LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 551 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-05-03 Nr. XIVP-2664
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
I. Dėl projekto 9 straipsniu pildomo Konkurencijos įstatymo 551 straipsnio nuostatų
1. Projekto 9 straipsniu pildomo Konkurencijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 551 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Pagalbos teikėjas Vyriausybės nustatyta tvarka su Konkurencijos taryba derina pagalbos priemonių projektus.“ Pastebėtina, kad ši nuostata stokoja teisinio aiškumo ir nuoseklumo, taigi neatitinka vieno iš teisėkūros principų – aiškumo principo. Pirma, nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra pateikta pagalbos teikėjo sąvokos apibrėžtis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną: „įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas).
Antra, neaiškus analizuojamos nuostatos, kiek tai susiję su pagalbos priemonių projekto derinimu su Konkurencijos taryba, santykis su projekto 8 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Konkurencijos taryba atlieka pagalbos priemonių projektų ekspertizę. Neaišku, ar turimas omenyje vienas ir tas pats procesas, kuris atliekamas pagal tą pačią Vyriausybės nustatytą tvarką, ar turimi omenyje du skirtingi procesai, atliekami pagal atskiras Vyriausybės nustatytas tvarkas. Jeigu turima omenyje, kad tai yra du savarankiški procesai, reikėtų nustatyti, kada ir kieno iniciatyva atliekama pagalbos priemonių projektų ekspertizė. Jeigu turima omenyje, kad tai yra tas pats procesas, tai reikėtų suvienodinti nurodytose keičiamo įstatymo 55 ir 551 straipsnių dalyse vartojamus terminus.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagalbos priemonė yra teisės aktas, neaiškus analizuojamos projekto nuostatos santykis su galiojančio įstatymo 41 straipsnio nuostatomis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo.
Ketvirta, pastebėtina, kad projektu siūloma įtvirtinti pagalbos teikėjo pareigą derinti pagalbos priemonių planus su Konkurencijos taryba, tačiau nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra nuostatų dėl reikalavimų pagalbos priemonių rengimui. Taigi siūlomam reguliavimui trūksta nuoseklumo – pagalbos teikėjo pareigos teikiant pagalbą pradedamos reguliuoti ne nuo proceso pradžios, o nuo vidurio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Siūlytina analizuojamo straipsnio 1 dalies nuostatas dėstyti atskirame straipsnyje, kuriame būtų glaustai nurodytos su valstybės pagalbos teikimu susijusios pagalbos teikėjo pareigos. Taip pat siūlytina pagalbos teikėjo sąvoką įtvirtinti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje.
2. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 551 straipsnio 2 dalis taisytina, nes teisės norma negali būti dėstoma skliaustuose. Siūlytina, siekiant teisės normos aiškumo ir glaustumo, papildyti projekto 1 straipsnį ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje pateikti neteisėtos pagalbos apibrėžtį, o analizuojamos straipsnio dalies nuostatas atitinkamai suredaguoti. 3. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 551 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Tuo atveju, jeigu pagalbos gavėjas nesumoka grąžintinos sumos per 5 darbo dienas, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško gražinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), <...>, kad ji pradėtų neteisėtos pagalbos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, pateikdamas atitinkamą sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo. Gavusi minėtą pagalbos teikėjo sprendimą, VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda jį vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais.
Pirma, projektu siūloma neteisėtos pagalbos grąžinimui taikyti ne ginčo procedūrą, panašiai, kaip tai yra įtvirtinta Valstybės skolos įstatyme[1]. Tačiau iš siūlomo reguliavimo neaiškus pagalbos teikėjo ir VMI priimamų sprendimų ir atliekamų veiksmų tarpusavio santykis, taikant šią ne ginčo procedūrą. Neaišku, kokiu tikslu pagalbos teikėjas turi perduoti sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo VMI, nors pagal analizuojamo straipsnio 6 dalį, šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas ir VMI jo negali pakeisti ar priimti kito sprendimo. Neaišku, kokias teises ir pareigas turės VMI ir jos pareigūnai neteisėtos pagalbos grąžinimo į valstybės biudžetą procese. Pastebėtina, kad VMI yra mokesčių administratorius, kuris vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu. Pagalbos grąžinimo (išieškojimo) tvarkos Mokesčių administravimo įstatymas nenustato. Analizuojamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Vyriausybė tvirtina pagalbos grąžinimo procedūros aprašą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiame apraše gali būti nustatytos procedūros, bet ne VMI ir pagalbos gavėjo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo, teisės ir pareigos. Šiame kontekste pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; kai Konstitucija nereikalauja įstatymu reguliuoti tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių, jie gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Kartu pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 638 straipsnio 2 dalį, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Taigi pagal CPK pagalbos teikėjai patys galėtų pateikti antstoliui vykdyti sprendimus dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo į valstybės biudžetą.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. birželio 30 dienos nutarime, priimtame išnagrinėjus bylą dėl valstybės skolos išieškojimo, konstatavo: „<...> pagal Įstatymo nuostatas valstybės paskola galėjo būti teikiama tik remiantis asmens (ūkio subjekto) ir valstybės įgaliotos institucijos (inter alia Finansų ministerijos) sudaryta sutartimi. Sudarydamas paskolos sutartį ūkio subjektas (skolininkas) prisiimdavo įsipareigojimus, sutikdavo su tam tikromis paskolos teikimo sąlygomis, inter alia numatytomis Įstatyme, kaip antai su tuo, kad, jam laiku negrąžinus paskolos, Finansų ministerijos sprendimas dėl skolos išieškojimo bus vykdomas CPK nustatyta tvarka.“ (pabraukta mūsų). Taigi Konstitucinis Teismas laikė svarbia aplinkybę, kad asmeniui sudarant sutartį dėl valstybės skolos buvo iš anksto žinoma, jog galima skolos išieškojimo ne ginčo tvarka procedūra. Tuo tarpu pagal projektą pagalba galės būti išieškoma ne ginčo tvarka iš anksto, t. y. iki suteikiant pagalbą, apie tai neinformavus pagalbos gavėjų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas.
Analogiškos pastabos mutatis mutandis taikytinos ir analizuojamo straipsnio 3 daliai.
4. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 551 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti pagalbos teikėjo pareigą, kai pagalbos gavėjui yra iškelta nemokumo byla, perleisti VMI reikalavimo teises į pagalbos gavėjo grąžintiną sumą. Pastebėtina, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnį, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė analizuojamoje straipsnio dalyje nustatyti terminą, per kurį pagalbos teikėjas privalėtų priimti sprendimą dėl pagalbos grąžinimo.
5. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 551 straipsnio pavadinime nurodoma, kad šis straipsnis reglamentuoja „pagalbos teikėjo pareigas“. Pastebėtina, kad sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 551 straipsnio nuostatas bei projekto aiškinamąjį raštą, minėtas straipsnis visiems pagalbos teikėjams nustato tik vieną pareigą – derinti pagalbos priemonių projektus su Konkurencijos taryba, t. y. visiems pagalbos teikėjams yra taikoma tik keičiamo įstatymo 551 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu kitos minėto straipsnio dalys taikomos (pareigos nustatomos) tik neteisėtos ir (ar) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos teikėjams. Manytina, kad tokia projektu siūloma keičiamo įstatymo 551 straipsnio formuluotė yra ydinga dėl kelių priežasčių.
Pirma, pastebėtina, kad straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, nes keičiamo įstatymo 551 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje nustatomos pareigos turi būti taikomos visiems, o ne tik neteisėtos ir (ar) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos teikėjams.
Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja teisinio nuoseklumo, nes įstatymo lygmeniu yra reglamentuojamos tik dalies pagalbos teikėjų pareigos, tuo tarpu nei galiojančiame įstatyme, nei teikiamo projekto nuostatose, nėra nuostatų, reglamentuojančių netinkamos pagalbos teikėjų pareigas. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą Konstitucinio Teismo doktriną dėl įstatyminio lygmens asmens teisių ir pareigų reglamentavimo, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti, nuosekliai reglamentuojant visų pagalbos teikėjų pareigas.
II. Dėl kitų projekto nuostatų
6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad „Konkurencijos taryba asmens duomenis tvarko šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei Europos Sąjungos reglamentuose nustatytų Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimo ar Konkurencijos tarybos veiklos organizavimo ir administravimo tikslais.“ Siūlomas teisinis reguliavimas, viena vertus, vertintinas kaip aptakus ir bendro pobūdžio, neatitinkantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinto reikalavimo, pagal kurį asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais, kita vertus, - kaip perteklinis, nes pareiga reglamentuoti tam tikrus su asmens duomenų apsauga susijusius santykius duomenų valdytojui – valdžios institucijai kyla tiesiogiai iš konkrečių BDAR nuostatų (13, 14, 24, 25, 26 ir kitų straipsnių).
7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnio nuostatos kelia abejonių šiais aspektais.
Pirma, straipsnio pavadinimas „Įgaliota institucija“ neatitinka šio straipsnio turinio, nes jame yra reglamentuojamos ne tik Konkurencijos tarybos, kaip įgaliotos institucijos, bet ir jos, kaip kompetentingos institucijos, užtikrinančios tam tikrų Reglamente (ES) 2022/1925 nurodytų taisyklių įgyvendinimą, funkcijos.
Antra, nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje Konkurencijos tarybą įvardijus kaip įgaliotą instituciją, šio straipsnio 3 dalyje, pateikiant nuorodą į 1 dalį, ji yra įvardijama kaip kompetentinga institucija.
Trečia, nėra aišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 54 straipsnio 3 dalį Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, įgaliotos taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles apskritai, veiklai Konkurencijos įstatymas būtų taikomas tiek, kiek jos atitinkamų funkcijų nenustato vienas Europos Sąjungos teisės aktas – Reglamentas (ES) 2022/1925.
Ketvirta, nėra aišku, ar Reglamentas (ES) 2022/1925 yra/būtų traktuojamas kaip Europos Sąjungos konkurencijos taisykles reglamentuojantis teisės aktas, ar ne (žr. šios išvados 8 pastabą).
Analogiškos pastabos taikytinos ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsniui.
8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 6 ir 7 straipsniais keičiamo įstatymo 54 straipsnis, projekto 10 ir 11 straipsniais keičiamo įstatymo 56 straipsnis bei projekto 12 straipsniu keičiamas 57 straipsnis yra Konkurencijos įstatymo VII skyriuje „Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymas“. Pažymėtina, kad minėtose projekto nuostatose Reglamentų (ES) 2022/1925 ir 2022/2560 įgyvendinimo/taikymo taisyklės yra nurodomos arba atskirai nuo Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymo nuostatų, arba greta jų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar minėtieji reglamentai yra/būtų traktuojami kaip Europos Sąjungos konkurencijos taisykles reglamentuojantys teisės aktai, ir ar dėl to reikėtų/nereikėtų tikslinti Konkurencijos įstatymo VII skyriaus pavadinimo.
9. Projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Konkurencijos įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.
10. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) ir Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija) (toliau – Aprašas).
10.1. Tikslintinos projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo esmės, žodį „nauja“ išbraukiant kaip perteklinį.
10.2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 26 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose, atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punkte nustatytą taisyklę, o taip pat į tai, kad teisės aktuose sąvokos yra apibrėžiamos, o ne aiškinamos, brauktini pertekliniai žodžiai „ir aiškinama“.
10.3. Projekto 9 straipsniu pildomo įstatymo 551 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgiant į Aprašo 21 punkte nustatytą taisyklę, vietoj žodžių ir skaičių „Reglamento (ES) 2015/1589“ įrašytina „2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija)“.
10.4. Projekto 15 straipsnio 3 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžio „9 straipsnio“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „9 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 551 straipsnio“, o vietoj žodžio „nuo“ įrašytinas žodis „po“.
10.5. Siekiant aiškumo ir tikslumo, projekto 15 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Konkurencijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimtiems teismo sprendimams (nutartims) bylose, kuriose buvo taikomas Konkurencijos įstatymo 4, 5, 6 ar 7 straipsnis.“
10.6. Projekto 15 straipsnio 5 dalyje išbrauktina perteklinė nuostata „9 straipsnyje numatytus“.
Privatinės teisės skyriaus vedėja,
pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected]