LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 2, 3, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Įstatymo PROJEKTO Nr. XIVP-2919

2024-05-31  Nr. 103-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava,  Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Rita Buitvydė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja, Domantas Katelė – socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas, Jolanta Sakalauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė, Audronė Želnienė – Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo politikos ir planavimo skyriaus vedėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-26	1, 2, 3			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Jaunimo politikos pagrindų įstatyme vartojamą sąvoką „užsienio lietuviai“ pakeisti sąvoka „Lietuvos diaspora“. Atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „užsienio lietuviai“ ir „užsienio lietuvių bendruomenės“ vartojamos ir daugelyje kitų galiojančių įstatymų (Švietimo, Mokslo ir studijų, Nacionalinio saugumo pagrindų, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų, Kultūros centrų, Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų, 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo ir kituose įstatymuose), neaišku, kodėl nurodytą sąvoką siūloma pakeisti tik viename įstatyme. Pažymėtina, kad sąvoka „užsienio lietuviai“ Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme yra apibrėžta: užsienio lietuviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Tuo tarpu sąvoka „Lietuvos diaspora“ vartojama tik Mecenavimo įstatyme (be to, Visuomenės informavimo įstatyme ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme vartojama sąvoka „diaspora“), šios sąvokos turinys įstatymuose nėra apibrėžtas, projektu jo apibrėžti taip pat nesiūloma (tai būtų ne Jaunimo politikos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas). Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, projektas parengtas remiantis tuo, kad sąvoka „Lietuvos diaspora“ yra apibrėžta ir vartojama užsienio reikalų ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-550 patvirtintose Lietuvos diasporos politikos strateginėse gairėse „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. (šiose gairėse pateikta sąvokos „Lietuvos diaspora“ apibrėžtis skiriasi nuo minėtos įstatymuose apibrėžtos sąvokos „užsienio lietuviai“ sampratos). Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucijoje įtvirtintus teisės aktų hierarchijos ir įstatymų viršenybės prieš poįstatyminius teisės aktus principus poįstatyminiai teisės aktai turi būti derinami su įstatymais, o ne atvirkščiai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, jog įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2006 m. lapkričio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai), taip pat kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas (2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas).	Pritarti.
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-26	1	2		2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinti sąvoką „Lietuvos diasporos jaunimas“ ir ją apibrėžti kaip „užsienio valstybėse gyvenantį Lietuvos jaunimą, kurį sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat nelietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu“. Ši siūloma sąvokos apibrėžtis kelia abejonių atitikties konstitucinei tautos sampratai požiūriu. Atsižvelgiant į žodynuose pateikiamas žodžio „diaspora“ reikšmes ir į kontekstą, kuriame šis žodis vartojamas projekte, aišku, kad čia jis vartojamas reikšme „svetur gyvenanti tautos dalis“. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tautos samprata apima du aspektus: Konstitucijos preambulėje pavartota sąvoka „lietuvių tauta“ reiškia etninę tautą, o sąvoka „Lietuvos pilietinė Tauta“ oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje aiškinama kaip valstybinė bendruomenė, jungianti valstybės piliečius. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra pažymėjęs: – Lietuvos valstybė kūrėsi etninės tautos – lietuvių tautos pagrindu; tai atspindėta Konstitucijos preambulėje, kurioje įtvirtinta, kad būtent lietuvių tauta (t. y. etninė tauta) prieš daugelį amžių sukūrė Lietuvos valstybę; – tai, kad Lietuvos valstybė kūrėsi lietuvių tautos pagrindu, atsispindi ne tik Konstitucijos preambulėje, bet ir kitose Konstitucijos nuostatose: valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 straipsnis), kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (32 straipsnio 4 dalis); Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos; iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime; užsienio lietuviai – sudedamoji, neatskiriama lietuvių tautos dalis; – lietuvių tauta yra Lietuvos pilietinės tautos – valstybinės bendruomenės pagrindas, būtina egzistavimo prielaida; – Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), o piliečių visuma sudaro Lietuvos pilietinę Tautą; Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms; pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Iš šių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų darytina išvada, kad nėra konstitucinio pagrindo asmenis, kurie nėra nei Lietuvos Respublikos piliečiai, nei lietuviai pagal etninę kilmę (taigi nepriklauso nei Lietuvos pilietinei Tautai, nei etninei lietuvių tautai), laikyti tautos dalimi ir priskirti „Lietuvos diasporos“, kaip užsienyje gyvenančios tautos dalies, jaunimui. Subjektyvus ne lietuvių kilmės užsieniečio santykis su Lietuva, projekte apibrėžtas kaip „savęs kildinimas iš Lietuvos“ ir „savęs siejimas su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu“ neturi aiškaus teisinio turinio ir negali tapti objektyviu pagrindu laikyti asmenį priklausančiu tautai (nei pilietine, nei etnine prasme) ir pripažinti jį turint šio priklausymo suponuojamas teises.	Pritarti.
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-26	1, 2, 3			3. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 3.1. Pagal šių rekomendacijų 35 punktą, įstatyme vartojamas sąvokas įvardijantys terminai dėstomi abėcėlės tvarka, todėl projektu siūlomos sąvokos „Lietuvos diasporos jaunimas“ ir „Lietuvos diasporos jaunimo organizacija“ turėtų būti įtvirtintos ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalyse, o šio straipsnio 11^1 ir 11^2 dalyse (20 ir 21 dalys pripažintinos netekusiomis galios). 3.2. Projekto 1, 2 ir 3 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „Įstatymo“.	Atsižvelgti.
2.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-11			*	Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIVP-2919 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2023-10-30 Reg. Nr.:G-2023-9383			*	SADM nuomone, sąvoka „užsienio lietuviai“ savo turiniu yra tapati sąvokai „Lietuvos diaspora“, todėl SADM pritaria Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos siūlymui Jaunimo politikos pagrindų įstatyme vartojamą sąvoką „užsienio lietuviai“ pakeisti sąvoka „Lietuvos diaspora“.	Įvertinta.
2.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-11-13 Reg. Nr.:G-2023-9767			*	Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad Lietuvos diasporos sąvoka, apibrėžta kaip užsienyje gyvenanti Lietuvos tautos dalis, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat ne lietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu, pirmą kartą teisės aktuose buvo įtvirtinta „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą kūrimo 2012–2021 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2012–2021 metų programos patvirtinimo“[1] (toliau – Programa). Terminas buvo aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir skelbiamas Lietuvos Respublikos terminų banke[2]. Ministerija, būdama Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo koordinatore, siekdama užtikrinti diasporos politikos tęstinumą, parengė Lietuvos diasporos politikos strategines gaires „Globali Lietuva“ 2022–2030 m., patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-550 „Dėl Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. patvirtinimo“ (toliau – Strateginės gairės). Į Strategines gaires buvo perkelta ir minėtosios apibrėžties Lietuvos diasporos sąvoka. Siekiant į Strateginių gairių įgyvendinimą įtraukti ir iš Lietuvos išvykusius kitų tautų asmenis, formuluotės „užsienio lietuviai“ ar „užsienyje gyvenantys lietuviai“ Ministerijos vidaus teisės aktuose nuosekliai keičiamos į formuluotę „Lietuvos diaspora“, išskyrus tautinės tapatybės temą (lietuvių kalba, tradicijos, kt.), kurios kontekste ir toliau vartojamos užsienio lietuvių ar užsienyje gyvenančių lietuvių sąvokos. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Užsienio reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Ministerijos nuostatai), vartojamos abi sąvokos – ir „Lietuvos diaspora“, ir „užsienyje gyvenantys lietuviai“. Ministerijos nuostatų 8.2.2.2 papunktyje nurodoma, kad Lietuvos diasporos politikos srityje Ministerija koordinuoja Lietuvos institucijų veiksmus, skirtus puoselėti užsienyje gyvenančių lietuvių tautinę tapatybę, stiprinti ryšius su Lietuvos diaspora ir skatinti aktyvesnį jos dalyvavimą Lietuvos politiniame, visuomeniniame, ekonominiame, kultūriniame ir kitų sričių gyvenime bei grįžimą ar atvykimą į Lietuvą gyventi, studijuoti ir dirbti. Lietuvos diasporos kategorija atitinkamuose Ministerijos nuostatų punktuose pakeitė užsienio lietuvių sąvoką, siekiant, kad ji apimtų ir „išvykusių tautinių mažumų atstovus“[3]. Ministerijos nuomone, sąvoka „Lietuvos diaspora“ apima plačiau nei „užsienyje gyvenančių lietuvių“ ar „užsienio lietuvių“ sąvokos, jos ir vartotinos skirtingomis prasmėmis. Atsižvelgiant į tai, koks teisės akto kontekstas ir kokiems visuomeniniams santykiams reguliuoti jis skirtas, teisės akte turėtų būti vartojama atitinkama sąvoka. Manytume, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatyme būtų tikslinga vartoti Lietuvos diasporos jaunimo sąvoką, siekiant, kad iš Lietuvos kilę tautinių mažumų atstovai, save siejantys su Lietuva, galėtų įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir prisidėti prie Lietuvos gerovės ir saugumo kūrimo.	Įvertinta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2024-04-24				*	Siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti.	Pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvadą bei projektui pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kadangi:

- neaišku, kodėl teikiamu įstatymo projektu keičiamas sąvokas „užsienio lietuviai“ ir „užsienio lietuvių bendruomenės“ siūloma pakeisti tik viename įstatyme, nes šios sąvokos vartojamos ir daugelyje kitų galiojančių įstatymų;

- sąvokos „Lietuvos diaspora“ turinys įstatymuose nėra apibrėžtas, projektu jo apibrėžti taip pat nesiūloma, be to, tai būtų ne Jaunimo politikos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas;

- reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, jog įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu, taip pat, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją;

- sąvokos „Lietuvos diasporos jaunimas“ apibrėžtis kelia abejonių atitikties konstitucinei tautos sampratai požiūriu;

- nėra konstitucinio pagrindo asmenis, kurie nėra nei Lietuvos Respublikos piliečiai, nei lietuviai pagal etninę kilmę (taigi nepriklauso nei Lietuvos pilietinei Tautai, nei etninei lietuvių tautai), laikyti tautos dalimi ir priskirti „Lietuvos diasporos“, kaip užsienyje gyvenančios tautos dalies, jaunimui;

- subjektyvus ne lietuvių kilmės užsieniečio santykis su Lietuva, projekte apibrėžtas kaip „savęs kildinimas iš Lietuvos“ ir „savęs siejimas su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu“ neturi aiškaus teisinio turinio ir negali tapti objektyviu pagrindu laikyti asmenį priklausančiu tautai (nei pilietine, nei etnine prasme) ir pripažinti jį turint šio priklausymo suponuojamas teises.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirta pranešėja: Rasa Petrauskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Paulė Kuzmickienė

Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė

---

[1] Nuoroda teisės aktų registre: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3CF126144200/asr

[2] Terminų bankas (vlkk.lt)

[3] Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. (22.29E)3-8082 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektų“. Žr. Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje (22.29E)3-8082 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PROJEKTŲ (lrs.lt)