsuosite tik dėl teisiškų…
PIRMININKAS. Ne, ne, ne. (Balsas salėje) Balsuosime alternatyviai.
A. Skardžius dar norėtų pridurti ką nors?
A. SKARDŽIUS (DPF). Taip, aš siūlyčiau Žmogaus teisių komitetą, nes tai žmogaus teisių klausimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, darysime taip: jei už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jei prieš – Ekonomikos komitetas, jei susilaikome – Žmogaus teisių komitetas. Balsavimas alternatyvus. Taip, taip. (Balsai salėje) Už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prieš – Ekonomikos komitetas, susilaikę – Žmogaus teisių komitetas.
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 19, prieš – 43, susilaikė 5. Alternatyviai balsuodamas Seimas apsisprendė, kad dėl šio projekto pagrindinis bus Ekonomikos komitetas. Svarstymo data turbūt bus rudens sesijoje.
Kolegos, ar dar norite registruotis? (Balsai salėje) Ar tikrai? Ką tik registravomės. (Balsai salėje) Balsuojame, ar registruojamės. (Triukšmas, juokas salėje) Gerai, registruojamės, kolegos.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, birželio 28 dienos popietinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro visiems!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.