Atsiėmė 2018-05-15

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1524 (2) ES

2018-05-10

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1 (4)

 

 

Argumentai: vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (toliau – Rūmai) įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, Rūmų pagrindinė veikla apima žemės ūkio ir kaimo plėtros programų rengimą ir svarstymą, žemė ūkio produkcijos rinkos reguliavimą, žemės ūkio veikla užsiimančių subjektų konsultavimą bei švietimą, žemės ūkio produkcijos kokybės užtikrinimą bei sertifikavimą, parodų, konkursų, mugių ir kitų renginių organizavimą ir pan. Taigi, kaip matyti dauguma  Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo (toliau – ŽŪMŪKPĮ) projekte nurodytų funkcijų patenka į Rūmų veiklos sritį. Tačiau šias funkcijas planuojama perduoti naujai steigiamai viešajai įstaigai „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (toliau – Agentūra).

Geroji administravimo praktika yra svarbi ne tik valstybei, ūkio subjektams ar pavieniams asmenims, bet ir tarptautiniams partneriams. Geras valdymas padeda efektyviau įgyvendinti viešąją politiką, pasiekti geresnių veiklos rezultatų, geriau tenkinti visuomenės poreikius ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.

Vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis geresnis ir efektyvesnis reguliavimas suprantamas kaip faktais paremtas ir skaidrus procesas, į kurį turi būti įtraukiami piliečiai ir visos suinteresuotos šalys. Sistemiškai žvelgiant į  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, perėjimas nuo valstybės įmonės prie kitos teisinės formos įstaigos, korupcijos mažinimas bei įmonių efektyvumo didinimas, turėtų būti suprantamas plačiau,  t. y. kaip: (i) politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimas; (ii) tinkamos funkcijų vykdymo vietos ir tinkamų funkcijas įgyvendinančių subjektų (dekoncentracija ir decentralizacija) nustatymas; (iii) įgyvendinamų funkcijų apimties optimizavimas; (iv) funkcijų įgyvendinimo tikslingumas ir optimalus paskirstymas; (v) ir t. t.

Šiuo atveju, pažodinis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų (dėl perėjimo nuo valstybės įmonės prie kitos teisinės formos įstaigos ir korupcijos mažinimo, įmonių efektyvumo didinimo) įgyvendinimo modelis, įsteigiant Agentūrą ir jai perduodant aukščiau aptartas funkcijas, nesuderinimas nei su vienu iš nurodytų gerojo reguliavimo principu. Kelių valstybės įmonių teisinės formos pakeitimas į viešąją įstaigą, kurios dalininkė valstybė, iš esmės situacijos nekeičia, t. y tokiu veiksmu nėra atskiriamas politiką formuojantis ir įgyvendinantis subjektas, nėra diferencijuojamas ir išskaidomas funkcijų įgyvendinimas, kas būtent ir lemia efektyvesnį, racionalesnį bei skaidresnį reguliavimą.

Europos Sąjungos patirtis rodo, jog viešojo valdymo sektoriaus demokratizacija suponuoja paties sektoriaus decentralizaciją, t. y. vis labiau aktualizuojant bendruomenių, asociacijų, privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, kaip visaverčių socialinių partnerių dalyvavimą sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines, politines ir/ar aplinkosaugines problemas, dalis funkcijų ir jų įgyvendinimas šiose klausimų srityse yra perduodamas būtent toms pačioms bendruomenėms, asociacijoms, privataus sektoriaus atstovams ir/ar nevyriausybinėms organizacijoms. Pastebėtina, jog šią Europos Sąjungos praktiką ir jos efektyvumą pripažįstą ir XVII-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 271 p.)

Atkreiptinas dėmesys, jog tam tikras viešąsias paslaugas, tokias kaip leidimų (licencijų) ar dokumentų, patvirtinančių atitinkamus juridinius faktus, registravimą, išdavimą, prašymų dėl jų priėmimą ir pan., paslaugų vartotojams gali teikti įvairūs subjektai, o ne tik valstybės ir/ar savivaldybių institucijos, įstaigos, tarnybos ir pan. Puikus to pavyzdys yra Lietuvos architektų rūmai (asociacija), kurie įgyvendindami architektų savivaldą, kartu vykdo architektų veiklos licencijavimą, atestaciją ir pan.

Be to, tokio funkcijų įgyvendinimo perdavimą savivaldos organizacijoms skatina ir XVII-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kurios programoje teigiama, kad „Suvokdami, kad dalį viešųjų paslaugų efektyviau, pigiau bei sparčiau gali suteikti nevyriausybinės organizacijos, imsimės priemonių perduoti dalį valstybės funkcijų nevyriausybiniam sektoriui“ (Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 237 p.).

Pasiūlymas: „4 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimas

1. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, o įgyvendina kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos valstybės institucijos, ir įstaigos, įstatymais įgaliotos valstybės įmonės, viešosios įstaigos ir asociacijos, taip pat savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją. Savivaldybių institucijos Žemės žemės ūkio ministerijos ministro nustatyta tvarka teikia jai informaciją apie įstatymais priskirtų funkcijų įgyvendinimą žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse.

2. Valstybės institucijos, įstaigos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, asociacijos ir savivaldybių institucijos, įgyvendindamos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, bendradarbiauja su Žemės ūkio rūmais, žemės ūkio ir maisto gamintojų, supirkėjų, perdirbėjų ir kitomis asociacijomis bei institucijomis, įstaigomis ar organizacijomis, kurių veikla susijusi su konsultavimu, moksliniais tyrimais, formaliuoju ir neformaliuoju švietimu.

3. Valstybės įmonė Mašinų bandymo stotis Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija yra kompetentinga institucija dėl žemės ar miškų ūkio transporto priemonių atitikties įvertinimo ir tipo patvirtinimo bei apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros. Vykdydama apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros darbus, valstybės įmonė Mašinų bandymo stotis Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija Žemės žemės ūkio ministerijos ministro nustatyta tvarka įvertina technines apžiūras vykdančių ūkio subjektų pasirengimą užsiimti šia veikla, koordinuoja šią veiklą ir atlieka jos priežiūrą.

4. Viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra:

1)      organizuoja ir administruoja žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimą;

2)      administruoja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1183 (OL 2017 L 171, p. 100), nustatytą žemės ūkio produktų eksporto ir importo licencijų sistemą ir žemės ūkio produktų importo tarifines kvotas, skirstomas pagal licencijas;

3)   administruoja reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 nustatytas bendrosios žemės ūkio politikos intervencines priemones ir programas;

4)   administruoja informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus ir pardavimų skatinimo priemones, nustatytas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL 2014 L 317, p. 56);

5)   vykdo užsienio šalių taikomų prekybos priemonių žemės ūkio ir maisto produktams analizę.

5. Žemės ūkio rūmai:

1)   organizuoja ir koordinuoja trumpų maisto ir mišrių (maisto ir ne maisto produktų) tiekimo grandinių diegimą ir plėtrą, konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą gamintojų grupėms ir kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) šioje srityje;

2)   užsiima žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės srities šviečiamųjų programų kūrimu ir jų įgyvendinimo koordinavimu;

3)   organizuoja ir vykdo žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių kvalifikacijos tobulinimą.

6. Viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros veikla, atliekant šio straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme ir Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme nurodytas funkcijas, viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos veikla, atliekant šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme nurodytas funkcijas ir valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veikla, atliekant  šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nurodytas funkcijas, Žemės ūkio rūmų veikla, atliekant šio straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme nurodytas funkcijas, finansuojama iš Žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“

2

7(13)

(1)

 

Argumentai: Argumentai tokie patys kaip išdėstyta aukščiau (prie 1 pasiūlymo)

Pasiūlymas: 7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliotos institucijos, įstaigos, viešosios įstaigos, asociacijos, valstybės įmonės, savivaldybių institucijos ir kiti Vyriausybės įgalioti juridiniai asmenys įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę gauti iš žemės ūkio veiklos subjektų, alternatyviosios veiklos subjektų, kitų asmenų, gavusių valstybės ar Europos Sąjungos paramą, duomenis ir informaciją apie lėšų naudojimą, o iš valstybės registrų bei duomenų bazių – neatlygintinai duomenis ir informaciją, kurių reikia žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros valstybės informacinių sistemų išteklių ir registrų funkcionavimui užtikrinti.“

 

 

 

Teikia                                                                                                             

Seimo narys                                                     (Parašas)                                  Algimantas Salamakinas