LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL GALIMO VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ KONFLIKTO
2016-06-28 Nr. 101-I-25
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Leonardas Talmontas, Orinta Leiputė, Vida Marija Čigriejienė, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Arminas Lydeka, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas, Kazys Starkevičius, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės 2016 m. birželio 23 d. pavedimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, svarstė klausimą dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto balsuojant dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
2016 m. birželio 23 d. Seimo vakarinio plenarinio posėdžio metu buvo svarstomas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4555(2) (toliau – Projektas).
Po nutarimo Projekto priėmimo pastraipsniui, Seimo Pirmininkė kreipėsi į Komisiją prašydama išaiškinti, ar kada nors iš koncerno „MG Baltic“ gavusių paramą politinių partijų, frakcijų nariai gali dalyvauti balsavime priimant nutarimo Projektą, ar tokiu būdu nebus supainioti viešieji ir privatūs interesai.
Pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą juridiniai asmenys negali finansuoti politinių partijų bei politinių kampanijų. Tokią teisę juridiniai asmenys turėjo iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad XI Seimo (2012-2016 m.) nariai finansinės juridinių asmenų, taip pat ir koncernui „MG Baltic“ priklausančių įmonių, paramos gauti neturėjo teisės.
Seimo statuto 22 straipsnis numato, kad Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Pagal Seimo statuto 23 straipsnį generalinis prokuroras dėl Seimo nario neliečiamybės kreipiasi į Seimą. Po generalinio prokuroro pranešimo Seimas priima vieną iš šių sprendimų:
1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę;
2) pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus – toks sprendimas svarstomas ir priimamas tik tuo atveju, jeigu yra Seimo statuto 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnis nustato Seimo nariams prievolę vengti interesų konflikto: „Kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių“. Privatūs interesai apibrėžiami Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje „Privatūs interesai ‑ asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas“.
Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, t. y. partikuliariniais interesais. Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime – jis atstovauja visai Tautai.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalyje Seimo nariai, kurie tam tikru svarstomu klausimu turi privatų interesą, prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
XI Seimo (2012-2016 m.) nariai finansinės juridinių asmenų, taip pat ir koncernui „MG Baltic“ priklausančių įmonių, paramos gauti neturėjo teisės, todėl viešųjų ir privačių interesų konfliktas dėl galimos finansinės šio koncerno paramos politinėms partijoms ar frakcijoms nėra galimas.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendžia:
Seimo nariai, dalyvaudami balsavime priimant Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektą Nr. XIIP-4555(2), viešųjų ir privačių intereso konflikto nepatirs.
Komisijos pirmininkas Leonard Talmont