AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO
ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 27, 28 ir 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMo ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ETNINĖS KULTŪROS VALSTYBINĖS GLOBOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1328 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMo projektų
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
2018 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas (toliau - Komitetas) svarstė parlamentinė kontrolės klausimą dėl žiniasklaidos rėmimo modelio pristatymo, kurio metu Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovai pristatė siūlomą Lietuvos žiniasklaidos tarybos modelį. Siūlomas modelis sulaukė kultūrinės žiniasklaidos atstovų kritikos, todėl Komitetas 2018 m. kovo 28 d. surengė diskusiją, į kurią sukvietė visus suinteresuotus kultūrinės žiniasklaidos atstovus. Absoliuti diskusijos dalyvių dauguma įvardino poreikį koreguoti esamą kultūrinės žiniasklaidos rėmimo modelį ir išreiškė norą, kad tai padarytų naujai sukurta Komiteto darbo grupė.
2018 m. birželio 27 d. Komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 147 straipsnio 5 dalimi, sudarė darbo grupę dėl valstybės paramos žiniasklaidai. Darbo grupės tikslas – apsvarstyti visus pasiūlymus dėl žiniasklaidos rėmimo modelio gerinimo ir parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų atnaujintas Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelis taip, kad jis skatintų Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą, o lėšų panaudojimas būtų grindžiamas efektyvumu, kontrole ir atskaitingumu.
Darbo grupė, kurios nariais buvo dalis Komiteto narių ir platus ratas Lietuvos kultūrinės žiniasklaidos sektoriaus atstovų, po ilgų ir išsamių diskusijų sutarė dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūlomų pakeitimų. Seimui priėmus Įstatymo projektu siūlomą reglamentavimą valstybės parama viešosios informacijos rengėjams bus teikiama per VšĮ „Žiniasklaidos rėmimo fondas“ (toliau – Žiniasklaidos rėmimo fondas).
Priežastys, lemiančios būtinybę keisti šiuo metu galiojantį valstybės teikiamos paramos viešosios informacijos rengėjams modelį:
1.1. Lietuvoje 1996 metais sukurtas valstybės finansinės paramos viešosios informacijos rengėjams modelis neužtikrina visuomenės informavimo sričių gyvybingumo ir plėtros, valstybės politikos įgyvendinimo visuomenės informavimo srityje.
Nors 2015 m. buvo iš dalies keistas teisinis valstybės dalinės finansinės paramos teikimo viešosios informacijos rengėjams (jų projektams) per VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ (toliau – SRTRF) reglamentavimas, šie pakeitimai yra nepakankami siekiant užtikrinti svarbiausių visuomenės informavimo sričių gyvybingumą ir tolimesnę plėtrą. Pastarųjų metų šalies kultūrinę refleksiją perteikiančių leidinių veiklos patirtis rodo, kad viešosios informacijos rengėjų subsidijavimas tik per projektinę veiklą, kurios maksimali trukmė yra biudžetiniai metai – pasiteisina ne visais atvejais ir ne visose visuomenės informavimo srityse, kadangi nesukuria pakankamai tvarių sąlygų kultūrinės minties raiškai ir jos sklaidai. Įstatymas nenumato kitų galimybių remti viešosios informacijos rengėjų veiklą. Informacinį gyvybingumą, savalaikį visuomenės informavimo aplinkos vystymąsi riboja tiek Įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas programų, pagal kuriuos finansuojami viešosios informacijos rengėjų projektai, tiek šių projektų tematika (kultūriniai, šviečiamieji, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo). Toks teisinis reguliavimas menkina pačios žiniasklaidos savitvarkos indėlį į visuomenės informavimo vystymo procesus, nėra orientuotas į demokratinę visuomenės informavimo kultūros raidą ir plėtrą, nes nėra galimybės deramu laiku reaguoti į pasikeitusią ar besikeičiančią visuomenės informavimo aplinką ir informacinę erdvę.
1.2. Esamas valstybės finansinės paramos viešosios informacijos rengėjams skirstymo mechanizmas valdymo, atskaitingumo ir kontrolės aspektais – nepakankamai efektyvus ir neatitinka valstybės biudžeto lėšų skirstymo standartų.
SRTRF veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Lietuvos Respublikos Seimas. 2019 m. patvirtintas SRTRF biudžetas sudaro 2,741 mln. Eurų. Steigiant SRTRF 1996 m. jo steigėjų (dalininkų) skaičius buvo – 13; šiuo metu SRTRF dalininkų yra 20, iš kurių vienas – valstybė. Nuo 2017 m. liepos 12 d. valstybės, kaip dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas SRTRF įgyvendina Kultūros ministerija[1], kuri savo atstovą deleguoja į Fondo tarybą, sudarytą iš 7 asmenų.
Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. atlikto valstybinio audito ataskaita[2], SRTRF administruoja ne nuosavas (dalininkų), bet valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę. Valstybės kontrolės ataskaitoje taip pat pažymima, kad valstybės biudžeto lėšų administravimas mažai siejasi su Seimui atskaitingų institucijų paskirtimi; jis priskirtinas prie vykdomajai valdžiai būdingų funkcijų.
2017 m. Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus atlikto audito ataskaitoje[3] pažymima, kad teisinis projektų administravimo reglamentavimas, kai kurių valdymo procesų ir Fondo tarybos sprendimų aplinka bei kiti aspektai neužtikrina patikimo įvairaus pobūdžio rizikų valdymo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 2 d. pasitarimo protokole Nr. 58 (klausimas Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, valdymo tobulinimo) pavesta atsakingoms institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip dalininkės, teises ir pareigas viešosiose įstaigose (išskyrus valstybines mokslo ir studijų institucijas), siekti (o kai valstybė yra viešosios įstaigos savininkė – užtikrinti), kad (1) viešųjų įstaigų veiklos strategijose būtų numatyti siektini tikslai, (2) atsižvelgiant į viešųjų įstaigų veiklos tikslus, iki kiekvienų metų balandžio 30 d. būtų nustatomi viešųjų įstaigų vertinimo rodikliai, o viešųjų įstaigų vadovams – metinės veiklos užduotys, (3) iki kiekvienų metų gegužės 31 d. paskelbti viešųjų įstaigų vadovų veiklos vertinimo rezultatai. Valstybė, būdama viena iš 20 SRTRF dalininkų, ir savo teises ir pareigas įgyvendindama per Kultūros ministeriją, neturi realių svertų siekti paminėtų valdymo tobulinimo standartų įgyvendinimo.
Įstatymo projekto tikslas – atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelį taip, kad jis skatintų Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą, o paramą skirstyti per Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo, bet ne politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu.
Žiniasklaidos rėmimo fondo formavimas bei valdymas atitiktų Europos Tarybos Ministrų komiteto 2018 m. kovo 7 d. priimtas rekomendacijas „Dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir nuosavybės santykių skaidrumo“[4] ir būtų grindžiamas šiais principais:
1) savivaldos (savitvarkos) principu, reiškiančiu, kad sprendimai dėl viešosios informacijos rengėjų veiklos ar projektų rėmimo būtų priimami asmenų, kurių dalį įstatymo nustatyta tvarka deleguos skirtingų visuomenės informavimo sričių (žiniasklaidos) atstovai, o kita dalis būtų renkama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) demokratijos principu, reiškiančiu, kad sprendimo galią turinti Žiniasklaidos rėmimo fondo taryba būtų formuojama mišriu – demokratiškų rinkimų ir delegavimo būdu;
3) įvairovės ir nediskriminavimo principu, reiškiančiu, kad valstybės parama bus orientuota ne į vieną (atskirą) žiniasklaidos sritį ar rūšį, bet skiriama svarbiausioms visuomenės informavimo sritims pagal kasmet peržiūrimus visuomenės informavimo politikos prioritetus ir strategines kryptis;
4) skaidrumo ir viešumo (atskaitingumo) principu, reiškiančiu didesnį Žiniasklaidos rėmimo fondo ekspertų ir šio fondo tarybos atskaitingumą visuomenei ir visuomenės informavimo sektoriui.
Kartu su Įstatymo projektu parengtas lydintysis įstatymo projektas, t. y. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatyto projektas, kuriuo numatoma, kad atsižvelgdamas į Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijas, viešosios informacijos rengėjų programas, skirtas etninei kultūrai populiarinti, etninės kultūros periodinius leidinius remia Žiniasklaidos rėmimo fondas, o ne Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus parengė Komiteto sudaryta darbo grupė, kurios nariais buvo dalis Komiteto narių ir platus ratas Lietuvos kultūrinės žiniasklaidos sektoriaus atstovų.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka per SRTRF.
SRTRF konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:
1) periodinių kultūros ir meno leidinių;
2) nacionalinės periodinės spaudos;
3) regioninės periodinės spaudos;
4) nacionalinės radijo ir televizijos;
5) regioninės radijo ir televizijos;
6) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių).
SRTRF veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti bendrame Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.
SRTRF dalininkais įstatuose nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. SRTRF įstatuose turi būti numatyta naujų dalininkų priėmimo tvarka.
Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Į Fondo tarybą narius deleguoja: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija – po vieną narį. Galutinę fondo tarybos sudėtį tvirtina SRTRF visuotinis dalininkų susirinkimas. Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Fondo tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariais negali būti Fondo darbuotojai ir Fondo ekspertai.
SRTRF ir jo administracijai (kuri atlieka finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda SRTRF atlikti jam pavestas funkcijas) vadovauja direktorius. Direktorių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų SRTRF visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti SRTRF direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina SRTRF visuotinis dalininkų susirinkimas.
SRTRF pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai. Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, fondo darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais. Kiekvienai fondo programai yra sudaroma ekspertų grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo ir darbo tvarka, projektų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius.
Fondo direktorius kiekvienais metais teikia Fondo visuotiniam dalininkų susirinkimui SRTRF veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kiekvienais metais vertinama įstatuose nustatyta tvarka. kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas numato, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, atsižvelgdamas į Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijas, remia viešosios informacijos rengėjų programas, skirtas etninei kultūrai populiarinti, etninės kultūros periodinius leidinius.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu (1 straipsniu) siūloma apibrėžti dvi naujas sąvokas: „kultūros periodinis leidinys“ ir „periodinis leidinys“. Šiomis sąvokomis siekiama panaikinti šiuo metu esantį teisinį neapibrėžtumą skirstant valstybės teikiamą paramą viešosios informacijos rengėjams ir jų valdomoms visuomenės informavimo priemonėms.
Įstatymo projektu (2 straipsniu) siūloma nustatyti, kad valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka per VšĮ Žiniasklaidos rėmimo fondą (toliau – Fondas), kurios steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė. Valstybės turtines ir neturtines teises bei pareigas Fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Kultūros ministerija. Taip pat patikslinama kam finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams negalima teikti (3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 20 dalis).
Įstatymo projektu (3 straipsniu) siūloma nustatyti, kad Fondo taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės informavimo srities profesionalų, kurie renkami ketveriems metams numatant ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo taryba sudaroma mišriu būdu: 7 nariai į Fondo tarybą deleguojami viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijų: 1) vieną narį – Lietuvos meno kūrėjų asociacija; 2) vieną narį – Kultūros periodinių leidinių asociacija; 3) vieną narį – Nacionalinė rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacija; 4) vieną narį – asociacija „Nacionalinė spauda“; 5) vieną narį – Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu; 6) vieną narį – Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu; 7) vieną narį – Interneto žiniasklaidos asociacija.
Likusius 4 Fondo tarybos narius rinkimų būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų atrenka Fondo senatas. Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria Lietuvos Respublikoje veikiančios tarybos ir kitos organizacijos: Tautinių bendrijų taryba, Nevyriausybinių organizacijų taryba, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Medijų taryba prie Kultūros ministerijos, Lietuvos teisininkų draugija. Šių organizacijų pasirinkimą įrašyti jas į Įstatymo projektą lėmė tai, kad jos atstovauja įvairias visuomenės dalis, yra gerai organizuotos, turi aiškias vidines struktūras, bet neturi politinio priklausomumo.
Nežiūrint to, kad Fondo senato buvimas Fondo tarybos formavimo procedūrą daro kiek sudėtingesne, jis yra būtinas siekiant sudaryti sąlygas platesniam visuomenės ratui prisidėti prie Fondo tarybos sudėties formavimo, jo veiklos vertinimo. Svarbu paminėti, kad Fondo senato buvimas taip pat leis užtikrinti ir sudaryti galimybes į Fondo tarybą patekti atstovams organizacijų, kurios Įstatymo projekte nenumatytos kaip dalyvaujančios Fondo tarybos sudėties formavime arba kurių šiai dienai žiniasklaidos sektoriuje dar nėra, tačiau ateityje, vykstant rinkos ir sektoriaus pokyčiams, gali būti įkurtos.
Įstatymo projektu siūloma numatyti tokias Fondo senato funkcijas: 1) rinkti 4 Fondo tarybos narius; 2) išklausyti ir įvertinti Fondo tarybos veiklą; 3) teikti pastabas ir pasiūlymus Fondo tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Fondo tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių. Fondo senato veiklos organizavimo tvarka nustatoma Fondo nuostatuose.
Įstatymo projektu siūloma, kad Fondo taryba kadencijos laikotarpiui iš savo narių išsirinktų Fondo tarybos pirmininką. Jis į pareigas skiriamas ir atšaukiamas iš pareigų Fondo tarybos sprendimu.
Įstatymo projekte numatyta, kad Fondo tarybos nariais renkami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dėl savo pasiekimų ir patirties žinomi Lietuvoje ir (ar) užsienyje, išmanantys visuomenės informavimo raidos procesus, turintys ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse bei žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Fondo tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas. Fondo tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai. Fondo tarybos nariai kadencijos laikotarpiu negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.
Fondo tarybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka, jai pavestas funkcijas atlikti padeda Fondo administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti reikalavimus, keliamus Fondo tarybos nariui. Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo administracijos direktoriaus teises ir pareigas organizuojant Fondo veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas.
Fondo taryba viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Fondo tarybos sprendimams priimti būtinas rekomendacijas. Fondo taryba parenka ne mažiau kaip 3 skirtingus ekspertus kiekvienai programai, kurios nurodytos šio straipsnio 16 dalyje. Atrinkti ekspertai skiriami 2 metams. Tas pats asmuo ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos skiriami ekspertai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo ar mokslo srityse, taip pat specialių žinių, įgūdžių ir reikiamą kompetenciją. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Fondo taryba priima tik įvertinusi ekspertų rekomendacijas. Tais atvejais, kai Fondo taryba neatsižvelgia į ekspertų rekomendacijas, Fondo tarybos sprendimas ir jo pagrindimas išdėstomi Fondo tarybos posėdžio protokole. Fondo tarybos sprendimai dėl lėšų skyrimo skelbiami viešai. Skelbiant Fondo tarybos sprendimus kartu skelbiamas ir ekspertinis vertinimas.
Įstatymo projekte numatoma, kad Fondo tarybos veiklos forma – vieši posėdžiai. Fondo tarybos sprendimu gali vykti ir uždari posėdžiai, jeigu juose gali būti atskleista komercinę paslaptį ir (ar) privačius asmens duomenis sudaranti informacija. Posėdžius šaukia Fondo tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Fondo tarybos narių prašymu. Fondo tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas.
Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
4) kitos teisėtai įgytos lėšos.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias sritis:
1) kultūros periodinių leidinių;
2) nacionalinės periodinės spaudos;
3) vietinės ir regioninės periodinės spaudos;
4) nacionalinio radijo ir televizijos;
5) vietinių ir regioninių radijo ir televizijos;
6) internetinės žiniasklaidos.
Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas:
1) kultūros ir meno;
2) regionų informacinio skatinimo;
3) medijų ir informacinio raštingumo;
4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo;
5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos);
6) kitas Fondo tarybos patvirtintas programas, kurias Fondo taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą.
Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal 28 straipsnio 15 ir 16 dalyse numatytas sritis ir programas, išskyrus nurodytas šio straipsnio 18 ir 19 dalyse, paskirstymas, nurodant procentinę skiriamų lėšų dalį, ir kiti reikalavimai nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse. Šias gaires rengia Fondo taryba, tvirtina Vyriausybė Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu.
Svarbu paminėti, kad Įstatymo projektu siūloma numatyti dvi prioritetines rėmimo sritis. Darbo grupės nariai sutarė, kad išimtinai kultūros ir meno programai bei regionų informacinio skatinimo programai numatytų lėšų procentinė išraiška turi būti numatyta įstatyme, įtvirtinant tokią procentinę paramos dalį, kokią šiuo metu gauna šių sričių projektai.
Įstatymo projektu siūloma, kad kultūros ir meno programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama kultūros periodinių leidinių projektams pagal kultūros ir meno programą gali būti skiriama iki trijų metų. Reikalavimai ilgalaikių kultūros periodinių leidinių projektų paraiškoms nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse.
Regionų informacinio skatinimo programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 35 procentus (iš jų vietinės ir regioninės periodinės spaudos srities projektams skiriama ne mažiau kaip 25 procentai, o vietinių ir regioninių radijo ir televizijos srities projektams - ne mažiau kaip 8 procentai) Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal regionų informacinio skatinimo programą gali būti skiriama tik vietinių ir regioninių viešosios informacijos rengėjų projektams. Reikalavimai šių projektų paraiškoms nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse.
Įstatymo projektu numatyta, kad prie Vyriausybės įgaliotos institucijos sudaroma patariamoji institucija – Medijų taryba, kuri Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia ekspertinę nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais visuomenės informavimo srities politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais, atlieka kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas. Medijų tarybos sudėtį, sudarymo tvarką ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priešingai – Įstatymo projektu inicijuojamas valstybės paramos (skatinimo) modelio atnaujinimas ir didesnio valstybės finansavimo užtikrinimas viešosios informacijos rengėjų veiklai ir projektams per savitvarkos principais organizuojamą Žiniasklaidos rėmimo fondą mažintų neigiamą partikuliarinių interesų įtaką visuomenės informavimo procesams, stiprintų šios srities savireguliaciją.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai. Priešingai – skatins laikytis profesinių etikos standartų ypatingoje – visuomenės informavimo (žiniasklaidos) – verslo aplinkoje, nes valstybės paramą galės gauti tik tie viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, kurie nebus padarę rimto profesinio pažeidimo, kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Įstatymo projektu parengtas lydinčiojo Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmus Įstatymo projektą, atitinkamai reikės tikslinti formuluotes Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Projektu siūlomos naujos sąvokos yra suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija.
Įstatymo projektu siūlomos dvi naujos sąvokos:
1) Kultūros periodinis leidinys – periodinis leidinys, kurio ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, šiuolaikinės Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti.
2) Periodinis leidinys - tęstinis, to paties pavadinimo, vis naujo turinio, vienodai apipavidalintas, numeruotas ar datuotas, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus leidžiamas leidinys.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektų nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Kadangi Įstatymo projektu siekiama sukurti efektyvesnį valstybės finansinės paramos skyrimo viešosios informacijos rengėjams modelį ir išplėsti paramos kryptis, Įstatymui įgyvendinti nuo 2021 m. reikės papildomų lėšų iš valstybės biudžeto – 2,659 mln. eurų siekiant Žiniasklaidos rėmimo fondo biudžetą padidinti iki 5,4 mln. eurų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Žiniasklaidos rėmimo fondas“, „valstybės parama“, „žiniasklaida“, „medijų raštingumas“, „kultūros leidinys“, „periodinis leidinys“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia
Seimo nariai Ramūnas Karbauskis
Ona Valiukevičiūtė
Robertas Šarknickas
[1] Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 564 „Dėl Viešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ dalininko turtines ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo“.
[2] Valstybinio audito ataskaita „Seimui atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje, veikla“ 2012 m. gegužės 17 d., Nr. VA-P-50-2-6.
[3] Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaita „Viešosios informacijos rengėjų projektams skirtų valstybės biudžeto lėšų administravimas ir vidaus kontrolė viešojoje įstaigoje „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ 2017 m. rugpjūčio 1 d., Nr. VA-8.
[4] Recommendation CM/Rec(2018)1[1] of the Committee of Ministers to member States on media pluralism and transparency of media ownership: https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectId=0900001680790e13.