LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIVP-3172
2023-11-22 Nr. 103-P-45
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Darius Urbonas – Respublikos Prezidento patarėjas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Svajūnė Gaidamavičienė – Pensijų grupės vyresnioji patarėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Agnė Nakčerienė – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Irina Malukienė – Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėja, Inga Prialgauskienė – Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėja, Sigita Ščajevienė – viceministrė; Vytis Belkevičius – Vadovybės apsaugos tarnybos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas, Artūras Černiauskas – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės patarėjas, Saulius Džiautas – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
2 4 |
6 2 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu keičiamo Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prie statutinių įstaigų priskiriamos ir teisingumo ministro valdymo srityje veikiančios statutinės profesinio mokymo įstaigos, tačiau Statuto 4 straipsnio 2 dalyje, kurioje įvardijamos visos teisingumo ministro valdymo srities statutinės įstaigos, profesinio mokymo įstaigos neminimos. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
2 |
8 |
|
2. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybos vietovė Statute suprantama ne kaip konkreti vieta, kurioje pareigūnas vykdo funkcijas, o kaip visa savivaldybės teritorija, kurioje pareigūnas eina pareigas ar vykdo tam tikras funkcijas, bei siekiant teisinio aiškumo, Statuto 2 straipsnio 8 dalyje po žodžio „arba“ įrašytini žodžiai „kurioje yra“. |
Pritarti |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
3 20 |
1 |
8 6 |
3. Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą siūloma apibrėžti taip: pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigūno pareigas ir įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas (lyginant su galiojančia statuto redakcija atsisakoma nuorodos į specialiuosius įstatymus, kuriuose nustatytos pareigūno pareigos). Aptariama nuostata vertintina kaip nevisai suprantama, neaišku, kur apibrėžiamos bendrosios pareigūno pareigos – Statute ar kur kitur. Panašaus turinio pastaba teiktina Statuto 20 straipsnio 6 punkto nuostatai. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
5 |
3 |
|
4. Statuto 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad kitus papildomus reikalavimus, taikomus pretenduojant eiti pareigūnų pareigybes, nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys, siūlome patikslinti, nes dabartinė jos formuluotė suponuoja, kad ir ministras, ir centrinių statutinių įstaigų vadovai gali savarankiškai savo nuožiūra nustatyti pretendentams į vidaus tarnybą kažkokius (gal netgi alternatyvius) papildomus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Statuto 5 straipsnio 5 dalį, centrinių statutinių įstaigų vadovų pareigybių aprašymus tvirtina ministras, o pagal šio straipsnio 6 dalį, centrinių statutinių įstaigų ir joms pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnų pareigybių aprašymus tvirtina centrinių statutinių įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys. Todėl atsižvelgiant į tai, tik šie asmenys pagal savo kompetenciją turėtų teisę nustatyti ir papildomus reikalavimus pretendentams į vidaus tarnybą. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
5 |
7 |
|
5. Siekiant teisinio aiškumo Statuto 5 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašą“ įrašytini žodžiai „kurioms eiti būtinas aukštasis išsilavinimas, įgytas baigus teisės studijų krypties studijas, sąrašą“. |
Pritarti |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
6 |
4 |
|
6. Statuto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pareigūnų specifine veikla būtų laikoma bet kokių funkcijų, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, vykdymas. Tačiau pažymėtina, kad įvertinus pareigūno statusą, jo vykdomos veiklos bei atliekamų funkcijų santykį su įstaigos veiklos tikslais, akivaizdu, kad visos pareigūnų pareigybės aprašyme numatytos funkcijos, kurias jis atlieka eidamas savo pareigas, betarpiškai susijusios su statutinei įstaigai nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu. Tą patvirtina ir Statuto 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiama „vidaus tarnybos sistemos pareigūno“ sąvoka. Galbūt turima omenyje, kad pareigūnų specifine veikla turėtų būti laikoma funkcijų, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, vykdymas pavojingomis ar kenksmingomis sąlygomis. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
6 |
5, 6 |
|
7. Statuto 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma numatyti, kad asmenims, siekiantiems tarnauti ar dirbti statutinėse įstaigose būtų taikomos statuto 23 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kaip būtų taikomas Statuto 23 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas – ne tarnybos tikslais vykti į tam tikras užsienio valstybes ar teritorijas, asmenims, dar tik siekiantiems dirbti ar tarnauti statutinėse įstaigose. Kitaip sakant, nėra aišku, ar jie negalėtų būti priimami į atitinkamas pareigas, jeigu jie būtų vykę į minėtas teritorijas iki prašymo stoti į tarnybą ar pradėti dirbti pateikimo, ar, vis dėlto, toks draudimas jiems būtų taikomas tik laikotarpiu, kada jau būtų pradėta vykdyti jų priėmimo į valstybės tarnybą ar dirbti pagal darbo sutartį procedūra. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
8 47 Priedas |
2 2 2 |
1, 3d 3 22 |
8. Atsižvelgiant į BK XXXIII skyriuje įtvirtintą teisinį reguliavimą, į tai, kad šiame skyriuje numatyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, tikslintina Statuto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte dėstoma formuluotė „<...> tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams <...>“, vietoje jungtuko „ar“, įrašant jungtuką „ir“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl Statuto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto d papunktyje, 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir Statuto priedo 2 straipsnio 22 punkte dėstomų analogiškų formuluočių. |
Pritarti |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
10
11 |
2, 3 1 |
1 1 |
9. Derinant Statuto nuostatas tarpusavyje, Statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatose iki dvitaškio ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „įstaigoje“ įrašytini žodžiai „pagal profesinio mokymo programą“. Atitinkamai Statuto 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „gali dalyvauti atrankoje į statutinę profesinio mokymo įstaigą“ įrašytini žodžiai „gali dalyvauti atrankoje mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje pagal profesinio mokymo programą“. |
Pritarti |
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
10 |
3 |
2 |
10. Derinant Statuto nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, Statuto 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžių „asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar jam lygiavertį išsilavinimą“. |
Pritarti |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
11 |
3 |
|
11. Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 11 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos ne kumuliatyvios, o alternatyvios nepriėmimo į statutinę profesinio mokymo įstaigą sąlygos, šioje dalyje vietoj žodžių „reikalavimų, ir kai“ įrašytini žodžiai „reikalavimų arba kai“. |
Pritarti |
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
12 |
3 |
2, 3 |
12. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, Statuto 12 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nereikėtų reglamentuoti situacijos, kada profesinio mokymo įstaigoje profesinio mokymo programą ar įvadinius kursus baigęs kursantas atsisakytų tarnauti nurodytoje centrinėje statutinėje įstaigoje ar jai pavaldžioje statutinėje įstaigoje, tačiau sutiktų ištarnauti numatytą laikotarpį bet kurioje kitoje statutinėje įstaigoje (nes šiuose punktuose numatyta tik tokia situacija, kai statutinei profesinio mokymo įstaigai reikėtų atlyginti su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui). |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
12 |
5 |
|
13. Nėra aišku, kodėl Statuto 12 straipsnio 5 dalyje nėra nustatyta, kad į šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas su mokymu susijusias išlaidas nėra įtrauktos šio statuto 17 straipsnio 6 dalyje nurodytos paramos lėšos (į su mokymu susijusias lėšas įtrauktos tik šio statuto 17 straipsnio 7 dalyje numatytos paramos lėšos, nors 17 straipsnio 6 dalyje nurodytos paramos lėšos savo paskirtimi ir lėšų šaltiniu yra analogiškos). Taip pat nėra aišku, kodėl Statuto 12 straipsnio 6 dalyje nėra nustatyta, kad į su mokymu statutinėje profesinio mokymo įstaigoje susijusias išlaidas nėra įtraukiamos Statuto 18 straipsnio 4 dalyje numatytos specialiosios stipendijos ir kita materialinė parama, mokama stojimo į vidaus tarnybą sutartį pasirašiusiems kursantams. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
13 |
1 |
|
14. Nėra aiškus Statuto 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, implikuojančios, kad mokytis į statutinę profesinio mokymo įstaigą pagal profesinio mokymo programą ar į statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus asmenys yra siunčiami statutinės įstaigos sprendimu, santykis su Statuto 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje pagal profesinio mokymo programą ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis tiesiai į statutinę profesinio mokymo įstaigą (o dėl siuntimo į statutinę įstaigą reikia keiptis tik norint studijuoti aukštojoje mokykloje). |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
14 |
6 |
|
15. Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 14 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti pareigūno stažuotės trukmę. |
Pritarti |
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
15 |
2 |
|
16. Pagrįstumo ir teisinio reguliavimo sistemiškumo bei nuoseklumo požiūriu diskutuotina Statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad gavus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų duomenų (dėl lojalumo Lietuvos valstybei), sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priimtų centrinės statutinės įstaigos vadovas savo nuožiūra, kai pagal Statuto 10 ir 11 straipsnius, paaiškėjus šiai aplinkybei asmuo net negalėtų būti priimamas mokytis į profesinio mokymo įstaigą arba privalėtų būti iš jos šalinamas. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
17 |
1, 2, 5, 6 |
|
17. Siekiant teisės akto glaustumo, Statuto 17 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti pasikartojančios nuostatos, kad siuntimų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nes tai nustatyta jau Statuto 10 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžių „Vidaus reikalų ministro nustatyta ir su teisingumo ir finansų ministrais suderinta tvarka“ siūlome įrašyti žodžius „Statutinės įstaigos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalims. |
Pritarti |
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
18 |
4 |
|
18. Derinant Statuto nuostatas tarpusavyje, Statuto 18 straipsnio 4 dalį siūlome patikslinti, vietoj žodžių „sudariusiems su statutinėmis įstaigomis papildomus susitarimus, pagal kuriuos baigę mokytis kursantai įsipareigoja dirbti nustatytą laiką tam tikroje statutinėje įstaigoje ar statutinės įstaigos padalinyje“ įrašytini žodžiai „sudariusiems stojimo į vidaus tarnybą sutartis“. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
22 |
1 |
|
19. Nors Statuto 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, tačiau šio straipsnio 2-4 nuostatos suponuoja, kad pareigūnai dirbti kitą darbą galėtų tik pagal darbo sutartį (t. y., pareigūnas negalės užimti kitų pareigų valstybės tarnyboje (tą patvirtina Statuto straipsnio 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata)). Atsižvelgiant į tai, Statuto 22 straipsnio 1 dalį siūlytina patikslinti, pašalinant dalinį nuostatų nesuderinamumą. Be to, atsižvelgiant į Statuto 44 straipsnio nuostatas (jame numatyta atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti pareigūnui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį), atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas. |
Pritarti |
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
23 |
1 |
10 |
20. Atsižvelgiant į Statuto 23 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio ir šios dalies 10 punkto turinio santykį, minėtasis punktas turėtų būti dėstomas kaip atskira dalis. |
Pritarti |
|
21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
23 |
1 |
6 |
21. Statuto 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte atsisakytina politinių partijų įvardijimo, nes šioje nuostatoje nurodomų politinių organizacijų samprata, be kita ko, apima politines partijas (žr., pavyzdžiui Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį). |
Pritarti |
|
22. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
26 |
|
|
22. Nėra aišku, kodėl Statuto 26 straipsnyje, reglamentuojančiame pareigūnų pareigų paaukštinimą statutinės įstaigos vadovo sprendimu, yra pateikiama sąlyginė netaikymo išlyga su nuoroda į Statuto 28 straipsnio 1 ir 3 dalis, kuriose nustatoma ne pareigūnų paaukštinimo (perkėlimo į aukštesnes pareigas), o skyrimo į tam tikras pareigas Vyriausybės sprendimu tvarka. Tai yra, Statuto 28 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytas reglamentavimas, mūsų nuomone, negali būti suprantamas kaip pareigų paaukštinimas bendrąja prasme. |
Pritarti. |
|
23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
27 |
7, 8 |
|
23. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Statuto 27 straipsnis reglamentuoja būtent pareigūnų atranką į laisvas pareigūnų vietas, šio straipsnio 7 ir 8 dalyse vietoj formuluotės „asmuo, skiriamas į pareigūno pareigas“ vartotina formuluotė „pareigūnas, skiriamas į kitas pareigūno pareigas“. |
Pritarti |
|
24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
28 |
3 |
|
24. Statuto 28 straipsnio 3 dalyje po žodžio „paskiriami“ įrašytinas žodis „nauji“.
|
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
28 |
4 |
|
25. Svarstytina, ar Statuto 28 straipsnio 4 dalyje neturėtų būtų įtvirtinta galimybė asmenims, kurie iki paskyrimo centrinių statutinių įstaigų vadovais ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojais ėjo pareigūno pareigas, jų rašytiniu sutikimu būti paskirtiems į laisvas pareigūno pareigas, kurias ėjo iki paskyrimo į atitinkamas pareigas, ne tik tuo atveju, kai pasibaigia centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencija ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos einant šias pareigas laikotarpis, tačiau nutrūkus jų įgaliojimams ir kitais pagrindais (šios galimybės neturėtų turėti asmenys, kurių įgaliojimai eiti nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų atlikimu). |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
26. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
28 |
7 |
|
26. Statuto 28 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „iš šių pareigų atleistas“ įrašytini žodžiai „atleistas iš vidaus tarnybos“, nes Statuto 74 straipsnyje nustatyti būtent atleidimo iš vidaus tarnybos apskritai, o ne atleidimo iš konkrečių pareigūno pareigų pagrindai. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
27. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
31 |
1, 2 |
|
27. Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikėtų nurodyti kokio subjekto sprendimu pareigūnas be jo rašytinio sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), priklausančioje tai pačiai statutinių įstaigų sistemai, tarnybinio būtinumo atveju (analogiškai kaip nustatyta Statuto 30 straipsnio 3 dalyje). |
Pritarti |
|
28. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
33 |
3 |
4 |
28. Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 33 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos ne kelių galimų sprendimų alternatyvos, o tik vienas konkretus centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimas, priimamas po paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo, kurio metu veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, šiame punkte vietoj žodžių „gali šį pareigūną perkelti“ įrašytini žodžiai „šį pareigūną perkelia“. |
Pritarti. |
|
29. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
33 |
2 |
|
29. Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 33 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „skiriami“ įrašytini žodžiai „centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimu“. |
Pritarti |
|
30. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
35 |
1 |
|
30. Nėra aišku, kodėl Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visiškai atsiskaityta su pareigūnu jo perkėlimo dieną turi būti tik tuo atveju, kai pareigūnas perkeliamas į pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, priklausančioje kitai statutinių įstaigų sistemai. Manytina, kad su pareigūnu visiškai atsiskaityta turi būti visais pareigūno perkėlimą į kitą statutinę įstaigą atvejais (t. y. kai formaliai pasikeičia pareigūno darbdavys). Tokį reguliavimą patvirtina ir šio straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad pareigūnas, perkeliamas į kitas pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, privalo grąžinti visus jam suteiktus pažymėjimus, ženklus, ginklus ir specialias priemones. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
31. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
39 |
5 |
|
31. Statuto 39 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „pristatomi“ įrašytinas žodis „teikiami“. |
Pritarti |
|
32. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
39 |
|
|
32. Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 39 straipsnio paskirtis yra reglamentuoti tik pareigūnų skatinimą bei apdovanojimą, Statuto 39 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „Pareigūnams taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos“ įrašytini žodžiai „Pareigūnai negali būti skatinami ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais“ |
Pritarti |
|
33. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
40 |
5 |
|
33. Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 40 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „veikiantys“ siūlome įrašyti žodį „teisėtai“, nes įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais įgaliojimais galima ir piktnaudžiauti, ir netinkamai juos atlikti. |
Pritarti |
|
34. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
41 |
4 |
|
34. Atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“, brauktini Statuto 41 straipsnio 4 dalyje žodžiai „piniginių ar kitokių vertybių“. |
Pritarti |
|
35. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
44 |
3 |
|
35. Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 44 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti“ siūlome įrašyti žodžius „reikalauti panaikinti jo vadovaujamoje statutinėje įstaigoje priimtą neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti“. |
Pritarti |
|
36. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
45 |
2 |
|
36. Siekiant teisinio aiškumo bei normų dėstymo nuoseklumo, Statuto 45 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai detalizuoti atlygintinos žalos dydžio nustatymo, kai žala padaryta tyčine pareigūno veika, klausimą, o ne tik nustatyti (šioje ir 3 dalyje) neapibrėžto turinio išlygas dėl bendrųjų atlygintinos žalos dydžio nustatymo nuostatų netaikymo tyčinės veikos atveju. Atsižvelgiant į tai, šią dalį siūlome papildyti sakiniu: „Jeigu pareigūnas žalą padarė tyčia, jis turi atlyginti visą padarytą žalą, ir jos dydis negali būti sumažintas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Atitinkamai Statuto 45 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia“. |
Pritarti |
|
37. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
47 |
2 |
3 |
37. Svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta Statuto 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, numatanti galimybę nušalinti pareigūną nuo pareigų „jeigu nušalinimas nuo pareigų neįvykdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnyje laikinas nušalinimas nuo pareigų yra apibrėžiamas kaip procesinė prievartos priemonė, kuri skiriama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir vykdoma įtariamojo asmens darbdavio. Atsižvelgiant į BPK nuostatas, svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti patikslintas siūlomas reguliavimas, nurodant, kaip pavyzdžiui: „jeigu baudžiamojo proceso metu nebuvo skirtas laikinas nušalinimas nuo pareigų“. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
38. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
54 |
3, 4 |
|
38. Atsižvelgiant į Statuto 56 straipsnio nuostatas, kuriose yra išskirtas vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir įvertinus tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą jau yra sudėtinė pareigūno darbo užmokesčio dalis, siūlome patikslinti Statuto 54 straipsnio 3 dalį ir vietoj skliaustuose nurodytų žodžių ,,(tarnybos stažą)“ įrašyti žodžius „(vidaus tarnybos stažą)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 dalies nuostatai. |
Pritarti |
|
39. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
55 |
12 |
|
39. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau reglamentuoti Statuto 55 straipsnio 12 dalies nuostatų, numatančią, kad centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į skirtus valstybės biudžeto asignavimus ir pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, pareigūnams gali nustatyti ne daugiau kaip 0,04 didesnius pareiginės algos koeficientus, nes nėra aišku, nei kokiose statutinėse įstaigose (ar šioje centrinėje statutinėje įstaigoje, ar jai pavaldžiose, ar visose toje statutinių įstaigų sistemoje įstaigose) pareigas einantiems pareigūnams) gali būti didinami koeficientai, ar koeficientai šiuo atveju didinami visiems be išimties pareigūnams, ar, vis dėlto, būtų vykdomas individualus koeficientų didinimas. Taip pat nėra aiškus toks koeficientų didinimo pagrindas ir tokio koeficientų didinimo santykis su kitomis Statuto nuostatomis, numatančiomis pareigūnų pareiginės algos koeficientų didinimo pagrindus esant konkrečioms ir aiškiai apibrėžtoms sąlygoms. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
40. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
56 |
1 |
1, 5 |
40. Tikslintinas Statuto 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, atsižvelgiant į tai, kad po reorganizacijos Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos buvo pervadintas į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turi būti patikslintas Statuto 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
41. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
57 |
2 |
|
41. Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 57 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos priemokos dydžio nustatymo kriterijus. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
42. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
57 |
5 |
|
42. Manytina, kad Statuto 57 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatanti, kad kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nėra 57 straipsnio, reglamentuojančio priemokų pareigūnams mokėjimą, reguliavimo dalykas. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
43. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
71 |
|
|
43. Statuto 71 straipsniu siūloma pareigūnams palikti tam tikras garantijas (pvz., einamų pareigų ir nustatyto darbo užmokesčio garantija artimųjų giminaičių laidojimo atveju (iki 3 darbo dienų), išvykus į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, gavus tiesioginio vadovo rašytinį sutikimą (iki 2 darbo dienų per mėnesį) ir kt.), kurios Valstybės tarnybos įstatymo Nr.VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985, valstybės tarnautojams buvo panaikintos, motyvuojant tuo, kad papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir nustatomos kolektyvinėse sutartyse. Atsižvelgiant į tai, manome, kad garantijos valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims turėtų būti nustatomos remiantis analogiškais ar bent jau panašiais principais, juolab, kad Statutas nustato galimybę dėl tam tikrų tarnybos sąlygų papildomai susitarti šakos kolektyvinėje sutartyje. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
44. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
2(P) |
7 |
|
44. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „turi teisę tokius prašymus pateikti ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jiems taikytinos vidaus tarnybos trukmės pabaigos“ siūlytina įrašyti žodžius „turi teisę pateikti prašymą dėl šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 75 straipsnyje nustatytos vidaus tarnybos trukmės taikymo ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jiems iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytinos vidaus tarnybos trukmės pabaigos“. Taip pat pažymėtina, kad nėra aiškus projekto 2 straipsnio 7 dalies santykis su to paties straipsnio 13 dalimi, nes, mūsų nuomone, abi dalys reglamentuoja identiškus teisinius santykius dėl naujos vidaus tarnybos trukmės taikymo. |
Pritarti |
|
45. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23 |
|
|
|
45. Atsižvelgdami į tai, kad vertinamas projektas parengtas, kaip nurodyta jo aiškinamajame rašte, siekiant įgyvendinti antrąjį valstybės tarnybos pertvarkos etapą, atsižvelgiant į pirmojo šios pertvarkos etapo pagrindinius principus ir, be kita ko, į 2023 m. gegužės 25 d. priimtą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985 (įsigaliosiantį 2024 m. sausio 1 d.), atkreipiame dėmesį į tai, kad projekte numatytas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginės algos teisinis reguliavimas (pagal kurį Statute būtų nustatyti tik minimalūs pareigūnų pareiginės algos koeficientai, o maksimalūs pareiginės algos koeficientai, negalintys viršyti tik statutinės įstaigos vadovo pareiginės algos didžiausio koeficiento, būtų nustatomi ne Statute, o centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatytoje centrinėje statutinėje įstaigoje ir jai pavaldžiose statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje) yra iš esmės analogiškas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985 nustatytam valstybės tarnautojų pareiginės algos teisiniam reguliavimui, kurį Teisės departamentas 2022 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. XIVP-2066(3) įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai (žr. tos išvados 1.2 papunktyje išdėstytą pastabą). |
Įvertinta |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||
str. |
str. d. |
p. |
|
|
|
|
||||
1. |
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2023-11-08 |
41 54 |
5 3 |
|
2023 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3172 (ir kartu teikiamiems įstatymų projektams) po pateikimo ir pradėjo jo svarstymo procedūrą. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau - LTPF), didžiausia vidaus tarnybos sistemos pareigūnus vienijanti profesinė sąjunga, susipažino su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3172 (toliau - Projektas) ir teikia šiuos siūlymus: 1) 2023 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pateikė pasiūlymą dėl Projektas 31 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 5 dalies ir nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios 54 straipsnio 3 dalies redakcijos. LTPF pritaria A. Bilotaitės pateiktiems siūlymams. Sutiktina su siūlymu pakeisti Projekto 31 straipsnio 1 dalį tikslinant pareigūno perkėlimo be jo sutikimo terminus bei sąlygas (perkelti pareigūno be sutikimo iki 6 mėnesių laikotarpiui į tos pačios apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį), arba iki 3 mėnesių laikotarpiui į kitos apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį)). Sutiktina su siūlymu pakeisti Projekto 41 straipsnio 5 dalį atsisakant bendriesiems teisės principams prieštaraujančio senaties termino individualizavimo ir išlaikant senaties terminų trukmės proporcingumą tarp skirtingų atsakomybės rūšių. Sutiktina su siūlymu įtvirtinti Projekto 54 straipsnio 3 dalies redakciją, įsigaliosiančią nuo 2024 m. liepos 1 d., tokiu būtų suvienodinant darbo apmokėjimo sistemos įtvirtino principą su visa valstybės tarnybos sistema. Darbo apmokėjimo sistemos įtvirtinimas kolektyvinėje sutartyje nustatytas (ar siūlomas nustatyti įstatymų projektuose): 1) nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo (2023 m. gegužės 25 d. priimtas įstatymas Nr. XIV-1985) 19 straipsnio 3 dalyje; 2) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje; 3) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo projekto Nr. XIVP-3187 5 straipsnio 5 dalyje; 4) Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP3181 15 straipsniu siūlomoje 36 straipsnio 2 dalies redakcijoje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, 2 LTPF siūlo Komitetui pritarti A. Bjlotaitės 2023 m. lapkričio 7 d. pateiktam pasiūlymui dėl Projektas 31 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 5 dalies ir nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios 54 straipsnio 3 dalies redakcijos. |
Įvertinta. |
Komitetas siūlo pritarti Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymams. |
|
||
2. |
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2023-11-08 |
58 |
5 |
|
2) Projekto 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Pareigūno prašymu už darbo poilsio ar švenčių dienomis laiką ar viršvalandinio darbo laiką gali būti kompensuojama suteikiant pareigūnui mokamą poilsio laiką, kurio trukmė apskaičiuojama darbo poilsio ar švenčių dienomis laiką ar viršvalandinio darbo laiką padauginus iš šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio. Šis mokamas poilsio laikas suteikiamas per tris mėnesius, einančius po mėnesio, už kurį suteikiamas mokamas poilsio laikas, o tais atvejais, kai pareigūnui taikoma suminė darbo laiko apskaita, - iki kito suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio pabaigos, jeigu šiais atvejais nebus sutrikdyta statutinės įstaigos veikla. <...>.“ Pareigūnų viršvalandinio darbo kompensavimas suteikiant mokamą poilsio laiką yra numatytas ir Projekto 50 straipsnio 4 dalyje. Tačiau pastaroji teisės norma nepagrįstai nustato kitokią poilsio laiko trukmę už viršvalandinį darbą. Nepriklausomai nuo to, kaip susidarė viršvalandžiai, viršvalandinio darbo kompensavimas negali būti kitoks ir sudaryti prielaidas neteisingam atlyginimui už pareigūno viršvalandinį darbą. Atsižvelgdama į tai, LTPF siūlo pakeisti Projekto 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už budėjimą statutinėje įstaigoje, kai viršijama pareigūnui nustatyta darbo dienos (pamainos), darbo savaitės, o kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, vidutinė 7 dienų laikotarpio darbo laiko trukmė, pareigūno pasirinkimu jam per artimiausią mėnesį privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas, padaugintas iš Statuto 58 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, arba šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Už suteiktą poilsio laiką pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Už budėjimą suteiktas poilsio laikas negali sutapti su paros ar savaitės nepertraukiamojo poilsio laiku.“ |
Pritarti iš dalies. |
Statuto 58 straipsnio 1 dalis nustato dvigubą apmokėjimą už darbą poilsio dieną, kuris nenustatytas pagal darbo (pamainos) grafiką, todėl pareigūno budėjimui įstaigoje, kuris visais atvejais yra pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką, netaikytinas apmokėjimas ar kompensavimas Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytu dydžiu. Statuto 58 straipsnio 2 dalis reglamentuoja dvigubą apmokėjimą už darbą švenčių dieną, todėl tais atvejais, kai budėjimas įstaigoje vykdomas švenčių dieną, pareigūnui ir pagal galiojantį reguliavimą apmokama šioje dalyje nustatytu dydžiu (t. y. dvigubai) arba kompensuojama suteikiant mokamą poilsio laiką, kurio trukmė apskaičiuojama darbo poilsio dieną laiką padauginus iš Statuto 58 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio. Statuto 58 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apmokėjimą už viršvalandinį darbą, todėl pritartume, kad tais atvejais, kai pareigūnui budint įstaigoje susidaro viršvalandžiai, jam būtų apmokama kaip už viršvalandinį darbą šioje dalyje nustatytu dydžiu arba kompensuojama suteikiant papildomą poilsio laiką, kurio trukmė apskaičiuojama darbo laiką, kurį dirbti viršvalandžiai, padauginus iš Statuto 58 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio. Tikslintinas projekto 50 straipsnio 4 dalis tik ne taip, kaip siūloma. Palikti spręsti pagrindiniam komitetui. |
|
||
3. |
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2023-11-08 |
55 |
12 |
|
3) LTPF siūlo išbraukti Projekto 55 straipsnio 12 dalį kaip perteklinę. Manytina, kad šioje dalyje įtvirtinta nuostata yra sudėtinė pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos dalis ir turi būti reguliuojama būtent centrinės statutinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje. |
Spręsti pagrindiniam komitetui. |
|
|
||
4. |
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2023-11-08 |
65 |
4 |
|
4) Siekiant užtikrinti aiškumą ir galimus ginčus dėl įstatymo taikymo ateityje, LTPF siūlo patikslinti Projekto 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeimos nariai, nurodyti šio statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, - atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti (toliau - butpinigiai) iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų. Maksimalius butpinigių dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Butpinigių rekomenduojamus dydžius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais. Pareigūnui taikomą butpinigių dydį pagal pareigūno ir nuomotojo rašytinėje sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, neviršydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų maksimalių butpinigių dydžių ir atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus ir su teisingumo ir finansų ministrais suderintus 3 butpinigių rekomenduojamus dydžius. Butpinigiai gali būti mokami ne ilgiau kaip 5 metus per visą pareigūno vidaus tarnybos laiką, išskyrus šio statuto 70 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. |
Pritarti. |
Dėl tikslių formuluočių spręsti pagrindiniame komitete. |
|
||
5. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2023-11-14 |
56 |
2 |
|
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPS), susipažinęs su Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3172 (toliau – Projektas) žemiau pateikia savo pasiūlymus. Visų pirma, Projekte numatytas priedo už stažą mažinimas nuo maksimalaus 30 proc. pareiginės algos dydžio iki maksimalaus 20 proc. pareiginės algos dydžio. Negalima keisti įstatyminės garantijos, ją perkeliant į poįstatyminius teisės aktus. Tai pažeistų teisėtų lūkesčių principą, kadangi ši garantija galimai priklausytų nuo ministrų geros valios. NPPS siūlo palikti šiuo metu galiojantį priedo už stažą dydį – 30 proc. pareiginės algos dydžio, pakeičiant Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priedo už tarnybos Lietuvos
valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus,
įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos
stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą
valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei
stažą negali viršyti |
Nepritarti.
|
Visoje valstybės tarnybos reformoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priedas už stažą turi daryti vis mažesnę įtaką darbo užmokesčio dydžiui. Darbo užmokestis turi būti labiau orientuotas į asmens pasiektus rezultatus. Todėl visoms darbuotojų kategorijoms, kurioms yra mokamas priedas už stažą, didžiausias galimas šio priedo dydis yra mažinamas iki 20 proc., išlaikant (fiksuojant) jau turimą priedo dydį tiems, kurie iki įstatymo įsigaliojimo turi „užsidirbę“ daugiau nei 20 proc. Šiuo požiūriu išskirti pareigūnus iš kitų darbuotojų nėra objektyvaus pagrindo.
|
|
||
6. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2023-11-14 |
2(P) |
1 |
|
Antra, siekiant įgyvendinti Valstybės tarnybos pertvarkos II etapą – Valstybės tarnybos įstatyme numatytus principus įteisinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, karių, valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų apimtį numatančiuose teisės aktuose, tikslinga numatyti galimybę pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatyti statutinės įstaigos šakos kolektyvinėje sutartyje. Tačiau Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekte yra ne viename straipsnyje numatyta galimybė dėl tam tikrų nuostatų įgyvendinimo tvarkos susitarti kolektyvinėje sutartyje. Šiam tikslui pasiekti reikalingas papildomas laikas susiderėjimui su profesinėmis sąjungomis. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. NPPS siūlo pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas |
Nepritarti.
|
Įstatymui įsigaliojus vėliau nei 2024-01-01 pareigūnų pareiginės algos koeficientai liktų tokie, kokie yra dabar (t. y. dideli), nors bazinis dydis, iš kurio jie yra dauginami, padidės 10 kartų, todėl pareigūnai nuo sausio 1 d. gautų beveik 10 kartų didesnius atlyginimus nei gauna dabar. 22024 m. valstybės biudžeto projekte yra numatytos lėšos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui jau nuo metų pradžios. Pritarus pasiūlymui atlyginimų didėjimas būtų atidedamas iki metų vidurio.
|
|
||
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo narė Agnė Bilotaitė, 2023-11-07 |
31 |
1 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų perkėlimo į kitas pareigūno pareigas klausimą galima spręsti ir kitomis Vidaus tarnybos statute nustatytomis priemonėmis, siūloma nustatyti trumpesnį pareigūno perkėlimo į kitas pareigas be pareigūno sutikimo laikotarpį.
Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vidaus reikalų ministro nustatytais ir su
teisingumo ir finansų ministrais suderintais tarnybinio būtinumo atvejais ir
tvarka pareigūnas be jo rašytinio sutikimo gali būti perkeltas į kitas
aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar
kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), priklausančioje tai pačiai
statutinių įstaigų sistemai, iki 6 mėnesių, kai pareigūnai perkeliami
į tos pačios apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį), o
kai pareigūnai perkeliami į kitos apskrities teritorijoje esančią
statutinę įstaigą (padalinį) – iki 3 mėnesių. |
Pritarti |
|
2. |
Seimo narė Agnė Bilotaitė, 2023-11-07 |
41 |
5 |
|
Argumentai: Vienų metų terminas tarnybinei nuobaudai paskirti yra pakankamai ilgas, todėl netikslinga šį terminą papildomai pratęsti laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar skundo nagrinėjimo laikotarpiais.
Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų |
Pritarti |
|
3. |
Seimo narė Agnė Bilotaitė, 2023-11-07 |
2(P) |
37 |
|
Argumentai: Siekiant įgyvendinti Valstybės tarnybos pertvarkos II etapą – Valstybės tarnybos įstatyme numatytus principus įteisinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, karių, valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų apimtį numatančiuose teisės aktuose, tikslinga numatyti galimybę pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatyti statutinės įstaigos šakos kolektyvinėje sutartyje. Šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingas papildomas terminas, per kurį bus vykdomos šakos kolektyvinės derybos, todėl siūloma, kad ši nuostata įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį 37 dalimi: „37. 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Pareigūnams nustatant darbo
užmokestį vadovaujamasi |
Pritarti. |
|
4. |
Seimo narys A.Vyšniauskas 2023-11-15 |
56 |
1 |
5 ir 6 |
Argumentai: į mane kreipėsi Marijampolės ugniagesiai, kurie priklauso Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui, dėl problemos apskaičiuojant dalies pareigūnų darbo stažą. Pasak pareigūnų, dabartinis (taip pat ir taisomas) Vidaus tarnybos statuto reglamentavimas nustato, kad priėmus asmenį į vidaus tarnybą, pareigūnui į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomi laikotarpiai, kai jis dirbo panašaus pobūdžio darbą pagal darbo sutartį. Tačiau Vidaus tarnybos statute numatytas laikotarpis apima tik laiką dirbtą pagal šiuo metu negaliojantį Darbo sutarties įstatymą, kuris neteko galios 2003 m. sausio 1 d., kai 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Visgi, ši situacija nėra teisinga, nes yra nedidelė grupė statutinių pareigūnų, kurių darbo santykiai, atsiradę iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tęsėsi toliau ir jiems taikomos Darbo kodekso nuostatos, vykdomos funkcijos bei pareigos nesikeitė. Tobulinant darbų saugos reikalavimus ir atnaujinant saugos priemones, įrangą, techniką, darbas tampa daugiau artimesnis vidaus tarnyboje atliekamoms funkcijoms, negu darbas, kurį atliko dar iki Darbo kodekso įsigaliojimo. Todėl, pasak pareigūnų, tikslinga nustatyti, kad visas laikas, dirbtas darbo sutarties pagrindais tiek pradėjus dirbti pagal Darbo sutarties įstatymą, tiek pagal Darbo kodeksą, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu pareigūnu, būtų įskaitytas į vidaus tarnybos stažą. Neįskaičiuojant pilnai išdirbto laiko pagal skirtingus įstatymus, dalis pareigūnų gerokai nukenčia, nes nors didelę savo darbo dalį dirbo statutiniais pareigūnais, tačiau nesukaupia reikiamo stažo pareigūno pensijai gauti. Visoje Lietuvoje, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, ši neteisinga situacija liečia vos 15 žmonių ir kainuotų tik 35 tūkst. eurų, tačiau pareigūnų pensijų skaičiavimas būtų gerokai teisingesnis.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus ir juos išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Vidaus tarnybos stažas ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą „5) darbo policijoje (milicijoje),
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo,
krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam
pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką 6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios
priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, operatyviniu budėtoju,
profilaktikos instruktoriumi, sargybos viršininku, skyrininku, ugniagesiu
(gaisrininku), vairuotoju, dispečeriu, dujų ir dūmų apsaugos tarnybos meistru
(priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistru)
|
Pritarti. |
|
6. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3172 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus bei profesinių sąjungų pateiktus pasiūlymus, kuriems papildomas komitetas pritarė.
7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 4 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą).
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis
SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė