LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 294
STENOGRAMA
2015 m. lapkričio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime lapkričio 19 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. lapkričio 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės – gerbiamasis P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG*). Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės papildomą rezervinės dalies klausimą, susijusį su Civiliniu kodeksu, nes dabar jis yra įrašytas į pagrindinę darbotvarkę kaip 1-4 klausimas. Būtent išbraukimą motyvuojame tuo, kad susidaro tikrai prieštaringa situacija, kai Teisės departamentas konstatuoja, kad klausimas gali būti prieštaraujantis Konstitucijai, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas kažkodėl tos problemos neįžiūri, nors akivaizdžiai mes visi, esantys čia, salėje, suprantame, kad žmogaus gyvybė ar dirbtiniu, ar nedirbtiniu būdu prasideda vis dėlto nuo tos pradžios. Tai, kad tai turi būti reglamentuota įstatymo lygmeniu, yra faktas. Tai atitinka konstitucines nuostatas, todėl formuluoju šį siūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome Mišrios frakcijos siūlymą. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš pratęsiu kolegos mintį. Mūsų frakcija taip pat siūlo tą išbraukti dar dėl vienos papildomos priežasties, nes pagrindinis įstatymas yra svarstomas Sveikatos reikalų komiteto, nuostatos yra priimamos tokios, kad nesukeltų čia, salėje, didelių ginčų. Bet, matyt, dalis tų žmonių, kurie gina kitokias pozicijas, mėgina tokiu būdu eliminuoti komitetą. O mes gausime pagrindinį projektą kitą savaitę ir matysime, galėsime diskutuoti tas nuostatas čia, kaip ir dera parlamentarams, o ne stengdamiesi tokiais aplinkiniais keliais laimėti mūšį.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratome. Gerbiamasis S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Prašyčiau iš darbotvarkės 2-3 klausimą dėl Pajūrio juostos įstatymo taip pat išbraukti. Dar laukiame pastabų ir pasiūlymų. Kitą antradienį būsime pasirengę.
PIRMININKĖ. Čia frakcijos vardu?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš kaip tik, kolegos, išgirdau dėl Civilinio kodekso. Nematau, kodėl jį reiktų išbraukti, nes pagal mūsų Statutą, jei Teisės ir teisėtvarkos komitetas aiškiai pasisako, kad neprieštarauja, jis yra nagrinėjamas. Aš net siūlyčiau taikyti ypatingą skubą ir galų gale baigti šį klausimą, nes mes puikiai suprantame, ką vakar, užvakar darė kai kurie Bažnyčios atstovai, kaip skambino Seimo nariams ir vienus, kitus grasinimus reiškė. Nežinau, ar Bažnyčia Seimui vadovauja, ar pats Seimas gali galų gale apsispręsti.
PIRMININKĖ. Tai koks jūsų siūlymas, nesupratau. Konstatuoju, kad siūlymo nėra. Dėl ypatingos skubos tai aš sprendžiu, ar teikti, ar ne Seimui. Aš tikrai neteiksiu ypatingos skubos, iš karto pasakau. Tai siūlymo nebuvo.
Vadinasi, dėl darbotvarkės yra tokie siūlymai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir Mišri frakcija siūlo išbraukti darbotvarkės 1-4 klausimą – įstatymo projektą Nr. XIIP-3766. Prašom balsuoti. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 25, susilaikė 15. Pritarta… Kaip nepritarta? Pritarta (Balsai salėje) Taigi opozicinė prašė. Dar kartą – kiek yra? Dar kartą parodykite. 55 – už, prieš – 25. Taip, pritarta. Ko jūs mane klaidinate, pritarta, išbraukta. Aš teisingai pasakiau. Iš darbotvarkės išbraukta.
Toliau, buvo Darbo partijos frakcijos siūlymas dėl darbotvarkės 2-3 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIIP-3510. Prašom balsuoti. Kas pritariate, kad būtų išbraukta iš darbotvarkės, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 90, prieš – 2, susilaikė 5. Pritarta išbraukti.
Daugiau siūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Galime? Patvirtinta bendru sutarimu.
10.08 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3796 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3796. Pranešėjas – E. Jovaiša, Piliečių iniciatyvinės grupės atstovas. Pateikimas. Prašom į tribūną jus. Prašom, gerbiamasis akademike.
E. JOVAIŠA. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu giliai jums padėkoti už tai, kad turėjote kantrybės sulaukti piliečių iniciatyvos baigties taip, kaip ji baigėsi. Šiandien man tenka garbė Piliečių iniciatyvinės grupės vardu pateikti jums svarstyti projektą, kuriam pritarė beveik 70 tūkst. Lietuvos piliečių. Jo turinys yra trumpas ir jums žinomas. Tai projektas jums apsispręsti, o tai padarius būtų nesunku priderinti kitus teisės aktus išsaugant konstitucinį valstybinės kalbos statusą ir išvengti sumaišties.
Vardas ir pavardė nėra tik asmens nuosavybė, juos vartoja ne tik pats asmuo, bet ir visuomenė, jie reikalingi asmeniui įvardyti ir išskirti iš kitų. Vardas ir pavardė nuolat išeina iš namų, kitaip sakant, nėra tik asmenybės nuosavybės dalis, ir patenka į viešąją erdvę. Jie funkcionuoja įvairiose institucijose, iš asmens dokumentų pereina į darbotvarkių, bankų, „Sodros“, sveikatos apsaugos, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, savivaldybių, policijos dokumentus ir registrus. Todėl jų rašyba turi būti patogi piliečių daugumai.
Dabar vardo ir pavardės rašymą Lietuvos piliečio asmens dokumentuose reglamentuoja Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. nutarimas. Jame pasakyta, kad vardai ir pavardės Lietuvos piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą, taip pat ir 2014 m. patvirtino pagrindinį principą – vardai ir pavardės Lietuvos piliečio asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, turi būti paisoma konstitucinio imperatyvo valstybinę kalbą saugoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba piliečių teisių nepažeidžia, Europos Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad kiekviena valstybė turi teisę nustatyti tokią vartojimo tvarką, kad jų rašyba būtų patogi piliečių daugumai. „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ tokią tvarką ir siūlo.
Pagrindinis oficialus įrašas ir toliau būtų rašomas valstybine lietuvių kalba, jis funkcionuotų ir kituose dokumentuose, ir informacinėse sistemose, papildomas įrašas, jeigu asmuo to pageidautų, galėtų būti įrašytas originalo kalba. Kokie to varianto privalumai? Pagal G. Kirkilo ir I. Šiaulienės parengtą įstatymo projektą dalis dabartinių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių asmens dokumentuose būtų rašomi ne valstybine kalba. Tai visuomenė supranta kaip mėginimą išstumti valstybinę lietuvių kalbą, siaurinti jos vartojimo ribas ir išstumti ne iš bet kur, o iš itin svarbios viešojo gyvenimo srities – piliečių ir valstybės nuolatinių teisių ryšių fiksavimo. Tai yra be galo svarbu. Visose valstybėse valstybinė kalba yra piliečius vienijanti bendra kalba, šią kalbą bent minimaliai moka visi piliečiai. Todėl parašyti nelietuvišką pavardę pagal tarimą, o parašytą perskaityti taip pat gali visi. Jeigu piliečių vardai ir pavardės būtų rašomi įvairiomis pasaulio kalbomis, tai jas užrašyti ir perskaityti mokėtų ne visi, net jeigu abėcėlę ir sudarytų lotyniško pagrindo rašmenys. Beveik kiekviena kalba turi tik jai būdingų rašmenų. Maža to, jie rašomi pagal istoriškai nusistovėjusius tos kalbos rašybos principus.
Kitas labai svarbus motyvas. Rašymas valstybine kalba sudaro vienodas sąlygas lietuviams ir visiems tautinių bendrijų nariams rašyti tais pačiais rašmenimis. Jokios piliečių grupės, susidarančios tautiniu pagrindu, neturi privilegijų dėl asmenvardžių rašymo. Mūsų valstybė visada buvo suinteresuota visuomenės pilietine integracija, todėl neturėtų ir dabar skirstyti piliečių pagal tautybę, neturėtų taikyti jiems skirtingų asmenvardžių rašymo taisyklių.
„Talkos“ siūlomas variantas originalo kalba rašyti tik papildomą įrašą užkirstų kelią nelietuviškų asmenvardžių iškraipymui. Iškraipymų nebūtų išvengta, jeigu vardas ir pavardė būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis kaip, sakysime, aviacijos bilietuose. Remiantis tokiomis taisyklėmis vardas ir pavardė asmens dokumente būtų rašoma be diakritinių ženklų, rašomų virš raidės, po raide ar perbraukiant raidę, bet ar to tikisi tie žmonės, kurie nori, kad jų pavardės būtų rašomos originalo kalba? Juk ir asmens dokumentuose, ir informacinėse sistemose, ir spaudoje funkcionuotų iškraipytos, originalo rašybos neatitinkančios formos. Jei būtų priimtas „Talkos“ siūlymas, tas papildomas įrašas originalo kalba būtų įrašomas taisyklingai, rašmenimis su diakritiniais ženklais. Valstybiniams duomenų registrams ir informacinėms sistemoms tai nekeltų jokio pavojaus, nes į juos, kaip ir iki šiol, patektų tik įrašai valstybine kalba.
Asmenvardžiai yra kalbos dalis – tai yra tikriniai daiktavardžiai. Tai rodo, būtent rodo, kad tie tikriniai daiktavardžiai, arba asmenvardžiai, yra kalbos sistemos dalis. Jie funkcionuoja bendrame žodžių sraute, tiek sakytinėje, tiek rašytinėje kalboje, todėl rašomi pagal bendrąsias rašybos taisykles. Lietuvių kalboje vieną garsą atitinka viena raidė. Jeigu į asmens dokumentus ateitų daug nelietuviškų rašmenų, tai problemų atsirastų dėl to paties garso perteikimo keliais rašmenimis, jie konkuruotų tarpusavyje ir keltų painiavą. Antai garsas ž būtų perteikiamas vienu lietuvišku ž ir trimis lenkiškais – ž su taškeliu, ž su brūkšneliu ir istorinis rz. Garsą ž žyminčių rašmenų atsirastų, ateitų dar ir iš kitų kalbų, dauguma svetimų rašmenų būtų dviraidžiai, kai kurie triraidžiai, o kartais ir keturraidžiai, pavyzdžiui, Deutschland – tsch vienam garsui išreikšti. Rašybos variantų atsiradimas pradėtų ardyti lietuvių rašybos sistemą, jai nuolat darytų įtaką ne tik kitų kalbų rašmenys, bet ir rašybos principai, kitaip sakant, visus Lietuvos žmones reikės permokyti naujos valstybinės kalbos.
Kadangi skirta 10 minučių, manau, pereisiu prie išvadų. „Talkos“ siūlomas vardų ir pavardžių rašymas asmens dokumentuose išspręstų visas minėtas problemas, kurios kyla dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo.
Pirma, nebūtų pažeistas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas; antra, nebūtų pažeistas tautinių bendrijų lygiateisiškumo principas; trečia, būtų užkirstas kelias nelietuviškų asmenvardžių, rašomų originalo kalba, iškraipymui; ketvirta, derėtų su lietuvių kalbos vartojimo tradicija, nepažeistų lietuvių kalbos sistemos ir lietuvių kalbos savitumo; penkta, derėtų su 2011 m. spalio 21 d. Lietuvos ir Lenkijos intelektualų susitikime su Lietuvos Seimo vadovybe išreikšta pozicija dėl nelietuviškų pavardžių rašymo nepagrindiniame puslapyje idėja ir ją įgyvendintų; šešta, prisidėtų prie Lietuvos santykių su kaimyninėmis valstybėmis gerinimo.
Gerbiamieji, čia teikiamas piliečių siūlymas yra demokratiškas ir aiškus. Tai yra piliečių talka Seimui apsispręsti dėl oficialiosios rašybos principų. Tikimės, kad Seimas gerbs piliečių valią ir priims teisingą sprendimą. Neabejojame, kad čia išdėstyti motyvai, kurie buvo svarbūs 70 tūkst. Lietuvos piliečių, bus ne mažiau svarbūs tautos atstovams. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus pažįsta pasaulis, yra ir tai, pagal kurios teritorinį paplitimą brėžiama mūsų valstybės erdvė. UNESCO akcentuojamas mažųjų kalbų išsaugojimo būtinumas, ypač tokios kaip baltų, siaurinant jos vietą viešojoje ir oficialioje erdvėje ateityje gali turėti sunkiai numatomų pasekmių mūsų tapatybei. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamajam akademikui. Dabar jūs 10 minučių turite galimybę atsakyti į Seimo narių klausimus pagal procedūrą. Pirmasis klausia A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis akademike, kai kurie „Talkos“ idėjų ir darbų kritikai nuolat kartoja, kad visos jų siūlomos dvigubos w, q, x raidės yra nieko naujo, o tiesiog jie siūlo šį klausimą išspręsti pagal pavyzdį Vakarų demokratinių valstybių, kurios neva seniai nekelia tokių problemų. Ačiū.
E. JOVAIŠA. Iš tikrųjų Vakarų demokratinės valstybės seniai nekelia tokių problemų, nes ten niekas neįsivaizduoja, kad asmenvardžiai būtų užrašomi kitaip nei valstybine kalba. Yra vienintelė čia netoli esanti valstybė – mūsų kaimynė Lenkija, kuri į pasus leidžia įrašyti, sakysim, su lietuvišku diakritiniu ženklu, tačiau šitas pasas oficialiai ir praktikoje niekaip negalioja, nes šitie ženklai nėra įsileisti į informacines, bankų, „Sodros“ sistemas ir visur kitur. Taigi didžioji pasaulio dauguma – Jungtinės Amerikos Valstijos, Danija, Anglija, Prancūzija – visos savo asmenvardžius užrašo ne kokia nors kita kalba, o tiktai valstybine kalba. Pamėginti užrašyti kur nors Amerikoje ar kitur, pavyzdžiui, pavardę Jovaiša ar ponia Graužinienė niekaip neišeitų.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Klausia V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už tokį išsamų ir labai argumentuotą įstatymo projekto pateikimą. Iš tikrųjų Seimas turėjo galimybę išgirsti kompaktišką, labai glaustą, labai tikslų pagrindimą, kodėl negalime elgtis kitaip, negu rašyti asmens tapatybės dokumente valstybine kalba.
Mano klausimas būtų susijęs su paskutiniosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodžiusiais keliais straipsniais, kurie neigia šitą idėją rašyti valstybine kalba. Skaitėme vieno, kito kalbininko, žurnalisto, publicisto pasisakymus, kad tai yra tam tikras nemodernumas, atsilikimas. Mano klausimas būtų labai paprastas. Štai kalbininkas A. Smetona labai aiškiai sako, kad „Talkos“ siūlomas variantas yra sovietinės tradicijos perėmimas. Kaip jūs į tai reaguotumėte? Ar jūs už sovietinę asmenvardžių rašymo tradiciją? Ar čia kažkas ne taip suvokta paties to straipsnio autoriaus?
E. JOVAIŠA. Aš manau, kad šitas pomėgis mūsų spaudoje kabinėti sovietmečio etiketes ir visas kitas jau darosi liga ir negali žmogus net rimtai kalbėti. Ką čia dabar lyginti – sovietmetį su dabartine nepriklausoma Lietuvos Respublika. Čia mes pagaliau rašome valstybine lietuvių kalba. Ką mes šiandieną šnekame? Mes šnekame apie tai, kad būsime tokie liberalūs, kad mūsų piliečių patogumui galime padaryti ir diakritinius ženklus antrame puslapyje ir tapatybės kortelėje. Manyčiau, tai yra ištisas nesusipratimas.
Kalbant dėl A. Smetonos, R. Valatkos straipsnių, gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jus atskirti tokį dalyką. Yra oficialus asmenvardžių rašymas ir jų problematika ir yra kasdienė šnekta, kuria kalbame mes čia, kuria rašome tekstus laikraščiuose, kuria rašome tekstus mokslo veikaluose. Taip, mes ten rašome įvairiai. Aš rašau savo monografiją sulietuvintai, kad mano tėvynainiai suprastų, kaip reikia teisingai, kaip skamba šita pavardė, bet aš skliausteliuose visada įdedu originalo pavardę. Tai, kad mūsų spauda absoliučiai ignoruoja lietuvių kalbos taisykles žurnaluose, laikraščiuose, čia jau yra valstybinės lietuvių kalbos problema. Ir nereikia painioti tų visiškai skirtingų dalykų.
Toliau. Mums nuolat sako: tarpukariu buvo taip, tarpukariu buvo anaip, sovietmečiu buvo taip. Žmonės, mes atėjome į XXI amžių. Lietuvių kalbos norminimas ir jos pagrindiniai kalbiniai principai suformuluoti ir jie toliau vystomi, jie toliau yra tobulinami. Kodėl reikia atsigręžti į praeitį? Mes turėjome pagaliau ir runų raštą, mes turėjome virvelinį raštą. Mes XIX a. rašėme ir z, ir zs, ir visai kitaip. Tai buvo mūsų kūrybinis procesas, kuris yra dabar aiškiai aiškus, sustatytas ir jį mums reikia vystyti. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Aš labai atsiprašau, bet pagal tvarką emocijos, nors ir labai gražios, posėdžių salėje neleistinos. Dėkojame už atsakymą.
Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis akademike ir jūsų visa palaikymo komanda, man, kaip tremtinei, sunku suvokti, kad atkūrus Lietuvos valstybingumą šiandien man būtų reikėję įrodinėti, kad lietuvių kalba yra neįkainojamas mūsų valstybės turtas, ir reikės ją ginti. Jūs tą problemą, atrodo, išsprendėte, todėl labai jums ačiū. Tačiau jūsų noriu paklausti, kaip vis dėlto jūs žiūrite į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas? Kokia jūsų nuomonė, kad ten vis blaškomasi?
E. JOVAIŠA. Mano galva, tam yra valstybinės komisijos, kurios turi aiškiai, nedviprasmiškai atsakyti ir neklaidinti Seimo narių, kurie priima sprendimus. Jie negali sakyti: truputėlį gal ir šitaip, bet vis dėlto padarykime išvadą. G. Kirkilas ir I. Šiaulienė pasiūlė vartoti ICAO, tai jums žinoma, ką reiškia ICAO. Tai yra civilinės aviacijos mašininio rašymo sistema. Ji visus diakritinius ženklus nuima nuo viršaus, nuo apačios, nuo raidės. Tai ir pasakykite, kad šitai yra absoliučiai neįmanoma padaryti, bet nedarykite išvadų: ne, ne, ne, šitai visai netinka, bet gal tiks mums trys raidelės. Tos trys raidelės yra tikrai ne smulkmena. Štai jums, pavyzdžiui, paprastas pavyzdys. Ką reikės dabar daryti su w raidele, kuri ateis į mūsų kalbą, į kalbos oficialią vartoseną? Yra tokia pavardė Vilkas. Yra Vilkas? Kas dabar sudraus, kas išmokys, kaip reikia rašyti šiuo atveju v raidę – ar v paprastą, ar w? Jau greitai turėsime Wilkas.
Reikia labiausiai suprasti tai, kad ne vien tos trys raidelės ateina. Ateina tie rašmenys, sudaryti iš dviejų raidžių, iš trijų, iš keturių. Jie visiškai keičia mūsų sintaksę, kalbą, jos logiką. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau!
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, labai didelis triukšmas salėje. Sėdite ir tarpusavyje labai daug kalbatės. Nieko negirdime. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, vieno renginio metu Vakarų Europoje mane pavadino, perskaitė pažodžiui, kaip parašyta, Arbajedas Anusaūskas. Iš principo čia nieko tokio, tačiau yra mūsų kaimynai, kurie turi dar kitokią rašybą. Pavyzdžiui, estai. Kaip šitoje situacijoje jie susitvarko? Gal jums žinoma jų patirtis? Vis dėlto ten didžioji tautinė bendrija yra rašanti kirilica ir estų kalba su savais rašybos ženklais. Gal žinoma patirtis?
E. JOVAIŠA. Aš specialiai estų klausimu nesidomėjau. Taip, ten yra, kaip jūs ir sakote, dviguba situacija, bet yra mano kolegė čia, gal geriau žino šitą estų patirtį. Bet čia arčiau yra latviškas variantas ir latvišką variantą visi mes gerai žinome, šiandieną kaip tiktai ir naudoja šitą dalyką. Kiek aš žinau, ten yra tas ICAO priimtas, bet tai yra jau visai kita kalbos logika, visai kita tradicija ir visai kiti reikalai. Man atrodo, kad taip.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis akademike. Mūsų laikas dėl šio klausimo pristatymo baigėsi. Jūs per savo laiką atsakėte į visus klausimus, kurie buvo… Daugiau buvo klausimų, bet nėra tiek laiko. Labai ačiū.
E. JOVAIŠA. Ačiū, ponia Pirmininke. Ačiū, gerbiamasis Seime. Iki pasimatymo!
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar procedūra yra tokia – mes turime paskirti komitetus. Pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų, Švietimo, mokslo ir kultūros ir Žmogaus teisių komitetai. Tokie išėjo pasiūlymai po seniūnų sueigos.
Mano tokia bendra pastaba: kadangi visi projektai, kurie du jau yra, ir šis pateiktas projektas turės būti svarstomi plenarinių posėdžių salėje vienu metu, tai galbūt būtų tikslinga išlaikyti tą bendrą liniją. Bet jūsų teisė apsispręsti. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, iš tikrųjų jūs teisi. Vis dėlto mes turėjome progą įsitikinti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė analogišką projektą, teikiamą Seimo narių. Jis jau išreiškė savo nuomonę atmesdamas šitą projektą. Būtent dabar piliečiai, pasinaudodami konstitucine teise, teikia tą patį projektą, kad Seimas vėl sugrįžtų prie šio klausimo. Įprastinė procedūra yra tokia, kad pavedama kitam komitetui, būtent Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, ir tada tiek piliečiai, tiek ir Seimo nariai įsitikins, kad šitas klausimas sprendžiamas su išankstine nuostata jį atmesti.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Supratome jūsų siūlymą. Jūs siūlote Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, taip? Gerbiamasis V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš, pratęsdamas kolegos P. Urbšio mintį, dar pridurčiau vieną rimtą argumentą, kad jeigu žiūrėtume Seimo statutą, tai kiekvienas komitetas turi savo veiklos sritis ir kompetencijas. Kalbos dalykai, o šiuo atveju kalbame kaip tik apie valstybinės kalbos vartojimo sritį, yra priskirti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui – tai viena.
Antra, jeigu vadovausimės logika, kad visi klausimai, kurie svarstomi Seime, yra kurios nors srities teisės klausimai, tai tuomet priskirkim visus klausimus svarstyti tik Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Tai mano prašymas laikytis Seimo statuto nustatytų kiekvieno komiteto veiklos krypčių ir jų nepainioti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Palaukite. Iš eilės. Viskas gerai. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat prašau laikytis Statuto. Statuto 1713 straipsnis numato, kaip turi būti svarstomi tokie po piliečių surinktų parašų, po piliečių iniciatyvos priimami įstatymai, vienas punktas. Antras… Du panašios iniciatyvos įstatymai buvo svarstyti komitetuose, pagrindinis buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vadinasi, žmonės buvo įsigilinę į šią problemą.
Trečia, vis dėlto teikiamu įstatymu mes sprendžiame ne valstybinės kalbos statusą, o dokumentas aiškiai sako: „Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas“. Čia yra juridiniai dalykai. Ir tikrai pagrindinis komitetas turėtų būti, kaip ir buvo dėl anų dviejų įstatymų, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi prašau palaikyti šį komitetą.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nėra išbraukiamas. Jis tikrai turi teisę būti kaip papildomas komitetas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratau, yra du siūlymai – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Yra koks nors trečias siūlymas? Trečias yra siūlymas? Dėl argumentų kalbėsime kitaip.
Dabar yra siūlymai dėl komitetų. Komiteto pirmininkas norėjo dar ką nors pasakyti? Prašom. R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Kadangi čia yra ir kalbos klausimas, ir yra laiko iki pavasario sesijos įsigilinti, tai aš siūlau, kad pagrindinius būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
PIRMININKĖ. Prašom, gerbiamoji A. Stancikiene.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš noriu dėl komiteto pasisakyti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas per trejus metus nesugebėjo apsvarstyti Konstitucijos 28 straipsnio pataisų, kur surinkti 106 Seimo narių parašai. Jūs, Seimo Pirmininke, iš tribūnos kiekvieną faktiškai savaitę man į tą patį klausimą atsakote, kad dėl per didelio užimtumo Teisės ir teisėtvarkos komitetas to negali padaryti. Kadangi yra labai užimtas komitetas, aš tikrai siūlau duoti mažiau užimtam komitetui, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kuriam, beje, ir taip priklauso tiesiogiai su kultūra ir tautos išlikimu susiję dalykai.
Beje, poniai I. Šiaulienei noriu pasakyti, kad ji neklaidintų. Komiteto paskyrimas yra išimtinai Seimo teisė ir Seimo narių valia plenariniame posėdyje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš noriu dabar patikslinti. Kiek pavyko išsiaiškinti, Konstitucinė komisija dar nėra baigusi procedūrų, tai ten pasižiūrėkite dėl šeimos. Mane taip informavo komiteto pirmininkas. Bet tai ne šios dienos klausimas. Mes išsiaiškinsime, kai tvirtinsime kitos savaitės darbotvarkę.
Dabar yra du pasiūlymai – yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Balsuojame. Kas pritariate Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite… Nes buvo du pasiūlymai – P. Urbšio ir V. Stundžio. Balsuojame alternatyviai. Kas už Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, balsuoja už, kas už pagrindinį Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuoja prieš. Balsuojame.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 57, prieš – 46. Pagrindinis yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, vadinasi, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tampa papildomas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū. Šis klausimas baigtas svarstyti.
10.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2015 metų Laisvės premijos paskyrimo Vytautui Landsbergiui“ projektas Nr. XIIP-3780 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2015 metų Laisvės premijos paskyrimo Vytautui Landsbergiui“ projektas Nr. XIIP-3780. Pateikimas. Pranešėja – I. Degutienė. Labai didelis triukšmas salėje, gerbiamieji Seimo nariai! Susikaupkime darbui ir paklausykime.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, kaip Laisvės premijų komisijos pirmininkė, privalau teikti Seimo nutarimą „Dėl Laisvės premijos paskyrimo Vytautui Landsbergiui“.
Tiesiog norėčiau priminti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvės premijos įstatymu, kuris buvo priimtas dar 2011 m., 2011 m. rugsėjo 15 d. buvo įsteigta Laisvės premija. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Paprastai Seimo nutarimu premija paskiriama iki gruodžio 23 d., o įteikiama Laisvės gynėjų dieną, tai yra Sausio 13-ąją. Noriu priminti, kad šiemet Sausio 13-ąją minėsime dvidešimt penktąjį kartą, tai yra jau praėjo 25 metai.
2015 m. lapkričio 12 d. įvyko Laisvės premijų komisijos posėdis ir atsižvelgiant į mūsų nuostatus buvo pateikti septyni kandidatai. Buvo pateikti kandidatai, kurių aš negaliu atskleisti, nes tai yra konfidencialu. Juos pateikė tiek valstybės ir savivaldybių institucijos, tiek visuomeninės organizacijos, akademinė bendruomenė. Dar buvo teikimas bendruomenių ir fizinių asmenų. Balsuojant iš septynių kandidatų (visi septyni atitiko ankščiau pateiktus kriterijus) balsų dauguma profesorius V. Landsbergis buvo pasiūlytas pretendentu į Laisvės premiją.
Norėčiau priminti, kad tai yra penktoji Laisvės premija. Pirmoji 2011 m. buvo paskirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją – S. Kovaliovui, antroji – A. Terleckui, trečioji – S. Tamkevičiui, ketvirtoji – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui A. Michnikui. Šį kartą tai yra penktoji Laisvės premija.
Gerbiamieji kolegos, profesorių V. Landsbergį visi puikiai pažįstame. Žinome jo nuopelnus, bet turbūt nebus per daug, jei dar kartą priminsiu keletą ryškesnių jo politinės veiklos momentų. Taip, kaip kalbėjo ir mūsų komisijos nariai, turbūt šiandien kiekvienam tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, laisvės siekis yra visada sutapatinamas su V. Landsbergio vardu. Visa tai prasidėjo nuo Sąjūdžio pradžios ir turbūt niekam nereikia sakyti, kad Sąjūdžio reikšmė atkuriant Lietuvos nepriklausomybę yra viena iš svarbiausių Lietuvos valstybingumo istorijoje.
V. Landsbergis 1989 m. buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, po to tais pačiais metais Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybą, o nuo 1988 m. lapkričio iki 1990 m. buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku, vėliau – Sąjūdžio garbės pirmininku. Taip prasidėjo laisvės siekio kova, kuri tęsėsi, ir V. Landsbergis visada buvo priekyje.
1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis išrenkamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku. 1990–1991 m. Lietuvai buvo vieni sunkiausių išbandymo metų, reikėjo atlaikyti ir SSRS paskelbtą blokadą, ir SSRS agresiją, prisimenant kritusius Sausio 13-ąją, ir siekti atkurtos nepriklausomos valstybės pripažinimo. Jau 1991–1992 m. užsienio valstybių paskirti ambasadoriai skiriamuosius raštus įteikė tuometiniam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui, kaip to meto aukščiausiajam Lietuvos vadovui.
Toliau reikėtų priminti labai reikšmingą įvykį – 1990–1991 m., Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas pasirašė susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė. 1990–1991 m. reikšmingi ir tuo, kad V. Landsbergis pirmininkavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijai. 1992 m. rudenį buvo parengtas projektas ir, priėmus referendumu Konstituciją, ji buvo įteisinta. Toliau, be abejo, kaip minėjau, 1990 m. kovo 11-oji.
Taigi niekam ne paslaptis, kad vieni Lietuvoje kaip žmogų, pabrėžiu, V. Landsbergį labai myli, kiti jo nemėgsta, tačiau nepaneigsi, kad V. Landsbergis yra Lietuvos laisvės simbolis.
Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog jus kviečiu pritarti Laisvės premijų komisijos sprendimui ir priimti šį Seimo nutarimą skirti Laisvės premiją V. Landsbergiui šių metų sausio 13-ąją, praėjus 25 metams po mūsų Lietuvos žmonių netekties. Tai yra laisvės kovos išraiška ir Laisvės premija šiam žmogui, man atrodo, yra tikrai ir reikšminga, ir laiku. Ačiū. Tikiuosi jūsų supratingumo.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajai Irenai. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas. Ruošiasi. L. Balsys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji kolege Irena, su visa pagarba tikrai ne su viskuo galėčiau sutikti, ką jūs pasakėte, ir niekada negalvojau, kad kandidatus į Laisvės premiją, kurie nominuojami, mes padarome paslaptimi. Turbūt vieša paslaptis, kad šiemet į šią nominaciją pretendavo ir Prezidentas V. Adamkus, todėl man šiek tiek keista, kad mes nekalbame apie visus pretendentus, jų jūs nepaminėjote, o pasakėte tik apie vieną, kurį siūlo komisija. Mano klausimas būtų, kaip pasiskirstė komisijos balsai balsuojant už pretendentus? Aš suprantu, kad… Gal jūs galite pasakyti, gal net keli balsavimai buvo. Kas nurungė, kad šiais metais premiją siūloma teikti V. Landsbergiui?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, aš pirmiausia jums rekomenduočiau pažiūrėti Seimo tinklalapyje šios Laisvės premijų komisijos nuostatas, kai jūs mane kaltinate, kad aš nekalbu apie tai, kokie kandidatai. Beje, aš ne pirmą kartą stoviu šioje tribūnoje kaip Laisvės premijų komisijos pirmininkė ir teikiu, ką komisija nusprendžia. Lygiai taip pat buvo pernai, kai Laisvės premijų komisijos buvo siūlomas ponas A. Michnikas ar kai buvo A. Terleckas. Ten aiškiai parašyta, kad mes neturime teisės atskleisti tų kandidatų, kurie yra pasiūlyti, tuo labiau kad balsavimas yra slaptas, ir aš negaliu jums pasakyti, kas kaip balsavo, kurie komisijos nariai ir už kokį kandidatą, kas kiek gavo balsų. Tai yra parašyta nuostatuose, ir jeigu aš dabar viską iškločiau, kaip yra parašyta Laisvės premijų komisijos protokole, tai turbūt kiti kreiptųsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad aš pažeidžiau kaip Laisvės premijos komisijos pirmininkė įgaliojimus juos viršydama, nes aš pažeidžiu nuostatus. Aš jums daugiau nieko negaliu atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Balsys. Ruošiasi K. Masiulis.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji komisijos pirmininke, aš tikiuosi, tai, ką jūs sakėte, kas yra laisvės simbolis, yra jūsų asmeninė nuomonė. Man laisvės simbolis labiau yra L. Asanavičiūtė, ne V. Landsbergis.
Bet aš norėjau paklausti. Iš tikrųjų tie gerbiamojo profesoriaus nuopelnai, kuriuos jūs išvardinote, yra plačiai žinomi, niekas jų negali nei paneigti, nei dėl jų diskutuoti. Bet visi tie nuopelnai ir tos pareigos, kurias ėjo, tai buvo pareigos kaip rinkto politiko, Seimo Pirmininko, tie sprendimai dažniausiai buvo kolegialūs, ne vieno žmogaus sprendimai. Tuo tarpu norėtųsi išgirsti vis dėlto, kokie yra konkrečiai kaip asmens nuopelnai, nes kiti jūsų išvardinti laureatai buvo kaip asmenys, kaip disidentai, jie nebuvo politizuoti. O jūsų siūlomas profesorius V. Landsbergis yra visiškai aiškiai susietas su viena politine jėga Lietuvoje – su jūsų atstovaujama partija. Dabar, artėjant rinkimams, tai skamba truputėlį keistai.
Aišku, čia komisijos sprendimas, čia ne jūsų sprendimas, bet jeigu jums reikia Seimo pritarimo, mes galime dėl to klausimo padiskutuoti, ir aš manau, kad čia yra labai politiškai skambantis dalykas. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Pirmiausia apie tai, kokiai jis priklausė politinei jėgai. Jeigu jums įdomu, tai Tėvynės sąjunga susikūrė tiktai 1993 m. Tai V. Landsbergis nebuvo jokios partijos nariu. Tik po to partija susikūrė, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. O tuo metu, atleiskite, kai jis Sąjūdžio žmonių buvo išrinktas pirmininku, tai Sąjūdis buvo nevyriausybinė organizacija, kaip dabar mes tą pavadintume, arba visuomeninė organizacija. Didelis Lietuvos visuomeninis judėjimas ir tada turbūt vien jo veikla Sąjūdžio metais… Be abejo, kiekvienas iš mūsų galime turėti skirtingas nuomones ir pozicijas, bet aš manau, kad nuo vadovo tais metais, 1990–1991 m., labai daug kas priklausė, ypač jūs, gerbiamasis Linai, turėjote galimybę bendrauti su kitų užsienio valstybių politikais ir turbūt bendraujant ne kartą jums buvo pabrėžta apie V. Landsbergio, kaip politiko, nuopelnus skelbiant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, ypač išvedant SSRS kariuomenę iš Lietuvos.
Be abejo, šiandien, kaip matau, daug kas tą labai artimą mūsų istoriją interpretuoja kaip nori. Kiekvienas iš jūsų turite savo asmeninę nuomonę ir ją turėsite teisę išreikšti balsuodami dėl šio Seimo nutarimo. Dar kartą pasakau: jūs mane kritikuojate, kad man jis yra laisvės simbolis; taip, man V. Landsbergis Lietuvoje yra laisvės simbolis. Jums galbūt atrodo kitaip. Nebūtų tų įvykių, nebūtų Sąjūdžio, nebūtų kitų įvykių, nebūtų ir Sausio 13-osios, nebūtų ir Kovo 11-osios. Buvo viename Seime tokių diskusijų, kad kam reikia švęsti Kovo 11-ąją, nes mes jau švenčiame Vasario 16-ąją. Vėlgi buvo išreikšta nuomonė. Tuomet aš atsakiau taip: jeigu švenčiame Kalėdas, tai gal nebešvęskime Velykų. Žinote, tai supratimo reikalas.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pirmininke, atsakyti dvi minutės.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Jūs gerai žinote Statutą ir labai daug viršijote.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Labai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Jūsų dar yra labai daug norinčių klausti. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi V. Mikalauskas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti tokio dalyko. Kaip manote, ar neturėtumėte kviesti mus visus atsiriboti nuo tų dabartinių partinių takoskyrų ir susitelkti į to žmogaus nuopelnus, kurie yra didžiuliai?
Antras klausimas. Man teko dalyvauti viename didžiuliame, milžiniškame, tarptautiniame kongrese ir aš mačiau, kaip viena po kitos delegacijos ėjo ir fotografavosi ne su kuo nors kitu (ten daug įžymių žmonių buvo), bet su V. Landsbergiu. Ar nereikėtų kaip nors pabrėžti, kad per dvidešimt kelerių metų dabartinės nepriklausomybės istoriją tai vienintelis žmogus, kuris yra atpažįstamas tarptautiniu mastu ir jo asociacija eina su Lietuva ir su laisve?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs tiesiog papildėte mano išsakytas mintis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Mikalauskas. Ruošiasi A. Skardžius.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji komisijos pirmininke, nekvestionuoju nei gerbiamojo profesoriaus V. Landsbergio nuopelnų, nei komisijos, bet mano klausimas labai panašus į gerbiamojo A. Syso. Kyla tokių minčių. Vis dėlto jūs neatskleidėte ir negalite atskleisti, kiek kandidatų, pretendentų sudėties, bet jums tikriausiai žinoma, kad iš karto po posėdžio paviešintas žiniasklaidoje komisijos verdiktas su pavardėmis ir net balsavimo rezultatais. Kaip jūs tada reagavote ir reaguojate į slaptos informacijos nutekinimą iš komisijos?
Norėčiau dar paklausti, ar per pirmąjį balsavimo turą pavyko išrinkti pretendentą?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Žinote, aš nesu teisėja, be abejo, kad informacija buvo nutekinta tik pasibaigus komisijos posėdžiui, t. y. tų Seimo narių ar kitų komisijos narių (beje, komisijoje yra ir ne Seimo narių). Tie, kurie tą informaciją nutekino, iš karto pažeidė komisijos nuostatus, bet tai yra jų sąžinės reikalas. Aš tikrai negaliu jų teisti.
Na, o atsakant į klausimą, ar per pirmąjį turą, jeigu galima taip pasakyti, tai tikrai ne. Balsų daugumos per pirmą balsavimą nebuvo, todėl buvo antrasis turas ir buvo pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Norėčiau paklausti komisijos pirmininkės gerbiamosios I. Degutienės. Vis dėlto Seimo nariai, jūsų komisijos nariai, skundėsi, kad komisijos posėdis buvo suorganizuotas kitų Seimo valdybos patvirtintų posėdžių metu, negalėjo dalyvauti, ir kelia nuostabą, gerbiamoji pirmininke, jūsų atsakymai į tai, kad mes negalime žinoti nominantų, kad negalime žinoti rezultatų. Tada gal reikia keisti nuostatus, nes tai labai panašu į energetikos sektorių – viskas po konfidencialumo skraiste.
Pirmininke, jūs minėjote, kad vieni žmonės labai myli profesorių V. Landsbergį, kiti jo nemyli. Tas savybes, dėl kurių jis mylimas, jūs labai aiškiai, nuosekliai atskleidėte, bet gal galėtumėte paaiškinti mums visiems, kodėl jo nemyli, dėl kokių savybių jo nemyli?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo jūsų klausimo pabaigos. Matyt, jūs ir esate iš tų, kurie nemyli, tai jūs turbūt ir galite atsakyti. Kadangi aš myliu, tai negaliu pasakyti, kodėl jūs nemylite. Tik iš atgarsių žinau tiek Seime, tiek visuomenėje.
O jūsų klausimo pirmoji dalis… Žinote, man labai įdomu, nes, kaip sakiau, ne pirmą kartą pristatau Laisvės premijos nominantą ir teikiu Seimo nutarimą. Nė karto, kai buvo kiti nominantai, nebuvo tokių klausimų, kokius gaunu šiandien. Visiems tiko Laisvės premijų komisijos nuostatai, niekas neklausė, kokie buvo kandidatai, kiek kas gavo balsų, tačiau šiandien susidomėjimas yra visiškai kitoks vien dėl to, kad pretendentas yra, na, ne visiems, matyt, priimtinas V. Landsbergis.
Dar kartą sakau, toks komisijos verdiktas. O jūsų verdiktas, ar jūs patvirtinsite šį Seimo nutarimą. Nepatvirtinsite, tada komisija turės rinktis dar kartą, nes nežinau, kaip mes atrodysime tai pačiai visuomenei, kada artėja 25-metis Sausio 13-osios, kada 2011 m. buvo tikrai įsteigta Laisvės premija ir žmonės labai teigiamai į tai reagavo, ir šiemet mes nepaskirsime tos Laisvės premijos niekam, čia jau jūsų apsisprendimas.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Jūs atsakėte tiek, kiek spėjote atsakyti. Po pateikimo nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš ne apie meilę. Aš noriu kalbėti racionaliai ir pasiūlyti jums galvoti racionaliai. V. Landsbergis Laisvės premijai yra pasiūlytas kaip pirmasis Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, žmogus, kuris kartu su kitais Rytų Europos lyderiais yra pripažintas kaip vienas iš labiausiai nusipelniusių šio regiono laisvės byloje. Kaip minėjo kolegos, žmogus, kuris tuo metu kaip lygus su lygiu bendravo su pasaulio lyderiais išvedant Lietuvą į tarptautinę areną. Tuo, kad mes kalbame dabar politikuodami, nusileisdami iki paties žemiausio politinio lygmens, ne V. Landsbergį žeminame, mes žeminame save ir mes žeminame mūsų valstybės… Aš manau, kad galbūt balsuodami galime ištaisyti tas kalbas ir vis dėlto išreikšti pagarbą šitam žmogui ir mūsų valstybės laisvei. Aš jums noriu priminti, koks buvo požiūris į Čekijos Prezidentą V. Havelą prieš jo mirtį. Matyt, toks visų didelių žmonių, asmenybių, didelių lyderių likimas, kad jie būna žeminami ir niekinami, tačiau jų reikšmė valstybių istorijoje išliks visada. Manau, kad balsuodami turime galvoti būtent apie tai, o ne apie tai – patinka man charakteris ar nepatinka, myliu ar nemyliu. Kolegos, prašau patvirtinti Laisvės premijos komisijos sprendimą ir nedaryti komedijos iš labai svarbaus klausimo.
PIRMININKĖ. Laikas. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties aš nesu nei labai prieš, nei už, bet kadangi buvo užsirašę kalbėti už, todėl beliko grafa užsirašyti kalbėti prieš. Išties mes nežinome, kas buvo nominuoti, kas užėmė antrą garbingą vietą, kaip pasiskirstė balsai. Kiek teko girdėti iš nuogirdų, tai buvo V. Adamkus. Aš manau, gali būti nominuotas tas žmogus, kuris tautą vienija, o ne tas žmogus, kuris turbūt tautą skaldo. Galbūt laiku ir vietoje ponas V. Landsbergis atsidūrė tuo lemiamu laiku, bet aš norėčiau kalbėti tų žmonių vardu, kurie tuo metu buvome prie bokšto. Kai ant mūsų važiavo tankai, kažkodėl man, kaip patyrusiam jaunuoliui, jau šiek tiek nusimanančiam apie sovietinę armiją ir jos techniką, buvo labai keista žinoti, kad mūsų niekas tuo metu neperspėjo, kad tokia agresija yra. Gėrėme arbatą, valgėme sumuštinius, dalinomės puikia nuotaika – stovėkite, jaunuoliai, čia su lazdomis, su kažkokiais savo darbo armatūros strypais, o kad rusų tankai atvažiuos traiškyti, pasirodo, mes vėliau sužinojome, šių rūmų žvalgyba, gynėjai tai jau žinojo. Man gaila tų žmonių, kurie buvo paaukoti. Galbūt reikėjo kraujo aukos, bet ar tokia kaina laisvė yra saldi? Aš pasidalinau savo Sausio 13-osios įspūdžiais.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 50, prieš – 8, susilaikė 40. Dviejų balsų persvara pritarta po pateikimo.
Siūlau ypatingą skubą, nes mums svarbus laikas, kad Sausio 13 d. galėtume pasiruošti. (Balsai salėje) Todėl, kad mes turime. Žinote, kad Laisvės premija pagal priimtą įstatymą yra teikiama Sausio 13 d. Tam mes turime atlikti dar daugybę pasiruošimo procedūrų.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Balsuojame. Prašom balsuoti. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 43, prieš – 16, susilaikė 39. Skubai nepritarta. Svarstysime darbo tvarka.
Gerbiamasis G. Steponavičius laukia iš anksčiau.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Replikos po balsavimo teise. Išties yra gaila matyti, kad tokiose situacijose mes, nemaža dalis Seimo, beveik pusę balsavusiųjų, nesugebame perlipti per save ir nesugebame pažvelgti ne iš savo asmeniškumų pozicijos, o iš istorinės perspektyvos. Mano asmeninė pastaba gerbiamajam A. Skardžiui. Aš tikiuosi, kad jūs nesijaučiate, kad jus kas nors varu varė prie televizijos bokšto ar Lietuvos Respublikos Seimo?
PIRMININKĖ. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų liūdna man todėl, kad, pirma, dar nepasibaigus Laisvės premijų komisijos darbui, buvo net televizija pakviesta ir vienas komisijos narys, kuris yra G. Kirkilas, iš karto man pasakė: Irena, tavęs laukia televizija. Visą informaciją iš komisijos išleido tas pats G. Kirkilas, todėl šiandien socialdemokratai su pavardėmis aktyviai komentuoja, kokie buvo pretendentai. Gerai, turbūt ponas A. Skardžius žino, kaip vyko ir komisijos posėdis. Kitas dalykas, gerbiamasis kolega, jaunas kolega, prieš 25 metus visi buvo tokie jauni, o buvo žmonės, kurie stovėjo priekyje, kurie buvo flagmanai, kurie buvo vėliavnešiai. Ir V. Landsbergis būtent buvo tas Lietuvos vėliavnešys siekiant laisvės ir nepriklausomybės. Dabar dar su negatyviais epitetais čia, Lietuvos Respublikos Seime, tą žmogų dergti? Turėkime sąžinės ir turėkime garbės patys sau.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai džiausiuosi, kad nulėmė ne A. Skardžiaus tekstas, nes jeigu jis būtų nuėjęs į intensyvios terapijos palatą Santariškėse, kur šiuo metu gydomas V. Landsbergis, aš ir sau neatleisčiau tokio baisaus signalo.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turbūt išreikšiu vyrų poziciją, daugumos vyrų poziciją čia, mes galėtume pareikšti tik apgailestavimą, kad tokių vyrų kaip A. Skardžius yra.
PIRMININKĖ. Antanas Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Vytautas.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Vytautas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš esu buvęs žurnalistas. Kažkada labai aštriai kritikuodavau profesorių V. Landsbergį, buvau net jo viešai smerkiamas per spaudos konferencijas, tačiau vis dėlto esu įsitikinęs, kad mes pasielgėme dabar nevisiškai teisingai. Mes nesugebėjome depolitizuoti šitos problemos, kurią ką tik svarstėme, nesugebėjome nusišalinti nuo asmeniškumų ir neįstengėme pažvelgti objektyviai į šio žmogaus vaidmenį. Visi žinome, tai yra pirmasis valstybės vadovas, nepriklausomybėje išsilaikė, pasiteisino. Jeigu valstybė būtų sužlugdyta pirmomis dienomis, jūs puikiai žinote, kas būtų atsitikę su pirmuoju valstybės vadovu. Labai gaila (man atrodo, klostosi tokia tradicija), kad mes apdovanoti ir pradedame žmones tik tuomet, kai jie iškeliauja į kitą pasaulį. Ir ne tik Lietuvai, savus nusipelniusius piliečius, bet ir užsienio. Pavyzdžiui, susigriebiame, kai miršta koks nors B. Jelcinas, kuris pasakė „Stosiu Vilniuje prieš tankus“. Tada mes susigriebiame, kad jam net neįteikėme, esant gyvam, valstybės apdovanojimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kiekvienas turi teisę į nuomonę, kiekvieno Seimo nario mandatas yra laisvas. Ačiū. Argumentai išklausyti. Mes tai svarstysime antradienį kaip patį pirmąjį klausimą, bus svarstymas ir priėmimas.
11.09 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 422, 423 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3427(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40, 75 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 422, 423 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3427(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai, pataisų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu nuo 1 iki 5 straipsnio? Priimta. Nuomonė prieš yra – E. Masiulis. Prašom, Eligijau.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, vertinant įstatymą atrodo, kad tai yra pažangus įstatymas, kuris leidžia pereiti į elektroninę erdvę ir perkelti didesnę dalį mokesčių administravimo funkcijų, tačiau tiek svarstymo metu, tiek ir priėmimo metu komitetuose nebuvo labai aiškių atsakymų, o kaip priėmus šį įstatymą visas tas administravimas veiks. Viena vertus, mes puikiai suprantame, kad įdiegiant naujas sistemas reikės išlaidų ne tik Mokesčių inspekcijai, bet reikės išlaidų ir smulkiajam verslui, net ir įstatymo rengėjai sako, kad tai gali kainuoti apie 20 mln. eurų.
Antras dalykas, kuris dar labiau sukelia painiavą, kad įdiegus elektroninį PVM sąskaitų faktūrų siuntimą Mokesčių inspekcijai kartu išlieka reikalavimai ir popierinio varianto. Kad neatsitiktų taip, kaip nuo lapkričio 1 d. atsitiko su elektroninių receptų rašymu, kai 98 % receptų vis dar rašomi popieriniu variantu, apie 8 % elektroniniu, o vaistininkai, farmacininkai turi ir tuos, ir tuos aptarnauti ir tai užtrunka ilgiau, negu kad buvo vien tik popieriniai. Lygiai taip pat aš pasigendu įstatyme aiškaus įsipareigojimo, kad per tam tikrą terminą bus pereita vien tik prie elektroninio varianto, todėl skeptiškai vertinu šį įstatymą ir manau, kad tai yra kol kas neparengtas iki galo įstatymas ir tai atsilieps administracine papildoma našta, ypač smulkiajam verslui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Nesteckis. Už. Atsiprašau.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju Pirmininkei. Noriu pasakyti, kad šis klausimas Biudžeto ir finansų komitete buvo tikrai nuosekliai analizuojamas ir buvo svarstomi visi pasisakymai, kurie kėlė abejonių, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas vienbalsiai bendru sutarimu patvirtino įstatymo projektą. Manau, tikrai nenoriu pasakyti kokių nors priekaištų Sveikatos ministerijai, kuri diegia elektronines priemones, bet noriu pasakyti, kad tai, ką diegia Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija – visos elektroninės priemonės ir visos deklaracijos puikiausiai veikia ir puikiausiai tie klausimai yra išspręsti. Manau, kad ir šiuo klausimu tikrai viskas bus puiku, o tiems, kurie šiandien sakome smulkus verslas, kaip tik jiems bus palengvinimas, kad jie galės tas sąskaitas faktūras ir važtaraščius išrašyti elektroninėje erdvėje ir jiems tikrai palengvins tą veiklą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, džiaugdamiesi gana neblogu mokesčių surinkimu, vis dėlto mes turime atkreipti dėmesį, kad pridėtinės vertės mokesčio surinkimas, deja, yra vienintelis bene atsiliekantis nuo plano ir Vyriausybei kol kas ne taip gerai sekasi kovoti su šešėliu ir piktnaudžiavimu būtent PVM srityje. Todėl ir mūsų frakcija iš esmės palaiko šį projektą, kuris galėtų prisidėti prie kovos su šešėliu.
Kartu norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybėje ir Mokesčių inspekcijoje būtų imamasi reikiamų priemonių, kad gaunant tas PVM sąskaitas tiesiogiai elektroniniu būdu būtų apsisaugoma nuo galimo Mokesčių inspekcijos darbuotojų piktnaudžiavimo, sakykime, analizuojant prekių pirkimus, įvairių nuolaidų gavimus ir kad tai nebūtų perduodama suinteresuotiems konkurentams kaip tam tikra komerciškai jautri informacija. Taigi greta tos naujos galimybės Mokesčių inspekcija turi imtis ir prevencinių priemonių dėl tos informacijos apsaugos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikro aš šiek tiek norėčiau oponuoti kolegai dėl mokestinių dalykų. Taip, galbūt dėl šio mėnesio mokesčių surinkimo, ką jūs minėjote PVM, ir yra tam tikrų dalykų, tačiau apskritai mokesčių surinkimas mūsų valstybėje labai gerėja. O, sakykime, išlaidos sukurti šiai elektroninei sistemai yra gana mažos, nes bus panaudotos Europos Sąjungos lėšos. O dar paskaičiuota dėl elektroninių paslaugų teikimo darbuotojų laiko sutaupymo, kanceliarinių išlaidų mažinimo ir t. t., net numatoma apie 36 mln. eurų nauda. Taigi iš to laimės visi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 60, prieš – 1, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3427) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 882 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3428(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 882 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3428(2). Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Gal galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui nuo 1 iki 5 straipsnio? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 68, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3428) priimtas. (Gongas) V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Tik dėl protokolo prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Gapšys – balsas už.
11.19 val.
Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3429(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4c klausimas – Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3429(2). Priėmimo stadija. Trys – 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Gal galime priimti pastraipsniui nuo 1 iki 3 straipsnio? Priimta pastraipsniui.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3429) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2838(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2838. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
Yra du straipsniai – 1 ir 2. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Kalbėti nori J. Razma. Ar tikrai norite kalbėti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas, kurio projekto Nr. XIIP-2839, priimtas. (Gongas) (Balsai salėje) Nr. XIIP-2839. Atsiprašau, įstatymas (projektas Nr. XIIP-2838(2) priimtas. (Gongas) Dar kartą dėl tikslumo.
11.21 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2839(2) (priėmimas)
1-5b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2839. Priėmimo stadija.
Yra 1 ir 2 straipsniai. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2839(2) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 16, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3221(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 16, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3221. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento redakcinė pastaba. Ar galime pritarti redakcinei pastabai? (Balsai salėje) Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu su redakcine pastaba? Priimta bendru sutarimu.
3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ir 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 79, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3221(2) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 5, 7, 8, 9, 13, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3167(2) (priėmimas)
1-7 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3167(2). Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Gal galime priimti pastraipsniui nuo 1 iki 11 straipsnio? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai; už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3167(2) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-97 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1007(2) (priėmimas)
1-8 klausimas – Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-97 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1007. Priėmimo stadija.
Yra trys straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime 1, 2 ir 3 straipsnius priimti pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu.
Nuomonė už. Vytautai, ar būtinai norite kalbėti? Ačiū už supratimą. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1007(2) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 81 straipsniu ir 95, 96, 179, 183, 191, 220 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2979(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 81 straipsniu ir 95, 96, 179, 183, 191, 220 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2979. Priėmimo stadija.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Gal galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2979(2) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 131 ir 133 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3443(2) (priėmimas)
1-10 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 131 ir 133 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3443. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš…
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2979) priimtas. (Gongas) Darbotvarkės 1-10 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 131 ir 133 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3443. Kaip baigėme? Ne taip paskelbiau. Atsiprašau. Čia truputį per greitai viską darome. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3443) priimtas. (Gongas) Viskas gerai. Net nespėjame registruoti.
11.32 val.
Baudžiamojo kodekso 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3159(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Baudžiamojo kodekso 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3159. Priėmimo stadija. Yra trys straipsniai – 1, 2 ir 3. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Kalbėti norinčių nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3159) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 1331, 177, 221, 224, 225, 2252, 237, 240, 2462, 2475, 259, 2591, 269, 320, 321 straipsnių pakeitimo ir 1772 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-2698(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir 1772 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-2698. Priėmimo stadija. 1, 2, 3… Čia yra Teisės departamento…
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime priimti 3 straipsnį su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė? Priimtas bendru sutarimu. 4, 5, 6, 7… Ne, 6. 4, 5, 6 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. 7 straipsnis. Yra Seimo Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Ar galime 7 straipsnį priimti su komiteto pritarta Teisės departamento pastaba? Priimta. 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsniai. Ne, 14 straipsnio dar negalime. Iki 13 straipsnio. Ar galime pastraipsniui priimti, nes nėra pastabų, pasiūlymų? Priimta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti 14 straipsniui su Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė? Pritarta. Priimta bendru sutarimu. 15, 16 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 17 straipsnis. Yra Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas. Kadangi komitetas pritarė, ar galime visi palaikyti bendru sutarimu, kad galėtume svarstyti, nes čia dėl datos įsigaliojimo? Pritarta dėl svarstymo bendru sutarimu. Yra taisoma data – nuo 2016 m. sausio 1 d. Ar galime pritarti pataisai bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime priimti 17 straipsnį kartu su Seimo nario J. Sabatausko pastabomis ir Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė? Priimta pastraipsniui.
Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2698) yra priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2110(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2110. Priėmimo stadija. Yra du straipsniai.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Dar yra Teisės departamento bendra pastaba, kuriai pritarė komitetas. 2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Nuomonės už, prieš. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų priimame labai svarbų įstatymą, kuris palies naujos emigrantų kartos vaikus. Tai dar vienas žingsnis į, sakyčiau, dvigubos Lietuvos pilietybės įvedimą, tačiau priėmus šį įstatymą atsiranda paradoksas. Būtent trečios bangos emigrantai, jeigu jie priėmę kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netenka, o jų vaikai jau iš esmės gauna tą dvigubą pilietybę ir jiems nereikia apsispręsti. Žodžiu, aš manyčiau, kad mums reiks vis dėlto spręsti šitą klausimą dėl dvigubos pilietybės, nes Lietuvos piliečiai beveik daugiau kaip 80 % savo artimųjų turi emigravusių į užsienius. Manau, kad be referendumo šito neišspręsime. Tikrai reikia dabar labai rimtai ruoštis, o referendumą, ko gero, reikėtų daryti kartu su Seimo rinkimais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Rinkimai artėja. Konstitucijoje, kuri yra priimta referendumu, yra išsakyta jos piliečių nuomonė, ir išsakyta labai aiškiai – jokios dvigubos pilietybės. Konstitucijos rašytojai, kurie rengė, tikriausiai buvo labai gerai viską apgalvoję. Dabar mes ieškome apėjimo, kad nereikėtų rengti referendumo, kad nors daliai žmonių būtų suteikta dviguba pilietybė. Man atrodo, morališkai tai turėtų būti mums, Seimo nariams, visiškai nepriimtina, nes mes siunčiame žinią – nevykdykite Konstitucijos, nevykdykite įstatymų, o ieškokite įvairiausių būdų, kaip galima apeiti ir pasiekti savo egoistinių tikslų. Tai viena.
Aš suprantu ir jūs tikriausiai visi suprantate, kad kiekvienos šalies pilietybė turi savo vertę. Amžiną atilsį A. Kalmanovičius turėjo net keturias pilietybes ir kaip jam buvo patogu – ar reikia turtą susigrąžinti, ar reikia kitus klausimus spręsti. Kitaip sakant, pilietybė turi savo vertę. Bet pamąstykime, juk mes puikiai suprantame, kad pilietybė yra šventas dalykas – tai įsipareigojimas savo tėvynei, savo valstybei, o ne tai, kad turėtų iš to naudos.
Ir dar. Priimdami tokius įstatymus, mes, be mano paminėto to moralinio aspekto, skatiname naujų žmonių išvykimą. Ir skatiname, kad toliau didėtų gimusių vaikų skaičius užsienyje, o ne čia, Lietuvoje.
Ir paskutinis, mes žeminame tuos, kurie yra ištikimi savo tėvynei, lieka čia ir sunkiomis ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis gyvena čia, Lietuvoje. Todėl aš kviečiu kolegas nepritarti šitam įstatymo projektui kaip moraliai netinkamam mums. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Na, mielieji kolegos, iš tikrųjų truputį keista besiklausant kai kurių kolegų pasisakymų ir nelabai aišku, kokioje realybėje tie žmonės gyvena. Aš noriu pasveikinti šitą įstatymo projektą ir tikiuosi, kad šiandien Seimas jį priims. Aš suprantu, kad tai yra tik vienas žingsnelis įteisinant dvigubą pilietybę ir apimant tiktai dalį mūsų Lietuvos Respublikos piliečių. Tačiau mes puikiai suprantame, kad, norėdami visiškai įteisinti dvigubą pilietybę, mes negalime be referendumo to padaryti. Jeigu yra galimybė, jau dabar neužmirštant, kad 700–800 tūkst. Lietuvos piliečių gyvena pačiose įvairiausiose pasaulio valstybėse ir ten kuria šeimas, ir ten gimsta jų vaikai, dabar lengva ranka imti ir atimti ten gimusiems Lietuvos piliečių vaikams jų pilietybę, mano galva, yra tikrai nesąžininga, žinant, kad esame maža tauta. Todėl žmonės, šeimos, kurių vaikai… Vaikai, gimę Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Airijoje, priėmus šitą įstatymą, turės galimybę turėti dvigubą pilietybę.
Netgi galiu pasakyti konkretų pavyzdį. Visai neseniai J. Valančiūno šeimoje gimė vaikas, jis taip pat galės pagal šį įstatymą turėti dvigubą pilietybę. Nepriėmus šito įstatymo, klausimas, ar J. Valančiūno vaikas liks kada nors Lietuvos Respublikos piliečiu. Kolegos, kviečiu pritarti šiam įstatymui ir manau, tai yra žingsnis į didesnę Lietuvą, žingsnis į pažangesnę Lietuvą, kuri yra atvira visam pasauliui.
PIRMININKĖ. Ačiū. L. Balsys – nuomonė už.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Čia iš tikrųjų yra geras įstatymas, tai nors ir vienas nedidelis žingsnelis į pagarbos parodymą Lietuvos piliečiams, kurie turi savo prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę. Tikrai raginu pasisakyti už, nes būtent šio įstatymo priėmimas ne skatins išvykti, o kaip tik skatins parvykti. Airijoje gimęs vaikas, sulaukęs tokio amžiaus, kai galės apsispręsti, kur jis nori gyventi, turės visas galimybes kaip tik parvykti į Lietuvą ir neatsisakyti Airijos pilietybės. Tai čia yra geras dalykas.
Iš kitos pusės, tai parodo visą absurdiškumą išaiškinimo Konstitucinio Teismo, kuris išaiškino, kad dviguba pilietybė įmanoma tik atskirais atvejais, vadinasi, labai retais, beveik nepasitaikančiais. Jau šiuo metu egzistuoja keliolika išimčių, pagal kurias dešimtys tūkstančių Lietuvos išeivijos žmonių turi dvigubą pilietybę. Aš manau, tai dar sykį parodo, kad eidami įstatymo keliu, o šis įstatymas yra dar viena savotiška išimtis, eidami įstatymo keliu, mes galime ir neturime rengti jokių referendumų, nežeminti mūsų piliečių arba turinčių teisę į pilietybę tautiečių, gyvenančių užsienyje, ir toliau įstatymais sureguliuoti, kad galėtų visi, kurie turi teisę į prigimtinę pilietybę, ją ir turėti.
Šiuo metu yra tik viena kategorija žmonių, kurie yra diskriminuojami, tai yra vadinamieji trečiabangininkai, žmonės, išvykę po 1990 metų. Visi kiti žmonės, o su šiuo įstatymu ir būsimi gimę, turintys teisę į pilietybę, jau tokią galimybę turi. Aš manau, eikime įstatymo keliu, šiandien priimkime šitą įstatymą ir galvokime, kaip įteisinti galutinai tiems, kas turi teisę ir kas nori, dvigubą pilietybę be referendumo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, asmenys, kurie gimdami įgyja ir kitos valstybės pilietybę, o ne tik Lietuvos, ši išimtis tarp kitų devynių išimčių buvo patvirtinta ankstesnės kadencijos Seimo kartu su tais asmenimis, kurie santuokos būdu automatiškai įgyja kitos valstybės pilietybę. Mes čia ir išlyginame tą neteisybę, kad tiems sutuoktiniams nereikia jokių trejų metų laikotarpio, o gimusiems vaikams reikia, kai jiems sukanka 18 metų.
Tačiau neapsigaukime sakydami, kad tai mažas žingsnelis. Tai tikrai nemažas žingsnelis. Įsivaizduokite, visų Lietuvos piliečių vaikai, kurie gyvena užsienyje ir ten gimė, automatiškai turės ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę be jokio raginimo atsisakyti. Dvigubą pilietybę. Jeigu skaičiuotume nuo 1990 m., kai Lietuvoje gyveno 3 mln. 600 tūkst., dabar nebesukrapštome 3 mln., kur tie 600 tūkst.? O jų vaikai? Taigi tikrai nemažas žingsnelis, o labai didelis.
Tačiau turime nepamiršti ir to, kokią Teisės departamentas pateikė pastabą, kad iš tikrųjų mes turėsime ateityje pagalvoti, kad toks pilietybės įgijimas gimimu neatsiejamas nuo poveikio rinkimų teisės institutui, aktyviai rinkimų teisei, o ypač pasyviai rinkimų teisei: Seimo rinkimai, Prezidento rinkimai, taip pat pareigai ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo ar atlikti karo ir alternatyvią krašto apsaugos tarnybą, kitų pareigų. Taigi raginu balsuoti už, bet nepamiršti ir kitų svarbių dalykų.
PIRMININKĖ. Laikas! Balsuojame. Nuomonės išsakytos. Kas pritariate, kad būtų priimtos Lietuvos pilietybės įstatymo pataisos, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pilietybės įstatymas (projektas Nr. XIIP-2110) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Sysas. Ir gerbiamasis S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau kolegai J. Sabatauskui priminti, kad premjeras turi kažkokį planą, kaip padidinti Lietuvos gyventojų skaičių iki 3,5 ar iki 4 mln., rodos, iki 2030 m. Taigi nereikia mums čia nerimauti, pasižiūrėsime į tą planą, ir bus viskas gerai.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Dėkojame. Gerbiamieji kolegos… Atsiprašau. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ačiū, gerbiamasis kolega. Pasaulio lietuvių komisijai ir kitais atvejais aš kartais pasakau, tiems, kurie bijo referendumo, pasakydamas tuos pačius skaičius – 3 mln. 600 tūkst. ir 3 mln., jeigu mes bijome referendumo, tai suaktyvinkime tuos 600 tūkst. ir referendumo baigtis bus aiški. Štai apie ką aš kalbėjau.
PIRMININKAS. Dabar jau visiems aišku.
11.49 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2700(2) (priėmimas)
Svarstome Viešojo administravimo įstatymo 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas. Po vieną. Į tribūną kviečiu S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Yra Seimo narių D. Mikutienės ir A. Matulo siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje) A. Matulą aš matau, D. Mikutienės nematau. Prašom pateikti savo pasiūlymą. O gal sutinkate su komiteto nuomone?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne, nesutinkame. Kolegos, prieš keletą metų mūsų valstybė atsisakė tokių neprognozuojamų patikrinimų, kad sudarytų verslui tinkamas sąlygas. Šiuo atveju yra numatyti neplaniniai ir planiniai patikrinimai. Neplaniniai patikrinimai gali būti vykdomi bet kada, bet žmogus turi parodyti savo pažymėjimą. Šiuo atveju kažkodėl vaistinėse numatoma leisti atlikti patikrinimus neprisistatant. Aš įsivaizduoju, kad po kiek laiko mes atnaujinsime šią procedūrą ir leisime visose verslo srityse daryti tokius kontrolinius patikrinimus.
Štai vakar pas mane buvo du privačiai dirbantys verslininkai farmacininkai ir sako: tinklai tikriausiai išsipirks iš tų tikrintojų, bet mums tai bus paskutinis lašas. Ministerija nesugebėjo pasakyti, kas, kur, kada eis, o pagrindinis argumentas buvo – mes norime įsitikinti, ar kompiuteryje pasiūlomas pigiausias vaistas. Tai tą patį gali matyti kontrolierius, atsistojęs vaistinėje ir stebėdamas tą procesą.
Be to, į rinką ateina elektroniniai receptai, viskas yra matoma. Todėl taikyti išimtį iš esmės vienai verslo sričiai, mūsų manymu, Sveikatos reikalų komiteto daugumos manymu, nėra jokio reikalo ir grįžti prie tų žiaurių vadinamųjų akcijų, kai vienas kontrolierius galės nuspręsti, surašyti aktą, bausti ar nebausti. Aš siūlau pritarti mūsų su kolege D. Mikutiene pasiūlymui.
PIRMININKAS. Pirmiausia ar yra 29, palaikantys A. Matulo ir D. Mikutienės siūlymą, kad svarstytume? Prašau balsuoti. Jeigu nebus 29, nebalsuosime. Yra 33.
Komiteto nuomonė, kodėl nepritarėte? Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui dėl Viešojo administravimo įstatymo nepritarė. Visų pirma Viešojo administravimo įstatymas yra skirtas visų institucijų kontrolei. Čia visiškai nekalbama apie farmacijos ar medicinos sritį, tai yra bendro pobūdžio įstatymas. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Siūloma dėl Viešojo administravimo įstatymo, kad šalia tų planinių patikrinimų, kada iš anksto yra žinoma, kada iš anksto pasakoma, kurią dieną, kokią valandą ir kas atvyks, būtų galimybė organizuoti ir netikėtus, neplaninius, nepaskelbtus patikrinimus. Jeigu jau kalbame apie šią sritį, kuri yra susijusi su vaistais, nors, kaip minėjau, čia yra bendro pobūdžio reikalavimas, tai, be jokios abejonės, komitete buvo išsakyta pozicija, jog su žmonių sveikata ir gyvybe susijusioje srityje tikrai prasminga turėti tokį instrumentą ne iš anksto pranešus, o netikėtai pakontroliuoti, kaip yra vykdoma ši veikla.
Komitetas šitam pasiūlymui, pritarus 3, prieš balsavus 3 ir 1 susilaikius, nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju komitetui. Motyvai už pataisą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, Sveikatos reikalų komiteto atstovų siūlymas yra tikrai logiškas, nes žiūrėkime į realią praktiką, o ne į kokius nors teorinius samprotavimus, kas bus tikrinama. Garantuotai bus tikrinamas silpniausias subjektas. Ir taip faktiškai visą laiką yra – tikrinami silpniausi subjektai. Šiuo atveju tos pavienės vaistinės ir panašiai bus kontroliuojamos, o dideli tinklai ras būdų, kaip nuo to išsisukti, jeigu kas nors ir atsitiktų toje vietoje. Aš suprantu, kad norima viską centralizuoti ir vaizduoti, kad mes taip didiname kontrolę, didiname skaidrumą ir panašiai. Bet, iš kitos pusės, mes lygiai taip pat rėkiame, kad pas mus yra perdėta kontrolė, verslas nesivysto ir panašiai.
Šiuo atveju, man atrodo, kaip tik pasiektume priešingą rezultatą, negu norėtume, jeigu pritartume Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui ir nepalaikytume pataisos, kurią siūlo gerbiamasis kolega A. Matulas.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Monkauskaitė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Aš noriu pasakyti, kad šitas sprendimas kaip tik duotų daugiau skaidrumo…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Alma, kalbėkite per mikrofoną, palenkite, kad mes girdėtume.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Aš noriu pasakyti, kad šitas sprendimas – kontrolinių pirkimų įvedimas – kaip tik duotų daugiau skaidrumo. Farmacija, aprūpinimas vaistais yra labai sudėtinga sritis ir čia to skaidrumo, man atrodo, labai reikia. Aš tikrai nesutikčiau su tuo, kad bus tikrinami silpniausi subjektai ir kad išsipirks didieji prekybos centrai. Tiesiog tokie pirkimai visur turi būti. Aš manau, kad dėl to laimės visi pirkėjai, visi pacientai ir apskritai mes visi.
Juo labiau kad po Naujųjų metų atsiranda toks dalykas kaip farmacinė rūpyba, vertinama nevienareikšmiškai. Yra žmonių, klausiančių, ar dėl to nepabrangs kai kurie vaistai. Vaistų kainodaros taisyklės yra tokios, kokios yra, teoriškai lyg ir neturėtų vaistai brangti. Bet, perfrazavus vieną politikos klasiką, kas galėtų paneigti galimybę, kad vaistai kokiu nors būdu gali ir pabrangti, jeigu ne vaistai, tai medicinos priemonės. Todėl aš siūlyčiau neatsisakyti tų kontrolinių pirkimų, nes būtų užtikrintas didesnis skaidrumas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Balsuojame už A. Matulo pataisą. Kas balsuojate už A. Matulo pataisą, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Dar kartą primenu – balsuojame už A. Matulo pataisą ir D. Mikutienės, kuri atėjo į salę.
Pataisai yra pritarta. Ar pagrindinis pranešėjas dėl to siūlo ką nors, ar nieko? Ar einame toliau?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš manau, kad tai yra sprendimas ir tolesni balsavimai nereikalingi. Čia mes nieko daugiau nepadarysime. (Balsai salėje) Taip, čia yra principinis sprendimas ir visi kiti balsavimai nebetenka prasmės. (Balsai salėje) O ką duos pertrauka? (Balsas salėje: „Prašykite pertraukos po visų straipsnių.“) Ne, ne. Aš nematau pertraukos prasmės, nes tai yra principinis sprendimas dėl visų…
PIRMININKAS. Ar jūs prašote pertraukos?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, aš neprašau pertraukos.
PIRMININKAS. Neprašote. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dar yra antras pasiūlymas. Ar tas antras irgi toks pats? Dėl 2 straipsnio toks pats, gerbiamasis pranešėjau? (Balsai salėje) Gerai.
Po svarstymo… Suprantu, kad antrą kartą nebalsuosime, pritarta ir 2 straipsnio pataisai. (Balsai salėje) Ar galime dėl 2 straipsnio sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Balsuojame. (Balsai salėje: „Jau balsavome!“) Už 2 straipsnį nebalsavome!
Už – 43, prieš – 8, susilaikė 32. Pritarta 2 straipsniui.
Dėl vedimo tvarkos – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, kadangi Seimas apsisprendė pritarti siūlymui išbraukti iš įstatymo kontrolinių pirkimų statusą, o šis įstatymas būtent tą ir lėmė, tai dabar priėmimo neturėtų iš viso būti. Ką tada mes priimsime, kai dabar galioja tvarka, neturinti kontrolinių pirkimų? Tiesiog turbūt tą įstatymo projektą reikia atsiimti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, retorinis klausimas yra labai rimtas, nes būtent tokia situacija susiklosto. Kaip tik ir buvo pasiūlymas įvesti juos. Dabartiniame įstatyme tokios nuostatos nebuvo. Ar aš galiu paklausti pranešėjo? Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš esmės tame projekte, kuris buvo teikiamas, tik tai ir buvo, ką dabar išbraukėme. Dabar jau lieka ta pati redakcija, kuri šiandien galioja. Aš nematau jokios prasmės, teisiškai būtų nelogiška balsuoti. Lygiai taip pat ir dėl kito įstatymo, mes negalime priimti ar netgi balsuoti dėl Farmacijos įstatymo pataisų, jeigu nepakeitėme Viešojo administravimo įstatymo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kad nebūtų… Atmesti neišeina, reikia balsuoti. Nieko nekeisim, liks… (Balsai salėje) Mes turime užbaigti priėmimo procedūrą. Mes priimsime tai, kas dabar galioja. Niekas nesikeičia, bet mes turime užbaigti procedūrą. (Balsai salėje) Projektas yra Vyriausybės, Vyriausybės atstovų nėra, niekas neatsiims šio projekto. Aš manau, kad procedūriškai mes turime balsuoti dėl viso įstatymo, o visas įstatymas yra tai, kad mes nepritariame pataisai ir lieka galioti buvęs įstatymas. Manau, kad… J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų procedūrą reikia užbaigti. Protinga būtų ją užbaigti balsuojant dėl abiejų projektų atmetimo, nes priimti tapatų įstatymą būtų juokinga. Tiesiog aš kviečiu elgtis racionaliai ir visiems balsuoti už atmetimą, jeigu taip jau susiklostė dėl pataisų.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nematau jokios prasmės balsuoti, nes esmė ir buvo ta, kas dabar buvo išbraukta. Atmetimas tarsi reikštų, kad tiems straipsniams, kuriems dabar mes nelabai norime pritarti… Suprantate? Mūsų tokia duali padėtis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atmesdami apskritai, mes atmetame ir tai, kas dabar yra įstatyme.
PIRMININKAS. Ne, įstatymas lieka galioti. Mes svarstome tik įstatymą, kurio numeris, jeigu aš neklystu, yra 1196. Dabartinis įstatymas galioja, niekas jo neliečia. Gerbiamasis K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, jeigu nereikia balsuoti, gal vertėtų daryti pertrauką, sulaukti Vyriausybės atstovo ir Vyriausybė atsiimtų tą įstatymo projektą?
PIRMININKAS. Mes nuėjome per toli, įbridome iki kelių, todėl aš skelbiu balsavimą. Viskas, kalbų užtenka, nes dar kalbėsime 20 min. Balsuojame dėl Viešojo administravimo įstatymo 2 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo. Kas pritaria patobulintam įstatymui su pataisomis, balsuoja už. (Balsai salėje) Kaip mes?.. (Balsai salėje) Gerbiamieji, nereguliuokite iš salės. Yra priėmimo procedūra, mes kitokio įstatymo neturime, todėl galime balsuoti už, prieš arba susilaikyti. (Balsai salėje) Balsuokite už atmetimą ir neliks įstatymo. (Balsai salėje) Reikia mokyti?
Už – 11, prieš – 38, susilaikė 38. Įstatymas nepriimtas. Viskas, baigėme.
12.05 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2701(2) (priėmimas)
Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti dėl lydimojo Farmacijos įstatymo? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Balsuojame dėl Farmacijos įstatymo 61 ir 63 straipsnių… (Balsai salėje)
Už – 22, prieš – 42, susilaikė 26. Farmacijos įstatymo 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas atmestas.
12.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3628(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Kviečiu į tribūną D. Mikutienę.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė pirmininko paminėtą įstatymo projektą. Pritarėme iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIP-3628. Antra, pasiūlėme Sveikatos apsaugos ministerijai atlikti tyrimą, nustatant atsakingus asmenis ir imantis veiksmų dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinio audito ataskaitoje „Dėl 2014 m. Privalomojo sveikatos draudimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“, 2.2.6 punkte „Fondo lėšų naudojimas privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklai vykdyti“ pateiktos nuomonės, kad Valstybinė ligonių kasa nevykdė įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti racionalų lėšų naudojimą, nes neracionaliai panaudoti daugiau kaip 2 mln. Lt PSDF biudžeto lėšų, t. y. per 579,200 tūkst. eurų.
Antra. Apie atliktus veiksmus informuoti Sveikatos reikalų komitetą. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu D. Jankauską pateikti Audito komiteto išvadą.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Audito komitetas kaip papildomas šių metų lapkričio 11 d. apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, įvertino ir aptarė Valstybės kontrolės išsakytas pastabas ir priėmė sprendimą: atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinėje audito išvadoje pateiktą besąlyginę nuomonę, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2014 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys rodo tikrą ir teisingą Valstybinės ligonių kasos ir jai pavaldžių įstaigų finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus pagal viešojo sektoriaus atskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2014 m. konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas ir pateiktas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šio rinkinio sudarymą, pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-3628.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai… (Balsai salėje) Ne, diskusija. Kviečiamas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų norėčiau pradėti nuo to, kad reikėtų pagirti Valstybės kontrolę, kuri paskutiniu metu labai daug padeda tiek parlamentarams, tiek komitetui vis dėl pamatyti tikrąją tiesą, kaip yra naudojamos tiek fondo lėšos, tiek valstybės lėšos.
Štai aš noriu paskaityti keletą punktų iš Valstybės kontrolės 2014 m. PSDF lėšų panaudojimo audito, kuriame rašoma. Konstatavome (skaitysiu litais, gal bus efektyviau), konstatavome, kad 5 mln. Lt fondo lėšų, skirtų sumokėti už centralizuotų greitosios pagalbos dispečerinių tarnybų paslaugas, panaudoti neteisėtai. Neteisėtai.
Antras punktas. Negalėjome įvertinti 1,5 mln. Lt lėšų, skirtų geriems GMP (greitosios pagalbos) brigadų darbo rezultatams apmokėti, panaudojimo teisėtumo, nes ministerija nenustatė jų pasiekimus matuojančios programinės ir kompiuterinės įrangos kriterijų.
Dar vienas punktas. Dalyje Lietuvos regionų GMP brigados negavo apmokėjimo už operatyvų reagavimą, iškvietimus ir tokiu būdu negavo finansinio skatinimo kuo greičiau nuvykti pas pagalbos prašančius pacientus. Vadinasi, daliai rajonų buvo apmokėta už tas paslaugas, kitai daliai nebuvo apmokėta. Priežastį mes, komitetas, žinome, aš neturiu laiko jos įvardinti. Bet tai buvo valios asmeniškas vieno ministro sprendimas.
Kitas punktas. Valstybinė įmonė ligonių kasa 6,5 mln. Lt fondo lėšų, skirtų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti ir sveikatos programoms finansuoti, skyrė vaistams pirkti, nors jų pirkimo galimybės, naudojant fondo lėšas, nenumato nei įstatymas, nei ministerijos įsakymai.
Dar vienas punktas VLK (Valstybinė ligonių kasa) neracionaliai panaudojo 2 mln. Lt veiklai užtikrinti skirtų lėšų.
Kitas punktas. VLK, įsigydama eilių valdymo sprendimų diegimo paslaugas, nustatė tiekėjo konkurenciją mažinančius ir dėl to racionalaus lėšų panaudojimo neužtikrinančius trumpus paslaugų teikimo terminus, leido teikėjui jų nesilaikyti, netaikė sutartyje nurodytų sankcijų. Kolegos, ar jūs pamenate, kad anksčiau Valstybės kontrolės, prieš keletą, keliolika metų būdavo parašyti tokie terminai „neteisėtai“, „neracionaliai“, „įstatymai nenumatė“, „neleido taip panaudoti lėšų“. Išties komitetas siūlė, kai kurie komiteto nariai siūlė dėl tokio lėšų panaudojimo kreiptis į prokuratūrą, bet po to buvo priimtas sprendimas vis dėlto pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai atlikti išsamų tyrimą dėl Valstybės kontrolės įvardinto lėšų neteisėto arba galimai neteisėto panaudojimo.
Kolegos, aš manau, šita problema nebus išspręsta, kol Valstybinė ligonių kasa bus eilinė, kuri dabar valdo 1,5 mlrd. eurų biudžetą, kol bus eilinė Sveikatos apsaugos ministerijos… Iš esmės dabar iš ko mes turime pareikalauti? Ar iš Valstybinės ligonių kasos, ar iš Sveikatos apsaugos ministerijos? Matyt, iš Valstybinės ligonių kasos, bet kadangi ji yra padalinys, tai vėl kyla klausimas, kas prisiims atsakomybę.
Taip pat Valstybės kontrolė paminėjo, atkreipė dėmesį, kad ne visoms draudžiamųjų grupėms įstatyme nustatytas minimalus privalomas sveikatos draudimo įmokos dydis. Kolegos, paradoksas, šiandien kitiems metams valstybė planuoja skirti už vieną valstybės draudžiamą asmenį, kurių yra 1,8 mln., mažesnę lėšų sumą negu bedarbis, nedirbantis asmuo, moka į privalomąjį sveikatos draudimo biudžetą. O yra dalis asmenų, kurie yra įdarbinti, gyvena kitose šalyse, įsidarbina čia kaip konsultantai valandai, dviem, mėnesiui ir sumokėję 30 ct, 2 eurus gauna visą sveikatos draudimą. Šiandien yra nustatyta Ligonių kasoje, kad yra keli šimtai asmenų, kurie gyvena kaimyninėse valstybėse, ten gydytojai jiems paskiria gydymą, o apmokėti receptus siunčia čia. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį. Primenu, kad toks įstatymo projektas yra registruotas mūsų kelių Seimo narių, kad turi būti nustatyta minimali įmoka, bet šią savaitę Vyriausybė šitam siūlymui nepritarė ir atmetė. Kolegos, toliau tą spragą laikykime ir tegu tie žmonės, kurie naudojasi mūsų draudimo lėšomis, toliau naudojasi. Dėl šitų įvardintų aplinkybių aš už šitą 2014 metų apyskaitą teigiamai balsuoti negaliu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar motyvai už ir prieš priėmimo stadijoje. Nėra. Balsuojame. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų“.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 47, prieš – 2, susilaikė 30. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ priimtas. (Gongas)
12.16 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2994(4) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu pranešėją V. Bukauską. Valentinai, jūs einate ne į tą pusę. Ruošiasi V. Fiodorovas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Seimo rinkimų įstatymą ir po svarstymo pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. Fiodorovą. Minutėlę, gausite.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė minėtą klausimą, bendru sutarimu nutarta iš esmės pritarti Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti komiteto sprendimui, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė K. Masiulis. Kviečiu jį į tribūną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, net jeigu nepriimtume šito įstatymo, vis tiek rinkimų apygardas reikėtų keisti, taip išaiškino Konstitucinis Teismas. O dabar jos keičiamos labai nenorom ir visiškai nestrategiškai. Ir ta neteisybė, dėl kurios aš inicijavau parašų rinkimą, išlieka. Išlieka vis tiek kai kurios apygardos, kurios buvo per didelės, jos yra dabar sumažintos, bet vis tiek lieka didesnės. Ta neteisybė tarp Vilniaus ir kaimiškųjų apygardų kokia buvo, tokia ir išlieka. Miestiečiai skriaudžiami, kaimas yra tempiamas už ausų ir tos apygardos vos ne vos gyvos. Yra aišku, kad jeigu mes patvirtinsime tokias ribas, kokios dabar išplauks iš Vyriausiosios rinkimų komisijos siūlymo, tai jos ir bus tokios – nei šiokios nei tokios. Aišku, tai ne įstatymo reikalas, bet aš matau, kad ta tendencija ir nenoras fundamentaliai sutvarkyti klausimą išlieka.
Yra dar ir kitas klausimas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį ir dėl kurio labiausiai išėjau čia kalbėti. Užsienyje gyvena 260 tūkst. Lietuvos piliečių, jie yra išvykę, bet yra Lietuvos piliečiai ir jie turi teisę balsuoti. Reikėtų įvesti elektroninį balsavimą. Bet ir neįvedus elektroninio balsavimo rinkimuose užsirašo dalyvauti 17 tūkst., dalyvauja 13 tūkst. Noriu pasakyti, kad Kelmės rinkimų apygardoje, kurioje praeitą kadenciją buvau išrinktas, balsuoja mažiau negu 13 tūkst. Aš esu įregistravęs siūlymą, kuriam nepritaria komitetas, sudaryti visiškai atskirą užsienyje esančių Lietuvos piliečių apygardą. Tarkime, tris tokias apygardas turi Kroatija, keturias – Portugalija, Prancūzija turi dešimt apygardų, jos net zonomis suskirstytos. Rytų Europoje, Vakarų Europoje, atrodo, yra dvi, trys, Afrikoje yra ir kitur, kur prancūzai pasklidę. Mes vis neišsprendžiame to klausimo.
Gerbiamojo komiteto pirmininko siūlymas toks kompromisinis, kuris irgi nėra blogas. Jeigu nepritarsite mano pasiūlymui, tai reikėtų palaikyti jį, nes jis pasiūlė Naujamiesčio apygardą sumažinti iki tiek, kad pridėjus 13 tūkst., kurie balsavo užsienyje, susidarytų 34–35 tūkst. skaičius. Tačiau aš manau, reikėtų 260 tūkst. pridėti, nes reikia pridėti ne tiek, kiek atėjo balsuoti, o tiek, kiek yra piliečių. Tai yra geriau negu nieko. Išvykę, svetur gyvenantys mūsų piliečiai galėtų ir visą apygardą pasiimti į savo rankas, jei aktyviai dalyvautų, balsuotų, būtų įvestas elektroninis balsavimas. Jau po ketverių metų būtų galima tikėtis, kad Naujamiesčio apygarda gali likti vien užsieniečių apygarda. Gal geriau iš karto imti ir padaryti tokią emigrantams skirtą vieną rinkimų apygardą, nes dalyvaujančiųjų skaičius atitinka normalią kaimišką apygardą, užsiregistravusiųjų skaičius irgi. Todėl palaikykite tokias idėjas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką. Priėmimas pastraipsniui. Svarstymas, atsiprašau.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo narės I. Šiaulienės, kurios siūlymui pritarta iš dalies. Ar I. Šiaulienė sutinka, ar nori, kad būtų balsuojama?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinka. Ačiū. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario V. A. Matulevičiaus pasiūlymas. Mes svarstėme I. Šiaulienės pataisą dėl 1 straipsnio, t. y. 51 straipsnio. Nuo pradžios atsiverskite projektą ir matysite.
V. BUKAUSKAS (DPF). Dėl mažaverčių daiktų išbraukimo.
PIRMININKAS. Palaukite, tai bus kiti pasiūlymai. Klausykite. Jūs reikalaujate balsuoti dėl I. Šiaulienės, jam pritarta iš dalies. (Balsai salėje) Gerai. Ji nereikalauja, bet čia yra Seimo narių teisė. Mes negalime ginčytis. (Balsai salėje) Reikalauja.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl patobulinto Seimo narės I. Šiaulienės siūlymo dėl 1 straipsnio (51) 2 dalies. Už pasiūlymą balsuojame. (Balsai salėje) Motyvus dar norite? Atsiprašau. Nutraukite. Motyvai dar, atsiprašau. Už, prieš. Už – I. Šiaulienė negali. Čia jūsų pataisa. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Atsisakau.
PIRMININKAS. Gerai, prieš kalba E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už jūsų tokią malonybę, kad dar leidžiate Seimo nariams ir kalbėti svarstant įstatymų projektus.
PIRMININKAS. Aš viską leidžiu.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, kaip suprantu, šis pasiūlymas yra toks, kad yra siūloma rinkimų kampanijos metu atsisakyti menkaverčius daiktus naudoti. Anksčiau buvo iki 5 Lt, dabar – 1,5 euro. Aš čia pasigendu šiek tiek nuoseklumo. Kituose rinkimų įstatymuose, ar tai būtų Europos Parlamento rinkimų įstatymas, ar Savivaldos rinkimų įstatymas, yra numatyta tokia norma – menkaverčių daiktų naudojimas rinkimų kampanijos metu. Kodėl dabar Seimo rinkimai turi būti kokie nors išskirtiniai? Reikia tiesiog suvienodinti ir palikti tą pusantro euro ribą, mes galėtume dalyvauti rinkimų kampanijoje ir naudoti tuos daiktus. Arba tada reikia keisti kitus įstatymus, atsisakyti tenai. Dabar bus visiškai nesuprantama. Vienuose įstatymuose taip, kituose rinkimuose kitaip.
PIRMININKAS. Už kalbės A. Strelčiūnas. (Balsai salėje) Minutėlę! Yra motyvai iš pradžių, po to…
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš vis dėlto siūlyčiau, kad reikia pritarti, kad atsisakytume nuo tų dovanėlių. Mes užregistruosime įstatymo pataisą ir pakeisime Europos Parlamento ir savivaldos rinkimų tvarką. Tikrai bus vienodai. Todėl aš siūlyčiau pradėti nuo Seimo.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, Seimo nariams gali susidaryti klaidingas įspūdis dabar diskutuojant. Juk komitetas yra priėmęs labai panašią nuostatą ir dabar pagrindiniam projekte neliko tų dovanėlių, tik komitetas tvarkingiau suredagavo, man atrodo.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl to gal Irena ir pati pasakytų, kad atsiima pataisą, nes komitetas panašiai viską priėmė. Mes čia balsuosime, galime balsuoti už.
PIRMININKAS. Iš principo Irena tą pasakė, kad ji neprieštarauja. Bet Seimo nariai turi teisę reikalauti net kalbėti prieš. Gerai, balsuojame už šią pataisą. Gerbiamieji kolegos, klausykite, ką skelbiame. Skelbiu balsavimą dėl Seimo narės I. Šiaulienės pasiūlymo, kurį patobulino komitetas.
Už balsavo 67, prieš – 12, susilaikė 11. Važiuojam toliau.
Seimo narys V. A. Matulevičius teikia pataisą dėl 3 dalies. Dėl viso straipsnio? Kurio? Yra du su puse puslapio, trys puslapiai, keturi puslapiai. Nepritarta. (Balsai salėje) Minutėlę, pirmiausia aš suteikiu žodį V. A. Matulevičiui. Jūs gal atsiimate?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ne, jokiu būdu. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymo esmė – leisti visuomeniniams rinkimų komitetams varžytis Seimo rinkimuose ir kelti savo kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Kaip jūs žinote, tokia teisė visuomenininkams jau yra įteisinta Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose. Taigi teliko žengti dar vieną žingsnį ir leisti jiems varžytis ir Seimo rinkimuose. Visuomenininkų dalyvavimas minėtuose rinkimuose buvo įteisintas Konstitucinio Teismo valia.
Konstitucinis Teismas mūsų neįpareigojo suteikti teisę visuomenininkams dalyvauti ir Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje. Jis tai paliko spręsti savo nuožiūra. Tačiau nejaugi mes viską turime daryti taip, ką mus įpareigoja tik Teismas? Aš manau, kad visuomenininkų dalyvavimas, kaip jau galima spręsti iš įvykusių rinkimų, savivaldos ir Europos, gerokai pagyvino Lietuvos politinį gyvenimą, atsirado naujų veidų, atsirado geresnis visuomenės atskirų sluoksnių atstovavimas ir panašiai.
Aš norėčiau pateikti jums vieną kitą skaičių. Šiuo metu Lietuvoje yra 2 mln. 921 tūkst. gyventojų. Partijoms priklauso 118 tūkst. 813 žmonių. Taigi skaičiuojant procentais, tai yra tik 4 % Lietuvos gyventojų. Kas jiems atstovauja? Kas atstovauja tiems, kurie yra nepartiniai? Tai gali daryti ir partijos, tačiau partijos, jūs puikiai suvokiate, turi tam tikro uždarumo, turi specifinių interesų ir, nepartinės visuomenės dalies nuomone, geriausiai gali atstovauti visuomeniniai rinkimų komitetai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, laikas!
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš kviečiu, kolegos, nepabūgti konkurencijos ir vis dėlto suteikti visuomenininkams šią išimtinę teisę.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BUKAUSKAS (DPF). Komitetas nepritarė. Už – 8, prieš – 1.
PIRMININKAS. Motyvų nesakys. Supratau.
V. BUKAUSKAS (DPF). (…) Seimo rinkimų sistema iš esmės skiriasi nuo rinkimų į Europos Parlamentą ir savivaldybes.
PIRMININKAS. Parems V. A. Matulevičiaus pasiūlymą, už kalbės P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro mes turime kalbėti apie konstitucinę doktriną, kuri įteisina lygiateisiškumo principą dalyvaujant politikoje. Jeigu dabar partijos bando formuluoti nuostatą, kad, surinkus 10 tūkst. parašų jų keliamiems vienmandatininkams, nebereikia rinkti parašų kaip kitiems nepartiniams vienmandatininkams, tokiu atveju jūs pažeidžiate lygiateisiškumo principą. Pagal jūsų pasiūlytą logiką turi atsirasti visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie irgi galėtų surinkti 10 tūkst. parašų ir tada jų kandidatai galėtų naudotis ta privilegija, kurią jūs siūlote partiniams kandidatams. Todėl aš siūlau nebijoti visuomeninių rinkimų komitetų – jie tik padeda partijoms atsinaujinti ir išlaikyti žmonių pasitikėjimą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo rinkimai yra kitokie ir aš pritariu, kad būtų kuo daugiau visuomenininkų ir kuo daugiau naujų veidų, čia akivaizdu. Bet rinkimų komitetų įteisinimas Seimo rinkimuose sukeltų daug chaoso, sumaišties ir neaišku, kaip čia viskas vyktų. Pavyzdžiui, dabar politinėms partijoms yra keliamas narių skaičiaus reikalavimas – cenzas 2 000. Aš nematau gerbiamojo kolegos V. A. Matulevičiaus pasiūlyme, kad komitetams būtų toks pat 2 000 narių komiteto cenzas. Kaip čia dabar bus, ar čia palikta kokia nors landa? Gal mėginkime partijoms naikinti narių cenzą, manau, tai nereikalingas dalykas – Europoje to cenzo niekur nėra. Bet jeigu jau turime tokią sistemą, tai turime, o visi visuomenininkai turi puikią galimybę save iškelti patys tegul ar 100 žmonių, ar kiek jie nori, jie bus išsikėlę patys, surinks tuos 1 000 parašų ir galės sėkmingai dalyvauti Seimo rinkimuose. Aš tai esu išbandęs, padariau kaip ir kolega Povilas, kuris dabar nori įteisinti komitetus. Seimo rinkimuose, aš manau, tikrai nereikia tų komitetų, visi visuomenininkai gali reikštis labai plačiai, aktyviai ir būti išrinkti. Aš tik siūlyčiau panaikinti ne šio įstatymo ir ne šios pataisos… bet ateityje pagalvoti, ar tikrai buvo protingai padaryta, kai buvo įvestas partijos narių skaičius, 2 000 minimumas, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Niekur Europoje to nėra, bet čia ne šios dienos tema. Kol kas aš tikrai siūlau nepalaikyti rinkimų komitetų idėjos.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame dėl Seimo nario V. A. Matulevičiaus siūlymo dėl 51 straipsnio. Mes balsuojame dėl Seimo nario. Komitetas šiam siūlymui nepritaria. (Balsai salėje) Kas už V. A. Matulevičiaus pataisą, balsuojate už, kas mano kitaip… Komitetas nepritarė. Ar jūs girdite, ką aš sakau?! (Balsai salėje)
Už pataisą balsavo 8, prieš – 41, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti netriukšmauti ir tada viską girdėsite. Kyla triukšmas, ir mes negirdime, ir jūs. K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, Europoje tokio dalyko nėra, bet vis dėlto vieną pasaulyje atradau. Uzbekijos parlamente yra kvota visuomeninei organizacijai ir ji netgi įvardyta. Jeigu mes norėjome į juos lygiuotis, tai galėjome.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Replika po balsavimo? Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, šis balsavimas parodė, kad, skirtingai nuo Laisvės premijos skyrimo profesoriui V. Landsbergiui, šį kartą Seimas buvo visiškai vieningas su retomis išimtimis. Tai parodė, kad jūs vis dėlto nesate kovotojai, nepasitikite savo jėgomis ir bijote nepartinių konkurencijos. Lietuva yra nepartinė, o jūs nenorite įsileisti visuomenininkų. Esate bailiai!
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, labai prašyčiau neįžeidinėti kolegų. (Balsai salėje) Įžeidinėjate, ir, aš manau, kitą kartą nesuteiksiu žodžio, turėsiu tokią teisę. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Vytautai, mes turime praktiką, kai visuomenininkai, iki rinkimų likus mėnesiui, dviem, randa partijų, prie ko prisišlieti, arba, kitaip sakant, sugeba parsiduoti už tam tikrą kainą, kad atsidurtų pirmame penketuke ar dešimtuke. Tai ir dabar puikiai padarysite.
PIRMININKAS. Svarstome 2 straipsnį. Yra Seimo nario K. Masiulio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Klausiu, Kęstuti, gal sutinkate?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Prašom pateikti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš jau pasakiau savo…
PIRMININKAS. Išskyrus skaičiukus, dėl jų yra sutarta.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš pasakiau pasiūlymo esmę. Mano siūlymas būtų fundamentalesnis – įvesti Lietuvos piliečiams, kur jų yra per 260 tūkst., vieną rinkimų apygardą Jeigu nepritarsite šiam siūlymui, aišku, tada V. Bukausko pasiūlymas būtų kompromisinis, bet mano būtų geresnis.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
V. BUKAUSKAS (DPF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1. Pritarė mano pasiūlymams.
PIRMININKAS. Motyvai už – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Aš tvirtai nepalaikau K. Masiulio pasiūlymo, bet iš tikrųjų jis logikos turi. Jeigu būtų padaryta taip, kaip siūlo kolega V. Bukauskas, 2012 m. užsiregistravusių užsienyje balsuoti skaičių, t. y. 17 tūkst. registruotų, 13 balsavusių, priskirti tiesiog prie kitos apygardos, kuriai trūksta žmonių. Tai čia bus tas pats, kaip dabar yra Naujamiesčio apygardoje. Kodėl užsienyje gyvenantys žmonės kažkodėl turi balsuoti už Naujamiestyje iškeltą kandidatą? Pavyzdžiui, Justiniškių apygarda pagal dydį, jeigu šiemet staiga užsiregistruotų ne 17, o, įsivaizduokite, 50 tūkst., tai ką mes darytume? Šiuo atveju K. Masiulio pasiūlymas logiškas, ten gali būti ir iki 30 tūkst., jeigu būtų 260 tūkst., tada reikėtų, matyt, įsteigti dar vieną apygardą, kaip turi prancūzai, arba dar tris apygardas. Tiek būtų proporcingo dydžio užsieniečių apygardų su visomis kitomis apygardomis. Šiuo atveju turbūt būtų logiška palaikyti Kęstučio siūlymą, nes kiti siūlymai problemos neišsprendžia, o šis nors iš dalies išspręstų problemą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, mes norime ir siekiame, kad šiandien užsienyje esantys lietuviai būtų kuo labiau integruoti į Lietuvos gyvenimą, norime, kad jie sugrįžtų, norime, kad jie išlaikytų ryšį su savo gimtine. Jeigu mes iš jų darysime atskirą apygardą, kaip siūlo K. Masiulis, tai juos kaip tik pastūmėsime link izoliacijos, kad jūs esate atskirai, jūs išsirinkite atskirą atstovą. Geriau leiskime žmonėms įsirašyti į savo gimtųjų apygardų sąrašus. Tai reikia iki galo išspręsti, kad Vyriausioji rinkimų komisija neaimanuotų, kad į užsienį reikia siųsti daug įvairių biuletenių. Jokiu būdu nepritariu, kad užsienio lietuviams darytume atskirą apygardą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Balsuojame dėl Seimo nario K. Masiulio pasiūlymo sudaryti užsienio lietuvių rinkimų apygardas. Trumpai, taip. Kas palaikote, balsuojate už, kas manote kitaip, kaip siūlo komitetas, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Už balsavo 8, prieš – 28, susilaikė 57. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Dėl 4 straipsnio yra Seimo narės siūlymai, kuriems iš dalies pritarta. Ar nėra prieštaraujančių? Irena neprieštarauja. Kolegos, balsuoti reikalaujate? (Balsai salėje) Ne. Ačiū.
11 straipsnis, originalo 37-asis. Seimo narės I. Šiaulienės. Man sako, kad reikia balsuoti tik dėl 1 ir 3 dalių. Pradžioje už trečią. Komitetas nepritarė, už trečią dalį reikia balsuoti, man sako.
V. BUKAUSKAS (DPF). Už trečią reikėtų…
PIRMININKAS. Taip, iš pradžių už trečią. Komitetas nepritaria siūlymui. Kreipiuosi į I. Šiaulienę. Čia buvo siūlymas, kad partijos iškeltų kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 tūkst. rinkėjų. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas buvo atsisakyti, kad rinkimų kampanijai prasidedant politinės partijos turėtų surinkti 10 tūkst. rinkėjų parašų. Manau, kad tikrai nėra būtinybės. Iki šiol partijos ir nerinkdavo tiek parašų, nes jos yra gana kontroliuojamos, viešos. Mes kasmet deklaruojame savo narystę ir narius.
Kita vertus, toks parašų rinkimas nėra naudingas mažesnėm partijom, nėra visai demokratiškas. Tų pačių mūsų rinkėjų dusinimas, kad formaliai pasirašytų, ir mūsų partinio aktyvo – aš visiškai nematau prasmės. Siūlau atsisakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, siūlymą išgirdome. Komiteto nuomonė.
V. BUKAUSKAS (DPF). Komitetas apsvarstė minėtą pataisą ir nepritarė, nes analogiškas reikalavimas partijoms yra į Europos Parlamento rinkimus. Už – 2, prieš – 5, susilaikė 1.
Kita vertus, gerbiamieji kolegos, grįžkime prie 2 dalies. Mano galva ir komitetų nuomone, jeigu Seimo nariai kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, tai būtų prieštaravimas, nes išbraukiama, kad daugiamandatėje partija, neiškėlusi kandidatų… vienmandatėje keliantis partijos kandidatams yra surenkama tūkstantis rinkėjų parašų.
PIRMININKAS. Paremti siūlymą nori G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Kadangi Seimo rinkimai skiriasi nuo savivaldos rinkimų, aš manau, kad partijos yra įregistruotos Teisingumo ministerijoje, įregistruoti partijos nariai. Aš nematau jokios būtinybės rinkti parašus, pykinti žmones vaikščiojant po butus, po sodybas. Jeigu visos partijos (jų yra 37 ar 39) pradės rinkti po 10 tūkst., iš esmės aplankys visus kaimus, visus butus. Aš manau, čia tikrai yra perteklinis būdas ir, aš manau, tikrai nereikia.
PIRMININKAS. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų 10 tūkst. parašų surinkti normalioms partijoms nėra jokia problema. Vis dėlto, kai renka pavieniai kandidatai, kurie neiškelti partijų, tai čia bent kažkoks balansas, kad ir partijos šiek tiek renka. Jeigu jos nėra dar visai numirusios, tikrai joms nesudarys jokių sunkumų. Tai yra toks sveikas filtras, kad kokios nors popierinės partijos neregistruotų sąrašų į rinkimus, jeigu nesugeba net nė 10 tūkst. rinkėjų palaikymo gauti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl I. Šiaulienės siūlymo išbraukti nuostatą dėl 10 tūkst. parašų rinkimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas balsuoja už pataisą – už, kas nepritaria – prieš.
Už balsavo 61, prieš – 16, susilaikė 19. Pataisai pritarta.
Gerbiamieji kolegos, tada pagal logiką reikia pritarti ir antrajai I. Šiaulienės pataisai. Ar niekas ne prieš? Sutariame. Čia nuoroda.
Dar yra dėl 3 dalies Seimo narių P. Urbšio, R. Baškienės, V. A. Matulevičiaus ir kitų pasiūlymas, kuriam komitetas nepritaria.
Gerbiamasis Povilai, ar sutinkate su sprendimu? Nesutinkate. Prašom pristatyti savo siūlymą.
P. URBŠYS (MSNG). Siūlymas yra susijęs su parašų rinkimu vienmandatėje apygardoje. Iki šiol galiojanti nuostata yra tokia, kad jeigu partijos dalyvauja, kaip ir dabar mes patvirtinome nuostatą, joms nereikia surinkti jokių 10 tūkst. parašų. Pagal tą logiką atsirastų tai, kad tada ir lieka, kaip yra šiandien, kad vienmandatėje apygardoje, nesvarbu, ar vienmandatininkas yra partinis ar nepartinis, jam reikia surinkti tūkstantį parašų. Pagal dabar prieš tai priimtą sprendimo logiką aš prašau palaikyti tą sprendimą, nes tada išeis taip, kad pagal galiojantį projektą tai, kad kai jūs panaikinate būtinybę surinkti 10 tūkst. parašų, įstatymo projekte nelieka reikalavimo visiems surinkti tūkstantį parašų. Išeis taip, kad partiniam kandidatui ne tik kad nereikės surinkti 10 tūkst. parašų kaip sąrašui, bet nereikės net tūkstančio parašų surinkti. Man atrodo, čia būtų atviras diskriminavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V. BUKAUSKAS (DPF). Komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvų, remiančių pataisą, nėra.
Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario P. Urbšio ir kolegų siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritaria. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, netriukšmaukite, balsuokite.
Už balsavo tik 3 Seimo nariai, prieš – 21, susilaikė 67. Pataisai nepritarta.
12 straipsnis. Seimo narės I. Šiaulienės… Mes jau apsisprendėme.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti. Dėl 6 dalies Seimo narės irgi apsisprendėme.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl 7 dalies apsisprendėme. Balsuoti nereikia. 23 straipsnis. Seimo narės R. Baškienės pritarta. Turbūt niekas neprieštarauja? Ir Seimo narių V. Bukausko, M. Petrauskienės siūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Man parašyta, kad atsiimsite. Ar teisingai parašyta, gerbiamasis Valentinai?
V. BUKAUSKAS (DPF). Prašau?
PIRMININKAS. Man pasakyta, kad jūs atsiimate šitą pataisą. Čia parašyta.
V. BUKAUSKAS (DPF). Dėl 26 straipsnio?
PIRMININKAS. Taip, taip. 24, originalo 26.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Atsiimate?
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Tvarka. Labai ačiū. Viską perėjome. Dėkui.
Motyvai už po svarstymo. Prieš nėra. Yra. J. Razma – už. Už visą ar?..
J. RAZMA (TS-LKDF). Už visą.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom dabar.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors čia mes, manau, galėjome balsuoti kitaip dėl 10 tūkst. parašų reikalingumo partijoms, bet pagaliau tai esmės nekeičia. Tie, kurie balsavo už išbraukimą, tiesiog kažkiek pasilengvino gyvenimą sau, bet tai esmės nekeičia. Kitų nuostatų čia tikrai reikia ir gerai dabar komiteto pateiktos. Gerai, kad buvo pritarta mano ir I. Šiaulienės pozicijai atsisakyti smulkių dovanėlių. Aš suprantu nusivylimą tų politikų, kurie gal jau prisipirko ar užsisakė prezervatyvų ar oranžinių apelsinų su lipdukais. Ką darysi! Kaip nors išspręsite tas problemas, bet gal mėginkime iš tikrųjų rinkėjus paveikti savo idėjomis, geromis mintimis, ataskaitomis už savo veiklą, o ne tais dalykais, kurių komitetas protingai pasiūlė atsisakyti.
PIRMININKAS. Prieš kalbės P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai gerbdamas jus, tikrai jūs esate Tautos atstovai, aš abejoju, ar rinkėjai, rinkdami jus, galvojo, kad jūs taip apribosite jų galimybę išrinkti geriausius. Taip, partijos dabar yra pagrindinis mūsų veiksnys valstybėje, bet partijos negali uzurpuoti visų sričių. Todėl Konstitucijoje numatyta teisė dalyvauti nepartiniams ir partiniams politinėje veikloje. Tai yra ir jums suteikta teisė nuolat atsinaujinti ir būti prieinamiems žmonėms. Šiandien jūs tarsi vadovaujatės Komunistų partijos principais. Jūs niekuo nesiskiriate nuo Komunistų partijos nuostatų dėl žmogaus ir rinkimų. Tik ta Komunistų partija yra susiskaidžiusi į atskiras partijėles atskirais pavadinimais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame. Balsuojame po svarstymo dėl Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Už balsavo 87, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininkę. Ar mes galime priimti ypatinga skuba? Darbotvarkėje yra įrašyta, kad gali būti ir priėmimas. Atsiprašau. Įjungiu.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Kai buvo pasitarimas su frakcijų vadovais, aš buvau pažadėjusi, kad po svarstymo iš karto darysime priėmimą, nes Vyriausioji rinkimų komisija laukia tam, kad galėtų per nustatytą laiką patvirtinti naujas ribas. O mums yra labai daug procedūrų, mes turime kai kur iš naujo iškelti kandidatus. Todėl siūlau ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar neprieštaraujate dėl ypatingos skubos? Nereikia balsuoti? Gerai.
Pradedame priėmimo stadiją. Replika po?.. Po ko? Tada po balsavimo. Kai baigsime balsavimą, tada aš jus pakviesiu. Motyvai. A, dabar mes turime eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio kaip tik yra vienas pasiūlymas, kuris nebuvo svarstytas priėmimo stadijoje. Gerbiamasis E. Masiulis ir Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo vėl įtraukti mažareikšmius daiktus į šį projektą. Atsiimate. Gerai. Nesvarstome.
Dėl 1 straipsnio pastabų jau nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. 3 straipsnis. Pastabų nebuvo. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis. Priimta. 9 straipsnis. Priimta. 10 straipsnis. Priimta. 11 straipsnis. Priimta. 12 straipsnis. Priimta. 13 straipsnis. Priimta. 14 straipsnis. Priimta. 15 straipsnis. Priimta. 16 straipsnis. Priimta. 17 straipsnis. Priimta. 18 straipsnis. Priimta. 19 straipsnis. Priimta. 20 straipsnis. Priimta. 21 straipsnis. Priimta. 22 straipsnis. Priimta. 23 straipsnis. Priimta. 24 straipsnis. Priimta.
Dėl motyvų už ir prieš nėra. Balsuojame. Ar kas nors norėjo kalbėti už? (Balsai salėje) Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 91, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2994(4) priimtas. (Gongas)
12.54 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3470 (svarstymas)
Svarstome Seimo rinkimų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėja – V. Kravčionok. Siūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Atsiprašau Vandos. Padariau didelę klaidą. Atsiprašau. A. Skardžius. Suteikiu jam mikrofoną po balsavimo.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų aš noriu po balsavimo pasakyti gerbiamajam Jurgiui. Jeigu šios priemonės jūs pats jau nebenaudojate, tai neuždrauskime rinkėjams ją naudoti bent rinkimų metu.
PIRMININKAS. Visiems tapo aiškiau. Ačiū. Gerbiamoji Vanda, prašom.
V. KRAVČIONOK (LLRAF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3470 ir bendru sutarimu nutarė įstatymo projektą Nr. XIIP-3470 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi siūlymas grąžinti, 1 – už, 1 – prieš. Už grąžinimą – pati autorė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Aš netgi siūlyčiau jį atmesti. Kodėl? Todėl, kad idėja, kad būtų įvestas rinkimų užstatas, buvo reikšminga tol, kol mes prieš tai kartu su mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu nepriėmėme pasiūlymo, kad merai, Europos Parlamento nariai, tarybos nariai, jeigu tampa Seimo nariais, nebetenka anksčiau turėto mandato. Tad rinkimų užstatas tiems asmenims, ką mes jau turime padarę, savivaldos rinkimų metu iš tikrųjų nebetenka prasmės. Mes nuėjome geresniu keliu. Aš manau, kad sprendimas atmesti šį įstatymo projektą būtų racionalus.
PIRMININKAS. Labai ačiū už pasiūlymą. Bet pagal statutą mes grąžinsime jums, ir jūs daugiau neteiksite. Ir bus labai paprastai išspręstas klausimas. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritariame.
Laiko nedaug, bet reikia būtinai pradėti, dar turime laiko.
12.57 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3489(2)ES, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3490(2)ES, Bankų įstatymo Nr. IX‑2085 2, 10, 61, 62, 67, 71, 72, 73, 75, 76, 77, 83, 84, 85, 87 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 751, 752 straipsniais, 761 straipsnio ir tryliktojo skirsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3491(2)ES, Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2)ES, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 71, 81, 83, 84, 87 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91, 851 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3493(2)ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 1, 8, 11, 45 straipsnių, 1 ir buvusio 2 priedų pakeitimo, 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu ir nauju 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-3494(2)ES, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3495(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3496(2), Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3497(2)ES, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3499(2)ES, Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3500(2)ES, Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X‑1607 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3501(2)ES, Civilinio kodekso 6.116 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3502(2)ES, Civilinio proceso kodekso 145, 163, 166, 2671 ir 627 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3503(2)ES, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 71, 881, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3504(2)ES, Civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1772 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3675(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1774 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3676(2) (svarstymas)
Finansinio tvarumo įstatymo ir jo lydimųjų beveik 20 įstatymų projektų svarstymo stadija. Kviečiu A. Palionį į tribūną.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Daugumą įstatymų projektų – kaip pagrindinis komitetas ir keletą – kaip papildomas komitetas.
Dėl Finansinio tvarumo įstatymo projekto. Komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu.
Dėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo lygiai taip pat. Komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimas – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Saulį pateikti Audito komiteto išvadą. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komitetas. V. Gapšys. Dėl viso paketo čia. Taip, taip, kuo trumpiau, mes pasidžiaugsime.
V. SAULIS (LSDPF). Gerai. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė visą šį įstatymų paketą spalio 21 d. Labai nesiplėsdamas noriu pasakyti, kad buvo gauta labai daug Lietuvos banko pastabų, Audito, taip pat Teisės departamento pastabų. Labai trumpai kalbant, pagrindiniam įstatymui ir visam lydimųjų įstatymų paketui Seimo Audito komitetas pritarė bendru sutarimu. Taip pat Seimo Audito komitetas teikė nemažai pasiūlymų pagrindiniam komitetui. Pagrindinis komitetas atsižvelgė į mūsų siūlymus. Vieniems pritarė visiškai, kitiems pritarė iš dalies. Mes tikrai su tuo sutinkame. Balsuoti neprašysime. Dar kartą pakartosiu, kad visam paketui įstatymų projektų nuo Nr. XIIP-3489 iki Nr. XIIP-3504 Audito komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. Gapšį. Yra kelių įstatymų, net keturių… (Balsai salėje: „Bet Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ne Biudžeto ir finansų komiteto.“) Atsiprašau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Civilinio proceso, Civilinio kodekso, Administracinių bylų…
V. GAPŠYS (DPF). Dėl visų projektų komitetas pasisakė pritardamas.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Nesteckį – Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Manyčiau, elektroninėje erdvėje, kurią turime, reikėtų sutvarkyti numeravimą, nes iš tikrųjų dalis klausimo yra 18, dalis 19.
Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3675, projektui pritarė bendru sutarimu. Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3676, taip pat pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau S. Šedbaro. Yra pagrindiniai du komitetai, dėl dviejų įstatymų buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas… (Balsai salėje) Pristatė visus? Gerai. Dėkui.
Gerbiamieji kolegos, diskutuoti niekas neužsirašę. Pasiūlymų, pastabų nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame.
Balsuojame dėl Finansinio tvarumo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir jo lydimųjų įstatymų projektų.
Už balsavo 57… Mes negalime, nes jau išsivaikščiojo. Gerbiamieji kolegos, prašau pakviesti iš rūkyklų, iš visų vietų! Prašome ministrus, Seimo narius susėti į vietas, nes trūksta Seimo narių! Po svarstymo mes pritarėme, bet priimti mes negalime. Seimo Pirmininkė siūlė ypatingą skubą. Jau 13 valanda, taigi yra Vyriausybės valanda.
Kviečiu ministrus užimti vietas! Gerbiamieji ministrai! Seimo nariai, duokite laisvę ministrams!
13.02 val.
Vyriausybės valanda
Pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis, kadangi opozicijos lyderis dabar Amerikėje, klausia J. Razma. Ruošiasi E. Masiulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kreipiuosi… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Premjeras išvykęs į Briuselį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kreipiuosi į ministrą, nežinau, gal tai yra vidaus reikalų ministras, kuris būtų atsakingas už kovą su terorizmo grėsmėmis. Daugelis girdėjome Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo A. Paulausko pasisakymą, kai jis suformulavo teiginį: Lietuva kovai su terorizmu visiškai nepasiruošusi. Ar Vyriausybės atstovai gali patvirtinti, kad tikrai taip yra ir kad taip galime gąsdinti žmones? Ar pritariate tam, kad atsakingi Seimo, Vyriausybės atstovai viešai diskutuoja apie mūsų konkrečias silpnąsias vietas, kad negalime užblokuoti ryšių, per kiek laiko „Aras“ atvažiuos? Na, visas detales atskleidžia, kur yra mūsų silpnosios vietos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, supratome, minutę! Ačiū. Kas atsakys? Prašom, ministras S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS. Ačiū, už klausimą. Iš tiesų aš nekomentuosiu Seimo nario pasisakymo, atvirai pasakius, nelabai ir girdėjau tokių teiginių. Komitete tokių teiginių neišgirdome, kai buvo uždaras posėdis.
Dėl informacijos. Nebūkime naivūs šiais laikais. Tie, kurie yra kitoje barikadų pusėje, puikiai žino ir bendrąsias technines galimybes, ir reakcijos laiką, tai gali pasitikrinti, jeigu nori, ir pasitikrina.
Dėl… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užduodate klausimą, tai paklausykime atsakymo!
S. SKVERNELIS. Aš noriu pabrėžti, kad yra ne niekas, yra ta informacija, kuri nėra slapta, ir ta informacija, kuri yra slapta. Kiek aš žinau, vakar nė viena institucija viešai kalbėdama nė vieno slapto dokumento turinio neatskleidė, tai kalbėkime apie turinį ir principus.
O ne tik Vyriausybė, bet ir visos specialiosios tarnybos, aš galiu pasakyti, kurios yra pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai, ne tik, kad pasirengusios, jos ir kovoja ir su terorizmu, ir su nusikalstamumu, ir atlieka terorizmo prevenciją pagal savo kompetenciją. Už Valstybės saugumo departamentą aš tikrai neatsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu priminti, kad Ministrą Pirmininką pavaduoja finansų ministras. Kadangi E. Masiulis atsisakė, klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Nakas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, jūs puikiai išmanote biudžetą ir žinote, kas yra VIPʼas. Atrodo, skaidrumo nepadidėjo, nes sprendžiant iš skirstymo, žiūrint į finansavimą atskiri projektai yra seni arba tęstini, netgi pradedami nauji. Yra skiriama 100 tūkst., po 200 tūkst., tai priklauso nuo to, kiek Seimo narys yra įtakingas. Bendras šių investicijų lygis iš tikrųjų labai krenta, jų nuolat yra labai žemas lygis, nes mes vienu metu vykdome kelis šimtus statybų ir kiekvienoms skiriame tik po gabalėlį pinigų.
Sakykite, ar ministerija negalvoja apie kriterijus ir apribojimus, kad nebūtų tokio dalyko ateityje, kai vieni objektai nepabaigti, tęsiami yra kiti arba iš karto tęsiama 20 objektų tam, kad nenutrūktų finansavimas ir pagal tuos kriterijus galima būtų iš tikrųjų užsiimti tų investicijų ekonomine nauda, o ne politinių dalykų? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, minutę!
R. ŠADŽIUS. Ačiū. Supratau klausimą, labai geras, labai aktualus ir ilgą istoriją turintis klausimas. Kaip jūs žinote, Valstybės investicijų programos planavimas visą laiką buvo daugiausia Seimo rankose ir Seimo narių įtakos šitam procesui tikrai paneigti negaliu.
Antra vertus, grynai ekonomiškai, buhalteriškai, sakyčiau, žiūrint, tikrai vertėtų mesti vienais metais vienas lėšas ir vieno regiono didelius objektus paimti ir užbaigti.
Kita vertus, užduokime sau klausimą, kas vyktų kituose regionuose, kitose savivaldybėse. Tuos smulkius objektus, kuriems mes tarsi, buhalteriškai žiūrint, išsklaidome lėšas, įgyvendina smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurios dirba regionuose, todėl neišvengiamai lėšų sklaida, o jos ribotos, vadinasi, po ne itin didelę sumą, visada vyks. Manau, kad tai yra tam tikras kompromisas tarp ekonominio racionalumo visos valstybės mastu ir siekio palaikyti normalų gyvenimo lygį ne tik tai sostinėje, bet ir regionuose.
Dėl kriterijų. Šiais metais pirmą sykį buvo priimtas sprendimas investicinius projektus, kurių vertė per 10 mln. eurų ir kurie įgyvendinami ilgiau nei per dvejus metus, planuoti Vyriausybės nutarimu, o ne ministrų įsakymais, kaip tai buvo anksčiau.
Be abejo, yra nustatyti ir kriterijai, pagal kuriuos nauji investiciniai projektai turėtų būti įvertinti. Mes stengiamės pritaikyti tuos kriterijus, kurie buvo sugalvoti ir suformuluoti europiniams projektams, taip pat ir mūsų nacionalinėmis lėšomis vykdomiems projektams. Darbas vyksta. Na, turbūt nereikia tikėtis šimtaprocentinio efektyvumo čia ir dabar. Manau, šiemet situacija geresnė negu pernai, kitais metais bus dar geresnė. Progresas yra.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Bet prašysiu per 2 minutes atsakyti, ne ilgiau. Klausia A. Nakas. Ruošiasi J. Narkevičius.
A. NAKAS (MSNG). Ačiū. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro irgi apie terorizmą. Dėl pasaulyje visiems gerai žinomų Paryžiaus įvykių vakar Švedijoje terorizmo grėsmės lygis iš penkių pakeltas į ketvirtą, tai yra į labai aukštą. Lietuvoje irgi yra, kaip matau, penki lygiai, bet turbūt neklystu, jis dabar yra žemas, tai yra terorizmo grėsmė labai žema. Noriu paklausti. Ar Lietuva gali jaustis labai rami ne tik dėl pabėgėlių, kurie čia nebėga, bet ir dėl terorizmo? Ar tikrai taip yra? Ar to lygio neverta pakelti, nes Švedija juk čia pat?
S. SKVERNELIS. Ačiū už klausimą. Jūs pasakėte, kad žemas. Nelabai žemas, iš tiesų yra antras lygis. Tas lygis nustatomas pagal kriterijus, kurie apibrėžti, o siūlymus teikia Valstybės saugumo departamentas, įvertinęs visą turimą žvalgybinę ir kriminalinės žvalgybos informaciją. Šiandien prielaidų, bent jau vakar dienos duomenimis, kuriais disponuoja Valstybės saugumo departamentas, pagrindų kelti terorizmo grėsmės lygį šalyje nėra. Mums lieka pasikliauti šios institucijos gebėjimais, ir aš tuo net neabejoju, kad taip ir yra.
Nepaisant to, visos vidaus reikalų sistemos įstaigos ir šiandien dirba dar ypatingu režimu, nuo nakties iš penktadienio į šeštadienį.
PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius. Ruošiasi kolega E. Jonyla.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Savo klausimą norėjau skirti gerbiamajam premjerui, tačiau, nesant jo, kultūros ministrui, bet, nesant jo, finansų ministrui. Klausimas iš dalies finansinio pobūdžio. Jūs, be abejo, žinote istoriją ir žinote tai, kad vienas iš Lietuvos didvyrių yra didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Gal jūs nežinote, kad jo gimtinė yra šalia Vilniaus prie Trakų, tame piliakalnyje stovi byranti bažnyčia, kuri yra įrašyta į saugomų objektų sąrašą. Trečius metus iš eilės mes bandome signalizuoti. Praeitais metais jūs žadėjote, kad per metus kartu su kultūros ministru spręsite, panagrinėsite galimybes ir bus skirta nedaug, apie 100 tūkst. eurų avariniams darbams. Ar jums yra svarbus kultūrinis Lietuvos paveldas? Lietuvos autoritetas atvažiuojantiems, ne vietiniams? Vietiniams galbūt ne toks svarbus bendrąja prasme, bet viešojoje erdvėje turistams. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Pamėginsiu būtent į klausimą ir atsakyti. Taip, kultūros paveldas yra svarbus, ir manau, jis turėtų būti svarbus pirmiausia ne turistams, o mums patiems. Iš tikrųjų daug žmonių dirba prie kultūros paveldo išsaugojimo. Lėšos, kurias mes gebame skirti greta kitų labai svarbių reikmių, nuo krašto gynybos iki socialinės apsaugos, tos lėšos nėra pačios didžiausios. Su tuo aš sutinku. Kas svarbu? Investicijos šioje srityje, nes jos negali būti finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis. Krizės metu 2009–2010 m., kai buvo kertamos biudžeto išlaidos, kultūros ir krašto apsaugos investicijos nukentėjo pirmiausia. Krašto apsaugos finansavimą mes atkuriame. Šita Vyriausybė atkuria. Atkuria ir kultūros finansavimą, tačiau, deja, visų uždavinių išspręsti per vieną dieną negalime. Kultūros paveldo departamentas, kuris priklauso Kultūros ministerijos valdymo sričiai, turėtų, be abejo, politiškai žiūrėti ir skirti lėšų, daugiausia lėšų, arba pasirūpinti, kad būtų skiriama lėšų tose vietose tiems kultūros paveldo objektams, kurių situacija yra sunkiausia. Matyt, šį klausimą taip pat jiems vertėtų adresuoti.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš noriu paklausti vidaus reikalų ministro, aišku, ne apie terorizmą. Nuo sausio 1 d. iš esmės keisis savivaldybėse ugniagesių gelbėtojų darbas. Daugiau gal bus panaudojamos ugniagesių savanorių pajėgos. Kiek žinau, dabar naujų žmonių į komandą nepriima, jokie mokymai nevyksta. Kai pasižiūri televiziją, rodo ugniagesius savanorius, tai lyg toks pasilinksminimas kažkoks yra. Sakykite, kokia ta iš tikrųjų situacija dabar rengiantis naujam periodui? Dėkoju.
S. SKVERNELIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų sausio 1 d. atskaitos taško pradžia, tai nereiškia, kad sausio 1 d. senas komandas savivaldybėse pakeis savanoriai. Bus pradėtas įgyvendinti tas virsmas, kuris tikrai yra neišvengiamas, nes dabar esama sistema yra labai imli lėšų, neatnaujinama technika ir iš esmės visiškai neefektyvi ir neracionali. Jeigu kas nors bando tą modelį vaizduoti tam tikromis pašaipomis, yra klaidinga. Visos Vakarų Europos valstybės ir ne tik, ta pati kaimynė Lenkija turi unikalų modelį, kuris yra pagrįstas pilietiškumu, profesionalumu, atsakingumu ir tokį patį modelį mes tikrai pradėsime diegti nuo sausio 1 d. Įstatyme, kurį jūs priėmėte, yra numatytas ir mokymo mechanizmas, kaip apmokyti, kur apmokyti. Yra numatytas valandų skaičius, yra numatytas santykis su darbdaviu tokiu atveju, atlygis savanoriams. Prie to modelio mes nuo sausio 1 d. pereisime ir pereisime pirmiausia tose savivaldybėse, kurios yra šiandien pasirengusios, kur tie darbai yra padaryti. Tai bus palaipsnis ir neišvengiamas procesas šalyje. Tada mes nekalbėsime apie techniką, kuri yra 1971 ar 1972 m. gamybos. Mes kito būdo neturime.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. R. Žemaitaičio nematau. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Žilinskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Užsienio reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, mūsų santykiai su Baltarusija, matau, šiek tiek šyla, ne tik mūsų, bet ir visos Europos Sąjungos. Vis dėlto norėčiau paklausti dėl to perėjimo, dėl bevizio režimo. Kai buvo pasirašyta sutartis tarp mūsų Prezidentės ir Baltarusijos 2010 m., praėjo penkeri metai, gal kas nors juda į priekį, kada jūs prognozuojate? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS. Ačiū jums už klausimą. Visai neseniai lankiausi Minske, susitikau su savo kolega ministru. Galbūt ryškiausiai kėliau du klausimus. Vienas, be abejo, susijęs su Astravo elektrine ir jos saugumu, kaip suprantama. Čia mes tikrai, noriu pasinaudodamas proga pasakyti, tikrai išlaikysime ir nenuleisime savo reikalavimų kartelės jokiu būdu ir dar pasitelksime tarptautinę paramą. Tą labai aiškiai pasakiau kolegoms.
O kitas buvo šitas jūsų minėtas klausimas. Aš apie jį kalbu jau labai seniai, bet dabar, kaip jūs pastebėjote, tas atšilimas, aš gal pavartočiau žodį – santykiai tapo konstruktyvesni, tikėkimės, kad tokie ir bus. Šioje atmosferoje labai tikiuosi iš jų poslinkių. Tą pasakiau irgi labai aiškiai. Pažado neišgirdau, kad tai bus rytoj ar poryt, bet atmosfera konstruktyvesnė ir galbūt pagaliau mes įgyvendinsime šitą seniai pasirašytą susitarimą, kaip jūs teisingai sakėte. Prieš porą metų Lietuva raportavo, kad pabaigė visas procedūras. Laukiame to paties ir baltarusių pusės ir tada galėsime įgyvendinti, kas būtų tikrai didelė paspirtis ir gyventojams parama, ir verslui. Apskritai mes norime, kad būtume kuo atviresni, kad Baltarusijos žmonės galėtų daugiau pamatyti Europą, kad galėtume kuo labiau prie to prisidėti, tai irgi darytų teigiamą įtaką.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausia R. Žilinskas. Ruošiasi A. Mazuronis.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas, į kurį iš tiesų nėra būtina atsakyti, bet reikėtų pagalvoti Vyriausybės nariams, kaip pateikti bendrą poziciją, aplinkos ministrui, kaip ESPO konvenciją prižiūrinčios institucijos vadovui, užsienio reikalų ministrui, kaip Lietuvos užsienio politiką formuojančios institucijos vadovui, turinčiam savo žinioje Ekonominio saugumo politikos departamentą, ir energetikos ministrui, su kuriuo jau kalbėjausi asmeniškai ir dalį jo pozicijos perduodu šį kartą jums. Rusijos ardomosios informacijos agentūros spinduliuoja prieštaringą informaciją apie tariamas galimas Lietuvos nuolaidas pagal ESPO konvenciją Astravo elektrinei, apie neva Lietuvos suteiksimus pralaidumus per savo tinklus tos elektrinės gaminamai elektros energijai. Mano versija yra tokia, kad ši informacija yra skirta ne mums, o A. Lukašenkai, šildančiam santykius su Vakarais, kad, gavęs labai labai aiškų atsakymą ne dėl Astravo elektrinės ar galimų pralaidumų, jis baigtų flirtą su Vakarais ir atsisuktų atgal į Rusiją. Todėl aplinkos ministrui, užsienio reikalų ministrui ir energetikos ministrui siūlyčiau labai gerai pasitarti tarpusavyje ir generuoti labai labai aiškią ir konkrečią Lietuvos poziciją dėl Astravo elektrinės, nepakenksiančią Lietuvos santykiams su Baltarusija ir šylantiems Baltarusijos santykiams su Vakarais. Kaip jau sakiau, į šį klausimą atsakyti nebūtina.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rokai, jūs, aš manau, kalbėsite ir 3 minutes, jeigu nesustabdysiu. (Balsai salėje)
L. A. LINKEVIČIUS. Norėčiau atsakyti, nors ir neprašo.
PIRMININKAS. Prašom, atsakykite.
L. A. LINKEVIČIUS. Matote, per daug svarbus klausimas. Jūs visiškai teisus. Ne tai, kad turime pasitarti, esame seniai apsitarę ir čia niekas nė kiek nenuleis reikalavimų kartelės, noriu labai atsakingai pasakyti. Tai viena.
Antra. ESPO komitetas, kuris išsakęs visas pastabas Baltarusijai, tarptautinis jau čia vertinimas, ne tik mūsų, manau, tai labai svarbu. Aš pakviečiau, beje, Aplinkos ministerija tą darė prieš tai, bet ir aš pakviečiau, kad atvyktų ekspertai pasižiūrėti būtent tų pastabų. Noriu pabrėžti, kad tai nieko bendro neturi su statybos procedūromis. Čia irgi buvo tokių klaidžiojimų truputį. Baltarusiai turi atsakyti į esminius klausimus, pavyzdžiui, apie streso testus, apie aušinimo būdus, apie statybos aikštelės parinkimą, kitus dalykus. Jie puikiai žino, ir dar kartą pakartojau, kad jie to nepadarė, ir dar kartą pakartojau tuos klausimus. Čia yra kitas procesas kalbėti apie tarptautinių organizacijų pastabas, ir tai tikrai esminiai dalykai. Tai, kad sutinka kartu pažvelgti, manau, irgi yra žingsnis į priekį, bent jau supratimo požiūriu. Todėl dabar neužimsiu daug laiko, bet kadangi labai svarbūs klausimai ne tik Lietuvos santykiams su Baltarusija, bet šiandien kalbėjome ir kitame forume, kur buvo mūsų regiono partneriai, jiems visiems tai svarbu. Taigi šito dalyko tikrai reikalausime ne tik aplinkos kontekste. Branduolinis saugumas neturi sienų, kaip ir terorizmas, noriu pridurti. Tai čia taip turėtume ir vertinti.
K. TREČIOKAS. Labai trumpai pridursiu, kad Aplinkos ministerija taip pat yra atlikusi kai kuriuos žingsnius. Mes tikrai derinome su Užsienio reikalų ministerija, esame kreipęsi į tarptautinę atominės energetikos agentūrą (TATENA), taip pat į ESPO konvencijos įgyvendinimo komitetą esame kreipęsi su skundu prieš Baltarusiją dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai įvertinimo procedūrų pažeidimo. Taip pat yra svarstomas šitas klausimas ir pagal Orhuso konvenciją, dar praeitų metų rugpjūtį esme kreipęsi, esame gavę atsakymą, kad jie sutinka tapti stebėtojais ir dalyvauti šiame procese. Žodžiu, iš savo pusės esame viską padarę, kad tikrai baltarusiai nebūtų ramūs. Ir tai, ką transliuoja Rusijos agentūros, manau, yra bandymas parodyti, kad čia viskas „ladna, skladna“, kaip sako rusai, o iš tikrųjų taip nėra.
TVK, paskutinėje tarptautinėje (…) komisijoje, kuri vyko Baltarusijoje, ūkio ministras gal plačiau papasakos, ten pat irgi buvo keliamas klausimas dėl Astravo atominės elektrinės. Panaudodami visus kontaktus (užsienio reikalų ministras taip pat sutiko), visus galimus kontaktus mes šitą klausimą keliame gana aštriai.
PIRMININKAS. Dėkojame abiem ministrams. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi R. Baškienė.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Aš gal tradiciškai – finansų ministro. Gerbiamasis ministre, kai prieš keletą savaičių iš šios tribūnos jūs pristatinėjote 2016 m. valstybės biudžeto projektą, tiek aš, tiek mano kolegos jums sakėme, kad, mūsų nuomone, tas biudžeto projektas yra raudonų linijų, arba raudonos mirksinčios lemputės biudžeto projektas, tiek išlaidų augimo prasme, tiek deficito augimo prasme, tiek per daug optimistinio ekonomikos augimo prasme, tiek visom kitom prasmėm, arba paprasčiau – priešrinkiminis biudžetas, į ką jūs labai gerai kontraargumentavote, kad mes, opozicija, nieko nesuprantame.
Gerbiamasis ministre, atrodo, praeitą savaitę valstybės kontrolierius, kalbėdamas apie kitų metų valstybės biudžetą, kalbant krepšinio terminais, pasakė, kad jis yra ties penkių pražangų riba, o Europos Komisija pasakė lygiai tą patį, kad biudžetas projektuojamas per daug optimistinis ir neatsakingai. Ar nemanote, kad galbūt dabar būtų pats momentas jums pripažinti, kad pateiktas biudžetas buvo akivaizdžiai priešrinkiminis, ir perprojektuoti jį pagal realius kitų metų ekonomikos skaičius, o ne pagal tokius, kokius norėtų matyti valdančios partijos prieš rinkimus. Tokiu būdu gal prisiimtumėte šiek tiek atsakomybės ir išvengtume biudžeto…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, stabdau.
A. MAZURONIS (LSF). …peržiūros kitais metais.
R. ŠADŽIUS. Trumpas, koncentruotas pasisakymas su labai aiškia jūsų pozicija. Ačiū. Tai yra normalu, kad politinėje bendruomenėje įvairios partijos turi įvairias pozicijas. Kažkaip mums dar sunku priprasti prie minties, kad atsirado nauja finansų planavimo institucija Valstybės kontrolė, kuri vykdo fiskalinės tarybos funkcijas, nepriklausoma institucija, nepriklausomai analizuojanti biudžetą, kad ji gali turėti savo nuomonę. Ir tai, kad ta nuomonė nesutampa su Vyriausybės nuomone, nėra kažkas absoliučiai išskirtinio, kas turėtų kelti tokią psichozę, kurią jūs mėginate kurstyti.
Iš tikrųjų yra punktų, kuriais Valstybės kontrolės ir mūsų nuomonės sutampa. Yra punktų, dėl kurių mes linkę pasiginčyti, yra punktų, su kuriais Vyriausybė nesutinka. Sakykime, trumpai tariant, dėl skolos valdymo ateityje tam tikrų gairių ir galbūt nusistatymo greta Mastrichto kriterijaus, skolos kriterijaus, kuris būtų tinkamas Lietuvai. Vyriausybė pasiryžusi šitą darbą daryti, tai yra Valstybės kontrolės idėja, mes jai pritariame. Kita mintis, su kuria mes tik iš dalies sutinkame, kad mums reikėtų būti ambicingesniems siekiant struktūrinio balanso ne 1 %, o pusės procento kaip vidutinės trukmės tikslo. Taip, mes manome, perspektyvoje tikriausiai reikėtų tai daryti, tačiau 2016 m. tikrai ne, nes 2015 m. mes turime nepakankamai didelį ekonomikos augimą, kuris yra žemesnis negu Lietuvos potencialas, dėl žinomų priežasčių, kurias reikia eliminuoti, tai yra eksporto sutrikimas į Rusiją, jį reikia pakeisti kitomis eksporto rinkomis. Tai užims laiko, todėl dabar iš tikrųjų ekonomiškai sveika, pasinaudojant teisės aktų leidžiamomis galimybėmis, stimuliuoti vidaus vartojimą, kas ir buvo Vyriausybės pasiūlyta. Tai yra mažesni mokesčiai, didesnė minimali alga, tam tikrų kategorijų darbuotojų atlyginimų kėlimas.
Yra punktas, dėl kurio mes su Valstybės kontrole nesutinkame, aš tai viešai pareiškiau, tai neturėtų kelti psichozės. Valstybės kontrolė tvirtina, kad mes pernelyg optimistiškai suplanavome gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio pajamas. Mūsų nuomone, šitos pajamos yra suplanuotos konservatyviai. Teikdamas patikslintą biudžeto projektą gruodžio 8 d., kaip suplanuota, aš išdėstysiu konkrečius duomenis, greičiausiai jau 11 mėnesių mokesčių surinkimo duomenis, kurie pagrįs mūsų Vyriausybės šitą poziciją.
PIRMININKAS. Netriukšmaukite iš vietos. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi ponas A. Nesteckis.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Noriu klausti gerbiamojo susisiekimo ministro. Gerbiamasis ministre, jums žinoma apie projektuojamą Šiaulių aplinkkelį, kurio projektavimui skirta, beje, per 1 mln. eurų. Projektuotojai iš tikrųjų privalėjo kokybiškai atlikti darbus, kad tai atitiktų gyventojų poreikius. Tačiau per 600 Šiaulių rajono Kairių, Žadžiūnų ir kitų bendruomenių žmonių jau pasirašė skundus, peticijas dėl ypatingai blogo „Komprojekto“ projektuotojų darbo. Tai yra nenumatytas įvažiavimas iš išvažiavimas iš Kairių miestelio į Šiaulių industrinę zoną, o tai sudarys labai didelius nepatogumus to krašto didelei daliai žmonių. Gyventojai tikisi jūsų, gerbiamasis ministre, paramos, nes anksčiau vykę susitikimai su minėtos „Komprojekto“ organizacijos projektuotojais vaisių nedavė. Tikimės, kad reikalingas jūsų labai tvirtas požiūris į žmonių problemų sprendimą.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū gerbiamajai parlamentarei už rūpinimąsi mūsų gyventojų interesais ir, žinoma, didesniais ir smulkesniais projektais, kas yra iš tikrųjų parlamentaro pareiga ir daro jums garbę. Turiu pasakyti, kad nė vienas projektas nebus paleistas į gyvenimą tol, kol nebus patvirtintas savivaldybės. Ta procedūra yra nustatyta. Ir aš suprantu tą dalyką, kad statant ką nors naujo, tiesiant kelius, aplinkkelius, visada kieno nors interesai būna šiek tiek pažeisti, bet juos reikia maksimaliai derinti. Taigi be savivaldybės parašų projektas į gyvenimą nebus paleistas.
Ir dar priminsiu, kad aš, būdamas ministru, vis tiek negaliu tiesiogiai paveikti projektuotojų, tam yra nustatyta procedūra, ir tokių tiesioginių, vertikalių nurodymų tikrai neketinu duoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nesteckis. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrei. Vyriausybė patvirtino lėšas, kurios buvo perskirstytos, skirtos neformaliam ugdymo krepšeliui, po 15 eurų vaikui. Yra teikiamos vaikų užimtumo programos, kai kurios yra patvirtintos. Programų teikėjai iš tikrųjų neturi tų garantijų ir abejoja, ar iš tikrųjų ta sistema išliks ir kitais metais, kad jie tikrai galėtų investuoti, įdėti savo lėšas užimtumui užtikrinti ir, manyčiau, kokybei pagerinti.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai svarbus klausimas, nes trijų mėnesių išbandymas baigsis gruodžio 31 d. Bet šiandieną noriu dar informuoti jus ir kitus Seimo narius, kad mes sudarėme penkias brigadas, kurios šiandien išvykusios į savivaldybes realiai pažiūrėti, kaip panaudojamos šitos lėšos. Ar tikrai yra išlaikomos aprašo taisyklės, ar tikrai sumažėjo įkainis 15 eurų, jeigu moksleivis, atėjęs į vieną ar kitą programą, atsinešė tuos savo pinigus? Ar tikrai pedagogai veda užsiėmimus arba bent pedagoginį cenzą turintys tam tikrą kursą išėję žmonės? Žodžiu, turime dar pažiūrėti, apibendrinti visą šių metų trijų mėnesių situaciją. Galiu užtikrinti viena, kad programa bus tęsiama, pinigai biudžete tam bus skirti, tik yra klausimas, kad galbūt gausime koreguoti, nes gauname nemažai nusiskundimų dėl neskaidraus, neteisingo tų 15 eurų panaudojimo. Dabar galvojame, kad rinksime darbo grupę ir mąstysime aprašo pakeitimus pakoreguoti tai, kas buvo blogai, kad būtų galima ištaisyti, kad nebūtų kitais metais, nes jau tada kalbėsime apie visų devynių mėnesių startą. Taigi programa tikrai vyks, pinigai jau yra suderėti. Tik dar biudžetas nepatvirtintas, tai, kaip sakoma, neperšokai griovio, nesakyk op. Bet aš manau, kad viskas bus teisingai, tvarkingai, tik aš sakau, kad dabar žiūrime esamą situaciją. O programa tikrai vyks.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis užsienio reikalų ministre, pasaulyje mes šiuo metu turime nekontroliuojamą ekonominių migrantų laviną. Aišku, tai didina terorizmo ir nusikalstamumo pavojų. Juo labiau dabar pasirodė daug straipsnių apie Vokietijos gydymo įstaigas, kuriose darosi baugu gydytojams ir viduriniam personalui dirbti. Ar tai yra tiesa, ar yra aptariami klausimai dėl personalo sužalojimo, dėl jų spaudimo, reikalavimo gydymo įstaigose? Galbūt ir mūsų ministrė turi peržiūrėti visų gydymo įstaigų ateities darbus. Kaip bus saugomos gydymo įstaigos. Nes ten dabar policija ir šunys saugo. Kaip čia yra iš tikrųjų? Labai ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS. Ačiū jums už klausimą. Atvirai pasakysiu, kad neturiu informacijos apie gydymo įstaigas, tai nelabai galiu ką pakomentuoti. O kad paūmėjusi ši situacija ir kad daugelis apie tai labai diskutuoja, tai yra tiesa. Raginčiau neprisidėti prie eskalavimo, emocijų ir panikos kurstymo visų, čia aš ne jums sakau, aš apskritai mums visiems. Nes visą laiką pigiausias kelias pasiduoti emocijoms, dar būtų moraliai neteisinga ir politiškai, ir faktiškai dėti lygybės ženklą tarp pabėgėlių ir teroristų. Noriu tai dar kartą labai atsakingai pakartoti. Tai yra nemoralu taip daryti. Tai yra žmonės, kurie realiai bėga nuo karo, juos apkaltinti tuo, tai yra labai paprastas, bet labai neatsakingas būdas. Neturėtume to daryti. Ką turėtume daryti, tai įgyvendinti tai, ką esame seniai nutarę ir neįgyvendinę dar iki galo: sienų kontrolė, readmisijos mechanizmas, žvalgybų bendradarbiavimas, keitimasis informacija, duomenimis apie keleivius, aš kalbu apie lėktuvus ir pervežimą oru, kur daug kalbama, bet nepadaryta. Mes nuo vasario mėnesio turime labai daug parengtų įstatymų, aš jų nekartosiu dėl laiko stokos, bet tik pasakysiu, kad mes čia turime sukoncentruoti dėmesį, o ne turėti iliuzijų, kad apsistatysime sienomis ir išspręsime problemą. Kaip tik turime daugiau bendrauti, susitelkti ir būtų labai pageidautina neprisidėti prie emocijų eskalavimo. Ir taip žmonės yra įsitempę. Žinoma, atskirų atvejų visokių yra, bet, patikėkite, ne tik tarp pabėgėlių, yra ir tarp normalių piliečių toje pačioje Lietuvoje. Puikiai žinote, kad taip yra. Toks būtų mano komentaras.
O ką sakote apie ligonines, atsiprašau, neturiu tos informacijos, negaliu jums patvirtinti.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš klausimą turiu užsienio reikalų ministrui. Vakar kaip tik įvyko apdovanojimai už nuopelnus verslui. Buvo duotos statulėlės, padėkota verslininkams. Užvakar kažkas iš Prancūzijos ministerijos – ar ministras, ar prezidentas, taip pat ir Vokietijos, iškėlė klausimą, kad galų gale priėjo tas laikas panaikinti Rusijai vadinamąsias sankcijas. Kada Lietuva taip pradės kalbėti, nes verslas laukia, verslas nežino, į kurią pusę krypti, nes, kaip matome, visiškai nepasitvirtino naujų rinkų paieška. Jų mes neturime. Jūs, kaip užsienio reikalų ministras, kaip manote, kada Lietuva galėtų panašią žinią arba tokią informaciją ir mūsų verslininkams pasakyti, kad galų gale verslas pradėtų judėti į priekį?
L. A. LINKEVIČIUS. Atvirai pasakius, esu labai nustebęs dėl jūsų tokio klausimo. Jūsų esate Ekonomikos komiteto pirmininkas, jeigu aš neklystu. Tai gal galėtumėte, gal mes pakviestume jus į mūsų Ekonominės diplomatijos tarybos posėdį, jeigu turėtumėte laiko apsilankyti, kuriame mes apie tai kalbame. Aš nesutikčiau su tuo, kad nesėkmingai ieškome tų rinkų. Aišku, tai nėra greitas procesas, bet tikrai tai yra. Dar ką noriu pabrėžti, kad, priešingai, negu teigiate, sakote „verslas“. Duokite man adresą to verslo, kur galima paskambinti. Nes verslo sąvoka yra plati. Yra verslininkai, yra verslo organizacijos, asocijuotos struktūros, mes su jomis labai glaudžiai kalbame. Sankcijų, tikiuosi, nepanaikinsim, jei mano nuomonės klausiate, nes būsime nuoseklūs toliau naudoti tą patį spaudimą Rusijos atžvilgiu, kokį darėme iki tol. Nes Rusija neparodė jokių ženklų, kad nori sureguliuoti situaciją, išskyrus tą faktą, kur buvo galbūt tokia iliuzija prieš porą savaičių, kad vyksta paliaubos, kurių dabar irgi nevyksta. Per pastarąsias tris dienas net aštuoni kariai žuvo. Todėl kiek mes kalbame su kolegomis, tai bręsta sprendimas pratęsti sankcijas ir tas sprendimas bus priimtas kitą mėnesį, tikiuosi. Todėl teks toliau taikyti tą pačią politiką, dėl kurios mes nesididžiuojame ir nesipuikuojame, bet tai yra tokia kraštutinė ir vienintelė, beje, priemonė, kurią galime taikyti Rusijos atžvilgiu. O ką šneka atskiri politikai, aš negaliu komentuoti. Maža ką. (Balsai salėje) Pas mus irgi daug kas ką kalba.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, netriukšmaujam.
L. A. LINKEVIČIUS. Prezidentas, atsiprašau, negirdėjau tokių pareiškimų, bet dar kartą sakau, bent jau mūsų buvo tokia nuostata ir man atrodo, mes krypstame į tai, kad pratęstume tą pačią sankcijų politiką, jei situacija nesikeis. O ji kol kas nesikeičia.
PIRMININKAS. Norėčiau informuoti, kas negirdėjot. Šiandien Lietuvos radijas iš pat ryto pranešė, kad, atrodo, šiandien Pekine tarp Lietuvos ir Kinijos pasirašoma sutartis dėl pieno produktų ir mėsos importo į šią šalį. Tai yra be galo didelė rinka. Taigi viskas vyksta.
Kaip žadėjau, klausia V. Čmilytė-Nielsen, o ruošiasi E. Šablinskas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, kaip žinoma, kitų metų vasario 1 d. Lietuvoje startuos pakuočių užstato sistema, nors Pakuočių įstatymas iki šiol yra koreguojamas ir tobulinamas. Lietuvoje veiks dvi pakuotes administruojančios viešosios įstaigos, nors kitose valstybėse, kur jau ne vienus metus galioja užstato sistema, veikia paprastai tik vienas nacionalinis operatorius, kuris yra kontroliuojamas Vyriausybės. Kodėl Lietuvoje šiai funkcijai vykdyti buvo pasirinkti keli administratoriai, būtent viešosios įstaigos, ir kokiu būdu jie buvo pasirinkti? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Jie buvo pasirinkti atrankos būdu, buvo iškelti reikalavimai ir visi, kurie pateikė dokumentus, atitinkančius tuos reikalavimus, turi teisę dalyvauti šiame procese. Iš tikrųjų Lietuva nėra didelė valstybė, todėl tas sistemos administravimas yra gana sudėtingas ir brangus. Būtų galima svarstyti, ar geriau viena, dvi ar trys. Mes tarėmės su Konkurencijos taryba. Iš tikrųjų nuomonė yra kategoriška – reikia leisti konkurenciją. Man net būtų patikę, kad būtų pateikę kokios trys keturios kompanijos. Estijoje, pavyzdžiui, buvo keturios, bet galiausiai liko viena. Kaip bus Lietuvoje, sunku pasakyti, bet man, kaip aplinkos ministrui, svarbiausia, kad vasario 1 d. ta sistema tikrai startuotų, nes dabar dar deriname. Faktiškai viską esame suderinę, bet šiek tiek deriname dėl užduočių, nes pirmus metus yra sunku įvykdyti užduotis, mes suprantame verslą. O rengiamasi yra sparčiai, ir aš tikiuosi, kad vasario 1 d. ši sistema startuos ir tai leis beveik 20 % sumažinti atliekų laidojimo sąvartynuose kiekį. Tai bus aplinkai labai naudinga sistema. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas. Ruošiasi K. Kuzminskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Mano klausimas skirtas aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, jūs žinote tokią stiprią įstaigą, ne įstaigą, o gamyklėlę „Toksika“, kuri yra skirta pavojingom atliekom naikinti. Klausimas yra toks, kad šiuo metu jos apkrovimas nėra didelis. Medicininės įstaigos po autoklavo atiduoda tas atliekas ir jos kažkodėl dažnai tampa nebepavojingos. Jūsų viceministras aiškina, kad čia ekonomika, verslas, negalima gniuždyti. Aš palyginimui pasakau: Rietavas, kuris utilizuoja gaišenas. Ir tik ten atvažiavęs, gavęs popieriuką, tu esi sąžiningas ir teisus, kad atsikratei šitų baisių dalykų. „Toksika“ kaip tik naikina visas tas baisiąsias atliekas, o šiuo metu niekaip negali gauti jūsų pritarimo, kad visos Lietuvos įmonės (medicininės ir kitos) gabentų ten. Užtat kai kurios privačios firmos išveža į Latviją, kur nėra tokio deginimo įrenginio, ir ten atsiduria geriausiu atveju pas juos sąvartynuose. Kaip žinote, kartais ir neišvažiuoja, jau yra bylų, kai atrandamos žmonių dalys čia, Lietuvos sąvartynuose. Ar negalite imti į savo rankas to dalyko? Pirmiausia užtikrintume valstybinį objektą, sumažintume tokių įmonių sąnaudas iš biudžeto ir tai būtų tik į gerą Lietuvai.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Palietėte tikrai aktualią problemą. Aišku, skirtumas su gaišenomis yra didelis, gaišenų eksportu niekas neužsiima. Dėl pavojingų atliekų tvarkymo mes turime visą rinką, visą aibę, tikrai didelį skaičių veikėjų, įmonių dalyvių, taip sakykime, sistemą, jos vienaip ar kitaip tvarko, eksportuoja arba perdirba pavojingas atliekas. Iš tikrųjų esama daug problemų. Mes kalbamės su Ūkio ministerija, ši įmonė yra Ūkio ministerijos dispozicijos. Mūsų priedermė yra kontroliuoti, kaip ji veikia, kad neterštų aplinkos ir tinkamai sutvarkytų tas pavojingas atliekas. Mes kalbamės su savivaldybėmis, kitą savaitę Aplinkos ministerijoje renkasi merai, tarp kitų klausimų bus kalbama ir apie pavojingų atliekų tvarkymą.
Dėl medicininių atliekų yra nueita tokiu keliu, tai jau įvyko anksčiau, kad gydymo įstaigoms yra sudarytos galimybės įsigyti „Medistar“ tipo įrenginius, kurie mikrobangomis dezinfekuoja, susmulkina kai kurias medicinines atliekas kaip švirkštus, įvairias sistemas paverčia komunalinėmis atliekomis. Dėl kūno dalių yra atskira tvarka, yra sutartys, jos priduodamos tas atliekas tvarkančioms kompanijoms. Bet problema iš tikrųjų aktuali. Mes pabandysime padirbėti kartu su „Toksika“, kaip padaryti, kad jie sutvarkytų didesnę dalį atliekų. Čia yra ekonominis dalykas. Šiuo metu jie laiko labai aukštas kainas, yra labai sunku prievartos būdu priversti ūkio subjektus ten tvarkyti atliekas.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausia Kęstutis Kuzminskas. Ruošiasi G. Mikolaitis.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kazimieras Kuzminskas.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Aš noriu kreiptis į aplinkos apsaugos ministrą. Šiuo metu Lietuvoje nacionalinės žemės tarnybos siunčia siūlymus visiems, kuriems suteikiama teisė išsipirkti tam tikrus žemės sklypus, miškus, kurie ribojasi su turimu mišku. Man taip pat atėjo siūlymas, kad šalia mano tėviškės miško dar parduodama 10 ha miško, tačiau įrašyta pardavimo sąlyga, kad gali būti perkama tik kartu su žemėmis, lentelėje išvardintais kitais sklypais, kurių kaina jau 135 tūkst. Tie sklypai išsimėtę po visą Lietuvą: Rietave, Šilutėje, Plungėje po 0,5 ha ir panašiai. Iš viso 33 sklypai. Ką jūs galvojate daryti? Šiuo metu Miškų įstatymo 41 straipsnis numato, kad pardavėjas gali tai pasiūlyti. Ar nemanote, kad kaip su tuo kurpaliu, kurio niekada nesunešiosi? Niekas negalės įsigyti, tie, kurie teisiškai nori kaimynystėje įsigyti miško. Ar nereikia taisyti įstatymo?
PIRMININKAS. Kazimierai, ši kartą teisingai ištariau vardą, laikas!
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai nėra visai Aplinkos ministerijos veiklos srities klausimas. Žemės tarnyba turėtų paaiškinti, kodėl jie taip daro. Jūs teisingai sakote, pasiūlyti galima, o jums spręsti, reikia ar nereikia. Galiu tik pasakyti, kad valstybinės paskirties miškas negali būti parduodamas, jis pirmiausia turi būti… Jeigu taip atsitiktų, kad paverstas želdynu arba apskritai išbrauktas iš valstybinio miško ploto, bet tai irgi reglamentuoja įstatymas. Man sunku atsakyti, ko tikisi. Galbūt norima, kad bešeimininkėms teritorijoms atsirastų šeimininkas, kuris prižiūrėtų, gal yra kitoks tikslas, bet Aplinkos ministerijos vaidmuo čia labai menkas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Mikolaitis. Jo nėra. M. Bastys. Ruošiasi A. Dumčius.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra adresuojamas dviem ministrams: susisiekimo ministrui ir vidaus reikalų ministrui. Ne paslaptis, kad šiandieną Vilniaus oro uoste, 12.15 val., buvo paskelbta operacija „Skydas“. Prašom pasakyti, koks tai įvykis, kokia tai yra situacija, kaip ji šiuo metu valdoma? Dėkoju.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Kaip tokios operacijos valdomos? Jos visos turbūt yra valdomos panašiai. Tikrinant bagažą buvo aptiktas daiktas, panašus į sprogmenį, todėl yra paskelbta operacija „Skydas“, ji šiuo metu vyksta. Kas iš tikrųjų bus rasta, pasakyti negaliu. Išvados bus pasibaigus operacijai.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už trumpą ir labai aiškų, raminamą atsakymą. Arimantas…
PIRMININKAS. Jūs norėtumėte? Atsiprašau, gerbiamasis S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS. „Skydas“ yra visais atvejais, kai randame sprogmenis, jis tada įvedamas. Tie, kas galvoja apie mūsų slaptumą ar ne slaptumą, tai tokiais atvejais galima pabūti prie Vilniaus oro uosto ir pažiūrėti, per kiek laiko mūsų tarnybos reaguoja ir suvažiuoja.
PIRMININKAS. Turėtų klausti A. Dumčius, bet jo nėra. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti švietimo ministrės ir, aišku, finansų ministro. Dabar pradėjau lankytis švietimo skyriuose, mokyklose, kalbu su direktoriais, aiškinuosi priežastis, kodėl ketinama piketuoti, streikuoti. Paaiškėjo, kad jie lyg ir liko patenkinti premjero pažadais didinti atlyginimą 35 %, bet sako, kad veiksmai yra priešingi. Švietimo ministrė spalio 21 d. pasirašė įstatymą, kuriuo sumažino mokinio krepšelio dotacijas mokykloms: štai, Pasvalio savivaldybei – 54 tūkst. 321, gretimoms savivaldybėms panašiai. Klausia, ar čia algų didinimas, ar mažinimas, jeigu komplektai lieka tie patys, o pagal mokinių skaičiaus sumažėjimą metų pabaigoje, likus dviem mėnesiams, sumažinama beveik 200 tūkst.? Kaip sutaupyti nemažinant atlyginimų ir kaip mažinti atlyginimus neperspėjus? Jeigu dotacijos taip pat bus mažinamos kitais metais, vadinasi, arba Vyriausybė meluoja, arba premjeras meluoja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai!
A. MATULAS (TS-LKDF). Tada mums, Seimo nariams…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gal aš pradėsiu, o kolega gal papildys. Gerbiamasis Seimo nary, esate tikrai labai patyręs politikas ir Seimo narys ir labai gerai žinote, ar švietimo ministras savo valia gali sumažinti dotaciją, ar padidinti. Aš, gavusi iš Finansų ministerijos tam tikrus sprendimus, privalau juos realizuoti. Dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo mums šiais metais yra sumažinti pinigai, praeitais metais to nebuvo daroma. Žinoma, jei paklaustumėte, ar aš labai džiaugiuosi, žinoma, ne. Man būtų kur kas geriau, jeigu tie pinigai dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus būtų likę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nereikia rėkauti, gerbiamasis Antanai, prieisite po valandos. Klausia V. Mikalauskas. Ruošiasi D. Petrošius.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Mano klausimas būtų adresuotas aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, teko bendrauti su generaliniu urėdu, taip pat Miškų departamento direktoriumi ir išgirdome apie ruošiamą įdomią reformą – urėdijose ketinama mažinti medelynų skaičių. Kardinaliai keičiama plėtros strategija, ir mus dabar informavo, kad per pirmą etapą planuojama uždaryti pelningai veikiančius 7 medelynus ir palaipsniui eiti prie regioninių medelynų. Žinant tai, kad 2009–2013 m. buvo patvirtinta ir sėkmingai plėtojama Valstybinių miškų medelynų modernizavimo programa, įdėtos nemažos investicijos, tas staigus Generalinės urėdijos strategijos pokytis, manau, jis yra gana…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vidai, jums irgi galioja vienos minutės taisyklė.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ar jums žinoma apie šią numatomą reformą ir kaip jūs manote, kokią įtaką turės?..
PIRMININKAS. Ministras viską suprato, reikia pirma klausimą užduoti.
K. TREČIOKAS. Iš tikrųjų supratau esmę. Ačiū už klausimą. Iki ministro šitie siūlymai dar nėra atėję. Yra bendras planas, kad generalinis urėdas iš tikrųjų turi ieškoti išteklių, kad šitas ūkis dirbtų efektyviau. Matyt, per tą prizmę yra žiūrima. Kiek iš tikrųjų reikia medelynų, kiek mes turime, kiek sugebame užsiauginti tos medžiagos, galbūt su savo išvadomis vieną dieną ateis ir iki ministerijos, tada tikrai spręsime. Šiuo metu tikrai pakankamai ta auginimo medžiaga apsirūpinama ir dar parduodama. Aš manau, kad čia tikrai lems ekonominiai dalykai, nes urėdijos yra valstybinės įmonės, kurios turi dirbti maksimaliai pelningai ir duoti maksimalią naudą savininkui, t. y. valstybei. Toks uždavinys yra keliamas ir generaliniam urėdui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū. Klausimas būtų finansų ministrui. Gal ne klausimas, o dėmesio atkreipimas, gal ir atsakysite. Iš tiesų dėl LESTO, nes tai yra bendrovė, kuri lyg ir priklauso Finansų ministerijos kompetencijai. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, jog kai dabar LESTO optimizuoja veiklą ir rajonuose nyksta labai daug skyrių, atsiranda problema vyresnio amžiaus žmonėms, kurie neturi reikiamo kompiuterinio raštingumo. Pavyzdžiui, Tauragės rajone galima atleisti žmones nuo rinkliavos už šiukšles, jeigu įrodo, kad negyvena viename ar kitame name, sodo namelyje, ir reikia pagrįsti dokumentais, kad elektros energija nevartojama. Bet kadangi neturi to reikiamo raštingumo, iš tiesų jiems tą IT pagalbą, tuos raštus labai sunku gauti. Gal čia būtų galima rasti kokį sprendimą: ar numatyti budėjimo valandas, ar ką nors?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už taiklią pastabą. Labai rimtai pagalvosime. Aš perduosiu LESTO vadovybei, kad yra tokių problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodis per šoninį mikrofoną. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš dar kartą kreipiuosi į Vyriausybę ir noriu sulaukti finansų ministro atsakymo, nes čia yra labai rimtas klausimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis finansų ministre!
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai rimtas klausimas. Kaip sakiau, premjeras žadėjo, kad atlyginimai kils, o, pasirodo, jūsų pavedimu dotacija mažinama vadovaujantis vienu kriterijumi – tik vaikų skaičiaus sumažėjimu. Pavyzdžiui, klasėje buvo 25 mokiniai, dabar lieka 23, panašiai visose klasėse. Funkcija lieka ta pati, komplektai tie patys. Jeigu tikrai taip yra, kad mažinamas atlyginimas, nors žadama didinti, ir kitais metais tą patį darysite, patikėkite, aš visus Seimo narius raginsiu būti piketuotojų priekyje, nes paprasčiausiai tada Vyriausybė meluoja.
PIRMININKAS. Ačiū, Antanai.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gal aš galėčiau? Vis dėlto tai yra dar tęsinys. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad prieš rinkimus labai svarbu politikuoti. Taigi šiandien yra visiškai kitas skaičiavimas. Jeigu ne mano įsakymas, būtų reikėję atimti dar daugiau. Mes iš sutaupytų lėšų savivaldybėms dar padengėme dalį skirtumo, kuris turėtų būti atimtas. Taigi, kolega, neįsigilinus nereikia šitaip aiškiai ir taip vaidinant kalbėti. Iš tikrųjų reikia įsigilinti. Ateikite, parodysime, paaiškinsime ir pamatysite, kad yra ne taip, kaip jūs sakote. Šiandien krepšelis yra mokinio krepšelis. Nuo sausio 1 d. startuoja klasės krepšelis, kuris šituos dalykus amortizuos. Šiandien, ponai, turime tokį, kokį patys esame patvirtinę.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Gerbiamieji kolegos, visų jūsų vardu dėkoju Vyriausybei už atsakymus. Registruojamės.
Užsiregistravo 24 Seimo nariai. Lapkričio 19 d. rytinis posėdis baigtas. (Gongas) Pertrauka. Vakarinio posėdžio pradžia 15.00 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.