PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR.  XIIP-4291(2)

 

2017-07-05

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

1

 

Projektu siūloma nustatyti, kad miškų urėdija (-os) valstybiniuose miškuose pagamintą miško produkciją, taip pat nenukirstą mišką parduoda Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad valstybiniuose miškuose pagaminta miško produkcija yra valstybės nuosavybė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 128 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, svarbiausi valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatymu. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Konstitucijos nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ,,tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, siūloma keičiamame įstatyme nustatyti valstybės turto – iš valstybinių miškų pagamintos žaliavinės medienos, miško kirtimo liekanų ir  nenukirsto miško – pardavimo būdus ir kitas esmines šio valstybės turto pardavimo sąlygas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį:

„1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (-os) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.

2.

2

N

4

N

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio  socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės   įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos   Respublikos Vyriausybė (toliau  - Vyriausybė) arba jos įgaliota   valstybės valdymo institucija. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija biudžetinės įstaigos veiklos klausimų sprendime apibrėžta to paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, įskaitant ir teisę priimti sprendimą dėl  biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, todėl tikslinga keičiamame Miškų įstatyme atsisakyti Generalinės miškų urėdijos sąvokos ir jos vykdomų funkcijų įvardinimo. Tokiu būdu, Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija turėtų teisę esant poreikiui priimti sprendimą dėl šios įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo.

 

Pasiūlymas:

Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį:

„4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.“

3.

2

N

5

N

 

Siekiant užtikrinti tolimesnę miškų plotų plėtrą, siūloma praplėsti miškų urėdijų vykdomos kompleksinės miškų ūkio veiklos sudėtį, įtraukiant į ją miškų įveisimo darbus. Taip pat siekiant užtikrinti sisteminį gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, siūloma į kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką įtraukti gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą, prekybą mediena ir miško ištekliais, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą.“

4.

2

N

30

N

 

Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:

„30. Valstybiniai miškų pareigūnai (vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai, vyresnieji valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai miškų pareigūnai) Valstybinis miškų pareigūnasmiškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, ir valstybinės miškų kontrolės įstaigų, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios įstaigos valstybės tarnautojai tarnautojas, ir miškų urėdijų miško apsaugos  darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir turintys turintis įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.“

5.

2

N

32

N

 

Siekiant sudaryti sąlygas efektyviai ir koordinuotai įgyvendinti gamtotvarkos priemones miškuose, siūloma Miškų įstatyme apibrėžti gamtotvarkos priemonių sąvoką ir papildyti kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo veikla.  

 

Pasiūlymas:

Papildyti Miškų įstatymo 2 straipsnį nauja 32 dalimi:

„32. Gamtotvarkos priemonės  miškuose  – vidinės miškotvarkos projektuose suprojektuotos  specialios gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei ir jų ilgalaikiam išlikimui užtikrinti.

6.

2

N

33

N

 

Siūloma apibrėžti Miškų įstatyme vartojamą miško kirtimo liekanų sąvoką.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Miškų įstatymo 2 straipsnį nauja 33 dalimi:

„33. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, trako medžių ir krūmų stiebai.“

7.

4

N

6

N

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos urėdija (-os), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniais asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

8.

4

N

7

N

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms urėdijai (-oms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

9.

5

N

2

N

8, 9

N

1. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu:

„8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (-ų) savininko teises ir pareigas;“.

2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 9 punktu:

9) nustato miškų urėdijai (-oms) privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas;“.

10.

5

N

4

N

 

Pripažinti netekusia galios Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalį.

„4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos:

1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;

2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;

3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;

4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.

11.

5

N

5

N

 

Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Miškų urėdijos urėdija (-os) atlieka šias valstybines funkcijas:

1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;

2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių miško priešgaisrinės apsaugos sistemą;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;

4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.

12.

7

N

2

N

 

Siūloma numatyti galimybę gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą finansuoti Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Tokiu būdu būtų užtikrinamas sisteminis šių priemonių vykdymas.

 

Pasiūlymas:

2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų miško priešgaisrinei apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos srityje srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“

13.

8

N

2

N

 

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar privačių miškų savininkų miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.“

14.

13

N

1

N

 

Siūloma atsisakyti Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir į apskaitą įtraukiama ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.). Ši nuostata praktiškai nėra netaikoma nuo 2003 metų, kai buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Įsteigus šį kadastrą buvo aiškiai įvardinta, kad jis apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Kitos paskirties žemė, nepaisant nuosavybės formos, nėra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro objektas. Atsižvelgiant į tai, atliekant valstybinę miškų inventorizaciją nuo 2003 m. į apskaitą įtraukiama tik miško žemė.   

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.).

15.

18

N

1

N

 

Siekiant tarpusavyje suderinti Miškų įstatyme skirtingai naudojamas sąvokas (5 str., 7 str. 2 d., 18 str. 1 d.), siūloma tikslinti Miškų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos urėdija (-os) bei valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

16.

18

N

2

N

 

2. Miškų urėdijos bei valstybiniai parkai ir savivaldybės skiria lėšų bendrai valstybinei priešgaisrinio stebėjimo ir gaisrų gesinimo Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistemai sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos (-ų) lėšomis visose miško valdose. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita).“

17.

18

N

3

N

 

Siekiant užtikrinti operatyvų stichinių nelaimių padarinių miškuose likvidavimą, siūloma numatyti, kad aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemones, privalomos visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai savivaldybės mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau 25 tūkst. kubinių metrų. Toks reglamentavimas būtų tinkamas nepriklausomai nuo miškų urėdijų skaičiaus.

 

Pasiūlymas:

3. Aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai miškų urėdijos mastu savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį 25 tūkst. kubinių metrų.“

18.

19

N

1

N

 

Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 ir 8 punktuose numatyta, kad valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų apsaugos bei miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, pranešimai apie pastebėtus medžių ligų ir kenkėjų židinius turi būti teikiami Valstybinei miškų tarnybai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti miškų urėdijoms bei valstybinių parkų direkcijoms Valstybinei miškų tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.“

 

 

 

 

Teikia

 

Seimo narys (–iai)

                                                                                               

Kęstutis Mažeika

Virginija Vingrienė