LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO  547 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-779

 

2021-12-08 Nr. 102-P-35

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento  Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Justinas Bagdžius, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Inga Grigienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėja Elena Masnevaitė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-08-30

1

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Lietuvos žurnalistų sąjungos Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetas sulaukia nuolatinių skundų, jog praktikoje žurnalistams teisėtai rinkti informaciją neteisėtai trukdo ir pavieniai fiziniai asmenys, o kai kuriais atvejais ir juridiniai asmenys. Tai tampa ypač aktualu sudėtingų socialinių, ekonominių ar politinių įvykių metu, kuomet viešose vietose (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) fiksuodami svarbius įvykius ir teisėtomis priemonėmis rinkdami informaciją, žurnalistai sulaukia neteisėtų veiksmų, kuriais jiems trukdoma profesinė veikla. Tačiau šiuo atveju nėra numatyta Administracinių nusižengimų kodekse jokia analogiška atsakomybė, kokia numatyta valstybės ir savivaldos institucijų vadovams“. Su nurodytais projekto aiškinamojo rašto teiginiais sutiktina tik iš dalies.

Pažymėtina, kad iš tiesų galiojančios redakcijos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 547 straipsnis numato administracinę atsakomybę išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams už atsisakymą teikti informaciją bei trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas, t. y. į šio administracinio nusižengimo subjektų sąrašą nepatenka fiziniai asmenys bei juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. Vis dėlto, nesutiktina, kad esant projekto aiškinamajame rašte nurodytoms faktinėms aplinkybėms ANK nenumato jokios atsakomybės asmenims, darantiems tam tikrus neteisėtus ir, be kita ko, prieš žurnalistus nukreiptus veiksmus viešose vietose.

Pavyzdžiui, ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį; ANK 115 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (asmuo pagal šį straipsnį galėtų būti traukiamas atsakomybėn, pvz., tais atvejais, kai viešoje ar neviešoje vietoje sunaikina ar sugadina žurnalisto turimą vaizdo ir garso fiksavimo įrangą).

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už veikas, kurias iš esmės galima laikyti susijusiomis su tomis, apie kurias abstrakčiai kalbama projekto aiškinamajame rašte[1] – pavyzdžiui, BK 140 straipsnis („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 145 straipsnis („Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“), BK 148 straipsnis („Žmogaus veiksmų laisvės varžymas“), BK 187 straipsnis („Turto sunaikinimas ar sugadinimas“), BK 284 straipsnis („Viešosios tvarkos pažeidimas“) ir t. t.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar projektu siūlomi pakeitimai nėra pertekliniai ir ar jie atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

 

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-08-30

1

 

 

2. Vertinant projekto 1 straipsnyje numatomą naują ANK 547 straipsnio 2 dalį kyla ir kitų abejonių, susijusių su siūlomo teisinio reguliavimo praktiniu taikymu:

2.1. projektu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už „trukdymą žurnalistams teisėtai rinkti informaciją“. Atkreiptinas dėmesys, jog „trukdymo“ požymis yra vertinamojo pobūdžio, o tai reiškia, kad jo turinys turėtų būti nustatinėjamas ad hoc (kiekvienu konkrečiu atveju) ir nemaža dalimi priklausytų nuo teisę taikančio subjekto teisinės sąmonės[2]. Praktikoje tai galėtų reikšti nenuoseklų ir sunkiai nuspėjamą įstatymo taikymą;

2.2. kyla abejonių ir dėl to, ar naujoji administracinio nusižengimo sudėtis nebūtų taikoma per plačiai, kadangi ji nenumato padarinių ir, atitinkamai, priežastinio ryšio kaip būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių (formalioji sudėtis[3]). Kitaip tariant, norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal projekto 1 straipsnyje numatomą naująją ANK 547 straipsnio 2 dalį pakaktų įrodyti vien tik trukdymo veiksmus visiškai nepriklausomai nuo to, ar jie konkrečioje situacijoje informaciją renkančiam žurnalistui sukėlė kokių nors neigiamų padarinių (pvz., užkirto galimybę gauti reikalingą informaciją, sutrikdė normalų žurnalisto darbą ir pan.);

 

 

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-08-30

 

 

 

3. Remiantis kitų ANK specialiosios dalies straipsnių konstravimo praktika, naujoji administracinio nusižengimo sudėtis turėtų būti įtvirtinta ANK 547 straipsnio 3 dalyje, o ne 2 dalyje. Atitinkamai, galiojančios redakcijos ANK 547 straipsnio 2 dalis neturėtų būti pernumeruojama. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, tuomet projektas koreguotinas šiais aspektais:

3.1. projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoje žodžio „antra“ turėtų būti įrašytas skaitmuo „2“;

3.2. projekto 1 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti dėstomas projektu pernumeruojamos ANK 547 straipsnio 3 dalies tekstas;

3.3. projekto 1 straipsnio 2 dalyje žodis „Buvusia“ turėtų būti rašomas su nosine.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-08-30

 

 

 

4. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, siūlytina apsvarstyti, ar ANK 547 straipsnio nereikėtų papildyti dar viena dalimi, įtvirtinančią griežtesnę atsakomybę už pakartotinį trukdymą žurnalistams teisėtai rinkti informaciją. Pastebėtina, kad griežtesnė atsakomybė už pakartotinį ANK 547 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta galiojančios redakcijos ANK 547 straipsnio 2 dalyje (projektu siūloma šią dalį laikyti 3 dalimi).

 

 

Pritarti

Pritartina, jeigu projektas būtų iš esmės tobulinamas.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-08-30

 

 

 

5. Projekto 1 straipsniu pildomo ANK 547 straipsnio 2 dalies dispozicijoje žodžiai „fizinių ar juridinių asmenų“ yra pertekliniai. Be to, šios dalies dispozicijoje po žodžio „informaciją“ kablelis neturėtų būti rašomas.

 

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-08-30

 

 

 

6. Projekto 1 straipsniu pildomo ANK 547 straipsnio 2 dalies sankcijoje po žodžio „vadovams“ įrašytini žodžiai „ar kitiems atsakingiems asmenims“.

 

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-08-30

 

 

 

7. Projekto 2 straipsnyje po skaitmens „1“ turėtų būti rašoma „d.“.  

Pritarti

 

8.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2021-09-03

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-779 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Apylinkių teismų teisėjų sąjunga

2021-10-20

 

 

 

Asociacija „Apylinkių teismų teisėjų sąjunga" (toliau - Apylinkių teismų teisėjų sąjunga) 2021 m. spalio 7 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštą dėl pastabų ir pasiūlymų teikimo dėl Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto N r. X IV P-779. Informuojame, kad Apylinkių teismų teisėjų sąjunga minėtu klausimu pastabų, pasiūlymų neturi.

 

Atsižvelgti

 

2.

Nacionalinė teismų administracija

2021-10-20

1

 

 

Nacionalinė teismų administracija (toliau - Administracija) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-779 (toliau - Projektas). Įvertinusi Projekto nuostatas, Administracija pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Projektu siekiama papildyti galiojančio ANK 547 straipsnį nauja 2 dalimi ir nustatyti administracinę atsakomybę fiziniams ar juridiniams asmenims už trukdymą žurnalistams teisėtai rinkti informaciją. Administracija, pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. rugpjūčio 30 d. Projektui pateiktoms pastaboms, susijusioms su siūlomo įtvirtinti administracinio nusižengimo galimoms kolizijoms su kitais teisės pažeidimais, taip pat siūlo Projektu siūlomą naują administracinį nusižengimą dėstyti ne formaliąja, bet materialiąja sudėtimi, t. y. nustatyti neteisėtos veikos padarinius. Priešingu atveju pažeidimo padarymą siejant vien su trukdymu žurnalistams teisėtai rinkti informaciją, normos taikymas gali būti neproporcingai platus, o asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už bet kokį informacijos žurnalistams nepateikimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį ir 614 straipsnio 1 dalį ANK 547 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas yra vienas iš nedaugelio ANK nusižengimų, dėl kurių nėra atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas, o administracinio nusižengimo teisena pradedama tiesiogiai teismuose. Vadinasi, papildžius ANK 547 straipsnį nauja dalimi, kurios taikymas (pagal dabartinę Projektu siūlomą normos formuluotę) galėtų būti itin platus, teismams tikėtina žymiai padidės darbo krūvis nagrinėti bylas, kuriose nebuvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, o byla nebuvo nagrinėta ne teismo tvarka. Administracijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokių pagrįstų argumentų, kodėl byloms pagal Projektu siūlomą ANK 547 straipsnio 2 dalį būtų nustatyta ne ordinarinė tyrimo ir nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, Administracija siūlo Projektu ANK 547 straipsnio 2 dalyje siūlomam įtvirtinti administraciniam nusižengimui nustatyti bendrąją administracinės teisenos tvarką, t. y. numatyti bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka atliekančius subjektus tam, kad teismai galėtų vykdyti savo konstitucinė priedermę - teisingumą, bet ne pažeidimo aplinkybių nustatymą ir tyrimą.

 

Pritarti

Jeigu projektas būtų iš esmės tobulinamas ir problema būtų sprendžiama sistemiškai išdiskutavus poreikį keisti galiojančius ne tik ANK, bet ir kitus įstatymus (VIĮ).

 

Pil. Vytautas Kalinauskas

G-2021-11282

 

 

 

 Laba diena, esu pilietis ir norėjau pasidalinti savo nuomone dėl įstatymo projekto XIVP-779. Manau, kad yra gerai apsaugoti žurnalistus nuo stumdymo ir smurtavimo, bet siūlomas įstatymas yra perteklinis. Siūloma bausti asmenis už “trukdymą žurnalistams teisėtai rinkti informaciją“, bet toks veiksmas yra labai abstraktus ir suteikia žurnalistams per platų teisinį neliečiamumą. Trukdymu galės būti laikomas toks veiksmas, kai žmogus užkiša savo ranką prieš kamerą, siekiant išsaugoti privatumą ar nenorint patekti į televiziją. Toks veiksmas niekaip nekelia grėsmės žurnalisto gerbūviui, bet vis tiek būtų baudžiamas, nes žurnalistui buvo trukdoma rinkti visą informaciją taip, kaip jis to norėjo.

Kitas pavyzdys – Lenkijos pasieniečiai didelėmis mašinomis užtveria migrantų stovyklas pasienyje tam, kad žurnalistai negalėtų jų filmuoti ir vėliau šios medžiagos naudoti agitaciniams tikslams. Pagal siūlomą įstatymą toks veiksmas taip pat turėtų būti nubaustas, nes žurnalistams buvo sutrukdyta rinkti informaciją. Žurnalistai savo darbuose susiduria su daug sunkumų, bet tai nesuteikia jiems neribotų įgaliojimų rinkti informaciją. Įstatymas negali suteikti žurnalistams privilegijų pašalinti absoliučiai bet kokią kliūtį jų kelyje.

Taip pat nesuprantu, kodėl už žurnalistų darbo trukdymą negalima pritaikyti administracinės atsakomybės kaip už viešosios tvarkos pažeidimą (ANK 481 – “įžeidžiamas kibimas prie žmonių”). Taip pat baudžiama baudžiamajame kodekse (BK 284 – “vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams“). Juk bet kurio kito žmogaus pastūmimas gatvėje užtrauktų atsakomybę, tai kodėl žurnalisto, laikančio didelių gabaritų kamerą, pastūmimas nėra traktuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas? Manau, kad įstatymų pakanka, tiesiog reikia į tokius pažeidimus atkreipti policininkų dėmesį ir už juos nubausti.

Pagarbiai, Vytautas Kalinauskas.

 

Pritarti

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Žurnalistų etikos inspektorius

2021-10-18

 

 

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-779, informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją dėl jo neturi.

Atsižvelgti

 

2.

Teisingumo ministerija

2021-10-28

 

 

 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVIP-779 (toliau – ANK projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

1.         ANK projektu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už fizinių ar juridinių asmenų trukdymą žurnalistams teisėtai rinkti informaciją. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodeksas yra apsauginių (sankcijas nustatančių) teisės normų rinkinys. Šiomis apsauginėmis teisės normomis užtikrinamas reguliacinių imperatyviųjų teisės normų įgyvendinimas. Tačiau pats Kodeksas nėra ir negali būti reguliacinių teisės normų šaltinis. Įvairūs imperatyvai (įpareigojimai, draudimai) turi būti nustatyti specialiuose atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose. Aptariamuoju atveju tokiu specialiuoju teisės aktu yra  Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – VIĮ), kurio vienu iš reguliavimo objektų yra teisės rinkti ir gauti informaciją užtikrinimas.

Galiojantis VIĮ neapibrėžia trukdymo žurnalistams teisėtai rinkti informaciją turinio, sudėties. Todėl neaišku, kokie konkretūs privačių subjektų (fizinių ir juridinių asmenų) veiksmai ar neveikimas kvalifikuotini kaip trukdymas žurnalistams teisėtai rinkti informaciją. Pažymėtina, kad galiojantis ANK 547 straipsnis jau numato atsakomybę už panašiai formuluojamą teisės pažeidimą - trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas. Tačiau šis nusižengimas ANK 547 straipsnio 1 dalyje formuluojamas kartu su atsisakymu teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams pagal VIĮ 6 straipsnio 5 dalį, o jo subjektai yra valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Todėl manytina, kad šiuo atveju trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas reikėtų suprasti, kaip kitų VIĮ 6 straipsnyje numatytų pareigų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir jų vadovams nevykdymą, pvz. VIĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytų viešosios informacijos teikimo žurnalistams terminų nesilaikymą. Taigi ANK projektu siūloma naujos ANK 547 straipsnio 2 dalies dispozicija yra neaiškaus turinio ir neturi pagrindo atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiame įstatyme - VIĮ.

 

Pritarti

 

3.

Teisingumo ministerija

2021-10-28

 

 

 

2. ANK projektu siūloma nustatyti fizinių asmenų ar juridinių asmenų vadovų atsakomybę už trukdymą žurnalistams teisėtai rinkti informaciją. Tačiau VIĮ nenustato atskiros žurnalistų teisės rinkti informaciją. VIĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta kiekvieno asmens teisė rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio, kuriame nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies nuostatas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, kontekste, nurodė, jog asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl to, kad, jo manymu, yra ribojama jo informacijos laisvė, reiškia, jog asmuo turi teisę teisme ginčyti bet kurį viešosios valdžios (jos institucijos, pareigūno) sprendimą, jo manymu, varžantį jo teisę ieškoti, gauti arba skleisti informaciją (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). VIĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją. Taigi, teisė rinkti informaciją ta apimtimi, kuri yra nurodyta Konstitucijos 25 straipsnyje, VIĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir kuri minima ir ANK projekte yra universali, ji nėra apribota tik specialių asmenų, profesionaliai renkančių informaciją (žurnalistų) ratu, o Lietuvos Respublikos įstatymai, minėta, laiduoja asmens teisės rinkti informaciją teisminę gynybą. Kitoks šios teisės supratimas, arba teisės rinkti informaciją užtikrinimas tik profesionaliai renkančių informaciją žurnalistų atžvilgiu neatitiktų VIĮ teisinio reguliavimo.

 

Pritarti

 

4.

Teisingumo ministerija

2021-10-28

 

 

 

3. Kartu pažymėtina, kad VIĮ nustato įvairius įpareigojimus ne privatiems asmenims, o valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms per asmenų, taip pat ir žurnalistų, teisės gauti informaciją užtikrinimą: valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareiga informuoti visuomenę apie savo veiklą (VIĮ 6 str. 2 d.), valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareiga Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo (toliau – TGIVSĮĮ) bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama (VIĮ 6 str. 3 d.), nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo teikti žurnalistams informaciją (VIĮ 6 str. 4 d.), valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų pareiga pranešti viešosios informacijos rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis ir tokio pranešimo terminas (VIĮ 6 str. 5 d.), registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo pareiga teisės aktų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti žurnalistams duomenis ir informaciją iš registrų ar valstybės informacinių sistemų  ir kt.

Išvardintų imperatyvių teisės normų įgyvendinimas užtikrinamas ir administracinės atsakomybės priemonėmis. ANK 547 straipsnis numato administracinę atsakomybę valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas. Taigi VIĮ ir TGIVSĮĮ numato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas, įgyvendinant žurnalistų ir kitų asmenų teises rinkti ir gauti viešąją informaciją. ANK projekto siūlymas nustatyti visų fizinių asmenų ar juridinių asmenų vadovų atsakomybę už „trukdymą žurnalistams teisėtai rinkti informaciją“ prieštarautų VIĮ teisiniam reguliavimui.

 

 

Pritarti

 

5.

Teisingumo ministerija

2021-10-28

 

 

 

4. Pažymėtina, kad VIĮ 6 straipsnio 7 dalyje reglamentuotas ir nevalstybinių juridinių asmenų (tačiau ne privačių fizinių asmenų) elgesys teikiant viešąją informaciją apie savo veiklą. Kitos (ne valstybės ir savivaldybių) įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, politinės organizacijos, profesinės sąjungos, asociacijos ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka. Ši teisės norma suponuoja, kad ne valstybės ir savivaldybių įstaigos ir įmonės turi pareigą – teikti viešąją informaciją apie savo veiklą (žr. Kauno apygardos teismo 2017-03-01 d. nutartis civ. byloje Nr. Nr. e2A-160-221/2017), tačiau ją vykdydamos, naudojasi plačia diskrecija – viešosios informacijos apie savo veiklą apimtys, jos teikimo tvarkos reglamentavimas remiasi dispozityvumo principu.  Todėl ANK projekto siūloma ANK 547 straipsnyje nustatyti administracinė atsakomybė fiziniams asmenims ar juridinių asmenų vadovams prieštarautų  VIĮ 6 straipsnio 7 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui.

 

 

Pritarti

 

6.

Teisingumo ministerija

2021-10-28

 

 

 

5. Taip pat pranešame, kad Teisingumo ministerija pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-08-30 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso  547 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateiktoms pastaboms.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

Įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti ir pasiūlyti, įvertinus gautas LRS kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos pastabas, organizuoti platesnę diskusiją aiškinamajame rašte išdėstytoms problemoms spręsti, kad būtų išvengta kolizijos su ANK įtvirtintais kitais teisės pažeidimais, taip pat kad nebūtų prieštaravimo Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintam teisiniam reguliavimui.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Stasys Šedbaras

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė