LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493

11, 13, 19, 23, 24 IR 241 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4959

 

2020-09-23  Nr. 103-P-40

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: T. Tomilinas – Komiteto pirmininko pavaduotojas, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V.  Rastenis, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras – E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),

2020-06-10

1

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 2 punkte brauktini žodžiai ,,ir kt.“

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.

1.2

Teisės departamentas,

2020-06-10

2,

3

1,

2

 

2. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybė savo interneto svetainėje viešina informaciją apie visas jos teritorijoje veikiančias socialinių paslaugų įstaigas, šiose įstaigose teikiamas socialines paslaugas, jų kainas ir vietų skaičių. Šią nuostatą siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalimi dviem aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje numatytas skirtingas viešinamos informacijos turinys, nors pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalį, platesnio turinio viešinama informacija turi būti pateikta savivaldybei, kurios teritorijoje socialinių paslaugų įstaiga teikia paslaugas. Nustačius tokią taisyklę, savivaldybės interneto svetainėje ir socialinių paslaugų įstaigoje būtų skelbiama nevienodos apimties informacija. Be to, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje nurodytą informaciją socialinių paslaugų įstaigos vieną kartą per ketvirtį turėtų teikti savivaldybei, kurios teritorijoje teikia paslaugas. Darytina išvada, kad būtent kartą per ketvirtį savivaldybei pateikta informacija ir būtų skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Toks reguliavimas kelia abejonių, nes informacija savivaldybės ir socialinių paslaugų įstaigos svetainėse galėtų skirtis dėl jos atnaujinimo skirtingu laiku. Įvertinus informacinių technologijų galimybes svarstytina, ar nepakaktų savivaldybės interneto svetainėje patalpinti nuorodas į visas jos teritorijoje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų interneto svetaines.  

Pritarti.

Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 1.2 ir 1.3, siūlome patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, taip pat siūlome šią dalį suderinti su 2020-07-01 įsigaliojusio Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 8, 13, 15, 16, 17, 191, 20, 30, 34, 36 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 192, 251, 252 straipsniais įstatymo Nr. XIII-2945 nuostatomis.

1. Pasiūlymas. Pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Savivaldybė informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir gyventojus apie jos teritorijoje teikiamas socialines paslaugas, savo interneto svetainėje viešina informaciją apie visas jos teritorijoje veikiančias socialinių paslaugų įstaigas, šiose įstaigose teikiamas socialines paslaugas, jų kainas ir numatytą (planinį) vietų skaičių, taip pat informaciją apie turimą licenciją, jos išdavimą, sustabdymą ir (ar) panaikinimą. Duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas ar neskirtas (nurodydamos jų neskyrimo priežastis) socialines paslaugas, akredituotą socialinę priežiūrą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas savivaldybės teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).“

 

2. Pasiūlymas. Pakeisti projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Socialinių paslaugų įstaigos savo interneto svetainėje viešina skelbia informaciją apie teikiamas socialines paslaugas, jų kainas ir numatytą (planinį) vietų skaičių, taip pat informaciją apie turimą licenciją, jos išdavimą, sustabdymą ir (ar) panaikinimą. Šią informaciją vieną kartą per ketvirtį socialinių paslaugų įstaigos teikia savivaldybei, kurios teritorijoje teikia socialines paslaugas, o pateiktai informacijai pasikeitus, praneša apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

1.3

Teisės departamentas,

2020-06-10

2,

3

1,

2

 

2. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje ir 19 straipsnio 11 dalyje reikėtų patikslinti apie kokių vietų (viso turimų, laisvų, užimtų) skaičių viešinama informacija.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.2.

1.4

Teisės departamentas,

2020-06-10

 

4

2

 

3. Tikslintina keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, kadangi iš siūlomos formuluotės neaišku, ar reikalavimas įstaigos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims neturėti dviejų ar daugiau paskirtų administracinių nuobaudų už socialinės globos teikimą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų taikomas per pastaruosius vienerius metus iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ar bendrai. Pažymėtina, kad  pagal Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnį, asmuo laikomas nebaustas administracine tvarka praėjus metams nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti.

Pritarti.

Pasiūlymas. Pakeisti projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Licencija gali būti išduodama įstaigai, kuri yra tinkamai pasirengusi teikti socialinę globą, – įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitinka socialinės globos normose nustatytus reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui ir patalpoms, ir kuri per pastaruosius vienerius metus iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos: neteikė socialinės globos neturėdama licencijos ir (ar) įstaigai nebuvo panaikintas licencijos teikti socialinę globą galiojimas, išskyrus atvejus, kai licencijos galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, ir (ar) įstaigos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims per pastaruosius vienerius metus iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos nebuvo du kartus ir daugiau paskirta administracinė nuobauda už socialinės globos teikimą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų;“.

1.5

Teisės departamentas,

2020-06-10

 

8

 

 

4. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalys ir 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į nurodytų straipsnių dalyse teikiamų keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 24 straipsnio 1 dalies 3 punkto turinį, svarstytina, ar siūlomas šių normų įsigaliojimo terminas nesudaro prielaidų iki 2022 m. sausio 1 d. teikti socialinę globą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų.

Pritarti.

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome projekto 8 (buvusio 7) straipsnio 2 dalį išbraukti, pakeisti 1 ir 3 dalis ir šį straipsnį papildyti 4 dalimi. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4.

 

1.6

Teisės departamentas,

2020-06-10

 

1,2,

4,

5

 

*

5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto lyginamasis variantas turėtų būti tikslinamas, kad būtų tinkamai atspindėti teikiami pakeitimai (pvz., įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio, įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 11 dalies pakeitimai).

Pritarti.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Tomas Tomilinas,

2020-09-14

7

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į augančius arba pasikeitusius gyventojų poreikius socialinių paslaugų srityje, siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau valdyti socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, siūlome tikslinti Socialinių paslaugų įstatymo nuostatą, reglamentuojančią ilgalaikės socialinės globos senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, likusiems be tėvų globos vaikams, iki 2007 m. sausio 1 d. pradėjusiems ją  gauti apskričių  viršininkų socialinių paslaugų įstaigose, finansavimą.

Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, ilgalaikė socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, likusiems be tėvų globos vaikams, iki 2007 m. sausio 1 d. pradėjusiems ją  gauti apskričių  viršininkų socialinių paslaugų įstaigose, finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. 

Socialinė priežiūra senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, <.....> finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Nuo 2014 metų šalyje įgyvendinama institucinės globos pertvarka, kurios vienas iš tikslų - didinti savarankiškų ar iš dalies savarankiškų neįgalių suaugusių asmenų galimybes gyventi bendruomenėje gaunant reikiamą pagalbą, įgalinančią asmenį dalyvauti visuomenės gyvenime, Kuriamos bendruomeninės socialinės paslaugos (apgyvendinimas apsaugotame būste, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose), kurios nėra ilgalaikė socialinė globa ir negali būti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. Asmenys iki 2007 m. socialinės globos įstaigose buvo apgyvendinami be savivaldybių siuntimo, nesudarant sutarčių su savivaldybių administracijomis, todėl savivaldybės negali prisiimti finansuoti socialinių paslaugų teikimo tiems asmenims, kurie pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą buvusiose apskričių socialinės globos įstaigose. Tokiu būdu pasitaiko atvejų, kai negalima patenkinti pasikeitusių asmens poreikių socialinėms paslaugoms.

Pasiūlymas:

1. Siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 7 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Socialinių paslaugų įstatymo 38 straipsnis ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas.

1. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Ilgalaikė socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, likusiems be tėvų globos vaikams, iki 2007 m. sausio 1 d. pradėjusiems ją gauti apskričių viršininkų socialinių paslaugų įstaigose, finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, netaikant šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų.“

2. Papildyti 38 straipsnį 41 dalimi:

„41. Socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, iki 2007 m. sausio 1 d. pradėjusiems gauti ilgalaikę socialinę globą apskričių viršininkų socialinių paslaugų įstaigose ir nepertraukiamai ją  gavusiems iki 2020 m. spalio 31 d.  imtinai, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, netaikant šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų.“

2. Siūloma įstatymo projekto 7 straipsnį laikyti 8 straipsniu.

Pritarti.

 

2.1

Seimo narė Monika Navickienė,

2020-09-23

N

 

 

 

Argumentai: Anot pačių socialinių darbuotojų, visuomenėje, viešojoje informacinėje erdvėje jų profesija daugiausia apibūdinama kaip teikianti aptarnavimo paslaugas (maisto dalinimas, higieninis aptarnavimas). Socialiniai darbuotojai nevertinami kaip specialistai, socialinio darbo profesionalai.

Pritardama Socialinių darbuotojų asociacijos atstovų mintims, išsakytoms diskusijų su jais metu, kad siekiant stiprinti socialinio darbuotojo profesiją, tikslinga įstatyme įtvirtinti aiškų socialinio darbuotojo apibrėžimą, teikiu siūlymą įstatymui.

Paminėtina, kad panašus profesijos reglamentavimas yra numatytas kituose LR įstatymuose, pvz., švietimo įstatyme yra pateiktas mokytojo apibrėžimas, specialiojo ugdymo įstatyme – specialiojo pedagogo apibrėžimas.

Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2 straipsnį ir jį papildyti naujomis sąvokomis:

„10. Socialinis darbuotojas – darbuotojas, turintys aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą ir įgijęs teisę teikti socialinės paslaugas.

1011. Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

12. Socialinių paslaugų srities darbuotojas – darbuotojas, kurio pareigybė teisės aktų nustatyta tvarka įtraukta į socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašą.

1113. Suaugęs asmuo su negalia – darbingo amžiaus asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

1214. Vaikas su negalia – vaikas iki 18 metų, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.

1315. Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai ar vienas gyvenantis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų (reikalavimas būti sukakusiam 21 metų amžių netaikomas vaiko artimajam giminaičiui), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) vaikus (vaikais).

Nepritarti.

Atsižvelgiant į teikiamų pasiūlymų esmę – įstatyme išsamiai reglamentuoti socialinio darbuotojo veiklą, Komiteto nuomone, siūlomos nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos socialinio darbo taryba, socialinių paslaugų politiką formuojančia institucija, kitomis organizacijomis, atstovaujančiomis socialiniams darbuotojams, ir teikiamos Seimui svarstyti atskiru Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu.

2.2

Seimo narė Monika Navickienė,

2020-09-23

1

 

 

 

Argumentai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) yra vykdomosios valdžios dalis, įgyvendinanti šalies socialinės apsaugos ir darbo politiką. Ministerija turi išlaikyti lyderystę ir atsakomybę įgyvendindama socialinių paslaugų politiką (planuodama socialinių paslaugų poreikį, kontroliuodama paslaugų prieinamumą, organizavimą, jų kokybę ir pan.). Todėl tikslinga įstatyme palikti galioti nuostatą, kad Ministerija įgyvendina socialinių paslaugų politiką. Atitinkamai  11 straipsnio punktai detalizuoja Ministerijos kompetenciją įgyvendinant socialinių paslaugų politiką.

Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina valstybės socialinių paslaugų politiką:

1) formuoja socialinių paslaugų politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

12) pagal savo kompetenciją teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių ir rengia teisės aktų projektus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo, teikimo, finansavimo, mokėjimo už socialines paslaugas, socialinės globos normų, socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir veiklos reglamentavimo ir kt.;

23) analizuoja ir vertina socialinių paslaugų būklę šalyje ir teikia savivaldybėms siūlymus dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo;

34) analizuoja socialinių darbuotojų poreikius tobulinti profesinę kompetenciją, organizuoja socialinių darbuotojų praktinės veiklos vertinimą;

45) rengia ir įgyvendina valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus.

Pritarti iš dalies.

Pritarta Komiteto siūlomai formuluotei (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).

2.3

Seimo narė Monika Navickienė,

2020-09-23

N

 

 

 

Argumentai: Remiantis kitų Europos šalių, kuriose išvystytas socialinis darbas, patirtimi, profesijos savireguliacija, t.y. profesijos asocijuotų struktūrų veikimas, pagerina darbuotojų etikos priežiūrą, jų kvalifikacijos tobulinimą, socialinių paslaugų teikimo kokybę, socialinę pagalbą padaro labiau profesionalią. Šiuo metu Lietuvoje neįgyvendinamos jokios šios profesijos stiprinimo priemonės. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas vyksta chaotiškai, neatliepiant realių kompetencijų tobulinimo poreikių, o socialinių darbuotojų etikos priežiūra patikėta tik socialinių paslaugų įstaigoms. O šias sritis reguliuojantys Ministerijos aprašai dažnai neveikia praktikoje.

Atsižvelgdama į Socialinių darbuotojų asociacijos nuomonę, siūlau į įstatymo nuostatas įtraukti socialinių darbuotojų asocijuotą struktūrą, kuri sudarytų realias galimybes teigiamiems pokyčiams socialinių darbuotojų praktinėje veikloje bei suefektyvintų socialinių paslaugų teikimą.

Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą Nr. X-493 142 straipsniu:

„142 straipsnis. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos kompetencija

1. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija (toliau – Asociacija) rūpinasi socialinį darbą dirbančių darbuotojų teisių atstovavimu ir gynimu.

2. Asociacija yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinis partneris, dalyvauja teikiant pasiūlymus dėl socialinio darbo profesinės veiklos reglamentavimo ir tobulinimo.

3. Asociacija rūpinasi socialinį darbą dirbančių darbuotojų etika, teikia rekomendacijas valstybės institucijoms dėl galimų etikos pažeidimų.

4. Asociacija yra socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos dalyvė, kartu su Socialinių paslaugų priežiūros departamentu rengianti, vertinanti, registruojanti kvalifikacijos tobulinimo programas.“

Nesvarstyti.

Seimo narė M. Navickienė atsiėmė pasiūlymą Komiteto posėdžio metu.

2.4

Seimo narė Monika Navickienė,

2020-09-23

3

1

 

 

Argumentai: 19 straipsnio 8 dalyje išdėstyta nuostata nesudaro teisinių prielaidų Lietuvos savivaldybėse veikiančių socialinių paslaugų centrų, krizių centrų, nakvynės namų, savarankiško gyvenimo namų ir kitų socialinių paslaugų įstaigų vadovams nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir planuoti lėšas šiam tikslui įgyvendinti. Todėl pritardama Socialinių darbuotojų asociacijos atstovų išreikštai diskusijų metu nuomonei, siūlau įstatyme įtvirtinti reikalavimą visų socialinių paslaugų įstaigų vadovams turėti aukštąjį išsilavinimą. Tokia nuostata pagerintų socialinių paslaugų kokybę, sudarytų sąlygas socialinių stiprėti darbuotojų lyderystei.

Pasiūlymas: 19 straipsnio 8 dalies pakeitimas.

Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 19 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Socialinės globos įstaigos  Socialinių paslaugų įstaigos vadovas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

Nepritarti.

Atsižvelgiant į teikiamų pasiūlymų esmę, Komiteto nuomone, siūlomos nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos socialinio darbo taryba, socialinių paslaugų politiką formuojančia institucija, kitomis organizacijomis, atstovaujančiomis socialiniams darbuotojams, ir teikiamos Seimui svarstyti atskiru Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu.

2.5

Seimo narė Monika Navickienė,

2020-09-23

N

 

 

 

Argumentai: Nors socialinių paslaugų teikimo tvarka Lietuvoje gana išsamiai reglamentuota, tačiau socialinio darbuotojo, kaip pagrindinio socialinių paslaugų teikimo veikėjo, statusas ir veikla bendruoju požiūriu beveik neapibrėžta ir teisiškai nereglamentuota. Socialinių darbuotojų asociacija teigia, kad socialiniai darbuotojai neturi teisinių svertų savo teisėms, garbei ir orumui apginti teismuose. Socialiniai darbuotojai nėra teisiškai apsaugoti nuo paslaugų gavėjų įžeidinėjimų, grasinimų. Neretai pasitaiko atvejų, kai socialiniam darbuotojui deleguojamos su socialiniu darbu nesusijusios funkcijos, pavyzdžiui, maisto paketų dalinimas, jų sandėliavimas, perkrovimas ir pan. Taip pat socialiniai darbuotojai neturėtų būti visiškai atsakingi už kliento pasirinktus sprendimus ir veikimą – didelė dalis kliento sprendimų yra paties kliento atsakomybė. Socialinio darbuotojo pagrindinė funkcija yra pagalbos, paramos, tarpininkavimo teikimas krizėje esančiam asmeniui, bet socialinis darbuotojas negali priversti ar atlikti tam tikrus veiksmus už klientą, jo funkcija – įgalinti klientą veikti, keistis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat siekinat didinti socialinių paslaugų kokybę, profesijos prestižą, būtinas aiškus socialinio darbuotojo veiklos teisinis reglamentavimas, įstatyme numatant socialinio darbuotojo teises, pareigas ir atsakomybę.

Paminėtina, kad kituose LR įstatymuose yra numatytos profesijų teises, pareigos ir atsakomybė, pvz., švietimo įstatyme yra pateiktos mokytojo teisės ir pareigos, specialiojo ugdymo įstatyme – specialiojo pedagogo teisės ir pareigos.

Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą Nr. X-493 201 straipsniu:

„201 straipsnis. Socialinio darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Socialinis darbuotojas turi teisę:

1) pasirinkti socialinio darbo veiklos būdus ir formas;

2) gauti socialinėms paslaugoms teikti būtiną informaciją ir priemones;

3) neatskleisti asmens (šeimos) patikėtos paslapties tretiesiems asmenis;

4) dirbti psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje ir higienos normas atitinkančioje darbo vietoje;

5) atsisakyti teikti socialines paslaugas, jeigu jam deleguojamos funkcijos nesusijusios su socialinio darbo turiniu, jeigu tai prieštarauja socialinio darbuotojo profesinės etikos principams arba kelia realų pavojų socialinio darbuotojo ir (ar) kliento saugumui;

6) ne mažiau kaip 16 valandų per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

7) teikti pasiūlymus dėl socialinės pagalbos asmeniui (šeimai).

2. Socialinis darbuotojas privalo:

1) užtikrinti geros kokybės socialinį darbą;

2) užtikrinti informacijos apie asmenį (šeimą) konfidencialumą ir duomenų apsaugą;

3) laikytis socialinio darbo profesinės etikos principų, gerbti, saugoti asmens teises ir jų nepažeisti;

4) siekti ir skatinti socialinius pokyčius, veikti kūrybiškai, taikyti inovacijas, domėtis ir dalintis gerąja patirtimi;

5) nuolat domėtis socialinio darbo naujovėmis, jas taikyti paslaugų teikimo procese;

6) bendradarbiauti su kitomis organizacijomis ir institucijomis, siekiant geriausiai užtikrinti asmens (šeimos) interesus;

7) pranešti kompetentingoms institucijoms apie galimus žmogaus teisių pažeidimus, grėsmę asmenų sveikatai ar gyvybei, sužalotus ar smurtą patyrusius asmenis, mirties atvejus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Socialinis darbuotojas atsako:

1) už socialinės pagalbos proceso asmeniui (šeimai) teikimo kokybę;

2) už padarytus etikos pažeidimus, aplaidumą, netinkamą jam deleguotų funkcijų vykdymą;

3) už aplaidumą, teisės aktų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, už padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Socialinis darbuotojas neatsako už asmens (šeimos) elgesį, priimtus sprendimus ir jų padarinius.“

Nepritarti.

Atsižvelgiant į teikiamų pasiūlymų esmę – įstatyme išsamiai reglamentuoti socialinio darbuotojo veiklą, Komiteto nuomone, siūlomos nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos socialinio darbo taryba, socialinių paslaugų politiką formuojančia institucija, kitomis organizacijomis, atstovaujančiomis socialiniams darbuotojams, ir teikiamos Seimui svarstyti atskiru Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-09-23

 

 

 

I

Pasiūlymas. Kadangi projektas papildytas nauju straipsniu, siūlome pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 11, 13, 19, 23, 24, ir 241 ir 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS“

Pritarti.

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-09-23

1

 

 

 

Argumentai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetenciją, 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ministerija „dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, formuoja šeimos politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą“. Siekiant teisės aktų suderinamumo, siūlome atitinkamai patikslinti Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas.

Pasiūlymas. Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 

„11 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) formuoja socialinių paslaugų politiką, atsako už ją, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) pagal savo kompetenciją teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių ir rengia teisės aktų projektus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo, teikimo, finansavimo, mokėjimo už socialines paslaugas, socialinės globos normų, socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir veiklos reglamentavimo ir kt.;

3) analizuoja ir vertina socialinių paslaugų būklę šalyje ir teikia savivaldybėms siūlymus dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo;

4) analizuoja socialinių darbuotojų poreikius tobulinti profesinę kompetenciją, organizuoja socialinių darbuotojų praktinės veiklos vertinimą.;

5) rengia ir finansuoja valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus.“.

Pritarti.

 

3.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-09-23

5

3

 

 

Pasiūlymas: Atsižvelgiant į komiteto posėdžio metu išsakytą Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą, siūlome tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pakeisti 24 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Socialinės globos įstaiga kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir sprendimą dėl socialinės globos skyrimo priėmusia savivaldybe ar savivaldybe, kurios teritorijoje veikia socialinės globos įstaiga, kai asmeniui įstaigoje paslaugos teikiamos šalių susitarimu, koordinuoja socialinių paslaugų gavėjams reikalingų ir geriausiai jų socialinių paslaugų poreikius atitinkančių paslaugų tęstinumo užtikrinimą ir interesų apsaugą, kai sustabdomas ar panaikinamas socialinės globos įstaigos licencijos galiojimas, ar nustatoma, jog socialinė globa teikiama neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų. Jeigu asmeniui įstaigoje paslaugos teikiamos šalių susitarimu, socialines paslaugas jam organizuoja asmens gyvenamosios vietos savivaldybė, o kai teikiama institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) – savivaldybė, kurioje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta iki apsigyvenimo socialinės globos įstaigoje.“

Pritarti.

 

4.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-09-23

8

1

 

 

Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.5 ir Seimo nario T. Tomilino pasiūlymą, siūlome pakeisti įstatymo projekto 8 (buvusį 7) straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalis ir 5 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, 7 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. spalio 1 2021 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalys ir 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

3. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. spalio 1 gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. 3. Paraiškos gauti licenciją teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje arba asmens namuose, pateiktos Socialinių paslaugų priežiūros departamentui iki 2022 2021 m. sausio 1 d., yra nagrinėjamos ir sprendimai dėl licencijos išdavimo priimami vadovaujantis įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 5 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki 2021 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos papildomos licencijos išdavimo sąlygos, nustatančios, kad licencija gali būti išduodama įstaigai, kuri per pastaruosius vienus metus iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos neteikė socialinės globos neturėdama licencijos ir (ar) įstaigai nebuvo panaikintas licencijos teikti socialinę globą galiojimas, išskyrus atvejus, kai licencijos galiojimas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 24 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, ir (ar) įstaigos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims per pastaruosius vienus metus iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos nebuvo du kartus ir daugiau paskirta administracinė nuobauda už socialinės globos teikimą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų, ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytame Socialinių paslaugų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai taikomi vertinant vienų metų laikotarpio iki paraiškų gauti licenciją teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje arba asmens namuose pateikimo dienos veiklą, bet ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d.“

 

Pritarti.

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjas: Jonas Varkalys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininko pavaduotojas                                                                                                                                        Tomas Tomilinas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

\

 

 

 

 

 

Patarėja A. Kazlauskienė