LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 323
STENOGRAMA
2019 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, iš karto pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Kęstutį Jucį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3776(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, norėčiau perskaityti balsų skaičiavimo protokolus. Pirmasis dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Kęstutį Jucį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-3776(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 89: rasta biuletenių 89, galiojančių 80, negaliojančių 9. Balsavo: už – 66, prieš – 2, susilaikė 12. Pasirašo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkė. Skelbiu šį nutarimą priimtą. (Gongas)
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Konstantiną Guriną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3775(2) (priėmimo tęsinys)
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Konstantiną Guriną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-3775(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 89: rasta biuletenių 89, galiojančių 78, negaliojančių 11. Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš – 2, susilaikė 11. Pasirašė balsų skaičiavimo komisijos pirmininkė. Skelbiu šį nutarimą taip pat priimtą. (Gongas)
14.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą“ projektas Nr. XIIIP-3837 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, skelbiu popietinės darbotvarkės 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą“ projektas Nr. XIIIP-3837. Kviečiu pranešėją D. Gaižauską. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Seimui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, pabrėžiu, bendru sutarimu suderintą nutarimo projektą „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą“.
Turbūt mažai kas tikėjomės, kad likus vos metams iki naujų rinkimų pradžios vėl bus prašoma pradėti parlamentinį tyrimą, kurio pavadinime gal bus tyrimo dalykas, ar yra sulaužyta priesaika ar šiurkščiai pažeista Konstitucija. Dar mažiau tikėtis tokio tyrimo skatino aplinkybės, kad mes šioje kadencijoje jau ne vieną tokį tyrimą turėjome.
Galėčiau labiau akcentuoti tyrimą, kurį taip pat atliko Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tyrimas buvo garsus, sukėlęs pakankamai didelį rezonansą. To tyrimo metu aiškinomės aplinkybes dėl galimo poveikio politiniams procesams iš verslo pusės. Vienas iš tyrimo objektų buvo mūsų kolega M. Bastys. Aiškiai buvo išaiškinta, kad jeigu Seimo narys, siekdamas gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nėra sąžiningas, tai yra klaidina Valstybės saugumo departamentą ar apgaulės būdu bando gauti teisę dirbti su įslaptinta informacija, tai yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas. (Balsas salėje) Konstitucinis Teismas… Aš prieisiu, kolega, prieisiu. Tai yra šiurkštus Konstitucijos sulaužymas ir dėl to turi būti sprendžiamas klausimas dėl apkaltos Seime.
Tačiau kas atsitinka? Būtent tada, kolega, dabar kartoju, kai 2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas pasisako ir paaiškina tas visas aplinkybes, faktiškai po poros savaičių, gal trijų, į Seimą ateina raštas, ne slaptas, tačiau jis adresuojamas tik Seimo Pirmininkui. Tame rašte taip pat išaiškinamos aplinkybės dėl mūsų kolegės I. Rozovos bandymo gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Išaiškinamos aplinkybės, kad taip pat galimai klaidino VSD pareigūnus ir taip siekė suklaidinusi gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, todėl Valstybės saugumo departamentas prieštaravo, kad būtų suteiktas toks leidimas, ir kartu paaiškino aplinkybes, susijusias su šiuo procesu.
O aplinkybės buvo gana iškalbingos – tai yra dėl kolegės I. Rozovos galimų asmeninių ryšių su Rusijos ambasados darbuotojais. Informacijoje minimos ir galimos aplinkybės, kad Rusijos ambasados darbuotojai arba Rusija per ambasados darbuotojus rūpinosi „Rusų aljanso“ rinkimine kampanija, galimai kalbėjo apie finansavimą, galimai dengė Seimo narės išlaidas susitikimuose ir panašiai, ir panašiai. Tos aplinkybės iš tikrųjų sukėlė ir dar dabar kelia klausimų, ar Rusija per ambasados darbuotojus nedaro poveikio arba nebandė daryti poveikio Lietuvos politiniams procesams, tam tikriems politikams, vietos savivaldos politikams.
Tačiau kas įvyksta? Šis raštas, patekęs pas Seimo Pirmininką… Taip, I. Rozovai leidimas nesuteiktas, bet vos, kaip minėjau, Konstitucinis Teismas pasisakė dėl bandymo gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija apgaulės būdu, jau galimai yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Nei apkaltą inicijuoja, nei aiškinantis aplinkybių… tačiau tik iš viešos pateiktos informacijos mes žinome, kad apie tas aplinkybes informavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, tai yra dar patikslinimas – tik komiteto pirmininką V. Baką. Suprask, kad daugiau apie šią informaciją niekas nebuvo informuotas, neinformuota net Seimo valdyba, nors Valstybės saugumo departamentas siuntė papildomus dokumentus, įslaptintas pažymas apie kylančias rizikas nacionaliniam saugumui. Siųsdami šias pažymas, tikėdamiesi, kad gali kilti rizikos nacionaliniam saugumui, tikėjosi vienokių ar kitokių prevencinių veiksmų, tačiau valdyba greičiausiai nežinodama šių aplinkybių išleidžia I. Rozovą į vieną iš Tarpparlamentinių ortodoksų asamblėjų, apie kurias Valstybės saugumo departamentas taip pat informuodavo Seimo Pirmininką ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, kad yra rizikos nacionaliniam saugumui.
Negana to, apie šias aplinkybes pusantrų metų, dabar turimais duomenimis, nežino niekas, žino vos keli politikai. Ir šiaip niekam nekyla abejonių arba niekas nejaučia grėsmių pusantrų metų. Ir suprask, tai sutapimas ar ne, bet tos aplinkybės pasidaro labai svarbios, kai yra formuojama nauja koalicija 2019 metais ir formuojamas naujas kabinetas. Sutapimas ar ne, bet būtent 2019 m. rugpjūčio 8 d. Seimo nariai gauna iš Sakartvelo kolegos laišką, kuriame informuojama, kad prieš du mėnesius Sakartvele vyko Tarpparlamentinė ortodoksų asamblėja, kurios metu įvyko neramumų ir toje asamblėjoje dalyvavo mūsų kolegė, ir primygtinai prašoma nutraukti ryšį su šia asamblėja. (Balsas salėje)
Būtent reaguodami į šį laišką keturi Seimo nariai, paminėsiu pavardes: V. Bakas, V. Alekna, L. Kasčiūnas ir A. Anušauskas, prašo skubaus neeilinio komiteto posėdžio, nurodo, kad dėl galimų rizikų ar grėsmių nacionaliniam saugumui, nes kyla grėsmės parlamentinei sistemai. Prašo neeilinio skubaus komiteto posėdžio, kviečia į tą posėdį Valstybės saugumo departamentą, kad jis pasiaiškintų arba suteiktų informacijos apie I. Rozovą ir Ortodoksų asamblėją.
Taip, normali reakcija. Kadangi prašo, rodos, rugpjūčio 12 dieną, o mes turėsime po savaitės neeilinį plenarinį posėdį, aš prašau, kad gal galima atidėti, papildomai suteikiant (…). Kad ne, tai laukti negali, tai tikros didelės grėsmės. Organizuojamas posėdis 14 dieną. Būtent to posėdžio metu, paprašius man asmeniškai informacijos papildomos, gal yra kažkas, kas būtų susiję būtent šiam posėdžiui besirengiant, aš gaunu pažymas, kuriose, noriu pabrėžti, pamatau, kad parašai sudėti, vėl įvardiju kelių politikų pavardes, tik V. Bako, ant vienos pažymos – V. Aleknos, ant visų – L. Kasčiūno, o daugiau nė vieno iš komiteto narių parašų nėra.
Klausimų – taip. Kodėl kiti aštuoni nariai arba devyni (kitų pažymų) nieko nemato, nieko nežino. Dar daugiau įtarimų sukelia tokia aplinkybė, kad G. Landsbergis tampa komiteto nariu liepos pabaigoje. Rugpjūčio 2 dieną jis susipažįsta su visomis pažymomis ir tik su šitomis, daugiau nė su jokiomis. Kyla klausimų: iš kur jis žino arba kaip. Na tai čia taip toliau. Ir jau rugpjūčio 2 dieną šitie patys kolegos, žinodami apie visas grėsmes, apie rizikas ir taip toliau, ir nieko daugiau nesužinoję, ką parašė G. Kandelakis po savaitės tiktai, tyli, nieko nedaro. Bet po savaitės, jau rugpjūčio 8 dieną, prašo neeilinio posėdžio: kyla grėsmės nacionaliniam saugumui, reikia aiškintis tas aplinkybes.
Čia trumpai pristačiau chronologiją, faktines aplinkybes, kurios buvo apsvarstytos komiteto posėdžio metu, ir komitetas nusprendžia, kad siekiant išsiaiškinti tam tikras aplinkybes reikalingas parlamentinis tyrimas. Tyrimas iš trijų dalių. Pirma. (Balsai salėje) Jeigu jums laikas… gal aš galiu dar užbaigti tyrimo kryptis. Tai dėl grėsmių Lietuvos politinei sistemai iš Rusijos pusės, dėl neveikimo prevencinės sistemos Seime, kai Valstybės saugumo departamentas praneša apie kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui ir nieko nedaroma, ir dėl galimos manipuliacijos žvalgybine informacija siekiant politinės naudos ir taip keliant grėsmę nacionaliniam saugumui. Šių krypčių tema suformuluoti klausimai, jūs turbūt su jais susipažinote. Dabar galite klausti, aš atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, kad taip koncentruotai viską papasakojote. Pirmoji klausia A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Nežinau, ar koncentruotai, nes buvo ypač daug detalių ir asmeniškumų, pavardžių, bet apie tyrimo esmę girdėjome, tiesą sakant, labai mažai. Mano klausimas ir būtų jums toks. Ar jums neatrodo, kad šitą tyrimą vis dėlto prasminga būtų vykdyti apie Rusijos Federacijos įtaką Lietuvos politinei sistemai, bet ne apie asmeninių jūsų simpatijų ar antipatijų sąskaitų suvedžiojimą su buvusiais kolegomis, opozicija, kas ką matė, ko nematė, ką žinojo? Jūs paskandinsite šitą tyrimą detalėse, apjuodinsite daugybę žmonių, bet esmė gali likti neišaiškinta. Ką jūs į tai galėtumėte atsakyti, apie esmę, apie nedraugiškos valstybės įtaką Lietuvos politinei sistemai, nes šitas klausimas, man atrodo, yra labai prasmingas ir svarbus.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Kolege, turbūt labai įdėmiai klausėte, kad šis nutarimas suderintas bendru sutarimu su visais komiteto nariais. Tai yra viena. Vienas iš klausimų arba tyrimo krypčių, ką jūs dabar įvardijote, tai yra dėl galimos Rusijos įtakos, taip, Lietuvos politiniams procesams, susijusiems su ta informacija per I. Rozovą. Tai yra viena iš pirmųjų tyrimo krypčių, jai dėmesys bus skiriamas maksimalus. Antros dvi kitos kryptys, turbūt apie jas irgi girdėjote, taip pat suderintos su opozicija ir bus tiriama būtent šiomis trimis kryptimis. Kaltų čia niekas neieškos, čia aiškinsimės aplinkybes, kodėl neveikė sistemos ir kodėl neveikė vienas ar kitas politikas taip, kaip turėtų, gal reikia kokių nors pakeitimų. Taigi, kolege, tiriamos bus ir aplinkybės, kurias jūs dabar paminėjote.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos M. Adomėnas. Prašau prie mikrofono.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėjau paprašyti jūsų imtis vykdyti savo funkciją prižiūrėti posėdžio deramą tvarką. Kai pranešėjas, užuot pristatęs pranešimo tekstą, ima dalytis prisiminimais ir dar formuoti iš anksto išvadą, tai tuomet sudrausminti ir grąžinti į deramą raiškos būdą, tai yra į pranešimo pristatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, pranešėjas kitą kartą atsižvelgs į pastabą, o dabar pristatė taip, kaip jis norėjo. (Balsai salėje) Klausia E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas komiteto pirmininke, visiems iš pat pradžių atrodė, man ir toliau atrodo, kad svarbiausia yra tirti Rusijos galimą įtaką Lietuvos politikai, politikams, politiniams procesams. Tačiau savo pasisakyme jūs kur kas daugiau dėmesio skyrėte tiems dalykams, kaip čia viskas Seime vyko su tomis pažymomis. Na, gerai, išvadų dar neformulavote, bet jeigu jūs irgi sutinkate, kad Rusijos įtaka Lietuvos politikai, politiniams procesams yra svarbiausias dalykas, ar galima pagaliau padaryti tai, ką prieš metus jūs du kartus atmetėte? Mano siūlymus tirti Rusijos įtaką „Chevrono“ išvarymui, Visagino atominės elektrinės statybos stabdymui, žemės nepardavimo referendumo klausimui, Rusijai taikomų sankcijų apėjimo mechanizmą, ar čia yra Rusijos vaidmuo, ar ne, ir Rusijos struktūrų įtaką Lenkų rinkimų akcijos politikams. Prieš metus rugsėjo 20 dieną aš tą siūliau tirti. Vieningai atmetėte jūs, valdantieji. Tai ar pasirengę papildyti svarstymo stadijoje šitais klausimais?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, tyrimų apie Rusijos įtaką Lietuvos politinei sistemai buvo ne vienas Seime. Visai neseniai vienas ir baigėsi, jį taip pat atliko Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jeigu tirtume tą, ką jūs siūlote, tai jis bus labai platus ir jis užtruks ilgiau negu metus. Ne be reikalo paminėjau, kad likus metams iki Seimo rinkimų darome dar vieną tyrimą, bet tada darome konkretų, apimame tą informaciją, kurią mes dabar turime, išsiaiškiname tam tikras aplinkybes ir pateikiame vienas ar kitas išvadas Seime. Kita vertus, kiekvienais metais tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek Antrasis operatyvinis departamentas pateikia viešai apie grėsmes ir apie Rusijos įtaką Lietuvos politinei sistemai. Nesunku pasiskaityti, tenai viskas aišku. Taigi aš neįsivaizduoju, ar Seime yra nors vienas Seimo narys, kuris nežino apie Rusijos įtaką mūsų politinei sistemai, bet kokia ji, kokiu būdu, per ką, kokie pareigūnai galbūt ar politikai – va čia ir yra esmė. Šito tyrimo metu bandysime išsiaiškinti būtent tas aplinkybes, kurios susijusios su I. Rozova, Rusijos ambasadoriais ir panašiai, tą informaciją, kurią mes dabar turime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man, kaip ir kolegoms, atrodo, kad visgi esmė yra Rusijos įtaka politikams ir galima parama, kurios jie ieškojo Rusijos pusėje. Man atrodo, kad apsunkinimas tokiu būdu, kai mes prikeliame nereikalingų detalių, kurios visiškai nesusijusios su tyrimo esme, diskredituoja ir patį tyrimą, ir nukreipia dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų yra svarbiausia. Mes pradedame kalbėti apie tai, kas, kur, su kuo susipažino, kas galbūt tingėjo, nenuėjo ir nepaskaitė, kai jam buvo privaloma tai padaryti.
Apskritai, ar mes kalbame apie tai, kaip politikas turėtų elgtis su slapta informacija? Ar egzistuoja koks nors instruktažas, kokią informaciją politikas gavęs turi imtis kokių sprendimų? Ir kaip jūs nustatysite, ar tas jų sprendimas imtis ar nesiimti veiksmų buvo geras ar blogas? Tai yra jų politinis apsisprendimas. Neegzistuoja jokia tvarka, ką turėtų ar neturėtų daryti politikas, susipažinęs su slapta informacija. Ta informacija yra slapta ir jos išviešinimas irgi yra baudžiamas. Man atrodo, kad iš tikrųjų nukreipia dėmesį nuo pačios esmių esmės, kas iš tikrųjų turėtų būti jūsų tyrimo objektas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, padalysiu jūsų klausimą į dvi dalis.
Pirma – dėl Rusijos įtakos politinei sistemai. Čia labai svarbu buvo. Galimai tariamasi apie politinės kampanijos finansavimą. Įsiskaitykite! Šitame nutarime viskas parašyta, tirsime. Toliau – galimai kompensuojamos politikų išlaidos ir taip toliau. Tirsime pirmoje dalyje. Ir iš tikrųjų tam, ką jūs paminėjote, labai didelis akcentas tame tyrime ir bus skirtas.
Dėl slaptos informacijos. Patikėkite (bent jau čia pasakysiu savo subjektyvią nuomonę), nelabai jūs suprantate (daug kas nesupranta), kaip yra dirbama su įslaptinta informacija. Neįsižeiskite, bet mano patirtis rodo tai, kad yra labai griežtai reglamentuota, kaip įslaptintą informaciją vartoti, naudotis, registruoti, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Įslaptintos informacijos administravimo taisyklėse. Tuo labiau komiteto pirmininkui imperatyviai nurodyta, kaip su ja gali elgtis. Bet jeigu kuris nors mechanizmas nesuveikia, kodėl jisai nesuveikia? Mes visi (…). Politikui nepriklauso. Taip, yra politinė atsakomybė, bet kai dėl įslaptintos informacijos, čia jau ne tik politinė. Būtent įstatymuose tai apibrėžta ir paaiškinta. Tie, kurie gavome leidimus dirbti su įslaptinta informacija… Ten labai puikiai išaiškintos taisyklės, tvarkos ir atsakomybė politikams dirbant su įslaptinta informacija, saugant ją, naudojant, ir tam tikros pasekmės aiškios. Jeigu jūs gavote, jūs turėtumėte žinoti. Dėl to didelis akcentas būtent šitai daliai ir skiriamas.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ar vis dėlto jūs negalėtumėte kaip nors protingiau ir atsakingiau suformuluoti nutarimo punktus, nes jeigu taip tiesmukiškai žiniasklaida perteiks, ką jūs siūlote 7 punktu, tai antraštės gali skambėti taip: „Seimas priėmė nutarimą, kuriuo svarsto apkaltos galimybę ne tik I. Rozovai, bet ir Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, Seimo Pirmininkui ir visiems buvusiems Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams“, nes visi tie asmenys arba susipažino su ta pažyma, arba tingėjo susipažinti ir nesusipažino. Visiems jiems čia pažadėta apkaltos galimybė. Negi jums neužtenka sveiko proto, kad už tokius dalykus… Na, gali būti kokie nors vertinimai, kokie nors galbūt siūlymai pašalinti iš komiteto narių ar pareikšti nepasitikėjimą Seimo Pirmininku, bet ne apkaltos galimybėmis reikėtų švaistytis dėl tokių dalykų. Vis dėlto kažkaip reikėtų gebėti atskirti, kur yra Rusijos įtakos, kur yra konkretūs dalykai ir apkaltos galimybė tikrai yra reali, ir čia, kur yra galbūt kažkoks atsipalaidavimas ar abejingumas, ir taip toliau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, atsakydamas dėl sveiko proto, dėl 7 klausimo formuluotės, aš pasakysiu taip: pažiūrėkite komiteto įrašą ir pasakysite, kad šitą formuluotę teikė opozicija. Tai yra jūsų lyderis G. Landsbergis, L. Kasčiūnas. Jūs, prieš formuluodamas klausimą, pasižiūrėkite. (Balsai salėje) Ne, teikiamos buvo būtent šitos formuluotės. Mano buvo ginčas, aiškinimas, bet priėmėme bendru sutarimu ir ko tikėjomės, tą dabar padarė Teisės departamentas. Teisės departamentas labai aiškiai paaiškino, kur yra nukrypimų, ką reikia pakeisti, pataisyti, būtent tas ir bus padaryta. Ir tos visos galbūt klaidos, nesutapimai ar kylančios abejonės… tikrai bus padarytos svarstymo metu.
PIRMININKAS. Kadangi laiko 20 sekundžių liko, klausia L. Kasčiūnas. Per šoninį mikrofoną dabar klauskite. (Šurmulys salėje)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, jūs turėjote pristatyti nutarimo projektą, kur esminis dėmesys turi būti skirtas… ir tame tekste atsispindi Rusijos įtakos Lietuvai tyrimai. Per kokius politikus, per kokias politines organizacijas, bandant siūlyti finansavimą, tarpininkaujant tam tikrų politinių jėgų koalicijų sudarymui, tarpininkaujant kitiems, domintis strateginiais Lietuvos projektais – čia yra tyrimo esmė. Tai mes ir turime akcentuoti.
Dabar, kai jūs minite kitus politikus, kurie žinojo, jūs elgiatės labai labai selektyviai. Jūs puikiai žinote, kad žinojo ir Ministras Pirmininkas, žinojo ir kiti Seimo nariai. Todėl aš jūsų dabar gražiai paklausiu, papasakokite, kas dar, be kitų Seimo narių, kuriuos jūs įvardijote, žinojo šią informaciją? Ir dar pasakysiu, kad tirsime dar ir tuos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius, kurie turėjo teisę susipažinti su informacija, bet ja nepasinaudojo ir galimai taip neatliko savo pareigų ir dėl to nepriėmė tinkamų sprendimų. Mano klausimo esmė, kokie dar Seimo nariai, be jūsų jau įvardytų, žinojo apie tą visą situaciją? Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerai, kolega, aš jums atsakysiu. Pranešėjas pats pasirenka, kaip pristatyti, kokį pasirinkti principą, raštu išdėstyta, aš tikiuosi, jūs perskaitėte nutarimo projektą, aišku, kad perskaitėte, ir ten yra viskas sudėliota, ką jūs pasakėte. Žodžiu aš papildomai pasakiau tai, kas nebuvo pateikta dokumente.
Antras dalykas. Kodėl tos pavardės. Reikia skaityti Konstitucinio Teismo nutarimus ir tenai aiškiai apibrėžta: jeigu atliekamas parlamentinis tyrimas laikinojo tyrimo komisijoje, turi būti aiškiai apibrėžti, įvardyti objektai, apimtis ir taip toliau. Todėl reikia išvardyti, kas bus tiriama. Jūs labai neįsigilinote į formuluotę. Tai galimos informacijos… manipuliavimas siekiant asmeninės naudos, tai ten, kas susipažino, kas nesusipažino, tyčia, netyčia, bandysime išsiaiškinti objektyvias aplinkybes, kodėl taip įvyko. Tad, kolega, aš galiu pasakyti – toks mano atsakymas į jūsų klausimą per šoninį mikrofoną ne pagal nustatytą tvarką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už ir prieš, tačiau dėl vedimo tvarkos dar – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, išklausęs pranešėją supratau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovauja G. Landsbergis. Negi Seime pirmininkauja irgi konservatoriai L. Kasčiūnas, J. Razma ir kiti, kurie gali kalbėti be eilės? Laikykitės Statuto ir gerbkite Seimą, ir neleiskite jiems čia vadovauti Lietuvai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas turėjo galimybę klausti iš eilės, tačiau tuo metu buvo prie šoninio mikrofono, tiesiog taupydami visų laiką jam suteikėme žodį per šoninį mikrofoną. Tai nieko iš esmės nepakeitė.
Ir dėl vedimo tvarkos – V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tai, ką šiandien pristatė ponas D. Gaižauskas, įvardindamas pavardes, aš nežinau, gal jis sumaišė nutarimus, bet tame registruotame tekste nėra nė vienos pavardės, nutarimo projekte.
Antra. Kada auklėja, kaip reikia dirbti su slapta informacija, visą Seimą, reikia pradėti nuo to, kad pirma su ja reikia susipažinti. Mano ponui D. Gaižauskui toks klausimas: kiek jis kartų dirbdamas komitete apskritai buvo slaptoje raštinėje? Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiami kolegos, vis dėlto svarstome tikrai labai svarbų klausimą. Pažiūrėkite, kiek dar liko užsirašiusių paklausti, jie neturėjo tokios galimybės. Juolab pateiktas nutarimo projektas buvo vienoks, o pranešėjas kalbėjo visai ką kita. Dar vienas momentas – atkreipkite dėmesį į nutarimo turinį. Nutarimo projekte numatyta pavesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tirti visus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius, taip pat ir ne tik I. Rozovos ryšius, susitikimus ir visa kita. Kaip gali būti taip, kad gali tirti pats save? Nutarimo projektas turėjo būti pateiktas dėl laikinosios komisijos, kurioje būtų proporcingai visoms frakcijoms atstovauti sudaryta komisija, sudarymo. Niekas negali būti teisėju savo byloje. Tai yra pagrindinis, vienas iš pagrindinių teisės principų. Dabar mes pavesime komitetui tirti to paties komiteto narių elgesį, veikimą arba neveikimą, nes iš esmės nesusipažinimas su informacija irgi, kiek suprantu, gali būti įvertintas kaip žalingas ir turintis teisinių padarinių. Todėl, manau, pirmiausia duokime visiems galimybę paklausti. Ir iš tikrųjų reikia daryti pertrauką, kad galėtume registruoti kitą projektą dėl laikinosios komisijos sudarymo. Turi būti tyrimas atliekamas objektyviai ir nešališkai.
PIRMININKAS. Išgirdome pasiūlymą pratęsti laiką klausti, tai aš tiesiog atsiklausiu viso Seimo, ką jie galvoja. Ar galime pratęsti dar penkioms minutėms klausimus? Pabandome pabalsuoti. Gerai, mano siūlymas toks, ar suteikiame dar pranešėjui penkias minutes atsakyti į klausimus? Kas balsuojate už, suteikiate, kas balsuojate prieš, galvojate, kad jau pakanka.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 52, prieš – 23, susilaikė 19. Dar penkioms minutėms pratęsiame klausimus. Kviečiu D. Gaižauską į tribūną. Ir dėl vedimo tvarkos, kol Dainius ateis, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vakar Etikos ir procedūrų komisija kreipėsi į Seimo Pirmininką, kad būtų išspręsta problema, nes kolega D. Gaižauskas šiuo metu yra ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, ir kitos komisijos pirmininkas. O Statuto 46 straipsnio 5 dalis aiškiai sako, kad kitos komisijos pirmininkas ar pavaduotojas negali būti paskirtas komiteto pirmininku. Tai yra kolizija ir visi tolesni veiksmai, kurie dabar vyksta dėl komisijos sudarymo, gali būti neteisėti. Todėl aš stebiuosi, kodėl Seimo valdyba šiandien nepateikė nutarimo projekto vis dėlto atleisti poną D. Gaižauską iš kai kurių pareigų. Dabar, dar kartą sakau, Etikos ir procedūrų komisija abejoja, ar jūsų veikla šiuo metu komiteto pirmininko poste yra teisėta, nes jūs neatleistas iš komisijos pirmininko pareigų.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Kol kas tokio sprendimo nėra, tai aš jo ir nepakomentuosiu. Tačiau leidžiame toliau užduoti klausimus. Pirmasis – S. Gentvilas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš galbūt dėl to paties komentaro. Kiek žinau, ir Seniūnų sueigoje, ir valdyboje šitą klausimą nagrinėjo, nes aš nuolatos nuo tada, kai buvau paskirtas komiteto pirmininku… mano atsistatydinimo iš komisijos pirmininko pareigų raštą jūs visi seniai turite. O kodėl vadovybė nepriima sprendimo, čia, žinokite, ne mano reikalas. Iš tiesų jūs, kiek žinau, komisijoje ir išsiaiškinote, kad aš atsistatydinimo pareiškimą parašęs jau seniai, nuo tada, kai tapau komiteto pirmininku. Labai aiškiai reglamentuota, kad komiteto pirmininkas negali būti ir komisijos pirmininku. Aš dviejų vietų neužimu.
PIRMININKAS. Kaip minėjau, klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Dainiau, jūs tikrai labai daug šnekėjote apie asmeniškumus ir mažai lindote į turinį. Gal galėtumėte pakomentuoti nutarimo 2 straipsnio 7 dalį? Ji skamba taip, kad jūs darysite išvadas, ar parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekdami asmeninių ar kitų tikslų, ją naudojo, nenaudojo ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą. Kaip aš tai suprantu, kad jūs tirsite savo komiteto narių veiklą. Ar tai yra įmanoma ir objektyvu? Tai įmanoma daryti tik išoriniams, su klausimu nesusijusiems žmonėms. Ar jūs galėtumėte šitą 7 punktą mums aiškiai išaiškinti, kaip jūs objektyviai ištirsite savo komiteto narių įgaliojimų viršijimą, įgaliojimų neįgyvendinimą ir taip toliau, ir taip toliau? Man atrodo, kad jeigu pavestume kam nors tokią funkciją vykdyti, tai ne pačiam komitetui, kuris yra šiuo atveju galimai prisidirbęs.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Jūs, gerbiamas kolega, labai teisus. Daugiausia ginčų šis būtent punktas ir sukėlė. Realiai jis kilo aiškinantis aplinkybes dėl galimos manipuliacijos žvalgybine informacija. Ten labai aiškiai buvo išdėstytos pavardės, todėl aš jas paminėjau. Tai liečia tik keturis Seimo narius iš NSGK. Visi komiteto nariai turi pakaitinius. Galima procedūra nusišalinti. Žinote, kai buvo NSGK tyrimas, L. Kasčiūnas taip pat nusišalino dėl „MG Baltic“ klausimo. Lygiai taip ir čia – gali dalyvauti bet kuris opozicijos narys ir tai liečia tik tuos narius dėl manipuliavimo. O kas žinojo, nežinojo, tos aplinkybės, realiai kaltų čia išvis niekas nebeieškos. Labai gerai šį ginčą išsprendė Teisės departamento išvada, kur labai aiškiai pasakė, kad geriau, kad 7 ir 4 punktų nebūtų. Todėl, jeigu bus paskirtas komitetas, būsime pagrindiniu komitetu, pakoreguosime šį nutarimą ir, mano galva, šitų punktų neturėtų likti, tada tikrai nebus ginčų ir kažkokių klausimų nebekils.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, išties paskutinis jūsų komentaras neatlaiko jokios kritikos, nes jūs jau dabar pasakėte, kad atsisakote savo vakarykščio parašo po šiuo nutarimo projektu, kuris neva buvo bendru sutarimu. (Balsai salėje) Taip, jūs sakėte, kad jau pakoreguosite ir jūs nuspręsite, kad nebus 7 punkto. O 7 punktas yra esminis, dėl jo mes vakar visi sutarėme ir priėjome prie bendro sutarimo, kad bus tiriami tie, kurie turėjo teisę ir pareigą ir pasinaudojo, ir tie, kurie, turėdami pareigą, nepasinaudojo teise. Čia vienas labai asmeniškas klausimas jums: kiek kartų jūs buvote slaptoje raštinėje ir ar jūs susipažinote asmeniškai su slapta medžiaga? Ir jeigu ne, tai kodėl?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už pastabą. Komitete jūs buvote, man labai daug aiškinti nereikės.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Atsakykite į klausimą, be komentarų…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš atsakysiu jums į klausimą taip, kaip noriu atsakyti jums į klausimą. Labai aiškiai aš jums paaiškinau, kaip yra dirbama ir administruojama įslaptinta informacija ir kokios yra komiteto pirmininko pareigos, kurios numatytos Statuto 52 straipsnio 1 dalyje. Joje aiškiai pasakyta: komiteto pirmininkas privalo organizuoti posėdžius ir užtikrinti, kad visą medžiagą ir dokumentus gautų komiteto nariai. Mano dalyvavimas raštinėje, apibendrinimas informacijos vykdavo nuolat tada, kada mes gaudavome informaciją arba mums pranešdavo specialiosios tarnybos, kad eikite pasigilinti į vienus ar kitus klausimus. Tačiau kokia ta informacija, ar ji visa už tam tikrus mėnesius, turėtų informuoti, pirmas dalykas, pirmininkas, ir, atėjus į raštinę, ne segtuvą tik rasti ir ten sudėta bet kas. Labai aiškiai reglamentuota, kad turi būti sudėta griežtai pagal slaptumo žymas: „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“, „Slaptai“, „Visiškai slaptai“. Turi būti apyrašas, ko nieko panašaus čia, Seime, nebuvo. Atėjus į Seimą žmogui, dirbančiam nuolat su įslaptintos informacijos administravimu, iš tikrųjų kyla labai daug klausimų. Tai jums ir klausimas toks, gerbiamas kolega, tiek, kiek pirmininkas praneša, tiek komiteto nariai turi eiti pasigilinti į raštines. O taip apibendrintą informaciją pateiks pirmininkas per biuro darbuotojus. Čia mano atsakymas jums, gerbiamas profesoriau.
PIRMININKAS. Dar žiūriu į laiką. E. Pupinis, paskutinis klausimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų įdomūs faktai vyko po to, kai išaiškėjo bendradarbiavimo faktas, kuomet buvo atskleistos pažymos ir buvo su jomis susipažinta. Bet įvyko vienas faktas – buvo sudaroma nauja valdančioji dauguma. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų nagrinėti ir šį faktą, ar vis dėlto įtakos nebuvo daromos, sudarant naują valdančiąją daugumą, nes į daugumą, žinant bendradarbiavimo faktą, buvo priimta politinė grupė, kuriai priklauso minėtas asmuo? Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Jums atsakyti į klausimą?.. Net nelabai supratau, ko jūs klausėte. Tyrimo metu aiškinsimės aplinkybes pagal tas tris tyrimo kryptis. Viena iš jų bus ryšiai, veiksmai per Rusijos ambasados darbuotojus su I. Rozova ir kokia galimai buvo daroma įtaka. O to tyrimo metu galbūt išaiškės daug daugiau aplinkybių, mums niekas nedraus aiškintis. Kolega, ištirsime, ko gero, viską, kas tiktai paaiškės neaiškaus.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus, laikas baigėsi. Motyvai dėl viso projekto, nuomonė už – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, mūsų komiteto pirmininkas šiandien padarė viską, kad mes nepritartume šiam nutarimui, bet, nepaisant to, aš vis tiek linkiu susitelkti, nepasiduoti šitai provokacijai ir balsuoti už nutarimo projektą, nes daug to, kas buvo pasakyta, iš viso nėra nutarime. Esminis akcentas, esmė yra tyrimo viena – tai Rusijos įtakos Lietuvos politinei sistemai tyrimas, kaip buvo veikiama per atskirus Seimo narius, kaip buvo veikiama per atskiras politines organizacijas, kaip buvo dėliojamos jų koalicijos, formalios ar neformalios, kaip buvo domimasi strateginiais Lietuvos projektais.
Visi šitie dalykai, kurie buvo išdėstyti paviešintoje VSD pažymoje, reikalauja gilesnės analizės, gilesnės informacijos ir tada mes turėsime visą vaizdą. Visą vaizdą, kuris, pavyzdžiui, man labai panašus į tai, kaip nuo 2016 metų JAV buvo atliktas Rusijos kišimosi į JAV vidinius procesus tyrimas. Čia yra esminiai dalykai. Kažkas bandys žaisti savo politinius žaidimus. Bet, nepaisant to, pati strateginė nutarimo kryptis yra gera, judame į priekį, atsižvelgsime į Teisės departamento pastabas, papildysime nutarimą. Tada, aš manau, mes turėsime kokybišką tyrimą ir galėsime atsakyti visuomenei ir į mūsų nacionaliniam saugumui rūpimus klausimus. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, visiškai nesutinku su mielu kolega Laurynu. Strateginė kryptis yra bloga – mes nebešnekame apie Rusijos įtaką Lietuvos politikams ir politiniams procesams. Štai didžioji kalbų ir aistrų dalis sukasi apie tai, kaip Seimo nariai tirs tuos, kurie perskaitė, arba tuos, kurie neperskaitė. Ar jūs suprantate, kad čia yra padėta bomba po parlamentinių tyrimų pamatais? Tirs patys save antrame plane palikdami tikrąją problemą, dėl kurios apskritai buvo nutarta sudaryti šitą komisiją.
Aš siūlau tokį sprendimą: iš komisijos užduočių išbraukti penktą, šeštą ir septintą klausimus, tai yra tuos klausimus, kurie turėtų analizuoti, kaip Seimo nariai susipažino, kaip vaikščiojo informacija, ar nevyko manipuliavimas ir taip toliau. Aš tikrai neatmetu, kad ten esama didelių bėdų, kad buvo padaryta klaidų, kad yra galbūt ir kaltų asmenų, bet sudarykime atskirą tarpfrakcinę komisiją, nes priešingu atveju patys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai turės tirti save ir pagal septintą klausimą pateikti parlamentui atsakymą, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos.
Ar jūs suprantate, kas čia yra abrakadabra parašyta? Aš suprantu, kad buvo ieškoma komitete kompromisų, kai apkaltino keturis opozicijos narius, kurie nepriklauso valdantiesiems, tai tie pasišpilkuodami liepė išsitirti ir patiems valdantiesiems, kurie nesusipažino. Ir štai atsirado tokia nesąmonė, kad tirsime, ar mes, komiteto nariai, kurie tiriame savo veiksmus, nusipelnėme apkaltos. Ar jūs tikitės, bent sveiku protu suvokiate, kad neįmanoma pateikti atsakymo, kad aš ir mes visi esame verti apkaltos.
Pabaigoje frakcijos vardu prieš balsavimą aš prašau padaryti šito klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti, taip pat yra ir prašymas. Kadangi frakcijos vardu yra prašymas, turiu paklusti ir teikti balsuoti šį pasiūlymą dėl pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio, E. Gentvilo prašymu. (Balsai salėje)
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 30, prieš – 37, susilaikė 32. Pertrauka iki kito posėdžio.
14.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3607 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Kviečiu į tribūną viceministrą A. Šešelgį. Jis mums pristatys projektą Nr. XIIIP-3607. Tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Prašom pristatyti.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiame nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuris yra parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio protokolo nutarimą. Teikiamu nutarimo projektu siekiama papildyti Lietuvos sveikatos strategiją aktualiomis nuostatomis, susijusiomis su, pirma, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 metų; antra, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Lietuvos sveikatos sistemos vertinimu; trečia, socialinių partnerių siūlymais. Tam būtina tikslinti strategijos uždavinius ir veiksmus atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, vykdomą šalies sveikatos politiką, kad būtų įgyvendintas pagrindinis strategijos tikslas pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni, pagerėtų gyventojų sveikata ir Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė būtų 77,5 metai.
Didelis dėmesys projekte yra skiriamas sveikatai palankios darbo ir gyvenamosios aplinkos kūrimui. Šiam tikslui pasiekti siūlomi nauji uždaviniai. Pirma, mažinti aplinkos užterštumą ir triukšmą siekiant, kad triukšmas nesiektų žmogaus sveikatai žalingo lygio ir artėtų prie Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamų normų. Antra, būtina užtikrinti sveikatos aplinkos tvarumą, holistiškumą ir kokybę. Trečia, siūloma skatinti bendruomeninę gerovę ir sveikatos kultūrą stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą savivaldybių lygmeniu. Projekte pateikti siūlymai vertinti sveikos aplinkos kūrimo technologijas pasitelkiant gerąją praktiką ir moksliniais tyrimais pagrįstus įrodymus bei užtikrinti, kad savivaldybės vykdytų visapusišką sveikatai turinčių įtakos veiksnių analizę, kad būtų remiamos bendruomenių iniciatyvos, skatinama savanorystė sveikatos kultūros ugdymo srityje.
Formuojant sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, siūloma strategijos trečio tikslo uždavinį, skirtą mažinti alkoholio, tabako, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimą, lošimų, kompiuterinių žaidimų ir panašiai prieinamumą, papildyti naujomis nuostatomis, apimančiomis prevencijos stiprinimą bei reikiamų paslaugų organizavimą.
Taip pat numatoma stiprinti vaikų sveikatą, ypač stiprinant burnos higienos įgūdžius, užtikrinant mokinių burnos higieną ir profilaktinės burnos sveikatos priežiūros sąlygas ugdymo įstaigose įtraukiant burnos higienistą į pirminės odontologijos priežiūros paslaugas teikiančią komandą.
Didelis dėmesys skiriamas visuomenės psichikos sveikatos stiprinimui. Tam pasiekti strategijos trečias tikslas papildomas dviem naujais uždaviniais, skirtais, pirma, mažinti savižudybių skaičių ir, antra, stiprinti psichoemocinę sveikatą. Šie uždaviniai bus įgyvendinami stiprinant savižudiško elgesio pažinimą ir supratimą visuomenėje, geriau atpažįstant ir teikiant pagalbą visuomenės grupėms, kurioms kyla didžiausia savižudybės grėsmė, tobulinant psichikos sveikatos paslaugų savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims prieinamumą ir didinant jų kompleksiškumą, plečiant emocinės paramos linijų teikiamą pagalbą krizę patiriantiems asmenims. Numatoma plėtoti psichiatrinės ir psichologinės pagalbos paslaugas, gerinti psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostiką, didinti visuomenės informuotumą ir psichikos sveikatos raštingumą mažinant stigmatizuojančias visuomenės nuostatas.
Užtikrinant kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, strategijos ketvirtas tikslas papildomas trimis uždaviniais. Pirma, mažinti gynybinės medicinos įtaką sveikatos sistemoje. Antra, integruoti papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą į sveikatinimo veiklą. Trečia, tobulinti sveikatos priežiūros specialistų rengimą.
Taip pat projektu siūloma plėtoti į bendruomenę ir šeimą orientuotas sveikatos priežiūros paslaugas plečiant šeimos gydytojo komandą, racionaliai paskirstant pacientų srautus bei modernizuojant priėmimo, skubios pagalbos tinklą ir infrastruktūrą. Neabejojame, kad šio sveikatos strateginio dokumento atnaujinimas ir priemonių vykdymas turės teigiamą įtaką Lietuvos gyventojų sveikatai, todėl prašome teikiamam projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, tiesą pasakius, man teko aktyviai dalyvauti kuriant Lietuvos sveikatos pirmąją programą, tai ten buvo aiškiai įvardytos problemos, būdai, kaip tas problemas spręsti, kokių tikslų siekti. Dabar gi mes matome, kad jūs čia papildote tokiais šūkiais, teiginiais, ir kai kurių aš nelabai suprantu. Pavyzdžiui, sukurti sveikatai palankią darbo ir gyvenamąją aplinką, 2.2 punktas – kurti sveikas ir palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį. Gal galite maždaug pasakyti, ką jūs čia turite galvoje? Toliau, ketinate skatinti žindymą, gal galite pasakyti, kaip tą žindymą skatins ministerija, kokiomis priemonėmis?
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Taip, tai yra punktai dėl saugios aplinkos, nes puikiai suprantame, kad yra ir Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijos, kad žmogaus sveikata vis dėlto yra priklausoma nuo trijų pagrindinių dalykų: nuo mitybos, fizinio aktyvumo ir saugios aplinkos. Vienas iš tokių jūsų paminėtų punktų – saugi aplinka – tai yra galimybė, kad žmogus, gyvenantis aplinkoje, negyventų tokioje aplinkoje, kur pramonė, triukšmas, kvapai ir kitkas neigiamą poveikį daro žmogaus sveikatai, kad visa infrastruktūra, kuri yra daroma, būtų palanki ir poilsiui, ir fiziniam aktyvumui, ir laiko praleidimui. Manome, kad tai tikrai šiandien tampa tikra problema. Matome, kad tam tikruose Lietuvos rajonuose, miestuose ta aplinka jau reikalauja kardinalių pokyčių, todėl šitas punktas yra įtrauktas.
Jeigu kalbėtume apie pačius kūdikius, apie jų sveikatą, tai turbūt visi puikiai žinome, kad mokslininkai yra įrodę, kad vis dėlto mamos priežiūra pirmais jo gyvenimo mėnesiais ir dienomis yra labai svarbi, ir mes turime tam komisiją, kuri numato tam tikras priemones, svarsto apie galimybę kiek įmanoma daugiau paskatinti, kad vaikai būtų maitinami motinų. Manau, kad čia yra viena iš tokių priemonių, kuri nėra pati didžiausia, bet viena iš tų, kuri tikrai lemia tolesnį vaiko vystymąsi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, iš tiesų reikia pripažinti, kad mes visi norime gyventi ilgiau, ir norime, kad mūsų artimieji gyventų kuo ilgiau, tačiau ilgiau nebūtinai reiškia oriai, kokybiškai, prasmingai. Prieš kelerius metus daryta apklausa rodo, kad net 15 % pensinio amžiaus žmonių galvoja apie savižudybę. Tai rodo, kokia didelė problema Lietuvoje yra ne tik konkrečiai su savižudybių prevencija, bet ir su paliatyviąja pagalba. Mano klausimas būtų toks, kokį vaidmenį šioje strategijoje vaidina paliatyvioji medicina ir kaip yra planuojama užtikrinti pagalbos, paliatyviosios pagalbos prieinamumą sergantiems ir jų artimiesiems? Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Jau daug metų susiduriame su globos, slaugos ir paliatyviosios slaugos problemomis. Tam, kad išspręstume šitas problemas, ne veltui strateginiame dokumente atskiru punktu yra įtrauktos ir šiandien daromos visos priemonės, kalbamasi ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ir su Sveikatos apsaugos ministerija ieškant resursų ir galimybių sujungti šitas dvi sritis.
Dėl paliatyviosios slaugos yra stengiamasi kiek įmanoma išplėsti šitas paslaugas ir paslaugų kokybė taip pat būtų užtikrinta, būtinas ir atitinkamų specialistų parengimas, kvalifikacija ir pačios paslaugos plėtra. Matyt, ne veltui tai yra atsiradę ir strategijoje.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, jūsų padedamas norėčiau kai ką pasitikslinti. Šita Sveikatos strategija apima 2014–2025 metus. Ar nuo 2014 metų buvo ir kiek buvo pataisų šitos strategijos? Pirmas dalykas. Antra, mes žinome, kiek vyksta įvairiausių pokyčių dabar sveikatos srityje, sveikatos politikoje, tačiau šitose pataisose susikoncentruojama daugiau į tokius skambius, retorinius teiginius – holistinę žiūrą ir panašiai. Ar, jūsų nuomone, pakanka to, kad mūsų gyventojų sveikata, kaip čia rašoma, gerėtų? Ir trečias dalykas. Čia parašyta, kad iki 2025 metų Lietuvos gyventojų amžius būtų 77,5 metų. Kokia priežastis, kad tiek, o ne, pavyzdžiui, 78 metai? Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū. Jeigu jūs pažiūrėsite lyginamąjį variantą, tai puikiai pamatysite, kiek strategija yra pakitusi, koks yra pokytis. Yra nemažai nuostatų, kurios jau yra nebeaktualios, tai jų buvo atsisakyta. Aišku, čia galbūt reikėtų daugiau laiko kiekvieną punktą pakomentuoti, kodėl lyginamajame variante kažko nelieka, kažkas atsiranda. Gyvenimas diktuoja naujas sąlygas, atsiranda naujų vertinimo kriterijų, naujų vertinimų, ir EBPO buvo vykdomas Lietuvos sveikatos vertinimas ir monitoringas. Tad pokyčiai yra tikrai būtini ir tai yra natūralu, kada dešimčiai metų daroma strategija, kad ji patirs pokyčių, tai niekur nuo to mes nedingsime ir šito neišvengsime.
Ar pakanka sveikatai šitos strategijos? Be jokios abejonės, strategija yra strategija. Vien tik to, kas sudėta dokumente, tikrai nepakanka, tai yra kasdieninis, ilgas, kruopštus ir visų sutelktas darbas tam, kad tie rezultatai būtų pasiekti. Tie rezultatai, kurie rodo šiandieninės veiklos pozityvų poslinkį, tikrai rodo, kad žmonių sveikata dėl jų žinių plėtimo ir visų pastangų gali tikrai gerėti.
Dabar jūs klausiate dėl metų. Mes turime atitinkamai statistiką, turime Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis. Galiu paminėti, kad, Europos duomenimis, vidutinė gyventojų trukmė Europoje yra 80,9 metų. Mes ženkliai nuo to rodiklio atsiliekame. Lietuvoje dabar mes turime 75,8 vyrų ir 70… tai yra 70,7 metų vyrų ir 80,5 – moterų. Remiantis tendencija, kuri yra, yra tikimybė, kad mes 2025 metais pasiektume tarpinį rezultatą, iškėlę naujus tikslus mes siektume Europos Sąjungos vidurkio, kad vidutinė metų trukmė būtų 80.
Mes galime pasidžiaugti matydami tendencijas ir galėdami apskaičiuoti, ekstrapoliuoti galbūt šitą tendenciją. Mes per paskutiniuosius dešimt metų matome, kad mūsų žmonių Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo penkeriais metais. Tikrai tai yra labai džiugu. Tai rodo, kad tos pastangos, kurios būtent šioje srityje buvo dedamos, būtent sveikatos srityje – sveikos gyvensenos propagavimo, sveikesnės mitybos, mitybos pokyčių srityje – tikrai duoda savo rezultatus.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl Sveikatos strategijos. Iki reikiamų metų aš turėčiau abejonių, šiek tiek būtent kas susiję su savižudybių problema. Išties džiugina, kad skaičius yra mažėjantis, tačiau ir jūs savo kalboje kalbėjote, kad bus bendradarbiaujama su savivaldybėmis, tai yra džiugu, tačiau daug metų yra bendradarbiaujama, bet tai yra tik reglamentiniu lygmeniu. Kaip jūs manytumėte, Japonijoje yra per 300 savivaldybių ir Japonijos vyriausybė priėmė įstatymą, kad visos 300 savivaldybių privalo parengti kovos su savižudybėmis planą. Ne Vyriausybė, ne Seimas, ne dar kas nors, bet pačios savivaldybės, kurios geriausiai žino savo krašto gyvenimą: charakterius, tradicijas, kultūrą ir taip toliau. Ką jūs manytumėte apie šią mintį, idėją? Ar galėtume taikyti Japonijos variantą kaip privalomą?
A. ŠEŠELGIS. Ačiū jums už klausimą. Aš galvoju, kad bet kokia pozityvi praktika ir tie pavyzdžiai turi būti taikomi visa apimtimi ir visomis jėgomis. Be jokios abejonės, savivaldybės, matydamos savo specifiką, pačios mato situaciją ir turėtų kur kas aktyviau įsilieti būtent į profilaktinius darbus, nes atpažinti žmogų, kad jam ne viskas yra gerai, nėra taip paprasta. Nors nėra ir taip sudėtinga, jei turima minimaliai žinių.
Mes rengiame specialią programą ir metame labai dideles lėšas, kuriomis mes pabandysime globaliai kompleksiškai pasižiūrėti į šią problemą, nes aiškiai matome, kad išvengti savižudybių galimybė tikrai yra ir per pastaruosius metus faktiškai savižudybių Lietuvoje skaičius sumažėjo perpus. Bet tai toli gražu netenkina – rezultatas, kuris yra šiandien, mus velka į mūsų kaimynių ir Europos Sąjungos vidurkio galą. Tikrai telksime ne tik biudžetines, bet ir europines. Ateina dabar pinigų iš Norvegijos finansavimo mechanizmo. Tai tikrai tie pinigai bus sutelkti į vieną programą, kad būtų lengviau monitoruoti ir kontroliuoti tas pastangas, kurios, tikimės, duos rezultatų.
PIRMININKAS. Viceministre, dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Akivaizdu, kolegos, kad jokia programa šiuo metu negali būti numatyta dešimčiai metų ir nekoreguojama. Visiškai suprantama, kad ši programa turėjo būti papildyta atsižvelgiant į šių dienų aktualijas. Labai svarbu, kad šioje programoje pagrindinis dėmesys yra akcentuotas į sveiką gyvenseną – tiek į fizinę, tiek į psichinę sveikatą.
Žinoma, tai nėra lengva suprasti visiems, nes kai kuriems net ir Seimo nariams nevisiškai aišku, kas yra sveika gyvensena ir kaip ji turėtų būti įgyvendinama. Bet iš tikrųjų mūsų siekis yra sveika gyvensena ir kuo ilgesnis išgyvenamumas. Taigi prevencija, sveika gyvensena, o ne cheminių preparatų veikimas, įvairios intervencijos šiuo metu yra prioritetas. Todėl, kolegos, iš tikrųjų kviečiu pritarti šiai programai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Vėlgi tikslai gal ir teisingi deklaruojami, skaičiai, kuriuos pateikia pranešėjas, šiek tiek kelia nerimą ir verčia sunerimti, kiek iš tikrųjų nuoširdžiai tikimasi įgyvendinti šią strategiją. Čia minėjo, kad savižudybių sumažėjo perpus. Iš tikrųjų savižudybių nuo 2017 iki 2018 metų sumažėjo 8,3 %. Net jei imtume kelerius metus, tai sumažėjo 22,9 %. Niekur tikrai nesumažėjo savižudybių perpus. Nors ir pats tikslas įtraukti savižudybių prevencijos elementus į strategiją iš tikrųjų yra labai sveikintinas.
Antras dalykas, kuris iš tikrųjų kelia nerimą, kaip ir minėjau, paliatyviosios slaugos ir pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms klausimas. Šiandien kaip tik Lietuvoje vyksta ir Baltijos šalių konferencija apie paliatyviąją slaugą. Ne vienas medikas, specialistas, tarnautojas kalba apie tai, jog ji vis dar nėra Lietuvoje tinkamai prieinama ir nėra prieinama tiek patiems sergantiesiems, tiek jų artimiesiems. Tai yra be galo didelė problema. Kaip minėjau, ji yra susijusi ir su savižudybėmis taip pat, nes labai didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių galvoja apie savižudybę. Taip yra todėl, jog pagalba nėra prieinama, jie jaučiasi našta, patys taip pat negauna jokios realios pagalbos. Mano supratimu, būtų geriau galbūt susiaurinti ir padaryti kelis dalykus konkrečius, įgyvendinti, negu apsibrėžti ir surašyti labai daug plačių, deklaratyvių dalykų, kurie ir toliau liktų popieriuje. Aš nebalsuosiu prieš, nes iš tikrųjų tikslai gal ir teisingi, bet susilaikysiu, nes abejoju dėl gebėjimo juos įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio Seimo nutarimo.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildoma – Savižudybių ir smurto prevencijos komisija. Siūloma svarstyti spalio 10 dieną. Ar kas nors turi daugiau pasiūlymų? Niekas neturi. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.07 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3713, Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3714, Kariuomenės drausmės statuto papildymo 21 straipsniu ir 96 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3715, Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3716, Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3717, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 papildymo 362 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3718, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 14 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3719, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3720 (pateikimas)
Į tribūną kviečiu ministrą R. Karoblį, kuris mums šiandien pristatys Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 papildymo 51 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3713. Kartu ir septynis lydimuosius paprašysime pristatyti. Prašau.
R. KAROBLIS. Labai ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, bandysiu pristatyti įstatymų paketo projektus, kuriuos pirmininkas jau išvardijo. Projektų tikslas yra reglamentuoti tinkamą asmens dokumentų vykdymą. Tai būtų įgyvendinant Europos Sąjungos bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymą. Projektų esmė, kad mano minėtas įstatymas ilgu pavadinimu numato galimą specifiką būtent dėl nacionalinio saugumo ir gynybos tikslų, tačiau nėra įvardijama, kokie tie tikslai yra, kitas dalykas, kokios yra subjektų kategorijos, kur specifinės kategorijos, kur specifinės nuostatos būtų taikomos. Taigi siūloma nustatyti, pirma, kokiais atvejais krašto apsaugos institucijos duomenis tvarko nacionalinio saugumo tikslais. Pavyzdžiai yra tikrosios Krašto apsaugos tarnybos administravimas, tai yra planavimas ir organizavimas tarptautinių pratybų, operacijų ir kitų panašių renginių, Karo prievolininkų registro administravimas, Šaulių sąjungos koviniams būriams priklausančių narių duomenų administravimas, taip pat žvalgybos institucijoms klausimai, susiję su asmenų patikimumu dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija.
Antra, nustatyti galimus asmenų, kurių duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo tikslais, teisės… apribojimus. Pavyzdžiui, dėl apribojimų ištaisyti ar ištrinti tvarkomus asmens duomenis, pateikimo terminai ir panašūs.
Na, ir trečias dalykas yra specifika. Tai yra siūloma Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo projekte išspręsti praktikoje kylančias problemas dėl įslaptintos informacijos atskleidimo specifinėms kategorijoms žmonių, tai yra slaptiesiems žvalgybos bendradarbiams ar slaptiesiems kriminalinės žvalgybos dalyviams, kad tiems, kurie neturi darbo su įslaptintais dokumentais leidimo, operatyviniais sumetimais tą tvarką galėtų nustatyti žvalgybos įstaigų ar kriminalinės žvalgybos institucijų vadovai ir informacija būtų atskleista būtent jų ar įgaliotų asmenų teikimu. Tikiuosi sklandaus svarstymo ir priėmimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmasis klausia V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mūsų kariai dalyvauja tarptautinėse misijose. Žinote, būna įvairių atsitikimų, įvykių ir kartais patenka į kažkokią nedėkingą situaciją, ar padaro avariją dėl savo kaltės, ar kažkokį kitą nusižengimą, ir jis gali būti už tai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, jeigu mano teisinga informacija, jeigu Jungtinių Amerikos Valstijų kariai kurioje nors kitoje valstybėje patenka į tokią situaciją, jų atsakomybė yra pagal Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymus. Yra pasirašyti tarptautiniai susitarimai. Pas mus, kiek tenka ir žiniasklaidoje skaityti, ir girdėti, patekę į bėdą kariai, ne kariai ir šiaip mūsų piliečiai dažniausiai paliekami likimo valiai ir niekas jų labai negina. Kaip čia bus šitoje?.. Ar čia yra apsaugoti kažkiek mūsų kariai, dalyvaujantys misijose, kad patekę į kažkokią bėdą netyčia… Žmogui visko būna: ir avarija gal kartais, ir pasilinksmina per daug, kažką netinkamo gali padaryti. Kaip jų situacija? Ar jie gali tikėtis savo valstybės apsaugos? Vis tiek tai mūsų piliečiai ir mes juos turime ginti. Aišku, neskatinti daryti nusikaltimų, bet būna ir netyčinių tokių atvejų.
Antras dalykas, apie informaciją. Kiekvienas žmogus, eidamas tam tikras pareigas, būdamas misijose ir kitur, apie jį…
PIRMININKAS. Laikas!
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …informacija surenkama ir jis, jeigu aš teisingai supratau, negali su ja susipažinti. Jam ta informacija neteikiama. Ar čia gerai yra, ar čia nėra pažeidžiamos žmogaus teisės tuo atveju?
R. KAROBLIS. Dėl pirmo klausimo. Klausimas yra nesusijęs su įstatymo objektu, bet trumpas atsakymas yra toks, kad paprastai operacijose… santykiuose su šalimi, kurioje vyksta, taikomos atitinkamos NATO taisyklės ir apsauga yra sulyginama. Gal ne identiška, bet sulyginama su taikoma, kaip jūs minėjote, JAV kariams. Aišku, priklauso nuo teisės pažeidimų pobūdžio. Pavyzdžiui, civilinė atsakomybė yra draudžiama visiškai ir yra pasidalinama arba Lietuvos kariuomenės, arba atitinkamai kartais dalimis priimančios institucijos… O dėl nusikaltimo, savaime aišku, priklauso nuo pobūdžio. Jeigu tai yra tiesiogiai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu, be jokios abejonės, yra viena. Kita, aišku, valstybė visada gina ir gins, bet vėl kiekvienas karys ir kitas operacijos dalyvis turi suprasti, kad įstatymus reikia vykdyti.
Kitas dalykas. Per mano beveik dvejus metus devynis mėnesius nė iš praeities nežinojau, kad dėl šito klausimo būtų kokių nors problemų. Jeigu jūs turėtumėte dėl individualių atvejų, tikrai klauskite.
Dėl antro klausimo. Taip, yra specialių situacijų, kada duomenų atskleidimas tam tikromis sąlygomis yra negalimas. Tai yra gali pakenkti pačioms (minėjote pavyzdį) tarptautinėms operacijoms, kai aktualijoms su tarptautinėmis operacijomis, pavyzdžiui, pasibaigus, savaime aišku, ta informacija gali būti teikiama.
Lygiai tas pat apribojimai taikomi, sakykim, kad tarnybą pabaigus… pavyzdžiui, profesinė karo tarnyba nesibaigia, jis yra karo prievolininkas. Vėl yra kai kurių informacijos aspektų, žvalgybinės informacijos aspektų. Todėl tikslas yra ir sureguliuoti šiuos santykius. Aš tikiu, kad diskusijų komitetuose metu tie klausimai bus detalizuoti.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, šis įstatymo projekto papildymas yra susijęs su asmens duomenų apsauga, kuri dabar yra ypač jautrus dalykas. Ar yra pasitaikę atvejų, kad buvo bandoma išgauti ar pavogti, ar ištrinti, ar ištaisyti krašto apsaugos sistemos duomenų bazės duomenis Lietuvai nedraugiškų valstybių? Ar yra tokių, ar pasitaiko tokių atvejų?
Antra. Jeigu jūs turite teisę tai sakyti, ar šitą apsaugos sistemą, apie kurią čia šnekame, kuria Lietuvos IT specialistai, ar tai yra NATO produktas? Jeigu galite, atsakykite.
R. KAROBLIS. Gal aš nuo antro klausimo. Gal pirmą klausimą pakartokite. Užsiminkite.
PIRMININKAS. Tuoj, minutę.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ar pasitaikė atvejų, kad būtų bandoma…
R. KAROBLIS. Gerai.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …įsibrauti į jūsų sistemas?
R. KAROBLIS. Man ta informacija nėra žinoma, bet man einant šias pareigas, būnant poste tokių atvejų nebuvo ir sistema, manau, yra sutvarkyta ir tvarkoma ilgą laiką. Kita vertus, čia yra bendras klausimas turbūt, jeigu žiūrime plačiau. Apskritai turbūt Lietuvoje iki šiol buvo per mažai skiriama dėmesio duomenų apsaugai. Mano minėtu Europos Sąjungos duomenų apsaugos reglamentu tas yra labai sustiprinta ir kada turėtų kontraversiškus atvejus…
O dėl antro klausimo. Šiuo atveju kalbama apie turinį, bet ne IT sistemas. Kalbant apie jų apsaugą, pirmas dalykas, dalį apsaugos turi įgyvendinti kiekviena institucija pagal savo ribas, kita vertus, patį perimetrą kibernetinės gynybos ir IT apsaugos užtikrins kertinis IT tinklas. Kaip tik nuo liepos 1 dienos yra sukurta institucija ir per trejus metus bus įgyvendinama centralizuotai. Bus ta apsauga daroma bendrąja prasme, perimetro prasme centralizuotai, įskaitant ir išorinę apsaugą duomenų apsaugos sistemų.
PIRMININKAS. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, tiesiog pasinaudodamas proga, šiek tiek iš kitos srities. Aišku, čia yra specifinis duomenų apsaugos projektas, tačiau vakar Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas kitas bandymas išspręsti karių savanorių kandidatavimo savivaldos rinkimuose klausimą. Ar ministerijoje vyksta kokia nors diskusija ar koks nors KASOKTĮ pakeitimo projektas, ar čia Seimo nariai turėtų imtis iniciatyvos išspręsti tą klausimą?
R. KAROBLIS. Ne, Krašto apsaugos ministerijoje oficialiai formaliai nevyksta šie procesai. Konstitucinė doktrina sako apie atskyrimą kariuomenės nuo politikos. Mano asmenine nuomone, gali būti keliamas klausimas, atsižvelgiant į savanorių dienomis ribotą dalyvavimą kariuomenėje, Krašto apsaugos savanorių pajėgose, ar tai nėra per didelis teisių apribojimas. Mano supratimu, ir turbūt yra bendras sutarimas, vyraujantis tarp kolegų, kad tą klausimą galima išspręsti tiktai išaiškinant dar papildomai, galbūt koreguojant konstitucinę doktriną, o esant tokiam atvejui mes esame pasiryžę parengti atitinkamą įstatymą, sudėlioti, sutvarkyti, įvertindami ir kitų šalių praktiką, kaip jos atskiria šiuos aspektus.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs iš tikrųjų paminėjote paskutiniais savo žodžiais kitų šalių patirtį. Šį įstatymo projektą dabar teikdami kurių šalių patirtį jūs naudojote? Aišku, aš tikrai įsitikinęs, kad jūs išstudijavote, kaip yra kitose šalyse, ir šį projektą teikiate. Kurių šalių prioritetas yra mūsų įstatyme dabar, arba patirtis, taip tiksliau?
R. KAROBLIS. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra visiškai naujas ir visos Europos Sąjungos šalys taiko, įveda naujas taisykles, todėl tuos apibendrinimus yra sudėtinga nustatyti. Faktas tas, kad visos šalys numato duomenų apsaugos nacionalinio saugumo ir gynybos srityje specifiką. Principai yra aiškūs, detalės yra detalės.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną.
Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.20 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3830 (pateikimas)
Toliau. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3830. Prašom, ministre, pristatyti.
R. KAROBLIS. Dar kartą ačiū. Projekto tikslas yra užtikrinti valstybės informacinių išteklių apsaugą. Tai nustatymas procedūrinių taisyklių. Problema yra ta, kad kai kurie informacinių išteklių atskleidimo, pirmiausia priemonių ir išteklių pažeidžiamumo įvertinimo aspektai, jų skelbimas viešai gali daryti žalą valstybės informacinių išteklių apsaugai, jų saugumui. Todėl yra numatoma, siūloma riboti atitinkamų priemonių prieinamumą, konkrečiai siūloma, numatomi apribojimai dėl tokių elementų, trijų elementų. Tai pirmiausia priemonių, kuriomis užtikrinamas duomenų ir informacijos tikslumas, tai yra techninių priemonių. Taip pat techninių priemonių, kuriomis duomenys ir informacija apsaugomi nuo bet kokio neteisėto tvarkymo. Ir trečias, susijęs su galimais valstybės informacinių išteklių trūkumais, kurie gali būti panaudoti sukeliant kibernetinį incidentą. Siūloma, kad šios informacijos atskleidimo specifika būtų numatyta galimybė numatyti konkrečius apribojimus kituose įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų tuoj pažiūrėsime. Ar dėl motyvų yra kas? Taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Siūlote balsuoti? Gerai, balsuojame dėl šio projekto.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 68, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
15.23 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3693 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Kviečiu į tribūną viceministrą D. Skusevičių. Jis mums pristatys Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3693. Prašom.
D. SKUSEVIČIUS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pristatysiu naują Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo redakciją. Norėčiau priminti, kad Ekonominių ir tarptautinių sankcijų įstatymas galioja nuo 2004 metų ir natūraliai, pasikeitus ir ES teisės reguliavimui, ir pas mus atsiradus tam tikroms praktikoms, ir supratimui institucijose, kaip šiuo klausimu reikėtų dirbti, atsirado poreikis atlikti tam tikras įstatymo korekcijas. Jos būtent ir yra atliktos šioje naujoje redakcijoje. Pirminis dalykas, tai įstatymo esmė ir tikslas yra apibrėžti, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos bendrai priimtas sankcijas, kurios yra privalomos tiesiogiai taikyti valstybėse narėse. Tai Lietuva apsibrėžė, kaip ir anksčiau, kad Jungtinių Tautų įvestas sankcijas mes įgyvendiname per Europos Sąjungos priimtus teisės aktus. Įstatymo projekte apibrėžiame ir patiksliname terminus, kas yra ekonominės, finansinės, politinės sankcijos. Apibrėžiama, kokios institucijos, ir patikslinama, kurios institucijos už kurias sankcijų rūšis yra tiksliai atsakingos. Apibrėžiamas įgyvendinimas, administravimas, priežiūra ir atsakomybė už įstatymo pažeidimus. 10 straipsnyje šiek tiek patikslinama, kaip ir kas turi teisę, esant sankcijoms, kreiptis dėl šių pažeidimų.
Rengiant įstatymo projektą buvo vertinama ir nacionalinių sankcijų įvedimo ir įgyvendinimo galimybės, kitų Europos Sąjungos valstybių narių doktrinos ir praktikos šioje srityje analizė. Atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto įstatymas visuomet buvo skirtas, jo paskirtis yra apibrėžti tarptautinių sankcijų įgyvendinimo reglamentavimą, kurio specifika nepadeda spręsti esminių su nacionalinių sankcijų įvedimu ir įgyvendinimu susijusių klausimų, nacionalinių sankcijų reglamentavimo šiame įstatymo projekte galimybės buvo atsisakyta. Ačiū ir tikiuosi pritarimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, jeigu aš klystu, jūs mane pataisykite, bet impulsas šiai peržiūrai, politikos papildymui buvo prieš gerus pusantrų metų mūsų kelių Seimo narių pateikta idėja dėl nacionalinių sankcijų instrumento sukūrimo. Mes matėme įvairių atvejų, kai dažnai būdavo apeinamos tarptautinės Europos Sąjungos sankcijos, ir mes manėme, kad reikėtų turėti valstybei ir savo nacionalinių sankcijų instrumentą, kai matome, pavyzdžiui, kad kažkoks galutinis naudos gavėjas yra su priešišku režimu susijęs verslininkas, kuris vykdo verslą Lietuvoje, turi nuosavybę, vykdo finansines transakcijas. Tai buvo tokia idėja turėti tokį nacionalinių sankcijų instrumentą. Po pateikimo tam įstatymui Seime buvo pritarta, po to komitetuose buvo analizuojama ir paprašyta Vyriausybės išvados ir turbūt po šito atsirado šis projektas. Būkite geras, galite pasakyti, kiek šis projektas, kurį jūs dabar atėjote pristatyti, atliepia tą mūsų prieš pusantrų metų teiktą idėją ir ar mes turėsime kokį nors instrumentą, sakykime taip, kovoti su tais veikėjais, Lietuvoje veikiančiais per tarpininkus, kurie susiję su stambaus masto korupcija, nusikaltimais žmogiškumui, žmogaus teisių pažeidimais ir panašiai? Ačiū.
D. SKUSEVIČIUS. Labai ačiū už klausimus. Žinoma, keleto Seimo narių pateiktas įstatymo projektas irgi davė tam tikrą impulsą pradėti įstatymo peržiūrą iš esmės ir, kaip ir minėjau, jeigu kalbėtume apie nacionalines sankcijas, labai svarbu apsibrėžti, kas tai yra. Jeigu mes kalbame apie nacionalines ekonomines sankcijas, vis dėlto ir Europos teisės departamento išvadoje buvo minimi ES sutarties tam tikri straipsniai, dėl ko, jų nuomone, būtų sunku įgyvendinti šias nuostatas. Mes vykdėme konsultaciją su Europos Sąjungos institucijomis, kurios irgi yra atsakiusios, kad nacionalinių (…) ekonominių sankcijų įgyvendinimas prieštarautų vieningos Europos Sąjungos rinkos principams. Galima grįžti prie šio klausimo ir ieškoti būdų, galbūt vis dėlto teisinis būdas yra kaip nors išspręsti, tačiau, mūsų, kaip įstatymo rengėjo, nuomone, šis įstatymas yra skirtas konkrečiai tarptautinių sankcijų įgyvendinimui ir būtent tai yra atspindėta šiame įstatyme.
Jeigu kalbėtume apie kitas nacionalinių sankcijų formas, pavyzdžiui, kaip judėjimo draudimą, tai ji yra įgyvendinta kituose teisės aktuose, tarp jų ir vadinamojo Magnitskio įstatymo pagrindu.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, ar galite patikslinti nuostatas dėl išimčių taikymo? Ar teisingai suprantu, kad pagal jūsų siūlymą verslininkai, norintys išvengti tarptautinių sankcijų, galės kreiptis ne į Vyriausybę, o į Užsienio reikalų ministeriją? Ar galbūt aš ne taip perskaičiau? Atrodo, kad tas sprendimas vis dėlto aukščiausio politinio lygio, ir norėtųsi, kad ir aukščiausiu politiniu lygiu būtų priimami tokie sprendimai. Ar galite patikslinti, ką reiškia išimčių taikymas ir kad perkeliamas Užsienio reikalų ministerijai?
D. SKUSEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Europos Sąjungos teisėje yra labai labai konkrečiai apibrėžta, kokios yra tos išimtys. Kaip pavyzdys yra asmuo, kurio visos lėšos yra įšaldytos, turi teisę į gynybą ir jis gali prašyti padaryti išimtį susimokėti už advokato paslaugas iš įšaldytų lėšų. Kalbama tik apie tokio pobūdžio išimtis. Nesu girdėjęs, kad apskritai būtų kreiptasi dėl tokių išimčių ir jos taikytos, bet jos yra labai labai aiškiai apibrėžtos Europos Sąjungos teisėje. Ir ten nėra jokių grėsmių, kad tuo būtų manipuliuojama ar tai būtų politinis sprendimas. Tai yra išskirtinai techniniai sprendimai.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlote balsuoti. Gerai, balsuojame dėl šio projekto.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 22 dieną. Papildomų siūlymų niekas neturi. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus I. Šiaulienė.
15.32 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 294, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3803ES, Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3804ES, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 74 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3805ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3806ES, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 20 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3807ES, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. X-1418 48 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3808ES (pateikimas)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Sveiki, gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Imsimės kompleksinio 2-6.1 klausimo, pradedant projektu Nr. XIIIP-3803 ir baigiant projektu Nr. XIIIP-3808. Pagrindinis įstatymas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 441 straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas ir lydimieji Reklamos įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos banko įstatymo, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektai. Pristatys teisingumo ministras E. Jankevičius. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turėjo skirtingą vartotojų teisių apsaugos sistemą, todėl Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą, kurio taikymo tvarką mes turime nustatyti.
Šis reglamentas nustato nacionalinių institucijų bendradarbiavimo sąlygas tarp visų 28 Europos Sąjungos šalių. Pagal šį reglamentą reikia paskirti koordinuojančią instituciją, kurią nustatys Vyriausybė, tai būtų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir kitas institucijas, kurios tirs vartotojų teisių pažeidimus.
Lietuvoje būtų nustatytos šios įstaigos: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinės bendrus skundus, Lietuvos bankas nagrinės finansinių paslaugų skundus. Čia buvo šiek tiek ginčų, bet mes viską suderinome – jie nagrinės tik tuos subjektus, kuriuos nagrinėjo ir anksčiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija nagrinės klausimus dėl reklamos televizijoje, Informacinės visuomenės plėtros komitetas – elektroninės komercijos klausimus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba – dėl vaistų ir Lietuvos transporto saugos administracija nagrinės transporto srities skundus. Taip pat šis reglamentas nustatys minimalius įgaliojimus reikalingiems pažeidimams tirti. Prašau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, gal reikėtų patikslinti ir išaiškinti kolegoms, nes šiuo sprendimu yra suteikiama galimybė Vartotojų teisių apsaugos tarnybai gauti banko paslaptį sudarančią informaciją. Gerbiami kolegos, banko paslaptį sudaranti informacija – tai, na, yra ne juokai – sąskaitos, dydžiai, asmenys, pavedimai ir kiti dalykai. Reikia labai aiškiai apibrėžti, kokią iš tikrųjų informaciją galės gauti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir ar iš tikrųjų jinai tokia integrali ir solidi institucija, kuria mes tikrai galėtume pasitikėti, kad informacija, kurią ji gaus, bus naudojama pagal paskirtį ir nenutekės, nes Lietuvos bankas istoriškai jau daug metų vykdė šią funkciją ir saugojo banko paslaptį, kad, suteikus papildomus įgaliojimus šiai institucijai, iš tikrųjų informacija nenutekės.
E. JANKEVIČIUS. Aš noriu patikinti, kad jokia informacija nenutekės. Reglamentas yra tiesiogiai taikomas ir visos 28 Europos Sąjungos šalys taikys šį reglamentą. Koordinuojanti institucija bus Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir tikrai prie tų slaptų duomenų, kurie yra saugomi bankų, ir neturės galimybės prieiti. Tiesiog tirs vartotojų skundus. O tai, ką anksčiau tyrė Lietuvos bankas, visa tai ir lieka būtent Lietuvos banke. Šiuo atveju tikrai užtikriname, kad paslaugų kokybė ir viskas nepasikeis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Budbergytės salėje nematome, tai neklausia.
Tada prašome dėl motyvų. Už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų gal ir prasmingas projektas, nes Lietuvoje kartais pasitaiko kurioziškų situacijų, tarkim, paimkime vieną pavyzdį – „Revoluto“ kortelę, kuri iš tikrųjų labai plačiai naudojama. Jinai išduota Anglijoje veikiančios institucijos ir formaliai sąskaita yra Anglijoje, ir Lietuvos bankas nereguliuoja ir nekontroliuoja. Tuo atveju, jeigu turi nusiskundimų dėl, tarkim, pavyzdžiui, „Revoluto“ veiklos, tu negali kreiptis į Lietuvos banką, nes tas bankas nėra atsakingas už šios institucijos priežiūrą, nes kortelė yra išduota ir sąskaita formaliai yra Anglijoje ir Anglijoje veikiančiame banke, kuris yra prižiūrimas Anglijos priežiūros institucijų.
Šiuo atveju, priėmus šį įstatymą, bus suteikta, mano supratimu, galimybė kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nes dabar jokia institucija negali užtikrinti priežiūros ir nagrinėti tokių skundų. Taigi bus galimybė kreiptis į šią instituciją. Tuo tarpu visos kitos institucijos, kurios prižiūri Lietuvoje veikiančius subjektus, ir toliau juos prižiūrės. Taigi mes neatimame nieko iš Lietuvos banko. Tiesiog suteikiame papildomą apsaugą Lietuvos vartotojams. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti ir apsispręsti po pateikimo dėl viso paketo.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra ir susilaikė 3. Taigi visam paketui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomi numatomi Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas, Kultūros komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Planuojama svarstymo data – spalio 22-oji. Lydimųjų gali būti skirtinga. Aš tik išvardinau, kokie papildomi komitetai yra numatyti.
15.39 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161, 372, 373, 374, 375, 376 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 377 straipsniu, 377, 378, 379 straipsnių pernumeravimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3753ES (pateikimas)
Imsimės kito darbotvarkės klausimo – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo naujuoju 377 straipsniu, pernumeravimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3753ES. Pateikia teisingumo ministras E. Jankevičius. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, atsižvelgiant į reglamento nuostatas, projektu siūloma patikslinti, kad Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste gali padėti papildomai pavaduotojas ir padėjėjas. Šiuo metu tokių pavaduotojų yra irgi po vieną, tačiau matoma, kad Europos Sąjunga, kad Eurojusto nariai tikrai dirba daug, todėl siūloma, jeigu yra poreikis, kad jie galėtų paskirti dar papildomai po vieną ir, reikalui esant, jeigu kiekviena valstybė narė sutiktų, tai jų – tų papildomų pavaduotojų ir padėjėjų – darbo vieta galėtų atsirasti Eurojuste Hagoje. Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu Lietuvos nacionalinis narys, jo pavaduotojas ar padėjėjas yra išrenkami Eurojuste ryšių palaikymo teisminiu pareigūnu, ko dar nėra buvę, tai jo kadencija baigiasi ir atliekamas naujas skyrimas. Taip pat siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste išrenkamas Eurojusto pirmininku, o tai būtų tikrai didelė garbė Lietuvai, tuomet generalinis prokuroras vėl pradėtų vykdyti naują atranką ir mes jau galėtume išsirinkti naują narį. Tiek trumpai. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausti nėra užsirašiusių. Dėl motyvų niekas nepageidauja. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra. Ir siūloma svarstymo data – spalio 15 diena.
15.41 val.
Civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3633, Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3634, Hipotekos registro įstatymo Nr. I-1544 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3635, Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 5, 11, 15, 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3636, Sutarčių registro įstatymo Nr. XI-1140 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3637, Notariato įstatymo Nr. I-2882 46 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3638, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3639, Civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 4.1921, 4.1941 straipsniais įstatymo Nr. XI-1842 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3640, Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3641, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3642, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3643, Patentų įstatymo Nr. I-372 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3644, Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3645, Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3646, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3647, Žemės įstatymo Nr. I-446 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3648 (pateikimas)
Kitas klausimas vėlgi kompleksinis, pradedant projektu Nr. XIIIP-3633 ir baigiant projektu Nr. XIIIP-3648. Pagrindinis yra Civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, ministre, pateikti.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Projektų tikslai. Siekiame patobulinti ir paspartinti šiuo metu veikiančio Hipotekos registro veiklos procesus, nustatyti įstatyminį pagrindą valstybės informaciniams ištekliams optimizuoti. Visų pirma pažymėtina, kad projektais būtų modernizuojamas kilnojamojo turto įkeitimo procesas, tuo tarpu nekilnojamojo turto įkeitimo hipotekos reguliavimas keičiamas tik tiek, kiek tai susiję su hipotekos išregistravimo supaprastinimu ir Hipotekos registro reorganizavimu, trumpai tariant, kuomet užbaigiamas sandoris ir reikia išregistruoti hipoteką, nereikėtų eiti pas notarą, būtų galima moderniomis elektroninėmis priemonėmis išregistruoti Registrų centre. Tai sutaupytų laiko ir būtų paprasčiau. Taip pat labai svarbu, kad šiandien mes turime tris registrus: Hipotekos, Nekilnojamojo turto ir Sutarčių. Liktų tiktai du registrai: Nekilnojamojo turto registras ir Sandorių ir teisių suvaržymų registras. Jis būtų pervadinamas. Mes, Lietuva, sutaupytume vieną registrą ir kasmet taupytume po 200 tūkst. eurų. Be to, įgyvendinę šiuos projektus, mes, tikėtina, pakiltume „Doing Business“ reitinge. Ačiū. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Tumėnas. Prašom klausti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ar čia buvo derinta su Autorių teisių agentūra? Man kai kurie dalykai užkliuvo.
E. JANKEVIČIUS. Šis projektas buvo tikrai derinamas su visomis institucijomis, buvo Vyriausybės pasitarime, buvo Vyriausybės posėdyje. Į teikiamas pastabas buvo atsižvelgta. Projektas yra sutartas su visomis ministerijomis taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus.
Motyvai. Kalba S. Gentvilas, jeigu jis yra. Salėje nematau. Tuomet K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, registrų sistema yra labai svarbi, bet Lietuvoje jinai tikrai sujaukta. Labai sveikinu pastangas imti konsoliduoti registrus, nes daugelis registrų iš esmės gali būti sudėti į vieną ar kitą registrą. Du, trys registrai ir jų užtektų Lietuvoje. Gyventojų registras gali apimti ir ligoninių registrą, ir įstatymus pažeidusių žmonių registrą. O Nekilnojamojo turto registras apima ir sandorius su turtu ir panašiai. Tikrai geros pastangos ir reikia pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už išsakyti, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Norite balsuoti? Prašom.
Balsavo 63 Seimo nariai: visi balsavo už. Po pateikimo įstatymų projektų kompleksui yra pritarta. Kaip pagrindinis skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nenumatoma, išskyrus Žemės įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3648, dėl kurio kaip papildomas yra skiriamas Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – gruodžio 10 diena.
15.46 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 8, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo 111, 251, 252 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3687 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.1 klausimas – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686, jį pateikia mums aplinkos ministras K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, ir dar jo lydimasis – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3687.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, pagrindinis tikslas yra panaikinti prieštaravimus tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vykdomų statybos valstybinės priežiūros funkcijų ir kitų jai pavestų funkcijų statybos srityje, užtikrinant efektyvesnę statybos valstybinę priežiūrą. Šiuo projektu siekiama panaikinti prieštaravimus tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vykdomų statybos valstybinės priežiūros funkcijų ir kitų jai pavestų funkcijų statybos srityje (inspekcija tvirtina deklaracijas apie statybos užbaigimą ir pati atlieka statybos užbaigimo procedūrų valstybinę kontrolę ir priežiūrą), atsisakant deklaracijų apie neypatingų statinių statybos užbaigimą tvirtinimo Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, taip pat perduodant statinio ekspertizės funkcijas rangovams ir pažymų apie statinio statybą bei nukrypimą nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo funkciją perduodant statytojams užsakovams ir statinio ekspertizės rangovams; taip pat sumažinti viešojo administravimo resursų poreikį; užtikrinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vykdomų funkcijų, kurios perduodamos ekspertizės rangovams, tinkamą įgyvendinimą; taip pat nustatyti ekonomines sankcijas, proporcingas statybos mastui ir pažeidimo dydžiui.
Kalbant apie lydimąjį įstatymą, yra suderinamos pagrindinio įstatymo teisinio reguliavimo nuostatos: patikslinti statybos valstybės priežiūros apimtį, kad ji atitiktų Statybos įstatymo reguliavimą; taip pat numatyti Valstybinei teritorijų planavimo statybos inspekcijai teisę samdyti ekspertus; nustatyti statybos užbaigimo patikrinimo tvarką; nustatyti pažymų apie statinio statybą bei nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimo tvarką, nustatant skundų nagrinėjimo ir nukrypimo tvarką; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimų, veiksmų ir neveikimo, apskundimo tvarką, numatant Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ginčų nagrinėjimo komisijas.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ar tikslinga kai kurias statybos valstybinės priežiūros funkcijas perduoti rangovams. Ar nereikėtų valstybines funkcijas perduoti kitam padaliniui, kad vykdytų šį darbą, nes čia bus dar papildomos išlaidos?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tik patikslinu, kad mes kalbame apie nesudėtingas statybas. Tai yra kuo svarbiau supaprastinti, kad žmonės galėtų tikrai daug greičiau užbaigti. Manau, diskusijos vyks komitete ir salėje svarstymo metu. Tikrai kolegos Seimo nariai ne vienas yra kreipęsi ir į mane, ir ministerijoje ieškoję galimybių, kaip supaprastinti procesą. Manau, kalbant apie nesudėtingas statybas, atsiveria ganėtinai diskusijų, galėsime visi diskutuoti, priimti tinkamus sprendimus.
Taip pat svarbu, kad tai sumažins administravimo išlaidas ir galbūt padės susitelkti inspekcijai prie sudėtingų statinių, kur šiandien kartais tos kontrolės ir priežiūros pasigendama. Plėsti inspektorių ir valstybės tarnautojų ratą vien dėl to, kad būtų visiems gana greitai atliekama paslauga, manome, nėra tikslinga. Tik galbūt vėlgi reikėtų diskutuoti ir priimti sprendimus būtent tokius.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ministre, jūsų valdomoje statybų reglamentavimo ir priežiūros srityje yra chaosas. Ji apaugusi įvairiausiomis įmonėlėmis, kurios pelnosi iš žmonių. Norint priduoti namą, reikia tūkstantį, pusantro tūkstančio sumokėti visokiems tarpininkams už fiktyvius energetikos dalykus, už fiktyvias civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Jūs puikiai žinote, kad daugelis dalykų yra fiktyvūs. Dabar tik perduoti administravimą greičiausiai daug kur fiktyvaus dalyko… į kitas rankas. Niekas čia nuo to nesikeičia. Aš tik matau, kad dar vieną tokių siurbėliukų įmonėlių pasireiškimo būdą jūs sukuriate. Nuvylėte labai stipriai. Aš nematau čia jokios pažangos, nieko. Tuščias, nereikalingas smulkmeniškas dokumentėlis, dėl kurio esu linkęs protestuoti ir piktintis. Šiaip, ministre, aš iš jūsų tikėjausi daugiau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už jūsų turbūt emocijas. Turbūt reikėtų pasigilinti į patį turinį, o ne kalbėti apie tai, kas buvo. Taip, visi žinome, ir taip buvo turbūt ne vieneri, ne dveji ir ne penkeri metai. Tai procesas, kuris vyksta jau dešimtmečius. Tikrai tas žingsnis, kuris dabar daromas, yra būtent dėl to, kad specialistai ir kompetencija būtų koncentruojama į sudėtingus statinius.
Kalbant apie nesudėtingus statinius, tas procesas turi būti paprastinamas. Tam yra kuriama Ginčų nagrinėjimo komisija, taip pat stiprinama vidaus kontrolė. Dėl tų įvairių situacijų, kurias jūs taip pat esate pateikę ir viešai, ir man asmeniškai, vėlgi turime puikų metą diskutuoti ir priimti kartu sprendimus galbūt tiek su jūsų pasiūlymais, tiek su bendromis pozicijomis. Mes galėsime padėti išspręsti tas situacijas, kad nebūtų fiktyvių veiksmų, už kuriuos žmonės turi mokėti nemažus pinigus.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų žmogui reikės mokėti pagal jūsų šitą… tik reikės samdyti privačią kompaniją. Firmų, firmelių aplink ministeriją yra pilna. Aš matau tam tikrą jų įtaką, kad dar atsirastų šis reikalavimas. Anksčiau žmogus turėjo pasirinkimą – buvo valstybinė institucija, jis galėjo šiek tiek palaukti ir gauti jam reikalingą pažymą ar parašą. O dabar jis turės pirkti, mokėti pinigus. Kaip sakoma, didesnė pridedamoji vertė nebus sukuriama iš statybų, negu buvo anksčiau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už susirūpinimą, tačiau tikrai nematome problemos, dėl ko turėtų… Manome, kad procesas kaip tik turėtų būti efektyvesnis, o tai svarbu. Jeigu statybos, tarkime, kainuoja milijoną ir užbaigimo procedūros reikia laukti keletą mėnesių, tai turbūt šimtas ar du šimtai eurų nėra esminė suma, o dėl to iš tiesų kenčia užbaigimo darbai. Manau, kad diskusijose tikrai galėsime atsakyti ir pasikviesti… ir įvertinti kainų skirtumus, ir tas baimes, kurios galbūt tvyro, bet, manau, jeigu tokia prasminga ir vertinga paslauga, tai, manau, atsiradus konkurencijai kaina taip pat galėtų normalizuotis. Aš manau, kad ta diskusija, kuri bus komitete… manau, galėsime apie tai diskutuoti, bet drįstu akcentuoti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturi būti įstaiga, kuri turėtų plėstis, priimti daug daugiau specialistų, kad kuo greičiau ir efektyviau atliktų paslaugą, kuri yra gana efektyviai atliekama ir privačiame sektoriuje. Manau, kad tą rekomenduoja ir EBPO ekspertai. Tai turbūt tuo keliu ir einama, o, kaip minėjau, diskusijose galėsime tikrai priimti tą racionalų sprendimą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu taip iš tikrųjų yra, kad nesudėtingi statiniai bus prieinami eksploatuoti kuo paprasčiau, tai tikrai sveikintina, bet visada, dažnai būna, kad viskas slypi detalėse, o tos detalės poįstatyminiais aktais reguliuojamos. Ar iš tikrųjų nemanote, kad komitete lygia greta su įstatymu turėtų būti supažindinama ir su poįstatyminiais aktais? Kaip tas bus įgyvendinama, nes dažniausiai išeina taip, kad tie poįstatyminiai aktai sureguliuoja ganėtinai ne į žmogaus pusę, o į biurokratų, kurie stengiasi sukurti sau daugiau darbo ir taip trukdyti veiklai visose srityse. Ne tik statybose tas vyksta, bet ir kitur, ir Veterinarijos ir maisto tarnybos biurokratai pridaro sau darbo. Ar nemanote, kad vis dėlto svarstant poįstatyminius aktus turėtų matyti ir komitetas, kuris svarsto įstatymą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Taip, manau, kad tai turėtų būti, tik noriu akcentuoti, kad čia nekuriamas papildomas biurokratinis mechanizmas, čia kaip tik yra mažinamos biurokratinio aparato funkcijos ir atiduodama… būtent sudaroma galimybė greičiau ir efektyviau, ką ir rodo pavyzdžiai, kad privatus verslas galėtų taip pat įsitraukti, ypač kalbant apie nesudėtingų pastatų greitesnį atidavimą vertinti. Manau, kad žmonėms ta paslauga tik pagreitės.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai džiaugiuosi dėl supaprastinimo nesudėtingų statinių atidavimo vertinti tema, tačiau norėčiau paklausti plačiau. Išties ką galvoja ministerija apie tai. Vykstant, tarkim, statybų plėtrai, dabar ypač didmiesčiuose ir rajonuose vyksta daugiabučių statyba, bet visiškai nevystoma infrastruktūra. Tai gal galvojama apie tai, kad, tarkim, tuos pačius vystytojus, kurie ten stato, gal kartais net ir pažeisdami atstumų reikalavimus, tenka ir pačiai kovoti, nes gyvenu naujame Pilaitės mikrorajone, bet infrastruktūra, mokyklos tikrai neplėtojama, tai gal reikėtų įpareigoti išduodant leidimus ir kaip nors investuoti į infrastruktūros plėtrą, kad gyventojai nebūtų išties apkrauti, kad galbūt nebūtų kamščių ir taip toliau, ir panašiai. Ką jūs galvojate apie tai?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolege. Aš tik noriu priminti, kad mes visai neseniai, turbūt prisimenate, per neeilinę sesiją pritarėme po pateikimo Teritorijų planavimo ir statybos įstatymo pakeitimo projektui, kur būtent ir kalbama apie darnią miestų plėtrą, apie infrastruktūros plėtrą, kur savivaldybės būtent turės galimybę planuoti tiek per bendrąjį planą, tiek per projektus ir kaip tie projektai turės vystytis. Tuos dalykus mes artimiausiu metu, manau, turėsime galimybę svarstyti ir komitete, kur savo pavyzdžiu galėsite būtent pateikti vienus ar kitus argumentus ir galėsime tuo remdamiesi priimti vienokius ar kitokius sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų nori kalbėti K. Masiulis. Už kol kas nėra.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu kategoriškai nepritarti tam, kas yra siūloma, nes nėra jokios reformos, o čia reikia daryti revoliuciją. Štai žmogus savo rankomis statosi namą. Išleido, tarkime, 80 tūkst. ir paskui susiduria su tuo, kad jam atiduoti vertinti namą trunka mėnesius, ten yra krūvos visokiausių siurbėliukų, nes jis neturėjo statybų vykdytojo, reikia jį fiktyviai sugalvoti, jis nebuvo draudęs namo, reikia fiktyviai jį drausti. Jam nerūpi tie energetiniai įvairūs sertifikatai. Jisai nori pats gyventi ir darėsi kaip galima geriau. Iš jo išprievartaus visokius energetinius sertifikatus, kurie irgi bus nupirkti. Daugybė firmų siūlo paprasčiausiai nusipirkti. Tai kainuoja 200, 300, 400 eurų.
Kas dabar įvyks? Tai, ką vykdė valdiška įstaiga biurokratiškai, lėtai, nereikalingai, ta funkcija nenaikinama. Jinai atiduodama dar vienam privatininkui, dar jie galės pūsti. Dar viena funkcija – dar 200 eurų. Ministras ciniškai sako – žmogus išleido milijoną. Ne milijoną! Jam, šalia jo išleistų 60–80 tūkst., dar porą tūkstančių reikia išleisti. Dažniausiai statybos pabaigoje žmogus ir jo šeimos biudžetas būna išsekęs iki dugno ir jūs ciniškai, ministre, sakote: ai, tai čia smulkmena, dar papildomai. Dirbate privatininkams, kažkokioms firmelėms, kurios apaugs.
Ministre, atkreipkite dėmesį į žmones. Panaikinkite šitas funkcijas, kurių nereikia niekam. Žmonėms jos nereikalingos. O jeigu žmogus nori pirkti kito žmogaus pastatytą statinį, jisai galės energetiką išsimatuoti, ką tik nori pasidaryti. Visas ekspertizes, kurių jis nori, jeigu jis nepasitiki tuo statiniu. Žmogus stato sau, jam nereikia jūsų paslaugų ir jūsų prievartos. Jūs darote viską, kad supančiotumėte. Tai trunka mėnesius, kainuoja nervus ir kainuoja labai daug žmonėms pinigų. Ministre, gėda! Silpnai dirbate.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, motyvai išsakyti. Ministre, jūs jau viską pasakėte, mano supratimu. Tai per šoninį prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, tikrai išliejote visą tulžį, kurią turite. Aš suprantu jūsų asmeninę patirtį, kai jūs pats statėtės namą, nesvarbu, ar jis kreivas, ar tiesus, tai jūsų namas, bet mes kalbame apie statytojus, kurie po to parduoda tą namą. Žmogus, pirkdamas tą namą, jeigu jis bus nepatikrintas, nepripažintas, tai ką kaltins? Lygiai taip pat kaltins inspektorius, valstybę ir visus kitus, kad jis nusipirko kreivą namą, neapšiltintą namą ir visokį kitokį ir sumokėjo didžiulius pinigus.
Kalbant apie asmeninius dalykus, aš prisimenu, jūs lygiai taip pat kritikavote ir saulės atsinaujinančios energetikos projektų plėtrą, nors pats esate pasistatęs būtent tą pačią elektrinę ant stogo. Iš tikrųjų nedarykime dvejopų standartų. Jeigu yra konkrečių pasiūlymų, tikrai siūlykite, tikrai apsvarstysime. Ateikite, komitete tikrai galėsime racionaliai dirbti, bet lieti tulžį ir sklaidytis tam tikrais melais ir netiesa iš jūsų pusės neetiška.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 39, prieš – 5, susilaikė 20. Taigi po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis dėl abiejų skiriamas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nenumatoma. Svarstymo data – rugsėjo 24 diena.
Replika per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau ministrui priminti, kad jis man nėra nei mamytė, nei tėvelis ir tegu nemoralizuoja, ir nelenda į asmeniškumus. Aš susidūriau pats asmeniškai su chaosu, tai aš įsivaizduoju, kad… Tą chaosą man sunku įveikti. Žiūrėkite, dabar susidūriau. Dabar, šiandien, šiomis dienomis. Matau tą chaosą. Tai būtų niekinga nepaisyti to chaoso. Įsivaizduoju, kad ir kiti žmonės susiduria su chaosu, ir tai yra jūsų valdymo sritis, ministre. Čia nėra asmeniškumų. Aš neprašau jūsų pagelbėti Energetikos inspekcijoje ar dar kažkur susitvarkyti popierius, bet kai matau, kad visa tai vyksta formaliai, apgaule, tai šitai apgaulei negaliu pritarti. Tai jūsų nevaldoma sritis, jūs turite tai valdyti. Dėl Energetikos įstatymo aš pritariau, buvo entuziazmas, tos ydingos klaidos, kurioms nepritariau, buvo pataisytos. Jas kritikavau ir teisingai kritikavau, ir buvo pataisytos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, apsikeitėte nuomonėmis, replikomis, bet ministras kvietė jus į komitetą konstruktyvaus pokalbio. Tikiuosi, kad jis įvyks. (Balsai salėje)
16.05 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 12, 16, 17, 18 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3688, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3689 (pateikimas)
Kitas kompleksinis klausimas – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3688 ir Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3689. Juos taip pat pristato ministras K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projekto tikslas yra įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių pertvarkos, ir šiuo įstatymo projektu yra siekiama valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro vykdomas viešojo administravimo funkcijas, tai yra statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovų, statinių, statybos rangovų, pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo, ekspertų atestavimo teisės pripažinimo ir kitas funkcijas, perduoti būtent numatomai įsteigti viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai. Lydimuoju įstatymo projektu taip pat siūloma valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro vykdomas teritorijų planavimo, vadovų atestavimo teisės pripažinimo funkcijas perduoti viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs pristatydamas praeitą įstatymą kalbėjote apie palengvinimus, kur statomi nesudėtingi statiniai. Tačiau dabar turbūt matėte Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento išaiškinimą, kad galbūt, na, galiu pacituoti, kad įstatymo projektu keičiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 dalis būtų taikoma asmenims, pageidaujantiems būti ne tik ypatingų statinių projektuotojais, bet ir neypatingų. Iš tikrųjų ar šioje vietoje nebus problemų? Ir dar, įvedant viešąją įstaigą… Kažkodėl tai keičiama. Ar sureguliuosite kainas taip, kad nebūtų taip, kaip sako K. Masiulis, ims pinigų, kiek norės. Kokia tvarka bus tvirtinama ir ar ta situacija šiuo atveju bus kaip nors prižiūrima? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai nuogąstavimų nėra, kaip ir minėjau, yra atsižvelgiama į EBPO rekomendacijas ir būtent kartu su ekspertų ir specialistų pagalba tie sprendimai yra ir priimami. Ir kokios nors papildomos grėsmės tikrai nėra.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kas čia paprastės?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, kviečiu ateiti į komiteto posėdį, kur tikrai galėsime padiskutuoti, nes matau kažkokią baimę, tikrai to nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš irgi paklausiu ūkiškai. Pastačiau namą, kurio vertė 100 tūkst. eurų. Toks namelis. Kiek man prisidės kaštų, norint priduoti namą. Už kiek aš turėsiu pirkti, aišku, oficialiai, šitą pažymą? Ar nuo to padidės sukuriama pridedamoji vertė, kuri per statybas sukuriama?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai nepasakysiu, kiek jums kainuos. Turbūt yra kainos, kurios dabar vyrauja, bet svarbiausia, kas buvo akcentuojama ir dėl ko čia bandoma piktintis, yra paslaugų suteikimo kokybė, pačios paslaugos kokybiškas atlikimas ir, aišku, paslaugos greitumas, nes yra situacijų, kai po keletą mėnesių laukiama – dėl to kolega piktinasi. Iš tiesų tas procesas reikalauja daugybės laiko, kaštų. Dėl to žmonės praranda galimybę toliau naudotis kitomis teikiamomis paslaugomis, dėl tų pačių stogų keitimo, dėl būtent saulės elektrinių įsirengimo, dėl katilų keitimo ir dėl viso kito, kas susiję su privataus namo galimybėmis. Dalykai vyksta, ir kartu, jeigu pastatas yra finansuojamas banko, tai iki pat pridavimo proceso – bankas šiuo atveju rangovui turi tam tikras sankcijas ir jis neatiduoda paskutinių pinigų. Iš tiesų tas užbaigimo procesas yra svarbus daugeliu atvejų.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėjau paklausti, kas keičiasi, jeigu valstybinės įmonės perduodamos funkcijos viešajai įstaigai, kas nuo to gerėja?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kalbant apie perdavimą ir atskyrimą, tai būtent sukuriama… Funkcijos perkeliamos į viešąją įstaigą, tai rekomenduoja EBPO ekspertai, dėl to buvo diskusijų. Nes kai pati Statybos inspekcija tikrina ir deklaracijas apie statybos užbaigtumą, ir pati atlieka statybos procedūrų priežiūrą, dubliuoja tas funkcijas. Pats išduoda, pats kontroliuoja, tad suprantame, kad tai yra ydinga veikla, dėl to ir pasisako ekspertai, kad taip neturėtų būti, nes dažniausiai, kai kolega purto galvą, taip ir atsitinka. Jeigu vienas inspektorius išduoda leidimą ir tvirtina, tai galiausiai tas procesas būna arba fiktyvus, arba susitariama, ir neatliekama pagrindinė funkcija, o po to kenčia galutinis vartotojas, kuris nusiperka tokį pastatą, ypač kalbant apie butus, apie daugiabučius, apie sublokuotus namus, kur atsiranda brokas, triukšmas, suprastėja gyvenimo kokybė. Tas procesas iš tiesų yra didelis. Ir kiti atvejai, kai griūva prekybos centrų stogai ir visa kita, tie procesai rodo, kad iš tiesų tas darbas turi būti atliktas kokybiškai.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre, už įstatymo projekto pateikimą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už nėra užsirašiusių. Motyvai prieš. Prašom, Kęstuti Masiuli.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia beliktų paklausti ministro, gal galėtų įvardinti, kokia firma užsakė jums tokias idėjas? Aišku, kad reikia žiūrėti į funkcijas, ar visos priežiūros funkcijos yra reikalingos. Atsakymas – ne. Aš čia jau įrodinėjau. Yra daugybė funkcijų, kurios nereikalingos. Man, kaip statytojui, kaip savo namą statančiam ar dar kažkam. O jeigu pirkėjui, kažkam parduoda, jums rūpi įsitikinti – jūs galite pasisamdyti ekspertą, ir čia nereikia, kad ministras badytų pirštu, kokį ekspertą. Nereikia man nurodinėti. Aš žinau, ką noriu pasitikrinti, tą pasitikrinsiu. Čia ministras nebus atsakingas už mano padarytas klaidas pirkimo procese. Jeigu jūs, ministre, pirksite automobilį ir paaiškės, kad jis turi defektų, turbūt susisiekimo ministras neatsakingas už tai. Pasitikrinkite. Visada nesunku susirasti ekspertą, įmonę, kuri patikrins tą automobilį – norite variklį, norite stabdžius, ką norite, tą patikrins. Lygiai tas pats su namu.
Bet yra daug prievartos ir daugybė nereikalingų funkcijų, prisidengiant Europos Sąjunga. Ir čia dar visokių gudravimų apie tai, kaip čia kažką vieną nuo kito atskiria, kaip čia viskas labai logiška ir gerai įvyksta. Tik daugėja siurbėlių ir tiek. Ministras bejėgis, ateina ir mums čia aiškina. Kai jo paklausi, kas paprastės žmogui, jis pasiunčia jį į komitetą: ateik į komitetą, tada jis gaus iš kokio nors klerko paaiškinimą, tada bus pasirengęs, nes niekas nepaprastėja, tik sudėtingėja. Procesas sudėtingėja, funkcija ne naikinama, o ji dar daroma sudėtingesnė. Daugėja biurokratijos, ji kuriama, ir jis čia dar aiškina ir moko gyvenimo.
Ministre, aš pirštu jums bedžiau, nes turiu karčios savo asmeninės patirties. Esu šokiruotas, kas dedasi jūsų valdomoje srityje. Sakau, jeigu norite, papasakosiu. Siaubas. Štai jūs nenorite, jūs nenorite nieko keisti. Čia nešate projektus, kurie yra bejėgiai, jie sudėtingėja, todėl, kad jūsų valdininkai, kurie tarnauja kažkokioms įmonėlėms, kurių vis daugėja, daugėja, daugėja… po 300, po 400 eurų už kiekvieną paslaugą, kuri nereikalinga žmogui. Ir jūs čia dabar aiškinate…
PIRMININKĖ. Kęstuti, laikas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …kaip tai gerai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū Kęstučiui už pamokymą. Aš manau, kad, 12 metų kaip parlamentaras, jis tikrai prisidės savo giliu įnašu prie šito projekto gerinimo.
Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, ką ir ministras paminėjo, kad tai yra EBPO rekomendacija. Noriu prisiminti, kaip savivaldybės įmonės irgi turi konkuruoti ir atiduoti kai kuriuos, sakykime, savo veiklos, net ne ūkinės… o viešąjį interesą tenkinančią veiklą ūkinėms įstaigoms, kurios gviešiasi pinigų. Taigi turime išrasti lygiavertiškumą, kas yra geriau, ar kad viską darytų valstybė, sustyguotų ir nustatytų mokestį ne daugiau ir ne mažiau, ar būtent įsitrauktų viešosios įstaigos, kurios galėtų užtikrinti kokybišką paslaugą.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, balsuojant prašau apsispręsti dėl pateiktų įstatymo projektų. (Balsai salėje)
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 40, prieš – 2, susilaikė 20. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – taip pat rugsėjo 24 diena.
K. Masiulis dar nori išsakyti. Prašom per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Noriu, kad būtų į protokolą įrašyta, kad balsavau prieš.
PIRMININKĖ. Kad K. Masiulis balsavo prieš, į posėdžio protokolą taip ir įrašysime.
16.17 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2949(2) (pateikimas)
Gerbiami kolegos, pagrindinėje darbotvarkėje dar liko pora klausimų. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo XIII-1281 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2949(2). Pranešėjas V. Ąžuolas jau tribūnoje. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Sveiki, kolegos. Iš tikrųjų labai džiugu teikti pataisas dėl projekto, kuris labai pasiteisino Lietuvos regionuose. Žinoma, girdėjome daug priekaištų, kad tai bus bloga programa, niekam nereikalinga ir niekas ja nesinaudos, bet šiandien turėsime jau greitai tūkstantį šeimų, jaunų šeimų, kurios ta parama bus pasinaudojusios.
Pagrindinės priežastys, dėl ko yra teikiami pakeitimai, tai yra sudaryti didesnes galimybes pasinaudoti jaunoms šeimoms šia parama. Vienas iš punktų būtų, kad šeimos nariu būtų laikomas tas, turintis arba neturintis turto, kuris yra pilnametis. O šiuo metu yra toks neaiškumas, kad, pavyzdžiui, gavę paveldėjimą kažkokio būsto nepilnamečiai asmenys jau yra laikomi, kad turi būstą.
Kita perkeliama iš jau šiuo metu galiojančio įstatymo, kai yra galimybė įsigyti būstą pagal pajamas, pagal pajamų dydį. Ten yra punktas, kad turi galimybę įsigyti tokį būstą, kai asmuo turi mažiau negu 14 kv. metrų būsto, taip pat, kai būstas yra netinkamas gyventi. Yra sudaroma komisija, kuri vertina, ar tas būstas nėra tinkamas. Jis turi galimybę įsigyti šį būstą. Taip pat yra viena pataisa, kuri kilo iš jau šiuo metu vertinamų paraiškų ir iš gyvenimo, kai šeima susilaukia vaiko ir jai įstatymas sudaro papildomus procentus gauti paramą. Kad šios šeimos nesistotų į bendrą eilę laukti tos papildomos paramos, o kad šioms šeimoms pristačius dokumentus, kad jie turi, kad gimė vaikas, ta parama būtų suteikiama iš karto. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs jau teikėte panašų įstatymo projektą. Čia antras variantas. Ten taip pat panašių dalykų buvo. Dabar Teisės departamentas vėl kelia tam tikras abejones dėl to, jeigu nebūtų finansų, kodėl pagal pirminę tvarką papildomas subsidijas gali gauti žmogus, o jeigu tų pinigų nebėra, pavyzdžiui, biudžete. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtų būti tam tikra eilė nustatoma, nes ateityje tų pirmųjų gali būti labai daug, kadangi gauna paskolas, tarkime, ir skiriama 10 mln., ir atsiranda daug daug tų subsidijų papildomų. Jeigu fiziškai pinigų nėra, tai gal teisingiau įrašyti į eilę ir po to pagal tam tikrą tvarką atsiranda pinigų ir gauna? Ačiū.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, jeigu tokią pataisą būtume darę prieš metus, taip, laukiančiųjų eilė buvo labai didelė, pinigų trūko. Šiandien situacija yra tokia, kad daugelis paraiškų yra patenkintos, jų nedaug liko ir finansinės galimybės tikrai leidžia tą daryti.
PIRMININKĖ. A. Armonaitės salėje nematome. Klausia A. Skardžius. Prašom. Artūrai, ar klausite? Užsirašęs.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, žvelgiant į būsto kreditavimo pačią politiką ir į bankų poziciją, į patikimumo kriterijų, jūsų nuomone, ar yra neužaukštintas patikimumo kriterijus? Tas, be abejo, mažina būsto paskolų prieinamumą. Ar yra tinkamas centrinio banko reguliavimas šioje srityje? Pasakykite savo nuomonę.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tokių atgarsių girdime, ypač iš regionų, kad, deja, didieji bankai labai dažnai atsisako suteikti kreditus ir finansuoti. Dažnai motyvacija būna, kad čia regionas, vertė nėra didelė, kaip jį parduoti ir visa kita. Šią problemą mes iš tikrųjų turime spręsti. Turėtume sukviesti ir finansų įstaigas, ar tai būtų bankai, ar kiti rinkos žaidėjai, ir pažiūrėti, kaip galime toms jaunoms šeimoms padėti, ypač regionuose, gauti paskolas. Galbūt reikėtų praplėsti ratą tų įstaigų ar institucijų, kurios skolina ir suteikia paskolas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, už projekto pateikimą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pagrindiniu komitetu skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu komitetu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – lapkričio 14 diena.
16.22 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1092 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3531 (pateikimas)
Dar vienas projektas, kurį mums taip pat pristatys V. Ąžuolas – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3531. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai trumpai pačią projekto esmę. Pagal Europos Sąjungos direktyvą šių metų spalio 20 dieną įsigalios, kad visos finansinės institucijos turi užtikrinti pavedimus ir savaitgaliais. Tai yra tokia direktyva. Finansų institucijos kreipėsi ir į komitetą, ir į Finansų ministeriją, į Lietuvos banką, kad, deja, kai kurios institucijos nespės įgyvendinti šio reikalavimo, nes tai yra susieta ir su finansais, ir su IT sistemomis.
Panagrinėję giliau šią situaciją, su kolegomis įregistravome papildomą pataisą, kad šitas įsigaliojimo pratęsimas galiotų iš esmės mažesniems rinkos dalyviams, tiems rinkos dalyviams, kurie užima iki 0,5 % pavedimų rinkos Lietuvos arba neviršija daugiau kaip 1 mln. pavedimų per metus. Iš tikrųjų mažų rinkos dalyvių, sakykime, fintechų, mažų įstaigų, finansinės ir visos kitos galimybės tikrai yra apribotos. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jums klausimų nėra. Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu pateiktam įstatymo projektui galime pritarti? Pritariame, dėkoju.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – rugsėjo 26 diena.
16.24 val.
Informaciniai pranešimai
Pagrindinę darbotvarkę mes baigėme ir kad sėkmingai galėtume pereiti prie rezervinio klausimo – Seimo nutarimo dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo, turiu paskelbti Seimo Mišrios Seimo narių grupės protokolą. Šiandien įvyko šios grupės narių posėdis, jame bendru sutarimu grupės seniūnu išrinktas A. Mazuronis, pirmąja pavaduotoja bendru sutarimu – A. Armonaitė, o frakcijos antruoju pavaduotoju bendru sutarimu – V. Bakas.
16.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3838(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
O dabar pirmas rezervinis klausimas ir kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę jį mums pateikti. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3838(2). Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, bet antrą nutarimą… būčiau dėkinga, jeigu antrą redakciją jūs man duotumėte.
PIRMININKĖ. Tuoj. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, frakcijos pateikė įvykusius pasikeitimus, todėl prašoma pakeisti ir Seniūnų sueigos sudėtį. Vietoj V. Čmilytės-Nielsen – J. Sabatauskas kaip opozicijos lyderis. R. Budbergytė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė, įrašoma. V. Kamblevičius – keičiamas frakcijos pavadinimas. Tai būtų frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas. V. Kravčionok yra išrinkta Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūne. Pasikeitimas, kad Mišri Seimo narių grupė išsirinko seniūną A. Mazuronį. Tėvynės sąjunga prašo išbraukti R. Morkūnaitę-Mikulėnienę ir įrašyti G. Skaistę, šios frakcijos narę, į Seniūnų sueigą. Kaip žinote, Seniūnų sueiga… Pagal mūsų Statuto 28 straipsnį, kai daugiau kaip dešimt, po vieną papildomai narį nuo frakcijos narių yra siūloma į Seniūnų sueigą. R. Sinkevičius yra Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas. Sveikiname ir džiaugiamės. Kaip seniūnas yra išbraukiamas J. Sabatauskas, nes įrašomas kaip opozicijos lyderis. A. Palionis išbraukiamas, nes ministras ir nebėra Seniūnų sueigos narys. Ir dar vienas pakeitimas. R. Tamašunienė taip pat išbraukiama iš Seniūnų sueigos. Tokie pasikeitimai šios Seniūnų sueigos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji vicepirmininke.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Niekas nenori jūsų klausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Dėkoju.
Svarstymas. Nėra norinčių reikšti poziciją. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju.
Priėmimo stadija. Ar bus motyvų? Taip pat nėra pageidaujančių.
Prašom balsuoti dėl pateikto Seimo nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 60 Seimo narių ir visi balsavo už. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3838(2) yra priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Seimo savaitės (2019-09-16–2019-09-20) – 2019 m. rugsėjo 17 d. (antradienio) ir rugsėjo 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, mums liko dar posėdžių darbotvarkės ateinančios savaitės, prasidedančios rugsėjo 16 dieną, pristatymas. Kviečiame Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke.
Mielieji kolegos, kitą savaitę rugsėjo 17–19 dienomis plenariniai posėdžiai. Seimo nutarimas dėl sesijos darbų programos. Turėsime ir svarstymą, ir ketvirtadienį priėmimą. Padaryta pertrauka iki kito posėdžio dėl komisijos sudarymo. Tai pateikimo tęsinys bus vykdomas. Tą savaitę taip pat turėsime daug ministrų įstatymų projektų pateikimų. Ir tai, ką jau spėjo komitetai – Kelių transporto, Vyriausiosios tarnybinės etikos, Valstybės ir savivaldybių turto, Sveikatos priežiūros įstatymų projektus. Svarstymo stadija. Pateikimo prašysime ir atitinkamai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo projekto. Kaip teisingai atkreipė dėmesį kolegos, kad ir kokių frakcijų jie būtų, visi su alkoholio kontrole susiję įstatymų projektai tą dieną bus pateikiami, kad paskui komitetas galėtų sėkmingai galbūt ir sujungti šituos įstatymų projektus. Tokį pageidavimą įgyvendinsime.
Kaip ir minėjau, ketvirtadienis. Ketvirtadienį, ką numato ir siūlo mums Statutas, vykdysime priėmimus tų įstatymų projektų, dėl kurių jau būsime pasirengę. Tai jau, kaip ir minėta, ir Seimo nutarimas dėl sesijos darbų programos, taip pat Socialinių įmonių įstatymas, kurį sėkmingai šiandien mes svarstėme. Teisėjų klausimai. Galėtume, jeigu suspės Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano, yra įrašyti svarstymai. Eurointegraciniai ir nemažai kitų įstatymų pateikimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Galbūt klausimas nėra tiesiogiai susijęs su kitos savaitės darbotvarke, bet yra pakankamai aktualus. Labai prašyčiau, kad Socialdemokratų darbo partija į Etikos ir procedūrų komisiją galbūt galėtų deleguoti kitą žmogų, o ne ministrą A. Palionį. Jisai dirbo labai gerai, bet dabar sunkiai pagaunamas ir mums kartais pritrūksta kvorumo. Atkreipiu dėmesį, kad reikėtų pasitarti ir pasiūlyti, ar čia opozicija pasiūlys kaip visada pagal Statutą, bet mes tą problemą turime ir tikrai reikėtų ministrą gal atpalaiduoti nuo tos prievolės dirbti komisijoje.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Jūsų labai teisinga pastaba. Manau, surasime sprendimą ir jūsų taip pat teisingas akcentas, kad siūlo opozicija. Pasitarkite, siūlykite. Yra išties karšti dalykai ir juos, ačiū, kad pastebėjote jūs, kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, dėl kriminalinės žvalgybos, nes yra tokių atvejų, kai komiteto pirmininkas išrenkamas komiteto pirmininku, bet jis buvo komisijos pirmininku, taip, tai buvo laikotarpis, kai nevyko posėdžiai, bet reikia išspręsti ir mes tą turime padaryti. Taip pat kaip turime padaryti ir dėl Europos reikalų komiteto, nes yra pavaduotojais tapę ministrai, ir vėl tai sudėtinga. Kitą savaitę esame nutarę, kad prie šių temų susėsime, juo labiau kad yra nauja frakcija. Reikia vėl peržiūrėti ir kvotas, ir atstovavimą komitetams, ir pirmininkavimo ar pavadavimo kvotas. Ačiū, kad jūs priminėte šitą temą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus.
Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritariame kitos savaitės darbotvarkei? Dėkoju.
Kolegos, šios dienos darbotvarkė baigta, mes ją visą įvykdėme, todėl prašau registruotis.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Linkėdama jums gero vakaro, gerų susitikimų su rinkėjais ir gero savaitgalio skelbiu šios dienos posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.