PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2026–2028 METŲ BIUDŽETO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XVP-851

2025-10-29

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo 3 priedas	XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA	LR 2026–2028 metų valstybės biudžeto asignavimai ŽŪM	Argumentai:                       Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 3 priedo „Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų valstybės biudžeto asignavimai“ 15 skyriuje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai numatytas finansavimas yra nepakankamas įgyvendinti Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti kompleksinės visuotinės melioracijos sistemų atnaujinimo, remonto, rekonstravimo programos parengimo ir įgyvendinimo bei sukurti upių potvynių valdymo strategiją, kuri leistų savivaldybėms išplėtoti pylimų, polderių ir siurblinių tinklą rizikingiausiose šalies teritorijose. Polderių eksploatacijai bei valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise būtina kasmet papildomai skirti po 15 mln. Eur. Dėl nepakankamo finansavimo kasmet yra sutvarkoma tik nedidelė dalis melioracijos įrenginių, nors dėl didelio nusidėvėjimo atstatymo darbai turėtų vykti daug sparčiau. Net 39,44 proc. griovių, 40,40 proc. pylimų, 35,15 proc. tiltų, 41,85 proc. tvenkinių, 50,42 proc. pralaidų, 63,16 proc. drenažo rinktuvų reikalingas neatidėliotinas remontas ir priežiūra. Neskiriant kasmet pakankamo finansavimo grioviai apauga medžiais ir krūmais, ko pasėkoje užliejamos teritorijos; pylimai yra pralaužiami ar išplaunami, užliejamos teritorijos ir daroma žala kitų asmenų ir valstybės turtui; tiltai genda, atsiranda kiaurymės, betono įtrukimai, bei atraminių sijų laikančiųjų konstrukcijų erozija, dėl išvardintų priežasčių gali įvykti tilto griūtis, kurios metu gali įvykti avarijos, būtų sužaloti asmenys, ar sugadintas jų turtas, o nepalankiu atveju įvykiai gali baigtis žmonių mirtimis; užtvankose ir kituose hidrotechnikos statiniuose atsiranda kiaurymės, perteklinio vandens pralaidos šachtoje bei žemės užtvankos išplovimai, dėl ko gali įvykti užtvankos griūtis, būtų padaryta didelė žala ekosistemoms, šalia esančioms gyvenamosioms teritorijoms, infrastruktūrai bei žemės ūkio naudmenoms ir kitų asmenų turtui.                       Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 765 punkte numatyta, kad būtina rasti valstybės ir ES lėšų kompleksinės visuotinės melioracijos sistemų atnaujinimo, remonto, rekonstravimo programai parengti ir įgyvendinti.                       Pagal strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą, Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių ir Pagėgių savivaldybės polderiai, statiniai ir jų priklausiniai yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys ir valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai, kurie perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms. Dėl išskirtinių potvynių grėsmių, kurios ypač išaugo dėl klimato kaitos padidėjus kritulių kiekiui ir pailgėjus potvynių sezonui, ir padidėjusių nuostolių rizikos, savivaldybės negali būti visa apimtimi finansiškai atsakingos už polderių ir juose esančių melioracijos infrastruktūros sistemų patikimą funkcionavimą. Tai strateginės reikšmės, viešąjį interesą tenkinančios melioracijos sistemos, įtrauktos į valstybės strateginio turto sąrašą, kurių paskirtis – apsaugoti fizinių, juridinių asmenų ir valstybės turtą nuo potvynių žalos, taip pat fizinių asmenų gyvybę.                       Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 672 punkte numatyta  sukurti upių potvynių valdymo strategiją, kuri leistų savivaldybėms išplėtoti pylimų, polderių ir siurblinių tinklą rizikingiausiose šalies teritorijose. Papildomai skirtos lėšos galėtų būti panaudotos kaip valstybės įnašas į planuojamą steigti Melioracijos fondą, tokiu būdu pritraukiant ir privačias lėšas. Pasiūlymas: Padidinti Įstatymo projekte ŽŪM numatytus 2026–2028 m. valstybės biudžeto asignavimus po 15 mln. Eur kasmet. Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės valstybės biudžeto  pajamos ir skolintos lėšos.

Teikia

Seimo narys