LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 336 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-11-06 Nr. XIVP-3242
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Teikiamo Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 336 straipsnio 2 dalį nuostata, numatančia, jog „Jei atmetamas nuteistojo, jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą apeliacinis skundas, paduotas šio Kodekso 328 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, neįsiteisėja ir neįgyja teisinės galios.“ Projektas diskutuotinas.
Pirma, BPK 336 straipsnis reglamentuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties, kurie priimami išsprendus gautą apeliacinį skundą, įsiteisėjimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo tvarka. Pagal projektu siūlomą reguliavimą neįsiteisėtų tik viena pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, t. y. ta, kuria nuteistajam būtų paskirta bausmė taikant Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ straipsnį, ir tik tuo atveju, kai būtų atmestas nuteistojo, jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą apeliacinis skundas, paduotas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu. Vertinant tai, kad tokiu atveju nuteistajam skirta bausmė nebūtų mažinama vienu trečdaliu ir tokiu būdu pasunkinta nuteistojo padėtis svarstytina, ar siūlomam teisiniam reguliavimui vieta BPK sistemoje parinkta tinkamai, ar šios nuostatos sistemiškai dera su BPK 336 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis bendrą nuosprendžio įsiteisėjimo tvarką. Siūlomu reguliavimu nuteistasis iš esmės informuojamas apie galimą jo padėties pabloginimą, taigi svarstytina, ar nebūtų tikslinga projektu teikiamą nuostatą perkonstruoti taip, kad nuteistasis aiškiai būtų informuojamas apie galimą jo padėties pabloginimą ir šią nuostatą įtvirtinti kitame BPK straipsnyje kaip atskirą struktūrinę dalį, kaip pavyzdžiui BPK 320 straipsnyje. Nepritarus šiai pastabai, svarstytina, ar projektu teikiama nuostata neturėtų būti dėstoma atskiroje BPK 336 straipsnio struktūrinėje dalyje.
Antra, pažymėtina, kad teismas, baudžiamojoje byloje visapusiškai ištyręs visus byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos vadovaudamasis įstatymu bei vidiniu įsitikinimu, priima teismo nuosprendį, kuriuo asmeniui paskiria bausmę. Nuosprendžio įsiteisėjimas – visuotinai privalomo vykdyti akto savybės įgijimas[1]. Teismo nuosprendžio vykdytinumas tai yra teisinės galios požymis. BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas ar netaikymas, atitinkamo dydžio bausmės paskyrimas yra esminė nuosprendžio sudedamoji dalis, todėl jos koregavimas keičia nuosprendžio esmę[2]. Vertinant tai, kad pagal siūlomą reguliavimą nuteistojo atžvilgiu nebūtų taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kas keistų nuosprendžio esmę, svarstytina, ar projekte vartojama formuluotė, jog tik viena iš nuosprendžio dalių „neįsiteisėja ir neįgyja teisinės galios“ tiek sistemine, tiek teisine prasme yra tinkama.
Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstitucinėje jurisprudencijoje pasisakant dėl teisės apskųsti teismo baigiamąjį aktą turinio, pažymėta, jog bylose teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarimas); žemesnės instancijos teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Įtvirtinus siūlomą reguliavimą, svarstytina, ar tokiu būdu nebus ribojamos asmens teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismų baigiamuosius aktus, kadangi kiekvienu atveju asmuo turėtų įvertinti, kad toks skundo padavimas jam gali būti nepalankus ir jo padėtis gali pablogėti.
2. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. egle.dregvaite@lrs.lt
M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. milda.masteikiene@lrs.lt