LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2146
2022-10-19 Nr. 102-P-43
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Dainių Kreivį pavaduojantis Matas Maldeikis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Konstitucinio Teismo kanclerė Raminta Gecevičienė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Nacionalinės teismų administracijos direktorė Natalija Kaminskienė ir direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita A. Gudelevičiūtė, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Generalinės prokuratūros kanclerė Jūratė Pavilionienė, Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Vidaus reikalų ministerijos kanclerė Jovita Petkuvienė, Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėjas Andrius Jautakis ir vyr. specialistė Rūta Miškinienė, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius Rymantas Mockevičius, Policijos departamento prie VRM vyriausiasis patarėjas Romualdas Voišnis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-10 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022-10-12
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gautas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2022 m. spalio 11 d. raštas Nr. S-2022-4318 „Dėl pasiūlymų pateikimo 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146“, kuriame, be kita ko, prašoma įvertinti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2146 numatytas Konstituciniam Teismui skirti lėšas. Įvertinę 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2146 2 priedo „Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto asignavimai“ XIII dalies „Teisingumas“ nuostatas, susijusias su Konstituciniam Teismui numatytomis skirti lėšomis, pažymime, kad minėtame įstatymo projekte Konstituciniam Teismui numatytos skirti lėšos 2023 metais nėra pakankamos sklandžiai institucijos veiklai ir turėtų būti didinamos, numatant papildomą finansavimą Konstitucinio Teismo veiklos 30 metų sukakties minėjimui. Tūkst. Eur
Grįsdami pateiktoje lentelėje nurodytų lėšų poreikį, pažymime, kad 2023 metais bus minima Konstitucinio Teismo veiklos 30 metų sukaktis. Šia proga Konstitucinis Teismas planuoja parengti ir išleisti tam skirtą leidinį, kuriame, be kita ko, būtų pristatyta Konstitucinio Teismo kūrimo istorija, šio teismo teisėjai, apibendrinta sukaupta Konstitucinio Teismo patirtis konstitucinio teisingumo vykdymo srityje, apžvelgta suformuotos konstitucinės jurisprudencijos raida. Leidinį planuojama leisti lietuvių ir anglų kalbomis. Pažymėtina, kad tai būtų pirmasis tokio pobūdžio leidinys, skirtas Konstitucinio Teismo veiklai apžvelgti, nes iki šiol Konstitucinio Teismo jurisprudencinė veikla tik epizodiškai analizuota mokslo darbuose. Leidinio pristatymui ketinama organizuoti tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją dalyvaujant užsienio šalių konstitucinės justicijos institucijų atstovams ir konstitucinės teisės mokslininkams. Šis leidinys ir jį pristatantis renginys prisidėtų ne tik prie informacijos apie Konstituciją ir Konstitucinį Teismą sklaidos, visuomenės teisinio švietimo, bet ir prie konstitucinių vertybių propagavimo, konstitucinės kultūros puoselėjimo ir Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo vaidmens kasdieniam gyvenimui atskleidimo. Šiam tikslui papildomai reikėtų 40 tūkst. eurų.
|
Pritarti |
Pritarta papildomai skirti 40 tūkst. eurų leidinio, skirto Konstitucinio Teismo 30 metų sukakčiai paminėti, išleidimui ir jo pristatymui.
Lėšų šaltinis: Padidinti 2023 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Teisėjų taryba 2022-10-12
|
|
|
|
2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2146 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos teismams numatoma skirti 90 726 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 80 857 tūkst. eurų. Teisėjų taryba teikia šias pastabas Įstatymo projektui ir pažymi būtinybę papildomai atsižvelgti į šiuos Lietuvos Respublikos teismų biudžetų poreikius 2023 metams: Tūkst. Eur
Pastaba. Lentelės stulpelis „Realus lėšų poreikis“ yra keistinas pervadinant į „Minimalus lėšų poreikis veiklai tęsti“, kadangi Teismai š. m. gegužės mėn. Finansų ministerijai 2023 metams vykdomai programai „Teisingumo vykdymas“ pateikė 106 050 tūkst. eurų asignavimų poreikį, tai sudaro 20 950 tūkst. eurų daugiau nei Teismams patvirtinta 2022 metams, tačiau parengtame Įstatymo projekte, pagal kurį asignavimai Teismams didėja tik 5 626 tūkst. eurų, sprendžiami tik minimalaus veiklos vykdymo tęstinumo klausimai. Teisėjų taryba taip pat teikia tik minimalius poreikius, ypač kai numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitais metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl tai nėra realus lėšų poreikis ir nėra realus skirtumas, kurio teismams trūksta. Teisėjų taryba taip pat pažymi, jog supranta, kad teisėjų atlyginimų didinimo problema gali būti išspręsta tik keičiant Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymą, todėl šiame kontekste pastabų neteikia, tačiau dar kartą atkreipia dėmesį į teisėjų atlyginimų didinimo būtinumą ir susidariusią kritinę situaciją formuojant teisėjų korpusą.
1. Dėl teismų valstybės tarnautojų koeficientų Skiriant papildomas lėšas minimaliajai mėnesinei algai (toliau – MMA) didinti, Finansų ministerija kasmet MMA apskaičiuoja sumas tik faktiškai tuo metu dirbantiems darbininkams, uždirbantiems MMA, o tai nėra realus poreikis MMA didinimui. Kaip ne kartą buvo atkreiptas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministerijos dėmesys, didinant MMA, daugumos teismų raštinių, archyvų darbuotojų ir kitų specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimai beveik arba visiškai susilygina su valytojų ar kiemsargių, kurių darbas nereikalauja jokios kvalifikacijos, atlyginimais, taip pat pagalbinio personalo atlyginimai priartėjo prie valstybės tarnautojų pareigybių atlyginimų, o teismai neturi vidinių resursų šią situaciją pakeisti, nes MMA dydis didinamas žymiai daugiau nei bendrai didinamas bazinis dydis, o koeficientai nedidinami. 2023 m. bazinis dydis numatomas padidinti 5 eurais nuo 181 iki 186 eurų, MMA numatoma padidinti 110 eurų nuo 730 iki 840 eurų (MMA koeficientas gaunasi 4,516 (840/186)), ir atitinkamai, apylinkės teismo posėdžių sekretoriaus pareiginė alga sudarys 1023 eurų (5,5x186) su mokesčiais, t. y. 183 eurais su mokesčiais daugiau nei kiemsargio. Tai prieštarauja proporcingumo principui ir neatitinka šių tarnautojų ir darbuotojų atliekamų funkcijų pobūdžio ir ši sisteminė klaida valstybės institucijų finansavime kartojama metai iš metų. Jei mažiausiems koeficientams padidinti dar skiriama minimaliai lėšų, kad tik atlyginimai nebūtų mažesni už MMA, tai pareigybių, kurių koeficientai šiek tiek aukštesni nei MMA, pvz., teisėjų padėjėjų koeficientams didinti lėšų neskiriama visai, todėl tai nuskurdino teismus iki kritinės būklės. 2022 m. I pusmečio duomenimis, apygardų teismų teisėjo padėjėjų pareiginių algų koeficientų vidurkis yra 8,7, kai pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 1 priedą II įstaigų grupėje šios pareigybės koeficientų ribos yra 7,1–13 (vidurkis 10,05); apylinkių teismų teisėjo padėjėjų koeficientų vidurkis yra 7,9, kai pagal VTĮ 1 priedą III įstaigų grupėje šios pareigybės koeficientų ribos yra 6,4–12 (vidurkis 9,2), t. y. koeficientai ženkliai žemiau įstatymu nustatytų koeficientų ribų vidurkio. Teismuose be teisėjų dirba iki 2,7 tūkst. kito personalo. Pažymėtina, jog, tam, kad teismų valstybės tarnautojų, kurių iki 80 proc. sudaro teisėjo komandos, t. y. teisėjo padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių pareigybės, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos koeficientai 2023 m. būtų padidinti vienetu (+1) (išskyrus didesnius koeficientus turinčias pavienes teismo kanclerių, teismo pirmininko ir skyriaus pirmininkų patarėjų pareigybes ir darbininkus, kuriems mokama MMA), teismams papildomai reikia 6 375 tūkst. eurų, iš jų 6 284 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, ir šios lėšos buvo prašomos teikiant poreikius Finansų ministerijai. Pagal esamą atlyginimų lygį teismuose net ir padidinus koeficientus +1, dauguma atvejų atlyginimų koeficientai nepasiektų įstatymais nustatytų koeficientų ribų vidurkio, taigi, tai būtų realus, bet vis tiek minimalus papildomas poreikis. Jei nėra galimybių skirti lėšų, kurios padarytų pokytį iškart, būtina nors dalimis palaikyti koeficientų augimą kasmet, todėl Teisėjų taryba prašo ypač minimaliai – 865 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Tai leistų tik teisėjų padėjėjų pareiginės algos koeficientą padidinti 0,5 (0,5x186x12x775) ir nors kažkiek pristabdytų atlyginimų krizės gilėjimą. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte taip pat nebuvo numatyta papildomų asignavimų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui (valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyti pareiginės algos koeficientai tiesiog būtų perskaičiuojami į juos įskaičiuojant gauto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydį, o tai niekaip nedidina valstybės tarnautojo gaunamo darbo užmokesčio), todėl tolesnė Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto svarstymo eiga niekaip nedubliuoja šio Teisėjų tarybos prašymo.
2. Dėl teismų išlaidų paštui ir kitų išlaidų netinkamo planavimo tęstinei veiklai Šiais metais per tris ketvirčius Teismai panaudojo 82 proc. teismų biudžetų metinių lėšų prekėms ir paslaugoms ir jau nuo š. m. rugpjūčio mėn. teismai pradėjo teikti prašymus tiekėjams dėl apmokėjimo atidėjimų iki 2023 m. sausio mėn., t. y. iš būsimo biudžeto, todėl lėšų panaudojime atidėti mokėjimai net neatsispindi, bet didina skolas. Šią situaciją lėmė kritinis pašto ir komunalinių paslaugų kainų šuolis ir tuo pačiu didėjančios kitų prekių ir paslaugų kainos. Per 2022 m. I pusmetį ryšių paslaugoms, iš kurių virš 95 proc. sudaro pašto paslaugos, teismai panaudojo 95 proc. teismų metinių lėšų ryšių išlaidoms, nes pagal su AB Lietuvos paštas viešųjų pirkimų būdu sudarytą paslaugų sutartį, kuri įsigaliojo 2021 m. lapkričio 4 d., procesinių dokumentų siuntimo paslaugos pabrango vidutiniškai 2-2,5 karto priklausomai nuo svorio ir vietovės. Nacionalinė teismų administracija 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu kreipėsi į AB Lietuvos paštas prašydama AB Lietuvos paštas geranoriškai bendradarbiauti su teismais užtikrinant būtinų valstybei funkcijų vykdymo nepertraukiamumą ir suderinti apmokėjimo už paslaugas atidėjimą beveik pusmečiui iki 2023 m. sausio 15 d. iš 2023 metų teismų biudžeto. Dėl teismų veiklos specifikos pašto paslaugų apmokėjimas yra nuolatinė teismų problema, nes AB Lietuvos paštas yra vienintelė Lietuvoje veikianti bendrovė, kuri pristato procesinių dokumentų ir pašto siuntas į visus, įskaitant nutolusius, Lietuvos regionus, todėl yra paslaugos monopolininkas. Viešosios konsultacijos su rinkos dalyviais ir kvietimai pašto paslaugų viešuosiuose pirkimuose sudalyvauti kitas pašto siuntas Lietuvoje ir užsienyje pristatančias įmones nebuvo sėkmingi, kadangi esami rinkos dalyviai neturi tokio išvystyto paslaugų teikimo tinklo kaip AB Lietuvos paštas, ir būtų priversti patys regionuose naudotis AB Lietuvos pašto paslaugomis. Vien pašto paslaugoms už 2022 metus numatoma skola virš 1 mln. eurų (per I pusmetį panaudota 1,3 mln. eurų su mokėtina suma ir dauguma teismų sąskaitų už II pusmetį nebegali mokėti, nes pabrangus paslaugoms dvigubai per pusmetį panaudojo turėtą metinę sumą). Situaciją dar pablogins lapkričio mėn. numatomas naujas pašto paslaugų kainų šuolis. Buvo gautas AB Lietuvos paštas pranešimas, kad bendrovė nepasinaudos sutartyje numatyta galimybe pratęsti sudarytą paslaugų sutartį tomis pačiomis sąlygomis, taigi, teismų sudarytos sutartys nuo 2022 m. lapkričio 5 d. bus laikomos pasibaigusiomis, o tarifai toliau bus didinami preliminariai 29,5 proc. (šiuo metu vykdomas naujas viešasis pirkimas, todėl gali paaiškėti, kad kainų augimas dar didesnis). Teismai pašto paslaugoms 2023 metams papildomai prašė 2,5 mln. eurų, iš jų 1 mln. eurų skolos dengimui už 2022 m., ir atitinkamai be lėšų skolos dengimui, 2024 ir 2025 m. – po 1,5 mln. eurų kasmet (nes esamomis kainomis turimus 1,3 mln. eurų panaudoja per pusmetį, o kainos dar kils). Teismams 2023 m. papildomai skirta 1,5 mln. eurų pašto paslaugoms apmokėti, o tai reiškia, kad sausio mėn. padengus 1 mln. eurų atidėtus mokėjimus už 2022 metus, nuo 2023 m. vidurio pasikartos šių metų pašto paslaugų apmokėjimo atidėjimo situacija, todėl Teisėjų taryba prašo dar nors 500 tūkst. eurų pašto paslaugų apmokėjimo situacijai suvaldyti. Be to, minėti papildomi asignavimai pašto paslaugoms skirti tik 2023 m., o 2024 m. ir 2025 m. asignavimų projekcijose šių asignavimų nėra, nors lėšos reikalingos mokėti pagal ilgalaikes paslaugų sutartis tęstinei veiklai – nuolatinėms teismų funkcijoms vykdyti, todėl 2024 metams teismai toliau prašys tų pačių lėšų. Analogiškai, šių metų biudžete nuolatinę tęstinę veiklą vykdantiems teismams papildomos lėšos prekėms ir paslaugoms (150 tūkst. eurų) buvo paskirtos irgi tik vieneriems 2022 metams, o 2023 m. biudžeto projekte ženkliai kylant visų prekių ir paslaugų kainoms jos yra atimtos, o tai tik padidins bendrą teismų kitų išlaidų asignavimų trūkumą. Tai rodo, jog vykdomoji valdžia, planuodama papildomų lėšų skyrimą, neturi tęstinių (nuolatinių) ir vienkartinių poreikių/ veiklos sričių finansavimo atskyrimo sprendinių ir tęstinę veiklą finansuoja kaip vienkartinę, o tai atitinkamai tolesnių metų asignavimų poreikių projekcijas padaro klaidingomis.
Suprasdama daug iššūkių keliančią bendrą valstybės situaciją, Teisėjų taryba prašo rasti galimybę 2023 m. Teismams papildomai skirti 1 365 tūkst. eurų, iš jų 865 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, pabrėždama, kad Teismų realūs poreikiai 2023 m. yra žymiai didesni (vien teismų personalo darbo užmokesčiui ne mažiau 6 mln. eurų), todėl prašoma minimali suma padėtų tik dar labiau negilinti teismų kritinės finansinės būklės.
|
Pritarti |
Pritarta papildomai skirti 1 365 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų 865 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 500 tūkst. eurų pašto paslaugų išlaidoms.
Lėšų šaltinis: Padidinti 2023 metų valstybės biudžeto pajamas iš geresnio administracinių baudų administravimo, o taip pat iš žyminio mokesčio surinktos lėšos.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Nacionalinė teismų administracija 2022-10-12
|
|
|
|
2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2146 Nacionalinei teismų administracijai (toliau – Administracija) numatoma skirti 16 034 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 2 501 tūkst. eurų. Informuojame, kad papildomų poreikių, kurie būtų svarstytini Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, neteiksime, tačiau prašytume ypatingą dėmesį skirti teismų poreikiams, išdėstytiems Teisėjų tarybos 2022 m. spalio 12 d. rašte Nr. 36P-120-(7.1.10. Mr). Nors papildomų poreikių neteikiame, bet atkreipiame dėmesį, kad kiti teismų sistemos poreikiai išlieka aktualūs ir svarbūs. Kadangi Administracijos biudžete teismų materialiniam aprūpinimui numatytiems asignavimams prekėms ir paslaugoms (pvz., avariniams ir einamiesiems teismų pastatų/patalpų remontams, aprūpinimui spausdinimo popieriumi, blankais, teisėjų mantijomis, informacinių technologijų priemonėmis ir t. t.) nebuvo skirta papildomų lėšų, o visų prekių ir paslaugų kainos didėjo (ypač žymiai – statybų sektoriuje ir spaudos gaminių), tai reiškia, kad kitais metais teks svarstyti, kurių prekių ir/ar paslaugų atsisakyti ar mažinti jų tiekimo apimtis, o tai turėtų neigiamą įtaką teismų sistemos veiklai. Suprantame, kad visos institucijos yra panašioje situacijoje, tačiau, jei būtų inicijuojami horizontalūs sprendimai dėl institucijų biudžetų didinimo, atsižvelgiant į didžiulius tam tikrų paslaugų ir prekių grupių kainų šuolius, prašytume nepamiršti ir Administracijos, kuri aptarnauja visą teismų sistemą, t. y. 24 juridinius vienetus.
|
Atsižvelgti |
Papildomų poreikių, kurie būtų svarstytini TTK posėdyje, neteikia, tačiau prašo ypatingą dėmesį skirti teismų poreikiams, išdėstytiems Teisėjų tarybos rašte. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Generalinė prokuratūra 2022-10-12
|
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Generalinei prokuratūrai skirtas lėšas teikiame Generalinės prokuratūros poreikius: Tūkst. Eur
* Prokurorų darbo užmokesčiui vykdant valstybės tarnybos pertvarką – 18 964 tūkst. Eur.
Atkreipiame dėmesį, kad numatomi skirti 41 084 tūkst. Eur asignavimai yra nepakankami. Generalinei prokuratūrai reikalingas finansavimas šioms svarbiausioms sritims: 1. Iš Generalinės prokuratūros priteistų atstovavimo išlaidų atlyginimui – 70 tūkst. Eur 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato arba advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“, teismo priteistas lėšas per 20 dienų privalo atlyginti Generalinė prokuratūra. Vykdydama šį nutarimą Generalinė prokuratūra nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. jau atlygino 34,74 tūkst. Eur atstovavimo išlaidų. Atkreipiame dėmesį, kad neturime laisvų disponuojamų lėšų atstovavimo išlaidoms apmokėti, todėl prašome 2023 m. papildomai skirti 70 tūkst. Eur atstovavimo išlaidų apmokėjimo prievolės vykdymui. 2. ĮIRIS steigimui – 150 tūkst. Eur Įgyvendindama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Valstybės saugumo departamento 2022 m. pateiktas išvadas Generalinė prokuratūra steigia Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinę sistemą (ĮIRIS), kurioje bus apdorojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. ĮIRIS steigiama ir tvarkoma vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“, Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų saugumo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 40-1 „Dėl įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsaugos įgyvendinimo“, kitais norminiais teisės aktais. ĮIRIS steigimo tikslas – sudaryti sąlygas Generalinėje prokuratūroje, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrose apdoroti įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma ,,Slaptai“, informacinių technologijų priemonėmis ir užtikrinti apdorojamos įslaptintos informacijos apsaugą, slaptumą, vientisumą, autentiškumą, prieinamumą teisėtiems įslaptintos informacijos naudotojams. ĮIRIS veikimui užtikrinti yra reikalinga sukurti įslaptintos informacijos apdorojimo galimybę naudojant informacinių technologijų pagrindu veikiančios infrastruktūros visumą, kurią sudaro kompiuteriai, išoriniai įrenginiai ir programinė įranga. 3. Prokuratūros pastatų remontui – 1 300 tūkst. Eur Generalinė prokuratūra privalo darbuotojams užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, pašalinti statinių defektus ir trūkumus. Pažymėtina, kad lėšų prokuratūros pastatų remontui neskiriama jau keletą metų, o biudžetinių metų pradžioje sudarant sąmatą suplanuotas lėšas tenka išleisti kitų sričių išlaidoms padengti. 2023 m. neatidėliotinai būtina atlikti šiuos remonto darbus: - Kapitalinį pastato remontą Vytauto g. 55, Tauragėje (315 kv. m). Tauragės apylinkės prokuratūros pastato būklė labai bloga, čia dirbantiems prokurorams ir darbuotojams neužtikrinamos net elementarios darbo sąlygos, pastatas šildomas elektra, dėl prastos langų, durų, sienų būklės švaistomi energijos ištekliai. Dėl alternatyvių patalpų Tauragėje Generalinė prokuratūra ne kartą kreipėsi į VĮ „Turto bankas“, tačiau tinkamų patalpų nebuvo pasiūlyta. - Stogo Šilutėje remontui. - Įrengti kondicionavimo sistemą ir atlikti vidaus patalpų remontą Maironio g. 30, Kaune (3 265 kv. m). - Pakeisti Kinijos gamintojų vaizdo kameras ir įrašymo įrangą prokuratūros pastatuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Rokiškyje. - Energijos išteklių taupymo priemonėms (šilumos punktų automatizavimui ir atnaujinimui, apšvietimo keitimui į ekonomiškesnį). 4. Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros administracinio pastato apsaugos stiprinimui – 120 tūkst. Eur 2017 m. buvo atliktas Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros pastato Rinktinės g. 5A, Vilniuje, apsaugos vertinimo auditas. Pagal patvirtintą audito priemonių įgyvendinimo planą numatytos šios pagrindinės priemonės: - Pertvarkyti įvažiavimą į teritoriją įrengiant naują kelio užtvarą, kuris valdytųsi automatiškai nuo automobilių numerių, vaizdo kamera identifikuotų visus atvykstančius automobilius ir fiksuotų jų numerius, taip pat papildomai prie įvažiavimo įrengti telefonspynę atvykusiems svečiams susisiekti su prokuratūros apsaugos darbuotoju. - Pirmame ir antrame pastato aukštuose įrengti liftų iškvietimą tik nuo įeigos kontrolės kortelių. - Pakeisti darbuotojams išduodamų įeigos kontrolės sistemos kortelių formatą ir programavimą, kortelėje nurodomus duomenis papildyti darbuotojo pareigomis ir nuotrauka, įdiegti galimybę, kad įėjimuose į pastatą darbuotojo įeigos kortelės panaudojimo atveju jos duomenys (vardas, pavardė, pareigos, nuotrauka) automatiškai būtų parodomi apsaugos posto šiam tikslui skirtuose vaizdo stebėjimo monitoriuose. – Įrengti papildomų vaizdo kamerų. 5. Tarnybinių automobilių parko atnaujinimui – 100 tūkst. Eur Šiuo metu 28 iš 39 prokuratūros valdomų ir naudojamų tarnybinių automobilių yra 14–16 metų senumo. Pagal veiklos nuomą būtina atnaujinti bent 20 tarnybinių automobilių parką. Vidutinio dydžio lengvojo automobilio nuomos kaina siekia apie 400–450 Eur per mėn., prašomų lėšų poreikis 1 tarnybinio automobilio nuomai sudaro apie 5 tūkst. Eur metams. 6. Valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių dokumentų naikinimo įrangai įsigyti – 70 tūkst. Eur Generalinei prokuratūrai būtini didelio našumo dokumentų naikikliai, kurie būtų skirti skubiam valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių dokumentų sunaikinimui karo padėties ar kitų ekstremalių grėsmių atveju. Už skirtas lėšas būtų įsigyta dokumentų naikinimo įranga, kurios pajėgumai leistų į naikiklį vienu kartu dėti net iki 550 popieriaus lapų dydžio įkrovas ar ištisus dokumentų aplankus, kietuosius diskus ir kitas naikintinas priemones, juos operatyviai ir saugiai naikinti įvairiais pjūviais ir (arba) supresuojant. 7. Prokurorų gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidų kompensavimui – 100 tūkst. Eur Užregistruoto Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projekto (XIVP-2063) įgyvendinimui reikia 100 tūkst. Eur nuostatoms, susijusioms su galimybės kompensuoti gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidas, įgyvendinimu. 8. Prokurorų darbo užmokesčiui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, pasibaigus darbo dienai – 249 tūkst. Eur Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuo 2022 m. spalio 1 d. įsigaliosiantį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimas) budinčių prokurorų skaičius turės būti padidintas dvigubai (atsižvelgiant į teismų darbą, organizuoti budėjimą ne tik sekmadieniais, bet ir šeštadieniais). Neužtikrinus galimybės gauti ir apmokėjimą už prokurorų darbą, kai reikia dirbti poilsio ir švenčių dienomis, naktį ir viršvalandžius, prokuratūra susidurs su sunkumais skiriant budėti prokurorus ir negalės tinkamai užtikrinti teisės aktuose pavestų funkcijų atlikimo. Prašome atsižvelgti į tai ir prokurorų darbo užmokesčiui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, pasibaigus darbo dienai, skirti 249 tūkst. Eur (iš jų socialinio draudimo įmokoms 4 tūkst. Eur). 9. Darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms – 883 tūkst. Eur Generalinei prokuratūrai 2023 m. darbo užmokesčiui skirtas 36 006 tūkst. Eur asignavimų limitas. Prokuratūroje tarnaujantiems prokurorams (606), valstybės tarnautojams (209) ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (268), nustatytas darbo užmokestis 2022 metais sudaro 35 745,2 tūkst. Eur. Siekdami užtikrinti darbo užmokesčio mokėjimą, prašome skirti papildomai 870 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir 13 tūkst. Eur darbdavio socialinio draudimo įmokoms – iš viso 883 tūkst. Eur. 10. Darbdavio socialinėms išmokoms – 80 tūkst. Eur Generalinė prokuratūra iš socialinėms išmokoms skirtų lėšų darbuotojams moka darbdavio socialines išmokas už pirmas dvi laikino nedarbingumo dienas, išeitines išmokas ir kitas materialines pašalpas. Darbuotojams mokamų darbdavio socialinių išmokų dydis kasmet didėja, nes mokami teisės aktais nustatyti išmokų dydžiai skaičiuojami nuo darbuotojų pareiginės algos. Atsižvelgdami į tai, kad mokamų socialinių išmokų suma per metus padidėjo 80 tūkst. Eur, prašome 2023 m. papildomai skirti 80 tūkst. Eur prokuratūros išlaidoms (socialinėms išmokoms). 11. Komunalinėms paslaugoms – 1 mln. Eur Atkreipiame dėmesį, skirtų 811 tūkst. Eur asignavimų komunalinėms išlaidoms dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų nepakanka, nes įstaiga jau šiais metais patyrė įsiskolinimą už paslaugas. Ženkliai išaugus komunalinių paslaugų kainoms, prašome papildomai skirti 1 mln. Eur šioms reikmėms.
Prokurorų darbo užmokesčiui vykdant valstybės tarnybos pertvarką – 18 964 tūkst. Eur 2023 m. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir su juo susijusiems teisės aktams, taip pat ir Prokuratūros įstatymo 1 priedui, dėl kurio yra kreiptasi į įstatymo projekto rengėjus, keistųsi prokurorų pareiginės algos koeficientai:
Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas. Prokurorų pareiginės algos koeficientų pakeitimo projektui įgyvendinti papildomai darbo užmokesčiui reikės – 18 964 tūkst. Eur (iš jų 271 tūkst. Eur socialinio draudimo įmokoms).
Maloniai prašome atsižvelgti į išdėstytas
aplinkybes ir, svarstant 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti papildomų asignavimų, kurie
Generalinei prokuratūrai yra svarbūs ir būtini, t. y., 4 122 tūkst. Eur,
iš jų Vykdant valstybės tarnybos reformą ir keičiant Valstybės tarnybos įstatymą, – papildomai skirti 18 964 tūkst. Eur prokurorų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.
|
Pritarti iš dalies |
Pritarta papildomai skirti 3000 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų: 1 300 tūkst. eurų prokuratūros pastatų remontui, 150 tūkst. eurų ĮIRIS steigimui, 1 milijonas eurų komunalinėms paslaugoms, 35 tūkst. eurų vienam valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių dokumentų naikinimo įrenginiui įsigyti ir 515 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.
Lėšų šaltinis: Padidinti 2023 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui, o taip pat iš priteistų lėšų pagal prokurorų ieškinius ginant viešąjį interesą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5. |
Teisingumo ministerija 2022-10-12
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2022 m. spalio 11 d. raštą Nr. S-2022-4318, teikia informaciją dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2146 teisingumo ministro valdymo sritims numatytų skirti asignavimų 2023 metams, kurie suplanuoti atsižvelgiant į planuojamus pasiekti rezultatus, valdymo srities įstaigų finansinę padėtį bei įvertinus objektyvias valstybės biudžeto finansines galimybes. Tūkst. Eur
|
Atsižvelgti |
Papildomų asignavimų neprašoma.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6. |
Vidaus reikalų ministerija 2022-10-12
|
|
|
|
Atsakydami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paklausimus, teikiame informaciją apie 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – 2023 m. biudžeto projektas) numatytus asignavimus Vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM): Tūkst. Eur
Seimui pateiktame 2023 m. biudžeto projekte VRM numatyta skirti papildomai 94,9 mln. Eur, iš jų: · 26 mln. eurų – statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui; · 17,8 mln. eurų – darbo užmokesčio didinimui dėl pareiginės algos bazinio dydžio ir minimalios mėnesinės algos padidinimo bei valstybės tarnybos stažo augimo 1 proc.; · 8,4 mln. eurų – informacinių technologijų priemonių vystymui; · 8,3 mln. eurų – pabrangusioms komunalinių paslaugų išlaidoms padengti; · 7 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos ginkluotės atnaujinimui pagal NATO nustatytus standartus; · 5,4 mln. eurų – NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje saugumo užtikrinimui; · 4 mln. eurų – asmens dokumentų ir kelionės dokumentų blankų įsigijimui; · 4,2 mln. eurų – civilinės ir priešgaisrinės saugos funkcijų vykdymui (dotacijoms savivaldybėms); · 3,6 mln. eurų – pasirengimui galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Astravo AE (iš jų 1,7 mln. eurų – dotacijoms savivaldybėms); · 3 mln. eurų – išaugusioms degalų kainoms padengti; · 2,6 mln. eurų – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vykdomoms tarptautinėms sankcijoms Lietuvos Respublikoje užtikrinti, nacionaliniam pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimui atlikti ir pinigų plovimo prevencijai stiprinti; · 1,6 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valstybės investicijų projektų spartesniam vykdymui, Policijos departamento vykdomų Viešojo ir privataus sektoriaus projektų (PPP) įgyvendinimui; · 1,2 mln. eurų – statutinių pareigūnų važiavimo išlaidoms kompensuoti, butpinigiams ir kursantų stipendijoms mokėti; · 1,1 mln. eurų – Viešojo valdymo agentūrai įsteigti; · 0,7 mln. eurų – kiti papildomi skyrimai (specialiųjų atašė išlaidų indeksavimui, kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad svarbiausi (prioritetiniai) VRM asignavimų poreikiai 2023 m. yra patenkinti, papildomo poreikio neteikiame.
|
Atsižvelgti |
Papildomų asignavimų neprašoma.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
7. |
Vadovybės apsaugos tarnyba 2022-10-12 |
|
|
|
Teikiame Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pasiūlymus 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146: Tūkst. Eur
225,0 tūkst. Eur papildomas poreikis susidarė gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų išmokoms, įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. patvirtintus naujus socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiose misijose, dydžius (Nutarimo 1 ir 2 priedas). Vadovaujantis 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ ir įsigaliojus Nutarimui buvo perskaičiuotos Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, išmokos.
|
Pritarti |
Pritarta papildomai skirti 225 tūkst. eurų gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų išmokoms (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. patvirtintus naujus socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu LR diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiose misijose, dydžius).
Lėšų šaltinis: biudžeto lėšų perskirstymas. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo narys Gintautas Paluckas 2022-10-12 |
|
|
|
Argumentai:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) Utenos skyriaus patalpos (toliau – patalpos) ir patekimas į jas nėra pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims.
Prie įėjimo į patalpas nėra įrengtas pandusas, keltuvas ar pritaikytas kitas technologinis sprendimas, leidžiantis judėjimo negalią turinčiam asmeniui lengvai patekti į patalpas. Tai apsunkina judėjimo negalią turinčių asmenų aptarnavimą, diskriminuoja juos, sukelia papildomų nepatogumų.
2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. SN(P4)-S42 „Dėl patekimo į Utenos skyrių pritaikymo judėjimo negalią turintiems asmenims“ buvo kreiptasi į departamentą dėl galimybės patekimą į patalpas pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Departamentas 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. 10K-18374 „Dėl patekimo į pastatą judėjimo negalią turintiems asmenims“ informavo, kad pandusui įrengti yra reikalingas papildomas 17 tūkst. eurų finansavimas.
Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį Lietuvoje fiksuojama 24,1 proc. metinė infliacija, siūloma Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 21 100 Eur.
Pasiūlymas: Siūloma Vidaus reikalų ministerijai skirti 21 100 eurų patekimo į patalpas Utenoje, adresu Maironio g. 4-1, pritaikymui neįgaliesiems.
|
Nepritarti |
Vidaus reikalų ministerija papildomų asignavimų neprašo, o šis nurodytų patalpų ir jų pritaikymo klausimas yra sprendžiamas kompleksiškai, todėl problema šiuo metu jau neaktuali.
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2146 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms:
1. Konstituciniam Teismui papildomai skirti 40 tūkst. eurų leidinio, skirto Konstitucinio Teismo 30 metų sukakčiai paminėti, išleidimui ir jo pristatymui. Lėšų šaltinis: padidinti 2023 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui.
2. Teisėjų Tarybai papildomai skirti 1 365 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų 865 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 500 tūkst. eurų pašto paslaugų išlaidoms. Lėšų šaltinis: padidinti 2023 metų valstybės biudžeto pajamas iš geresnio administracinių baudų administravimo, o taip pat iš žyminio mokesčio surinktos lėšos.
3. Generalinei prokuratūrai papildomai skirti 3000 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų: 1 300 tūkst. eurų prokuratūros pastatų remontui, 150 tūkst. eurų ĮIRIS steigimui, 1 milijonas eurų komunalinėms paslaugoms, 35 tūkst. eurų vienam valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių dokumentų naikinimo įrenginiui įsigyti ir 515 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Lėšų šaltinis: padidinti 2023 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui, o taip pat iš priteistų lėšų pagal prokurorų ieškinius ginant viešąjį interesą.
4. Vadovybės apsaugos tarnybai papildomai skirti 225 tūkst. eurų gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų išmokoms (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. patvirtintus naujus socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu LR diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiose misijose, dydžius). Lėšų šaltinis: biudžeto lėšų perskirstymas.
7. Balsavimo rezultatai: už – 4 (lemia pirmininko balsas), prieš – 0, susilaikė – 4.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras
Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė