LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 2, 16(1), 18, 22, 28, 29, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 16(2) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4096

 

2017-05-10 Nr. 111-P-13

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A.Širinskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas R.Žemaitaitis, Komiteto nariai: D.Kaminskas, D.Kepenis, A.Kirkutis, A.Kubilienė, J.Liesys, A.Matulas, I.Rozova, A.Vinkus, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja B.Sesickienė, padėjėja S.Šimonienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundrotienė, Ministro Pirmininko patarėjas P.Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, viceministrė K.Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, vyr.specialistė G.Krivelienė, Ūkio ministerijos vyr.specialistė A.Janušauskė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Europos teisės departamento atstovė D.Stepanienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja G.Belian, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai V.Keldanovič, S.Kasiulevičiūtė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė N.Goštautaitė Midttun, iniciatyvinės grupės “Už blaivią Lietuvą” atstovas J.Dapšauskas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas S.Dailidė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas M.Tininis, Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos atstovai J.Stanevičius, D.Rimkutė, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas, Lietkoopsąjungos atstovas R.Koreiva, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L.Vilimas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E.Šiškauskienė, asociacijos “Laisvas žmogus” atstovė T.Ščiurina, “Visagino country” festivalio organizatorių atstovė E.Čekienė, festivalio “Kino pavasaris” organizatorių atstovai M.Morkūnas, V.Ramoškienė, festivalio “Galapagai” organizatorių atstovas A.Balniškis, “Mados infekcija” festivalio organizatorių atstovė S.Strauskaitė, Barų asociacijos atstovas S.Galdikas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas V.Šukys, Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas E.Radžvila, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas M.Zakarka, VšĮ “Žalgirio krepšinio centras” marketingo direktorius A.Tamašauskas, UAB ‘Joalda” atstovai S.Rimkevičienė, D.Rimkevičius, UAB “Vento Nuovo” lobistas A.Marcinkus, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos “Žingsnis” atstovai D.Stonys, E.Jonušaitė, asociacijos “Optimalistas” atstovai G.Černiauskas, A.Chromin, G.Tarasov, V.Artimonovas, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos atstovas R.Gervė, UAB “Naminė pelėda” direktorė R.Starkuvienė, VšĮ “Utenos Juventus”atstovai Ž.Urbonas, E.Skersis, UAB “Kauno arena” atstovas V.Gudavičius, advokatė E.Latauskienė, Lietuvos krepšinio lygos prezidentas R.Milašius, gen.direktorius R.Brazauskas, direktorė R.Lininienė, VšĮ “Krepšinio rytas” atstovas M.Purlys, “Laisvė rokenrolui” koncerto organizatorių atstovė J.Katkutė, Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas L.Kerosierius.


2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

1

2

 

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies konstrukcija „<...> parduotuvės skyrius, kurio prekių asortimentą sudaro tik alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procentų, arba alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procentų <...>, siekiant logiško teisinio reglamentavimo, tobulintina.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

1

4

 

3. Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnyje šalinamas „paviljono“ apibrėžimas; be to, „paviljonas“ pagal šio straipsnio pakeitimus nebepriskiriamas mažmeninės prekybos vietai (analogiškas pakeitimas padarytas ir projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 161 straipsnyje). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad „paviljonas“ ir toliau vartojamas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

3

 

 

4. Projekto 3 straipsniu teikiamo Įstatymo 162 straipsnio pavadinimo žodį „Specialūs“ siūlytina pakeisti žodžiu „Specialieji“. Atitinkamai koreguotinas ir projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punktas.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

3

2

 

5. Projekto 3 straipsniu teikiamo Įstatymo 162 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad alkoholinių gėrimų skyrius privalo saugoti vaizdo įrašus ir juos pateikti kompetentingoms institucijoms. Tačiau, abejotina, ar tokia pareiga turėtų būti nustatyta parduotuvės skyriui, o ne pačiai alkoholinių gėrimų parduotuvei.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

3

3

 

6. Projekto 3 straipsniu teikiamo Įstatymo 162 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tačiau galiojančioje keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad tam tikromis sąlygomis tai gali būti padaryta. Siūlytina pašalinti prieštaravimą tarp atskirų to paties Įstatymo nuostatų.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

3

4

 

7. Projekto 3 straipsniu teikiamo Įstatymo 162 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad „alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat mažesniu kaip 100 m atstumu iki šių įstaigų“ (čia ir toliau – pabraukta mūsų). Tačiau pastebėtina, jog ši nuostata dalinai dubliuoja galiojančią keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, kurioje numatyta, kad „Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis)“. Siūlytina pašalinti konkurenciją tarp atskirų to paties Įstatymo nuostatų.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

4

 

 

8. Iš projekto 4 straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymas“.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

4

1

 

9. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte) siūloma įteisinti naują kategoriją – „alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo trečiajame skyriuje („Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais valstybinis reglamentavimas“) yra išskiriamos kitokios ribinės kategorijos etilo alkoholio koncentracijų: 7,5; 13 ir 22 procento. Svarstytina, ar dar vienos naujos ribinės kategorijos išskyrimas yra tikslingas.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

4

5

 

10. Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūlomo pildyti 18 straipsnio 3 dalies 15 punkto sąvoka „vidaus nuotolinės prekybos būdu“ keičiamo įstatymo kontekste nėra aiški.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

5

14

 

11. Siūlytina sukeisti vietomis projekto 4 straipsnio 7 ir 8 dalis, kuriomis siekiama keičiamo Įstatymo 18 straipsnį papildyti atitinkamai 10 ir 11 dalimis: galiojančiose keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 8 ir 9 dalyse taip pat kalbama apie savivaldybių tarybų kompetenciją. Atitinkamai koreguotinos ir projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamos Įstatymo 34 straipsnio 3 ir 11 dalys.

Pritarti iš dalies

Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, tikslinga atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalies nuostatų, o 4 straipsnio 8 dalyje siūlomas nuostatas perkelti į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalį (ją laikyti 5 straipsnio 14 dalimi) ir ją išdėstyti taip:

„14. Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir/ar teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.”

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

6

 

 

12. Iš projekto 6 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra aišku, kam konkrečiai Lietuvos Respublikoje draudžiama dovanoti alkoholinius gėrimus.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

7

 

 

13. Projekto 7 straipsnio pavadinimas koreguotinas, išdėstant jį taip: „29 straipsnio pakeitimas“.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

4

5

6

7

6, 7

1, 2

2

 

14. Projekto 4 straipsnio 6 ir 7 dalimis keičiamo Įstatymo 18 straipsnio ir 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 22 straipsnio nuostatos (dėl amžiaus cenzo) nedera tarpusavyje su projekto 6 straipsnio 2 dalies, galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto bei Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų  nuostatomis.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

9

 

 

15. Projekto 9 straipsnio nuostatose nenumatoma 4 straipsniu pildomo Įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalių įsigaliojimo data.

Nepritarti

Projekto 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta šio įstatymo 4 straipsnio 7 ir 8 dalių įsigaliojimo data.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

6, 7

 

 

16. Pastebėtina, kad projekto lyginamojo varianto 6 ir 7 straipsniuose neatsispindi, kas buvo pakeista. Rengiant projekto lyginamąjį variantą, siūlytina atsižvelgti į 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.4. punktą: „Jeigu siūloma iš esmės pakeisti visą straipsnį ar punktą, pateikiamas buvęs straipsnio ar punkto tekstas, perbrauktas plona linija, ir naujos straipsnio ar punkto redakcijos tekstas paryškintu šriftu.“

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22

 

 

 

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime svarstomi ir kiti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIIP-2836(2), XIIP-3699(2), XIIP-3412, XP-1078(3) ir kt., kuriuose, kaip ir projekte, teikiami keičiamo įstatymo 18, 181, 22, 28, 29, 34, 341 straipsnių pakeitimai, todėl galėtų būti taikomos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies  nuostatos.

Nepritarti

Minėti įstatymų projektai šios kadencijos Seime nebesvarstomi.

18.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė G.Belian, 2016-05-03

 

 

 

Vykdant Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. balandžio 6 d. posėdyje priimtą sprendimą Nr. 111-S-5, pagal kompetenciją buvo išnagrinėti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857  2, 16(1), 18, 22, 28, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4096 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4096) ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 38(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4098 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4098).

1. Pastebėtina, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 nuostatos atitinka Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijų, kurių tikslas – sumažinti alkoholio vartojimą bei jo daromą žalą, nuostatas, taip pat atitinka Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos nuostatas bei Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą.

2. Vyriausybės kanceliarija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu 2016 m. sausio 25 d. paskelbė viešąją konsultaciją „Alkoholio vartojimo mažinimo priemonės“. Nors yra įgyvendinama daug įvairių kontrolės bei prevencijos priemonių, alkoholio vartojimo problema Lietuvoje tebėra aktuali, todėl reikalingos papildomos priemonės, ribojančios alkoholio paklausą bei pasiūlą. Viešosios konsultacijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijomis, labai svarbu didžiausią dėmesį skirti trims pagrindinėms alkoholio vartojimo mažinimo priemonėms: alkoholio kainos didinimui, alkoholio reklamos draudimui ir alkoholio prieinamumo mažinimui. Galima teigti, kad pateikti įstatymų projektai įgyvendina viešosios konsultacijos metu gautus pasiūlymus.

Atsižvelgti

 

19.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. A.Veryga, 2016-05-04

 

 

 

Įstatymo pataisų rengėjai teigia, kad šiuo įstatymo pakeitimu siekiama diegti sistemines mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones. Tai yra neabejotinai esminis aspektas, per kurio prizmę ir reikėtų vertinti pateiktas įstatymų pataisas. Vertinat Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas reikėtų pažymėti, kad aiškinamajame rašte nurodyta jog „Lietuvoje nėra taikomos visos efektyviausios Pasaulio Sveikatos organizacijos rekomenduojamos priemonės, mažinančios alkoholio prieinamumą, o kartu ir vartojimą. Pasaulio sveikatos organizacija, įvertinusi įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, rekomenduoja alkoholio vartojimui ir sukeliamai žalai mažinti pirmiausiai diegti tris priemonių grupes: 1) alkoholinių gėrimų kainos didinimas; 2) alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; 3) alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas.“

Taip pat teigiama, kad „Siūloma ryžtingai taikyti mokslo patvirtintas bei daugelio šalių praktikoje plačiai naudojamas efektyviausias priemones. Siekiant mažinti alkoholio vartojimą siūloma riboti jo pasiūlą ir prieinamumą, didinti alkoholio kainas, riboti alkoholinių gėrimų pardavimo vietas bei laiką. Taip pat siūloma didinti vartotojų minimalaus amžiaus cenzą, uždrausti alkoholio reklamą.“

Todėl verta aptarti kiekvieną iš pateiktų pasiūlymų ir jų atitikimą Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymams. Pirmiausia verta paminėti, kad bet kuris alkoholio prieinamumo mažinimas jau yra teigiamas sprendimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad svarstant alkoholio kontrolės įstatymo pataisas susiduriama su nuolatiniu pasipriešinimu iš alkoholio pramonės ir tai pareikalauja itin sutelktų pastangų iš įstatymų leidėjų, vertėtų svarstyti tokias pataisas, kurių nebereikėtų keisti ateityje. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad įstatymui leidėjams nuolat priekaištaujama dėl nuostatų nepastovumo.

Atsižvelgti

 

20.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. A.Veryga, 2016-05-04

3, 4

 

 

Vertinant pateiktame projekte numatytą siūlymą „Alkoholio kontrolės įstatymą papildyti 16(2) straipsniu, kuriame apibrėžti specialūs reikalavimai specializuotiems alkoholinių gėrimų parduotuvėms bei skyriams. Stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 7,5 procentų etilo alkoholio koncentracijos, o kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose – iki 15 procentų etilo alkoholio koncentracijos.“ reikia pastebėti, kad suformuluotas siūlymas ne visiškai atitinka deklaruojamus pakeitimo tikslus, nes minima, kad tai turėtų užkirti kelią įsigyti alkoholinius gėrimus vaikams. Tačiau numatomos išimtys būtent silpniesiems alkoholiniams gėrimams, kurie yra vieni labiausiai vartojamų vaikų ir paauglių grupėje. Be to alkoholio gamintojai šiose gėrimų grupėse sukūrė itin jaunimui patrauklius produktus, tokius kaip sidras, alaus ir gaiviųjų gėrimų mišiniai bei stipriųjų alkoholinių gėrimų ir gaiviųjų gėrimų mišiniai. Šie gėrimai nepatektų į labiausiai ribojamų gėrimų grupę ir jų palikimas kaimo vietovėse ar stacionarių parduotuvių alkoholio skyriuose neleistų pasiekti deklaruojamo siekio. Be to skirtingų gėrimų grupių skirtingas reguliavimas sukuria paskatas perorientuoti alkoholinių gėrimų rinkodarą ir atradinėti naujus būdus apeidinėti reguliavimą. Todėl iš esmės nepritarčiau tokioms įstatymo formuluotėms ir siūlau nustatyti vienodą reguliavimą visoms gėrimų grupėms, perkeliant visus alkoholinius gėrimus į specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves.

Nepritarti

Atsižvelgiant į 2017-04-18 Vyriausybės išvadą, tikslinga atsisakyti Įstatymo projekto nuostatų dėl specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimo.

21.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. A.Veryga, 2016-05-04

3

 

 

Teigiamai vertintinos numatytos alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimo ir stebėjimo sąlygos, nuostatos dėl pardavimo gyvenamuose namuose įrengtose parduotuvėse, bei siekis nustatyti atstumą iki įstatyme numatytų institucijų.

Nepritarti

Atsižvelgiant į 2017-04-18 Vyriausybės išvadą, tikslinga atsisakyti šių Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimu.

22.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. A.Veryga, 2016-05-04

4

3

 

Siūlymas uždrausti  prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais – nuo 15 iki 10 val. vertintinas kaip itin pažangus ir atitinkantis mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės rekomendacijas, nes pardavimo laiko trumpinimas laikomas efektyvia priemone mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą.

Atsižvelgti

 

23.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. A.Veryga, 2016-05-04

4

5

 

Taip pat rekomenduočiau palaikyti ir pritarti siūlymui „uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais nuotoliniu būdu (interneto pagalba).“ Nuotolinė prekyba labai apriboja galimybes kontroliuoti alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams ir siūlomas įstatymo pakeitimas labai prisidėtų prie alkoholinių gėrimo prieinamumo nepilnamečiams mažinimo.

Nepritarti

Atsižvelgiant į 2017-04-18 Vyriausybės išvadą, tikslinga atsisakyti šių Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su draudimu prekiauti alkoholiniais gėrimais vidaus nuotolinės prekybos būdu.

24.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. A.Veryga, 2016-05-04

5

 

 

Taip pat pritarčiau siūlymui „jog asmenys iki 20 metų negalėtų įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinių gėrimų“. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvas alkoholio vartojimo pradžios amžius yra susijęs su kelis kartus didesne alkoholinė priklausomybės išsivystymo tikimybe. JAV atlikti tyrimai parodė, kad pradėję vartoti alkoholinius gėrimus 20 metų ir vyresniame amžiuje, turėjo apie 10 proc. tikimybę tapti priklausomais nuo alkoholio, tuo tarpu pradėjusiųjų vartoti 15 metų ar ankstesniame amžiuje grupėje, priklausomybės nuo alkoholio paplitimas suaugus buvo apie 40 proc. Be to, vyresnėse klasėse besimokantys vaikai neretai jau turi 18-19 metų, ir alkoholio įsigijimas jiems jau nėra ribojamas. Amžiaus cenzo didinimas bent iš dalies spręstų šią problemą. Didesnio amžiaus cenzo nustatymas palengvintų amžiaus nustatymą ir išplėstų potencialiai tikrintinų asmenų grupę, todėl tikėtina, kad pardavimo vietose į amžiaus tikrinimo grupę patektų didesnė grupė žmonių ir tai leistų išvengti dalies klaidų, dėl netinkamai įvertinamo amžiaus.

Atsižvelgti

 

25.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. A.Veryga, 2016-05-04

6, 7

 

 

Vertinant siūlymus „uždrausti alkoholio reklamą, išskyrus vietas, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Taip pat draudžiami alkoholinių gėrimų pardavimų skatinimo būdai (alkoholinių gėrimų dovanojimas, nemokamas platinimas, įvairių žaidimų, akcijų, konkursų ar loterijų organizavimas, kurie skatintų įsigyti ir/ar vartoti alkoholinius gėrimus ir pan.).“  pritarčiau tik siūlymui drausti alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo būdus, kurie yra įvardinti įstatymo projekte. Siūlomas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas neatitinka tikrojo reklamos draudimo sąvokos, nes pateiktame projekte vardinamos vietos ir aplinkybės, kuriomis draudžiama alkoholio reklama. Tokiu būdu paliekant galimybes rasti alkoholio reklamai kitus galimus reklamos kanalus ir būdus. Siūlyčiau vadovautis pasaulyje gerai žinoma ir įvertinta praktika tabako kontrolės srityje ir perkelti LR Tabako kontrolės įstatyme esančias visiško bet kokios reklamos draudimo formuluotes, kurios užtikrina, kad draudžiant produktų reklamą nebūtų palikta spragų, nes aiškiomis ir nedviprasmiškomis įstatymo formuluotėmis draudžiama bet kokia reklama. Nevisiškas reklamos draudimas didina administracinę naštą valstybės institucijoms, kurios turi stebėti reklamos vietas, būdus ir turinį ir iš tabako kontrolės praktikos žinoma, kad dalinis reklamos reguliavimas yra mažai efektyvus.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27

3

1, 2

 

Lietuvos prekybos įmonių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 („Įstatymas“) 2, 16(1), 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu („Projektas“) ir toliau dėsto dėl jo savo poziciją.

1.      Dėl specialių reikalavimų alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams (Įstatymo 162 straipsnio 1, 2 dalys)

Projektu keičiamo Įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms.

Teisėkūroje pripažįstami tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principai. Tai reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, taip pat teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės. Šių principų nesilaikymas ir perteklinis reguliavimas buvo vienas iš Vyriausybės argumentų, dėl kurių kartą Vyriausybė nepritarė Projektui Nr. XIIP-2836, kuriuo buvo siekiama įtvirtinti tapačius ar labai panašius ribojimus. Įstatymų projektuose siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kuriomis griežtinama prekyba alkoholiniais gėrimais ir nepagrįstai ribojama ūkio subjektų teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, laikytinos neproporcingomis. Įstatymo projekto lydimajame rašte neatskleidžiamas neigiamas poveikis verslui, susijęs su papildoma administracine našta, išlaidomis, papildomos darbo jėgos poreikiu, be to nėra pagrįsta, kad priėmus Įstatymo pakeitimus bus pasiekti jų tikslai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma: “daugybė mokslinių tyrimų įrodo, kad alkoholinių gėrimų prekybos ir kainos kontrolė bei reklamos draudimas yra veiksmingos ir būtinos priemonės sprendžiant nesaikingo alkoholio vartojimo sukeliamas problemas“, tačiau nepagrindžiama kodėl siūlomos konkrečios priemonės ir kaip būtent šios priemonės bus veiksmingos siekiant nustatytais ribojimais grindžiamų tikslų.

1.1.            Dėl izoliuotų patalpų ir atskiro įėjimo

Įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė turi būti visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą.

Visų pirma, draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu yra numatytas galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Todėl iš esmės tapačios nuostatos kartojimas Įstatyme yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Antra, visiškai neaiškus yra siūlomo reikalavimo „turėti atskirą įėjimą“ turinys, nes neaišku, nuo ko tas įėjimas turi skirti. Jeigu Projekto iniciatoriai turi omenyje atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengimą, tai primintina, kad, vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., namo konstrukcijos yra bendroji visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, todėl tais atvejais, kai parduotuvė įrengta pastate, kuriame yra ir kitiems asmenims priklausančios patalpos, prekybininkas negali atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengti be bendraturčių sutikimo. Tais atvejais, kuomet parduotuvės patalpos yra išsinuomojamos, tokių darbų atlikimui papildomai turi būti gautas ir savininko sutikimas. Be to, tam tikrais atvejais atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengimas gali būti technologiškai neįmanomas arba ribojamas pagal teisės aktų reikalavimus (pvz., istoriniuose senamiesčiuose įrengtuose pastatuose).

Trečia, tokio reikalavimo įgyvendinimas visais atvejais reiškia papildomus didelius parduotuvių perplanavimo, rekonstravimo, o tam tikrais atvejais – kapitalinio remonto kaštus, kurie daliai verslininkų, ypatingai smulkiajam verslui, galėtų būti nepakeliami.

1.2.            Dėl vaizdo įrašymo sistemos

Įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad virš prekystalio turi būti įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai veikianti tuo metu, kai vyksta prekyba. Alkoholinių gėrimų parduotuvė privalo įrašus saugoti 180 dienų ir juos, pareikalavus, pateikti institucijoms, nurodytoms šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje.

Nepagrįstas yra reikalavimas stebėti vaizdą būtent skaitmenine forma. Analoginis vaizdo stebėjimas tampa netenkinančiu įstatymo projekto reikalavimų, todėl nepagrįstai apribojamas techninių priemonių vaizdui stebėti sąrašas. Vaizdo duomenų stebėjimo ir duomenų saugojimo terminas dėl itin didelės duomenų apimties yra brangus dėl šiam tikslui įgyvendinti būtinos įrangos įsigijimo, palaikymo ir remonto kaštų. Vaizdo stebėjimo duomenų saugojimo terminas nėra pagrįstas, labai ilgas ir galimai prieštaraujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytiems asmens duomenų tvarkymo tikslams ir principams. Alkoholinių gėrimų skyrių atveju gali būti itin sudėtinga įrengti vaizdo stebėjimo priemones taip, kad nebūtų fiksuojamas vaizdas už skyriaus ribų. Pažymėtina, kad toks vaizdo fiksavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 str. nuostatoms. Tas pats pasakytina ir apie siūlomą reikalavimą stebėti vaizdą alkoholinių gėrimų skyriuje.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 162 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Atsižvelgti

 

2.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27

3

3

 

2.      Dėl draudimo alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (Įstatymo 162 straipsnio 3 dalis)

Įstatymo 162 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Mūsų vertinimu, toks draudimas yra nelogiškas, neproporcingas ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos, o taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės, ir teisėtų lūkesčių principams.

Visų pirma, toks draudimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes didelė dalis ūkio subjektų yra atidarę parduotuves būtent daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose bei jau yra padarę su tuo susijusiąs investicijas (nusipirko ar ilgam terminui išsinuomojo patalpas, jas suremontavo).

Antra, vadovaujantis galiojančio Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtose įmonėse išduodamos, tik jeigu tam pritaria daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų dauguma; be to, išduodami sutikimą, gyventojai gali nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Be to, galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato savivaldybės tarybos teisę, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių  organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos  komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama  prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti  licencijos  verstis  mažmenine  prekyba  alkoholiniais gėrimais. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pakankamai priemonių, apsaugančių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų teisėtus interesus, o papildomi draudimai, susiję su prekyba alkoholiu daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra neproporcingi Įstatymo siekiamiems tikslams.

Trečia, tam tikrose miesto rajonuose (pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje) dėl objektyvių aplinkybių parduotuvės gali būti ir yra dažniausiai įrengtos būtent daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Galiausiai, pagal projektą alkoholinių gėrimų prieinamumo ribojimas užtikrinamas griežtais alkoholinių gėrimų parduotuvei keliamais reikalavimais, taigi draudimas alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra ne tik kad akivaizdžiai neproporcingas, bet ir nelogiškas.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi.

Atsižvelgti

 

3.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27

3

4

 

3.      Dėl draudimo alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti mažesniu kaip 100 m atstumu iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigų ir jų teritorijų (Įstatymo 162 straipsnio 4 dalis)

Įstatymo 162 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti mažesniu kaip 100 m atstumu iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigų ir jų teritorijų.

 

Mūsų vertinimu, toks draudimas yra nelogiškas, neproporcingas ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos, o taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės, ir teisėtų lūkesčių  principams.

Visų pirma, toks draudimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes didelę dalis ūkio subjektų yra įrengę parduotuves mažesniu kaip 100 m mažesniu iki nurodytų įstaigų bei jau yra padarę su tuo susijusiąs investicijas (nusipirko ar ilgam terminui išsinuomojo patalpas, jas suremontavo). Be to, projekto rengėjai nepasisako, kaip turėtų būti traktuojama situacija, kuomet tokios įstaigos atidaromos vėliau nei alkoholinių gėrimų parduotuvė.

Antra, siūlomas ribojimas yra perteklinis, nes vadovaujantis galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu atstumą, kuriuo nuo laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir  kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustato   savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai  su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas šiuo klausimu yra pakankamas.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 162 straipsnio 4 dalimi.

Atsižvelgti

 

4.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27

4

3

 

4.      Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko (Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktas)

Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktu siūloma prailginti laiką, kai alkoholio pardavimas negalimas: lyginant su esamu reguliavimu, siūloma pailginti laiką, kai negali  būti vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais dviem valandomis ryte, t.y. iki 10 valandos ryto, ir dviem valandomis vakare, t.y. nuo 20 valandos (o sekmadieniais nuo 15 valandos).

Tačiau Projekto rengėjai nepagrindžia ekonominio tokio alkoholio prekybos draudimo efekto ar skaičiavimo metodikos, nenurodo kokį ekonominį poveikį šis ribojimas galimai turės, nepateikia skaičiavimų, kaip toks alkoholio prekybos draudimo prailginimas, ypač ryte, prisidėtų prie tokiu ribojimu siekiamo tikslo – alkoholio vartojimo sumažinimo. Laikas tarp 8 ir 10 valandos ryto yra paros metas, kuomet stebimas mažiausias alkoholio pardavimo procentas lyginant su kitu paros laiku. Todėl Įstatymo projekte nustatytos priemonės nepasiektų jomis keliamo tikslo, o alkoholio prekybos vietas apsunkintų papildomais įsipareigojimais, susijusiais su kasos aparatų perprogramavimu bei kitų techninių ir organizacinių priemonių ėmimusi, kad būtų užtikrintas alkoholio prekybos negalimumas nurodytu metu.

Apribojus prekybos alkoholiu laiką bus skatinama šešėlinė ekonomika dėl nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais bei naminės gamybos alkoholio produktais. Tokia prekyba, be kita ko, kelia grėsmę visuomenės sveikatai, o tam tikrais atvejais – žmonių gyvybei dėl nekontroliuojamos sudėties ir gamybos proceso alkoholinių gėrimų vartojimo.

Rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, taip pat teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte šių argumentų stokojama ir įstatymo projekto rengėjai nepagrindė, kodėl pasirinktas konkretus papildomas alkoholinių gėrimų prekybos laikas.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pakeitimui.

Nepritarti

Siūlymas pailginti laiką, kai negali  būti vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais dviem valandomis ryte, t.y. iki 10 valandos ryto, ir dviem valandomis vakare, t.y. nuo 20 valandos (o sekmadieniais nuo 15 valandos) vertintinas kaip itin pažangus ir atitinkantis mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės rekomendacijas, nes pardavimo laiko trumpinimas laikomas efektyvia priemone mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą.

5.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27

4

6

 

5.      Dėl draudimo parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų (Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas)

Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktu siūloma padidinti amžiaus cenzą, nuo kurio asmeniui yra prienami alkoholiniai gėrimai, iki 20 metų.

Lietuvos Respublikoje asmuo, sulaukęs pilnametystės, t.y. 18 metų amžiaus, įgyja visišką teisnumą ir veiksnumą, taigi įgyja teisės aktų jam nustatytas teises bei pareigas bei galėjimą jas įgyvendinti. Vienas Alkoholio kontrolės įstatymo tikslų, nustatytų 1 straipsnio 1 dalyje, yra mažinti alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, tad amžiaus ribos pakėlimas alkoholiui vartoti ir turėti neatitinka šio Įstatymo tikslo.

Šiuo įstatymo projekto straipsniu tiesiogiai neribojamas alkoholinių gėrimų įsigijimas, nevartojimas ar turėjimas.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte konkrečios amžiaus ribos nustatymas nėra pagrįstas jokiais moksliniais sociologiniais tyrimais ar statistiniais duomenimis.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitimui.

Nepritarti

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvas alkoholio vartojimo pradžios amžius yra susijęs su kelis kartus didesne alkoholinė priklausomybės išsivystymo tikimybe. Be to, vyresnėse klasėse besimokantys vaikai neretai jau turi 18-19 metų, ir alkoholio įsigijimas jiems jau nėra ribojamas. Amžiaus cenzo didinimas bent iš dalies spręstų šią problemą.

6.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27

5

14

 

6.      Dėl savivaldybių tarybų teisės nustatyti vietas ir/ar teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais (Įstatymo 18 straipsnio 11 dalis)

Projektu siūloma papildyti Įstatymo 18 straipsnį nauja 11 dalimi, kurioje numatyta savivaldybių tarybų teisė nustatyti vietas ir/ar teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Savivaldybėms suteikti įgaliojimai nustatyti tam tikras prekybos alkoholiu išimtis gali pažeisti valstybės politikos vieningumą alkoholio kontrolės klausimu. Galimos situacijos, kai skirtingose savivaldybėse analogiškoms situacijoms taikomi skirtingi reikalavimai. Tokiu nevienodu reguliavimu pažeidžiami teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principai, o prekybos įmonėms sukuriamos nevienodos konkurencijos sąlygos. Galimos situacijos, kai, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančioje mažmeninės prekybos vietoje prekyba alkoholiniais gėrimais draudžiama, kai tuo tarpu greta esančioje mažmeninės prekybos vietoje Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje prekyba alkoholiniais gėrimais tomis pačiomis sąlygomis yra leidžiama. Kilus tokiai situacijai, būtų skatinama pirkėjų migracija renkantis „palankiausiai“ reguliuojančią savivaldybę, kas kaip tik prieštarautų įstatymo projektu siekiamam tikslui.

Toks alkoholinių gėrimų prekybos sąlygų diferencijavimas pagal pardavėjo priklausomumą skirtingų savivaldybių teritorijai iš esmės iškraipo konkurencines sąlygas ir tokių Įstatymo nuostatų priėmimas ir praktinis taikymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos žmogaus teisių teismo, LR Konstitucinio Teismo praktika, priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui.

Diskrecijos teisės sprendžiant alkoholinių gėrimų pardavimo sąlygų nustatymą suteikimas savivaldybių taryboms turėtų neigiamą įtaką korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi lygiui šalyje. Šios rizikos nesumažintų 2016 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarime Nr. 184 siūloma priemonė – nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis galėtų būti savivaldybių tarybų  nustatomos vietos ir (ar) teritorijos, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Be to, galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis jau numato savivaldybių tarybų teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis, o Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis – savivaldybių tarybų teisę, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos  komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama  prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti  licencijos  verstis  mažmenine  prekyba  alkoholiniais gėrimais. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pakankamai priemonių siekiant tam tikros teritorijos ar rajono gyventojų teisėtus interesus, o su tuo susiję papildomi draudimai yra neproporcingi Įstatymo siekiamiems tikslams.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui 18 straipsnio 11 dalimi.

Pritarti iš dalies

Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, tikslinga atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalies nuostatų, o 4 straipsnio 8 dalyje siūlomas nuostatas perkelti į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalį (ją laikyti 5 straipsnio 14 dalimi) ir ją išdėstyti taip:

„14. Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir(ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.”

7.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27

6

1

7

7.      Dėl draudimo skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą (Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punktas)

Projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punktu siūloma drausti skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą.

Visų pirma, siūlomas draudimas prieštarauja Projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 9 punktui, pagal kurį alkoholinių gėrimų reklama alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir viešojo maitinimo vietose, turinčiose, licencijas versis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nėra draudžiama.

Antra, draudimas skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2286 straipsnio reikalavimų: verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją (įskaitant galutinę prekės kainą).

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui 28 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Nepritarti

Įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomos keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d.

8.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-05-03

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-875 2, 16(1), 18, 22, 28, 29 34 straipsnių pakeitimu ir papildymu bei įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. 1-552 38(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4098 ir jam pritaria.

Atsižvelgti

 

9.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2016-06-03

 

 

 

(...) Taryba, atstovaudama šimtus smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, nepritaria Projektui Nr. XIIP-4096 dėl žemiau pateikiamų pastabų:

1. Projekto nuostatos, kuriomis keičiamos Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2, 3 ir 17 dalys, o šio straipsnio 24 dalis pripažįstama netekusia galios (prekybos vietos – Paviljono panaikinimas), 18 str. 1 d. 1p., 18 str. 3 d. 8 p., Alkoholio kontrolės įstatymo papildymas 162 straipsniu ir 18 straipsnio 10 dalimi, iš esmės susijusios su kraštutinėmis alkoholio prieinamumo priemonės nustatymu, kuriai visiškai nepritartina. (...) susijęs su ūkinės komercinės veiklos laisvės suvaržymu, teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. (...) Norime pažymėti, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymą iki 2015 m. lapkričio 1 d. ūkio subjektai, turėdami neterminuotas įvairių rūšių licencijas ir nevykdydami licencijose nurodytų veiklų, neturėjo pareigos apie tai pranešti licenciją išdavusiai institucijai, kad būtų licencija sustabdyta ir panaikinta. Tokiu atveju, nemaža dalis smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, laikinai sustabdę veiklas, licencijas laikydavo, tikėdamiesi atnaujinti veiklą. Toks teisinis reguliavimas sudarė sąlygas licencijų turėtojų kiekiui didėti, tuo pačiu, klaidingai interpretuoti licencijų turėtojų skaičius ir nepagrįstai teigti, kad tokie skaičiai tiesiogiai nulemia alkoholinių gėrimų prieinamumo tendencijas.(...)

(...) Akreiptinas dėmesys į tai, kad nuotolinės prekybos teisinis reguliavimas susijęs su 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatomis. Numatomas vidaus nuotolinės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimas prieštarautų šios direktyvos 16 straipsniui dėl laisvės teikti paslaugas ir jame nustatytiems nediskriminavimo, proporcingumo principams. (...) susiformuotų paradoksali teisinė situacija, alkoholinių gėrimų nuotolinė vidaus prekyba Lietuvos teritorijoje uždrausta, tačiau kaimyninių ES valstybių (Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir t. t.) juridiniai asmenys turėtų teisę organizuoti ir vykdyti tarpvalstybinę nuotolinę prekybą Lietuvos teritorijoje, kas jau šiuo metu yra vykdoma. (...) ši nacionalinė priemonė turi būti notifikuota Europos Komisijai.

Atsižvelgti

 

10.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2016-06-03

4

6

 

(...) projekto rengėjai, siekdami pakeisti minimalią alkoholinių gėrimų pirkėjų, juos vartojančių ir turinčių su savimi asmenų amžiaus ribą nuo 18 m. didinant ją iki 20 m., neįvertino įstatyme (...) nustatyto apribojimo dėl draudimo asmenims, neturintiems 18 m., prekiauti alkoholiniais gėrimais taikymo aspektų. (...) jei Projekto Nr. XIIP-4096 rengėjais į šią pastabą atsižvelgs ir patikslins projektą, nustatydami prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimą asmenims, neturintiems 20 m., tai tokiu atveju ypatingai didelis kiekis jaunųjų darbuotojų, kurie darbuojasi viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose, turės nutraukti darbo sutartis su darbdaviais, o siekiantys dirbti ar ieškantys darbo asmenys iki 20 m., turės neproporcingą darbo pasiūlymų suvaržymą dėl nustatyto tokio draudimo.

(...) LR Darbo kodekso 13 str. 2 d. nustatyta, kad visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sulaukusiam 16 metų. Išimtis (dirbti atitinkamą darbą nuo 18 m.) nustato Darbo kodeksas ir kiti įstatymai. Šį amžiaus riba nustatyta atsižvelgiant į tai, kad nuo 16 m. kiekvienas asmuo gali pradėti dirbti, nedarydamas žalos savo sveikatai ir visuomenei. Įvertinus Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko aprašą, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą, patvirtintą LR Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138, abejotina, kad alkoholinių gėrimų pardavimas kaip darbinė veikla yra pavojingesnė ir kenksmingesnė nei Sąraše nustatytas draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas. (...)

Atsižvelgti

 

11.

Legalaus verslo aljansas, 2016-06-20

 

 

 

(...) manome, kad prieš priimant sprendimus reikėtų įvertinti, kokį poveikį padarė minėtos priemonės, o po to spręsti, kokias papildomas priemones tikslinga taikyti. Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais, prašome nepritarti alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-4096 (...).

Nepritarti

Siūloma pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui.

12.

Lietuvos verslo konfederacija, 2016-10-06

 

 

 

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigalios 2016 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-2356 (toliau - Įstatymas Nr. XII-2356) priimtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - Alkoholio kontrolės įstatymas) 28 straipsnio naujos redakcijos nuostatos.

Teisiniai Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio Įgyvendinimo aspektai Europos Sąjungos teisės aktų kontekste

Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (Žin., 2004, Nr. 111-4123) (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju, jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. ir 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimais yra išaiškinęs, kad šiose nuostatose yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytu Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją. Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų nuostatos galimai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principams (SESV 34-36 straipsniai), nes šie prekybos draudimai teisiškai arba praktiškai diskriminuoja valstybių narių verslo subjektus pagal produktų pakuotes/rinkinius (kartu su alkoholiniais gėrimais įprastai vartotojams yra pateikiami bokalai, taurės ir kitos prekės) ir vykdomas mažmeninės prekybos konkurencines priemones. Tokie nustatyti draudimai yra neproporcingi siekiamam tikslui, sudaro kliūtis ir pažeidžia SESV 34 straipsnį, draudžiantį taikyti kiekybinius importo apribojimus bei visas kitas lygiavertį poveikį turinčias priemones.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Komisija prieš Prancūziją, byla C 152/78). Pagrindinis šio teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos.

Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio, Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan. Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punktas atitinka techninio reglamento požymius, nustatytus 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau - Direktyva (ES) 2015/1535, kuri pakeitė 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (toliau - Direktyva 98/34EB)). Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f) punktu „techninis reglamentas“ - techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba

paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ar de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, išskyrus nurodytus 7 straipsnyje, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti. Tai reiškia, kad alkoholinių gėrimų rinkiniai, kurie pagaminti ir supakuoti į vieną nedalomą pakuotę, atitinka techniniame reglamente pateiktą apibrėžimą, kurį reikia aiškinti - kaip reikalavimą, kurio būtina laikytis de jure ir de facto

parduodant valstybėje narėje, kuris nustatytas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir kuris turėjo būti notifikuotas Europos Komisijai. Dėl šiame rašte išdėstytų aplinkybių ESTT pasisakė dėl Direktyvos 98/34/EB pažeidimų: ČIA Security International, byla C-194/94; Lemmensu, byla C-226/97; Unilever, byla C-443/98; Lidl Italia Srl, byla Nr. C-303/04; Schwibbert, byla C-20/5; Ivansson, byla Nr. C-307/13 ir kt.“). ESTT ne kartą yra pažymėjęs, kad Direktyvoje 98/34/EB nustatyti įpareigojimai valstybėms narėms yra aiškūs ir nedviprasmiški, o direktyvos tikslas yra ne paprasčiausiai informuoti EK, bet siekis panaikinti arba pašalinti prekybos kliūtis, informuoti kitas valstybes nares apie vienos iš valstybių numatomus

techninius reglamentus, suteikti EK ir kitoms valstybėms narėms laiko sureaguoti ir pasiūlyti pakeitimus, leidžiančius sumažinti dėl techninio reglamento priėmimo atsirandančius laisvo prekių judėjimo apribojimus, bei suteikti EK laiko pateikti pasiūlymą dėl suderinimo direktyvos. Be to, ESTT

yra akcentavęs, jog Direktyvoje 98/34/EB numatyta kontrolės procedūra yra aiški ir nacionalinio techninio reglamento įsigaliojimo datą daro priklausomą nuo EK pritarimo arba neprieštaravimo.

Paminėtuose ESTT sprendimuose pažymėta, jog įpareigojimo pranešti apie ketinamą priimti techninį reglamentą EK pažeidimas priimant atitinkamą techninį reglamentą yra esminis procedūrinis trūkumas, lemiantis tokio techninio reglamento netaikymą ir negalima teismine tvarka užtikrinti, kad asmenys jį vykdytų, be to, privatūs asmenys šiuo netaikymu gali remtis nacionaliniame teisme, kuris privalo atsisakyti taikyti nacionalinį techninį reglamentą, apie kurį nebuvo pranešta pagal Direktyvą 98/34/EB.

Kaip žinoma, pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, bet kokie valstybių narių komercinės teisės aktai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai varžyti Europos Bendrijos vidaus prekybą, laikytini priemone, savo poveikiu lygiaverte kiekybiniams apribojimams, kurie draudžiami pagal SESV 34 straipsnį.

Nepritarti

Įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomos keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio nuostatos įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d.

13.

Lietuvos verslo konfederacija, 2016-10-06

6

1

7

Šiuo įstatymu nustatomas naujas draudimas (28 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kurio esmė – bus draudžiama - skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos galimai prieštarauja SESV 34 ir 36 straipsnio reikalavimams, nes šis prekybos draudimas - tai diskriminacijos priemonė, daranti įtaką prekybos apimtims ir verslo vystymo galimybėms taikyti konkurencines prekybos sąlygas (nuolaidas). Dar ESTT 1990 m. kovo 7 d. byloje C-362/88 pasisakė, kad „<...> Iš to, kas pirmiau pasakyta, aišku, kad pagal Bendrijos teisę vartotojų apsaugos srityje vartotojų informavimas laikomas vienu iš pagrindinių reikalavimų. Todėl Sutarties 30 straipsnis negali būti aiškinamas kaip leidžiantis nacionalinėje teisėje nustatyti galimybę nesuteikti kai kurios informacijos vartotojams, pateisinant tai privalomais vartotojų apsaugos reikalavimais. <...> Kaip Teisingumo Teismas jau yra nurodęs 1982 m.

gruodžio 15 d. sprendime Oosthoek’ s Uitgeversmaatschappij (byla 268/81), teisės aktai, apribojantys ar draudžiantys kai kurias reklamos formas ir kai kurias pardavimų skatinimo priemones, nors jie ir neturi tiesioginės įtakos prekybai, gali būti laikomi ribojančiais prekybos apimtį, kadangi

tokie teisės aktai turi įtakos prekybos galimybėms. <...> EEB sutarties 30 ir 36 straipsniai aiškintini kaip neleidžiantys teisėtai kitoje valstybėje narėje platinamai reklamai taikyti nacionalinės teisės aktų, draudžiančių reklamuojamuose specialiuose pasiūlymuose pirkti nurodyti pasiūlymo pirkti trukmę ir ankstesnę kainą.

Pažymėtina ir tai, kad nors priimto Įstatymo Nr. XII-2356 tikslu buvo siekiama užtikrinti sveikatos apsaugos tikslus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ES pirminėje teisėje, šiuo atveju SESV 34-36 straipsniuose, įtvirtintos laisvo prekių judėjimo taisyklės nėra vienintelis teisinis dokumentas, reguliuojantis laisvą prekių judėjimą ES. Minėti bendruosius principus numatantys SESV straipsniai yra netaikomi, kai laisvo tam tikro produkto judėjimo teisinis režimas ES yra visiškai suderintas konkretesnių ES antrinės teisės aktų (reglamentų, direktyvų) nuostatomis. Taigi, tuo atveju, kai yra priimti ir galioja ES antrinės teisės aktai, kuriais visiškai suderintas tam tikro pobūdžio prekės laisvas judėjimas, bet kokios nacionalinės priemonės, galimai pažeidžiančios laisvo prekių judėjimo principą, vertinamos ne SESV nuostatų, o ES lygmeniu suderintų ES teisės aktų kontekste (žr. Radlberger Getrdnkegesellschąft ir S. Spitz byla C-309/02). Kita vertus, pažymime, kad nepaisant to, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintos nuostatos ES teisės požiūriu laikytinos prekybos sąlygomis, tačiau jos turi atitikti proporcingumo principą. Pažymėtina, kad valstybės narės suteikta teisės - pačioms nuspręsti, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas.

Tačiau tai daryti jos gali tik SESV nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivia, sujungtos bylos C-l/90 ir C -l76/90), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtinajam pasiekti, pvz. ESTT byloje Vokietija prieš Tarybą Nr. C-359/92 pažymėjo, kad „<...> proporcingumo principas reikalauja, jog Bendrijos institucijų taikomos priemonės būtų tinkamos užsibrėžtiems tikslams pasiekti, nesiimant to, kas nėra būtina <...> “ (analogiškai žr. Cassis de Dijon, byla 120/78; Sager, byla C-76/90; Ar blade, sujungtos bylos C 369/96 ir C 376/96; Canal Satelite Digital byla C-390/99; ATRAL, byla C-14/02; Komisija prieš Portugaliją, byla C-432/03).

Mūsų vertinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas draudimas skelbti alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą yra neproporcingas siekiamam šio įstatymo tikslui - mažinti Lietuvos Respublikos alkoholinių gėrimų vartojimą ir prieinamumą bei akivaizdžiai

ribojantis vartotojų teisėtus interesus ir lūkesčius dėl ekonominio elgesio pasirinkimo. ESTT byloje C- 421/12 pasisakė, kad „<...> Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyva 2005/29 Sąjungos lygiu visiškai suderinamos normos, susijusios su nesąžininga įmonių komercine veikla vartotojų atžvilgiu. Taigi, kaip aiškiai nurodyta šios direktyvos 4 straipsnyje, valstybės negali imtis priemonių, kurios ribotų labiau, nei nustatytos minėtoje direktyvoje, net siekdamos užtikrinti aukštesnį vartotojų apsaugos lygį (žr. Plus Warenhandelsgesellschaft, byla C-304/08; Mediaprint Zeitungs und

Zeitschriftenverlag, byla C-540/08).

Nepritarti

Įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomos keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d.

14.

Lietuvos verslo konfederacija, 2016-10-06

6

1

 

Kiti esminiai keičiamų alkoholinių gėrimų ir naujai nustatomų draudimų teisiniai aspektai ir jų taikymo problemos

1. Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalis įpareigos įmones, Europos juridinius asmenis ir jų filialus Lietuvoje Respublikoje laikytis šioje dalyje nustatytų draudimų.

Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, įmonė - Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas užsienio juridinio asmens filialas, šio straipsnio 14 dalyje numatyta, kad Europos juridinis asmuo - Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėje (išskyrus Lietuvos Respubliką) įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija.

Tokiu atveju, visi Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje išvardyti draudimai bus taikomi be išimties visiems juridiniams asmenims įsisteigusiems tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėje (išskyrus Lietuvos Respubliką) (toliau – juridiniai asmenys), nepaisant to, ar jie verčiami alkoholinių gėrimų gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba, ar ne, kaip yra nustatyta dabartiniame reguliavime, kuris galios iki 2016 m. spalio 31 d.

Toks būsimas teisinis reguliavimas tiesiogiai yra susijęs su Pelno mokesčių įstatymo (toliau - PMĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad reprezentacinės sąnaudos - vieneto (vienetas - juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka) lėšos, kurias jis skiria

naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Konkretiems asmenims atminimui įteikiamų daiktų (suvenyrų, knygų ir pan.) įsigijimo išlaidos gali būti laikomos reprezentacinėmis sąnaudomis, kurios priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, tuo atveju, jei minėtieji daiktai yra reprezentatyvūs (pvz., ant tų daiktų gali būti vieneto simbolis, pavadinimas, prekinis ženklas). Taip pat tai gali būti smulkios verslo dovanos, pvz. alkoholinių gėrimų rinkiniai, alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekiautojų aksesuarai su šių įmonių logotipais, gėrimų taurės, viršutiniai drabužiai (marškinėliai, skarelės, kepurės). Tokių daiktų išlaidos gali būti priskiriamos reprezentacinėms išlaidoms ir tais atvejais, kai neorganizuojamas reprezentacinis renginys. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečių reprezentacinių reikmių ar jų sąrašo nenustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tačiau sistemiškai vertinant teisės aktus pastebėtina, kad alkoholinių gėrimų dovanojimas kaip reprezentacinė reikmė pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą (galiosiantį iki 2016 m. spalio 31 d.) yra draudžiamas veiksmas įmonei, turinčiai teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais. Pagal šiuo metu galiojantį Alkoholio kontrolės įstatymą nenustatyti draudimai ar apribojimai dėl: 1) įmonių, gaminančių ir prekiaujančiųjų pagamintais alkoholiniais gėrimais ir 2) kitų įmonių, reprezentacinės veiklos (išskyrus mugių ar parodų metu bei pateikiant alkoholio reklamą) (iki 2016 m. lapkričio 1 d.). Toks nusistovėjęs teisinis reguliavimas ir susiformavusi kitų teisės aktų taikymo praktika iš esmės nedaro įtakos Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytam šio įstatymo tikslo siekimui, nes reprezentacinių reikmių apskaitos ir panaudojimo kontrolė nėra prioritetinės veiklos sritys už Alkoholio kontrolės įstatymo priežiūrą atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Šios įstaigos nepateikia duomenų apie tai, kad reprezentacinės juridinių asmenų reikmės darytų tiesioginę įtaką alkoholinių gėrimų vartojimo didėjimui ar skatintų tokių gėrimų įsigijimą ir pan.

Naujas teisinis šio įstatymo 28 straipsnio įgyvendinimas (draudimų taikymas) sukels sumaištį visų juridinių asmenų veikloje, diskutuotina, ar toks įstatyminis draudimų nustatymas visiems juridiniams asmenims yra proporcingas siekiant Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnyje nustatyto

tikslo - „mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą. ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus “.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 24 d. nutarime nustatyta, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, <...>, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises

bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo <...>.“ Europos Teisingumo Teismas (byloje Nr. C-359/92 Vokietija prieš Tarybą) pažymėjo, kad „<...> proporcingumo principas reikalauja, jog Bendrijos institucijų taikomos priemonės būtų tinkamos užsibrėžtiems tikslams pasiekti, nesiimant to, kas nėra būtina <...>

Vadovaujantis išdėstyta informacija, galima teigti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyti su alkoholinių gėrimų prekyba susiję draudimai bus taikomi visiems juridiniams asmenims, tačiau tikėtina, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinio proporcingumo principą.

Nepritarti

Įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomos keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d.

15.

Lietuvos verslo konfederacija, 2016-10-06

6

1

4

2. Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatomas naujas draudimas apie tai, kad bus draudžiama organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus.

Nustatant šį draudimą, įstatymo leidėjas neapibrėžė sąvokų: „žaidimas“, „akcija“, „konkursas“ ir „loterija“, taip pat draudime nustatyta organizuotų šių priemonių pasekmė - skatinti įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, todėl šis teisine prasme neaiškus draudimas sukels sumaištį dėl jo interpretavimo ir praktinio taikymo, kitaip tariant, dėl teisinio tikrumo principo jgyvendinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas alkoholio kontrolės srityje Lietuvos teismų praktikoje vertinamas sekančiai: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. administracinės bylose Nr. A858-351/2013 nutartyje

pasisakė, kad „<...> galiojančios teisės normos neaiškumai vertintini privataus asmens naudai. Tokia pozicija išvestina iš teisinio aiškumo reikalavimo, suponuojančio, jog teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai)<...>“. Be to, toks vertinimas atitinka bendrąjį teisės principą in dubio pro reo, reiškiantį, jog visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami teisės pažeidimu kaltinamojo asmens naudai (žr. mutatis mutandis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1488/2011).

Teisinis neapibrėžtumas sudaro sąlygas teisės aktų subjektyviam ir nepagrįstam teisės normų interpretavimui, kuris varžo ir nepagrįstai stabdo juridinių asmenų ūkinę komercinę veiklą, investicijas, mažina pasitikėjimą valstybe, nes dėmesys skiriamas ginčams su kontroliuojančiomis įstaigomis ir savo teisių gynimu teisminėse institucijose.

Nepritarti

Įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomos keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d.

16.

Lietuvos verslo konfederacija, 2016-10-06

6

1

7

3. Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatomas naujas draudimas apie tai, kad bus draudžiama skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą.

Šis numatomas draudimas sistemiškai susijęs su kitomis Alkoholio kontrolės įstatymo (2 straipsnio 10 punkto, 2 straipsnio 172 punkto, 29 straipsnio) nuostatomis, nustatančiomis alkoholio reklamos apribojimus ir draudimus bei su žemiau nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis:

1) Reklamos įstatymo nuostatomis, nustatančiomis klaidinančios reklamos esminius reikalavimus;

2) Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, nustatančio mažmeninės prekybos įmonėms draudžiamus atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus;

3) Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, nustatančiomis klaidinančios komercinės veiklos teisinius aspektus.

Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Alkoholinių gėrimų kaina

įeina į alkoholio reklamos turinį, ypatingą reikšmę turi dėl klaidinančios reklamos informacijos.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta klaidinančios reklamos apibrėžtis, tai yra - reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominj elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad klaidinančia komercine veikla yra klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas.

Šio įstatymo 5 ir 6 straipsnyje nustatyti ūkio subjektams draudžiami vykdyti klaidinantys veiksmai ir klaidinančio informacijos neatskleidimo atvejai.

Tačiau numatytas naujas teisinis reguliavimas dėl absoliutaus alkoholinio gėrimo kaip prekės kainų sumažinimo skelbimo draudimo, galimai prieštarauja Reklamos įstatyme nustatytai klaidinančios reklamos sąvokai, jos turiniui, o tokios reklamos davėjui sudaromos sąlygos pažeidinėti jstatyme nustatytas imperatyvias teisės normas dėl klaidinančios reklamos pateikimo draudimo bei vykdyti klaidinančius veiksmus vartotojų atveju nesilaikant Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo reikalavimų.

Šių įstatyminių teisės normų ydingas taikymas gali nulemti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo reikalavimų, nustatytų 3 straipsnyje pažeidimus, kai mažmeninės prekybos įmonės, susidūrusios su tokia praktine realybe, vykdys ūkinės veiklos sąžiningai

praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai (pardavimų skatinimas bus nutrauktas) arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui (tikėtinai gali būti reiškiamos pretenzijos dėl prekių pardavimų konkuravimo priemonių, taip pat bus ieškoma būdų padengti mažmeninės prekybos įmonių patiriamas išlaidas, susijusias su kainų sumažinimo neskelbimu ir pan.).

Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartą pripažinta, kad reklamoje pateikiama informacija, susijusi su prekių ar paslaugų kainomis, nuolaidomis yra esminė, daranti įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-3030/2011). Tokia reklama vidutiniam vartotojui sukelia lūkesčius, jog būtent šioje alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos vietoje (pvz. parduotuvėje) atitinkamą prekę jis galės įsigyti geresnėmis sąlygomis negu kitose alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos vietoje, kas gali jį paskatinti rinktis būtent reklamoje nurodytą alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos vietą. Tačiau tokią reklamą reklamos davėjas gali naudoti tik tuo atveju, jei jis turi šiuos teiginius patvirtinančius įrodymus, pavyzdžiui, kad jo parduodamos konkrečios prekės aktualiu laikotarpiu iš tikrųjų yra pigiausios.

Lietuvos įstatymų leidėjas įstatymu įtvirtino tik bendrąjį principą, t.y. Civilinio kodekso 6.2286 ir 6.353 straipsniuose nustatyta, kad vartotojas turi teisę gauti išsamią, teisingą informaciją apie prekę, įskaitant ir jos kainą. Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 ir kurios įgyvendina 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EC dėl vartotojų apsaugos nuostatas, žymint vartotojams siūlomų prekių kainas, patvirtinti bendri reikalavimai pateikiamai prekių

kainai.

Tačiau, užtikrindami asmens ūkinės veiklos laisvę, įstatymų leidėjas ir teisės aktų rengėjas nenurodė, jokių kitų teisinių reikalavimų kainos pateikimui. Vadinasi, traukiant asmenis atsakomybėn dėl kainos sumažinimo ar kainos išdėstymo ne pagal nustatytus reikalavimus, bus vertinami visi teisės aktai, nes jų interpretavimui bus būtinas sisteminis teisės aktų aiškinimas.

Vadovaudamiesi išdėstyta informacija ir teiginiais, kreipiamės į Jus su prašymu, skubos tvarka [vertinti priimto Įstatymo Nr. XII-2356 nuostatas, galimai prieštaraujančias Europos Sąjungos teisės aktams ir jų Įgyvendinimo probleminius aspektus.

Nepritarti

Siūloma atsisakyti ir nesvarstyti Įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomos keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies.

17.

Jurbarko rajono verslininkų organizacija, 2017-02-02

 

 

 

(...) Mes pritariame Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo projektui, kuriuo Seimui siūloma nesvarstyti Įstatymų projektų. Alkoholio prieinamumo ir vartojimo mažinimui būtina numatyti kompleksines priemones, atlikus poveikio verslui ir kriminogeninei situacijai vertinimą. Mūsų organizacija tiek 2014 m ., tiek ir 2016 m. siūlė realias, pagrįstas priemones alkoholio vartojimo mažinimui, bet iš esmės atsakingų žinybų valdininkai į jas nekreipė jokio dėmesio.

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto.

18.

Lietuvos kooperatyvų konfederacija, 2017-02-21

 

 

 

(..) Manome, kad mes ir dauguma verslininkų pritartų tokioms iniciatyvoms:

1. Trumpinti laiką iki kada leidžiama prekiauti alkoholiu nediskriminuojant vien mažmeninės prekybos įmonių, o tam tikrus ribojimus taikant ir visuomeninio maitinimo vietoms.

2. Pakeliant minimalų amžių, nuo kurio galima įsigyti alkoholinių gėrimų. Šioje vietoje reikėtų numatyti sąlygą, kad nebūtų draudžiama samdyti jaunesnius asmenis su alkoholio pardavimu siejamiems darbams.

3. Manome, kad siekiant pažaboti besaikį girtavimą, didelę reikšmę turėtų specialūs ribojimai susiję su spirituotu vynu ir stipriu, bet pigiu alumi.

4. Siekdami išvengti masinių smulkiųjų prekybininkų bankrotų siūlytumėme, kad ten, kur techniškai neįmanoma ar dėl nereikšmingo parduodamo alkoholio kiekio neapsimoka atskirti prekybos alkoholiui patalpų, leisti prekiauti gėrimais bendroje su maistu prekybos salėje. Atskaitos taškas galėtų būti registruotas parduotuvės plotas.

5. Negalime pritarti abiejuose įstatymų pakeitimo projektuose numatomiems ribojimams dėl minimalaus nuotolio iki ugdymo įstaigos ar maldos namų. Tokie reikalavimai išstumtų prekybininkus iš istoriškai susiklosčiusių vietų, dirbtinai perskirstytų rinką, sukeltų didelių nepatogumų gyventojams.

Prašome atsižvelgti į Lietuvos kooperatyvų konfederacijos narių nuomonę bei pasiūlymus ir siekti, kad minimiems įstatymo pakeitimo projektams būtų atlikta išsami poveikio socialinei ir verslo aplinkai analizė.

Atsižvelgti

 

19.

VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“, 2017-04-12

7

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės Kauno „Žalgirio“ ir kitų sporto klubų finansinė padėtis.

Kaip žinote alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių Kauno „Žalgirio“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies.

Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius ketverius metus metus krepšinio klubas Kauno „Žalgiris“ iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir už reklamos paslaugas gavo 1.250.000 EUR pajamų.

Aukščiau nurodytos sumos buvo gautos dėl galimybės viešinti alkoholio prekybos bei gamybos įmonių prekių ženklus bei įmonių pavadinimus, laikantis dabar galiojančių Įstatymo nuostatų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis. Alkoholinių gėrimų visų reklamos būdų visiškas draudimas absoliučiai eliminuoja potencialias sporto klubų pajamas iš alkoholinius gėrimus gaminančių bei jais prekiaujančių įmonių.

Neabejotina, kad šių pajamų netekimas apsunkins tolimesnį sporto vystymą Lietuvoje, taip pat apribos konkurencijos su stipriausiais Europos ir pasaulio klubais galimybes (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio.

20.

UAB „Kauno arena“, 2017-04-13

 

 

 

(...) Su rūpesčiu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės UAB „Kauno arena“ (toliau - Kauno „Žalgirio“ arena) ir kitų arenų bei salių, patalpų, kuriose per renginius demonstruojama alkoholio reklama, o per sporto renginius taip pat yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais finansinė padėtis, nes bus prarasta ženkli pajamų dalis ne tik sporto renginių metu bet taip pat ir kitų renginių metu.

Norime pažymėti, kad per pastaruosius penkerius metus Kauno „Žalgirio“ arena už suteiktas alkoholinių gėrimų reklamos paslaugas visų renginių metu ir prekybos alkoholiniais gėrimais sporto renginių metu gavo apie 691.000 EUR pajamų.

Alkoholinių gėrimų visų reklamos formų visiškas draudimas bei prekybos suvaržymas sporto renginių metu atima iš visų arenų ar kitų salių, patalpų, kuriose organizuojami sporto ir kiti renginiai bei jų metu demonstruojama alkoholio reklama bei vyksta prekyba alkoholiniais gėrimais sporto renginių metu, pajamas.

Prašome Jūsų įvertinti situaciją ir teisės aktais ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad arenas, sales ir patalpas, kuriose vyksta sporto renginiai ir kiti pramoginiai renginiai, operuojančioms įmonėms būtų kompensuotos prarastos pajamos, tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Seimas pritars Nutarimo projekto siūlymams, susijusiems su alkoholio reklamos draudimu bei prekybos apribojimu.

Atsižvelgti

 

21.

Lietuvos krepšinio lyga, 2017-04-13

7

 

 

(...) Alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vienos pagrindinių Lietuvos krepšinio klubų, kitų sporto klubų rėmėjos. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą, kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginių vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios pajamų, gaunamų, kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Šios pajamos ankščiau buvo gaunamos dėl galimybės viešinti alkoholio prekybos bei gamybos jmonių prekių ženklus bei jmonių pavadinimus, laikantis dabar galiojančių LR Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis. Alkoholinių gėrimų visų reklamos būdų visiškas draudimas absoliučiai eliminuoja potencialias sporto klubų pajamas iš alkoholinius gėrimus gaminančių bei jais prekiaujančių įmonių. Akivaizdu, kad šių pajamų netekimas apsunkins tolimesnį sporto vystymą Lietuvoje, taip pat apribos konkurencijos su stipriausiais Europos ir pasaulio klubais galimybes.

(...) Lietuvos krepšininkų pasiekimai garsina mūsų šalį visame pasaulyje, skatina lietuvių patriotizmą ir vienybę. Jei norime, kad Lietuvos krepšinis ir toliau būtų šalies vizitinė kortelė, prašome nekurti nepalankių sąlygų krepšinio plėtrai. Todėl prašome Jūsų dar kartą persvarstyti Alkoholio reklamos draudimo pataisas ir rasti geriausią sprendimą. Priešingu atveju, prašome įvertinti situaciją ir teisės aktais ir/ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad sporto klubams būtų atitinkamai kompensuotos prarastos pajamos, tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Seimas pritars Nutarimo projekto siūlymams, susijusiems su alkoholio reklamos draudimu bei informuoti Lietuvos krepšinio lygą (LKL) apie tai, kokių priemonių bus imtasi dėl prarastų krepšinio (sporto) klubų pajamų kompensavimo.

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio.

22.

VšĮ „Krepšinio rytas“, 2017-04-13

7

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmes}, kad dėl šių numatomų įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės VšĮ „Krepšinio rytas“/BC „Lietuvos rytas“ ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių VšĮ „Krepšinio rytas“/BC „Lietuvos rytas“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies.

Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus VšĮ „Krepšinio rytas“/BC „Lietuvos rytas“ iš alkoholio prekybos bei gamybos jmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo apie 1 000 000 (vieną milijoną) EUR pajamų. Aukščiau nurodytos sumos buvo gautos dėl galimybės viešinti alkoholio prekybos bei gamybos jmonių prekių ženklus bei jmonių pavadinimus, laikantis dabar galiojančių Įstatymo nuostatų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos jstatymo nuostatomis. Alkoholinių gėrimų visų reklamos būdų visiškas draudimas absoliučiai eliminuoja potencialias sporto klubų pajamas iš alkoholinius gėrimus gaminančių bei jais prekiaujančių jmonių. Akivaizdu, kad šių pajamų netekimas apsunkins tolimesnį sporto vystymą Lietuvoje, taip pat apribos konkurencijos su stipriausiais Europos ir pasaulio klubais galimybes (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio.

23.

VšĮ „Utenos Juventus“, 2017-04-13

7

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesj, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės VŠį „Utenos Juventus" ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių VŠĮ „Utenos Juventus" ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies, iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus VŠĮ „Utenos Juventus" iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo daugiau nei 750 tūkstančių EUR pajamų (... ).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio.

24.

Krepšinio sporto klubas „Prienai“, 2017-04-18

7

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės krepšinio sporto klubo „Prienai", kurio komandos dalyvauja Lietuvos krepšinio lygos (Prienų-Birštono „Vytautas“) ir Regionų krepšinio lygos (Stakliškių „Guosta“) varžybose, taip pat nukentės ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių krepšinio sporto klubo „Prienai“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus krepšinio sporto klubas „Prienai“ iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo 150000 EUR pajamų (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio.

25.

VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“, 2017-04-18

7

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus Krepšinio klubo „Lietkabelis“ iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo 116,000 EUR pajamų (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio.

26.

VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“, 2017-04-19

7

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesj, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės VšĮ „Neptūno krepšinio klubas" ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių VšJ „Neptūno krepšinio klubas" ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus VšĮ „Neptūno krepšinio klubas" iš alkoholio prekybos bei gamybos jmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo 150 000 EUR pajamų (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio.

27.

Lietuvos futbolo klubų asociacija A lyga, 2017-04-20

7

 

 

(...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesj, kad dėl šių numatomų įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės futbolo ir kitų sporto šakų klubų galimybės pritraukti pajamas ir pagerinti klubų finansinę padėtį. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios Įmonės dažnai yra vieni pagrindinių futbolo klubų ir turnyrų (UITA Čempionų lygos ir pan.) rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklama kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, stadionuose ir kitose sporto renginio vietose, klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už. reklamą, dalies.

Prašome Jūsų įvertinti situaciją ir teisės aktais ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad sporto klubams būtų adekvačiai kompensuotos prarastos pajamos, tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Seimas pritars Nutarimo projekto siūlymams, susijusiems su alkoholio reklamos draudimu (...).

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio.

28.

Vartotojų kooperatyvas „Žemdirbių globėjas“, UAB „Šilažolė“, 2017-02-22

 

 

 

(...) Įvedus draudimą maisto parduotuvėms prekiauti alkoholiu, tikėtinos pasekmės, kurios palies ne tik VK “Žemdirbių globėjos" ir UAB „Šilažolė“, bet ir tūkstančius Panevėžio rajono gyventojų.

VK „Žemdirbių globėjas“ priklauso 12, o UAB „Šilažolė“ - 16 maisto ir kasdieninės paklausos prekių parduotuvių. Visos jos veikia Panevėžio rajone. Iš mūsų norima atimti teisėtą verslą, galimybę turėti darbą. Panevėžio mieste ir rajone tai ypač svarbu, nes sunku įsidarbinti, paprasčiausiai nėra darbo.

UAB “Šilažolė“ uždarytų 6 parduotuves, atleistų 35 darbuotojus iš 60 dirbančiųjų. VK „Žemdirbių globėjas“ uždarytų 5 parduotuves, atleistų 23 darbuotojų iŠ 51 dirbančiojo .O ir likusiose parduotuvėse būtų sumažintas darbuotojų skaičius. Dideli nuostoliai įmonėms susidarytų dėl parduotuvių uždarymo, pertvarkymo, išmokų darbuotojams.

Uždarius parduotuves, rajono gyventojams gyvenimas taps sudėtingesnis - jie ne tik negalės vietose nusipirkti maisto ir kasdieninės paklausos prekių, bet negalės sumokėti mokesčių, išsigryninti pinigų, nebebus superkamos vienkartinės ir daugkartinės pakuotės ir kt. Daugiausia nukentės senyvo amžiaus žmonės, o jie tikrai nėra didžiausi alkoholinių gėrimų vartotojai - nes rajone autobusai važiuoja retai. Pavyzdžiui, būtų uždaromos Puodžiūnų, Aukštadvario, Barkiainių, Naujarodžių, Paliūniškio, Pašuojo, Berčiūnų, Dembavos ir k t parduotuvės.

Alkoholinių gėrimų apyvarta mūsų įmonėse sudaro apie 25 - 30 % visos prekių apyvartos. Netekus šios apyvartos dalies, tektų uždaryti dalį parduotuvių, nes įmonių pajamos būtų mažesnės už patiriamas sąnaudas. Likusią prekių apyvartos dalį sudaro maisto prekės - duona, kruopos, pienas, mėsa ir kt. Jų antkainis yra 10 – 15 %, ir jis nepadengs įmonės kaštų (...).

Siūlytume apsunkinti ( mokesčiais, reglamentais ) pigaus, stipraus alaus ir spirituoto vyno gamybą, įšaldyti esamą prekybos alkoholiu licencijų skaičių, revizuoti jų skaičių. Visi sutinkame, kad reikia mažinti alkoholio suvartojimą, bet pasiekti yra mažiau skausmingų priemonių, ty. pirkėjų amžiaus, pardavimo darbo laiko ribojimai, reklamos uždraudimas, antireklamos kūrimas ir intensyvus viešinimas, priverstinis gydymas ir panašiai.

Atsižvelgti

 

29.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, 2017-05-04

4

 

 

Seime svarstomuose Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje numatyta trumpinti alkoholio prekybos laiką - ryte, vakare ir sekmadieniais. Suprasdami alkoholizmo keliamas problemas vis tik norėtume atkreipti dėmesį į problemas, kurias gali sukelti numatytas alkoholio prekybos laiko sutrumpinimas.

Visi žmonės (įskaitant ir tuos, kurie nevartoja alkoholio) dažniausiai apsipirkinėja po darbo - t. y., tarp 18 ir 20 val. Dėl šios priežasties parduotuvėse atsiranda didesnis apkrovimas, išsikreipia darbo krūvio pasiskirstymas, susidaro didelės eilės prie kasų. Uždraudus alkoholio prekybą po 20 val. (sutrumpinus vakarinį alkoholio prekybos laiką 2 valandomis) dauguma alkoholio vartotojų atvyks apsipirkti anksčiau - t.y., iki 20 val., būtent piko metu. Tokiu būdu po darbo apsiperkančių vartotojų srautas padidės dar apie 15-20 proc., stovėti ilgesnėse eilėse bus priversti ne tik alkoholio pirkėjai, bet ir žmonės, kurie perka maistą, skuba grįžti į namus.

Tuo pačiu matome ir kitą problemą - iki 20 val. parduotuvėse dar yra pakankamai nemažas jaunimo, vaikų srautas, kurie bus priversti stovėti eilėse kartu su alkoholio pirkėjais.

Dėl išvardintų priežasčių manome, kad vakarinio alkoholio prekybos laiko sutrumpinimas iki 20 valandos sąlygotų padidintą pirkėjų srautą parduotuvėse po darbo valandų, ilgesnes eiles ir visų žmonių gaištamą laiką. Išvardintos problemos būtų reikšmingai mažesnės, jeigu alkoholio prekybos laikas būtų trumpinamas mažiau - tokiu atveju pirkėju srautas pasiskirstytu platesniame laiko tarpe ir spūsčių parduotuvėse būtų mažiau.

Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais prašome detaliai išnagrinėti vakarinio alkoholio prekybos laiko trumpinimo būtinybę ir galimas neigiamas pasekmes.

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto.

30.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, 2017-05-04

 

 

 

Seimui  šiuo metu pateikti LR Vyriausybės siūlymai keisti alkoholio kontrolės įstatymą.

LVRA neramina – visiškas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais   viešojo maitinimo vietose - lauko kavinėse. Tai apima didžiąją dalį lauko kavinių, kurios yra 3 ar 5 metams laimėję konkursus, padarę dideles investicijas joms įrengti. Vasarą ,ypatingai kurortuose dirba didelis skaičius jaunimo, kai kurie patys investavę į šį verslą.

Lietuva taptų vienintele ir išskirtine šalimi Europoje ir pasaulyje, kurios kavinių, barų ir restoranų lauko terasose būtų uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais, toks sprendimas taip pat neigiamai paveiktų poilsio ir turizmo zonų patrauklumą, pažeistų teisėtus lūkesčius įmonių, laimėjusių konkursus įrengti lauko terasų vietas ir investavusių į jų įrengimą.

 Pabrėžtina, kad nestacionarios viešojo maitinimo vietos yra ne tik atskirai nuo stacionarių viešojo maitinimo vietų (toliau - restoranų) įrengiamos prekybos vietos, pavyzdžiui:

- lauko terasos, įrengiamos prekybos centrų balkonuose;

- lauko terasos įrengiamos prie pastatų I-ajame aukšte, kai restoranai yra įrengti pastato II-ajame aukšte;

- lauko terasos, kurios galėtų būti aptarnaujamos iš stacionarios viešojo maitinimo vietos, tačiau dėl didelio atstumo nuo stacionaraus restorano pagrindinio baro ir patogumo yra įrengiami papildomi nestacionarūs barai lauko terasose.

Visais išvardintais atvejais numatytas draudimas alkoholinių gėrimų vartojimo nesumažins, o tik apsunkins restoranų veiklą, nes šios lauko terasos bus aptarnaujamos iš stacionarių viešojo maitinimo vietų, ženkliai sumažins darbuotojų skaičių, padidins emigraciją. Lietuvos kavinėse ir restoranuose parduodamas alkoholio kiekis sudaro tik 14 procentų visų suvartojamų gėrimų.

Šiuo klausimu LR Vyriausybė savo pozicijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. 278 nepateikė.

Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais prašome atsisakyti tokio griežto reikalavimo- uždrausti prekybą nestacionariose kavinėse. LVRA manymu, savivaldybės yra labiausiai kompetentingos nuspręsti, kur leisti prekiauti sezono metu ir tokia nuostata įstatyme yra tikrai perteklinė.

Nepritarti

Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto.

31.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2017-05-08

 

 

 

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK) kreipiasi į jus prašydama gegužės 10 d. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje svarstant LR Alkoholio kontrolės įstatymo projektus, palaikyti mokslu grįstas ir ekonomiškai veiksmingas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, kurias įgyvendinus šalyje pradėtų reikšmingai mažėti alkoholio vartojimas ir jo sukeliama žala.

Įvertinus alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą bei įgyvendinimo kaštus, Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) išskiria tris priemonių grupes: alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai), alkoholinių gėrimų reklamos draudimas ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. NTAKK, vadovaudamasi egzistuojančiais moksliniais įrodymais, palaiko kompleksinį požiūrį į alkoholio vartojimo prevenciją, kuomet verslo ribojimas derinamas su mokslu grįstomis visomenės švietimo priemonėmis. Tačiau įvertinus, kad alkoholio vartojimo žala šaliai kasmet kainuoja daugiau nei 200 mln eurų, o papildomų investicijų būtinai reikia priklausomybės ligų gydymui, skatiname pirmiausia įgyvendinti ekonomiškai veiksmingiausias priemones, kurios nereikalauja papildomų biudžeto lėšų.

Kompleksinės priemones pritaikiusi Islandija – sėkmingiausias gerosios praktikos pavyzdys Europoje. Islandijoje alkoholio vartojimas tarp jaunimo sumažėjo nuo 42 iki 5 proc. po to, kai: legalus amžius įsigyti alkoholio ir tabako buvo padidintas nuo 18 iki 20 metų; uždrausta alkoholinių gėrimų reklama; 13-16 metų vaikams uždrausta būti vieniems lauke po 10 valandos vakaro žiemą ir po vidurnakčio vasarą; įsteigus valstybės prekybos alkoholiu monopolį ženkliai sumažėjo alkoholio prieinamumas; pradėtas skatinti vaikų užimtumas ir prevencija mokyklose, ir kt. Apmaudu, kad dalis šių priemonių Lietuvoje vadinamos radikaliomis, nors būtent jas PSO rekomenduoja kaip ekonomiškai veiksmingas, o kita dalis nepagrįstai sureikšminama.

Lietuvoje iki šiol stokojome nuoseklios ir į alkoholio vartojimo mažinimą nukreiptos politikos. Į tai dėmesį atkreipė ir PSO atstovai, oficialiuose renginiuose raginantys Lietuvą spręsti alkoholio vartojimo problemą. Primename, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas: „...mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams...“.

Prašome nuosekliai įgyvendinti valstybės siekį mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, kuris yra apibrėžtas LR Alkoholio kontrolės įstatyme.

Atsižvelgti

 

32.

Lietuvos somelje asociacija, 2017-05-08

 

 

 

Lietuvos somelje asociacija vienija Lietuvoje dirbančius gėrimų ir maisto žinovus – restoranų, barų darbuotojus, žurnalistus, dėstytojus, rašytojus, atitinkamų produktų gamintojus, prekybininkus, tiekėjus bei kitus gėrimų ir maisto rinkos dalyvius.

Lietuvoje viešojo maitinimo kultūra yra nepakankamai išvystyta, žmonės tiek maistą, tiek alkoholinius gėrimus linkę vartoti namuose. Lietuvoje tik apie 10 proc. alkoholinių gėrimų suvartojama baruose ir restoranuose. Tai reiškia, kad vyrauja buitinis alkoholizmas, alkoholio vartojimas mažose uždarose grupėse, atsiskyrus nuo visuomenės. Dėl ilgą laiką ignoruotų problemų ir ydingo reglamentavimo Lietuvoje alkoholizmas atskiriems žmonės tapo gyvenimo būdu, o „bambalinis“ alus ir „vaisiukas“ dominuoja kaimo parduotuvių asortimentuose.

Manome, kad alkoholio kontrolės priemonės turi keisti šią susiklosčiusią situaciją, turi būti siekiama perimti vakarų Europos kultūrą, kurioje alkoholinių gėrimų vartojimas siejamas su bendravimu ir gurmanišku maisto supratimu, kultūringu laiko leidimu viešumoje. Todėl esame įsitikinę, kad barų ir restoranų kultūra turi būti puoselėjama kaip kultūringa ir vakarietiška alternatyva Lietuvoje vyraujančiam buitiniam alkoholizmui.

 

Vadovaudamiesi išdėstytais motyvais pateikiame pastabas dėl Seime svarstomų alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektų:

 

1.      Siūlome atsisakyti minimalaus 200 metrų atstumo nuo ugdymo įstaigų reikalavimo alkoholio prekybos vietos įrengimui.

2.      Siūlome įstatyme plačiau aprašyti, kas nelaikoma alkoholio reklama: tai galėtų būti prekybos vietoje pateikiama (tiek raštu, tiek žodžiu) informacija apie alkoholinių gėrimų kilmę, jų gamybą, vartojimą, skonines savybes, taip pat baruose ir restoranuose esantys su alkoholiniais gėrimais susiję dizaino elementai (padėkliukai, baldų, taurių papuošimai, sienų dekoracijos). Taip pat manome, kad reklama neturėtų būti laikoma informacinė medžiaga (knygos, žinynai – tokie kaip vyno enciklopedijos ar pan.). Tuo pačiu turėtų išlikti apribojimai tokiai informacijai (draudžiamas informavimas apie kainos sumažinimą, apie teigiamą poveikį sveikatai, nepilnamečių panaudojimas turinyje ir pan.)

3.      Siūlome palikti galimybę įrengti laikinus (sezoninius) barus/ kavines, suteikiant savivaldybėms galimybę spręsti, kuriose vietose tai gali būti daroma.

4.      Siūlome palikti galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais festivalių (pvz. „Bliuzo naktys“, „Galapagai“ ar pan.) vietose įrengtose laikinose maitinimo įstaigose.

Atsižvelgti

 

33.

Lietuvos medicinos studentų asociacija, 2017-05-08

 

 

 

Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) - didžiausia biomedicinos studentus vienijanti organizacija ir tarptautinio Jaunimo alkoholio kontrolės tinklo (Alcohol Policy Youth Network) steigėja - kreipiasi į Jus išreikšdama palaikymą mokslo įrodymais pagrįstoms alkoholio kontrolės priemonėms bei griežtesnei alkoholio prevencijos politikai Lietuvoje. Palaikome alkoholio kontrolės priemones, skirtas mažinti bendrojo alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą ir daromą žalą sveikatai bei ūkiui:

1) visišką alkoholio reklamos draudimą;

2) alkoholio prieinamumo mažinimą (prekybos laiko trumpinimą, amžiaus cenzo didinimas, alkoholio prekybą tik specializuotose parduotuvėse ir kt.);

3) alkoholio kainos didinimą.

Alkoholio reklama daro įtaką jo vartojimo įpročiams ir tai yra vienas iš veiksnių, skatinančių rizikingą alkoholio vartojimą. Tęstinių studijų sisteminė apžvalga (aukščiausias mokslinių įrodymų lygmuo) parodė, kad alkoholio reklama žmonėms ir ypač paaugliams statistiškai reikšmingai didina riziką pradėti vartoti alkoholį jauname amžiuje arba paskatina jo vartoti daugiau. Alkoholio reklamos draudimas, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, yra svarbi priemonė vykdant alkoholio vartojimo prevenciją.

PSO rekomenduoja prekybos alkoholiu laiko ribojimą kaip vieną iš alkoholio prieinamumo mažinimo priemonių. Tyrimai įrodo, kad prekybos alkoholiu laiko ribojimas tiesiogiai mažina alkoholio vartojimą ir su juo susijusią žalą (pvz., eismo įvykių skaičių, smurtą). Su alkoholiu susijusi žala statistiškai reikšmingai sumažėja prekybos alkoholiu laiką sutrumpinus nors dviem valandomis.

PSO teigimu vienas efektyvių būdų mažinti alkoholio prieinamumą didelės rizikos grupėms yra amžiaus cenzo nustatymas. Remiantis JAV patirtimi, padidinus amžiaus cenzą nuo 18 iki 21 metų statistiškai reikšmingai sumažėjo alaus suvartojimas vienam gyventojui. Taip pat sumažėjo alkoholio vartojimas ir nelegalus alkoholio pardavimas nepilnamečių tarpe. Tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo didinimas statistiškai reikšmingai sumažina neblaivių nepilnamečių už vairo bei su alkoholio vartojimu susijusių avarijų skaičių. Sumažėja alkoholio priklausomybių vyresniame amžiuje, alkoholinių vaisiaus pakenkimų bei su alkoholiu susijusių savižudybių bei žmogžudysčių.

Raginame komitetą palaikyti mokslo įrodymais pagrįstas alkoholio kontrolės priemones.

Atsižvelgti

 

34.

Alkoholio tyrimų institutas, 2017-05-08

 

 

 

 Alkoholio tyrimų instituto vardu, mums didelė garbė išreikšti tvirtą paramą Lietuvos Vyriausybės pasiūlytiems alkoholio politikos kontrolės pokyčiams.

PSO Europos regionas pasižymi didžiausiu alkoholio suvartojimu ir didžiausia alkoholio daroma žala. Remiantis naujausiais Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių Europoje, kuriose alkoholinių gėrimų prieinamumas – pats didžiausias. Gerai žinoma, kad mažas prieinamumas, didelės alkoholio kainos ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimas yra geriausios alkoholio politikos priemonės, galinčios efektyviai sumažinti vartojimą, o galiausiai ir alkoholio žalos naštą. Šias priemones rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir viso pasaulio ekspertai, jas palankai vertina Europos visuomenė. Gausu ir mokslinių įrodymų, patvirtinančių anksčiau minėtų priemonių veiksmingumą.

Be to, norėtume akcentuoti, kad viena ekonomiškai efektyviausių alkoholio politikos priemonių, mažinančių bendrą alkoholio suvartojimą ir alkoholio daromą žalą yra alkoholio kainos didinimas. Žinodami, kad Lietuvoje alkoholis pakankamai pigus, ryžtingai raginame Lietuvos Vyriausybę ir Seimą atsižvelgti į šį faktą įgyvendinant alkoholio kontrolės politiką.

Linkime stiprybės ir ryžto nepasiduoti alkoholio ir susijusios pramonės lobistų daromam spaudimui. Labai svarbu, kad Lietuva, kurioje alkoholio daroma žala yra viena didžiausių Europos Sąjungos valstybėse narėse, imtųsi iniciatyvos, siekiant rimtai vertinti alkoholio kontrolę. Alkoholio tyrimų institutas kreipiasi į kiekvieną Lietuvos Respublikos Seimo narį ir primygtinai Jus ragina kartu su savo piliečiais stoti visuomenės sveikatos pusėn ir paremti pasiūlytas alkoholio kontrolės priemones.

Atsižvelgti

 

35.

Pilietis A.Šukelis, 2017-05-09

 

 

 

Siūlau alkoholizmo problemą traktuoti kaip socialinę problemą. Taip ragina ir Irena Lukoševičienė 1998 m. straipsnyje „SOCIALINĖS PROBLEMOS LIETUVOJE IR GALIMA PAGALBA“ religinės ir tautinės kultūros žurnale „Laiškai Lietuviams.“ Prisegu aktualią ištrauką:

 „Alkoholizmas yra svarbus ir ryškus problematinis pasireiškimas Lietuvoje. Neturiu statistikų, bet yra bendra nuomonė, kad alkoholizmas Lietuvoje yra giliai visuomenę griaunanti apraiška. Vakaruose alkoholizmas yra laikomas socialinė liga, esanti 4-toje vietoje po širdies, vėžio, venerinių ligų.

Alkoholikai paprastai yra trapios asmenybės su giliais emociniais konfliktais. Jų asmeninio saugumo jausmas yra menkas - štai, kodėl jie mėgina bėgti nuo savęs, pasigerdami, kai susiduria su kokia sunkesne problema, nepasisekimu, nusivylimu. Daugelis tyrimų parodė, kad nepagydomi alkoholikai buvo kada nors nuskriausti ir neišvystė pirminio saugumo jausmo, kuris gauna pirminius pamatus kūdikio ir vaiko pirminiam vystymesi - kur motinos meilė, priežiūra, rūpestis pasireiškiantis meilės, supratimo, pripažinimo ryšių; ir priešingai, jei vaikas auklėjamas įsakymais, bausme, reikalavimais, be jausminių meilės išreiškimo pagrindų - jis užauga su didelėm asmenybės spragom ir, progai pasitaikius, pajutus alkoholyje pasitenkinimą ir atsipalaidavimą nuo nemalonių išgyvenimų, lengvai ieško pasitenkinimo besaikiu gėrimu.

Alkoholizmas yra labai ryški charakteristika vadinamų “asocialių šeimų”, kurios faktiškai yra išbrauktos iš normalaus lietuvių gyvenimo, kaip tautą gadinantis ir griaunantis elementas.

Vakaruose mes žinome vadinamas “Hard to reach families”, kurios yra tos pačios “asocialių šeimų” problematikos. Tik vakaruose yra visuomenės ir profesionalų skirtinga pažiūra -yra išvystyta speciali “Hard to reach families” profesinės pagalbos metodika.“

 Abejoju, ar pernelyg didelį alkoholio vartojimą pažabos jo įsigijimo trukdžiai. Alkoholis yra pabėgimo įrankis, kurio griebiasi, kai žmonėms trūksta finansinių išteklių, savęs supratingumo, sielovados, kultūrinių renginių, veiklų, vilties, t.t. Gal rašau per abstrakčiai. Noriu ir paprastai parašyti, jog kai per daug streso, darbas pasitenkinimo neduoda, esi vienišas, neturi draugų būrių, o dar jei esi nelaimingas, tai ką kito veikti, jei negerti? Aktyvios bendruomenės, būreliai, veiklos, kultūrinis gyvenimas, regima geresnė ateitis - tokie dalykai gali padėti rečiau griebtis taurelės. Neveltui anoniminių alkoholikų grupių visa esmė - socialinė.

Tikriausiai yra daug būdų kaip spręsti socialines problemas, apie kurias galima tikriausiai jūs ir patys žinote, ar komitete yra asmenų, geriau tai išmanančių.

Atsižvelgti

 

36.

Jaunimo alkoholio politikos tinklas, 2017-05-09

 

 

 

Alkoholio politika besidominčio jaunimo tinklo vardu, mums didelė garbė išreikšti tvirtą paramą Lietuvos Vyriausybės pasiūlytiems alkoholio politikos kontrolės pokyčiams.

PSO Europos regionas pasižymi didžiausiu alkoholio suvartojimu ir didžiausia alkoholio daroma žala. Remiantis naujausiais Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos šalių, kuriose alkoholinių gėrimų prieinamumas – pats didžiausias. Gerai žinoma, kad mažas prieinamumas, didelės alkoholio kainos ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimas yra geriausios alkoholio politikos priemonės, galinčios efektyviai sumažinti vartojimą, o galiausiai ir alkoholio žalos naštą. Šias priemones rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir viso pasaulio ekspertai, jas palankai vertina Europos visuomenė. Gausu ir mokslinių įrodymų, patvirtinančių anksčiau minėtų priemonių veiksmingumą.

Be to, norėtume akcentuoti, kad viena ekonomiškai efektyviausių alkoholio politikos priemonių, mažinančių bendrą alkoholio suvartojimą ir alkoholio daromą žalą yra alkoholio kainos didinimas. Žinodami, kad Lietuvoje alkoholis pakankamai pigus, ryžtingai raginame Lietuvos Vyriausybę ir Seimą atsižvelgti į šį faktą įgyvendinant alkoholio kontrolės politiką.

Linkime stiprybės ir ryžto nepasiduoti alkoholio ir susijusios pramonės lobistų daromam spaudimui. Labai svarbu, kad Lietuva, kurioje alkoholio daroma žala yra viena didžiausių Europos Sąjungos valstybėse narėse, imtųsi iniciatyvos, siekiant rimtai vertinti alkoholio kontrolę. Alkoholio politika besidominčio jaunimo tinklas kreipiasi į kiekvieną Lietuvos Respublikos Seimo narį ir primygtinai Jus ragina kartu su savo piliečiais stoti visuomenės sveikatos pusėn ir paremti pasiūlytas alkoholio kontrolės priemones.

Atsižvelgti

 

37.

Lietuvos medicinos studentų asociacija, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga ir kitos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (viso-58),  2017-05-09

 

 

 

 Mes, žemiau pasirašiusios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios alkoholio kontrolės politikos formavimo ir jos įgyvendinimo, vartojimo prevencijos, žalos mažinimo, reabilitacijos, sveikos gyvensenos ir sporto propagavimo, kultūros ir švietimo, jaunimo politikos formavimo ir užimtumo srityse, kreipiamės į Jus prašydami palaikyti mokslu pagrįstas ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, kurias siūlo LR Vyriausybė.

Pažymime tai, kad principinė alkoholio vartojimo mažinimo politika Lietuvai reikalinga jau seniai. Lietuvoje legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui litrais, absoliutaus (100%) alkoholio siekia 14 l. Mirtingumas nuo kepenų cirozės, atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu ir kai kurių kitų su alkoholio vartojimu siejamų priežasčių Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Skaičiuojama, kad vien per 2010 m. alkoholio vartojimo sąlygota žala sudarė daugiau nei 214,7 mln. eurų.

Moksliniai tyrimai ir didelio alkoholio vartojimo problemas suvaldžiusių šalių patirtis rodo, kad būtent pasiūlos ir prieinamumo apribojimai davė didžiausią efektą ir yra pripažinti efektyviausiomis priemonėmis mažinant alkoholinių gėrimų vartojimą. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai įvardina tris veiksmingiausias, labiausiai mokslu pagrįstas ir ekonomiškai efektyviausias alkoholio vartojimo mažinimo priemones: alkoholinių gėrimų kainos didinimas, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas, visapusis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti nuoseklų alkoholio įperkamumo ir jo vartojimo mažėjimą, reikalinga kasmet tolygiai didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams. Labai svarbu, kad numatytos priemonės būtų įgyvendinamos veiksmingai, todėl Lietuvos teisinėje bazėje tikslinga apibrėžti administracinių teisės pažeidimų imitavimo sąvoką, kad administracinių teisės pažeidimų (alkoholinių gėrimų įsigijimo nepilnamečiams) imitavimo įgyvendinimas taptų teisėtai ir nuosekliai taikoma praktika.

Prašome jūsų nepasiduoti suinteresuotų verslo grupių spaudimui ir palaikyti alkoholio vartojimo mažinimą Lietuvoje.

Atsižvelgti

 

38.

Asociacija Blaivybės draugija „Optimalistas“, 2017-05-10

 

 

 

Asociacija Blaivybės Draugija "Optimalistas" pritaria Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektams (Nr. XIIP-4096-XIIP-4099, XIIP-4437).

Atsižvelgti

 

39.

VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas,

2017-05-10

 

 

 

Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2,16 (1), 17, 18, 22, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16 (2) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4437 ir Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2,16 (1), 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16 (2) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4096 griežtina alkoholio kontrolės lygį Lietuvoje ribojant/draudžiant alkoholio reklamą, trumpinant alkoholinių gėrimų pardavimo laiką, ilginant amžių, kad draudžiama vartoti alkoholį asmenims iki 20 metų, nustatant atstumo reikalavimus alkoholio parduotuvėms, reglamentuojant alkoholio parduotuvių asortimentą, ribojant asmenų iki 20 metų įsidarbinimo galimybes.

Manome, kad dabar galiojanti alkoholio kontrolės tvarka turėtų būti palikta, nes:

1. Draudimas įsigyti alkoholio asmenims iki 20 metų būtų pats griežčiausias Europos Sąjungoje.

2. Alkoholio pardavimo laiko ribojimas nebūtinai padeda sumažinti vartojimą.

3. Lietuvoje jau taikomi vieni griežčiausių alkoholio prekybos ir reklamos apribojimų ES ir pasaulyje.

4.Draudimas gabenti ir laikyti alkoholinius produktus viešai matomoje pakuotėje būtų perteklinis.

5. Draudimas vartoti ir pardavinėti alkoholį visose viešose erdvėse būtų pats griežčiausias Europoje.

6. Draudimas pardavinėti alkoholį 200 ar 100 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų yra perteklinis.

7. Draudimas asmenims iki 20 metų turėti alkoholinius gėrimus paveiktų jų įsidarbinimo galimybes.

8. Reikalavimas alkoholinius gėrimus pardavinėti tik alkoholinių gėrimų parduotuvėse sunkintų veikimo sąlygas jau esančioms parduotuvėms.

9. Pagal gyventojų pajamas alkoholis Lietuvoje yra vienas brangiausių ES.

10. Draudimas pardavinėti alkoholį paviljonuose ir vidaus nuotolinės prekybos būdu riboja žmonių pasirinkimą.

Todėl raginame nepritarti Įstatymo projektams XIIP-4096 ir XIIP-4437.

Nepritarti

Tikslinga pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam jungtiniam projektui Nr. XIIP-4096(2) (sujungti projektai Nr. XIIP-4096 ir Nr. XIIP-4437).

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11

 

 

 

Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP−4096 (toliau – Projektas). Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

1.             Pirmiausia, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, byla C‑152/78, EU:C:1980:187). Pagrindinis Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos. Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 34 straipsnio, Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan.

                   Pažymėtina, kad Teismas yra pripažinęs, kad tam tikros prekybos sąlygos, jeigu jos turi vienodą (teisinį ir faktinį) poveikį tiek nacionaliniams, tiek iš kitų ES valstybių narių importuotiems produktams, nelaikomos pažeidžiančiomis ES teisę (žr. Sprendimą Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C267/91 ir C268/91, EU:C:1993:905), jeigu jos neužkerta kelio importuotiems produktams patekti į rinką. Prie tokių prekybos sąlygų Teismas yra priskyręs pardavimo vietų, darbo laiko apribojimus. Todėl manytina, kad įstatymo nuostatos, kuriomis ribojama alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir laikas, nustatomas amžius alkoholinių gėrimų pirkėjui ir vartotojui, laikytinos ES teisei neprieštaraujančiomis prekybos sąlygomis.

Paminėtinas Europos Komisijos komunikatas „ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“ (KOM (2006) 625 galutinis), kuriame jau 2006 m. įvardinta geroji patirtis, skirta apsaugoti jaunimą ir vaikus nuo alkoholio daromos žalos. Komunikate tarp tinkamų taikyti valstybėse narėse priemonių paminėti įtaką jaunimui galinčių daryti pardavimo, prieinamumo ir rinkodaros suvaržymai, amžiaus ribos parduodant alkoholį nustatymas, neatsakingos alkoholinių gėrimų rinkodaros ribojimas, alkoholio reklamos ir socialinių lūkesčių suderinamumas. 2015 m. gruodžio 7 d. Taryboje priimtos išvados dėl ES strategijos dėl alkoholio daromos žalos mažinimo, kuriose valstybių narių buvo ir toliau prašoma priimti tinkamas priemones siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma amžiaus, nuo kuriuo leidžiama vartoti alkoholį, ir rinkodaros poveikio srityje, remti veiklą dėl informavimo ir švietimo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma dėl pavojingo elgesio vartojant alkoholį.  

Kita vertus, pažymime, kad nepaisant to, jog Projektu įtvirtintos nuostatos ES teisės požiūriu laikytinos prekybos sąlygomis ir neprieštarauja SESV 34 straipsniui, jos turi atitikti proporcingumo principą. Pažymėtina, kad valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas. Tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, sujungtos bylos C‑1/90 ir C‑176/90, EU:C:1991:327, 16 punktą), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr. Sprendimo Säger prieš Dennemeyer, byla C‑76/90, EU:C:1991:331, 15 punktą; Sprendimo Arblade, sujungtos bylos C‑369/96 ir C‑376/96, EU:C:1999:575, 35 punktą; Sprendimo Canal Satélite Digital, byla C‑390/99, EU:C:2002:34, 33 punktą). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė), priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Todėl Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti argumentuotai motyvuota, kad visos siūlomos priemonės (suvaržymai) yra būtini tikslams pasiekti.

Pritarti

 

2.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11

 

 

 

2.             Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad atskiros Projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl prieš priimant notifikuotinos Europos Komisijai kaip techniniai reglamentai, techninės taisyklės pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus.

Pritarti

 

3.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11

3

 

 

3.             Svarstytina, ar pagrįsti ir proporcingi reikalavimai, siūlomi Projekto 3 straipsniu pateikiamose naujo galiojančio įstatymo 16straipsnio 3 ir 4 dalyse, apribojančiose alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu kaip 100 m atstumu iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigų tuo atveju, kai alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės įrengiamos išpildant Projekto 3 straipsniu siūlomo naujo galiojančio įstatymo 16straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Pritarti

 

4.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11

3

 

 

4.             Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal siūlomo galiojančio įstatymo 16straipsnio, nustatančio specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams, redakciją nebus įtvirtinti griežti apribojimai įrengti alkoholinių gėrimų skyrius daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, mažesniu kaip 100 m atstumu iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigų ir šiose įstaigose bei jų teritorijose. Tokiu būdu pagal pateiktą nuostatą, jei minėtose vietose įrengiamos parduotuvės, tai jose galės būti įrengiami alkoholinių gėrimų skyriai.

Pritarti

 

5.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11

3

1

1

5.             Taip pat siūlytume aiškiau apibrėžti Projekto 3 straipsniu siūlomą įstatymo 16straipsnio 1 dalies 1 punkte įvardintą alkoholinių gėrimų parduotuvės įrengimo reikalavimą, kuriame naudojama neaiški alkoholinių gėrimų parduotuvės savybė „visiškai izoliuota“ nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą, nes neaišku, ką reiškia „visiškai izoliuota“.

Pritarti

 

6.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11

4

1

 

6.             Aiškumo tikslais siūlytume išskirti į atskirą punktą Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomus galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimus, įvardinančius alkoholinius gėrimus, kuriais galima prekiauti stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose. Taip pat siūlytume tikslinti ir įvardinti konkrečiau, apie kokias galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas „specialiosios prekybos vietas“, kuriose gali būti parduodami visi alkoholiniai gėrimai, dar yra kalbama įstatyme. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekte siekiant aiškiai apibrėžti visas galimas alkoholinių gėrimų pardavimo vietas yra palikta galiojančio įstatymo nuostatoje esanti nuoroda į „specialiosios prekybos vietas“, t. y. šios nuorodos Projektu nesiūloma išbraukti.

Pritarti

 

7.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11

4

5

 

7.             Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 3 dalį 15 punktu ir įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama „vidaus nuotolinės prekybos būdu“. Tačiau priešingai nei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme, Projekte ir galiojančiame įstatyme nėra apibrėžtos tokios sąvokos, kaip „vidaus nuotolinė prekyba“, „tarpvalstybinė nuotolinė prekyba“ ar „pateikimas rinkai“, todėl sudėtinga įvertinti šiuo pasiūlymu nustatomo ribojimo proporcingumą.

Pritarti

 

8.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11

4

7

 

8.             Projekto 4 straipsnio 7 dalimi siūloma galiojančio įstatymo 18 straipsnio 10 dalies nuostata, nustatanti prievolę neįleisti į alkoholinių gėrimų parduotuves asmenis iki 20 metų, svarstytina dėl nuoseklumo viso įstatymo kontekste. Priėmus tokį pakeitimą išliktų neatsakyta į klausimą, kodėl vaikai gali laisvai įeiti ir būti (su tėvais ar vieni) viešojo maitinimo įstaigose, kuriose, pavyzdžiui, išskirtinai prekiaujama alkoholiniais gėrimais (pvz., barai). Be to, manytume, kad gali būti sudėtinga įgyvendinti siūlomą prievolę neįleisti asmenų iki 20 metų į alkoholinių gėrimų parduotuvę, jei joje yra tik vienas pardavėjas. Kaip būtų tokiu atveju, jei asmenys iki 20 metų patektų į parduotuvę?

Pritarti

 

9.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11

4

6

7

7

2

1

 

 

2

9.             Projekte trūksta nuoseklumo, nes nuostatos nesuderintos tarpusavyje. Pavyzdžiui, Projekto 4 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 10 dalį, nustatančia prievolę neįleisti į alkoholinių gėrimų parduotuves asmenis iki 20 metų, tačiau Projekto 6 straipsniu siūlomoje galiojančio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų. Taip pat ir Projekto 7 straipsniu siūlomame galiojančio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte daroma nuoroda į paaugliams iki 18 metų skirtus renginius. Be to, galiojančio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (kurių Projektu nesiūloma keisti) kalbant apie Lietuvos Respublikoje draudžiamą visų formų alkoholio reklamą, daroma nuoroda į tokią reklamą, kuri skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų ir kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų.

Pritarti

 

10.

Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-04-22

 

 

 

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymo) Nr. 1-857 2, 16(1), 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu Nr.. XIIP-4096 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr.. 1-552 38(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XTIP-4098, atkreipia dėmesį, kad Taryba ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai, ypač susiję su alkoholio vartojimu, tebėra vieni iš blogiausių Europos Sąjungoje. Taryba daug kaitų ragino ir siūlė, siekiant geresnės visuomenės sveikatos, nuosekliai diegti ir įgyvendinti mokslo įrodymais grindžiamas psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės priemones bei įvertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskirti tris pagrindines priemonių grupes: alkoholinių gėlimų kainos didinimą, alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimą, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis.

Taryba, analizuodama ir remdamasi PSO ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijomis, ne kartą pabrėžė ir siūlė, kad, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų vaitojimo žalą Lietuvoje, būtina didinti akcizo mokestį visoms alkoholinių gėrimų grupėms, visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, mažinti alkoholinių gėlimų prieinamumą, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, o remiantis Šiaurės šalių modeliu, visų alkoholinių gėrimų prekybą perkelti į specializuotus skyrius arba valstybės valdomas specializuotas parduotuves. Taip pat buvo siūloma padidinti minimalų amžių, leidžiantį pirkti alkoholinius gėrimus, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus ir kt.

 Todėl Taryba, atstovaudama ir glaudžiai bendradarbiaudama su mokslo ir visuomenės sveikatos institucijomis, savivaldybių ir visuomeninėmis organizacijomis, dirbančiomis sveikatinimo srityje, pritaria teikiamiems įstatymų projektams, kuriais siekiama kompleksiškai spręsti alkoholio vaitojimo mažinimo problemą, įgyvendinti veiksmingas alkoholio kontrolės priemones.

Atsižvelgti

 

11.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2016-04-29

 

 

 

Susipažinusi ir išnagrinėjusi pateiktus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 2, 16(1), 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4096 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 38(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIJP-4098, kuriais siekiama alkoholio prieinamumą ribojančiomis priemonėmis sumažinti alkoholio vartojimą bei sustiprinti vaikų ir jaunimo apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, alkoholinių gėrimų vartojimo, vaiko teisių apsaugos kontrolierė iš esmės pritaria siūlomo teisinio reguliavimo įtvirtinimui, tačiau kartu atkreipia dėmesį, jog realūs teigiami pokyčiai šioje srityje tikėtini užtikrinus tinkamą teisinio reglamentavimo įgyvendinimą, vykdant aktyvią priežiūrą ir kontrolę.

Atsižvelgti

 

12.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2016-04-29

3

1, 2

 

Analizuojant įstatymo projekto Nr. XIlP-4096 nuostatas, atkreiptas dėmesys, jog teikiamo įstatymo 16(2) straipsnio 1 ir 2 dalyje siūloma numatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams, vienas iš jų - reikalavimas įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholiniais gėrimais yra ir bus leidžiama prekiauti ne tik stacionariose alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir stacionarių parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, bet ir (be kitų konkrečių vietų) kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionarių parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, siūlytina svarstyti galimybę reikalavimą dėl skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos įrengimo, įrašų saugojimo ir kt. nustatyti ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionarių parduotuvių nespecializuotiems skyriams (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgti

 

13.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2016-04-29

3

4

 

Teikiamo įstatymo 16(2) straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti globos, slaugos įstaigose ir jų teritorijose, tačiau, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, manytina, jog šias nuostatas būtų tikslinga suderinti su galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kuriame šiuo metu nėra įtvirtinto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais globos, slaugos įstaigose ar jų teritorijose. Taip pat siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas - globos, slaugos įstaigos (teikiamo įstatymo 16(2) straipsnio 4 dalis), socialinių paslaugų įstaigos (teikiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Atsižvelgti

 

14.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2016-05-03

 

 

 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, pagal kompetenciją susipažinęs su Jūsų 2016-04-06 priimtu sprendimu Nr. 111-S-5 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo I-857 2, 16-1, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16-2 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 38-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4098 svarstymo parengiamųjų darbų“ pritaria Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-04-11 išvadai Nr. XIIP-4096 ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-03-15 išvadai Nr. XIIP-4098 bei 2016-03-22 išvadai Nr. XIIP-4096, kuriose pateiktos minėtų projektų turinio ir techninio pobūdžio pastabos, papildomų pastabų ir siūlymų neturi.

Departamento nuomone, siūlomas alkoholio prekybos reglamentavimas atitinka ir įgyvendina Alkoholio kontrolės įstatyme numatytą tikslą - <...> mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, <...> ir valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, taip pat Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 (toliau – Programa), nuostatas, kurių tikslas mažinti alkoholio vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą (Programos 75.3 papunktis).

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiomis siūlomomis Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto priemonėmis siekiama mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir jų vartojimą, taip pat mažinti alkoholinių gėrimų reklamos sklaidą, ir riboti alkoholinių gėrimų pardavimus. Pažymėtina, kad alkoholio prieinamumo ir pardavimų mažinimas, reklamos sklaidos draudimas yra vienos iš Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojamų efektyviausių alkoholio žalos mažinimo priemonių.

Dėl alkoholio reklamos draudimo.

2011 m. PSO ekspertų susitikime Maskvoje buvo įvardintos efektyviausios, labiausiai mokslu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės, viena jų – visapusis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. PSO surinkti duomenys apie alkoholio suvartojimą įvairiose pasaulio šalyse aiškiai įrodo, kad tose šalyse, kur įstatymais griežtai ribojama ar draudžiama alkoholio reklama, jo suvartojama mažiau, nei ten, kur tokie apribojimai minimalūs. Europoje griežčiausi alkoholio reklamos draudimai galioja Prancūzijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.

Esminis kiekvienos reklamos tikslas yra iššaukti psichologinę vartotojo reakciją (nustebinti, įtikinti, sustabdyti ir kt.). Reklamose alkoholis dažnai siejamas su maloniu laisvalaikio leidimu, socialiniu pripažinimu, fiziniu patrauklumu, seksualumu, humoru, jaunimo tarpe populiaria muzika, garsiais žmonėmis ir mėgstamais veikėjais, siekiant kuo greičiau supažindinti jaunimą su suaugusiųjų gyvenimu. Alkoholis reklamose vaizduojamas kaip normali ir trokštama gyvenimo dalis. Tokia komercinė informacija nėra vien tik objektyvi informacija apie alkoholį - ja siekiama suformuoti palankią nuomonę apie alkoholio vartojimą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kuo dažniau jauni žmonės susiduria su alkoholio reklama ir kuo priimtinesnė ir patrauklesnė ji jiems atrodo, tuo didesnė tikimybė, kad jie vartos alkoholį tiek dabar, tiek ir ateityje. M. J. Chen ir J. W. Grube (2002) tyrimo rezultatai rodo, kad jaunimas, kuris palankiau žiūri į alkoholio reklamą, mano, kad alkoholio vartojimas visuomenėje yra labiau priimtinas ir kad vartojimas yra labiau paplitęs tarp bendraamžių ir suaugusiųjų, nei tie jauni žmonės, kurių požiūris į alkoholio reklamą ne toks palankus. Be to, kuo palankesnis jaunimo požiūris į alkoholio reklamą, tuo daugiau alkoholio jie vartoja sulaukę pilnametystės. V. Maknavičiūtės-Grinkevičienės (2008) atliktas tyrimas atskleidė, kad 84 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos moksleivių nelabai patinka alkoholinių gėrimų reklamos, nes jos skatina vaikus pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. PSO tarptautiniai tyrėjai tvirtina, kad alkoholio reklama formuoja jaunų žmonių supratimą apie alkoholį ir alkoholio vartojimo normas bei skatina pradėti vartoti alkoholį nesulaukus pilnametystės. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad alkoholio reklamos formuojamas palankus požiūris į alkoholio vartojimą sustiprina jaunimo teigiamus alkoholio vartojimo pasekmių lūkesčius, kurie sustiprina ketinimą ateityje vartoti alkoholį, skatina pradėti vartoti alkoholį, vartoti daugiau ir didesniais kiekiais. Alkoholio reklamos srityje atlikta labai daug tyrimų, kurie įrodo šios reklamos įtaką vaikų ir jaunimo alkoholio vartojimui ir vartojimo keliamų problemų rizikai. Šių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatų išvados įspėja, kad alkoholio reklama formuoja vaikų palankų požiūrį į alkoholio vartojimą ir sustiprina ketinimą vartoti alkoholį suaugus, alkoholio reklama skatina jaunimą vartoti alkoholį dažniau ir didesniais kiekiais, alkoholio reklama reikšmingai padidina paauglių alkoholio vartojimo ir jo keliamų problemų riziką.

Kuo dažniau jaunimas susiduria su alkoholinių gėrimų reklama ir kuo daugiau lėšų į jas investuojama, tuo daugiau alkoholio jaunimas vartoja. J. W. Grube ir L. Wallack (1994) tyrimas atskleidė, kad kuo daugiau alaus reklamų vaikai gali atpažinti, tuo geresnė jų nuomonė apie alkoholinių gėrimų vartojimą ir stipresnis jų ketinimas vartoti alkoholį. Kiti tyrimai patvirtina sąsajas tarp įsimintinos alkoholio reklamos ir alkoholio vartojimo sulaukus pilnametystės. Tie, kurie būdami 13-os metų atsiminė daugiau alkoholio reklamų, sulaukę 18 metų alų gėrė didesniais kiekiais nei jų bendraamžiai. O L. B. Snyder ir kolegų (2006) tyrimo rezultatai rodo, kad dėl kiekvienos papildomai pamatytos (vidurkį viršijančios) alkoholio reklamos nepilnamečiai alkoholį vartoja 1 procentu daugiau kartų per mėnesį. Dėl alkoholio vartojimo kyla nemažai problemų, kurios kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui. Alkoholio vartojimas yra siejamas su autoįvykiais, nuskendimais, nudegimais, užpuolimais, išžaginimais, savižudybėmis ir nužudymais. Vartojant alkoholį gali išsivystyti priklausomybė, kitos lėtinės ligos, padidėja tikimybė apsinuodyti alkoholiu ir užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Tyrimai rodo, kad alkoholio reklama ne tik skatina vartoti daugiau alkoholio, bet ir padidina alkoholio vartojimo keliamų problemų riziką. Palankaus alkoholio pramonės kuriamo įvaizdžio nepalaiko jokie mokslo tyrimai. Pasaulyje nėra pagrįstų, nuo pramonės nepriklausomų, sveikatos ekspertinių organizacijų, tokių kaip PSO, pripažįstamų mokslo tyrimų, palaikančių alkoholio pramonės poziciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. liepos 9 d. nutarime pažymėjo, kad alkoholio gamybai, importui, prekybai ar kitokiam realizavimui reikalingas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas, o 2004 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, kad ,,Alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar net visuomenės būklei“.

Phylis Ellicson studijoje apie reklamos įtaką nepilnamečių alkoholio vartojimui pateikiami ilgalaikių stebėjimų duomenys, kurie patvirtina neigiamą alkoholinių gėrimų reklamos daromą įtaką nepilnamečių alkoholio vartojimui.

Dėl alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimo ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimo.

PSO Europos alkoholio chartija nustato, kad „visi vaikai ir paaugliai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų vartojimo skatinimo“.

2011 m. atlikto ESPAD tyrimo duomenimis, net 95 proc. 15-16 metų Lietuvos mokinių jau yra vartoję alkoholinius gėrimus. Be to, sparčiai auga 15-mečių reguliariai (nors kartą per savaitę) vartojančių alkoholinius gėrimus skaičius. Vadovaujantis Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvoje nuo 1994 m. iki 2010 m. reguliariai vartojančių alkoholinius gėrimus 15-mečių berniukų padaugėjo dvigubai (nuo 13,6 proc. iki 25,2 proc.), o mergaičių – daugiau nei tris kartus (nuo 5,5 proc. iki 16,9 proc.). Nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo rodikliai Lietuvoje taip pat išlieka gana dideli. ESPAD duomenimis, 63 proc. Lietuvos mokinių nors kartą gyvenime buvo girti (ESPAD tyrime dalyvavusių šalių vidurkis – 47 proc.). 80 proc. 15-16 m. Lietuvos mokinių mano, kad jiems būtų labai lengva ar gana lengva įsigyti alkoholinių gėrimų, o 43 proc. nurodo nors kartą per paskutines 30 dienų pirkę alkoholinius gėrimus savo reikmėms parduotuvėje (ESPAD, 2011). Kitų tyrimų rezultatai labai panašūs. Tokia pati dalis (80 proc.) 14 - 17 metų amžiaus jaunuolių, 2012 m. dalyvavusių Alkoholio prieinamumo nepilnamečiams tyrime, tvirtino, kad jiems būtų visiškai nesunku arba greičiau nesunku įsigyti alkoholinių gėrimų vietinėje parduotuvėje. Pusė (49 proc.) šiame tyrime dalyvavusių jaunuolių alkoholinius gėrimus nusiperka patys.

Alkoholinių gėrimų vartojimas jauname amžiuje neigiamai veikia fiziologinę ir psichologinę raidą, smegenų vystymąsi ir veiklą, didina sveikatos sutrikimų, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės ligų išsivystymo, nesaugaus elgesio ir nelaimingų atsitikimų tikimybę. Alkoholio vartojimas sukelia didesnę dalį jaunuolių nei vyresnio amžiaus asmenų mirčių. Daugiau nei 1 iš 4 15-24 m. amžiaus vaikinų mirčių priežastis yra alkoholio vartojimas (palyginimui, 1 iš 12 55-64 m. amžiaus vyrų mirčių sukelia alkoholio vartojimas) (Jones et al, 2009). Be to, kuo vyresniame amžiuje pradedama vartoti alkoholį, tuo mažesnė tikimybė, kad jie alkoholį vartos gausiai ar taps nuo jo priklausomi (Anderson, 2012a).

Alkoholinių gėrimų vartojimo jauname amžiuje ir alkoholinių gėrimų prieinamumo nepilnamečiams asmenims problemą reikia spręsti ne tik įvairiomis prevencijos, bet ir kontrolės priemonėmis.

Vadovaujantis ESPAD tyrimo duomenimis, kuo vyresnis alkoholio įsigijimo amžius yra numatytas įstatymuose, tuo vėliau jaunuoliai pradeda vartoti alkoholinius gėrimus (Anderson et al, 2012c). Tyrimų apžvalgos rodo, kad minimalaus leistino amžiaus pakeitimai gali reikšmingai ir ilgam (net sulaukus leistino amžiaus) paveikti jaunimo alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą (Wagenaar & Toomey, 2002). Be to, pastebimi ne tik leistino amžiaus dar nesulaukusių jaunuolių, bet ir vyresnio amžiaus jaunuolių alkoholio vartojimo pokyčiai (Møller, 2002).

Alkoholio produktų vartojimui tiesioginę įtaką turi šių produktų prieinamumas. Nepriklausomais moksliniais tyrimais (PSO leidinys „Įrodymai pagrindžiantys veiksmingumą ir ekonominį naudingumą intervencijų, skirtų mažinti alkoholio daromą žalą“ („Evidence for the effectiveness and cost-effectiveness of interventions to reduce alcohol-related harm“)) yra įrodytas tiesioginis ryšys tarp prekybos alkoholiniais gėrimais vietų tankumo ir alkoholio vartojimo mąsto, šio vartojimo neigiamų padarinių, įskaitant nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus.

Departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvoje galiojo 19583 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (2013 m. – 19809), o vienai prekybos alkoholiniais gėrimais vietai teko 150 gyventojų (miestuose – 133 gyventojai, rajonuose – 164 gyventojai). Nežiūrint į tai, kad nuo 2003 metų nuolatos didėjantis licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičius 2014 metais pirmą kartą sumažėjo, tačiau, skaičiuojant kiek 1 licencijai tenka Lietuvos gyventojų, skaičiai rodo didelį minėtų produktų prieinamumą.

Pažymėtina, kad Europos Komisijos užsakymu buvo atliktas dr. Peterio Andersono ir Beno Baumbergo alkoholio kontrolės priemonių efektyvumo vertinimas „Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu“ (2006 m.). Minėtoje studijoje buvo pažymėta, kad į švietimą, komunikaciją, mokymą ir visuomenės sąmoningumą orientuotos priemonės yra neefektyvios ir jos negali būti alternatyvios rinkos reguliavimo priemonės. Tyrimų duomenys parodė, kad alkoholio rinkos reguliavimo politika labai efektyviai sumažina alkoholio daromą žalą. Aptarimo tyrimo metu nustatyta, kad prailginus prekybos alkoholiu valandas, padidėja smurtinių nusikaltimų skaičius. PSO numatė prekybos alkoholiniais gėrimais trukmės sumažinimą 24 valandomis per savaitę. Pritaikius šį modelį Europos Sąjungai, gaunama, kad būtų išvengta 123 000 negalios metų ir ankstyvų mirčių per metus. Panašios išvados buvo konstatuotos ir 2007 m. Donaldo Brandto ir kitų mokslininkų studijoje, apibendrinančioje 30 šalių  alkoholio kontrolės politiką.

Atsižvelgti

 

15.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2016-10-04

4

5

 

(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba išnagrinėjo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 2, 22, SS, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4096 (toliau - Projektas) ir teikia

pastabas dėl Projekto 4 straipsnio 5 dalyje siūlomo galiojančio įstatymo papildymo.

(2) Projekto 4 straipsnio 5 dalyje siūloma papildyti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 3 dalį 15 punktu ir įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama:

„vidaus nuotolinės prekybos būdu“. Konkurencijos taryba atkreipia Projekto rengėjų dėmesį į tai, kad nei galiojančiame įstatyme nei Projekte nėra apibrėžta sąvoka „vidaus nuotolinės prekybos būdu“, dėl to nėra galimybės įvertinti tokiu reglamentavimu siūlomo įtvirtinti ribojimo proporcingumą.

(3) Primename, jog kiekvienas ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad, imantis ūkines veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu;

2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;

3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė;

4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

 (4) Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra duomenų, pagrindžiančių ribojimo, kuriuo siūloma nustatyti draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais „vidaus nuotolinės prekybos būdu būtinumą ir pagrįstumą.

(5) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu sąvoka vidaus nuotolinės prekybos būdu “ bus taikoma, pavyzdžiui tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems ūkio subjektams, patvirtinus siūlomą reglamentavimą, gali susidaryti konkurencijos sąlygų skirtumų Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įsisteigusiems ūkio subjektams. Tokiu būdu Lietuvoje įsisteigę ūkio subjektai būti diskriminuojami, nes pirkėjai galėtų pirkti nuotoliniu būdu iš kitoje valstybėje įsisteigusio ūkio subjekto.

(6) Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame papildomai įvertinti numatomo galimo ūkinės veiklos ribojimo pagrįstumą ir proporcingumą siekiamiems tikslams užtikrinti bei ar nėra alternatyvių būdų, kaip išspręsti esamą problemą, darant minimalų neigiamą poveikį konkurencijai arba tokio poveikio išvengiant.

(7) Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į Konkurencijos tarybos parengtas Viešojo administravimo subjektų sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires . Šiomis gairėmis siūlytume vadovautis vertinant teisės aktų, kuriais yra reguliuojama ūkio subjektų veikla, galimą poveikį konkurencijai.

Atsižvelgti

 

16.

Sveikatos apsaugos ministerija, 2017-03-28

 

 

 

(...) Informuojame, kad Seime įregistruoti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektai svarstomi įvertinus alkoholio vartojimo žalą ir mokslu pagrįstas priemones, kurios tarptautinių organizacijų siūlomos kaip išbandytos ir rezultatyvios, padedančios spręsti visuomenės problemas, kylančias dėl alkoholio vartojimo.

Rengdama Vyriausybės išvados projektą, Sveikatos apsaugos ministerija siekia užtikrinti kuo platesnį visų suinteresuotų institucijų, verslo subjektų bei visuomeninių organizacijų sutarimą, todėl buvo surengusi ne vieną susitikimą, kad būtų sudarytos sąlygos visavertei diskusijai ir tinkamiausiam sprendimui priimti. Išsakyti siūlymai ir raštu pateikti argumentai, pastabos, prašymai buvo įvertinti rengiant Vyriausybės išvados projektą, kuris greičiausiu laiku bus teikiamas derinti Teisingumo ministerijai.

Įvertinus tai, kad kai kurie Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai reikalautų papildomų verslo investicijų, Vyriausybės išvados projekte pasiūlyta galutinį sprendimą dėl specializuotų parduotuvių steigimo, prekybos internetu, minimalaus atstumo, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiu prie mokyklų nustatymo ir kitų viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų, prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo svarstyti tik tada, kai bus parengta Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetinė teisėkūros iniciatyva, skirta specialiųjų reikalavimų alkoholinių gėrimų parduotuvėms bei vidaus nuotolinei prekybai vertinti.

Norėtume informuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija siūlo prekybos įmones vienijančioms asociacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir politikams pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl alkoholio vartojimo mažinimo mūsų šalyje, kuriame būtų numatytas konkretus siektinas alkoholio vartojimo mažinimo tikslas (...).

Atsižvelgti

 

17.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutas, 2017-05-08

 

 

 

(...) Norime pabrėžti, kad visuomenės sveikatos moksle alkoholio kontrolės politikos priemonių veiksmingmas vertinamas būtent pagal tai, kiek priemonė sumažina bendrą ir tikslinių grupių alkoholio vartojimą. Yra įrodyta, kad didesnis vartojimas, sukelia didesnę žalą ir asmeniui, ir visuomenei. Raginame atsisakyti buitinių ir realybėje neegzistuoančių sąvokų - kaip „kova su alkoholizmu“. Alkoholizmas (tiksliau, priklausomybė nuo alkoholio), kaip liga - tai tik viena vartojimo pasekmių, tuo tarpu vartojimo sukeliama žala gali pasireikšti pavartojus net ir vieną vienintelį kartą (pvz., avarijos, smurtas, nusikaltimai, traumos ir t.t.), ir nesaikingai vartojant (rizikingas ar žalingas alkoholio vartojimas pasireiškiantis pasekmėmis sveikatai, šeimai, aplinkiniams), ir išsivysčius priklausomybei, kai prireikia profesionalios medikų pagalbos ir pasiryžimo sveikti visą likusį gyvenimą.

PSO leidinyje „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ nurodoma, kad Lietuva pagal alkoholio suvartojimą tenkantį vyresniam nei 15 metų gyventojui pirmauja tarp Europos šalių: išgeriama 15,4 1 grynojo etilo alkoholio. Nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas - viena pagrindinių priešlaikinių mirčių, ligų ir traumų priežasčių, kasmet Lietuvai kainuojanti daugiau nei 200 mln eurų.

Vertinant įvairių alkoholio vartojimo mažinimo priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, mokslinėje literatūroje išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės („best buys“), kurios turi būti kaip alkoholio kontrolės politikos pagrindas ir kompleksiškai stiprinamos, jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis:

1) alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizo mokestis);

2) alkoholinių gėrimų reklamos draudimas;

3) alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas.

Apibendrinti mokslinių tyrimų10 rezultatai rodo, kad alkoholinių gėrimų suvartojimas mažėja, jei kainos yra didesnės, jo įsigyti yra sunkiau ir yra pašalinta alkoholinių gėrimų reklama. Šios alkoholio vartojimo prevencijos priemonės paveikia bendrąją populiaciją, įskaitant jaunimą ir žalingai alkoholinius gėrimus vartojančius asmenis.

Lietuvoje įvertinus probleminio alkoholio vartojimo paplitimą tarp 15-74 metų amžiaus asmenų paaiškėjo, kad dažniausiai žalingai alkoholį vartoja 35-44 metų vyrai ir 25-34 metų moterys. Mėginimus nemokslinėmis pramonės finansuojamomis apklausomis formuoti nuomonę, kad Lietuvoje didžiąją dalį alkoholinių gėrimų išgeria maža grupė vyresnio amžiaus probleminių vartotojų kaime, laikome sąmoningu bandymu iškraipyti realybę.

Norime pažymėti, kad legalaus pardavimo amžiaus didinimas yra mokslu grįsta veiksminga alkoholio vartojimo mažinimo priemonė, mažinanti alkoholinių gėrimų vartojimą. Mokslinių tyrimų duomenimis, vėlesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius patikimai siejasi su mažesne tikimybe tapti priklausomu nuo alkoholio.

Taip pat būtina paminėti, kad svarbus ne tik teisiškai nustatytas ir įstatymuose įtvirtintas pilnametystę nusakantis amžius, tačiau ir su teisine norma nesusijusi psichologinė branda. Šiuo metu esantys tyrimai leidžia teigti, kad psichologinė branda, kai jau sąmoningai priimami su sveikatos išsaugojimu ir galima rizika susiję sprendimai, pasiekiama būtent 21-25 metų amžiuje.

 Kitų šalių geroji praktika rodo, kad alkoholio prieinamumo mažinimas, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sumažino alkoholio vartojimą ir jo sukeliamas pasekmes: smurto atvejus, savižudybių skaičių. Pavyzdžiui Norvegijoje apskaičiuota, kad prekybos alkoholiu laiko prailginimas viena valanda nusikalstamumą padidina 16 proc.

Šiai dienai nebetrūksta mokslinių įrodymų, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau.(...) Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos sukurta metodika, apskaičiuota, kad įvedus Europoje alkoholio reklamos draudimą, būtų įmanoma išvengti 202 tūkst. neįgalumo ir ankstyvos mirties atvejų. Alcohol in Europe: A public health perspective. A report for the European Commission. Peter Anderson and Ben Baumberg Institute o f Alcohol Studies, UK June 2006.

 Higienos instituto atliktoje mokslinių tyrimų sisteminėje apžvalgoje apibendrinama, kad Alkoholinių gėrimų reklama skatino jaunus žmones pradėti vartoti alkoholį bei jo vartojimą tarp vartojančiųjų, o alkoholio reklama pardavimo vietose ir nuolaidų stendai didino alkoholio, ypač alaus, vartojimą.

Alkoholio reklamos ir nuolaidų alkoholiniams gėrimams draudimas yra ekonomiškai efektyvi priemonė, siekiant sumažinti alkoholio vartojimą. Didesnis ekonominis efektyvumas būtų pasiektas alkoholio kontrolei skirtas priemones diegiant kartu, o ne pavieniui.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuva turi gerosios praktikos pavyzdžių mažinant alkoholio vartojimą ir neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes šalyje. Faktas, kad alkoholio kontrolės politika daro poveikį ne tik tiesiogiai su vartojimu susijusiems bet ir apibendrintiesms rodikliams, pavyzdžiui, tikėtinai vidutinei gyvenimo trukmei, atskleidžia, kad alkoholio sąlygotas mirtingumas sudaro didelę šalies gyventojų mirtingumo dalį.(...)

Atsižvelgti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys S.Jovaiša, 2016-03-25

5

5

 

 

Argumentai: 

Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio prekybos laiko ribojimas yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė, siūlau nustatyti, kad darbo dienomis ir šeštadieniais Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 20 valandos iki 12 valandos.

Pasiūlymas:

„4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) nuo  20 valandos iki 10 12 valandos darbo dienomis ir šeštadieniais, nuo 15 valandos iki 10 12 valandos sekmadieniais mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;”

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Tikslinga kartu atsižvelgti į Vyriausybės išvadą.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį (ją laikyti 5 straipsnio 5 dalimi) ir ją išdėstyti taip:

3. 5. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) nuo 20 valandos iki 10 valandos darbo dienomis ir -šeštadieniais,  nuo 15 valandos iki 10 valandos sekmadieniais pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos iki pirmadienio 10 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;“.

2.

Seimo narys S.Jovaiša, 2016-03-25

5

6

 

 

2. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) nuo 20 valandos iki 10 12 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.”

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Tikslinga kartu atsižvelgti į Vyriausybės išvadą.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį (ją laikyti 5 straipsnio 6 dalimi)  ir ją išdėstyti taip:

4. 6. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) nuo 20 valandos iki 10 valandos pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos iki pirmadienio 10 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.”

3.

Seimo narė Asta Kubilienė, 2016-12-13

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad alkoholinius gėrimus ir jų tarą imituojantys žaislai, maisto produktai, įskaitant nealkoholinius gėrimus, ar kitos prekės, skirti vaikams ir paaugliams, pvz., vaikiškomis aplikacijomis apipavidalintas vaikiškas šampanas ar vaikiškas punšas, ugdo jaunimo įprotį vartoti alkoholį, skatina šio žalingo įpročio paplitimą visuomenėje ir yra susijęs su suaugusiųjų tolerancija jaunimo alkoholio vartojimui, siūlau uždrausti gaminti ir (ar) parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, skirtus vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ir (ar) jų tarą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį, galiojančio įstatymo
28 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 8 punktu ir šį straipsnį išdėstyti taip:

6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Su alkoholiniais gėrimais susiję draudimai

1. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams Lietuvos Respublikoje draudžiama:

1) alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, kaip prekės priedą arba dovanoti;

2) visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų ar kitokiais būdais išplatintų kuponų savininkams taikyti fiksuotas nuolaidas alkoholiniams gėrimams arba laikyti šiuos kuponus kitokiomis dalinio arba pilno mokėjimo priemonėmis;

3) organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse;

4) organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus;

5) parduoti Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse išspausdintus, įvežtus į Lietuvos Respubliką specializuotus reklaminius leidinius, skirtus alkoholinių gėrimų pardavimui skatinti;

6) sudaryti galimybę pirkėjui iš karto ir (ar) per tam tikrą terminą arba įvykdžius tam tikras sąlygas po vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laimėti prizą, gauti dovanų ar priedą prie alkoholinių gėrimų;

7) skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą. ;

8) gaminti ir (ar) parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, skirtus vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ir (ar) jų tarą.

Pasiūlymas atsiimtas

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-46 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4437 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4437), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4096
(toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4096), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4098 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4098) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 76, 168 ir 485 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4099 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4099), nes šių įstatymų projektų tikslai atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 48.3, 49.2 ir 49.3 papunkčiuose nustatytas specifines alkoholio kontrolės politikos priemones, ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

1.1. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 1 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomų principų nustatyti skirtingas alkoholinių gėrimų pardavimo vietas (parduotuvės, alkoholinių gėrimų skyriai, kaimo gyvenamosiose vietovėse esantys stacionariųjų parduotuvių nespecializuoti skyriai), remiantis tūrine etilo alkoholio koncentracija, nes Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad alkoholio produktams priskiriami alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta, jog alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė negu 7,5 ir (ar) 15 procentų, pasižymi išskirtinėmis savybėmis, dėl kurių turėtų būti numatomos skirtingos jų laikymo ir pardavimo sąlygos.

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

 

 

 

 

1.2. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 2, 3 straipsnių, 4 straipsnio 7 dalies, 8 straipsnio ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 1, 2, 3 straipsnių ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriomis nustatomi specialieji reikalavimai alkoholinių gėrimų parduotuvėms, bei Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuria siūloma uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais vidaus nuotolinės prekybos būdu, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertins reikalavimų, skirtų specialiosioms alkoholinių gėrimų parduotuvėms bei vidaus nuotolinei prekybai, taikymo galimą poveikį ir atsižvelgdama į poveikio vertinimo rezultatus parengs atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus.

Taip pat siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsniu siūlomos keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies, nes šios dalies nuostatos įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d., ir tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsniu siūlomas keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias alkoholinių gėrimų pardavimų skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų, – vietoj 18 įrašyti 20 metų.

Pritarti

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

6

 

 

 

1.3. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  5 straipsnį, kuriuo siūloma nustatyti draudimą asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, patikslinti taip, kad draudimas turėti alkoholinius gėrimus būtų taikomas asmenims nuo 18 metų, jeigu alkoholinių gėrimų turėjimas yra tokių asmenų darbo veiklos (pobūdžio) dalis darbo vietoje ir darbo metu.

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

 8

 

 

 

1.4. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 7 straipsnio nuostatų ir tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 8 straipsnį – palikti galiojančias Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatas, kokia informacija nelaikoma reklama, ir jas papildyti, kad alkoholio reklama nelaikomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, pateikiama ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės; alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietoje, kurioje alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse. Siūlytina numatyti, kad alkoholio reklamos draudimas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., kad ūkio subjektai galėtų tinkamai pasirengti jį įgyvendinti.

Pritarti

 

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

5

 

 

1.5. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437  5 straipsnio 2 dalyje nustatytų Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 ir 13 punktų pakeitimo nuostatų ir tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostatas taip, kad būtų nurodytas aiškus draudimo laikas. Siūlytina formuluoti, kad mažmeninės prekybos vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos.

Pritarti iš dalies

Argumentai: siūlytina aiškiau ir suprantamiau išdėstyti draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laiką.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį (ją laikyti 5 straipsnio 5 dalimi) ir ją išdėstyti taip:

 „3. 5. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) nuo 20 valandos iki 10 valandos darbo dienomis ir -šeštadieniais,  nuo 15 valandos iki 10 valandos sekmadieniais pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos iki pirmadienio 10 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;”.

9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

6

 

 

1.6. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas – nurodyti, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Pritarti iš dalies

Argumentai: siūlytina aiškiau ir suprantamiau išdėstyti draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laiką.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį (ją laikyti 5 straipsnio 6 dalimi)  ir ją išdėstyti taip:

4. 6. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) nuo 20 valandos iki 10 valandos pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos iki pirmadienio 10 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.”

10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

6

 

 

1.7. Siūlytina, siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 4 dalyje siūlomas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, Alkoholio kontrolės įstatymą papildyti draudimu fiziniams asmenims išnešti viešojo maitinimo įmonėse įsigytus alkoholinius gėrimus pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos iš tos viešojo maitinimo vietos bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) numatyti administracinę atsakomybę fiziniams asmenims už viešojo maitinimo vietose įsigytų alkoholinių gėrimų išsinešimą pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos iš tos viešojo maitinimo vietos, kurioje asmenys tuos alkoholinius gėrimus įsigijo.

Pritarti

 

11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

14

 

 

1.8. Siūlytina nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 2 straipsnio ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kuriomis panaikinama šiuo metu pagal Alkoholio kontrolės įstatymą savivaldybių taryboms suteikta teisė įvertinti ir priimti sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju, kokiu atstumu nuo tam tikrų įstaigų, įskaitant ugdymo įstaigas, ar jų teritorijų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ir tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 8 dalyje siūlomas nuostatas – papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį taip, kad savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė ne tik riboti laiką, bet ir nustatyti vietas (teritorijas), kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Vadovaudamasi šia teise, savivaldybė gali lanksčiau, nei nustačius 200 metrų atstumą, spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prie ugdymo ir kitų įstaigų. Pažymėtina, kad ugdymo įstaigos veikia miestuose, kaimuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse, kurios skiriasi dydžiu, ir šios įstaigos dažniausiai steigiamos miestų ir miestelių centruose – vietose, kurios pasižymi didžiausia vietos gyventojų ir turistų trauka, todėl yra vienintelės tinkamos steigti parduotuves ar viešojo maitinimo vietas. Nustačius visiems vienodą 200 metrų atstumą nuo minėtų įstaigų, kuriuo draudžiama alkoholinių gėrimų prekyba, mažuose miesteliuose ar kaimuose ūkio subjektai, net ir tais atvejais, kai jų veikla nekelia problemų, privalėtų perkelti savo verslus į tolimesnes, jų veiklai ekonomiškai netinkamas vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2015 metais Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta teise pasinaudojo dauguma savivaldybių.

Pritarti

 

12.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

4

 

 

 

1.9. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 4 straipsnyje, kuriuo draudžiama fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholio produktus atidengta pakuote, siekiant aiškumo vietoj sąvokos „atidengta pakuotė“ vartoti sąvoką „viešai matoma pakuotė“. Taip pat siūlytina Administracinių nusižengimų kodekse nustatyti administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų viešai matomoje pakuotėje gabenimą ir laikymą viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas. Siekiant tinkamai įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytus draudimus fiziniams asmenims, siūlytina papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybe už draudimo vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, pažeidimą, taip pat draudimo fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis išvežiojamąja prekyba maisto produktais, ir vykdantiems verslo liudijime nustatytą veiklą, jų darbo metu specialiai šiai prekybai pritaikytose automobilinėse parduotuvėse laikyti ir gabenti alkoholio produktus, taip pat draudimo taksi vairuotojams jų darbo metu taksi automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus pažeidimą.

Pritarti

 

13.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

12

 

 

1.10. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 5 straipsnio 5 dalimi keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje patikslinti, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

Pritarti

 

14.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

10

 

 

 

1.11. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 10 straipsnį – nurodyti, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 9 straipsnis taikomas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktų pažeidimams, padarytiems po Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatų įsigaliojimo, nes siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 9 straipsnio nuostata susijusi su ūkio subjektų teisių ir laisvių ribojimu, ir būtina užtikrinti, kad nauja nuostata būtų taikoma tik pažeidimams, padarytiems po Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatų įsigaliojimo.

Pritarti

 

15.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

4

 

 

1.12. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuria keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktas ir siūlytina papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktą, kad draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, jeigu nepriimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje.

Pritarti

 

16.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

5

6

4

1

 

 

1.13. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartoti tą pačią sąvoką „sporto varžybos“ arba „sporto renginiai“.

Pritarti

 

17.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

5

 

 

6

7, 8, 13

 

2, 3

 

 

1.14. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 14 punktas, patikslinti, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių metu šių renginių vietose, taip pat draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko, sporto ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, metu. Atitinkamai turi būti patikslinta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis bei 22 straipsnio nuostatos, susijusios su alkoholinių gėrimų vartojimu šiuose renginiuose.

Pritarti

 

18.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

7

 

 

 

1.15. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 7 straipsnio 1 dalies, kuria keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Pritarti

 

19.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2017-04-18

 

 

 

 

 

3. Siūlytina prieš priimant Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, jį notifikuoti Europos Komisijai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka.

Nepritarti

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) yra pripažinęs, kad tam tikros prekybos sąlygos, jeigu jos turi vienodą (teisinį ir faktinį) poveikį tiek nacionaliniams, tiek iš kitų ES valstybių narių importuotiems produktams, nelaikomos pažeidžiančiomis ES teisę (žr. Sprendimą Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C267/91 ir C268/91, EU:C:1993:905), jeigu jos neužkerta kelio importuotiems produktams patekti į rinką. Prie tokių prekybos sąlygų Teismas yra priskyręs pardavimo vietų, darbo laiko apribojimus. Todėl manytina, kad įstatymo nuostatos, kuriomis ribojama alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir laikas, nustatomas amžius alkoholinių gėrimų pirkėjui ir vartotojui, laikytinos ES teisei neprieštaraujančiomis prekybos sąlygomis ir todėl nenotifikuotinos Europos Komisijai.

20.

Seimo narys A.Veryga, A.Širinskienė, R.J.Dagys, A.Vinkus, V.Vingrienė, D.Šakalienė, R.Karbauskis, V.Sinkevičius, L.Stacevičius, 2017-05-09

8

 

 

 

Argumentai: Siekiant užtikrinti efektyvų alkoholio reklamos draudimo įgyvendinimą, ypač – alkoholio reklamos pateikimo internete atvejais, siūlytina suteikti atitinkamus įgaliojimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims ir įmonėms panaikinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams gauti elektroninių ryšių pagalba skleidžiamą alkoholio reklamą, skirtą Lietuvos Respublikos rinkai.

Pasiūlymas:

Papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį 8 dalimi:

8. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlikęs tyrimą ir nustatęs, kad elektroninių ryšių pagalba skleidžiama Lietuvos Respublikos rinkai skirta alkoholio reklama, turi teisę duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama skleidžiant alkoholio reklamą, arba panaikinti galimybę alkoholio reklamą pasiekti.

Pritarti

 

21.

Seimo narys A.Veryga, A.Širinskienė, R.J.Dagys, A.Vinkus, V.Vingrienė, D.Šakalienė, R.Karbauskis, V.Sinkevičius, L.Stacevičius, 2017-05-09

8

 

 

 

Argumentai: Siekiant užtikrinti efektyvų alkoholio reklamos draudimo įgyvendinimą, ypač – alkoholio reklamos pateikimo internete atvejais, siūlytina suteikti atitinkamus įgaliojimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims ir įmonėms panaikinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams gauti elektroninių ryšių pagalba skleidžiamą alkoholio reklamą, skirtą Lietuvos Respublikos rinkai.

Pasiūlymas:

Papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį 9 dalimi:

9. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, siekdamas atlikti šio straipsnio 8 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, o jei tokio asmens vardo, pavardės arba pavadinimo neįmanoma nustatyti, arba šių duomenų nustatymas reikalauja neproporcingai daug sąnaudų – turi būti nurodytas asmens (asmenų), kurių naudai arba interesais skleidžiama alkoholio reklama, pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti  prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, jis turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skundo priėmimo dienos. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas turi teisę dalyvauti, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

Pritarti

 

22.

Seimo nariai S.Gentvilas, K.Glaveckas, 2017-05-09

 

 

 

 

Argumentai: šiuo metu pateiktame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir 162 straipsnio papildymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 162 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog  Alkoholinių gėrimų skyriuje turi būti įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai veikianti tuo metu, kai vyksta prekyba. Alkoholinių gėrimų  skyrius privalo įrašus saugoti 180 dienų ir juos, pareikalavus, pateikti institucijoms, nurodytoms šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog Alkoholio vartojimo žala tiesiogiai veikia socialinius, ekonominius bei sveikatos netolygumus, daro įtaką žmogiškajam kapitalui, rinkoms, didina nedarbo bei psichologines problemas. Alkoholio vartojimo skaudžios pasekmės tapo ne tik sveikatos, bet ir kitų viešojo valdymo sričių problemomis, kurioms spręsti reikia imtis neatidėliotinų priemonių. Be to, atsižvelgiant į akcentuojamus Konstitucinio teismo nutarimus, galima daryti pagrįstą išvadą, jog dar labiau sugriežtinus alkoholio prieinamumą ir jo kontrolę, rodant visuomenei pavyzdį per įstatymų leidėjų veiksmus, Įstatymo projektu siekiami rezultatai būtų pasiekti greičiau ir efektyviau. Todėl siūloma, papildyti Įstatymo projekto 162 straipsnio 2 dalį, numatant griežtesnius ir pavyzdinius reikalavimus, tautos išrinktiems atstovams - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Tokiu būdu būtų išvengta galimai neteisingų ir nepagrįstų įstatymų projektų iniciatyvų ar kitokių, Valstybei svarbių sprendimų.

 

Pasiūlymai:

1. Pakeisti siūlomo Alkoholio kontrolės įstatymo 162 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

    2. Alkoholinių gėrimų skyriuje turi būti įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai veikianti tuo metu, kai vyksta prekyba. Alkoholinių gėrimų  skyrius privalo įrašus saugoti 180 dienų ir juos, pareikalavus, pateikti institucijoms, nurodytoms šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai alkoholinius gėrimus perka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ar kartu su šiuo Seimo nariu esantis asmuo, vaizdo įrašas saugomas visą, to Seimo nario kadencijos laikotarpį.

Nepritarti

Atsižvelgiant į 2017-04-18 Vyriausybės išvadą, tikslinga atsisakyti Įstatymo projekto nuostatų dėl specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių (skyrių) įrengimo.

23.

Seimo nariai S.Gentvilas, K.Glaveckas, 2017-05-09

5

 

 

 

Argumentai: Įstatymo projektu siūloma 18 straipsnį papildyti 10 dalimi ir numatyti, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais, privalo užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seime nariai savo elgesiu turi rodyti išskirtinai teigiamą pavyzdį kitiems visuomenės nariams, bei formuoti itin atsakingą požiūrį į savo darbines funkcijas, todėl siūloma Įstatymo projekto 18 straipsnio 10 dalį papildyti, apribojant galimybes šiems tautos atstovams, darbo metu, net ir netyčia patekti į prekybos vietas kuriose yra prekiaujama alkoholiu.

 

Pasiūlymai:

1. Papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:

    10. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais, privalo užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo nariai į prekybos vietas, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, negali būti įleidžiami antradieniais ir ketvirtadieniais, arba kitom dienomis kai vyksta plenariniai posėdžiai Lietuvos Respublikos Seime.

Nepritarti

Atsižvelgiant į 2017-04-18 Vyriausybės išvadą, tikslinga atsisakyti Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su specializuotomis alkoholinių gėrimų parduotuvėmis.

24.

Seimo nariai S.Gentvilas, K.Glaveckas, 2017-05-09

 

 

 

 

Argumentai: pateiktame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir 162 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 (toliau – Įstatymo projektas) 162 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų. Atstumo ribų nustatymas yra reikalingas ne tik tam, kad apriboti prieinamumą įsigyti alkoholinius gėrimus, bet ir tam, kad būtų išvengta viešo alkoholinių gėrimų demonstravimo (juos gabenat), reklamavimo ar net galimo vartojimo netoliese tokių, socialiai jautrių įstaigų. Tačiau alkoholinių gėrimų įsigijimas, naudojimas, demonstravimas, vartojimas ar reklamavimas netoliese institucijos - Seimo, kuris priimdama įstatymus siekia mažinti alkoholio vartojimą, kompromituotu ne tik Lietuvos Respublikos Seimą kaip instituciją, bet ir pačius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo narius. Alkoholio prieinamumu netoliese Seimo, būdu rodoma nepagarba šios institucijos siekiams ar tikslams. Todėl siūloma sugriežtinti Įstatymo projektu siūlomus ribojimus ir nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais, nebūtų galima prekiauti 1000 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos Seimo.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti siūlomo Alkoholio kontrolės įstatymo 162 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

    2. Alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų, bei mažesniu, kaip 1000 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos Seimo arba 100 metrų atstumu nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo narių oficialių biurų savivaldybėse.

Nepritarti

Atsižvelgiant į 2017-04-18 Vyriausybės išvadą, tikslinga atsisakyti Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su specializuotomis alkoholinių gėrimų parduotuvėmis.

25.

Seimo nariai

Aurelijus Veryga,

Agnė Širinskienė,

Rimantas Jonas Dagys,

Antanas Vinkus,

Virgilijus Alekna,

Virginija Vingrienė,

Arvydas Nekrošius,

Dovilė Šakalienė,

Ramūnas Karbauskis,

Virginijus Sinkevičius,

Lauras Stacevičius

2017-05-09

 

 

1

 

 

 

Argumentai:

Siekiant mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą ir prieinamumą siūloma drausti prekybą alkoholiniais gėrimais masiniuose renginiuose kuriuose laisvai lankosi nepilnamečiai, šeimos su vaikais ar atsitiktiniai praeiviai (pvz., miestuose organizuojamose mugėse, miestų dienose, įvairių valstybinių ar kitų švenčių minėjimuose ir pan.), bei, siekiant aiškiau apibrėžti masinius renginius, kuriems būtų taikomi minėti ribojimai, išlaikyti verslo interesų ir visuomenės sveikatos užtikrinimo pusiausvyrą, tikslinga koreguoti masinio renginio sąvoką.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį 3 dalimi, kuria būtų keičiama galiojančios Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 16 dalis:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

3. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Masinis renginys – šventė, festivalis ar kitas didelei žmonių grupei skirtas renginys, kurį organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ar jų filialai, suderinę renginio laiką ir jo organizavimo tvarką su reikiamomis savivaldybės institucijomis (kai toks suderinimas būtinas pagal Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymą) ir į kurį patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas.

 

Pritarti iš dalies

Nekeičiant masinio renginio sąvokos apibrėžties, patobulinto įstatymo projekto atskiruose straipsniuose (jų dalyse ar punktuose) siūloma įtvirtinti  visų rūšių alkoholinių gėrimų draudimą masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas, o masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas, leisti prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais .

 

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Ekonomikos komitetas, 2016-09-15

 

 

 

 

6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui Įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 722 išdėstytais argumentais, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Nepritarti

Pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIIP-4096(2) ir Komiteto išvadai.

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):

1. Pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIIP-4096(2) ir Komiteto išvadai.

2. Prijungti įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatas, kurioms pritarė Komitetas, prie jungtinio įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2).

 

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-10

1

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei Vyriausybės išvadą ir siekiant sistemiškai suderinti įstatymų projektų Nr. XIIP-4096 ir XIIP-4437 nuostatas, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija.

 

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Alkoholinių gėrimų parduotuvė pagal šio Įstatymo reikalavimus įrengta parduotuvė, kurios prekių asortimentą sudaro tik alkoholiniai gėrimai arba alkoholiniai gėrimai ir gretutinės prekės (sultys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, butelių atkimšimo ir užkimšimo įrankiai, butelių pakuotės, taurės, stiklinės, tabako gaminiai, degtukai ir žiebtuvėliai).”

2. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Alkoholinių gėrimų skyrius pagal šio Įstatymo reikalavimus įrengtas parduotuvės skyrius, kurio prekių asortimentą sudaro tik alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procentų, arba alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procentų, ir gretutinės prekės (sultys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, butelių atkimšimo ir užkimšimo įrankiai, butelių pakuotės, taurės, stiklinės, tabako gaminiai, degtukai ir žiebtuvėliai).”

3. 1.Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

  „17. Mažmeninės prekybos vieta – parduotuvė, automobilinė parduotuvė, paviljonas, ir kitos vietos, kuriuose verčiamasi mažmenine prekyba ir kurieos yra įrengtios laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“

2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 20 dalį.

  20. Nestacionarioji mažmeninės prekybos vieta – mažmeninės prekybos vieta, įrengta Nekilnojamojo turto registre neregistruojamame laikinajame statinyje.

3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 21 dalį.

21. Nestacionarioji viešojo maitinimo vieta – viešojo maitinimo vieta, įrengta Nekilnojamojo turto registre neregistruojamame laikinajame statinyje.

4. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 24 dalį.

  24. Paviljonas – Nekilnojamojo turto registre neregistruojamas ir į žemę įleistų pamatų neturintis laikinas statinys, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų ir turintis viduje įrengtą prekybos salę pirkėjams aptarnauti.

 

Pritarti

 

 

 

 

2.

Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-10

2

 

 

N

Argumentai: Siekiant sistemiškai suderinti įstatymų projektų Nr. XIIP-4096 ir XIIP-4437 nuostatas, tikslinga papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu.

Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

2        straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, ir alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas, ir mugėse, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui.”

2.      Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 ,,3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, ir alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas, ir mugėse, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui.”

Pritarti

 

3.

Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-10

3

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei Vyriausybės išvadą ir siekiant sistemiškai suderinti įstatymų projektų Nr. XIIP-4096 ir XIIP-4437 nuostatas, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį (jį laikyti 3 straipsniu) ir jį išdėstyti taip:

        „2 3 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 161 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

161 straipsnis. Prekybos alkoholiniais gėrimais vieta

Šiame Įstatyme prekybos alkoholiniais gėrimais vieta laikomos parduotuvių, paviljonų, restoranų, kavinių, barų, bufetų, kitos mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietų patalpos, automobilinės parduotuvės, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, taip pat viešbučių kambarių minibarai. Kai koncertų, cirko, sporto, diskotekų ir kitų masinių renginių (vykstančių patalpose), teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose alkoholiniai gėrimai parduodami ne prekybai skirtose atskirose patalpose, prekybos alkoholiniais gėrimais vieta laikoma prekybai skirta patalpų dalis, kurioje leidžiama parduoti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis, prekybos alkoholiniais gėrimais vieta laikoma alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir alkoholiniams gėrimams vartoti įrengtos vietos (stalai, pavėsinės, kiti įrenginiai).“

 

Pritarti

 

4.

Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-10

4

 

 

N

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437, tikslinga išbraukti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 3 straipsnį, o Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 4 straipsnį laikyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2) 4 straipsniu ir jį išdėstyti nauja redakcija.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį (jį laikyti 4 straipsniu) ir jį išdėstyti taip:

3 4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti alkoholinius gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis. Fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus viešai matomoje pakuotėje. Fiziniams asmenims draudžiama vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos. Fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis išvežiojamąja prekyba maisto produktais, ir vykdantiems verslo liudijime numatytą veiklą, draudžiama jų darbo metu specialiai šiai prekybai pritaikytose automobilinėse parduotuvėse laikyti ir gabenti alkoholio produktus, taip pat taksi vairuotojams jų darbo metu draudžiama taksi automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus. Draudžiama fiziniams asmenims išnešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos iki pirmadienio 10 valandos. Fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų laikymo ir gabenimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

 

Pritarti

 

5.

Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-10

5

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei Vyriausybės išvadą ir siekiant sistemiškai suderinti įstatymų projektų Nr. XIIP-4096 ir XIIP-4437 nuostatas,  teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį (jį laikyti 5 straipsniu) ir jį išdėstyti taip:

4 5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

“1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose (alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procentų), stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose (alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų), tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose;”.

2. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir alkoholinių gėrimų skyriuose, neatitinkančiuose šio Įstatymo 162 straipsnyje nustatytų specialių reikalavimų;”.

3. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) nuo 20 valandos iki 10 valandos darbo dienomis ir šeštadieniais, nuo 15 valandos iki 10 valandos sekmadieniais mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;”.

4. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) nuo 20 valandos iki 10 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.”

5. Papildyti 18 straipsnio 3 dalį 15 punktu:

„15) vidaus nuotolinės prekybos būdu.“

6. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų;“.

7. Papildyti 18 straipsnį 10 dalimi:

„10. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais, privalo užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves.“

8. Papildyti 18 straipsnį 11 dalimi:

„11. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti vietas ir/ar teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais“.

 

1.      Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, – mugėse ir masiniuose renginiuose į kuriuos patekimas yra mokamas ir  ribojamas, ir mugėse.”

           2. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,1. Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama:

1) alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose;

2) gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento – paviljonuose, automobilinėse parduotuvėse (iš kurių yra aptarnaujami kaimo gyventojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka);

3) alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, – nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu;

4)3) natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, – parodose;

5)4) natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, – mugėse ir masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas,  ir mugėse.”

3. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,3) mugėse ir masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas,  ir mugėse (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), parodose (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų);” 

4.      Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) sporto varžybų metu. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, jeigu nepriimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio straipsnio 8 dalyje;

5.      Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) ) nuo 22 valandos iki 8 valandos pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos iki pirmadienio 10 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;”.

6. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

13) nuo 22 valandos iki 8 valandos pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos iki pirmadienio 10 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje  ir tik vartoti vietoje.

7.Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

14) švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio straipsnio 8 dalyje, metu.”

8.Papildyti 18 straipsnio 3 dalį 15 punktu ir jį išdėstyti taip:

,,15) masinių renginių, į kuriuos patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas, metu  šių renginių vietose.”

9. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,1) pilstomus alkoholinius gėrimus. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariuose pastatuose vykstančiose parodose ir mugėse, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų), parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, taip pat pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui, parduodamiems firminėse alkoholinių gėrimų gamybos įmonių parduotuvėse, pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), parduodamiems parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas,  parodose ir mugėse;”

10. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,1) pilstomus alkoholinius gėrimus. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariuose pastatuose vykstančiose parodose ir mugėse, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų), parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, taip pat pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui, parduodamiems firminėse alkoholinių gėrimų gamybos įmonių parduotuvėse, pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), parduodamiems parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas,  parodose ir mugėse;”

11.Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 20 metų;“.

12. Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę visų perkančio alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens privalo reikalauti pateikti asmens amžių tapatybę liudijantį dokumentą tik tuo atveju, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu nurodyta šio straipsnio 4 dalies 3 punkte. 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus."

13. Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,8. Savivaldybių tarybos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų masinių renginių, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas,  parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu.”

14. Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir/ar teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.”

 

Pritarti

 

6.

Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-10

6

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei Vyriausybės išvadą ir siekiant sistemiškai suderinti įstatymų projektų Nr. XIIP-4096 ir XIIP-4437 nuostatas, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį (jį laikyti 6 straipsniu) ir jį išdėstyti taip:

5 6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti.”

2.      Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų.”

 

1.      Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) sporto renginių varžybų metu salėse, kuriose jie vyksta;”

2.      Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) švenčių, masinių renginių, į kuriuos patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas,  šių renginių vietose, taip pat švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, metu;”

3.      Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

            „7) parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas, išskyrus alkoholinius gėrimus, įsigytus parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas ir kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais.“

             4. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. Draudimas turėti alkoholinių gėrimų netaikomas asmenims nuo 18 metų, jeigu alkoholinių gėrimų turėjimas yra tokių asmenų darbo veiklos (pobūdžio) dalis darbo vietoje ir darbo metu.“

5.Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 18 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų.”

Pritarti

 

7.

Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-10

7

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, teikiama patobulinta šio  straipsnio redakcija.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį (jį laikyti 7 straipsniu) ir jį išdėstyti taip:

 „6 7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

    Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimų skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 20 metų.“

Pritarti

 

8.

Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-10

8

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus bei Vyriausybės išvadą, teikiama patobulinta šio  straipsnio redakcija.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį (jį laikyti 8 straipsniu) ir jį išdėstyti taip:

7 8 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

29 straipsnis. Alkoholio reklamos ribojimas draudimas

1. Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama draudžiama:.

1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų;

2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų;

3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.;

4) siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu;

5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu;

6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu;

7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis;

8) siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu;

9) palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą;

10) pateikianti didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą;

11) pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

2. Alkoholio reklama draudžiama:

1) laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse;

2) vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo programose;

3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius);

4) koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams;

5) švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose;

6) visose sveikatos priežiūros įstaigose;

7) visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje;

8) degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas;

9) ant atvirlaiškių, vokų ir pašto ženklų.

3. Loterijose, žaidimuose, konkursuose draudžiama teikti alkoholinius gėrimus kaip prizus arba kartu su jais.

4. Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą.

5. Alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

6.2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija; alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietoje, kurioje alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse.

7.3. Kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, kontroliuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, savivaldybių institucijos (išorinės reklamos draudimo pažeidimus).

4. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlikęs tyrimą ir nustatęs, kad elektroniniais ryšiais skleidžiama Lietuvos Respublikos rinkai skirta alkoholio reklama, turi teisę duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama skleidžiant alkoholio reklamą, arba panaikinti galimybę alkoholio reklamą pasiekti.

5. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, siekdamas atlikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, o jei tokio asmens vardo, pavardės arba pavadinimo neįmanoma nustatyti, arba šių duomenų nustatymas reikalauja neproporcingai daug sąnaudų, turi būti nurodytas asmens (asmenų), kurių naudai arba interesais skleidžiama alkoholio reklama, pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti  prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, jis turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skundo priėmimo dienos. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.”

Pritarti

 

9.

Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-10

9

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei Vyriausybės išvadą, teikiama patobulinta šio  straipsnio redakcija.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį (jį laikyti 9 straipsniu) ir jį išdėstyti taip:

8 9 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9, 10 dalyse ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.“

2. Pakeisti 34 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Baudas už šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7–12 punktuose, 2 dalies 2, 3, 6–11 punktuose, 5–11 ir 13 dalyse, 18 straipsnio 1, 3, 4, 9 ir 10 dalyse, 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą skiria Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir policija. Policijos vardu skirti baudas turi teisę policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.”

Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktųuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda,  o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.“

 

Pritarti

 

10.

Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-10

10

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei Vyriausybės išvadą, teikiama patobulinta šio  straipsnio redakcija.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį (jį laikyti 10 straipsniu) ir jį išdėstyti taip:

  10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 4 straipsnio 5, 6 ir 8 dalys, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalys, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 ir 4 dalys, 7 straipsnis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 straipsnis, 4 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys, 8 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

1.    Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnį, 5 straipsnio 2 ir 10 dalis ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnis ir 5 straipsnio 2 ir 10 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 8 straipsnis taikomas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktų pažeidimams, padarytiems įsigaliojus šiam įstatymui.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

 

  1. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2.
  2. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Širinskienė, R.Žemaitaitis.
  3. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

     

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                           Agnė Širinskienė