PASIŪLYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 791, 81, 90, 911, 912, 101, 104, 105, 119, 120, 122 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS PIRMOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR VII SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIVP-568

 

2021-08-20

Vilnius

                                                                                                     

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

12

 

 

 

     Argumentai:

Visuomenės pasitikėjimas teisingumo vykdymu yra viena didžiausių visos teismų sistemos siekiamybių. Tik nuo to, ar visuomenė pasitiki teismais ir jų vykdomu teisingumu, priklauso, ar teismas visuomenės akyse bus ta autoritetą turinti institucija, kuriai drąsiai galima patikėti socialinių konfliktų sprendimą.

Nors šiuo metu visuomenės pasitikėjimas teismais bei teisėjo profesijos patrauklumas yra mažas, tačiau tai nėra priežastis inicijuoti pokyčius, lemiančius pretendentų atrankos procedūros supaprastinimą. Priešingai, tinkama teisėjų atrankos sistema yra ne tik reikšminga užtikrinti labiausiai kvalifikuotų teisės profesionalų įdarbinimą teismuose, bet ir yra glaudžiai susijusi su teisės į teisingą teismą užtikrinimu.

Ne mažiau aktualus aspektas, lemiantis visuomenės pasitikėjimą teismais, teismų sprendimų kokybė. Tai pagrindinis teisingumo kokybės elementas. Teismų sprendimų kokybė priklauso nuo įvairių su teisingumo įgyvendinimu nesusijusių išorės veiksnių, tokių kaip įstatymų kokybė, teismų sistemai suteiktų finansų pakankamumas ir teisėjų mokymų kokybė, tačiau labiausiai nuo individualaus teisėjo kvalifikacijos ir profesionalumo.

Pretendentas į apylinkės teismo teisėjus be kitų įstatyme numatytų reikalavimų privalo būti išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Šio egzamino paskirtis yra nustatyti asmenų, siekiančių tapti teisėjais, profesinės kompetencijos lygį, t. y. patikrinti jų turimas teisines teorines žinias ir įgūdžius bei gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai. Siekiant, kad teisėjais taptų aukštos kvalifikacijos teisininkai, taip pat įvertinus tai, kad teisė nuolat kinta, evoliucionuoja, todėl nedirbant teisinio darbo, labai greitai prarandama kvalifikacija, o, kaip žinia, teisėjai, vykdydami teisingumą, turi turėti atitinkamą kompetenciją ir būti aukščiausios kvalifikacijos, siūloma nustatyti, kad pretenduojant į apylinkės teismo teisėjus nuo egzamino atleidžiamas tik asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip dveji metai, vietoj Įstatymo projekte numatytų penkerių metų. Tuo tarpu teisės krypties socialinių mokslų daktarą ir habilituotą daktarą išbraukti iš subjektų, kuriems sudaryta išimtis nelaikyti pretendentų į teisėjus egzamino, rato.

Pasiūlymas:

1.      Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri dveji metai.

2.      Pakeisti 532 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri dveji metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui.“

 

Argumentai:

Siūloma nustatyti, kad atrankos procedūra būtų taikoma Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 60, 61 straipsniuose numatytais atvejais (žr. žemiau pateiktus pasiūlymus), atitinkamai keistinos Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 551 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Pasiūlymas:

Pakeisti 551 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

     „1. Į laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriamai tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus.

 

Argumentai:

Teikiamo Įstatymo projekte numatyta, kad Atrankos komisija sudaroma iš septynių asmenų, tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Įvertinus tai, kad atrankos komisijos pagrindinis uždavinys vertinti pretendentų į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas, tinkamumą būti paskirtais atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos teisėjais, pagrįstai manytina, kad Atrankos komisiją turėtų sudaryti keturi teisėjai ir trys visuomenės atstovai. Didesnis komisijos narių - teisėjų skaičius sudarytų sąlygas objektyviau įvertinti pretendentų profesines žinias ir įgūdžius, kurie geriausiai atspindi būsimo teisėjo kvalifikaciją.

Taip pat Įstatymo projekte numatyta, kad Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai, kurie ir skiria teisėjus į Atrankos komisiją, tačiau neįvertintas visuomenės atstovų ir juos skiriančio Respublikos Prezidento galimas šališkumas, todėl siekiant objektyvumo minėta nuostata tikslintina.

Pasiūlymas:

Pakeisti 552 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Keturis Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis tris visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai, taip pat visuomenės atstovai, dėl kurių skyrimo kyla šališkumo abejonių. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 556 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kaip turėtų būti vertinamas teisėjo darbo pobūdis ir kokią reikšmę teisėjo karjerai jis galėtų turėti, taip pat kokie kriterijai apspręstų darbo kokybę. Siūlytina šias nuostatas tikslinti, numatant, kad teisėjo darbo kokybė atsispindėtų per teisėjo priimtų ir apskųstų sprendimų teisėtumo pripažinimą. Tai be abejonės stiprintų aukštesnės instancijos teismų veiklos nagrinėjant bylas kokybę, o kartu ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugą.

Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 556 straipsnio 4 dalyje siūloma nuostata, kad atliekant pretendentų atranką gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, arba teismo, į kurį teisėjas pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. Visų pirma, minėta nuostata nėra konkreti, prieštaringa, kadangi yra sąlyginio pobūdžio. Nėra aišku kokiais atvejais atsižvelgiama į teisėjų kolektyvo nuomonę, o kuriais ne. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar turėtų būti atsižvelgiama į teisėjų kolektyvo, kuriame teisėjas dirba, nuomonę, nes tame pačiame teisme teisėjo karjeros siekti ir pretenduoti į aukštesnės instancijos teismo teisėjo vietą ar teismo vadovo vietą gali daug teisėjų, todėl kyla abejonių, ar teisėjai, kurie konkuruoja tarpusavyje dėl teisėjo vietos aukštesnės instancijos teismuose ar pretenduoja tapti teismų vadovais, galėtų vieni kitus objektyviai įvertinti.

Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 556 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas Respublikos Prezidento nesaisto. Įvertinus tai, kad atrankos procedūra užtrunka pakankamai ilgai  (nuo atrankos paskelbimo iki išvados Respublikos Prezidentui pateikimo užtrunka pusmetį ir ilgiau), Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento platų spektrą asmeninių būdo, pažintinių bei profesinių kompetencijų, būtinų atskleisti asmens pasirengimą užimti atitinkamas pareigas bei motyvuotai nurodo asmenis, tinkamiausius eiti šias pareigas, todėl siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidentas,  spręsdamas kandidatų į teisėjus pasirinkimo klausimą, būtų saistomas Atrankos komisijos atliktu pretendentų vertinimu. Priešingu atveju iš dalies paneigiamas pretendentų atliktų kompetencijų vertinimo tikslas.

Įvertinus Įstatymo projekto siūlomas nuostatas dėl galimybės atsižvelgti į teismo, kuriame teisėjas dirba, arba teismo, į kurį teisėjas pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę, kaip nekonkrečias ir prieštaringas, šių nuostatų atsisakoma ir Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 558 straipsnyje, reglamentuojančiame kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio, ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo tvarką.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 556 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Atlikdama pretendentų vertinimą, Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento asmenines būdo ir pažintines savybės, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinamia kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, nustatant, kad ne mažiau kaip pusė visų teisėjo priimtų ir apskųstų sprendimų aukštesnės instancijos teismo sprendimais būtų pripažinti teisėtais, asmeninės būdo ir pažintinės savybės.“

2. Pripažinti netekusia galios 556 straipsnio 4 dalį:

„4. Atliekant pretendentų į apylinkės,  apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus vertinimą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, teisėjų kolektyvo nuomonę, o atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas - į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę.“

3. Pakeisti 556 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Respublikos Prezidentas yra saistomas Atrankos komisijos atliktasu pretendentų vertinimasu Respublikos Prezidento nesaisto.“

4. Pakeisti 558 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nacionalinė teismų administracija parengia kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą ir pateikia konkrečiam teismui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas įvertintiems pretendentams teikti atitinkamus prašymus. Šis sąrašas taip pat paskelbiamas Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Konkretaus teismo teisėjų kolektyvas savo nuomonę apie pretendentus gali pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šių pretendentų sąrašo gavimo dienos.“

5. Pakeisti 558 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Atrankos komisija visą kandidatūrų pasirinkimui vykdyti reikalingą informaciją surenka ir pateikia Respublikos Prezidentui pateikia ne vėliau kaip per 7 dienas nuo konkretaus teismo teisėjų kolektyvo nuomonės apie pretendentus pateikimo Atrankos komisijai dienos.“

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 60 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.“

Nekvestionuojant konkrečias nurodytas pareigas ėjusių asmenų profesinės kompetencijos bei galimybės pretenduoti būti paskirtais minėtų teismų teisėjais, manytina, kad šie asmenys kaip ir kiti pretendentai turėtų dalyvauti atrankos procedūroje ir būti vertinami pagal įvairius pretendentų, dalyvaujančių atrankoje, vertinimo kriterijus. Atsižvelgtina į tai, kad atrankos metu vertinama ne tik profesinės kompetencijos, tačiau ir platus spektras asmeninių būdo, pažintinių savybių, būtinų užimti atitinkamas pareigas, be to atsisakius atrankos procedūros aptariamu atveju būtų apribojama kitų teisėjų galimybė siekti teisėjo karjeros aukštesnės instancijos teismuose.

Taip pat siūlytina neatsisakyti atrankos procedūros, kai yra sprendžiamas buvusių teisėjų paskyrimo į teisėjo pareigas, klausimas (Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 61 straipsnis). Minėta, teisė nėra statiška, ji nuolat kinta, todėl nedirbant teisinio darbo, labai greitai prarandama kvalifikacija, be to Teismų įstatymas įpareigoja teisėjus nuolat kelti profesinę kvalifikaciją. Paneigiant abejones, kad per tam tikrą laiką asmuo gali būti praradęs kompetencijas, siūlytina nustatyti, kad buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, laikantis šiame įstatyme nustatytos atrankos procedūros bei teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo dveji metai, vietoj Įstatymo projekte numatytų penkerių metų. Atrankos procedūros neatsisakytina ir tais atvejais, kai teisėjas buvo atleistas iš teisėjo pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas.

Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad buvęs teisėjas, gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas. Pažymėtina, kad įstatymai yra norminio pobūdžio teisės aktai ir juose turėtų būti vengiama sąlyginio pobūdžio teisės normų, kadangi neaišku nuo ko toks teisinis reguliavimas priklauso. Siūlytina numatyti, kad esant asmens prašymui jis būtų paskirtas pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas teisėju, išskyrus atvejį, kai teisėjas buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas.

Manytina, kad tokios veiklos ėjimas gali daryti įtaką tinkamam teisėjo pareigų vykdymui. Teisėjo nepriklausomumas reiškia, kad teisėjas ne tik negali turėti ryšių su įstatymų vykdomąja ir leidžiamąja valdžia, kad jam nebūtų daroma jokia įtaka – dar daugiau, jis turi būti nepriklausomas nuo šių valdžių. Pasibaigus politinių pareigų terminui baigiasi politinis darbas, tačiau sąsajos su politine valdžia iškart nenutrūksta. Išlieka įvairūs ryšiai, interesai, tad net ir nusprendus nutraukti politinę karjerą, kurį laiką įtakos rizika jaučiama.  Tad toks staigus perėjimas iš politinės pozicijos į teisinę, kuri turėtų būti visiškai nepriklausoma, ne tik neprisideda prie visuomenės pasitikėjimo teismų sistema didinimo, priešingai, veikiau jį silpnina, nes kuriama teisminės valdžios politizavimo regimybė.

Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atrankos procedūra netaikoma, kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį. Pasiūlius neatsisakyti atrankos procedūros, kai yra sprendžiamas buvusių teisėjų paskyrimo į teisėjo pareigas, klausimas, taip įvertinus tai, kad įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje yra aptarta tvara, kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje numatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli teisėjai, atitinkamai keistinos Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Pasiūlymas:

1.      Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos atrankos procedūros, gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.“

2.      Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos atrankos procedūros bei teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri dveji metai.

3. Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos atrankos procedūros bei teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos.“

4. Pakeisti 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Buvęs teisėjas, jo prašymu gali turi būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:“

5. Pakeisti 61 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;“

6. Pakeisti 61 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija, o teisėjo, skiriamo pagal šio Įstatymo 64 straipsnį - motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą, bei papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį sprendžiamas paskyrimo klausimas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.“

 

Argumentai:

Įstatymu projektu siūloma, kad į Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjus, Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus galėtų pretenduoti teisės krypties socialinių mokslų daktaras. Pateikus pasiūlymą susiaurinti ratą asmenų, kuriems pretenduojant į apylinkės teismo teisėjus nereikia laikyti pretendentų į teisėjus egzamino, t. y. iš subjektų, kuriems sudaryta išimtis nelaikyti egzamino, pašalinus teisės krypties socialinių mokslų daktarą ir habilituotą daktarą, siūlytina analogiškai siaurinti ratą asmenų, pretenduojančių į Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjus, Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas pernelyg išplečia asmenų, neturinčių teisėjo darbo patirties, galimybes teisėjo karjerą pradėti iškarto aukštesnės pakopos teisme, kartu apriboja kitų teisėjų galimybes siekti teisėjo karjeros. Abejotina ir tai, kad teisinio pedagoginio darbo stažas gali būti prilyginamas teisėjo darbo stažui, todėl šios nuostatos taipogi atsisakytina.

Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.“

Nekvestionuojant konkrečias nurodytas pareigas ėjusių asmenų galimybės pretenduoti į Apygardos administracinio teismo teisėjus, pažymėtina, kad viešasis administravimas apima itin plačią veiklos sritį ir abejotina, jog bet koks teisinio darbo stažas šioje srityje turėtų suteikti galimybę teisėjo karjerą pradėti iš karto aukštesnės pakopos teisme. Be to abejotina ar pasiūlymas sudaryti sąlygas platesniam asmenų ratui eiti apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas derės su teisėjų karjeros nuoseklumo principu.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.

2. Pripažinti netekusia galios 66 straipsnio 2 dalį:

„2. Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.“

3. Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.“

4. Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.“

 

Argumentai:

Pasiūlius atsisakyti teisinio pedagoginio darbo stažo, kaip vieno iš kriterijaus, kurį privalo atitikti asmenys pretenduojantys tapti Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjais, Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjais, Aukščiausiojo Teismo teisėjais, siūlytina pripažinti netekusiu galios Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 69 straipsnį, kuriame apibrėžiama kokia veikla yra pripažįstama teisiniu pedagoginiu darbo stažu.

Pasiūlymas:

Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį:

„69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas

     Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė.“

2.

13

 

 

    Atsižvelgiant į tai, kad Teismų įstatymo VII skyrius yra keičiamas tiek projekto 12, tiek ir 13 straipsniais (nustatant skirtingą įsigaliojimo datą), projekto 13 straipsniui taikytini pasiūlymai, išdėstyti projekto 12 straipsniui.

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                              Saulius Skvernelis